Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Laisvasis uostas – nuo uosto teritorijos atskirta uosto
teritorijos dalis, kurioje ne Bendrijos Lietuvos prekės importo muitų, bei mokesčių, ekonominių draudimų ir bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Bendrijos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo, ir muitų Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų.“
2Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti privatizuojami
parduodami pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, suderinus su Susisiekimo ministerija.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Uosto valdymas Uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, jomis disponuoja ir naudoja Uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija.
Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą veiklos strategiją tvirtina susisiekimo ministras.“
Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnį. 13 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas Laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, kurios ribas ir veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Laisvojo uosto įrengimo sutartis
steigimas ir įrengimas
dalyje. 2. 1. Uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti uosto laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklypo, reikalingo su Uosto direkcija sudaro laisvojo uosto įrengimo sutartį statybai, rekonstravimui, atnaujinimui (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio), projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. 2. Laisvojo uosto įrengimo tvarka nustatoma laisvojo uosto įrengimo sutartyje. 3. Laisvojo uosto įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras, suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru. 4. Uosto žemės naudotojui, įvykdžiusiam visus laisvojo uosto įrengimo sutarties reikalavimus, šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka išduodamas leidimas veiklai laisvajame uoste. 3.
paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės atstovas. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams. 4. Uosto žemės naudotojas, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, pagal laisvojo uosto įrengimo projektą ir gautus statybą leidžiančius dokumentus įrengia laisvojo uosto žemės sklypą ir apie tai raštu informuoja priėmimo komisiją. 5. Priėmimo komisija per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įrengtą laisvojo uosto žemės sklypą gavimo dienos patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas), kuris per 2 darbo dienas pateikiamas Susisiekimo ministerijai ir uosto žemės naudotojui. Minimas 20 darbo dienų terminas neapima laikotarpio, per kurį uosto žemės naudotojas turi pašalinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus trūkumus. 6. Jeigu priėmimo komisija, patikrinusi laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį, nustato, kad laisvojo uosto žemės sklypas įrengtas nesilaikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytų techninių reikalavimų, tą pačią dieną surašo šio sklypo įrengimo patikrinimo aktą, kuriame nurodo trūkumus, kuriuos uosto žemės naudotojas turi pašalinti. Laikotarpis trūkumams pašalinti nėra terminuotas.
Uosto žemės naudotojas, pašalinęs nurodytus trūkumus, apie tai informuoja (ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus) priėmimo komisiją, kuri, gavusi pranešimą, vadovaudamasi šio straipsnio 5 dalimi, patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį. Jeigu pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad sklypo įrengimo patikrinimo akte priėmimo komisijos nurodyti trūkumai nėra pašalinti, priėmimo komisija pakartotinai tą pačią dieną surašo šioje dalyje nurodytą sklypo įrengimo patikrinimo aktą ir nurodo trūkumus, kurie turi būti pašalinti šioje dalyje nustatyta tvarka.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnį. 15 straipsnis. Vykdoma veikla laisvajame uoste Uosto žemės naudotojai veiklą laisvajame uoste vykdo tik gavę šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą leidimą veiklai laisvajame uoste. 7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Leidimas veiklai
ir draudimas vykdyti veiklą laisvajame uoste
ūkine ir komercine veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste kitą dieną po atitikties šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams deklaravimo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla ne ilgesnį kaip uosto žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. 2. Leidimo, suteikiančio jo turėtojui teisę verstis veikla laisvajame uoste, formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis tik leidime nurodyta veikla. 4. Leidimus veiklai laisvajame uoste išduoda susisiekimo ministras. 2.
uoste, turi atitikti šiuos reikalavimus:
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetams, muitinei ir Uosto direkcijai (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
finansines ataskaitas (išskyrus atvejus, kada uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo mažiau nei 2 metus);
straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį);
finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste; pavyzdinę minimos sutarties formą nustato Muitinės departamentas. 3. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti veiklą laisvajame uoste, turi Susisiekimo ministerijai deklaruoti savo atitiktį keliamiems reikalavimams, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, – pateikti susisiekimo ministro nustatytos formos deklaraciją, laisvos formos numatomų vykdyti laisvajame uoste veiklų rūšių sąrašą ir dokumentų, pagrindžiančių šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, kopijas. 4. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis tik tomis veiklomis, kurias deklaruoja šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Uosto žemės naudotojas gali keisti numatomų vykdyti laisvajame uoste veiklų rūšių sąrašą, tačiau apie tai turi būti deklaruojama Susisiekimo ministerijai šio straipsnio
uoste gali pradėti verstis tik kitą dieną po šioje dalyje nurodyto atitikties deklaravimo Susisiekimo ministerijai. 5. Susisiekimo ministerija, gavusi priėmimo komisijos ar kitų kompetentingų institucijų išvadas, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, pažeidžia šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nurodytus reikalavimus (arba vieną iš jų) arba deklaravo savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams pateikęs netikslius duomenis, per 2 darbo dienas įspėja uosto žemės naudotoją, vykdantį veiklą laisvajame uoste, apie galimą vykdomos veiklos laisvajame uoste sustabdymą, informuoja apie nustatytus pažeidimus (pažeidimų rūšį, turinį ir esmę) ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą vykdomos veiklos laisvajame uoste sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai privalo būti pašalinti. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų privalo apie tai deklaruoti Susisiekimo ministerijai ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Draudžiama vykdyti veiklą laisvajame uoste, jeigu Susisiekimo ministerija vykdomą veiklą laisvajame uoste yra sustabdžiusi ir uosto žemės naudotojas yra apie tai informuotas. 6.
pranešimu apie uosto žemės naudotojo veiklos laisvajame uoste sustabdymą nurodo pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pašalinęs visus pažeidimus, uosto žemės naudotojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pateikia tai patvirtinančią informaciją Susisiekimo ministerijai, kuri per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos nustačiusi, kad pažeidimai pašalinti, išsiunčia uosto žemės naudotojui pranešimą apie sustabdymo vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimą. 7. Susisiekimo ministerija per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–4 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento priima sprendimą dėl uosto žemės naudotojo teisės vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimo (atėmimo) ir apie tai per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo momento be atskiro įspėjimo informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:
veikla laisvajame uoste, ir (ar) apie tai nustatytais terminais nepranešė Susisiekimo ministerijai;
laisvajame uoste ilgiau kaip 6 mėnesius;
sustabdyta ir uosto žemės naudotojas apie tai buvo informuotas (ir uosto žemės naudotojas informaciją buvo gavęs), arba vykdo veiklą, kurios nedeklaravo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Uosto žemės naudotojas negali deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta). Uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį. 9. Susisiekimo ministerija ir uosto žemės naudotojas šiame straipsnyje nurodytus dokumentus ir pranešimus teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai. 10. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:
asmenims;
(pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento. 11. Uosto žemės naudotojas, įgijęs teisę valdyti statinius, esančius jo naudojamame žemės sklype, pastatytus kito (ankstesnio) uosto žemės naudotojo ir skirtus veiklai laisvajame uoste vykdyti, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto priėmimo komisijos išduoto priėmimo akto kopija Susisiekimo ministerijai nėra teikiama. 12.
12Planinis uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste,
patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Planiniai ir neplaniniai uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimai atliekami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytais atvejais ir tvarka. 13. Susisiekimo ministerijos ir priėmimo komisijos sprendimai, nurodyti šiame straipsnyje ir šio įstatymo 14 straipsnyje, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš jo, prekių laikymas ir apskaita laisvajame uoste Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys muitų teisės aktai.“
galios Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnį. 20 straipsnis. Muitai ir mokesčiai
Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taip pat importo draudimai bei apribojimai. 2. Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat eksporto draudimai ir apribojimai. 10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Laisvojo uosto priežiūra
išvežimo iš jo vietas prižiūri muitinė. Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei ir transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai. 2.
laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Lietuvos Respublikos Bendrijos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Postų ir muitinio Muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas įrengia uosto žemės naudotojas, suderinęs įrengimo projektus šio įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka. vietų įrengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, patalpų, muitinio tikrinimo vietų bei infrastruktūros projektus suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 3. Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso muitų teisės aktų nustatyta tvarka.“11 straipsnis. Įstatymo papildymas 31² straipsniu Papildyti Įstatymą 31² straipsniu: „31² straipsnis. Uosto įrenginio (terminalo) apsaugą patvirtinančių dokumentų išdavimas, galiojimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas
įrenginio (terminalo) atitikties aktai) išduodamos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 725/2004. 2. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas tam pačiam 5 metų laikotarpiui ir tuo pačiu susisiekimo ministro sprendimu, kuriuo patvirtinamas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas ar jo pakeitimas. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas turi būti patvirtinamas kiekvienais metais. 3. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. 4. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atlieka Uosto direkcija. 5.
(terminalas) atitinka SOLAS 74 konvencijos XI-2 skyriaus ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso A dalies nuostatas ir šis uosto įrenginys (terminalas) yra eksploatuojamas pagal susisiekimo ministro patvirtintą uosto įrenginio apsaugos planą. Šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai. 6. Uosto direkcija, atlikusi kasmetinį uosto įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimą, patikrinimo aktą pateikia Susisiekimo ministerijai. Jeigu šio patikrinimo akto išvada yra teigiama, susisiekimo ministras ar jo įgaliotas asmuo patvirtina uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą. 7. Uosto direkcija, patikrinimo metu nustačiusi, kad uosto įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų, nurodytų šio straipsnio 4 dalyje, reikalavimų, nedelsdama, bet ne vėliau nei per 2 darbo dienas įspėja paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti.
Pasibaigus nurodytam terminui (be atskiro pranešimo) Uosto direkcija atlieka pakartotinį patikrinimą, kurio metu nustačiusi, kad visi uosto įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumai pašalinti, panaikina įspėjimą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir patikrinimo aktą su teigiama išvada pateikia Susisiekimo ministerijai. Tais atvejais, kai nurodyti trūkumai yra pašalinti, suderinus su paskirtuoju uosto įrenginio (terminalo) vadovu pakartotinis patikrinimas gali būti atliekamas ir nepasibaigus nurodytam terminui. 8. Uosto direkcija, pakartotinio patikrinimo metu nustačiusi, kad nustatyti trūkumai nepašalinti, kreipiasi į Susisiekimo ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada. Susisiekimo ministras per 10 darbo dienų nuo minimo kreipimosi gavimo sustabdo uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir nustato terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Sprendimo kopija per 2 darbo dienas perduodama Uosto direkcijai, kuri su sprendimu per 2 darbo dienas supažindina paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą. 9.
9Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas,
kai paskirtasis uosto įrenginio (terminalo) vadovas, pašalinęs trūkumus, kreipiasi į Uosto direkciją, kuri ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi gavimo nustato, ar trūkumai pašalinti, ir apie tai informuoja Susisiekimo ministeriją ir pateikia patikrinimo aktą su teigiama išvada. Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, panaikina uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per 2 darbo dienas perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai, kuri per 2 darbo dienas su sprendimu supažindina paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą. 10. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas panaikinamas, jeigu:
(terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas;
sutartis pasibaigė;
(terminalą), yra likviduotas;
informavus paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą (ir jeigu paskirtasis uosto įrenginio (terminalo) vadovas yra gavęs šią informaciją), įrenginys (terminalas) yra toliau eksploatuojamas;
subjekto rašytinį prašymą panaikinti šio uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą. 11. Susisiekimo ministerija, Uosto direkcija ir paskirtasis uosto įrenginio (terminalo) vadovas šiame straipsnyje nurodytus dokumentus ir pranešimus teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai. 12.
išdavimą, galiojimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą skelbiama Uosto direkcijos interneto svetainėje.“
Pakeisti 33 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro patvirtintoje Uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmatoje veiklos strategijoje.“13 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo priedas
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 74).“14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Uosto žemės naudotojai, įgiję leidimus vykdyti veiklą ar veiklas laisvajame uoste iki šio įstatymo įsigaliojimo, laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla jų leidimuose nustatytais terminais. Įsigaliojus šiam įstatymui, prašymai vykdyti veiklą laisvajame uoste, kurie buvo pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nespėjo išnagrinėti, prilyginami deklaracijoms dėl uosto žemės naudotojų atitikties ir uosto žemės naudotojas įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kada Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pateikia pasirašytos sutarties su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste kopiją.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Laisvasis uostas – nuo uosto teritorijos atskirta uosto
teritorijos dalis, kurioje ne Bendrijos Lietuvos prekės importo muitų, bei mokesčių, ekonominių draudimų ir bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Bendrijos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo, ir muitų Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų.“
2Pakeisti 2 straipsnio 23 dalį ir ją išdėstyti taip:
„23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip,
kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti privatizuojami
parduodami pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, suderinus su Susisiekimo ministerija.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Uosto valdymas Uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, jomis disponuoja ir naudoja Uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė.
Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras.“
galios Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnį. 13 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas Laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, kurios ribas ir veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Laisvojo uosto įrengimo sutartis
steigimas ir įrengimas
uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio pasirašė /sudarė su Uosto direkcija nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti. 2. 1. Uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų su Uosto direkcija sudaro laisvojo uosto įrengimo sutartį statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. 2. Laisvojo uosto įrengimo tvarka nustatoma laisvojo uosto įrengimo sutartyje. 3.
3Laisvojo uosto įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras,
suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru. 4. Uosto žemės naudotojui, įvykdžiusiam visus laisvojo uosto įrengimo sutarties reikalavimus, šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka išduodamas leidimas veiklai laisvajame uoste. 3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 atstovai, jos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti rotuojama ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams. 4. Uosto žemės naudotojas, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje numatytus reikalavimus, pagal laisvojo uosto įrengimo projektą ir gautus statybą leidžiančius dokumentus įrengia laisvojo uosto žemės sklypą ir apie tai raštu informuoja priėmimo komisiją. 5. Priėmimo komisija per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įrengtą laisvojo uosto žemės sklypą gavimo dienos patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie statybos darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas), kuris per 2 darbo dienas pateikiamas Susisiekimo ministerijai ir uosto žemės naudotojui. Minimas 20 darbo dienų terminas neapima laikotarpio, per kurį uosto žemės naudotojas turi pašalinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus trūkumus. 6.
atitiktį, nustato, kad laisvojo uosto žemės sklypas įrengtas nesilaikant šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytų techninių reikalavimų, tą pačią dieną surašo šio sklypo įrengimo patikrinimo aktą, kuriame nurodo trūkumus, kuriuos uosto žemės naudotojas turi pašalinti. Laikotarpis trūkumams pašalinti nėra terminuotas. Uosto žemės naudotojas, pašalinęs nurodytus trūkumus, apie tai informuoja (ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus) priėmimo komisiją, kuri, gavusi pranešimą, vadovaudamasi šio straipsnio 5 dalimi, patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį. Jeigu pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad sklypo įrengimo patikrinimo akte priėmimo komisijos nurodyti trūkumai nėra pašalinti, priėmimo komisija pakartotinai tą pačią dieną surašo šioje dalyje nurodytą sklypo įrengimo patikrinimo aktą ir nurodo trūkumus, kurie turi būti pašalinti šioje dalyje nustatyta tvarka.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnį. 15 straipsnis. Vykdoma veikla laisvajame uoste Uosto žemės naudotojai veiklą laisvajame uoste vykdo tik gavę šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą leidimą veiklai laisvajame uoste. 7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Leidimas veiklai
ir draudimas vykdyti veiklą laisvajame uoste
ūkine ir komercine veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste kitą dieną po atitikties šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams deklaravimo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla ne ilgesnį kaip uosto žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. 2.
2Leidimo, suteikiančio jo turėtojui teisę verstis veikla laisvajame uoste,
formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis tik leidime nurodyta veikla. 4. Leidimus veiklai laisvajame uoste išduoda susisiekimo ministras. 2. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitikti šiuos reikalavimus:
socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo fondų biudžetams, muitinei ir Uosto direkcijai (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
naudotojo finansines ataskaitas (išskyrus atvejus, kada uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo mažiau nei 2 metus);
straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį);
kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;
Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste; pavyzdinę minimos sutarties formą nustato Muitinės departamentas. 3.
Susisiekimo ministerijai deklaruoti savo atitiktį keliamiems reikalavimams, nurodytiems šio straipsnio 2 dalyje, – pateikti susisiekimo ministro nustatytos formos deklaraciją, laisvos formos numatomų vykdyti laisvajame uoste veiklų rūšių sąrašą ir dokumentų, pagrindžiančių šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, kopijas. 4. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis tik tomis veiklomis, kurias deklaruoja šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka. Uosto žemės naudotojas gali keisti numatomų vykdyti laisvajame uoste veiklų rūšių sąrašą, tačiau apie tai turi būti deklaruojama Susisiekimo ministerijai šio straipsnio
gali pradėti verstis tik kitą dieną po šioje dalyje nurodyto atitikties deklaravimo Susisiekimo ministerijai. 5. Susisiekimo ministerija, gavusi priėmimo komisijos ar kitų kompetentingų institucijų išvadas, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, pažeidžia šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nurodytus reikalavimus (arba vieną iš jų) arba deklaravo savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams pateikęs netikslius duomenis, per 2 darbo dienas įspėja uosto žemės naudotoją, vykdantį veiklą laisvajame uoste, apie galimą vykdomos veiklos laisvajame uoste sustabdymą, informuoja apie nustatytus pažeidimus (pažeidimų rūšį, turinį ir esmę) ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą vykdomos veiklos laisvajame uoste sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai privalo būti pašalinti. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų privalo apie tai deklaruoti Susisiekimo ministerijai ir pateikti tai patvirtinančią informaciją.
Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti pabaigos, sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Draudžiama vykdyti veiklą laisvajame uoste, jeigu Susisiekimo ministerija vykdomą veiklą laisvajame uoste yra sustabdžiusi ir uosto žemės naudotojas yra apie tai informuotas. 6. Sustabdžiusi vykdomą veiklą laisvajame uoste, Susisiekimo ministerija kartu su pranešimu apie uosto žemės naudotojo veiklos laisvajame uoste sustabdymą nurodo pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pašalinęs visus pažeidimus, uosto žemės naudotojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pateikia tai patvirtinančią informaciją Susisiekimo ministerijai, kuri per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos nustačiusi, kad pažeidimai pašalinti, išsiunčia uosto žemės naudotojui pranešimą apie sustabdymo vykdyti veiklą laisvajame uoste panaikinimą. 7.
atvejų nustatymo momento panaikina (atima) uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai per 2 darbo dienas nuo panaikinimo (atėmimo) momento be atskiro įspėjimo informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:
veikla laisvajame uoste, ir (ar) apie tai nustatytais terminais nepranešė Susisiekimo ministerijai;
laisvajame uoste ilgiau kaip 6 mėnesius;
sustabdyta ir uosto žemės naudotojas apie tai buvo informuotas (ir uosto žemės naudotojas informaciją buvo gavęs), arba vykdo veiklą, kurios nedeklaravo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytu atveju). Uosto žemės naudotojas negali deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta).
Uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius (arba kol priėmimo komisija nepatikrino ir neįsitikino, kad šioje dalyje minimi pažeidimai pašalinti) deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį. 9. Susisiekimo ministerija ir uosto žemės naudotojas šiame straipsnyje nurodytus dokumentus ir pranešimus teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai. 10. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:
asmenims;
(pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento. 11. Uosto žemės naudotojas, įgijęs teisę valdyti statinius, esančius jo naudojamame žemės sklype, pastatytus kito (ankstesnio) uosto žemės naudotojo ir skirtus veiklai laisvajame uoste vykdyti, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto priėmimo komisijos išduoto priėmimo akto kopija Susisiekimo ministerijai nėra teikiama. 12. Planinis uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus.
Planiniai ir neplaniniai uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimai atliekami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytais atvejais ir tvarka. 13. Susisiekimo ministerijos ir priėmimo komisijos sprendimai, nurodyti šiame straipsnyje ir šio įstatymo 14 straipsnyje, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir turi būti skelbiami Uosto direkcijos internetiniame puslapyje.“8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš jo, prekių laikymas ir apskaita laisvajame uoste Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys muitų teisės aktai.“
galios Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnį. 20 straipsnis. Muitai ir mokesčiai
Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taip pat importo draudimai bei apribojimai. 2. Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat eksporto draudimai ir apribojimai. 10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Laisvojo uosto priežiūra
bei ir išvežimo iš jo vietas prižiūri nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga muitinė, derindama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvojo uosto įrengimo projektą.
Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei ir transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai. 2. Prekės iš Lietuvos Respublikos Bendrijos muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Lietuvos Respublikos Bendrijos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Postų ir muitinio Muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas įrengia uosto žemės naudotojas, suderinęs įrengimo projektus šio įstatymo 14 straipsnio nustatyta tvarka. vietų įrengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, patalpų, muitinio tikrinimo vietų bei infrastruktūros projektus suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 3. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso muitų teisės aktų nustatyta tvarka.“11 straipsnis. Įstatymo papildymas 31² straipsniu Papildyti Įstatymą 31² straipsniu: „31² straipsnis. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugą patvirtinančių dokumentų išdavimas, galiojimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas
aktui įgyvendinti.
