Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 133 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl šio straipsnio 1 dalyje
nustatytų priežasčių, taip pat darbuotojams, kuriems išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas vaikui slaugyti, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo arba dėl vaiko slaugymo, kuriam išduotas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas, neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai (Parašas) Vilija Filipovičienė Vytautas Gapšys
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Vaikus slaugantiems tėvams išduodamas laikinojo nedarbingumo pažymėjimas pagal Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą. Nedarbingumo pažymėjimai, be kita ko, išduodami vaikų slaugai ligoninėse, taip pat vaikų sunkių ligų atveju. Tačiau vaiką slaugantis darbuotojas nėra apsaugotas nuo darbo praradimo laikinojo nedarbingumo pažymėjimo galiojimo laikotarpiu. Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 133 straipsnis numato specialią apsaugą nuo atleidimo tik paties darbuotojo laikinojo nedarbingumo atveju. Tokia situacija nėra priimtina. Vaiko slaugymą, ypač stacionare ar sunkios ligos atveju, nulemia būtinybė. Vienas iš tėvų paprastai neturi kito pasirinkimo. Sergantys vaikai, ypač sergantys sunkiomis ligomis ar gydomi stacionare, yra visiškai priklausomi nuo tėvų ir turi specialių poreikių. Dabartinis reglamentavimas, kai vaiką slaugantis asmuo gali būti atleistas slaugos laikotarpiu, daro šeimų su sergančiais vaikais padėtį socialiai pažeidžiama. Nėra tinkamų sąlygų darbo ir svarbių šeimos poreikių derinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius yra Seimo narė Vilija Filipovičienė. Projekto rengėjas yra Seimo narė Vilija Filipovičienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu DK 133 straipsnis numato, kad darbo vieta saugoma tik paties darbuotojo nedarbingumo laikotarpiu. Numatyta, kad į darbo vietos saugojimo terminą šeimos narių slaugos laikotarpiai neįskaitomi: „133 straipsnis. Garantijos sergantiems ir sužalotiems darbe darbuotojams
darbingumo dėl sužalojimo darbe arba profesinės ligos, darbo vieta ir pareigos paliekamos, kol bus atgautas darbingumas arba nustatytas neįgalumas.
Su darbuotoju, kuriam nustatytas neįgalumas, darbo sutartis gali būti nutraukiama laikantis šio skirsnio nuostatų. 2. Darbuotojams, tapusiems laikinai nedarbingiems ne dėl šio straipsnio 1 dalyje nustatytų priežasčių, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl laikinojo nedarbingumo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką. 3. Į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais.“
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projektu siūloma numatyti, jog vaiką slaugančio darbuotojo darbo vieta laikinojo nedarbingumo pažymėjimo galiojimo laikotarpiu būtų saugoma tomis pačiomis sąlygomis, kaip ir paties darbuotojo ligos atveju. Pakeitimo tikslas – užtikrinti socialinę apsaugą dirbantiems tėvams vaiko ligos laikotarpiu ir sudaryti tinkamas sąlygas būtinųjų šeimos poreikių bei darbo derinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Papildomų teisės aktų priimti, keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Valstybės, savivaldybių biudžetų ar kitų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: Darbo sutartis, darbo santykiai, Darbo kodeksas, 4426 darbo teisė ir darbo santykiai, 2826 socialiniai reikalai. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia Seimo nariai Parašas Vilija Filipovičienė Vytautas Gapšys
Vilnius
2016-02-29 Nr. XIIP-4071 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus: Įstatymo projekto 1 straipsnyje siūloma pakeisti Darbo kodekso 133 straipsnio 2 dalį ir, be kita ko, nustatyti, kad darbuotojams, kuriems išduotas laikino nedarbingumo pažymėjimas vaikui slaugyti, darbo vieta ir pareigos paliekamos, jeigu jie dėl vaiko slaugymo neatvyksta į darbą ne daugiau kaip šimtą dvidešimt dienų iš eilės arba ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių, jei įstatymai ir kiti norminiai teisės aktai nenustato, kad tam tikros ligos atveju darbo vieta ir pareigos paliekamos ilgesnį laiką. Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „Lietuvos Respublikos darbo kodekso (DK) 133 straipsnis numato specialią apsaugą nuo atleidimo tik paties darbuotojo laikinojo nedarbingumo atveju. Tokia situacija nėra priimtina. Vaiko slaugymą, ypač stacionare ar sunkios ligos atveju, nulemia būtinybė. Vienas iš tėvų paprastai neturi kito pasirinkimo. Sergantys vaikai, ypač sergantys sunkiomis ligomis ar gydomi stacionare, yra visiškai priklausomi nuo tėvų ir turi specialių poreikių. Dabartinis reglamentavimas, kai vaiką slaugantis asmuo gali būti atleistas slaugos laikotarpiu, daro šeimų su sergančiais vaikais padėtį socialiai pažeidžiama. Nėra tinkamų sąlygų darbo ir svarbių šeimos poreikių derinimui.“ Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodytas Darbo kodekso 133 straipsnio normos interpretavimas neatitinka Darbo kodekso 131 ir
aiškinimo.
Darbo kodekso 131 straipsnio 1 dalyje nustatyta imperatyvi norma, pagal kurią draudžiama įspėti apie darbo sutarties nutraukimą ir atleisti iš darbo darbuotoją laikino nedarbingumo laikotarpiu (Kodekso 133 straipsnis), išskyrus šio Kodekso 136 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus. Darbo kodekso
darbuotojams. Darbo kodekso 133 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad į šio straipsnio 2 dalyje nustatytus laikotarpius neįskaitomas laikas, per kurį darbuotojas gavo valstybinio socialinio draudimo pašalpą šeimos nariui slaugyti arba pašalpą epideminių situacijų atvejais. „Kartais iš to daroma nepagrįsta išvada, kad minėtais laikotarpiais DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti apribojimai netaikomi. Iš tikrųjų DK 133 straipsnio 3 dalyje numatoma tik speciali laikinojo nedarbingumo laikotarpio apskaičiavimo taisyklė, bet neapibrėžiama laikinojo nedarbingumo sąvoka. Todėl DK 131 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyti apribojimai turi būti taikomi visais darbuotojo laikinojo nedarbingumo atvejais, nesvarbu, dėl kokios priežasties laikinasis nedarbingumas atsirado (dėl paties darbuotojo ar jo šeimos nario ligos ir t. t.“ (G. Bužinskas, G. Dambrauskienė, T. Davulis ir kiti. Lietuvos Respublikos darbo kodekso komentaras. Individualūs darbo santykiai. Vilnius: Justitia, 2004. T.2. P. 148. ISBN 9955-616-00-8). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, darbuotojų, kurie slaugo sergantį vaiką, teisinė padėtis būtų pabloginta, palyginus su dabar nustatyta.
Be to, būtų neaiškus Darbo kodekso 133 straipsnio
ne daugiau kaip šimtą keturiasdešimt dienų per paskutinius dvylika mėnesių darbo vietos ir pareigų saugojimo garantijos, Darbo kodekso 133 straipsnio 3 dalies, kartu teikiamo Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4072 1 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio 4 dalies nuostatos, pagal kurią ligos pašalpa gali būti mokama vienerius metus, ir Darbo kodekso
direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-02-24 Nr. S-2016-1122 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos darbo kodekso 133 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4071, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]