Pažymos dėl uosto įrenginio ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros (terminalo) atitikties reikalavimams (toliau – Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktai) išduodamos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 725/2004. 2. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas tam pačiam 5 metų laikotarpiui ir tuo pačiu susisiekimo ministro sprendimu, kuriuo patvirtinamas uosto įrenginio ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros (terminalo) apsaugos planas ar jo pakeitimas. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas turi būti patvirtinamas kiekvienais metais. 3. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. 4. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atlieka Uosto direkcija. 5. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas, jeigu uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) atitinka 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje XI-2 skyriaus ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso A dalies nuostatas ir šis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) yra eksploatuojamas pagal kitus uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimus. 6.
suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimą, patikrinimo aktą pateikia Susisiekimo ministerijai. Jeigu šio patikrinimo akto išvada yra teigiama, susisiekimo ministras ar jo įgaliotas asmuo patvirtina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą. 7. Uosto direkcija, patikrinimo metu nustačiusi, kad uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, reikalavimų, nedelsdama, bet ne vėliau nei per 2 darbo dienas (nuo minimo nustatymo momento) įspėja paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, bet ne trumpesnį nei 10 darbo dienų, (nuo minimo įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. Pasibaigus nurodytam terminui (be atskiro pranešimo) Uosto direkcija atlieka pakartotinį patikrinimą, kurio metu nustačiusi, kad visi uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumai pašalinti, panaikina įspėjimą apie galimą uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir patikrinimo aktą su teigiama išvada pateikia Susisiekimo ministerijai. Tais atvejais, kai nurodyti trūkumai yra pašalinti, suderinus su paskirtuoju uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovu pakartotinis patikrinimas gali būti atliekamas ir nepasibaigus nurodytam terminui. 8.
trūkumai nepašalinti, kreipiasi į Susisiekimo ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada. Susisiekimo ministras per 10 darbo dienų nuo minimo kreipimosi gavimo sustabdo uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir nustato terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Sprendimo kopija per 2 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo perduodama Uosto direkcijai, kuri su sprendimu per 2 darbo dienas nuo jo gavimo supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą. 9. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai paskirtasis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovas, pašalinęs trūkumus, kreipiasi į Uosto direkciją, kuri ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi gavimo nustato, ar trūkumai pašalinti, ir apie tai informuoja Susisiekimo ministeriją ir pateikia patikrinimo aktą su teigiama išvada. Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per 1 darbo dieną nuo panaikinimo perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai, kuri per 2 darbo dienas su sprendimu supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą. 10.
ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas panaikinamas, jeigu:
uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas;
sutartis pasibaigė;
infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginį (terminalą), yra likviduotas;
(terminalo) atitikties akto galiojimą ir apie tai informavus paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą (ir jeigu paskirtasis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovas yra gavęs šią informaciją), uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) yra toliau eksploatuojamas;
suprastruktūros įrenginį (terminalą) eksploatuojančio subjekto rašytinį prašymą panaikinti šio uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą. 11. Susisiekimo ministerija, Uosto direkcija ir paskirtasis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovas šiame straipsnyje nurodytus dokumentus ir pranešimus teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai. 12. Informacija apie uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugą patvirtinančių dokumentų išdavimą, galiojimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą skelbiama Uosto direkcijos interneto svetainėje.“
Pakeisti 33 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro patvirtintoje Uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmatoje veiklos strategijoje.“13 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo priedas
2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 74).“14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Muitinės
departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Uosto žemės naudotojai, įgiję leidimus vykdyti veiklą ar veiklas laisvajame uoste iki šio įstatymo įsigaliojimo, laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla jų leidimuose nustatytais terminais.
Įsigaliojus šiam įstatymui, prašymai vykdyti veiklą laisvajame uoste, kurie buvo pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nespėjo išnagrinėti, prilyginami deklaracijoms dėl uosto žemės naudotojų atitikties ir uosto žemės naudotojas įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kada Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pateikia pasirašytos (galiojančios) sutarties su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste kopiją. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvadų rengėjai:
A.Mockus J.Razma
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Laisvasis uostas – nuo uosto teritorijos atskirta uosto
teritorijos dalis, kurioje ne Bendrijos Lietuvos prekės importo muitų, bei mokesčių, ekonominių draudimų ir bei apribojimų požiūriu laikomos esančiomis ne Bendrijos Lietuvos Respublikos muitų teritorijoje, išskyrus atvejus, kai šios prekės išleidžiamos į laisvą apyvartą laisvai cirkuliuoti, pateikiamos kitai muitinės procedūrai įforminti arba laikomos ar naudojamos kitomis sąlygomis, negu nustatyta šio įstatymo, ir muitų Muitinės kodekso ar kitų teisės aktų.“
Pakeisti 7 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Kiti uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti privatizuojami
parduodami pagal Valstybės ir savivaldybių turto privatizavimo valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, suderinus tai su Susisiekimo ministerija.“
Pakeisti 10 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „10 straipsnis. Uosto valdymas Uosto žemę, akvatoriją ir uosto infrastruktūrą patikėjimo teise valdo, jomis disponuoja ir naudoja valdo, naudoja ir jomis disponuoja Uosto direkcija savo įstatų, jos veiklą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis. Uosto direkcija yra Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu įsteigta valstybės įmonė. Jos savininko teises ir pareigas įgyvendina Susisiekimo ministerija. Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras.“
galios Pripažinti netekusiu galios 13 straipsnį. 13 straipsnis.
13 straipsnis. Laisvojo uosto steigimas Laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, kurios ribas ir veiklos sąlygas nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 5 straipsnis. 14 straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„14 straipsnis. Laisvojo uosto įrengimo sutartis
steigimas ir įrengimas
uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio uosto žemės naudotojas sudarė ir pasirašė su Uosto direkcija uosto žemės nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti. 2. 1. Uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų su Uosto direkcija sudaro laisvojo uosto įrengimo sutartį statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (atsižvelgdamas į reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdį) statinių projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, bei gauti statybą leidžiančius dokumentus. 2. Laisvojo uosto įrengimo tvarka nustatoma laisvojo uosto įrengimo sutartyje. 3. Laisvojo uosto įrengimo sutarties formą nustato susisiekimo ministras, suderinęs su finansų ministru ir vidaus reikalų ministru. 4. Uosto žemės naudotojui, įvykdžiusiam visus laisvojo uosto įrengimo sutarties reikalavimus, šio įstatymo 17 straipsnio nustatyta tvarka išduodamas leidimas veiklai laisvajame uoste. 3.
paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriami ir Lietuvos Respublikos muitinės ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 nariai. Priėmimo komisijos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti keičiama rotacijos tvarka ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams. 4. Uosto žemės naudotojas, įvykdęs šio straipsnio 2 dalyje nurodytus reikalavimus, pagal laisvojo uosto įrengimo projektą ir gautus statybą leidžiančius dokumentus įrengia laisvojo uosto žemės sklypą ir apie tai raštu informuoja priėmimo komisiją. 5. Priėmimo komisija per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įrengtą laisvojo uosto žemės sklypą gavimo dienos patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (ir atsižvelgdama į tai, kokie statybos darbai atlikti), jeigu nenustatoma trūkumų, surašo statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas). Priėmimo aktas per 2 darbo dienas pateikiamas Susisiekimo ministerijai ir uosto žemės naudotojui. Šioje dalyje nurodytas 20 darbo dienų terminas neapima laikotarpio, per kurį uosto žemės naudotojas turi pašalinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus trūkumus. 6.
atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams, nustato, kad laisvojo uosto žemės sklypas įrengtas nesilaikant šių techninių reikalavimų, ji tą pačią dieną surašo šio sklypo įrengimo patikrinimo aktą, nurodydama trūkumus, kuriuos uosto žemės naudotojas turi pašalinti. Trūkumų pašalinimo terminas priėmimo akte neribojamas. Uosto žemės naudotojas, pašalinęs nurodytus trūkumus, apie tai informuoja priėmimo komisiją ir pateikia tai patvirtinančius dokumentus. Priėmimo komisija, gavusi pranešimą apie pašalintus trūkumus, vadovaudamasi šio straipsnio 5 dalimi, patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams. Jeigu pakartotinio patikrinimo metu nustatoma, kad sklypo įrengimo patikrinimo akte priėmimo komisijos nurodyti trūkumai nėra pašalinti, priėmimo komisija pakartotinai tą pačią dieną surašo šioje dalyje nurodytą sklypo įrengimo patikrinimo aktą ir nurodo trūkumus, kurie turi būti pašalinti šioje dalyje nustatyta tvarka.“
netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios 15 straipsnį. 15 straipsnis. Vykdoma veikla laisvajame uoste Uosto žemės naudotojai veiklą laisvajame uoste vykdo tik gavę šio įstatymo 17 straipsnyje nurodytą leidimą veiklai laisvajame uoste. 7 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis. Leidimas veiklai
ir draudimas vykdyti veiklą laisvajame uoste
ūkine ir komercine veikla tik gavę leidimą veiklai laisvajame uoste kitą dieną po atitikties šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams deklaravimo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla ne ilgesnį kaip uosto žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį. 2. Leidimo, suteikiančio jo turėtojui teisę verstis veikla laisvajame uoste, formą, jo išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. 3. Uosto žemės naudotojai laisvajame uoste gali verstis tik leidime nurodyta veikla. 4. Leidimus veiklai laisvajame uoste išduoda susisiekimo ministras. 2.
uoste, turi atitikti šiuos reikalavimus:
socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetams, muitinei ir Uosto direkcijai (išskyrus atvejus, kai mokesčių, delspinigių, baudų mokėjimas atidėtas Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka arba dėl šių mokesčių, delspinigių, baudų vyksta mokestinis ginčas);
žemės naudotojo finansines ataskaitas (išskyrus atvejus, kai uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo mažiau kaip 2 metus);
straipsnio 11 dalyje nurodytą atvejį);
kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;
Respublikos finansų ministerijos (toliau – Muitinės departamentas) ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Pavyzdinę šios sutarties formą nustato Muitinės departamentas. 3. Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti veiklą laisvajame uoste, turi deklaruoti Susisiekimo ministerijai savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams – pateikti susisiekimo ministro nustatytos formos deklaraciją, laisvos formos numatomos vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą ir dokumentų, pagrindžiančių šio straipsnio 2 dalies reikalavimus, kopijas. 4. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali verstis tik ta veikla, kurią deklaruoja šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka.
Uosto žemės naudotojas gali keisti numatomų vykdyti laisvajame uoste veiklos rūšių sąrašą, tačiau apie tai turi būti deklaruojama Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka ir tokia veikla uosto žemės naudotojas laisvajame uoste gali pradėti verstis tik kitą dieną po šioje dalyje nurodyto atitikties deklaravimo Susisiekimo ministerijai. 5. Susisiekimo ministerija, gavusi priėmimo komisijos ar kitų kompetentingų institucijų išvadas, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, pažeidžia šio straipsnio 1 ir (ar) 2 dalyse nurodytus reikalavimus (arba vieną iš jų) arba deklaravo savo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams pateikdamas netikslius duomenis, per 2 darbo dienas nuo šių išvadų gavimo dienos, įspėja uosto žemės naudotoją, vykdantį veiklą laisvajame uoste, apie galimą vykdomos veiklos laisvajame uoste sustabdymą, informuoja apie nustatytus pažeidimus (pažeidimų rūšį, turinį ir esmę) ir nustato ne trumpesnį kaip 30 darbo dienų nuo įspėjimo apie galimą vykdomos veiklos laisvajame uoste sustabdymą gavimo terminą, per kurį nustatyti pažeidimai privalo būti pašalinti. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste, per nustatytą terminą pašalinęs visus pažeidimus, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų privalo apie tai deklaruoti Susisiekimo ministerijai ir pateikti tai patvirtinančią informaciją. Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos, sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Draudžiama vykdyti veiklą laisvajame uoste, jeigu Susisiekimo ministerija laisvajame uoste vykdomą veiklą yra sustabdžiusi ir uosto žemės naudotojas apie tai yra informuotas. 6.
pranešimu apie uosto žemės naudotojo veiklos laisvajame uoste sustabdymą nurodo pašalinti pažeidimus ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos. Pašalinęs visus pažeidimus, uosto žemės naudotojas ne vėliau kaip per 2 darbo dienas pateikia tai patvirtinančią informaciją Susisiekimo ministerijai. Susisiekimo ministerija, per 5 darbo dienas nuo informacijos gavimo dienos nustačiusi, kad pažeidimai yra pašalinti, išsiunčia uosto žemės naudotojui pranešimą apie uosto žemės naudotojo laisvajame uoste vykdomos veiklos sustabdymo panaikinimą. 7. Susisiekimo ministerija per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–4 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento panaikina uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai per 2 darbo dienas nuo šios teisės panaikinimo momento be atskiro įspėjimo informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:
veikla laisvajame uoste, ir (ar) apie tai nustatytais terminais nepranešė Susisiekimo ministerijai;
laisvajame uoste ilgiau kaip 6 mėnesius;
sustabdyta ir uosto žemės naudotojas apie tai buvo informuotas (ir uosto žemės naudotojas informaciją buvo gavęs), arba vykdo veiklą, kurios nedeklaravo Susisiekimo ministerijai šio straipsnio 3 ir 4 dalyse nustatyta tvarka. 8.
žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytu atveju). Uosto žemės naudotojas negali deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta. Uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius (arba kol priėmimo komisija nepatikrino ir neįsitikino, kad šioje dalyje minimi pažeidimai pašalinti) deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį. 9. Susisiekimo ministerija ir uosto žemės naudotojas šiame straipsnyje nurodytus dokumentus ir pranešimus teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai. 10. Uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:
asmenims;
(pavadinimą, juridinio asmens kodą, buveinę ir adresą korespondencijai) ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo tokių duomenų pasikeitimo momento. 11.
žemės sklype, pastatytus kito (ankstesnio) uosto žemės naudotojo ir skirtus veiklai laisvajame uoste vykdyti, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto priėmimo komisijos išduoto priėmimo akto kopija Susisiekimo ministerijai nėra teikiama. 12. Planinis uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimas atliekamas ne rečiau kaip kartą per 3 metus. Planiniai ir neplaniniai uosto žemės naudotojo, vykdančio veiklą laisvajame uoste, patikrinimai atliekami Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme numatytais atvejais ir tvarka. 13. Susisiekimo ministerijos ir priėmimo komisijos sprendimai, nurodyti šiame straipsnyje ir šio įstatymo 14 straipsnyje, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir turi būti skelbiami Uosto direkcijos interneto svetainėje.“8 straipsnis. 18 straipsnio pakeitimas Pakeisti 18 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „18 straipsnis. Prekių įvežimas į laisvąjį uostą ir išvežimas iš jo, prekių laikymas ir apskaita laisvajame uoste Prekių įvežimo į laisvąjį uostą, išvežimo iš jo, laikymo ir apskaitos laisvajame uoste tvarką nustato Muitinės kodeksas ir jo taikymą reglamentuojantys muitų teisės aktai.“
galios Pripažinti netekusiu galios 20 straipsnį. 20 straipsnis. Muitai ir mokesčiai
Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti importo muitai ir mokesčiai, taip pat importo draudimai bei apribojimai. 2. Prekėms, išvežamoms iš Lietuvos Respublikos į laisvąjį uostą, taikomi Lietuvos Respublikos teisės aktų šioms prekėms nustatyti eksporto muitai ir mokesčiai, taip pat eksporto draudimai ir apribojimai.
10 straipsnis. 21 straipsnio pakeitimas Pakeisti 21 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „21 straipsnis. Laisvojo uosto priežiūra
bei ir išvežimo iš jo vietas prižiūri nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga muitinė, derindama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvojo uosto įrengimo projektą. Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei ir transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai. 2. Prekės iš Lietuvos Respublikos Bendrijos muitų teritorijos į laisvąjį uostą įvežamos ir iš laisvojo uosto į Lietuvos Respublikos Bendrijos muitų teritoriją išvežamos per tam tikslui įrengtas vietas. Postų ir muitinio Muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas įrengia uosto žemės naudotojas, suderinęs jų įrengimo projektus šio įstatymo 14 straipsnyje nustatyta tvarka. vietų įrengimą organizuoja Vyriausybės įgaliota institucija, patalpų, muitinio tikrinimo vietų bei infrastruktūros projektus suderinusi su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. 3. Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga Muitinė tikrina į laisvąjį uostą įvežamas, iš jo išvežamas ir jame laikomas prekes Muitinės kodekso muitų teisės aktų nustatyta tvarka.“11 straipsnis. Įstatymo papildymas 31² straipsniu Papildyti Įstatymą 31² straipsniu: „31² straipsnis.
Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugą patvirtinančių dokumentų išdavimas, galiojimas, galiojimo sustabdymas, galiojimo sustabdymo panaikinimas ir galiojimo panaikinimas
1Šio straipsnio nuostatomis įgyvendinamas Europos Sąjungos teisės aktas,
nurodytas šio įstatymo 1 priede. Pažymos dėl uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties reikalavimams (toliau – uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktai) išduodamos vadovaujantis 2004 m. kovo 31 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (EB) Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių stiprinimo. 2. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas tam pačiam 5 metų laikotarpiui ir tuo pačiu susisiekimo ministro sprendimu, kuriuo patvirtinamas uosto įrenginio ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros (terminalo) apsaugos planas ar jo pakeitimas. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas turi būti patvirtinamas kiekvienais metais. 3. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarką nustato susisiekimo ministras. 4. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos įgyvendinimo priežiūrą atlieka Uosto direkcija. 5. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas, jeigu uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) atitinka 1974 m.
Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje XI-2 skyriaus ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso A dalies nuostatas ir šis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) yra eksploatuojamas pagal kitus uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimus. 6. Uosto direkcija kiekvienais metais atlieka uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos patikrinimą. Atlikusi patikrinimą, Uosto direkcija pateikia Susisiekimo ministerijai patikrinimo aktą. Jeigu šio patikrinimo akto išvada yra teigiama, susisiekimo ministras ar jo įgaliotas asmuo patvirtina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą. 7. Uosto direkcija, patikrinimo metu nustačiusi, kad uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų, nurodytų šio straipsnio 5 dalyje, reikalavimų, nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 2 darbo dienas (nuo šioje dalyje nurodyto įrenginio (terminalo) apsaugos neatitikimo nustatymo momento) įspėja paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį kaip 12 mėnesių, bet ne trumpesnį kaip 10 darbo dienų terminą (nuo šioje dalyje nurodyto įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti.
Pasibaigus nurodytam terminui, Uosto direkcija atlieka pakartotinį patikrinimą (be atskiro pranešimo). Jeigu pakartotinio patikrinimo metu Uosto direkcija nustato, kad visi uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumai pašalinti, ji panaikina įspėjimą apie galimą uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir patikrinimo aktą su teigiama išvada pateikia Susisiekimo ministerijai. Tais atvejais, kai nurodyti trūkumai yra pašalinti, suderinus su paskirtuoju uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovu, pakartotinis patikrinimas gali būti atliekamas ir nepasibaigus nurodytam terminui. 8. Uosto direkcija, pakartotinio patikrinimo metu nustačiusi, kad nustatyti trūkumai nepašalinti, kreipiasi į Susisiekimo ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada.
Susisiekimo ministras per 10 darbo dienų nuo minimo kreipimosi gavimo sustabdo uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir nustato terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Sprendimo kopija per 2 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo perduodama Uosto direkcijai, kuri su sprendimu per 2 darbo dienas nuo jo gavimo supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą. 9. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, kai paskirtasis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovas, pašalinęs trūkumus, kreipiasi į Uosto direkciją. Uosto direkcija ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šio kreipimosi gavimo dienos nustato, ar trūkumai pašalinti, apie tai informuoja Susisiekimo ministeriją ir pateikia jai patikrinimo aktą su teigiama išvada. Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per vieną darbo dieną nuo šio akto galiojimo sustabdymo panaikinimo dienos perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai. Uosto direkcija per 2 darbo dienas supažindina su sprendimu paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą. 10.
atitikties akto galiojimas panaikinamas, jeigu:
uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas;
sutartis pasibaigė;
infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginį (terminalą), yra likviduotas;
(terminalo) atitikties akto galiojimą ir apie tai informavus paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą (ir jeigu paskirtasis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovas yra gavęs šią informaciją), uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) yra toliau eksploatuojamas;
suprastruktūros įrenginį (terminalą) eksploatuojančio subjekto rašytinį prašymą panaikinti šio uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą. 11. Susisiekimo ministerija, Uosto direkcija ir paskirtasis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovas šiame straipsnyje nurodytus dokumentus ir pranešimus teikia per atstumą, elektroninėmis priemonėmis per Lietuvos Respublikos paslaugų įstatyme nurodytą kontaktinį centrą arba tiesiogiai. 12. Informacija apie uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugą patvirtinančių dokumentų išdavimą, galiojimą, galiojimo sustabdymą, galiojimo sustabdymo panaikinimą ir galiojimo panaikinimą skelbiama Uosto direkcijos interneto svetainėje.“
Pakeisti 33 straipsnio 15 punktą ir jį išdėstyti taip: „15) kitoms išlaidoms, numatytoms susisiekimo ministro patvirtintoje Uosto direkcijos pajamų ir išlaidų sąmatoje veiklos strategijoje.“13 straipsnis. Įstatymo papildymas priedu Papildyti Įstatymą priedu: „Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo priedas
dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (OL 2004 m. specialusis leidimas, 7 skyrius, 8 tomas, p. 74).“14 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras ir Muitinės
departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 3. Uosto žemės naudotojai, įgiję leidimus vykdyti veiklą ar veiklas laisvajame uoste iki šio įstatymo įsigaliojimo, laisvajame uoste gali verstis ūkine ir komercine veikla jų leidimuose nustatytais terminais.
Įsigaliojus šiam įstatymui, prašymai vykdyti veiklą laisvajame uoste, kurie buvo pateikti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija nespėjo išnagrinėti, prilyginami deklaracijoms dėl uosto žemės naudotojų atitikties ir uosto žemės naudotojas įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kai Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai jis pateikia pasirašytos (galiojančios) sutarties su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste kopiją. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
STRAIPSNIU IR PRIEDU, 13, 15 IR 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS GALIOS ĮSTATYMO PROJEKTO
rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Siekiant įgyvendinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamas nuostatas, kad įstatymų normose būtų nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. spalio 26 d. nutarimas ir 2004 m. kovo 5 d. nutarimas), ir tai, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus galima tik įstatymu (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas), Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 31² straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektu (toliau – Įstatymo projektas) siūloma numatyti pagrindinius reikalavimus dėl veiklos laisvajame uoste vykdymo ir dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, atsisakymo jį išduoti, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo. Siekiant atsisakyti perteklinio reikalavimo tvirtinti du pagal savo turinį panašius planavimo dokumentus, Įstatymo projektu taip pat siekiama panaikinti reikalavimą tvirtinti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau
Įstatymo projekto tikslas – teisės aktų nuostatas dėl veiklos laisvajame uoste vykdymo ir dėl uosto įrenginio (terminalo) apsaugos vertinimo ir Lietuvos Respublikos jūrų uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, atsisakymo jį išduoti, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo siekiama įtvirtinti įstatymo lygiu, panaikinti reikalavimą tvirtinti du planavimo dokumentus, taip pat panaikinti reikalavimą susisiekimo ministrui tvirtinti valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir numatyti veiklos strategijos tvirtinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamentas (direktorius Andrius Šniuolis, tel. 239 3926, el. p. [email protected]). Tiesioginis rengėjas – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vedėjas Artūras Kungys, tel. 239 3930, el. p. [email protected]. 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas Susijusios nuostatos dėl leidimo vykdyti veiklą laisvajame uoste yra reglamentuotos norminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2004 m. balandžio 28 d. įsakyme Nr. 3-210 „Dėl Leidimo veiklai laisvajame uoste išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo taisyklių bei leidimo formos patvirtinimo“.
Minimame įsakyme įtvirtinti keliami reikalavimai uosto žemės naudotojams, pageidaujantiems vykdyti veiklą laisvajame uoste, nurodomos leidimo vykdyti veiklą laisvajame uoste išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo sąlygos ir tvarka. Įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti nuostatos dėl uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimų, apsaugos planų tvirtinimo ir atitikties aktų išdavimo, galiojimo ir panaikinimo yra reglamentuotos norminiame teisės akte – Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakyme Nr. 3-349 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimų, apsaugos planų tvirtinimo ir atitikties aktų išdavimo, galiojimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. Šiame įsakyme įtvirtinti reikalavimai atsakingoms institucijoms dėl uosto įrenginio (terminalo) infrastruktūros ir suprastruktūros apsaugos vertinimo ir uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, atsisakymo jį išduoti, jo galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo tvarkos. Pažymime, kad nuostatos, susijusios su uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimu, yra nustatytos Europos Parlamento ir Tarybos 2004 m. kovo 31 d. reglamente Nr. 725/2004 dėl laivų ir uostų įrenginių apsaugos stiprinimo (toliau – Reglamentas) ir yra tiesiogiai taikomos. Įstatymo projekte pateikiami siūlymai nedubliuoja Reglamente įtvirtintų nuostatų. Susisiekimo ministras, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 straipsniu, kasmet tvirtina Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą.
Taip pat, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsniu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 827 „Dėl Strateginio planavimo metodikos patvirtinimo“, susisiekimo ministras tvirtina Uosto direkcijos veiklos strategiją. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Patvirtinus Įstatymo projektą, bus įgyvendinta Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo praktika nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, taip pat sankcijas už atitinkamus teisės pažeidimus įstatymo lygiu. Pagrindiniai reikalavimai dėl vykdomos veiklos laisvajame uoste ir dėl uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, atsisakymo jį išduoti, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo bus nustatyti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymu. Įstatymo projektu taip pat bus nustatytas reikalavimas tvirtinti Uosto direkcijos veiklos strategiją ir panaikintas reikalavimas tvirtinti Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą. Abiejuose dokumentuose teikiama analogiška informacija, šie dokumentai siejasi tarpusavyje, atsiradus objektyvioms aplinkybėms dėl planavimo dokumentų koregavimo, reikia keisti abu planavimo dokumentus. Uosto direkcijos veiklos strategija yra išsamesnė ir joje pateikiama daugiau duomenų. Rengti du planavimo dokumentus nėra tikslinga.
Uosto direkcijos veiklos strategijos turinys yra platesnis ir joje pateikiama daugiau duomenų, nes strategija rengiama ketverių ateinančių metų laikotarpiui ir finansiniai duomenys prognozuojami balanso principu, o pajamų ir išlaidų sąmata rengiama vienerių ateinančių metų laikotarpiui ir finansiniai duomenys prognozuojami pinigų srauto principu. Atsižvelgdami į tai, kad VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija yra vienintelė valstybės įmonė, rengianti du planavimo dokumentus, t. y. metinę pajamų ir išlaidų sąmatą ir ketverių metų strateginį veiklos planą, siūlome pakeisti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 10 ir
rengimo ir tvirtinimo ir numatyti veiklos strategijos tvirtinimą (taip sumažinant valstybės įmonei administracinę naštą). Įstatymo projekte numatytos nuostatos, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, turi parengti vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo statybos, rekonstravimo, atnaujinimo ar statinio (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) projektą, jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, jeigu reikia, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, valstybės institucijomis (vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę) ir gauti statybą leidžiančius dokumentus. Vadovaudamasis nurodytuoju laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo projektu, uosto žemės naudotojas turi įrengti minimą laisvojo uosto žemės sklypą, kurio atitiktį keliamiems reikalavimams įvertina atitinkama (Įstatymo projekte nurodyta) priėmimo komisija.
Priėmus siūlymus, uosto žemės naudotojas laisvajame uoste galės pradėti verstis ūkine ir komercine veikla kitą dieną, kai priėmimo komisija išduos priėmimo aktą ir uosto žemės naudotojas deklaruos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, kad jis atitinka keliamus (Įstatymo projekte nurodytus) kriterijus. Uosto žemės naudotojas laisvajame uoste galės verstis ūkine ir komercine veikla ne ilgesnį kaip uosto žemės nuomos sutarties galiojimo laikotarpį ir tik ta veikla, dėl kurios buvo deklaravęs savo atitiktį Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai. Pažymime, kad Įstatymo projektu siekiama supaprastinti uosto žemės naudotojui sąlygas pradėti vykdyti veiklą laisvajame uoste, todėl siūloma leisti pradėti vykdyti veiklą laisvajame uoste uosto žemės naudotojui deklaravus savo atitiktį jam keliamiems reikalavimams. Dėl to licencijuojamos veiklos derinimas su Lietuvos Respublikos Vyriausybe nebėra numatomas. Taip pat nebelieka poreikio Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti naujų laisvojo uosto žemės sklypo ribų, nes laisvieji uostai bus steigiami jau suformuotuose sklypuose. Atsižvelgus į tai, Įstatymo projekte nurodoma, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. Tačiau atsisakoma nuostatų, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė tvirtina laisvojo uosto ribas ir nustato veiklos sąlygas. Įstatymo projekte numatomos liberalios sąlygos pradėti veiklą laisvajame uoste, todėl teikiamu projektu keičiamo 14 straipsnio 4 dalyje yra nurodoma, kad uosto žemės naudotojas pagal laisvojo uosto įrengimo projektą ir gautus statybą leidžiančius dokumentus įrengia laisvojo uosto žemės sklypą ir apie tai raštu informuoja priėmimo komisiją.
Pažymime, kad uosto žemės naudotojas yra suinteresuotas tinkamai įrengti laisvojo uosto žemės sklypą, tačiau kol tokio sklypo neįrengs, tol negalės kreiptis į priėmimo komisiją. Taip pat pažymime, kad veikla laisvajame uoste gali būti įvairaus pobūdžio, todėl numatyti tokio sklypo įrengimo termino (net ir maksimalaus) nėra galimybės. Statybos darbams įtakos turi daug veiksnių, o nustačius konkretų terminą, nebūtų apsaugomos investicijos. Todėl jeigu dėl kokių nors priežasčių uosto žemės naudotojas užtruktų įrengti laisvojo uostop žemės sklypą ar iš viso jo neįrengtų, kaip tai numatyta Įstatymo projektu keičiamo 14 straipsnio 4 dalyje, sankcijų ar kitų veiksmų nebūtų imamasi, o dėl savo neveiksnumo ar kitų aplinkybių poveikį pajustų tik pats suinteresuotas asmuo, t. y. uosto žemės naudotojas. Neatsiradus nenumatytų aplinkybių priėmimo komisija laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį patikrintų per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įrengtą laisvojo uosto žemės sklypą gavimo dienos. Tačiau į šį 20 darbo dienų terminą nepatektų laikotarpis, per kurį uosto žemės naudotojas turi pašalinti nustatytus (patikrinimo metu) trūkumus. Kaip jau nurodyta, uosto žemės naudotojas yra suinteresuotas taupyti savo laiką ir finansus, todėl ir siekis ištaisyti priėmimo komisijos nustatytus pažeidimus lemtų mažesnį laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo pakartotinių patikrinimų skaičių. Labai svarbu numatyti, kad ribojamo skaičiaus patikrinimų negali būti, priešingu atveju, būtų neapsaugotos jau padarytos investicijos. Pažymime, kad šiuo metu nėra nė vieno laisvojo uosto.
Siūlomos supaprastintos tvarkos nuostatos galimai palengvins galimybę įsteigti laisvąjį uostą ir pradėti vykdyti jame veiklą. Tokios nuostatos siūlomos atsižvelgus į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamas nuostatas, kad įstatymų normose būtų nustatomos bendro pobūdžio taisyklės, o įstatymo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose jos gali būti detalizuojamos. Pažymime, kad Įstatymo projekte minimas uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas yra riboto naudojimo dokumentas, o ten pat nurodytas uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas yra viešai prieinamas dokumentas, kuris nurodo, ar uosto įrenginio (terminalo) apsauga yra užtikrinta, vadovaujantis tarptautinės teisės reikalavimais, t. y. ar uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas yra parengtas laikantis tarptautinių ir nacionalinės teisės aktų. Nagrinėjami du dokumentai yra tarpusavyje susiję ir toks jų reglamentavimas nacionalinėje teisėje buvo numatytas vadovaujantis Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso nuostatomis. Taip pat informuojame, kad tiek uosto įrenginio (terminalo) apsaugos planas, tiek uosto įrenginio (terminalo) atitikties aktas, įgyvendinant minimo Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso nuostatas (t. y. galiojančiuose teisės aktuose šiuo metu įtvirtinta ir teikiamame projekte yra siūloma numatyti, nagrinėjamas nuostatas), yra tvirtinami vienu Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu. Minimas įsakymas turi būti priimtas vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimu Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo“ ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2012 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr.
3-349
„Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir
suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimų, apsaugos planų tvirtinimo ir atitikties aktų išdavimo, galiojimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ (šie teisės aktai buvo patvirtinti įgyvendinant Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių (terminalų) apsaugos kodekso nuostatas). Įstatymo projektu taip pat patikslinama nuoroda į atsinaujinusius teisės aktus, t. y. nurodoma, kad uoste esantys valstybės nuosavybės objektai gali būti parduodami pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, suderinus su Susisiekimo ministerija. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas teikiamas Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus Įstatymo projektą Priėmus teikiamą Įstatymo projektą kitų Lietuvos Respublikos įstatymų keisti nereikės. 9.
Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams, įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų. Įstatymo projekte nurodyta sąvoka pateikta Valstybinei lietuvių kalbos komisijai aprobuoti ir skelbti Lietuvos Respublikos terminų banke. 10. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Įstatymui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, jų priėmimo laikotarpis ir priimantieji Priėmus teikiamą Įstatymo projektą, reikės pakeisti:
Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) apsaugos vertinimų, apsaugos planų tvirtinimo ir atitikties aktų išdavimo, galiojimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“ su visais pakeitimais;
Vyriausybės 2004 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 90 „Dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo“ su visais pakeitimais. 12.
biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų poreikis įstatymui įgyvendinti, galimybė sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Teikiamam Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų dėl Įstatymo projekto nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įtraukiant šį projektą į kompiuterinės paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc „Uostas“, „terminalas“,
„apsauga“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31² STRAIPSNIU IR PRIEDU, 13, 15 IR 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO
2016-03-03 Nr. XIIP-4070 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
vartojami terminai ir sąvokos, kurių apibrėžtis yra pateikta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – Muitinės įstatymas). Atsižvelgiant į tai, siūlytume teikiamo projekto nuostatose vartojamus muitinės veiklos srities terminus ir sąvokas suderinti su Muitinės įstatymu bei papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos yra apibrėžtos Muitinės įstatyme. 2. Pažymėtina, kad pagal 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, jei Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į atskiro įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį bei sudedamąsias dalis, tokia nuoroda į įstatymo priedą gali būti pateikiama preambulėje, straipsniuose, nusakančiuose įstatymo tikslą, paskirtį ar kitas bendrąsias nuostatas arba atskirame straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 3. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras.
Siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministras tvirtina Uosto direkcijos veiklos strategiją. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų yra panaikinti reikalavimą tvirtinti du savo turiniu panašius planavimo dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus siūlomo įvesti planavimo dokumento - veiklos strategijos turinys ir paskirtis. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, kad Uosto direkcija yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma - valstybės įmonė. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina metinę valstybės įmonės pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio pašalinus nuostatą, kad susisiekimo ministras tvirtina valstybės įmonės Uosto direkcija metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tokią sąmatą jis privalėtų tvirtinti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatomis, nes Susisiekimo ministerija įgyvendina valstybės įmonės Uosto direkcija savininko teises ir pareigas. 4. Projekto 5 straipsniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų, kurioje konkrečiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje steigiamas laisvasis uostas ir kiek valstybinio jūrų uosto teritorijos jis užimtų. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. 5.
dalyje siūloma naudoti sąvoką ,,žemės sklypo įrengimas“, kurios turinys nėra aiškus. Šiame kontekste pažymėtina, kad neatskleidus šios sąvokos turinio, liktų neaiškus ir projekto 5 straipsnyje pateiktos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos ,,sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktas arba deklaracija“ turinys. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtos sąvokos turinį. Be to, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės atstovas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių kitų institucijų atstovų turėtų būti sudaroma priėmimo komisija bei komisijos narių skaičius. Taip pat nėra aišku, kuriam konkrečiai laikotarpiui komisija būtų sudaroma. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 6. Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo14 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad priėmimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktą arba deklaraciją. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, užbaigus statybą, surašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą.
Žemės sklypų įrengimo darbų užbaigimo neterminuoto akto ar deklaracijos pildymo (surašymo) Statybos įstatymas nereglamentuoja. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų suderinti su Statybos įstatymo nuostatomis. 7. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, privalo turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2 paskutinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai privalo turėti paskutinių dviejų kalendorinių metų finansines ataskaitas, ar paskutinių dviejų finansinių metų finansines ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, o įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai nebūtinai privalo sutapti su kalendoriniais metais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, už kurį laikotarpį parengtas finansines ataskaitas uosto žemės naudotojai privalo turėti. 8. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitinkamai turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės nuomos sutartį bei turėti pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste.
Atkreipiame dėmesį, kad sutarties pasirašymas dar nereiškia jos įsigaliojimo. Pačiose sutartyse gali būti nustatyta vėlesnė sutarčių įsigaliojimo data, nei jos pasirašymo diena. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vietoj reikalavimo turėti pasirašytą sutartį, nereikėtų nustatyti reikalavimu turėtų su atitinkamomis institucijomis sudarytą (galiojančią) sutartį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. 9. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, koks konkrečiai sprendimas turimas omenyje. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad pateikiamas įspėjimas apie galimą veiklos laisvajame uoste sustabdymą, bet nekalbama apie sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmojo ir trečiojo sakinio nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. 10.
galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamus reikalavimus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Ši projekto nuostata nėra aiški. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas uosto žemės naudotojui nėra taikomi tam tikri jo veiklos apribojimai, bet priimamas sprendimas panaikinti (atimti) uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manytina, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas sprendimas panaikinti
(atimti) teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste priimamas tada, kai uosto žemės naudotojas yra likviduojamas. Pagal siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas uosto žemės naudotojas galėtų tęsti veiklą laisvajame uoste, jeigu jis tokį trūkumą ištaisytų ir apie trūkumo ištaisymą deklaruotų Susisiekimo ministerijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu uosto žemės naudotojas tokį trūkumą galėtų ištaisyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu pastebėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį“.
Šios nuostatos turinys taip pat nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ji gali būti aiškinama nevienodai. Tuo atveju, jeigu tikslas yra nustatyti, kad ištaisęs trūkumus uosto žemės naudotojas negali dar 6 mėnesius Susisiekimo ministerijai deklaruoti atitikties įstatymų reikalavimas ir tokiu būdu tuos 6 mėnesius neturi teisės vykdyti veiklos laisvajame oro uoste, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Kita vertus, kyla abejonių, ar projektu siūloma nustatyti sankcija uosto žemės naudotojui - uždraudimas uosto žemės naudotojui 6 mėnesius vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jis bus ištaisęs savo veiklos trūkumus, atitinka proporcingumo ir tikslingumo principus. Pastebėtina, kad minėtuoju laikotarpiu uosto naudotojas, neturėdamas teisės vykdyti veiklos, atitinkamai negautų pajamų (pelno), nuo kurių skaičiuojami mokesčiai valstybei, atitinkamai jo darbuotojai negalėtų vykdyti tiesioginių savo darbinių funkcijų ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar uosto žemės naudotojui už atitinkamų įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą neturėtų būti taikomos kitokio pobūdžio poveikio priemonės. 11. Projekto 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio
laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas prižiūri muitinė. Projekto nuostatos tikslintinos, įvardinant konkrečią muitinės instituciją, kuri vykdytų aukščiau nurodytą priežiūrą.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar muitinės institucijos prižiūrėtų, ar uosto žemės naudotojai nesinaudoja faktiškai didesniais uosto žemės sklypais nei jiems buvo suteikti naudotis, ar prižiūrėtų, ar esančių už uosto teritorijos ribų žemės sklypų savininkai nepraplečia savo žemės valdų uosto teritorijos sąskaita, ar laisvojo uosto ribų priežiūra turėtų būti suprantama kitaip. Taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų muitinės institucijos, atlikdamos minėtą priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. 12. Projekto 11 straipsnyje siūlomame keičiamo įstatymo 31² straipsnio pavadinime ir turinyje naudojama sąvoka ,, uosto įrenginys (terminalas)“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 31¹ straipsnyje naudojama sąvoka ,,uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. Tuo atveju, jeigu minėtuose straipsniuose naudojamos sąvokos apimtų tuos pačius uosto įrenginius (terminalus), tai naudojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Kitu atveju keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,uosto įrenginys (terminalas)“ turinį arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. 13. Projekto 11 straipsnyje siūlomoje keičiamo įstatymo 31² straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti pilną Reglamento (EB) Nr. 725/2004 pavadinimą. 14. Projekto 11 straipsnyje siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 5 dalies nuostatose reikėtų nurodyti pilną šioje dalyje minimos konvencijos pavadinimą.
Be to, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai“. Atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminių teisės aktų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to ar tai yra aptarta keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, svarstytina, ar esminiai jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos, reikalavimai, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, o poįstatyminiai teisės aktai galėtų tuos reikalavimus detalizuoti. 15. Projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kitus teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 4 dalies nuostatose teisės aktai nėra minimi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtąją nuorodą nereikėtų patikslinti arba išvardinti konkrečius teisės aktus.
Be to, nėra aišku nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti 31² straipsnio 7 dalyje nustatytas 2 darbo dienų įspėjimo terminas apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir 12 mėnesių terminas įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumams pašalinti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 11 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 31² straipsnio 8 dalies nuostatas. 16. Projekto 11 straipsnyje siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 9 dalies nuostatose reikėtų nustatyti terminą, per kurį uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus. 17. Projekto 11 straipsnyje pateikta siūloma keičiamo įstatymo 31² straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku nei kurio straipsnio, nei kurioje konkrečiai jo struktūrinėje dalyje toks terminas yra nurodomas. Reikėtų pateikti atitinkamą nuorodą. 18. Projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas pavyzdinę sutarties, kuri būtų sudaroma tarp uosto žemės naudotojo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, formą nustato Muitinės departamentas. Taigi, iki įstatymo įsigaliojimo be kitų projekte nurodytų subjektų, Muitinės departamentas turėtų patvirtinti pavyzdinę aukščiau minėtos sutarties formą. Atsižvelgus į tai, projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
2016-06-15 Nr. XIIP-4070(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3,
4, 5 ir 6 dalyse siūloma naudoti sąvoką ,,žemės sklypo įrengimas“, kurios turinys nėra aiškus. Nėra aišku, ar turimas omenyje statinių statybos, rekonstrukcijos ar atnaujinimo užbaigimas naudojamame laisvojo uosto žemės sklype, ar muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo bei išvežimo vietų įrengimas, ar turimas omenyje laisvojo uosto įrengimo projekto įgyvendinimo užbaigimas. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtos sąvokos turinį arba projekto
sąvoką ,,žemės sklypo įrengimas“ patikslinti. 2.
dalyje siūloma nustatyti, kad priėmimo komisija per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įrengtą laisvojo uosto žemės sklypą gavimo dienos patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (ir atsižvelgdama į tai, kokie statybos darbai atlikti), jeigu nenustatoma trūkumų, surašo statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją. Pažymėtina, kad nėra aiškus šios nuostatos santykis su Statybos įstatymo 24 straipsnio 1-4 dalių nuostatomis, pagal kurias statybos užbaigimo deklaraciją surašo statytojas ar jo teises ir pareigas perėmęs asmuo. Ją tvirtina statybos valstybinę priežiūrą vykdantys pareigūnai. Taigi pagal Statybos įstatyme nustatytą teisinį reguliavimą statybos užbaigimo deklaracijas privalo surašyti kiti subjektai nei siūloma nustatyti keičiamame įstatyme. Be to, Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros inspekcijos pareigūnai savo potvarkiais sudaro visų statinių, kurių statybą užbaigus privaloma gauti statybos užbaigimo aktus, statybos užbaigimo komisijas. Pastarojo įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad šios komisijos pasirašo ir išduoda statybos užbaigimo aktus, jeigu statyba atitinka teisės aktų reikalavimus. Taigi projekto nuostatos, kuriose siūloma nustatyti, kad statybos užbaigimo aktą surašo priėmimo komisija, kuri būtų sudaroma vadovaujantis projektu siūlomomis keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nedera su Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 16 straipsnio nuostatomis. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų suderinti su aukščiau minėtomis Statybos įstatymo ir Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo nuostatomis. 3.
dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, privalo turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2 paskutinių finansinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiais konkrečiai ryšiais su uosto žemės naudotoju neturėtų būti susijęs auditorius, kad jį būtų galima laikyti nepriklausomu auditoriumi. Manytina, kad tokius reikalavimus reikėtų nustatyti arba projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte, arba naujoje keičiamo įstatymo 17 straipsnio struktūrinėje dalyje. Be to, atkreipiame dėmesį, kad Audito įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,atestuotas auditorius“, todėl, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vietoj sąvokos ,,auditorius“ nereikėtų naudoti sąvoką ,,atestuotas auditorius“. 4. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytu atveju). Atkreipiame dėmesį, kad teikiamu projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Susisiekimo ministerija panaikina uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste, jeigu jis yra likviduotas arba nustatoma, kad uosto žemės naudotojas nevykdo veiklos laisvajame uoste ilgiau kaip 6 mėnesius.
Iš abejose projekto nuostatose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo darytina išvada, kad tuo atveju, jeigu uosto žemės naudotojas nevykdė veiklos laisvajame uoste ilgiau kaip 6 mėnesius, jo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste būtų panaikinama ir jis iš naujo kreiptis dėl tokios teisės suteikimo projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka neturėtų teisės. Kelia abejonių, ar siūlomas teisinis reguliavimas atitinka proporcingumo principą bei ar tokiems asmenims, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių būtų sustabdę savo veiklą tam tikram terminui, neturėtų būti suteikiama galimybė, pasikeitus aplinkybėms, toliau ją tęsti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. 5. Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 11 dalyje siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, įgijęs teisę valdyti statinius, esančius, jo naudojamame žemės sklype, pastatytus kito (ankstesnio) uosto žemės naudotojo ir skirtus veiklai laisvajame uoste vykdyti, gali deklaruoti Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojams keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, tačiau šiuo atveju šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyto priėmimo komisijos išduoto priėmimo akto kopija Susisiekimo ministerijai nėra teikiama. Taikant įstatymą, ši projekto nuostata, gali būti aiškinama nevienodai. Ji gali būti suprantama taip, kad uosto žemės naudotojas, įgijęs statinius iš kito (ankstesnio) žemės naudotojo, neprivalo deklaruoti, ar jis atitinka uosto žemės naudotojui įstatyme nustatytus reikalavimus.
Minėtoji nuostata taip pat gali būti aiškinama ir taip, kad uosto žemės naudotojas, įgijęs statinius iš ankstesnio jų savininko (uosto žemės naudotojo), turėtų deklaruoti, savo atitiktį įstatyme nustatytiems reikalavimams uosto žemės naudotojams, tik šiuo atveju jis neprivalėtų Susisiekimo ministerijai teikti priėmimo komisijos akto kopijos. Vertinamoji projekto nuostata tikslintina, pašalinant šį neaiškumą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Saulius Bucevičius, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Leonardas Michelbertas, Komiteto biuro padėjėja Ieva Karpavičiūtė; kviestieji asmenys: Arijandas Šliupas – Susisiekimo viceministras, Albinas Ežerskis, Lina Kujalytė – Žemės ūkio viceministrai, Virginija Žoštautienė – ŽŪM Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė, Algirdas Sereika – ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Ramunė Mickuvienė - ŽŪM Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotoja, Artūras Kungys, Irma Kirklytė - Susisiekimo ministerijos atstovai, Saulius Švedas, Erika Sadauskienė – Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjai, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03) * Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Pastebėtina, teikimo projekto nuostatose gausiai vartojami terminai ir sąvokos, kurių apibrėžtis yra pateikta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – Muitinės įstatymas). Atsižvelgiant į tai, siūlytume teikiamo projekto nuostatose vartojamus muitinės veiklos srities terminus ir sąvokas suderinti su Muitinės įstatymu bei papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos yra apibrėžtos Muitinės įstatyme. (P.S.
Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)
2Pažymėtina, kad pagal 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos
generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, jei Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į atskiro įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį bei sudedamąsias dalis, tokia nuoroda į įstatymo priedą gali būti pateikiama preambulėje, straipsniuose, nusakančiuose įstatymo tikslą, paskirtį ar kitas bendrąsias nuostatas arba atskirame straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. (P.S.
Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)3
nuostatos, kad Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. Siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministras tvirtina Uosto direkcijos veiklos strategiją.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų yra panaikinti reikalavimą tvirtinti du savo turiniu panašius planavimo dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus siūlomo įvesti planavimo dokumento - veiklos strategijos turinys ir paskirtis. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, kad Uosto direkcija yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma
valstybės įmonės Uosto direkcija metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tokią sąmatą jis privalėtų tvirtinti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatomis, nes Susisiekimo ministerija įgyvendina valstybės įmonės Uosto direkcija savininko teises ir pareigas.. (P.S.
Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)51
valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų, kurioje konkrečiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje steigiamas laisvasis uostas ir kiek valstybinio jūrų uosto teritorijos jis užimtų. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. (P.S. - paryškina
(2015-03-03)53 5.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma naudoti sąvoką ,,žemės sklypo įrengimas“, kurios turinys nėra aiškus. Šiame kontekste pažymėtina, kad neatskleidus šios sąvokos turinio, liktų neaiškus ir projekto 5 straipsnyje pateiktos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos ,,sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktas arba deklaracija“ turinys. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtos sąvokos turinį. Be to, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės atstovas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių kitų institucijų atstovų turėtų būti sudaroma priėmimo komisija bei komisijos narių skaičius. Taip pat nėra aišku, kuriam konkrečiai laikotarpiui komisija būtų sudaroma. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. (P.S.
Pritarti. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)55
straipsniu keičiamo įstatymo14 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad priėmimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktą arba deklaraciją.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, užbaigus statybą, surašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės sklypų įrengimo darbų užbaigimo neterminuoto akto ar deklaracijos pildymo (surašymo) Statybos įstatymas nereglamentuoja. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų suderinti su Statybos įstatymo nuostatomis. (P.S.
Pritarti. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)722
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, privalo turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2 paskutinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai privalo turėti paskutinių dviejų kalendorinių metų finansines ataskaitas, ar paskutinių dviejų finansinių metų finansines ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, o įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai nebūtinai privalo sutapti su kalendoriniais metais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, už kurį laikotarpį parengtas finansines ataskaitas uosto žemės naudotojai privalo turėti. (P.S.
Pritarti. 8.
(2015-03-03)72
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitinkamai turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės nuomos sutartį bei turėti pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Atkreipiame dėmesį, kad sutarties pasirašymas dar nereiškia jos įsigaliojimo. Pačiose sutartyse gali būti nustatyta vėlesnė sutarčių įsigaliojimo data, nei jos pasirašymo diena. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vietoj reikalavimo turėti pasirašytą sutartį, nereikėtų nustatyti reikalavimu turėtų su atitinkamomis institucijomis sudarytą (galiojančią) sutartį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. (P.S.
Pritarti. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)75
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, koks konkrečiai sprendimas turimas omenyje. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad pateikiamas įspėjimas apie galimą veiklos laisvajame uoste sustabdymą, bet nekalbama apie sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmojo ir trečiojo sakinio nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. (P.S.
Pritarti. 10.
(2015-03-03)78
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamus reikalavimus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Ši projekto nuostata nėra aiški. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas uosto žemės naudotojui nėra taikomi tam tikri jo veiklos apribojimai, bet priimamas sprendimas panaikinti (atimti) uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manytina, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas sprendimas panaikinti (atimti) teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste priimamas tada, kai uosto žemės naudotojas yra likviduojamas. Pagal siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas uosto žemės naudotojas galėtų tęsti veiklą laisvajame uoste, jeigu jis tokį trūkumą ištaisytų ir apie trūkumo ištaisymą deklaruotų Susisiekimo ministerijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu uosto žemės naudotojas tokį trūkumą galėtų ištaisyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Kartu pastebėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį“. Šios nuostatos turinys taip pat nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ji gali būti aiškinama nevienodai. Tuo atveju, jeigu tikslas yra nustatyti, kad ištaisęs trūkumus uosto žemės naudotojas negali dar 6 mėnesius Susisiekimo ministerijai deklaruoti atitikties įstatymų reikalavimas ir tokiu būdu tuos 6 mėnesius neturi teisės vykdyti veiklos laisvajame oro uoste, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Kita vertus, kyla abejonių, ar projektu siūloma nustatyti sankcija uosto žemės naudotojui - uždraudimas uosto žemės naudotojui 6 mėnesius vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jis bus ištaisęs savo veiklos trūkumus, atitinka proporcingumo ir tikslingumo principus. Pastebėtina, kad minėtuoju laikotarpiu uosto naudotojas, neturėdamas teisės vykdyti veiklos, atitinkamai negautų pajamų (pelno), nuo kurių skaičiuojami mokesčiai valstybei, atitinkamai jo darbuotojai negalėtų vykdyti tiesioginių savo darbinių funkcijų ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar uosto žemės naudotojui už atitinkamų įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą neturėtų būti taikomos kitokio pobūdžio poveikio priemonės. (P.S.
Pritarti. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)101
straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas prižiūri muitinė.
Projekto nuostatos tikslintinos, įvardinant konkrečią muitinės instituciją, kuri vykdytų aukščiau nurodytą priežiūrą. Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar muitinės institucijos prižiūrėtų, ar uosto žemės naudotojai nesinaudoja faktiškai didesniais uosto žemės sklypais nei jiems buvo suteikti naudotis, ar prižiūrėtų, ar esančių už uosto teritorijos ribų žemės sklypų savininkai nepraplečia savo žemės valdų uosto teritorijos sąskaita, ar laisvojo uosto ribų priežiūra turėtų būti suprantama kitaip. Taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų muitinės institucijos, atlikdamos minėtą priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. (P.S.
Pritarti. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)11
straipsnyje siūlomame keičiamo įstatymo 312 straipsnio pavadinime ir turinyje naudojama sąvoka ,,uosto įrenginys (terminalas)“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 311 straipsnyje naudojama sąvoka ,,uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. Tuo atveju, jeigu minėtuose straipsniuose naudojamos sąvokos apimtų tuos pačius uosto įrenginius (terminalus), tai naudojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Kitu atveju keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,uosto įrenginys (terminalas)“ turinį arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. (P.S.
Pritarti. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)111
straipsnyje siūlomoje keičiamo įstatymo 312 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti pilną Reglamento (EB) Nr. 725/2004 pavadinimą. (P.S.
Pritarti. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)115 14.
Projekto 11 straipsnyje siūlomose keičiamo įstatymo 312 straipsnio 5 dalies nuostatose reikėtų nurodyti pilną šioje dalyje minimos konvencijos pavadinimą. Be to, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 312 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai“. Atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminių teisės aktų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to ar tai yra aptarta keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, svarstytina, ar esminiai jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos, reikalavimai, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, o poįstatyminiai teisės aktai galėtų tuos reikalavimus detalizuoti. (P.S.
Pritarti. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)117
straipsniu keičiamo įstatymo 312 straipsnio 7 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kitus teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo įstatymo 312 straipsnio 4 dalies nuostatose teisės aktai nėra minimi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtąją nuorodą nereikėtų patikslinti arba išvardinti konkrečius teisės aktus.
Be to, nėra aišku, nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti 312 straipsnio 7 dalyje nustatytas 2 darbo dienų įspėjimo terminas apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir 12 mėnesių terminas įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumams pašalinti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 11 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 312 straipsnio 8 dalies nuostatas. (P.S.
Pritarti. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)119
straipsnyje siūlomose keičiamo įstatymo 312 straipsnio 9 dalies nuostatose reikėtų nustatyti terminą, per kurį uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus. (P.S.
(2015-03-03)11101
straipsnyje pateikta siūloma keičiamo įstatymo 312 straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku nei kurio straipsnio, nei kurioje konkrečiai jo struktūrinėje dalyje toks terminas yra nurodomas. Reikėtų pateikti atitinkamą nuorodą. (P.S.
Pritarti. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-03-03)142
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas pavyzdinę sutarties, kuri būtų sudaroma tarp uosto žemės naudotojo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, formą nustato Muitinės departamentas. Taigi, iki įstatymo įsigaliojimo be kitų projekte nurodytų subjektų, Muitinės departamentas turėtų patvirtinti pavyzdinę aukščiau minėtos sutarties formą. Atsižvelgus į tai, projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. (P.S.
Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam įstatymo projektui; 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti bendrą įstatymo projektą (sujungtus įstatymų projektus Nr. XIIP-4308 ir Nr. XIIP-4070) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius, komiteto nariai: Liutauras Kazlavickas, pavaduojantis Donatą Jankauską, Giedrė Purvaneckienė, Artūras Skardžius, pavaduojantis Vytautą Saulį, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, padėjėja: Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministras Arijandras Šliūpas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento direktorius Andrius Šniuolis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politiko departamento Vandens transporto skyriaus vedėjas Artūras Kungys, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Teisės skyriaus vedėja Irma Kirklytė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Vandens ir geležinkelių transporto politikos departamento Vandens transporto skyriaus vyr. specialistė Simona Vaitkūnienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento direktorė Virginija Žostautienė, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos Veiklos administravimo ir turto valdymo departamento Įstaigų ir įmonių veiklos priežiūros skyriaus vyr. specialistas Ignas Kišvinas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo departamento Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Ekonomikos ir finansų direktorius Martynas Armonaitis, VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto režimo ir technologijų departamento direktorius Egidijus Kuzmarskis, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vaidotas Šileika, Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas Rimantas Juška, Advokatų kontoros Tark Grunte Sutkiene partneris Vilius Bernatonis, Advokatų kontoros Tark Grunte Sutkiene advokatė Ieva Dosinaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
sąvokos, kurių apibrėžtis yra pateikta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – Muitinės įstatymas). Atsižvelgiant į tai, siūlytume teikiamo projekto nuostatose vartojamus muitinės veiklos srities terminus ir sąvokas suderinti su Muitinės įstatymu bei papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos yra apibrėžtos Muitinės įstatyme. Pritarti
Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, jei Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į atskiro įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį bei sudedamąsias dalis, tokia nuoroda į įstatymo priedą gali būti pateikiama preambulėje, straipsniuose, nusakančiuose įstatymo tikslą, paskirtį ar kitas bendrąsias nuostatas arba atskirame straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
3
nuostatos, kad Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. Siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministras tvirtina Uosto direkcijos veiklos strategiją.
Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų yra panaikinti reikalavimą tvirtinti du savo turiniu panašius planavimo dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus siūlomo įvesti planavimo dokumento - veiklos strategijos turinys ir paskirtis. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, kad Uosto direkcija yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma - valstybės įmonė. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina metinę valstybės įmonės pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio pašalinus nuostatą, kad susisiekimo ministras tvirtina valstybės įmonės Uosto direkcija metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tokią sąmatą jis privalėtų tvirtinti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatomis, nes Susisiekimo ministerija įgyvendina valstybės įmonės Uosto direkcija savininko teises ir pareigas. Nepritarti Strateginis veiklos planas tvirtinamas Susisiekimo ministro (kartu su metine sąmata ir įmonės veiklos rodikliais). Strateginio plano rengimo, teikimo ir tvirtinimo tvarka ir šio dokumento turinys yra reglamentuotas Susisiekimo ministro 2007
priskirtų valstybės įmonių, viešųjų įstaigų ir akcinių bei uždarųjų akcinių bendrovių strateginių veiklos planų rengimo ir įgyvendinimo stebėsenos tvarkos“ (su vėlesniais pakeitimais).
Taip pat, Ūkio ministerija yra parengusi strateginio planavimo ir strateginio valdymo gaires, kuriomis rekomenduojama vadovautis rengiant strateginius planus ir ataskaitas, o Valdymo koordinavimo centras kasmet, prieš Susisiekimo ministrui tvirtinant įmonės strateginį veiklos planą, teikia įmonės strateginio veiklos plano vertinimą ir atitiktį rekomendacijoms bei gerajai praktikai. Taip pat,
patvirtintas „Valstybės valdomų įmonių veiklos skaidrumo užtikrinimo gairių aprašas“, kuriame numatytas ataskaitų teikimo privalomas turinys, apimantis įmonės strategiją. Tuo tarpu sąmatos rengimo metodika nėra reglamentuota. Pažymėtina, kad įmonės strateginis veiklos planas yra išsamesnis ir detalesnis planavimo dokumentas, apimantis 4 metų prognozių laikotarpį. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas5
keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų, kurioje konkrečiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje steigiamas laisvasis uostas ir kiek valstybinio jūrų uosto teritorijos jis užimtų. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
5
naudoti sąvoką ,,žemės sklypo įrengimas“, kurios turinys nėra aiškus.
Šiame kontekste pažymėtina, kad neatskleidus šios sąvokos turinio, liktų neaiškus ir projekto 5 straipsnyje pateiktos keičiamo įstatymo 14 straipsnio 5 dalies nuostatos ,,sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktas arba deklaracija“ turinys. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtos sąvokos turinį. Be to, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės atstovas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių kitų institucijų atstovų turėtų būti sudaroma priėmimo komisija bei komisijos narių skaičius. Taip pat nėra aišku, kuriam konkrečiai laikotarpiui komisija būtų sudaroma. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Apsispręsti pagrindiniame komitete
5
nustatyti, kad priėmimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktą arba deklaraciją.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, užbaigus statybą, surašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės sklypų įrengimo darbų užbaigimo neterminuoto akto ar deklaracijos pildymo (surašymo) Statybos įstatymas nereglamentuoja. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų suderinti su Statybos įstatymo nuostatomis. Apsispręsti pagrindiniame komitete
7
siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, privalo turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2 paskutinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai privalo turėti paskutinių dviejų kalendorinių metų finansines ataskaitas, ar paskutinių dviejų finansinių metų finansines ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, o įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai nebūtinai privalo sutapti su kalendoriniais metais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, už kurį laikotarpį parengtas finansines ataskaitas uosto žemės naudotojai privalo turėti. Pritarti
7 8.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitinkamai turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės nuomos sutartį bei turėti pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Atkreipiame dėmesį, kad sutarties pasirašymas dar nereiškia jos įsigaliojimo. Pačiose sutartyse gali būti nustatyta vėlesnė sutarčių įsigaliojimo data, nei jos pasirašymo diena. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vietoj reikalavimo turėti pasirašytą sutartį, nereikėtų nustatyti reikalavimu turėtų su atitinkamomis institucijomis sudarytą (galiojančią) sutartį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti
7
sakinyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, koks konkrečiai sprendimas turimas omenyje. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad pateikiamas įspėjimas apie galimą veiklos laisvajame uoste sustabdymą, bet nekalbama apie sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmojo ir trečiojo sakinio nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Pritarti
7 10.
Projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamus reikalavimus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Ši projekto nuostata nėra aiški. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo
jo veiklos apribojimai, bet priimamas sprendimas panaikinti (atimti) uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manytina, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas sprendimas panaikinti (atimti) teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste priimamas tada, kai uosto žemės naudotojas yra likviduojamas. Pagal siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas uosto žemės naudotojas galėtų tęsti veiklą laisvajame uoste, jeigu jis tokį trūkumą ištaisytų ir apie trūkumo ištaisymą deklaruotų Susisiekimo ministerijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu uosto žemės naudotojas tokį trūkumą galėtų ištaisyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos.
Kartu pastebėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį“. Šios nuostatos turinys taip pat nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ji gali būti aiškinama nevienodai. Tuo atveju, jeigu tikslas yra nustatyti, kad ištaisęs trūkumus uosto žemės naudotojas negali dar 6 mėnesius Susisiekimo ministerijai deklaruoti atitikties įstatymų reikalavimas ir tokiu būdu tuos 6 mėnesius neturi teisės vykdyti veiklos laisvajame oro uoste, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Kita vertus, kyla abejonių, ar projektu siūloma nustatyti sankcija uosto žemės naudotojui - uždraudimas uosto žemės naudotojui 6 mėnesius vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jis bus ištaisęs savo veiklos trūkumus, atitinka proporcingumo ir tikslingumo principus. Pastebėtina, kad minėtuoju laikotarpiu uosto naudotojas, neturėdamas teisės vykdyti veiklos, atitinkamai negautų pajamų (pelno), nuo kurių skaičiuojami mokesčiai valstybei, atitinkamai jo darbuotojai negalėtų vykdyti tiesioginių savo darbinių funkcijų ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar uosto žemės naudotojui už atitinkamų įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą neturėtų būti taikomos kitokio pobūdžio poveikio priemonės. Apsispręsti pagrindiniame komitete
10
nustatyti, kad laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas prižiūri muitinė. Projekto nuostatos tikslintinos, įvardinant konkrečią muitinės instituciją, kuri vykdytų aukščiau nurodytą priežiūrą.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar muitinės institucijos prižiūrėtų, ar uosto žemės naudotojai nesinaudoja faktiškai didesniais uosto žemės sklypais nei jiems buvo suteikti naudotis, ar prižiūrėtų, ar esančių už uosto teritorijos ribų žemės sklypų savininkai nepraplečia savo žemės valdų uosto teritorijos sąskaita, ar laisvojo uosto ribų priežiūra turėtų būti suprantama kitaip. Taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų muitinės institucijos, atlikdamos minėtą priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
11
pavadinime ir turinyje naudojama sąvoka ,, uosto įrenginys (terminalas)“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 31¹ straipsnyje naudojama sąvoka ,,uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. Tuo atveju, jeigu minėtuose straipsniuose naudojamos sąvokos apimtų tuos pačius uosto įrenginius (terminalus), tai naudojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Kitu atveju keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,uosto įrenginys (terminalas)“ turinį arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. Pritarti
11
11
pavadinimą.
Be to, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai“. Atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminių teisės aktų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to ar tai yra aptarta keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, svarstytina, ar esminiai jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos, reikalavimai, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, o poįstatyminiai teisės aktai galėtų tuos reikalavimus detalizuoti. Pritarti
11
pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kitus teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 4 dalies nuostatose teisės aktai nėra minimi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtąją nuorodą nereikėtų patikslinti arba išvardinti konkrečius teisės aktus.
Be to, nėra aišku nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti 31² straipsnio 7 dalyje nustatytas 2 darbo dienų įspėjimo terminas apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir 12 mėnesių terminas įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumams pašalinti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 11 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 31² straipsnio 8 dalies nuostatas. Pritarti
11
įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus. Pritarti
11
straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku nei kurio straipsnio, nei kurioje konkrečiai jo struktūrinėje dalyje toks terminas yra nurodomas. Reikėtų pateikti atitinkamą nuorodą. Pritarti
14
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas pavyzdinę sutarties, kuri būtų sudaroma tarp uosto žemės naudotojo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, formą nustato Muitinės departamentas.
Taigi, iki įstatymo įsigaliojimo be kitų projekte nurodytų subjektų, Muitinės departamentas turėtų patvirtinti pavyzdinę aukščiau minėtos sutarties formą. Atsižvelgus į tai, projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31² straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui (XIIP-4070) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
pirmininkas; Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko pavaduotoja; Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-03 Nr. XIIP-4070 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto nuostatose gausiai vartojami terminai ir sąvokos, kurių apibrėžtis yra pateikta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – Muitinės įstatymas). Atsižvelgiant į tai, siūlytume teikiamo projekto nuostatose vartojamus muitinės veiklos srities terminus ir sąvokas suderinti su Muitinės įstatymu bei papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos yra apibrėžtos Muitinės įstatyme. Pritarti
pagal 2006 m. rugsėjo 25 d. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr.
129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, jei Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į atskiro įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį bei sudedamąsias dalis, tokia nuoroda į įstatymo priedą gali būti pateikiama preambulėje, straipsniuose, nusakančiuose įstatymo tikslą, paskirtį ar kitas bendrąsias nuostatas arba atskirame straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnyje siūloma atsisakyti nuostatos, kad Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. Siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministras tvirtina Uosto direkcijos veiklos strategiją. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų yra panaikinti reikalavimą tvirtinti du savo turiniu panašius planavimo dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus siūlomo įvesti planavimo dokumento - veiklos strategijos turinys ir paskirtis. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, kad Uosto direkcija yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma - valstybės įmonė. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina metinę valstybės įmonės pajamų ir išlaidų sąmatą.
Taigi iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio pašalinus nuostatą, kad susisiekimo ministras tvirtina valstybės įmonės Uosto direkcija metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tokią sąmatą jis privalėtų tvirtinti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkto nuostatomis, nes
teises ir pareigas. Pritarti
straipsniu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų, kurioje konkrečiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje steigiamas laisvasis uostas ir kiek valstybinio jūrų uosto teritorijos jis užimtų. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma naudoti sąvoką ,,žemės sklypo įrengimas“, kurios turinys nėra aiškus. Šiame kontekste pažymėtina, kad neatskleidus šios sąvokos turinio, liktų neaiškus ir projekto
,,sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktas arba deklaracija“ turinys.
Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtos sąvokos turinį. Be to, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės atstovas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių kitų institucijų atstovų turėtų būti sudaroma priėmimo komisija bei komisijos narių skaičius. Taip pat nėra aišku, kuriam konkrečiai laikotarpiui komisija būtų sudaroma. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo14 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad priėmimo komisija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktą arba deklaraciją. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, užbaigus statybą, surašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės sklypų įrengimo darbų užbaigimo neterminuoto akto ar deklaracijos pildymo (surašymo) Statybos įstatymas nereglamentuoja.
nuostatas reikėtų suderinti su Statybos įstatymo nuostatomis. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, privalo turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2 paskutinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai privalo turėti paskutinių dviejų kalendorinių metų finansines ataskaitas, ar paskutinių dviejų finansinių metų finansines ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, o įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai nebūtinai privalo sutapti su kalendoriniais metais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, už kurį laikotarpį parengtas finansines ataskaitas uosto žemės naudotojai privalo turėti. Spręsti pagrindiniame komitete
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitinkamai turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės nuomos sutartį bei turėti pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste.
Atkreipiame dėmesį, kad sutarties pasirašymas dar nereiškia jos įsigaliojimo. Pačiose sutartyse gali būti nustatyta vėlesnė sutarčių įsigaliojimo data, nei jos pasirašymo diena. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vietoj reikalavimo turėti pasirašytą sutartį, nereikėtų nustatyti reikalavimu turėtų su atitinkamomis institucijomis sudarytą (galiojančią) sutartį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies trečiajame sakinyje siūloma nustatyti, kad tuo atveju, jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, koks konkrečiai sprendimas turimas omenyje. Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad pateikiamas įspėjimas apie galimą veiklos laisvajame uoste sustabdymą, bet nekalbama apie sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmojo ir trečiojo sakinio nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Pritarti
2016-03-03 Nr. XIIP-40707 10.
straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamus reikalavimus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Ši projekto nuostata nėra aiški. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas uosto žemės naudotojui nėra taikomi tam tikri jo veiklos apribojimai, bet priimamas sprendimas panaikinti (atimti) uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manytina, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas sprendimas panaikinti (atimti) teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste priimamas tada, kai uosto žemės naudotojas yra likviduojamas. Pagal siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas uosto žemės naudotojas galėtų tęsti veiklą laisvajame uoste, jeigu jis tokį trūkumą ištaisytų ir apie trūkumo ištaisymą deklaruotų Susisiekimo ministerijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu uosto žemės naudotojas tokį trūkumą galėtų ištaisyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu pastebėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta
(atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį“.
Šios nuostatos turinys taip pat nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ji gali būti aiškinama nevienodai. Tuo atveju, jeigu tikslas yra nustatyti, kad ištaisęs trūkumus uosto žemės naudotojas negali dar 6 mėnesius Susisiekimo ministerijai deklaruoti atitikties įstatymų reikalavimas ir tokiu būdu tuos 6 mėnesius neturi teisės vykdyti veiklos laisvajame oro uoste, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Kita vertus, kyla abejonių, ar projektu siūloma nustatyti sankcija uosto žemės naudotojui - uždraudimas uosto žemės naudotojui 6 mėnesius vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jis bus ištaisęs savo veiklos trūkumus, atitinka proporcingumo ir tikslingumo principus. Pastebėtina, kad minėtuoju laikotarpiu uosto naudotojas, neturėdamas teisės vykdyti veiklos, atitinkamai negautų pajamų (pelno), nuo kurių skaičiuojami mokesčiai valstybei, atitinkamai jo darbuotojai negalėtų vykdyti tiesioginių savo darbinių funkcijų ir pan. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar uosto žemės naudotojui už atitinkamų įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą neturėtų būti taikomos kitokio pobūdžio poveikio priemonės. Spręsti pagrindiniame komitete
straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas prižiūri muitinė. Projekto nuostatos tikslintinos, įvardinant konkrečią muitinės instituciją, kuri vykdytų aukščiau nurodytą priežiūrą.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar muitinės institucijos prižiūrėtų, ar uosto žemės naudotojai nesinaudoja faktiškai didesniais uosto žemės sklypais nei jiems buvo suteikti naudotis, ar prižiūrėtų, ar esančių už uosto teritorijos ribų žemės sklypų savininkai nepraplečia savo žemės valdų uosto teritorijos sąskaita, ar laisvojo uosto ribų priežiūra turėtų būti suprantama kitaip. Taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų muitinės institucijos, atlikdamos minėtą priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti
straipsnyje siūlomame keičiamo įstatymo 31² straipsnio pavadinime ir turinyje naudojama sąvoka ,,uosto įrenginys (terminalas)“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 31¹ straipsnyje naudojama sąvoka ,,uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. Tuo atveju, jeigu minėtuose straipsniuose naudojamos sąvokos apimtų tuos pačius uosto įrenginius (terminalus), tai naudojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Kitu atveju keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,uosto įrenginys (terminalas)“ turinį arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. Spręsti pagrindiniame komitete
straipsnyje siūlomoje keičiamo įstatymo 31² straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti pilną Reglamento (EB) Nr. 725/2004 pavadinimą. Pritarti
straipsnyje siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 5 dalies nuostatose reikėtų nurodyti pilną šioje dalyje minimos konvencijos pavadinimą.
Be to, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai“. Atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminių teisės aktų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to ar tai yra aptarta keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, svarstytina, ar esminiai jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos, reikalavimai, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, o poįstatyminiai teisės aktai galėtų tuos reikalavimus detalizuoti. Pritarti
straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kitus teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 4 dalies nuostatose teisės aktai nėra minimi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtąją nuorodą nereikėtų patikslinti arba išvardinti konkrečius teisės aktus.
Be to, nėra aišku nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti 31² straipsnio 7 dalyje nustatytas 2 darbo dienų įspėjimo terminas apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir 12 mėnesių terminas įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumams pašalinti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto
nuostatas. Pritarti
straipsnyje siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 9 dalies nuostatose reikėtų nustatyti terminą, per kurį uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus. Pritarti
straipsnyje pateikta siūloma keičiamo įstatymo 31²straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku nei kurio straipsnio, nei kurioje konkrečiai jo struktūrinėje dalyje toks terminas yra nurodomas. Reikėtų pateikti atitinkamą nuorodą. Pritarti
straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies
naudotojo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, formą nustato Muitinės departamentas.
Taigi, iki įstatymo įsigaliojimo be kitų projekte nurodytų subjektų, Muitinės departamentas turėtų patvirtinti pavyzdinę aukščiau minėtos sutarties formą. Atsižvelgus į tai, projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba 2016-06-01 Nr. 4-01-4390 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto 2016-05-11 prašymą Nr. 113-P-14 atlikome Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 312 straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Nr. XIIP-4070 (toliau – projektas) antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą, nustatyta, kad projekte numatoma reguliuoti visuomeninius santykius, susijusius su licencijuojamos ūkinės veiklos, kuriai vykdyti reikalingas valstybės ar savivaldybės institucijų leidimas, nustatymu, panaikinimu ar pakeitimu.
Teigiamai vertiname esminių ūkinės veiklos sąlygų (pagrindinių reikalavimų uosto žemės naudotojams, pageidaujantiems vykdyti ar vykdantiems veiklą laisvajame uoste, nustatymo, šios veiklos sustabdymo, sustabdymo panaikinimo ir draudimo vykdyti šią veiklą ir uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto išdavimo, atsisakymo jį išduoti, galiojimo, galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir galiojimo panaikinimo principus ir tvarką) nustatymą projekte kaip aukštesnės galios teisės akte. Atlikę antikorupcinį vertinimą ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
išvadoje Nr. XIIP-4070 pateiktoms pastaboms dėl: 1.1. neaiškaus teisinio reguliavimo nustatant laisvojo uosto steigimo vietą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje ir jo užimamą plotą (4 punktas). 1.2. komisijos sudėties sudarymo, jos veikimo termino, komisijos narių skaičiaus ir rotacijos (5 punktas). 1.3. laisvojo uosto ribų ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietų priežiūros (11 punktas). 1.4. termino, per kurį uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus, nustatymo (16 punktas). Pritarti
tarnyba 2016-06-01 Nr. 4-01-4390 2.
straipsniu keičiamo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti uosto laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklypo, reikalingo laisvojo uosto statybai, rekonstravimui, atnaujinimui (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio), projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), <...>. Aiškinamajame rašte projekto rengėjas nurodo, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, turi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, parengti laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo statybos, rekonstravimo, atnaujinimo ar statinio (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) projektą, o ne žemės sklypo projektą. Taip pat nurodo, kad priėmus projektą nebelieka poreikio Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti naujų laisvojo uosto žemės sklypo ribų, nes laisvieji uostai bus steigiami jau suformuotuose sklypuose. Iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai turės parengti žemės sklypo projektą ir galės keisti žemės sklypo ribas ar žemės sklypo įrengimo projektą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti 5 straipsniu keičiamo
tarnyba
straipsniu keičiamas 17 straipsnis reglamentuos uosto žemės naudotojo veiklos vykdymą laisvajame uoste, jos sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ir draudimą vykdyti veiklą laisvajame uoste.
Manome, kad sprendimų dėl veiklos vykdymo, sustabdymo ir draudimo vykdyti veiklą laisvajame uoste viešinimas yra viena iš priemonių, mažinančių korupcijos riziką, todėl siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, siūlome Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) ar Susisiekimo ministerijos svetainėse viešinti minėtus sprendimus. Pritarti
tarnyba
papildyto 31² straipsnio 7 dalimi siūloma reglamentuoti, kad Uosto direkcija nustačiusi, kad uosto įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų reikalavimų įspėja paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. Nepašalinus trūkumų Uosto direkcija kreipiasi į Susisiekimo ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada. Susisiekimo ministras sustabdo uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir nustato terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas panaikinamas, jeigu per nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas. Teisinis reguliavimas nenustato, koks terminas nustatomas trūkumams šalinti, kai sustabdomas uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas.
Atsižvelgdami į tai, kad nuo nustatyto termino trūkumams pašalinti priklauso Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo panaikinimas, ir siekdami sumažinti galimybę piktnaudžiavimo atvejams, manome, kad būtina nustatyti vienodą terminą trūkumams šalinti arba nustatyti minimalų terminą, per kurį bus leista pašalinti trūkumus. Pritarti
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4070 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Albinas Mitrulevičius. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
EKONOMIKOS komitetas
33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31² STRAIPSNIU IR PRIEDU, 13, 15 IR 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
vartojami terminai ir sąvokos, kurių apibrėžtis yra pateikta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – Muitinės įstatymas). Atsižvelgiant į tai, siūlytume teikiamo projekto nuostatose vartojamus muitinės veiklos srities terminus ir sąvokas suderinti su Muitinės įstatymu bei papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos yra apibrėžtos Muitinės įstatyme. Pritarti. Patikslinti 23-iąjį punktą taip: „23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme.“11
teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr.
129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, jei Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į atskiro įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį bei sudedamąsias dalis, tokia nuoroda į įstatymo priedą gali būti pateikiama preambulėje, straipsniuose, nusakančiuose įstatymo tikslą, paskirtį ar kitas bendrąsias nuostatas arba atskirame straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Papildyta nuostatomis (nuoroda) Reglamentą įgyvendinanti 31² straipsnio 1 dalis: „1. Šis straipsnis skirtas Įstatymo 1 priede nurodytam Europos Sąjungos teisės aktui įgyvendinti. Pažymos dėl uosto įrenginio ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros (terminalo) atitikties reikalavimams (toliau – Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktai) išduodamos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 725/2004.“3
siūloma atsisakyti nuostatos, kad Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. Siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministras tvirtina Uosto direkcijos veiklos strategiją. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų yra panaikinti reikalavimą tvirtinti du savo turiniu panašius planavimo dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus siūlomo įvesti planavimo dokumento - veiklos strategijos turinys ir paskirtis. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, kad Uosto direkcija yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma - valstybės įmonė.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina metinę valstybės įmonės pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio pašalinus nuostatą, kad susisiekimo ministras tvirtina valstybės įmonės Uosto direkcija metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tokią sąmatą jis privalėtų tvirtinti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
įgyvendina valstybės įmonės Uosto direkcija savininko teises ir pareigas. Pritarti. Siūloma atsisakyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio paskutiniojo sakinio ir išbraukti nuostatą: „Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras“. 5
įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų, kurioje konkrečiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje steigiamas laisvasis uostas ir kiek valstybinio jūrų uosto teritorijos jis užimtų. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Papildyti 7 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą taip: „4) turėti pasirašytą /sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;“. Pažymime, kad ir iki šiol buvo numatyta nuostata, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje galiojančio įstatymo 13 straipsnyje.
Siūlomu projektu panaikinama Vyriausybės perteklinė funkcija atskirai papildomai nustatyti tokio laisvojo uosto ribas, nes laisvieji uostai bus steigiami ne naujai formuojamuose sklypuose, o jau suformuotuose Vyriausybės 1993 m. nutarimu (Nr. 822) sklypuose. Projekte yra numatyta, kad pradėdamas laisvojo uosto veiklą, uosto žemės valdytojas turi turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo nuomos sutartį (siūlome sukonkretizuoti ir išaiškinti įstatyme, kad toks sklypas būtų naudojamas laisvojo uosto statybai). Veiklos sąlygos nuomojamuose uosto žemės sklypuose būna numatomos pačiose sutartyse, ten taip pat nurodoma kokia veikla gali būti vykdoma. Taip pat siūloma papildyti Projektu keičiamo 14 straipsnio 1 dalį taip:
„1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės
naudotojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio pasirašė /sudarė su Uosto direkcija nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti.“5
nėra aiškus. Šiame kontekste pažymėtina, kad neatskleidus šios sąvokos turinio, liktų neaiškus ir projekto 5 straipsnyje pateiktos keičiamo įstatymo
deklaracija“ turinys. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai).
Atsižvelgus į tai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtos sąvokos turinį. Be to, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės atstovas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių kitų institucijų atstovų turėtų būti sudaroma priėmimo komisija bei komisijos narių skaičius. Taip pat nėra aišku, kuriam konkrečiai laikotarpiui komisija būtų sudaroma. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 14 str. 2 dalį: 2.
2 dalį:
uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklypoe, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių bendrąjį projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į
(iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“ Pažymime, kad konkrečių institucijų atstovai, kurie turėtų būti įtraukti į priėmimo komisiją nėra įvardinti sąmoningai, nes kiekviena uosto krovos kompanija gali vykdyti/vykdo skirtingas veiklas, todėl kiekvienai jų, pagal jų veiklos specifiką (ar tai būtų konteinerių krova, ar tai būtų negabaritinių, biriųjų krovinių krova, žuvininkystės produkcija, kt.) būtų taikomi skirtingi reguliavimo mechanizmai, todėl Uosto direkcija, sudarydama priėmimo komisiją kiekvienu skirtingu atveju gali ją keisti, atsižvelgdama į poreikį pakviesti/skirti tam tikrus ekspertus, kurie galėtų būti realiai naudingi atliekant patikrinimus. Nustačius bendrą standartą ar komisijos sudėtį kiekvienam patikros atvejui, tikėtina būtų neatliekamas objektyvus patikrinimas. Dėl tos pačios priežasties nesiūlome nustatyti konkretaus priėmimo komisijos skaičiaus, tačiau manome, kad mažiausiai 5 asmenys turėtų dalyvauti siekiant objektyvumo ir visapusiško klausimų įvertinimo. Tačiau pažymime, kad visais atvejais muitinės atitinkamos institucijos dalyvavimas patikrinimuose yra svarbus, todėl laisvės sudarant priėmimo komisiją šioje vietoje nėra paliekama.
Atsižvelgus į pateiktas pastabas, siūloma 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos
įstatymu, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės, ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 atstovai, jos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti rotuojama ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams.“5
Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktą arba deklaraciją. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, užbaigus statybą, surašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės sklypų įrengimo darbų užbaigimo neterminuoto akto ar deklaracijos pildymo (surašymo) Statybos įstatymas nereglamentuoja. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų suderinti su Statybos įstatymo nuostatomis. Pritarti. Pakoregavus keičiamo 14 str. 2 dalį, kaip nurodyta anksčiau: „2.
Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių bendrąjį projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“, išspręstas klausimas dėl neatitikties terminologijos, nuostatos tapo aiškesnės. Taip pat siūloma patikslinti 5 dalį: „5. Priėmimo komisija per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įrengtą laisvojo uosto žemės sklypą gavimo dienos patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo statybos darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas), kuris per 2 darbo dienas pateikiamas Susisiekimo ministerijai ir uosto žemės naudotojui. Minimas 20 darbo dienų terminas neapima laikotarpio, per kurį uosto žemės naudotojas turi pašalinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus trūkumus.“7
2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, privalo turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2 paskutinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai privalo turėti paskutinių dviejų kalendorinių metų finansines ataskaitas, ar paskutinių dviejų finansinių metų finansines ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo
pasibaigus jų finansiniams metams. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, o įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai nebūtinai privalo sutapti su kalendoriniais metais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, už kurį laikotarpį parengtas finansines ataskaitas uosto žemės naudotojai privalo turėti. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą:
„2) turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2
paskutinių finansinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas (išskyrus atvejus, kada uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo mažiau nei
7
2 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitinkamai turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės nuomos sutartį bei turėti pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Atkreipiame dėmesį, kad sutarties pasirašymas dar nereiškia jos įsigaliojimo.
Pačiose sutartyse gali būti nustatyta vėlesnė sutarčių įsigaliojimo data, nei jos pasirašymo diena. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vietoj reikalavimo turėti pasirašytą sutartį, nereikėtų nustatyti reikalavimu turėtų su atitinkamomis institucijomis sudarytą (galiojančią) sutartį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus taip: „4) turėti galiojančią pasirašytą / sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;
5) turėti galiojančią pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau
Taip pat siūloma papildyti 14 straipsnio 3 dalį taip: „<...> uosto žemės naudotojas įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kada Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pateikia pasirašytos (galiojančios) sutarties su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste kopiją.“7
nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, koks konkrečiai sprendimas turimas omenyje.
Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad pateikiamas įspėjimas apie galimą veiklos laisvajame uoste sustabdymą, bet nekalbama apie sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmojo ir trečiojo sakinio nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies trečiąjį sakinį taip: „Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos priima sprendimą sprendimo priėmimo sustabdo sustabdyti uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša“. Taip pat, siekiant atsižvelgti į pastabą patikslintas projektu keičiamo įstatymo 17 str. 7 dalį: „7. Susisiekimo ministerija per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–4 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento priima sprendimą dėl panaikina (atima) uosto žemės naudotojo teisėsę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo panaikinimo (atėmimo) momento be atskiro įspėjimo informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:“. 7
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamus reikalavimus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Ši projekto nuostata nėra aiški.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas uosto žemės naudotojui nėra taikomi tam tikri jo veiklos apribojimai, bet priimamas sprendimas panaikinti (atimti) uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manytina, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Pažymime, jog siūlymas, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo projekte yra išpildytas. Jei uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste yra panaikinama (atimama) dėl 7 punkte nurodytų aplinkybių (pagrinde tai yra neleistinos veiklos vykdymas arba veiklos vykdymas tuo metu, kada ji draudžiama ir kai apie tai jau buvo įspėta), uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus (dėl ko buvo imtasi tokių priemonių) turi deklaruoti Susisiekimo ministerijai jo atitiktį jam keliamiems reikalavimams to paties
(17) straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. tvarka, kuri ir yra galiojanti siekiant naujai kreiptis dėl veiklos vykdymo laisvajame uoste. Pažymėtina tai, kad siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms, kada padaręs rimtus pažeidimus (nurodytus 7 dalyje) žemės naudotojas kreiptųsi į Susisiekimo ministeriją su deklaracijomis dar nepašalinęs nustatytų pažeidimų, 8 dalyje numatytos tai reguliuojančios drausminės priemonės. 7 Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas sprendimas panaikinti
(atimti) teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste priimamas tada, kai uosto žemės naudotojas yra likviduojamas.
Pagal siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas uosto žemės naudotojas galėtų tęsti veiklą laisvajame uoste, jeigu jis tokį trūkumą ištaisytų ir apie trūkumo ištaisymą deklaruotų Susisiekimo ministerijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu uosto žemės naudotojas tokį trūkumą galėtų ištaisyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu pastebėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį“. Šios nuostatos turinys taip pat nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ji gali būti aiškinama nevienodai. Tuo atveju, jeigu tikslas yra nustatyti, kad ištaisęs trūkumus uosto žemės naudotojas negali dar 6 mėnesius Susisiekimo ministerijai deklaruoti atitikties įstatymų reikalavimas ir tokiu būdu tuos 6 mėnesius neturi teisės vykdyti veiklos laisvajame oro uoste, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Kita vertus, kyla abejonių, ar projektu siūloma nustatyti sankcija uosto žemės naudotojui - uždraudimas uosto žemės naudotojui 6 mėnesius vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jis bus ištaisęs savo veiklos trūkumus, atitinka proporcingumo ir tikslingumo principus. Pastebėtina, kad minėtuoju laikotarpiu uosto naudotojas, neturėdamas teisės vykdyti veiklos, atitinkamai negautų pajamų (pelno), nuo kurių skaičiuojami mokesčiai valstybei, atitinkamai jo darbuotojai negalėtų vykdyti tiesioginių savo darbinių funkcijų ir pan.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar uosto žemės naudotojui už atitinkamų įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą neturėtų būti taikomos kitokio pobūdžio poveikio priemonės. Pritarti. Patikslinti projekte numatyto keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas
galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytu atveju). Uosto žemės naudotojas negali deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta). Uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius (arba kol priėmimo komisija nepatikrino ir neįsitikino, kad šioje dalyje minimi pažeidimai pašalinti) deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį.“10
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas prižiūri muitinė. Projekto nuostatos tikslintinos, įvardinant konkrečią muitinės instituciją, kuri vykdytų aukščiau nurodytą priežiūrą.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar muitinės institucijos prižiūrėtų, ar uosto žemės naudotojai nesinaudoja faktiškai didesniais uosto žemės sklypais nei jiems buvo suteikti naudotis, ar prižiūrėtų, ar esančių už uosto teritorijos ribų žemės sklypų savininkai nepraplečia savo žemės valdų uosto teritorijos sąskaita, ar laisvojo uosto ribų priežiūra turėtų būti suprantama kitaip. Taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų muitinės institucijos, atlikdamos minėtą priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti. Patikslinti 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas vietoje formuluotės „muitinė“ nurodant „Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga“. Tačiau nepritariama, kad iš projekto nuostatų nėra aiškiai apibrėžtos muitinės institucijos funkcijos ar uosto žemės naudotojo galimos spekuliacijos. Pažymime, kad uosto žemės naudotojas turės įkurti laisvąjį uostą tik ant vieno (ar galimai kelių) iš griežtai LR Vyriausybės
asmuo gali tapti tik sudaręs sutartį su Uosto direkcija). Tokie sklypai pagal išduotas sąlygas turės būti aptverti, suformuoti atsižvelgus į LR statybos įstatymą, galiojančius kitus reikalavimus, visu perimetru stebima teritorija, o tokie reikalavimai (be derinimo su kitomis suinteresuotomis pagal pobūdį institucijomis) turės būti suderinti su atitinkama muitinės institucija. Pagal siūlomas projekto nuostatas, numatyta, kad uosto žemės naudotojas prieš įrengdamas laisvąjį uostą turi prieš tai suderinti jo įrengimo projektą su visomis suinteresuotomis institucijomis, o jį įrengti gali tik pagal šį projektą.
Atitinkamą kontrolę įgyvendintų ir patikrinimus atliktų Uosto direkcijos vadovo sudaryta priėmimo komisija, kaip tai numatyta projekte. Taip pat pažymime, kad Uosto žemės naudotojas turi turėti pasirašytą (galiojančią) sutartį su atitinkama muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste, kurioje numatomos visos smulkesnės techninės nuostatos, dėl kurių teikiama pastaba. Papildomai pažymime, kad uosto žemės naudotojas pagal projekto nuostatas turi galimybę vykdyti veiklą tik ant išsinuomoto uosto žemės sklypo, nuomos sutartyje būna numatytos ribos. Uosto direkcija kaip nuomotoja yra atsakinga, kad ant išsinuomoto uosto žemės sklypo būtų vykdoma tik leistina veikla (pagal sutartį), taip pat, kad veikla būtų vykdoma nuomojame sklype. Papildant pažymiu, kad net fiziškai nebūtų įmanoma ir be kontrolės vykdyti veiklos išsišakojant iš nuomojamo sklypo ribų, nes tai jau būtų kito juridinio subjekto sklypas. Bet koks pažeidimas ribų būtų pretekstas nutraukti pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23, 25 ir kt straipsnius sudarytos uosto žemės nuomos sutartį. Taip pat pažymime, kad vartojama sąvoka „uosto žemė“ yra apibrėžta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir tokia uosto žemė (sklypas) turi konkrečias ribas. Taip pat apibrėžta sąvoka „uosto žemės naudotojas“, t. y. asmuo, kuris sudarė sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos. Atsižvelgę į tai, kad siekiama labiau išgryninti ir išaiškinti su šiuo klausimu susijusias nuostatas, siūloma patikslinti keičiamo 21 str. 1 dalies 1 sakinį: „1.
išvežimo iš jo vietas nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga, derindama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvojo uosto įrengimo projektą.“11
31² straipsnio pavadinime ir turinyje naudojama sąvoka ,,uosto įrenginys (terminalas)“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 31¹ straipsnyje naudojama sąvoka ,,uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. Tuo atveju, jeigu minėtuose straipsniuose naudojamos sąvokos apimtų tuos pačius uosto įrenginius (terminalus), tai naudojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Kitu atveju keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,uosto įrenginys (terminalas)“ turinį arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. Pritarti. Siūloma projekto 11 straipsnyje keičiamo įstatymo 31² straipsnio pavadinime ir turinyje naudojamą sąvoką ,,uosto įrenginys (terminalas)“ patikslinti į sąvoką „uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. 11
31² straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti pilną Reglamento (EB) Nr. 725/2004 pavadinimą. Nepritarti. Vadovaujantis Teisingumo ministerijos rekomendacijomis ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų III skyriaus nuostatomis, pateikėme tarptautinių teisės aktų, t. y. minimo reglamento pilną pavadinimą LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ (šis priedas nurodytas teikiamo projekto 13 straipsnyje), o tekste tokiu atveju pilnas pavadinimas Europos Sąjungos teisės aktų nėra pildomas.
11
31² straipsnio 5 dalies nuostatose reikėtų nurodyti pilną šioje dalyje minimos konvencijos pavadinimą. Be to, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai“. Atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminių teisės aktų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to ar tai yra aptarta keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, svarstytina, ar esminiai jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos, reikalavimai, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, o poįstatyminiai teisės aktai galėtų tuos reikalavimus detalizuoti. Pritarti.
Pritarti. Siūloma projekto
nuostatose atlikti patikslinimus: išbraukti teisės aktus ir nevardinti jų, o vietoje to nurodyti glaustesnes nuostatas: „5. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas, jeigu uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) atitinka 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje XI-2 skyriaus ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso A dalies nuostatas ir šis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) yra eksploatuojamas pagal susisiekimo ministro patvirtintą uosto įrenginio apsaugos planą. Šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai pagal kitus uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimus.“ Atkreipiame dėmesį, kad nematome poreikio įstatyme numatyti skirtingų teisės aktų bendrųjų nuostatų, taip be pagrindo išplečiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, apimtis ir tikslą ir taip padaryti jį mažiau suprantamą ir itin painų. Tai pakeistų teisės akto nuostatas iš esmės ir projektas turėtų būti derinamas kitu aspektu, nei šiuo projektu siekiama, bei iš esmės iš naujo. 11 15.
11
straipsnio 7 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kitus teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 4 dalies nuostatose teisės aktai nėra minimi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtąją nuorodą nereikėtų patikslinti arba išvardinti konkrečius teisės aktus. Be to, nėra aišku nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti 31² straipsnio 7 dalyje nustatytas 2 darbo dienų įspėjimo terminas apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir 12 mėnesių terminas įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumams pašalinti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 11 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 31² straipsnio 8 dalies nuostatas. Pritarti. Patikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 dalį nurodant ne 4 dalyje, o 5 dalyje nustatytus kitus teisės aktus ir papildant taip:
„7. Uosto direkcija, patikrinimo metu nustačiusi,
kad uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų, nurodytų šio straipsnio 4 5 dalyje, reikalavimų, nedelsdama, bet ne vėliau nei per 2 darbo dienas (nuo minimo nustatymo momento) įspėja paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą (nuo minimo įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti.<...>“.
Taip pat siūloma patikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 8 dalį:
„8. <...>Sprendimo kopija per 2 darbo dienas
nuo tokio sprendimo priėmimo perduodama Uosto direkcijai, kuri su sprendimu per 2 darbo dienas nuo jo gavimo supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“11
31² straipsnio 9 dalies nuostatose reikėtų nustatyti terminą, per kurį uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus. Pritarti. Siūloma patikslinti 9 dalį: „<...> Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per 2 1 darbo dieną nuo panaikinimo perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai, kuri per 2 darbo dienas su sprendimu supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“11 17.
Projekto 11 straipsnyje pateikta siūloma keičiamo įstatymo 31² straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku nei kurio straipsnio, nei kurioje konkrečiai jo struktūrinėje dalyje toks terminas yra nurodomas. Reikėtų pateikti atitinkamą nuorodą. Pritarti. Siūloma patikslinti 10 dalies 1 punktą: „1) per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio
18Projekto 14 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti,
kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas pavyzdinę sutarties, kuri būtų sudaroma tarp uosto žemės naudotojo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, formą nustato Muitinės departamentas. Taigi, iki įstatymo įsigaliojimo be kitų projekte nurodytų subjektų, Muitinės departamentas turėtų patvirtinti pavyzdinę aukščiau minėtos sutarties formą. Atsižvelgus į tai, projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Papildyti: „2.
Papildyti:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministras ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pakoreguoti įstatymo projekto įsigaliojimo laiką ir nukelti jį į 2017 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-06-015 Atlikę antikorupcinį vertinimą ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Nr. XIIP-4070 pateiktoms pastaboms dėl:
teisinio reguliavimo nustatant laisvojo uosto steigimo vietą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje ir jo užimamą plotą (4 punktas). Pritarti. Papildyti 7 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą taip: „4) turėti pasirašytą /sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;“. Pažymime, kad ir iki šiol buvo numatyta nuostata, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje galiojančio įstatymo 13 straipsnyje. Siūlomu projektu panaikinama Vyriausybės perteklinė funkcija atskirai papildomai nustatyti tokio laisvojo uosto ribas, nes laisvieji uostai bus steigiami ne naujai formuojamuose sklypuose, o jau suformuotuose Vyriausybės 1993 m. nutarimu (Nr. 822) sklypuose. Projekte yra numatyta, kad pradėdamas laisvojo uosto veiklą, uosto žemės valdytojas turi turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo nuomos sutartį (siūlome sukonkretizuoti ir išaiškinti įstatyme, kad toks sklypas būtų naudojamas laisvojo uosto statybai).
Veiklos sąlygos nuomojamuose uosto žemės sklypuose būna numatomos pačiose sutartyse, ten taip pat nurodoma kokia veikla gali būti vykdoma. Taip pat siūloma papildyti Projektu keičiamo 14 straipsnio 1 dalį sekančiai: „1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės naudotojo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio pasirašė /sudarė su Uosto direkcija nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti.“5 1.2. komisijos sudėties sudarymo, jos veikimo termino, komisijos narių skaičiaus ir rotacijos (5 punktas). Pritarti. Siūloma patikslinti 14 straipsnio 3 dalį:
„3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos
įstatymu, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 atstovai, jos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti rotuojama ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams.“10 1.3. laisvojo uosto ribų ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietų priežiūros (11 punktas). Pritarti. Patikslinti keičiamo 21 str. 1 dalį: „1. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą bei ir išvežimo iš jo vietas prižiūri Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga muitinė.
Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei ir transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai.“11
galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus, nustatymo (16 punktas). Pritarti. Patikslinti 11 straipsniu įstatymą pildančio 31²straipsnio 9 dalį: „<...> Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per 1 darbo dieną nuo panaikinimo perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai, kuri per 2 darbo dienas su sprendimu supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“5
2Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype
vykdyti uosto laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklypo, reikalingo laisvojo uosto statybai, rekonstravimui, atnaujinimui (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio), projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), <...>.
Aiškinamajame rašte projekto rengėjas nurodo, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, turi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, parengti laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo statybos, rekonstravimo, atnaujinimo ar statinio (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) projektą, o ne žemės sklypo projektą. Taip pat nurodo, kad priėmus projektą nebelieka poreikio Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti naujų laisvojo uosto žemės sklypo ribų, nes laisvieji uostai bus steigiami jau suformuotuose sklypuose. Iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai turės parengti žemės sklypo projektą ir galės keisti žemės sklypo ribas ar žemės sklypo įrengimo projektą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti. Atsižvelgiant į Statybos įstatyme vartojamas sąvokas patikslinama projekto 5 straipsniu keičiamo 14 str. 2 dalis: „2.
sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“ Taip pat siūloma patikslinti 5 dalies sakinį:
„5. <...> vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo statybos darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas)“. 7
vykdymą laisvajame uoste, jos sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ir draudimą vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manome, kad sprendimų dėl veiklos vykdymo, sustabdymo ir draudimo vykdyti veiklą laisvajame uoste viešinimas yra viena iš priemonių, mažinančių korupcijos riziką, todėl siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, siūlome Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) ar Susisiekimo ministerijos svetainėse viešinti minėtus sprendimus. Pritarti. Pritarti informacijos skelbimui Uosto direkcijos tinklalapyje. 17 straipsnio 13 dalį patikslinti taip: „13.
Susisiekimo ministerijos ir priėmimo komisijos sprendimai, nurodyti šiame straipsnyje ir šio įstatymo 14 straipsnyje, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir turi būti skelbiami Uosto direkcijos internetiniame puslapyje.“11
reglamentuoti, kad Uosto direkcija nustačiusi, kad uosto įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų reikalavimų įspėja paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. Nepašalinus trūkumų Uosto direkcija kreipiasi į Susisiekimo ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada. Susisiekimo ministras sustabdo uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir nustato terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas panaikinamas, jeigu per nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas. Teisinis reguliavimas nenustato, koks terminas nustatomas trūkumams šalinti, kai sustabdomas uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas. Atsižvelgdami į tai, kad nuo nustatyto termino trūkumams pašalinti priklauso Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo panaikinimas, ir siekdami sumažinti galimybę piktnaudžiavimo atvejams, manome, kad būtina nustatyti vienodą terminą trūkumams šalinti arba nustatyti minimalų terminą, per kurį bus leista pašalinti trūkumus. Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti 31² straipsnio 7 dalį: „7. <...> ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, bet ne trumpesnį nei 10 darbo dienų, (nuo minimo įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. <...>“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2016-05-20 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui; Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti bendrą įstatymo projektą (sujungtus įstatymų projektus Nr. XIIP-4308 ir Nr. XIIP-4070) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies. Pritarti siūlymui tobulinti įstatymo projektą. Nepritarti siūlymui apjungti įstatymų projektus dėl šių priežasčių: 1.Valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektas (Nr. XIIP-4070), susijęs su laisvojo uosto reglamentavimu. Įstatymo projektas Nr. XIIP-4308 yra parengtas siekiant nutraukti pradėtą pažeidimo procedūrą, todėl turės būti verčiamas į anglų kalbą ir teikiamas Europos Komisijai. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4070 apimtis yra didelė, taigi tai sukeltų papildomų problemų ne tik dėl viso projekto vertimo, bet ir dėl galimybių Europos Komisijai palankiai vertinti parengto sujungto įstatymo projekto tinkamumą pradėtai pažeidimo procedūrai nutraukti, kadangi sujungtas projektas taptų kompleksinis, sudėtingas, priimtos nuostatos nebūtų akivaizdžiai skirtos pažeidimo procedūros sprendimui, taip pat, galimai keltų grėsmę siektinam (pagal Europos Komisiją nusistatytam) įstatymo projekto Nr. XIIP-4308 priėmimo terminui (2016 m. liepos 1 d.). 2. Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, 2016-05-31 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr.
I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31(2) straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (XIIP-4070) atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Komisijos pasiūlymas: pritarti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nr. i-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31(2) straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui (XIIP-4070). Pritarti. 3. Audito komitetas, 2016-06-03 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31² straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui (XIIP-4070) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas
komitetas, 2016-06-
išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai;
įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: A.Mockus J.Razma
EKONOMIKOS komitetas
33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 31² STRAIPSNIU IR PRIEDU, 13, 15 IR 20 STRAIPSNIŲ PRIPAŽINIMO NETEKUSIAIS
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis,
A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Sinkevičius, B.Vėsaitė. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo ministras R.Sinkevičius, Susisiekimo ministerijos atstovai: I.Kirklytė, S.Vaitkūnienė;
Žemės ūkio ministerijos atstovai: viceministrė L.Kujalytė, R.Mickuvienė, V.Dumčiūtė, I.Kišvinas, V.Žostautienė, A.Adomaitis; Ūkio ministerijos atatovė L.Mickutė; valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atstovai: direktorius A.Vaitkus, L.Rudys, M.Armonaitis; Lietuvos jūros krovos kompanijų asociacijos atstovai: prezidentas V.Šileika, R.Juodka, V.Bernatotis, I.Dosinaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliari-jos Teisės departa-mentas,
vartojami terminai ir sąvokos, kurių apibrėžtis yra pateikta Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme (toliau – Muitinės įstatymas).
Atsižvelgiant į tai, siūlytume teikiamo projekto nuostatose vartojamus muitinės veiklos srities terminus ir sąvokas suderinti su Muitinės įstatymu bei papildyti projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 23 dalį, nurodant, kad kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos kaip jos yra apibrėžtos Muitinės įstatyme. Pritarti. Patikslinti 23-iąjį punktą taip: „23. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatyme, ir Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatyme, ir Lietuvos Respublikos statybos įstatyme ir Lietuvos Respublikos muitinės įstatyme.“11
teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijas, jei Europos Sąjungos teisės aktai nurodomi įstatymo priede, kartu įstatymo pradžioje (nurodant jo paskirtį ir kitas bendrąsias nuostatas) daroma nuoroda į įstatymo priedą. Atsižvelgiant į atskiro įstatymo pobūdį, turinį ir apimtį bei sudedamąsias dalis, tokia nuoroda į įstatymo priedą gali būti pateikiama preambulėje, straipsniuose, nusakančiuose įstatymo tikslą, paskirtį ar kitas bendrąsias nuostatas arba atskirame straipsnyje. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Papildyta nuostatomis (nuoroda) Reglamentą įgyvendinanti 31² straipsnio 1 dalis: „1. Šis straipsnis skirtas Įstatymo 1 priede nurodytam Europos Sąjungos teisės aktui įgyvendinti.
Pažymos dėl uosto įrenginio ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros (terminalo) atitikties reikalavimams (toliau – Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktai) išduodamos vadovaujantis Reglamentu (EB) Nr. 725/2004.“3
siūloma atsisakyti nuostatos, kad Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras. Siūloma nustatyti, kad susisiekimo ministras tvirtina Uosto direkcijos veiklos strategiją. Projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad vienas iš įstatymo projekto tikslų yra panaikinti reikalavimą tvirtinti du savo turiniu panašius planavimo dokumentus. Atkreipiame dėmesį, kad iš teikiamo įstatymo projekto nuostatų nėra aiškus siūlomo įvesti planavimo dokumento - veiklos strategijos turinys ir paskirtis. Svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šį neaiškumą. Be to, pastebėtina, kad Uosto direkcija yra juridinis asmuo, kurio teisinė forma - valstybės įmonė. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 6 punkte nustatyta, kad valstybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina metinę valstybės įmonės pajamų ir išlaidų sąmatą. Taigi iš keičiamo įstatymo 10 straipsnio pašalinus nuostatą, kad susisiekimo ministras tvirtina valstybės įmonės Uosto direkcija metinę pajamų ir išlaidų sąmatą, tokią sąmatą jis privalėtų tvirtinti vadovaudamasis Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo
įgyvendina valstybės įmonės Uosto direkcija savininko teises ir pareigas. Pritarti. Siūloma atsisakyti projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 10 straipsnio paskutiniojo sakinio ir išbraukti nuostatą: „Uosto direkcijos metinę pajamų ir išlaidų sąmatą tvirtina susisiekimo ministras“. 5 4.
5
įstatymo (toliau - keičiamo įstatymo) 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų, kurioje konkrečiai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje steigiamas laisvasis uostas ir kiek valstybinio jūrų uosto teritorijos jis užimtų. Projekto nuostatas reikėtų papildyti pašalinant šį neaiškumą. Pritarti. Papildyti 7 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą taip: „4) turėti pasirašytą /sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;“. Pažymime, kad ir iki šiol buvo numatyta nuostata, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje galiojančio įstatymo 13 straipsnyje. Siūlomu projektu panaikinama Vyriausybės perteklinė funkcija atskirai papildomai nustatyti tokio laisvojo uosto ribas, nes laisvieji uostai bus steigiami ne naujai formuojamuose sklypuose, o jau suformuotuose Vyriausybės 1993 m. nutarimu (Nr. 822) sklypuose. Projekte yra numatyta, kad pradėdamas laisvojo uosto veiklą, uosto žemės valdytojas turi turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo nuomos sutartį (siūlome sukonkretizuoti ir išaiškinti įstatyme, kad toks sklypas būtų naudojamas laisvojo uosto statybai). Veiklos sąlygos nuomojamuose uosto žemės sklypuose būna numatomos pačiose sutartyse, ten taip pat nurodoma kokia veikla gali būti vykdoma. Taip pat siūloma papildyti Projektu keičiamo 14 straipsnio 1 dalį taip:
„1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės
naudotojo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio pasirašė /sudarė su Uosto direkcija nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti.“5 5.
Projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio
nėra aiškus. Šiame kontekste pažymėtina, kad neatskleidus šios sąvokos turinio, liktų neaiškus ir projekto 5 straipsnyje pateiktos keičiamo įstatymo
deklaracija“ turinys. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad vienas esminių konstitucinio teisinės valstybės principo elementų – teisinis tikrumas ir aiškumas, kuris suponuoja tam tikrus privalomus reikalavimus teisiniam reguliavimui: jis privalo būti aiškus ir darnus, teisės normos turi būti formuluojamos tiksliai, jose negali būti dviprasmybių (Konstitucinio Teismo 2003 m. gegužės 30 d., 2014 liepos 11 d. nutarimai). Atsižvelgus į tai, manytina, kad, siekiant teisinio aiškumo, projekte reikėtų atskleisti aukščiau minėtos sąvokos turinį. Be to, projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 14 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės atstovas. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, iš kurių kitų institucijų atstovų turėtų būti sudaroma priėmimo komisija bei komisijos narių skaičius. Taip pat nėra aišku, kuriam konkrečiai laikotarpiui komisija būtų sudaroma. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Pritarti. Patikslinti keičiamo įstatymo 14 str. 2 dalį: 2.
2 dalį:
uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklypoe, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių bendrąjį projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į
(iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“ Pažymime, kad konkrečių institucijų atstovai, kurie turėtų būti įtraukti į priėmimo komisiją nėra įvardinti sąmoningai, nes kiekviena uosto krovos kompanija gali vykdyti/vykdo skirtingas veiklas, todėl kiekvienai jų, pagal jų veiklos specifiką (ar tai būtų konteinerių krova, ar tai būtų negabaritinių, biriųjų krovinių krova, žuvininkystės produkcija, kt.) būtų taikomi skirtingi reguliavimo mechanizmai, todėl Uosto direkcija, sudarydama priėmimo komisiją kiekvienu skirtingu atveju gali ją keisti, atsižvelgdama į poreikį pakviesti/skirti tam tikrus ekspertus, kurie galėtų būti realiai naudingi atliekant patikrinimus. Nustačius bendrą standartą ar komisijos sudėtį kiekvienam patikros atvejui, tikėtina būtų neatliekamas objektyvus patikrinimas. Dėl tos pačios priežasties nesiūlome nustatyti konkretaus priėmimo komisijos skaičiaus, tačiau manome, kad mažiausiai 5 asmenys turėtų dalyvauti siekiant objektyvumo ir visapusiško klausimų įvertinimo. Tačiau pažymime, kad visais atvejais muitinės atitinkamos institucijos dalyvavimas patikrinimuose yra svarbus, todėl laisvės sudarant priėmimo komisiją šioje vietoje nėra paliekama.
Atsižvelgus į pateiktas pastabas, siūloma 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip:
„3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos
įstatymu, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės, ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 atstovai, jos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti rotuojama ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams.“5
statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų užbaigimo aktą arba deklaraciją. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio nuostatas, užbaigus statybą, surašomas statybos užbaigimo aktas arba deklaracija apie statybos užbaigimą. Žemės sklypų įrengimo darbų užbaigimo neterminuoto akto ar deklaracijos pildymo (surašymo) Statybos įstatymas nereglamentuoja. Atsižvelgus į tai, projektu siūlomas keičiamo įstatymo nuostatas reikėtų suderinti su Statybos įstatymo nuostatomis. Pritarti. Pakoregavus keičiamo 14 str. 2 dalį, kaip nurodyta anksčiau: „2.
Uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių bendrąjį projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“, išspręstas klausimas dėl neatitikties terminologijos, nuostatos tapo aiškesnės. Taip pat siūloma patikslinti 5 dalį: „5. Priėmimo komisija per 20 darbo dienų nuo informacijos apie įrengtą laisvojo uosto žemės sklypą gavimo dienos patikrina laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams ir, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo statybos darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą sklypo įrengimo darbų statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas), kuris per 2 darbo dienas pateikiamas Susisiekimo ministerijai ir uosto žemės naudotojui. Minimas 20 darbo dienų terminas neapima laikotarpio, per kurį uosto žemės naudotojas turi pašalinti šio straipsnio 6 dalyje nurodytus trūkumus.“7
2 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, privalo turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2 paskutinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas.
Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai privalo turėti paskutinių dviejų kalendorinių metų finansines ataskaitas, ar paskutinių dviejų finansinių metų finansines ataskaitas. Atkreipiame dėmesį, kad Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo
pasibaigus jų finansiniams metams. To paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įmonės finansiniai metai trunka 12 mėnesių, o įmonės pasirenka finansinius metus atsižvelgdamos į savo veiklos pobūdį. Taigi įmonės finansiniai metai nebūtinai privalo sutapti su kalendoriniais metais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, už kurį laikotarpį parengtas finansines ataskaitas uosto žemės naudotojai privalo turėti. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 2 punktą:
„2) turėti nepriklausomų auditorių audituotas 2
paskutinių finansinių metų uosto žemės naudotojo finansines ataskaitas (išskyrus atvejus, kada uosto žemės naudotojas veiklą uoste vykdo mažiau nei
7
2 dalies 4 ir 5 punktuose siūloma nustatyti, kad uosto žemės naudotojas, pageidaujantis vykdyti ar vykdantis veiklą laisvajame uoste, turi atitinkamai turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės nuomos sutartį bei turėti pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste. Atkreipiame dėmesį, kad sutarties pasirašymas dar nereiškia jos įsigaliojimo.
Pačiose sutartyse gali būti nustatyta vėlesnė sutarčių įsigaliojimo data, nei jos pasirašymo diena. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte vietoj reikalavimo turėti pasirašytą sutartį, nereikėtų nustatyti reikalavimu turėtų su atitinkamomis institucijomis sudarytą (galiojančią) sutartį. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 14 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus taip: „4) turėti galiojančią pasirašytą / sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;
5) turėti galiojančią pasirašytą sutartį su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau
Taip pat siūloma papildyti 14 straipsnio 3 dalį taip: „<...> uosto žemės naudotojas įgyja teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste nuo to momento, kada Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai pateikia pasirašytos (galiojančios) sutarties su Muitinės departamentu prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste kopiją.“7
nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo tokio sprendimo priėmimo sustabdo uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, koks konkrečiai sprendimas turimas omenyje.
Atkreipiame dėmesį, kad projektu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje nurodoma, kad pateikiamas įspėjimas apie galimą veiklos laisvajame uoste sustabdymą, bet nekalbama apie sprendimo priėmimą. Atsižvelgiant į tai, projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies pirmojo ir trečiojo sakinio nuostatas reikia suderinti tarpusavyje. Pritarti. Patikslinti 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalies trečiąjį sakinį taip: „Jeigu per nustatytą terminą pažeidimai nepašalinami ir (ar) apie tai nedeklaruojama, Susisiekimo ministerija per 5 darbo dienas nuo termino, per kurį nustatyti pažeidimai privalėjo būti pašalinti, pabaigos priima sprendimą sprendimo priėmimo sustabdo sustabdyti uosto žemės naudotojo veiklą laisvajame uoste ir apie tai jam praneša“. Taip pat, siekiant atsižvelgti į pastabą patikslintas projektu keičiamo įstatymo 17 str. 7 dalį: „7. Susisiekimo ministerija per 3 darbo dienas nuo šios dalies 1–4 punktuose nurodytų atvejų nustatymo momento priima sprendimą dėl panaikina (atima) uosto žemės naudotojo teisėsę vykdyti veiklą laisvajame uoste ir apie tai per 2 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo panaikinimo (atėmimo) momento be atskiro įspėjimo informuoja uosto žemės naudotoją, jeigu nustatoma, kad uosto žemės naudotojas, vykdantis veiklą laisvajame uoste:“. 7
straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamus reikalavimus šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka“. Ši projekto nuostata nėra aiški.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas uosto žemės naudotojui nėra taikomi tam tikri jo veiklos apribojimai, bet priimamas sprendimas panaikinti (atimti) uosto žemės naudotojo teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manytina, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Pritarti. Pažymime, jog siūlymas, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jam tokia teisė panaikinta (atimta), turėtų iš naujo nustatyta tvarka kreiptis dėl tokios teisės suteikimo projekte yra išpildytas. Jei uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste yra panaikinama (atimama) dėl 7 punkte nurodytų aplinkybių (pagrinde tai yra neleistinos veiklos vykdymas arba veiklos vykdymas tuo metu, kada ji draudžiama ir kai apie tai jau buvo įspėta), uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus (dėl ko buvo imtasi tokių priemonių) turi deklaruoti Susisiekimo ministerijai jo atitiktį jam keliamiems reikalavimams to paties
(17) straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, t. y. tvarka, kuri ir yra galiojanti siekiant naujai kreiptis dėl veiklos vykdymo laisvajame uoste. Pažymėtina tai, kad siekiant užkirsti kelią spekuliacijoms, kada padaręs rimtus pažeidimus (nurodytus 7 dalyje) žemės naudotojas kreiptųsi į Susisiekimo ministeriją su deklaracijomis dar nepašalinęs nustatytų pažeidimų, 8 dalyje numatytos tai reguliuojančios drausminės priemonės. 7 Be to, atkreipiame dėmesį, kad pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 7 dalies nuostatas sprendimas panaikinti
(atimti) teisę vykdyti veiklą laisvajame uoste priimamas tada, kai uosto žemės naudotojas yra likviduojamas.
Pagal siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas uosto žemės naudotojas galėtų tęsti veiklą laisvajame uoste, jeigu jis tokį trūkumą ištaisytų ir apie trūkumo ištaisymą deklaruotų Susisiekimo ministerijai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokiu būdu uosto žemės naudotojas tokį trūkumą galėtų ištaisyti. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Kartu pastebėtina, kad projekto 7 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį“. Šios nuostatos turinys taip pat nėra pakankamai aiškus. Taikant įstatymą ji gali būti aiškinama nevienodai. Tuo atveju, jeigu tikslas yra nustatyti, kad ištaisęs trūkumus uosto žemės naudotojas negali dar 6 mėnesius Susisiekimo ministerijai deklaruoti atitikties įstatymų reikalavimas ir tokiu būdu tuos 6 mėnesius neturi teisės vykdyti veiklos laisvajame oro uoste, tai projekto nuostatas reikėtų patikslinti. Kita vertus, kyla abejonių, ar projektu siūloma nustatyti sankcija uosto žemės naudotojui - uždraudimas uosto žemės naudotojui 6 mėnesius vykdyti veiklą laisvajame uoste po to, kai jis bus ištaisęs savo veiklos trūkumus, atitinka proporcingumo ir tikslingumo principus. Pastebėtina, kad minėtuoju laikotarpiu uosto naudotojas, neturėdamas teisės vykdyti veiklos, atitinkamai negautų pajamų (pelno), nuo kurių skaičiuojami mokesčiai valstybei, atitinkamai jo darbuotojai negalėtų vykdyti tiesioginių savo darbinių funkcijų ir pan.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar uosto žemės naudotojui už atitinkamų įstatyme nustatytų reikalavimų nevykdymą neturėtų būti taikomos kitokio pobūdžio poveikio priemonės. Pritarti. Patikslinti projekte numatyto keičiamo įstatymo 17 straipsnio 8 dalies nuostatas taip:
„8. Šio straipsnio 7 dalyje nurodytas draudimas
galioja iki to momento, kai uosto žemės naudotojas, pašalinęs nustatytus trūkumus, deklaruoja Susisiekimo ministerijai atitiktį uosto žemės naudotojui keliamiems reikalavimams šio straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka (ši nuostata netaikoma šio straipsnio 7 dalies 3 punkte nustatytu atveju). Uosto žemės naudotojas negali deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta). Uosto žemės naudotojas taip pat negali 6 mėnesius (arba kol priėmimo komisija nepatikrino ir neįsitikino, kad šioje dalyje minimi pažeidimai pašalinti) deklaruoti Susisiekimo ministerijai šioje dalyje nurodytos atitikties tol, kol nepašalinami šio straipsnio 7 dalyje dalies 1, 2 ir 4 punktuose nurodyti nustatyti trūkumai, dėl kurių uosto žemės naudotojo teisė vykdyti veiklą laisvajame uoste buvo panaikinta (atimta) trečią kartą per 24 mėnesių laikotarpį.“10
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietas prižiūri muitinė. Projekto nuostatos tikslintinos, įvardinant konkrečią muitinės instituciją, kuri vykdytų aukščiau nurodytą priežiūrą.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar muitinės institucijos prižiūrėtų, ar uosto žemės naudotojai nesinaudoja faktiškai didesniais uosto žemės sklypais nei jiems buvo suteikti naudotis, ar prižiūrėtų, ar esančių už uosto teritorijos ribų žemės sklypų savininkai nepraplečia savo žemės valdų uosto teritorijos sąskaita, ar laisvojo uosto ribų priežiūra turėtų būti suprantama kitaip. Taip pat nėra aišku, kokias konkrečiai teises turėtų muitinės institucijos, atlikdamos minėtą priežiūrą. Projekto nuostatas reikėtų papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Pritarti. Patikslinti 10 straipsniu keičiamo įstatymo 21 straipsnio 1 dalies ir 3 dalies nuostatas vietoje formuluotės „muitinė“ nurodant „Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga“. Tačiau nepritariama, kad iš projekto nuostatų nėra aiškiai apibrėžtos muitinės institucijos funkcijos ar uosto žemės naudotojo galimos spekuliacijos. Pažymime, kad uosto žemės naudotojas turės įkurti laisvąjį uostą tik ant vieno (ar galimai kelių) iš griežtai LR Vyriausybės
asmuo gali tapti tik sudaręs sutartį su Uosto direkcija). Tokie sklypai pagal išduotas sąlygas turės būti aptverti, suformuoti atsižvelgus į LR statybos įstatymą, galiojančius kitus reikalavimus, visu perimetru stebima teritorija, o tokie reikalavimai (be derinimo su kitomis suinteresuotomis pagal pobūdį institucijomis) turės būti suderinti su atitinkama muitinės institucija. Pagal siūlomas projekto nuostatas, numatyta, kad uosto žemės naudotojas prieš įrengdamas laisvąjį uostą turi prieš tai suderinti jo įrengimo projektą su visomis suinteresuotomis institucijomis, o jį įrengti gali tik pagal šį projektą.
Atitinkamą kontrolę įgyvendintų ir patikrinimus atliktų Uosto direkcijos vadovo sudaryta priėmimo komisija, kaip tai numatyta projekte. Taip pat pažymime, kad Uosto žemės naudotojas turi turėti pasirašytą (galiojančią) sutartį su atitinkama muitinės įstaiga dėl prekių muitinės priežiūros laisvajame uoste, kurioje numatomos visos smulkesnės techninės nuostatos, dėl kurių teikiama pastaba. Papildomai pažymime, kad uosto žemės naudotojas pagal projekto nuostatas turi galimybę vykdyti veiklą tik ant išsinuomoto uosto žemės sklypo, nuomos sutartyje būna numatytos ribos. Uosto direkcija kaip nuomotoja yra atsakinga, kad ant išsinuomoto uosto žemės sklypo būtų vykdoma tik leistina veikla (pagal sutartį), taip pat, kad veikla būtų vykdoma nuomojame sklype. Papildant pažymiu, kad net fiziškai nebūtų įmanoma ir be kontrolės vykdyti veiklos išsišakojant iš nuomojamo sklypo ribų, nes tai jau būtų kito juridinio subjekto sklypas. Bet koks pažeidimas ribų būtų pretekstas nutraukti pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo 23, 25 ir kt straipsnius sudarytos uosto žemės nuomos sutartį. Taip pat pažymime, kad vartojama sąvoka „uosto žemė“ yra apibrėžta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatyme ir tokia uosto žemė (sklypas) turi konkrečias ribas. Taip pat apibrėžta sąvoka „uosto žemės naudotojas“, t. y. asmuo, kuris sudarė sutartį su Uosto direkcija dėl uosto žemės nuomos. Atsižvelgę į tai, kad siekiama labiau išgryninti ir išaiškinti su šiuo klausimu susijusias nuostatas, siūloma patikslinti keičiamo 21 str. 1 dalies 1 sakinį: „1.
išvežimo iš jo vietas nustato Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga, derindama šio įstatymo 14 straipsnio 2 dalyje nurodytą laisvojo uosto įrengimo projektą.“11
31² straipsnio pavadinime ir turinyje naudojama sąvoka ,,uosto įrenginys (terminalas)“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 31¹ straipsnyje naudojama sąvoka ,,uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. Tuo atveju, jeigu minėtuose straipsniuose naudojamos sąvokos apimtų tuos pačius uosto įrenginius (terminalus), tai naudojamas sąvokas reikėtų suvienodinti. Kitu atveju keičiamame įstatyme reikėtų apibrėžti sąvokos ,,uosto įrenginys (terminalas)“ turinį arba pateikti nuorodą į teisės aktą, kuriame ši sąvoka yra apibrėžta. Pritarti. Siūloma projekto 11 straipsnyje keičiamo įstatymo 31² straipsnio pavadinime ir turinyje naudojamą sąvoką ,,uosto įrenginys (terminalas)“ patikslinti į sąvoką „uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas)“. 11
31² straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti pilną Reglamento (EB) Nr. 725/2004 pavadinimą. Pritarti. Vadovaujantis Teisingumo ministerijos rekomendacijomis ir Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos generalinio direktoriaus įsakymu Nr. 129KKK patvirtintas Europos Sąjungos teisės aktų nuorodų pateikimo įstatymuose ir kituose teisės aktuose rekomendacijų III skyriaus nuostatomis, pateikėme tarptautinių teisės aktų, t. y. minimo reglamento pilną pavadinimą LR Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo priede „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“ (šis priedas nurodytas teikiamo projekto 13 straipsnyje), o tekste tokiu atveju pilnas pavadinimas Europos Sąjungos teisės aktų nėra pildomas.
11
31² straipsnio 5 dalies nuostatose reikėtų nurodyti pilną šioje dalyje minimos konvencijos pavadinimą. Be to, projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai“. Atkreipiame dėmesį, kad poįstatyminių teisės aktų turi būti laikomasi nepriklausomai nuo to ar tai yra aptarta keičiamame įstatyme. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Be to, svarstytina, ar esminiai jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos, reikalavimai, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai neturėtų būti nustatyti įstatyme, o poįstatyminiai teisės aktai galėtų tuos reikalavimus detalizuoti. Pritarti.
Pritarti. Siūloma projekto
nuostatose atlikti patikslinimus: išbraukti teisės aktus ir nevardinti jų, o vietoje to nurodyti glaustesnes nuostatas: „5. Uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties aktas išduodamas, jeigu uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) atitinka 1974 m. Tarptautinės konvencijos dėl žmogaus gyvybės apsaugos jūroje XI-2 skyriaus ir Tarptautinio laivų ir uosto įrenginių apsaugos kodekso A dalies nuostatas ir šis uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginys (terminalas) yra eksploatuojamas pagal susisiekimo ministro patvirtintą uosto įrenginio apsaugos planą. Šiame uosto įrenginyje (terminale) turi būti įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl Lietuvos Respublikos jūrų uostų, šių uostų infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginių (terminalų) bei laivų apsaugos stiprinimo, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro patvirtintų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto naudojimo taisyklių, informacinės saugos ir fizinės saugos reikalavimai, Uosto direkcijos generalinio direktoriaus patvirtinti Klaipėdos valstybinio jūrų uosto automobilių ir pėsčiųjų vartų techninės kontrolės sistemos techniniai reikalavimai, kitų uosto įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimai pagal kitus uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) veiklą kontroliuojančių institucijų patvirtintų norminių teisės aktų reikalavimus.“ Atkreipiame dėmesį, kad nematome poreikio įstatyme numatyti skirtingų teisės aktų bendrųjų nuostatų, taip be pagrindo išplečiant Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo, kaip specialiojo įstatymo, apimtis ir tikslą ir taip padaryti jį mažiau suprantamą ir itin painų. Tai pakeistų teisės akto nuostatas iš esmės ir projektas turėtų būti derinamas kitu aspektu, nei šiuo projektu siekiama, bei iš esmės iš naujo. 11 15.
11
straipsnio 7 dalyje pateikta nuoroda į šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kitus teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad projektu siūlomose keičiamo įstatymo 31² straipsnio 4 dalies nuostatose teisės aktai nėra minimi. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar minėtąją nuorodą nereikėtų patikslinti arba išvardinti konkrečius teisės aktus. Be to, nėra aišku nuo kada turėtų būti pradedamas skaičiuoti 31² straipsnio 7 dalyje nustatytas 2 darbo dienų įspėjimo terminas apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir 12 mėnesių terminas įrenginio (terminalo) apsaugos trūkumams pašalinti. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šiuos neaiškumus. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 11 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 31² straipsnio 8 dalies nuostatas. Pritarti. Patikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 7 dalį nurodant ne 4 dalyje, o 5 dalyje nustatytus kitus teisės aktus ir papildant taip:
„7. Uosto direkcija, patikrinimo metu nustačiusi,
kad uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų, nurodytų šio straipsnio 4 5 dalyje, reikalavimų, nedelsdama, bet ne vėliau nei per 2 darbo dienas (nuo minimo nustatymo momento) įspėja paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą (nuo minimo įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti.<...>“.
Taip pat siūloma patikslinti projekto 11 straipsniu keičiamo įstatymo 31² straipsnio 8 dalį:
„8. <...>Sprendimo kopija per 2 darbo dienas
nuo tokio sprendimo priėmimo perduodama Uosto direkcijai, kuri su sprendimu per 2 darbo dienas nuo jo gavimo supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“11
31² straipsnio 9 dalies nuostatose reikėtų nustatyti terminą, per kurį uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus. Pritarti. Siūloma patikslinti 9 dalį: „<...> Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per 2 1 darbo dieną nuo panaikinimo perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai, kuri per 2 darbo dienas su sprendimu supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“11 17.
Projekto 11 straipsnyje pateikta siūloma keičiamo įstatymo 31² straipsnio 10 dalies 1 punkto nuostata ,,per nurodytą terminą“ nėra pakankamai aiški, nes neaišku nei kurio straipsnio, nei kurioje konkrečiai jo struktūrinėje dalyje toks terminas yra nurodomas. Reikėtų pateikti atitinkamą nuorodą. Pritarti. Siūloma patikslinti 10 dalies 1 punktą: „1) per šio straipsnio 8 dalyje nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio
Vyriausybė ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 7 straipsniu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto nuostatas pavyzdinę sutarties, kuri būtų sudaroma tarp uosto žemės naudotojo ir Muitinės departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, formą nustato Muitinės departamentas. Taigi, iki įstatymo įsigaliojimo be kitų projekte nurodytų subjektų, Muitinės departamentas turėtų patvirtinti pavyzdinę aukščiau minėtos sutarties formą. Atsižvelgus į tai, projekto 14 straipsnio 2 dalies nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Pritarti. Papildyti: „2.
Papildyti:
„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, ir Lietuvos Respublikos
susisiekimo ministras ir Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pakoreguoti įstatymo projekto įsigaliojimo laiką ir nukelti jį į 2017 m. sausio 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Specialiųjų tyrimų tarnyba, 2016-06-015 Atlikę antikorupcinį vertinimą ir siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, teikiame šias pastabas bei pasiūlymus:
Nr. XIIP-4070 pateiktoms pastaboms dėl: 1.1. neaiškaus teisinio reguliavimo nustatant laisvojo uosto steigimo vietą Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje ir jo užimamą plotą (4 punktas). Pritarti. Papildyti 7 straipsniu keičiamo 17 straipsnio 2 dalies 4 punktą taip: „4) turėti pasirašytą /sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo, kuriame bus steigiamas laisvasis uostas, nuomos sutartį;“. Pažymime, kad ir iki šiol buvo numatyta nuostata, kad laisvasis uostas steigiamas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje galiojančio įstatymo 13 straipsnyje. Siūlomu projektu panaikinama Vyriausybės perteklinė funkcija atskirai papildomai nustatyti tokio laisvojo uosto ribas, nes laisvieji uostai bus steigiami ne naujai formuojamuose sklypuose, o jau suformuotuose Vyriausybės 1993 m. nutarimu (Nr. 822) sklypuose. Projekte yra numatyta, kad pradėdamas laisvojo uosto veiklą, uosto žemės valdytojas turi turėti pasirašytą/sudarytą su Uosto direkcija žemės sklypo nuomos sutartį (siūlome sukonkretizuoti ir išaiškinti įstatyme, kad toks sklypas būtų naudojamas laisvojo uosto statybai).
Veiklos sąlygos nuomojamuose uosto žemės sklypuose būna numatomos pačiose sutartyse, ten taip pat nurodoma kokia veikla gali būti vykdoma. Taip pat siūloma papildyti Projektu keičiamo 14 straipsnio 1 dalį sekančiai: „1. Laisvasis uostas steigiamas uosto žemės naudotojo, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto teritorijos dalyje, išsinuomotame uosto žemės sklype, dėl kurio pasirašė /sudarė su Uosto direkcija nuomos sutartį tokiai laisvojo uosto veiklai vykdyti.“5 1.2. komisijos sudėties sudarymo, jos veikimo termino, komisijos narių skaičiaus ir rotacijos (5 punktas). Pritarti. Siūloma patikslinti 14 straipsnio 3 dalį:
„3. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos statybos
įstatymu, statinio saugos ir paskirties reikalavimų valstybinę priežiūrą ir veiklos sąlygų laikymosi priežiūrą atlieka Uosto direkcija. Uosto direkcijos vadovas sudaro priėmimo komisiją, į kurią skiriamas ir Lietuvos Respublikos muitinės ir Uosto direkcijos atstovai. Priėmimo komisiją sudaro ne mažiau kaip 5 atstovai, jos pirmininku skiriamas Uosto direkcijos atstovas, o jos sudėtis turi būti rotuojama ne rečiau kaip kas 2 metus. Priėmimo komisija nustato laisvojo uosto žemės sklypų įrengimo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytuose dokumentuose nustatytiems techniniams reikalavimams.“10 1.3. laisvojo uosto ribų ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą ir išvežimo iš jo vietų priežiūros (11 punktas). Pritarti. Patikslinti keičiamo 21 str. 1 dalį: „1. Laisvojo uosto ribas ir prekių įvežimo į laisvąjį uostą bei ir išvežimo iš jo vietas prižiūri Muitinės departamentas prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ar Muitinės departamento generalinio direktoriaus įgaliota muitinės įstaiga muitinė.
Teisės aktų nustatyta tvarka ji tikrina į laisvąjį uostą atvykstančius ir iš jo išvykstančius fizinius asmenis bei ir transporto priemones. Laisvojo uosto pagal perimetrą apsaugą organizuoja ir vykdo uosto žemės naudotojai.“11
galiojimo sustabdymas panaikinamas, uosto įrenginio (terminalo) vadovui pašalinus nustatytus trūkumus, nustatymo (16 punktas). Pritarti. Patikslinti 11 straipsniu įstatymą pildančio 31²straipsnio 9 dalį: „<...> Susisiekimo ministras, gavęs patikrinimo aktą su teigiama išvada, per 3 darbo dienas panaikina uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir per 1 darbo dieną nuo panaikinimo perduoda sprendimo kopiją Uosto direkcijai, kuri per 2 darbo dienas su sprendimu supažindina paskirtąjį uosto ir uosto infrastruktūros ir suprastruktūros įrenginio (terminalo) vadovą.“5
2Pagal projekto 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 1 ir 2 dalis uosto žemės naudotojas, pageidaujantis uosto teritorijoje išsinuomotame žemės sklype
vykdyti uosto laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklypo, reikalingo laisvojo uosto statybai, rekonstravimui, atnaujinimui (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio), projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), <...>.
Aiškinamajame rašte projekto rengėjas nurodo, kad uosto žemės naudotojas, norėdamas pradėti veiklą laisvajame uoste, turi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, parengti laisvojo uosto žemės sklypo įrengimo statybos, rekonstravimo, atnaujinimo ar statinio (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) projektą, o ne žemės sklypo projektą. Taip pat nurodo, kad priėmus projektą nebelieka poreikio Lietuvos Respublikos Vyriausybei nustatyti naujų laisvojo uosto žemės sklypo ribų, nes laisvieji uostai bus steigiami jau suformuotuose sklypuose. Iš teisinio reguliavimo nėra aišku, ar uosto žemės naudotojai turės parengti žemės sklypo projektą ir galės keisti žemės sklypo ribas ar žemės sklypo įrengimo projektą. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome tikslinti 5 straipsniu keičiamo 14 straipsnio 2 dalies nuostatas. Pritarti. Atsižvelgiant į Statybos įstatyme vartojamas sąvokas patikslinama projekto 5 straipsniu keičiamo 14 str. 2 dalis: „2.
sklype vykdyti laisvojo uosto veiklą, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo nuostatomis, turi parengti žemės sklype, kuriame rengiamas laisvasis uostas, reikalingų statyti, rekonstruoti ar atnaujinti (priklausomai nuo reikalingų vykdyti statybos darbų pobūdžio) statinių projektą, kuriame būtų numatytos muitinio tikrinimo ir prekių įvežimo (išvežimo) į (iš) laisvąjį (-ojo) uostą (-o) vietos (toliau – laisvojo uosto įrengimo projektas), jį suderinti su Lietuvos Respublikos muitine ir, atsižvelgęs į numatomą vykdyti veiklą laisvajame uoste, su valstybės institucijomis, vykdančiomis laisvojo uosto ar laivybos priežiūrą ir kontrolę, ir gauti statybą leidžiančius dokumentus.“ Taip pat siūloma patikslinti 5 dalies sakinį:
„5. <...> vadovaudamasi Lietuvos Respublikos
statybos įstatymu (priklausomai nuo to, kokie sklypo įrengimo statybos darbai atlikti), jei nenustatoma trūkumų, užpildo neterminuotą statybos užbaigimo aktą arba deklaraciją (toliau – priėmimo aktas)“. 7
vykdymą laisvajame uoste, jos sustabdymą, sustabdymo panaikinimą ir draudimą vykdyti veiklą laisvajame uoste. Manome, kad sprendimų dėl veiklos vykdymo, sustabdymo ir draudimo vykdyti veiklą laisvajame uoste viešinimas yra viena iš priemonių, mažinančių korupcijos riziką, todėl siekdami teisinio reguliavimo aiškumo ir skaidrumo, siūlome Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos (toliau – Uosto direkcija) ar Susisiekimo ministerijos svetainėse viešinti minėtus sprendimus. Pritarti. Pritarti informacijos skelbimui Uosto direkcijos tinklalapyje. 17 straipsnio 13 dalį patikslinti taip: „13.
Susisiekimo ministerijos ir priėmimo komisijos sprendimai, nurodyti šiame straipsnyje ir šio įstatymo 14 straipsnyje, gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka ir turi būti skelbiami Uosto direkcijos internetiniame puslapyje.“11
reglamentuoti, kad Uosto direkcija nustačiusi, kad uosto įrenginio (terminalo) apsauga neatitinka šio uosto įrenginio (terminalo) apsaugos plane nustatytų arba kitų teisės aktų reikalavimų įspėja paskirtąjį uosto įrenginio (terminalo) vadovą apie galimą uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo sustabdymą ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. Nepašalinus trūkumų Uosto direkcija kreipiasi į Susisiekimo ministeriją su prašymu sustabdyti išduoto uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir pateikia patikrinimo aktą su neigiama išvada. Susisiekimo ministras sustabdo uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimą ir nustato terminą nustatytiems trūkumams pašalinti. Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas panaikinamas, jeigu per nurodytą terminą nepašalinami trūkumai, dėl kurių uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas buvo sustabdytas. Teisinis reguliavimas nenustato, koks terminas nustatomas trūkumams šalinti, kai sustabdomas uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimas. Atsižvelgdami į tai, kad nuo nustatyto termino trūkumams pašalinti priklauso Uosto įrenginio (terminalo) atitikties akto galiojimo panaikinimas, ir siekdami sumažinti galimybę piktnaudžiavimo atvejams, manome, kad būtina nustatyti vienodą terminą trūkumams šalinti arba nustatyti minimalų terminą, per kurį bus leista pašalinti trūkumus. Pritarti.
Pritarti. Siūloma patikslinti 31² straipsnio 7 dalį: „7. <...> ir nustato ne ilgesnį nei 12 mėnesių terminą, bet ne trumpesnį nei 10 darbo dienų, (nuo minimo įspėjimo pateikimo), per kurį nustatyti trūkumai turi būti pašalinti. <...>“. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2016-05-20 Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui; Siūlyti pagrindiniam Ekonomikos komitetui patobulinti bendrą įstatymo projektą (sujungtus įstatymų projektus Nr. XIIP-4308 ir Nr. XIIP-4070) pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Pritarti iš dalies. Pritarti siūlymui tobulinti įstatymo projektą. Nepritarti siūlymui apjungti įstatymų projektus dėl šių priežasčių: 1.Valstybinio jūrų uosto įstatymo pakeitimo projektas (Nr. XIIP-4070), susijęs su laisvojo uosto reglamentavimu. Įstatymo projektas Nr. XIIP-4308 yra parengtas siekiant nutraukti pradėtą pažeidimo procedūrą, todėl turės būti verčiamas į anglų kalbą ir teikiamas Europos Komisijai. Įstatymo projekto Nr. XIIP-4070 apimtis yra didelė, taigi tai sukeltų papildomų problemų ne tik dėl viso projekto vertimo, bet ir dėl galimybių Europos Komisijai palankiai vertinti parengto sujungto įstatymo projekto tinkamumą pradėtai pažeidimo procedūrai nutraukti, kadangi sujungtas projektas taptų kompleksinis, sudėtingas, priimtos nuostatos nebūtų akivaizdžiai skirtos pažeidimo procedūros sprendimui, taip pat, galimai keltų grėsmę siektinam (pagal Europos Komisiją nusistatytam) įstatymo projekto Nr. XIIP-4308 priėmimo terminui (2016 m. liepos 1 d.). 2. Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisija, 2016-05-31 Sprendimas: siūlyti pagrindiniam Seimo Ekonomikos komitetui tobulinti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr.
I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31(2) straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą (XIIP-4070) atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Komisijos pasiūlymas: pritarti Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo nr. i-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31(2) straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui (XIIP-4070). Pritarti. 3. Audito komitetas, 2016-06-03 iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 2, 7, 10, 14, 17, 18, 21, 33 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 31² straipsniu ir priedu, 13, 15 ir 20 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektui (XIIP-4070) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas Pritarti. 4. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2016-06-08 Iš esmės pritarti įstatymo projektui Nr. XIIP-4070 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos teisės departamento ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kurioms Komitetas pritarė. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai;
rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A.Mockus. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis