Projekto lyginamasis variantas
32¹ straipsniu Papildyti Kodeksą 32¹ straipsniu: „32¹ straipsnis. Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nuostatas aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir teikė informaciją, turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę
reikšmingai slaptai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir suteikė Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo 25 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, nors ir dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose, ir jei baudžiamojo įstatymo paskirtis (baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų) gali būti pasiekta ir be šio kodekso 1 straipsnio 2 dalies
atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka. 2. Šio straipsnio 1 dalis netaikoma asmeniui, kuris pagal šio kodekso 39¹ straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veiks, taip pat jei asmuo dalyvavo tyčia nužudant, bei organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Artūras Paulauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-02-19 Nr. S-2016-1055 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projekto nr. xiIp‑4058 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4058 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-03-07 Nr. XIIP-4058 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu teikiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 32¹ straipsnio pavadinime minima organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kontrolė (čia ir toliau pabraukta mūsų). Tačiau pažymėtina, kad projektu Nr. XIIP-4041 teikiamame Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatyme ir jo trečiame skyriuje „Organizuotų nusikalstamų grupių narių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimas“ organizuoto nusikalstamumo prevencija nėra minima. 2. Pagal pateiktas BK 32¹ straipsnio formuluotes (pavyzdžiui: „Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka [...]“), šis straipsnis yra labiau ne materialinės baudžiamosios teisės, o procesinio pobūdžio. Pabrėžtina, kad
„baudžiamasis persekiojimas“ yra ne BK, o Baudžiamojo proceso kodekso (toliau –
BPK) reguliavimo dalykas. 3. BK 32¹ straipsnis formuluojamas kaip nauja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, nors pagal savo pobūdį yra panašesnis į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (žr. BK VI skyrių). Šį teiginį netiesiogiai pagrindžia ir patys projekto rengėjai BK 32¹ straipsnio 2 dalyje, susiedami normą su kita atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybe, numatyta BK 39¹ straipsnyje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“. Pastebėtina, kad baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra iš esmės skirtingi institutai. Pirmuoju atveju asmuo apskritai nelaikomas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių atveju (pavyzdžiui, būtinosios ginties, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo ar būtinojo reikalingumo atvejais) atitinkamas asmens elgesys ne tik nėra nusikalstamas (pavojingas ir uždraustas baudžiamojo įstatymo), bet ir socialiai skatintinas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais nėra eliminuojama asmens kaltė – t. y. asmuo traktuojamas kaip elgęsis nusikalstamai, bet dėl BK įtvirtintų konkrečių pagrindų ir sąlygų nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas. Šiuos teiginius patvirtina ir iš esmės skirtingos BK V ir VI skyrių formuluotės. Nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, nebelieka teisėjo diskrecijos taikyti ją ar ne. Tą patvirtina ir BPK reguliavimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies
pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė“. Tuo tarpu projektu teikiamo BK 32¹ straipsnio 1 dalies pabaigoje nustatoma, kad „[...] gali būti atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka“. Formuluotė
„gali būti“ suteikia teismui diskrecijos teisę taikyti konkrečią normą ar ne. Tokia formuluotė prieštarauja BK V skyriaus esmei, bet yra būdinga BK VI
skyriui („gali būti atleistas“ vartojama šios skyriaus 37, 38, 39, 39¹ ir 40 straipsniuose). 4. Konstatuotina, kad nėra aiškus santykis tarp projektu teikiamo BK 32¹ straipsnio ir galiojančio BK 39¹ straipsnio. Manytina, kad nauja panaši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybė kodekse yra nereikalinga ir sistemiškai nepagrįsta. 5. BK 32¹ straipsnio 1 dalyje minimas asmuo, kuris reikšmingai slaptai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis.
Žodžių junginį „reikšmingai slaptai bendradarbiavo“ galima suprasti ne vien kaip reiškiantį slaptą bendradarbiavimą, kuris yra reikšmingas, bet ir kaip ne bet kokį slaptą, o reikšmingai slaptą bendradarbiavimą. Pastaruoju atveju toks žodžių junginys neturėtų prasmės. Be to, šiame kontekste būtina pabrėžti, kad sąvoka „reikšmingai bendradarbiavo“ BK kontekste nėra blanketinė (t. y. nėra nuorodos į specialųjį teisės aktą, kuriame ji būtų apibrėžta), dėl to įgauna vertinamąjį pobūdį. Manytina, kad praktikoje atskleisti tokio požymio turinį bus itin sudėtinga. 6. Projekte vartojama sąvoka „organizuota nusikalstama grupė“ nėra suderinta su BK sąvokomis, pavyzdžiui, su BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtomis bendrininkavimo formomis „organizuota grupe“ ir „nusikalstamu susivienijimu“. Organizuotą nusikalstamą grupę projekto rengėjai apibrėžia kartu teikiamame projekte Nr. XIIP-4041. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pateiktas apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo BK organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo turinio: pastarieji siejami ne tik su labai sunkių ar sunkių nusikaltimų darymu, bet ir su apysunkių nusikaltimų darymu; o organizuota grupe gali būti padaromi ir keli nesunkūs nusikaltimai. Be to, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas nėra susieti su specialiu tikslu – pelno ir (ar) kitokios naudos gavimu (past.
42) 1 straipsnio apibrėžimų „nusikalstama organizacija“ ir „struktūrą turintis susivienijimas“. 7. BK 32¹ straipsnio 1 dalies žodžius „ir jei baudžiamojo įstatymo paskirtis (baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų)“ siūlytina pakeisti žodžiais „ir jei šio kodekso 1 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo įstatymo paskirtis“. 8. BK 32¹ straipsnio 1 dalyje minimos BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos priemonės. Tačiau pastebėtina, kad šioje BK nuostatoje jokių priemonių nėra numatyta (numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo). 9. BK 32¹ straipsnio 2 dalies nuostata „kai aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veik(a)s“ yra perteklinė, kadangi prieš ją yra duodama nuoroda į BK 39¹ straipsnį, o aktyvaus padėjimo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas sąlyga yra numatyta BK 39¹ straipsnio pavadinime ir turinyje. Taip pat siūlytina sukeisti žodžių eilės tvarką frazėje „kuris pagal šio kodekso 39¹ straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“ (keistina į „kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio kodekso 39¹ straipsnį“). 10. BK 32¹ straipsnio 2 dalies išlyga, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma „jei asmuo dalyvavo tyčia nužudant, bei organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui“ nedera su projektu Nr. XIIP-4041 teikiamo Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo 26 straipsnio 6 dalies išlyga, kad atsisakyti reikšmingai slaptai bendradarbiavusį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka galima tik už galimai padarytą tyčinį labai sunkų nusikaltimą. 11. BK 32¹straipsnio 2 dalies žodis „veiks“ keistinas žodžiu „veikas“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8
5) 239 6167, el. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Gediminas Jakavonis, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Komiteto 2016-10-12 posėdyje taip pat dalyvavo Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Artūras Belovas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teikiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 32¹ straipsnio pavadinime minima organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kontrolė (čia ir toliau pabraukta mūsų). Tačiau pažymėtina, kad projektu Nr.
teikiamame Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatyme ir jo trečiame skyriuje „Organizuotų nusikalstamų grupių narių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimas“ organizuoto nusikalstamumo prevencija nėra minima. Pritarti
straipsnio formuluotes (pavyzdžiui: „Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka [...]“), šis straipsnis yra labiau ne materialinės baudžiamosios teisės, o procesinio pobūdžio. Pabrėžtina, kad „baudžiamasis persekiojimas“ yra ne BK, o Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reguliavimo dalykas. Pritarti
formuluojamas kaip nauja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė, nors pagal savo pobūdį yra panašesnis į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (žr. BK VI skyrių). Šį teiginį netiesiogiai pagrindžia ir patys projekto rengėjai BK 32¹ straipsnio 2 dalyje, susiedami normą su kita atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybe, numatyta BK 39¹ straipsnyje
„Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo
atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“. Pastebėtina, kad baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra iš esmės skirtingi institutai. Pirmuoju atveju asmuo apskritai nelaikomas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių atveju (pavyzdžiui, būtinosios ginties, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo ar būtinojo reikalingumo atvejais) atitinkamas asmens elgesys ne tik nėra nusikalstamas (pavojingas ir uždraustas baudžiamojo įstatymo), bet ir socialiai skatintinas.
Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais nėra eliminuojama asmens kaltė – t. y. asmuo traktuojamas kaip elgęsis nusikalstamai, bet dėl BK įtvirtintų konkrečių pagrindų ir sąlygų nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas. Šiuos teiginius patvirtina ir iš esmės skirtingos BK V ir VI skyrių formuluotės. Nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, nebelieka teisėjo diskrecijos taikyti ją ar ne. Tą patvirtina ir BPK reguliavimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad „baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė“. Tuo tarpu projektu teikiamo BK 32¹ straipsnio 1 dalies pabaigoje nustatoma, kad „[...] gali būti atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka“. Formuluotė „gali būti“ suteikia teismui diskrecijos teisę taikyti konkrečią normą ar ne. Tokia formuluotė prieštarauja BK V skyriaus esmei, bet yra būdinga BK VI skyriui
aiškus santykis tarp projektu teikiamo BK 32¹ straipsnio ir galiojančio BK 39¹ straipsnio. Manytina, kad nauja panaši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybė kodekse yra nereikalinga ir sistemiškai nepagrįsta. Pritarti
teisėsaugos institucijomis.
Žodžių junginį „reikšmingai slaptai bendradarbiavo“ galima suprasti ne vien kaip reiškiantį slaptą bendradarbiavimą, kuris yra reikšmingas, bet ir kaip ne bet kokį slaptą, o reikšmingai slaptą bendradarbiavimą. Pastaruoju atveju toks žodžių junginys neturėtų prasmės. Be to, šiame kontekste būtina pabrėžti, kad sąvoka „reikšmingai bendradarbiavo“ BK kontekste nėra blanketinė (t. y. nėra nuorodos į specialųjį teisės aktą, kuriame ji būtų apibrėžta), dėl to įgauna vertinamąjį pobūdį. Manytina, kad praktikoje atskleisti tokio požymio turinį bus itin sudėtinga. Pritarti
„organizuota nusikalstama grupė“ nėra suderinta su BK sąvokomis, pavyzdžiui,
su BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtomis bendrininkavimo formomis
„organizuota grupe“ ir „nusikalstamu susivienijimu“. Organizuotą nusikalstamą grupę
projekto rengėjai apibrėžia kartu teikiamame projekte Nr. XIIP-4041. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pateiktas apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo BK organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo turinio: pastarieji siejami ne tik su labai sunkių ar sunkių nusikaltimų darymu, bet ir su apysunkių nusikaltimų darymu; o organizuota grupe gali būti padaromi ir keli nesunkūs nusikaltimai. Be to, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas nėra susieti su specialiu tikslu – pelno ir (ar) kitokios naudos gavimu (past.
Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL 2008 L
turintis susivienijimas“. Pritarti
priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų)“ siūlytina pakeisti žodžiais „ir jei šio kodekso 1 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo įstatymo paskirtis“. Pritarti
1 dalyje minimos BK 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos priemonės. Tačiau pastebėtina, kad šioje BK nuostatoje jokių priemonių nėra numatyta
nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veik(a)s“ yra perteklinė, kadangi prieš ją yra duodama nuoroda į BK 39¹ straipsnį, o aktyvaus padėjimo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas sąlyga yra numatyta BK 39¹ straipsnio pavadinime ir turinyje. Taip pat siūlytina sukeisti žodžių eilės tvarką frazėje „kuris pagal šio kodekso 39¹ straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“ (keistina į „kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio kodekso 39¹ straipsnį“). Pritarti
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-071 10.
BK 32¹ straipsnio 2 dalies išlyga, kad šio straipsnio 1 dalis netaikoma „jei asmuo dalyvavo tyčia nužudant, bei organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui“ nedera su projektu Nr. XIIP-4041 teikiamo Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo 26 straipsnio 6 dalies išlyga, kad atsisakyti reikšmingai slaptai bendradarbiavusį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka galima tik už galimai padarytą tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Pritarti
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-221 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4058 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1442 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5–23 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP‑4058 dėl šių priežasčių: 2.1.
Siūlomi baudžiamojo įstatymo esminiai pakeitimai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pakankamai motyvuoti ir tinkamai argumentuoti arba pagrįsti konkrečiais statistiniais duomenimis ar kita panašia esamo teisinio reguliavimo spragas aiškiai atskleidžiančia (ir naujos specialios normos baudžiamajame įstatyme sukūrimą pagrindžiančia) informacija, o Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti Kodekso projekto rengimo argumentai ir motyvai, įskaitant labai bendro pobūdžio argumentus (pavyzdžiui, „sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu taip pat lemia ONG [t. y. organizuotų nusikalstamų grupių] narių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo galimybės“, „ONG nusikalstamų veikų tyrimas ir atskleidimas užtrunka labai ilgai“, „tokio instituto įtvirtinimas <...> įtvirtins visuomenės ir valstybės intereso viršenybę, teisių ir laisvių apsaugą, bet sudarys palankias sąlygas veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir jo keliamomis grėsmėmis“ ir panašiai) ar netgi prielaidas („todėl manytina, kad <...> atsisakymas su teisėsauga bendradarbiaujantį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, be sudėtingų proceso stadijų padės teisėsaugos institucijoms ne tik užkirsti kelią sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymui, bet ir juos išaiškinti“, „todėl tikėtina, kad ONG nariai, turėdami galimybę išlikti viešai nežinomais, bus labiau linkę bendradarbiauti su teisėsauga ir teikti informaciją“ ar panašiai) vertintini kaip nepakankami. Pritarti
2016-08-171
baudžiamojo kodekso V skyriuje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, tai yra aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu.
Tokios aplinkybės paminėjimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje, priešingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ nurodytais atvejais, suponuoja, kad nuo pačios veikos padarymo momento laikoma, kad padaryta veika, neturinti nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymas 321 straipsniu neatitinka šio kodekso V skyriuje dėstomų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąrašo logikos ir proporcingumo, nes pagal jį turėtų būti šalinamos tik padarytos nusikalstamos veikos teisinės pasekmės, o ne apskritai padarytos veikos nusikalstamumas. Toks siūlymas gali pažeisti nuo tokios nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, nes jie praranda galimybę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ar kompensaciją (pavyzdžiui, Lietuvos
nustatyta tvarka). Pritarti
2016-08-171 2.3.
Kompleksiškai įvertinus Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą galimą probleminę situaciją ir šiai galimai problemai spręsti siūlomas priemones, taip ir neaišku, kodėl esamos baudžiamajame įstatyme nustatytos priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 ir (ar) 391 straipsniai) neveiksmingos ir (ar) nepakankamos skatinant (baudžiamojo įstatymo kontekste) asmenų, susijusių su organizuotais nusikaltimais, bendradarbiavimą su teisėsauga ir kodėl negalima būtų didinti jų efektyvumo (šalinti nustatytų jų trūkumų) darant tam tikras baudžiamojo ir (ar) baudžiamojo procesinio reguliavimo pataisas, o Kodekso projekto autorių siūlymas išsamiai neišanalizavus ir tinkamai neįvertinus visų galimų priemonių keliamai galimai problemai spręsti alternatyvų (arba šių alternatyvų tobulinimo galimybių) iš karto naudoti iš esmės kraštutinę galimos probleminės situacijos sprendimo priemonę vertintinas neigiamai. Pritarti
2016-08-171
baudžiamajame įstatyme sukuria tiesioginę Kodekso projekte teikiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 321 straipsnio ir šio kodekso 391 straipsnio konkurenciją, kuri neišvengiamai sukels šių abiejų priemonių sėkmingo taikymo ir dubliavimo problemų. Neišspręstas Kodekso projekte ir minėtų priemonių atribojimo klausimas, dėl to organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams, esant labai panašiems pagrindams, būtų taikomos iškart kelios tarpusavyje persidengiančios panašaus pobūdžio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priemonės.
Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad lyginamoji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 391 straipsnio ir Kodekso projekte teikiamo 321 straipsnio analizė leidžia teigti, kad siūlomame 321 straipsnyje organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams nustatoma gerokai mažiau reikalavimų (pavyzdžiui, nereikalaujama aktyviai bendradarbiauti su teisėsauga atskleidžiant organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, pakanka vien suteikti informaciją (arba vien tik asmens sutikimo ją teikti) apie, pavyzdžiui, organizuotos grupės pobūdį, buvimo vietą, struktūrą ar panašiai (Įstatymo projekto 25 straipsnio
baudžiamosios atsakomybės garantijos (tai yra siūloma visiškai atsisakyti baudžiamojo persekiojimo). Pritarti
2016-08-171
nesuderintas su Įstatymo projekte nurodytais analogiško mechanizmo pagrindiniais bruožais ir požymiais, todėl kyla pagrįstų klausimų dėl Kodekso projekte siūlomo baudžiamojo įstatymo priemonės tikrosios taikymo apimties, sąlygų ir pagrindų. Pirma, Kodekso projekto 321 straipsnio pavadinime asmens teikiamai informacijai keliamas reikalavimas – „turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę“ – neatsispindi nei Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalyje, nei pačioje Kodekso projekto 321 straipsnio dispozicijoje.
Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas teisėsaugos institucijų informavimas (arba vien tik asmens sutikimas teikti tokią informaciją) tik apie organizuotų grupių „tapatybę, pobūdį, struktūrą, buvimo vietą ar veiklą“ vertintinas kritiškai ir nelaikytinas pakankamu atsisakymo nuo baudžiamojo persekiojimo pagrindu (ypač lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 391 straipsnyje nurodytais reikalavimais). Antra, Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalyje numatytas įpareigojimas („atsisakoma persekioti“) asmenį atsisakyti persekioti baudžiamąja tvarka, o Kodekso projekto 321 straipsnis analogišku atveju palieka teismui diskrecijos teisę („gali būti atsisakoma“). Trečia, Įstatymo projekto 26 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „atsisakyti <...> asmenį persekioti baudžiamąja tvarka galima tik už galimai padarytą baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį ir sunkų tyčinį nusikaltimą“, tačiau šie apribojimai nenumatyti Kodekso projekto 321 straipsnyje, be to, Kodekso projekto 321 straipsnio 2 dalyje nurodyta Įstatymo projekte nenustatyta tyčinio nužudymo išimtis. Ketvirta, Kodekso projekto 321 straipsnio 2 dalies sąlyga, kuriai esant atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka netaikomas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui, nenumatyta Įstatymo projekte.
Be to, Kodekso projekto 321 straipsnyje nurodytas požymis – „nors ir dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose“ – pašalina (priešingai nei nurodyta Įstatymo projekto
asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, kurie, vadovaujantis Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu minėto asmens apibrėžimu, negali būti nei organizuotos nusikalstamos grupės nariais, nei dalyvauti šių grupių daromose nusikalstamose veikose. Penkta, Įstatymo projekto 26 straipsnio
Kodekso projekto 321 straipsnyje neminima. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalies neapibrėžtumą, neaišku ir tai, kaip konkrečiai ir kokia tvarka turės būti atlyginama Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje minima padaryta turtinė žala. Pritarti
2016-08-171 2.6.
Reikėtų pažymėti, kad net nuodugni Kodekso projekto 321 straipsnio 1 dalies itin sudėtingos konstrukcijos šios normos taikymo pagrindo – „ir jei baudžiamojo įstatymo paskirtis (baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų) gali būti pasiekta ir be šio kodekso 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei
vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kodėl šios priemonės taikymo pagrindai siejami (ir kaip jie susiję) su vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsnyje nurodyto šio kodekso turinio elementų ir vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos kriminalinės bausmės paskirties elementų. Nė vienas iš šių siūlomų priemonių taikymo pagrindų Įstatymo projekte taip pat nepaminėtas. Be to, Kodekso projekto 321 straipsnis neatitinka teisinės technikos reikalavimų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių konstravimo praktikos, kad visos baudžiamajame įstatyme nurodytos normos turi būti konkrečiai ir aiškiai apibrėžtos, o straipsnių taikymo sritys nekeltų abejonių ar dviprasmiškų interpretacijų. Nepašalinus visų minėtų siūlomos normos trūkumų, taikant naują baudžiamojo įstatymo normą neišvengiamai bus patirta jos tikrojo turinio bei taikymo srities nustatymo ir praktinio taikymo problemų. Pritarti
2016-08-171
straipsnyje vartojama daug Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nevartojamų ar su kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis nesuderintų terminų ir formuluočių – „reikšmingai slaptai bendradarbiavo“, „organizuotos nusikalstamos grupės“, „atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka“ ir panašiai. Būtų itin sunku šiuos teiginius įrodyti ir
(ar) jais remtis. Pritarti 6.
pasiūlymai: nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP‑4058. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai Arvydas Anušauskas, Darius Petrošius. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Šidlauskaitė
DĖL
2020-06-10
pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas Audrius Valeika, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis specialistas Simonas Mikšys, Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Zamara, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėjas Audrius Kasinskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-071 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu teikiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 32¹ straipsnio pavadinime minima organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kontrolė (čia ir toliau pabraukta mūsų). Tačiau pažymėtina, kad projektu Nr. XIIP-4041 teikiamame Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatyme ir jo trečiame skyriuje „Organizuotų nusikalstamų grupių narių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimas“ organizuoto nusikalstamumo prevencija nėra minima. Atsižvelgti NSGK-papildomas komitetas-pritarti. Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymo patobulintame variante pasikeitė pavadinimas –Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymas ir jo paskirtyje, uždaviniuose, principuose minima nusikalstamumo prevencija. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2Pagal pateiktas BK 32¹ straipsnio formuluotes (pavyzdžiui:
„Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka [...]“), šis straipsnis yra
labiau ne materialinės baudžiamosios teisės, o procesinio pobūdžio. Pabrėžtina, kad „baudžiamasis persekiojimas“ yra ne BK, o Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reguliavimo dalykas. Pritarti NSGK- pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atsakomybę šalinanti aplinkybė, nors pagal savo pobūdį yra panašesnis į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (žr. BK VI skyrių). Šį teiginį netiesiogiai pagrindžia ir patys projekto rengėjai BK 32¹ straipsnio 2 dalyje, susiedami normą su kita atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybe, numatyta BK 39¹ straipsnyje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“.
Pastebėtina, kad baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra iš esmės skirtingi institutai. Pirmuoju atveju asmuo apskritai nelaikomas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių atveju (pavyzdžiui, būtinosios ginties, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo ar būtinojo reikalingumo atvejais) atitinkamas asmens elgesys ne tik nėra nusikalstamas (pavojingas ir uždraustas baudžiamojo įstatymo), bet ir socialiai skatintinas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais nėra eliminuojama asmens kaltė – t. y. asmuo traktuojamas kaip elgęsis nusikalstamai, bet dėl BK įtvirtintų konkrečių pagrindų ir sąlygų nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas. Šiuos teiginius patvirtina ir iš esmės skirtingos BK V ir VI skyrių formuluotės. Nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, nebelieka teisėjo diskrecijos taikyti ją ar ne. Tą patvirtina ir BPK reguliavimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 (dabar – 7)punkte įtvirtinta, kad „baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė“. Tuo tarpu projektu teikiamo BK 32¹ straipsnio 1 dalies pabaigoje nustatoma, kad „[...] gali būti atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka“. Formuluotė „gali būti“ suteikia teismui diskrecijos teisę taikyti konkrečią normą ar ne.
Tokia formuluotė prieštarauja BK V skyriaus esmei, bet yra būdinga BK VI skyriui („gali būti atleistas“ vartojama šios skyriaus 37, 38, 39, 39¹ ir 40 straipsniuose). Pritarti NSGK- pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio ir galiojančio BK 39¹ straipsnio. Manytina, kad nauja panaši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybė kodekse yra nereikalinga ir sistemiškai nepagrįsta. Pritarti NSGK- pritarti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
slaptai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis. Žodžių junginį „reikšmingai slaptai bendradarbiavo“ galima suprasti ne vien kaip reiškiantį slaptą bendradarbiavimą, kuris yra reikšmingas, bet ir kaip ne bet kokį slaptą, o reikšmingai slaptą bendradarbiavimą. Pastaruoju atveju toks žodžių junginys neturėtų prasmės. Be to, šiame kontekste būtina pabrėžti, kad sąvoka „reikšmingai bendradarbiavo“ BK kontekste nėra blanketinė (t. y. nėra nuorodos į specialųjį teisės aktą, kuriame ji būtų apibrėžta), dėl to įgauna vertinamąjį pobūdį. Manytina, kad praktikoje atskleisti tokio požymio turinį bus itin sudėtinga. Pritarti iš dalies NSGK- pritarti. Žodžių seka „reikšmingai slaptai“ gal ir truputį klaidinanti, tačiau tokia sąvoka nustatoma Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatyme, taip pat vertinamasis žodis „reikšmingai“ ganėtinai dažnai vartojamas Baudžiamojo proceso kodekse–„reikšmingas“ apibūdinti svarbą
Teisės departamentas 2016-03-071 6.
Projekte vartojama sąvoka „organizuota nusikalstama grupė“ nėra suderinta su BK sąvokomis, pavyzdžiui, su BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtomis bendrininkavimo formomis „organizuota grupe“ ir „nusikalstamu susivienijimu“. Organizuotą nusikalstamą grupę projekto rengėjai apibrėžia kartu teikiamame projekte Nr. XIIP-4041. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pateiktas apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo BK organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo turinio: pastarieji siejami ne tik su labai sunkių ar sunkių nusikaltimų darymu, bet ir su apysunkių nusikaltimų darymu; o organizuota grupe gali būti padaromi ir keli nesunkūs nusikaltimai. Be to, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas nėra susieti su specialiu tikslu – pelno ir (ar) kitokios naudos gavimu (past. – taip pat neaišku, ką reiškia abstraktus terminas
„kitokia nauda“); organizuota grupė gali susiformuoti konkrečiam
nusikaltimui, ir išankstinis susitarimas ar „tam tikras laiko tarpas susiformuoti“ tokiai grupei nėra būtinas; organizuota grupė nebūtinai yra susijusi su prievartos ir bauginimo metodų naudojimu ir kt. Akcentuotina ir tai, kad apibrėžimas „Organizuota nusikalstama grupė“ neatitinka ir 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL 2008 L 300, p. 42) 1 straipsnio apibrėžimų
„nusikalstama organizacija“ ir „struktūrą turintis susivienijimas“. Pritarti
NSGK- pritarti. Tai nauja ir neapibrėžta sąvoka, todėl galimai klaidinanti. Galima būtų pagrindiniame ONP įstatyme apibrėžti, kad organizuota nusikalstama grupė suprantama kaip vartojama ir apibrėžta Baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 3 ir 4 dalyje. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-071 7.
BK 32¹ straipsnio 1 dalies žodžius „ir jei baudžiamojo įstatymo paskirtis (baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų)“ siūlytina pakeisti žodžiais „ir jei šio kodekso 1 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo įstatymo paskirtis“. Pritarti NSGK- pritarti. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
punkte numatytos priemonės. Tačiau pastebėtina, kad šioje BK nuostatoje jokių priemonių nėra numatyta (numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo). Pritarti NSGK- pritarti. Nuostata tobulintina. Ne nurodyti straipsnius, o įvardyti konkrečius siekius. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veik (a)s“ yra perteklinė, kadangi prieš ją yra duodama nuoroda į BK 39¹ straipsnį, o aktyvaus padėjimo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas sąlyga yra numatyta BK 39¹ straipsnio pavadinime ir turinyje. Taip pat siūlytina sukeisti žodžių eilės tvarką frazėje „kuris pagal šio kodekso 39¹ straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“ (keistina į „kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio kodekso 39¹ straipsnį“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
netaikoma „jei asmuo dalyvavo tyčia nužudant, bei organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui“ nedera su projektu Nr.
XIIP-4041 teikiamo Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo 26 straipsnio 6 dalies išlyga, kad atsisakyti reikšmingai slaptai bendradarbiavusį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka galima tik už galimai padarytą tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Pritarti NSGK- pritarti. Numatyta projekte XIIIP-4041(2), kad už labai sunkius nusikaltimus atleidimas nuo baudžiamojo persekiojimo netaikomas. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
„veikas“. Pritarti NSGK- pritarti. 12. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė, 2020-06-012 Įstatymo projekto 2 straipsnyje būtina nustatyti kitą įstatymo įsigaliojimo datą, derinant ją su pagrindiniu įstatymu, nes autorių pasiūlyta data jau praėjo. Pritarti Lydimųjų įstatymų įsigaliojimo data suderinta su Civilinio turto konfiskavimo įstatymo įsigaliojimo data – 2020 m. liepos 1 d,
departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-03-22 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑4058 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti NSGK- pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Aukščiausiasis Teismas, 2016-05-061 Dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projekto Nr.
XIIP-4058 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos: Projektu siūloma nauja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė kelia jos atskyrimo nuo BK 39¹ straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybės sunkumų. Pavyzdžiui, tais atvejais kai asmuo aktyviai padeda atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, jis gali būti arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, arba tai gali būti laikoma baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe pagal siūlomo BK 32¹ straipsnį. Neaiškumų taip pat sukelia siūlomo BK 32¹straipsnio 2 dalis, numatanti, kad šis straipsnis netaikomas, jei asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, nors aiškių atskyrimo kriterijų pati norma nepateikia. Taip pat pažymėtina, kad pagal BK V skyriaus nuostatas, baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės paprastai yra susijusios su nusikalstamos veikos darymo metu susiklosčiusiomis situacijomis, kurios leidžia spręsti dėl veikos pavojingumo ar priešingumo baudžiamajam įstatymui pašalinimo. Tuo tarpu vėlesni kaltininko veiksmai (kažkuria dalimi susiję su aktyvia atgaila) turėtų būti siejami su galimybėmis jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo aspektu aktualu tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės reiškia asmens atleidimą nuo visų baudžiamosios atsakomybės turinį sudarančių elementų (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bausmės ir teistumo), todėl asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį nelaikomas baudžiamojon atsakomybėn patrauktu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pirmiausia peržiūrėti BK 39¹ straipsnio nuostatas ir, nustačius jų trūkumus, pildyti būtent šį straipsnį.
Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad siūlomas BK 32¹ straipsnis neatitinka BK numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų formuluočių ir BK naudojamos juridinės technikos reikalavimų (pavyzdžiui, tokios formuluotės kaip atsisakymas persekioti asmenį baudžiamąja tvarka, reikšmingai slaptai bendradarbiavo ir kt.). Pritarti
prokuratūra,
siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 3 straipsnio pakeitimas yra perteklinis. Pagal BPK 3 straipsnio 9 punktą, baudžiamasis procesas yra negalimas, jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Jei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau – BK) bus papildytas 32¹ straipsniu, kaip siūloma įstatymo projektu Nr. XIIP-4058, tai atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nuostatas aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir teikė informaciją, turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę, taps viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. Pritarti
prokuratūra,
Teisės departamento pastaboms, susijusioms su įstatymų projektų Nr. XIIP-4041 – XIIP 4059 juridine technika. Pritarti
prie Vidaus reikalų ministerijos,
įstatymo projekto XIIP-4059 nuostatos nebus perteklinės priėmus Baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektą Nr.
XIIP-4058, nes pastaruoju pakeitimu būtų papildytas baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąrašas (Baudžiamojo kodekso V skyrius), o dabar galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 9 (dabar – 7) punkte ir yra nuoroda į minėtą skyrių – „jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė“. Pritarti Tuo pačiu metu ta pati nuostata negali būti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, ir baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. 5. Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos,
Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, susijusioms su įstatymo projektų juridine technika
universitetas 2016-05-181 Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso papildymo 32¹straipsniu įstatymo projekto. Įstatymo projekte taip pat siūloma įtvirtinti naują specifinę blanketinę (nukreipiančią į LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą) baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, t.y. BK 32¹ str.. Visų pirma, toks baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės įtvirtinimas prieštarauja baudžiamosios teisės mokslui, tiek ir žlugdo baudžiamojo kodekso sistematiškumą. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės pasižymi tuo, kad tai yra aplinkybės šalinančios atitinkamų veikų pavojingumą, o tuo pačiu ir nusikalstamumą. Paprastai tai yra tokios aplinkybės, kurios yra socialiai naudingos. Todėl teismas nustatęs baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimą privalo jas taikyti. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės paprastai yra teismo teisė, bet ne pareiga ir jos nešalina atliktų veikų nusikalstamumo.
Esant atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, padarytos nusikalstamos veikos arba jas padaręs asmuo nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo laipsnio, tačiau jų padarytos veikos iš esmės yra nusikalstamos. Taigi akivaizdu, kad siūlomas straipsnis yra aplinkybė atleidžianti nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Be to, įstatymo projekte siūloma atleisti nuo baudžiamojo persekiojimo tik asmenis padariusius nusikaltimus, siekiančius sunkaus nusikaltimo laipsnį. Šiuo atveju gali gautis gana paradoksali situacija, kai asmuo dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje bus atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo už visas veikas, išskyrus dalyvavimą paties nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 str.). Be to toks požiūris ribos šios aplinkybės taikymą ir kitais atvejais, t.y. prekyba žmonėmis (BK 147 str. 2 d.), prekyba narkotikais (BK 260 str. 3 d.) ir pan. Apibendrintai galima pastebėti, kad pati įstatymo iniciatorių idėja supaprastinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės procesą asmenims, padėjusiems kovoje su organizuotu nusikalstamumu, yra sveikintina, tačiau šios idėjos įgyvendinimas yra nenuoseklus ir kritikuotinas. Iš tiesų nėra jokios būtinybės numatyti naują baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį, kuri dubliuotų BK 39¹ str. nuostatas. Jei yra siekiama paprastesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės proceso (siekiant bendradarbiavusių asmenų konfidencialumo išsaugojimo), tai pakeitimus reikia daryti normose, reguliuojančiose atleidimo procesą, o ne materialinės teisės normose. Baudžiamąja teisine (ne baudžiamojo proceso) prasme. BK 32¹ir BK 39¹ str. iš esmės nesiskiria ir vienas kitą dubliuoja.
Pritarti BK atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės normų pakanka, BK 32¹ir BK 39¹ str. iš esmės nesiskiria ir vienas kitą dubliuoja, galbūt ateityje galima papildyti BK 39¹ str. 7. Lietuvos teisės institutas, 2016-05-191 Nepritartina Projekto nuostatoms dėl atsisakymo persekioti asmenį baudžiamąja tvarka (Projekto 25-28 str.(dabar – 18-21 str.). Pastabos dėl siūlomo BK pakeitimo. Principiniai aspektai. Jau iš pirmo žvilgsnio yra neįprasta, jog Projektas gana menkai bei prieštaringai integruoja siūlomas nuostatas į baudžiamąją teisę, nors pagal savo turinį jos artimiausios būtent šiai teisės šakai. Tai prasideda tuo, kad Projektu norima papildyti BK nauju 32¹ straipsniu. Pirma, į BK įvedama jam iki šiol nežinoma sąvoka
„atsisakymas persekioti asmenį baudžiamąja tvarka 41, kuri labiau panaši į
procesinės, bet ne materialiosios baudžiamosios teisės dalyką. Antra, straipsnis inkorporuojamas į BK V-ą skyrių
„atsakomybę šalinančios aplinkybės 44. Sisteminiu požiūriu toks sprendimas sukeltų daug painiavos:
atsakomybę šalinančios aplinkybės yra tik tokios, kurios pašalina pačios veikos neteisėtumą. Taigi nors BK nusikalstamos sudėties požymiai formaliai įgyvendinami, jų padarymas nėra įstatymo uždrausta (pal. BK 11 str. 1 d., 12 str.) veika. Kitaip tariant, įstatymas, esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., esant būtinajai ginčiai ar profesinių pareigų vykdymui) formuluoja pozityvų leidimą atitinkamai veikti. Tad jei mes sistemiškai aiškintumėm Projektu siūlomą straipsnį, gautųsi taip, kad asmens padarytos nusikalstamos veikos (iki sunkaus nusikaltimo laipsnio!) dėl bendradarbiavimo su teisėsauga fakto staiga „atgaline tvarka“ tampa teisėtos. Tokiu įstatymu būtų deklaruojama nei daugiau, nei mažiau, kad nusikaltimų darymas organizuotose struktūrose tam tikromis aplinkybėmis yra leidžiama ar net socialiai reikalinga veikla, nes sukuria pagrindą „bendradarbiavimui“ išaiškinant kitas veikas ar įtariamuosius.
Toks siūlymas yra prieštaringas, korumpuoja valstybę su nusikalstamumu ir aukštyn kojomis apverčia baudžiamojo įstatymo paskirtį saugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Jeigu tuo tikimasi pasiekti „didesnio gėrio“ (maždaug, leisdami vienas veikas užkirsime kelią kitoms), gaunasi paradoksalus ir teisinei valstybei nepriimtinas rezultatas, jog prieš nusikalstamumą yra „kovojama“ nusikaltimais. Ex injuria jus non oritur - „neteisė teisės nesukuria“. Kitas, ko gero dar didesnis, paradoksas slypi tame, jog pagal Projekto koncepciją apskritai nesiaiškinama, ar tokia (kad ir „pateisinama“) veika apskritai buvo padaryta. Beje, veikos paskelbimas teisėta galimam nukentėjusiajam atimtų teisinį pagrindą reikalauti žalos atlyginimo. Trečia, toks reguliavimas aiškiai prieštarautų konstituciniam teisėtumo principui (Konstitucijos 7 str. 2 d., 31 str. 4 d., BK 2 str. 1 d.), kuris reikalauja, kad veika turi būti uždrausta įstatymo, galiojusio jos padarymo metu. Tuo tarpu čia veikos teisėtumas ar neteisėtumas būtų sprendžiamas ne įstatymo, tačiau teismo, sankcionuojančio nepersekiojimą baudžiamąja tvarka savo diskrecija. O pozityvus sprendimas vėlgi galėtų būti keičiamas esant Projekto 28 str. sąlygoms. Ketvirta, siūlomu BK 32¹straipsniu įvedamas ne visai aiškus kriterijus, ar atsisakius persekioti asmenį baudžiamojo įstatymo paskirtis (su pertekliniu BK 1 str. 1 d. atkartojimu) gali būti pasiekta ir be BK 1 str. 2 d. 2 p. bei 41 str. 2 d. 1 p. numatytų
„priemonių“. Neaiški jau terminija: „priemonės“ BK yra tik „baudžiamojo
ar auklėjamojo poveikio“, taigi ne „bausmės“, ir juolab ne bendrosios prevencijos bausmės tikslas.
Be to, lieka neaišku, kodėl teisėjas, pasverdamas tokio atsisakymo pagrįstumą, turi vadovautis tik bendrosios prevencijos sumetimais. Reikia pastebėti, jog atsisakant asmenį persekioti baudžiamąja tvarka atsisakoma bet kokio bausmės tikslų įgyvendinimo. Nors baudžiamoji teisė savaime pagrįstai nesivadovauja radikaliu teisingumo atstatymo bei atsakomybės neišvengiamumo postulatu, tačiau pragmatinių, dispozicinių tikslingumo sumetimų įvedimas į baudžiamąjį procesą visuomet suvokiamas kaip kompromisas su bausmės tikslais (proporcingumas veikos sunkumo atžvilgiu, su tuo susijusi galimybė išspręsti konfliktą kitais būdais ir t. t.). Tuo tarpu Projektas nors ir suteikia teisėjui diskreciją pasverti atsisakymą nuo baudžiamojo persekiojimo su bausmės tikslais (sprendžiant iš nuorodos į BK 1 str., ko gero, ne tik bendrosios prevencijos), bet numato tik radikalų „arba-arba“ variantą: arba neatsisakyti, arba visiškai atsisakyti persekiojimo kaip tik tokiose veikų grupėse, kurios paprastai priskiriamos prie pavojingiausių nusikalstamumo apraiškų, ir netgi iki sunkaus nusikaltimo laipsnio. Tai neatitinka konstitucinio įstatymo viršenybės, teisingumo bei legalumo principo (Konstitucijos 28, 30, 31 str., BPK 1, 2 str., BK 2 str., 41 str.). „[...] negalima teigti, kad visuomenė yra teisinga ir humaniška, jeigu nusikaltėliai gali elgtis laisviau negu žmonės, kurie laikosi įstatymų reikalavimų.“ Kitas kritinis punktas yra lygybės principas (Konstitucijos 29 str., BPK 6 str.). Šis principas pažeidžiamas dviejų asmenų grupių atžvilgiu: viena, tai nelygybė su kitais galimai įtariamais organizacijos nariais ar susijusiais asmenimis, kurie atsisako teikti informaciją.
Tai iš pirmo žvilgsnio atrodo pateisinama (kas „nusipelno“ paskatinimo, o kas ne), tačiau reikia imti domėn, jog baudžiamasis procesas pripažįsta ir gina įtariamojo asmens teisę neprisidėti prie savo paties baudžiamojo persekiojimo (nemo tenetur se ipsum accusare). Tad formali proceso teisė asmenį, kuris kooperuojasi, ir tą, kuris atsisako, iš esmės traktuoja lygiai. Antra, tai nelygybė su visais kitais įtariamaisiais, kurie Lietuvos Respublikoje persekiojami dėl nusikalstamų veikų, kurios padaromos be sąryšio su organizuotu nusikalstamumu. Gaunasi paradoksali situacija, jog neretai bus premijuojamas asmuo, kuris įstatymo požiūriu daro pavojingesnes veikas negu kiti, įtariami analogiškomis arba lengvesnėmis veikomis. Penkta, aiškinamajame rašte pasigendame įtikinamų argumentų, kodėl nėra pakankami dabartiniai teisiniai instrumentai, skatinantys asmenų, susijusių su organizuotais nusikaltimais. Aiškinamajame rašte pateikta statistika Projekte siūlomo instrumento poreikio nepagrindžia. Šiuo požiūriu lieka neaiškus ir sisteminis siūlomo BK 32¹ str. santykis su dabar galiojančio BK 39l str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nors ir veda į panašų rezultatą, tačiau sistemiškai yra „silpnesnis“ kaltinamojo teisinės padėties pagerinimas negu veikos pateisinimas atsakomybe šalinančia aplinkybe, nes pirmuoju atveju pozityviai nustatoma, kad kodekso uždrausta veika buvo padaryta. Be to, normos operuoja skirtingais terminais (dabartinis BK nežino „organizuotos nusikalstamos grupės“) ir skirtingais kriterijais: viena vertus Projekto 25 str. numato siauresnes sąlygas, kita vertus, BK 39¹ str. taikymas kaltinamajam yra palankesnis tuo požiūriu, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra galutinis, tuo tarpu kai „atsisakymas“ dar gali būti panaikinamas.
Taigi jau vien Įstatymo technikos požiūriu reikalingas atitinkamų nuostatų suderinimas, kad būtų išvengta prieštaringų normų. Manytina, jog jei jau apskritai imtis šio klausimo, tuomet derėtų nuodugniai apmąstyti visą BK sistematiką ir siekti išsamesnės reformos, negu vien tik įstatymo papildymas nauju straipsniu su blanketine nuoroda į ONKĮ. Teisingumo principo požiūriu lankstesnė sisteminė vieta galbūt būtų bausmių skyrimo taisyklės. Tuo tarpu Projektu siūlomos nuostatos greta baudžiamojo proceso įtvirtina paralelinį „susitarimo“ procesą su specifiniais kriterijų taikymo, institucijų žinybingumo bei susitarimo nevykdymo aspektais, o materialiojoje teisėje visiškai ne vietoje formuluoja atsakomybę šalinančią aplinkybę (ir atitinkamai perteklinį BPK papildymo siūlymą). Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 *
Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1442
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5–23 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
1.
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIP-4041 (toliau – Įstatymo projektas) ir su juo susijusių įstatymų projektams Nr. XIIP-4042–XIIP-4057, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti juos atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:<...>. Atsižvelgti Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 840 „Dėl Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 ir su juo susijusių įstatymų projektų Nr. XIIP-4042–XIIP-4059“ pateikė bendrą išvadą dėl viso įstatymų paketo. Išvadoje pastabos ir pasiūlymai pateikti tik dėl keturių įstatymų projektų: XIIP-4041, XIIP-4049, XIIP-4058, XIIP-4059. 2. Lietuvos
kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4058 (toliau – Kodekso projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4059 dėl šių priežasčių: 2.1.
Siūlomi baudžiamojo įstatymo esminiai pakeitimai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pakankamai motyvuoti ir tinkamai argumentuoti arba pagrįsti konkrečiais statistiniais duomenimis ar kita panašia esamo teisinio reguliavimo spragas aiškiai atskleidžiančia (ir naujos specialios normos baudžiamajame įstatyme sukūrimą pagrindžiančia) informacija, o Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti Kodekso projekto rengimo argumentai ir motyvai, įskaitant labai bendro pobūdžio argumentus (pavyzdžiui, „sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu taip pat lemia ONG [t. y. organizuotų nusikalstamų grupių] narių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo galimybės“, „ONG nusikalstamų veikų tyrimas ir atskleidimas užtrunka labai ilgai“, „tokio instituto įtvirtinimas <...> įtvirtins visuomenės ir valstybės intereso viršenybę, teisių ir laisvių apsaugą, bet sudarys palankias sąlygas veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir jo keliamomis grėsmėmis“ ir panašiai) ar netgi prielaidas („todėl manytina, kad <...> atsisakymas su teisėsauga bendradarbiaujantį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, be sudėtingų proceso stadijų padės teisėsaugos institucijoms ne tik užkirsti kelią sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymui, bet ir juos išaiškinti“, „todėl tikėtina, kad ONG nariai, turėdami galimybę išlikti viešai nežinomais, bus labiau linkę bendradarbiauti su teisėsauga ir teikti informaciją“ ar panašiai) vertintini kaip nepakankami. Pritarti Aiškinamųjų raštų ir argumentų, pagrindimo trūkumai svarstymo Seime metu netaisomi. NSGK- papildomas komitetas-pritarti. ŽTK –papildomas komitetas pasiūlė – nepritarti. ŽTK argumentai: Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka iš esmės yra įtvirtintas ir Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 26 straipsnyje, numatančiame įvairias priemones, skatinančias asmenis bendradarbiauti su teisėsauga.
Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad kiekviena valstybė, vadovaudamasi savo
„<...> vidaus teisės principais, apsvarsto klausimą dėl galimybės
suteikti imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo asmeniui <...>“. Tokio instituto įtvirtinimas specialiame teisės akte – Projekte, ne tik nubrėš asmens ir teisėsaugos bendradarbiavimo ribas, įtvirtins visuomenės ir valstybės intereso viršenybę, teisių ir laisvių apsaugą, bet sudarys palankias sąlygas veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir jo keliamomis grėsmėmis. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171
nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, tai yra aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Tokios aplinkybės paminėjimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje, priešingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ nurodytais atvejais, suponuoja, kad nuo pačios veikos padarymo momento laikoma, kad padaryta veika, neturinti nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymas 32¹ straipsniu neatitinka šio kodekso V skyriuje dėstomų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąrašo logikos ir proporcingumo, nes pagal jį turėtų būti šalinamos tik padarytos nusikalstamos veikos teisinės pasekmės, o ne apskritai padarytos veikos nusikalstamumas.
Toks siūlymas gali pažeisti nuo tokios nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, nes jie praranda galimybę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ar kompensaciją (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka). Pritarti
pritarti. ŽTK-nepritarti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171
aiškinamajame rašte pateiktą galimą probleminę situaciją ir šiai galimai problemai spręsti siūlomas priemones, taip ir neaišku, kodėl esamos baudžiamajame įstatyme nustatytos priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 ir (ar) 39¹ straipsniai) neveiksmingos ir (ar) nepakankamos skatinant (baudžiamojo įstatymo kontekste) asmenų, susijusių su organizuotais nusikaltimais, bendradarbiavimą su teisėsauga ir kodėl negalima būtų didinti jų efektyvumo (šalinti nustatytų jų trūkumų) darant tam tikras baudžiamojo ir (ar) baudžiamojo procesinio reguliavimo pataisas, o Kodekso projekto autorių siūlymas išsamiai neišanalizavus ir tinkamai neįvertinus visų galimų priemonių keliamai galimai problemai spręsti alternatyvų (arba šių alternatyvų tobulinimo galimybių) iš karto naudoti iš esmės kraštutinę galimos probleminės situacijos sprendimo priemonę vertintinas neigiamai. Pritarti
pritarti. ŽTK-nepritarti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171 2.4.
Kodekso projektas baudžiamajame įstatyme sukuria tiesioginę Kodekso projekte teikiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32¹ straipsnio ir šio kodekso 39¹ straipsnio konkurenciją, kuri neišvengiamai sukels šių abiejų priemonių sėkmingo taikymo ir dubliavimo problemų. Neišspręstas Kodekso projekte ir minėtų priemonių atribojimo klausimas, dėl to organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams, esant labai panašiems pagrindams, būtų taikomos iškart kelios tarpusavyje persidengiančios panašaus pobūdžio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priemonės. Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad lyginamoji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnio ir Kodekso projekte teikiamo 32¹ straipsnio analizė leidžia teigti, kad siūlomame 32¹ straipsnyje organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams nustatoma gerokai mažiau reikalavimų (pavyzdžiui, nereikalaujama aktyviai bendradarbiauti su teisėsauga atskleidžiant organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, pakanka vien suteikti informaciją (arba vien tik asmens sutikimo ją teikti) apie, pavyzdžiui, organizuotos grupės pobūdį, buvimo vietą, struktūrą ar panašiai (Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrįstai siūlomos gerokai didesnės apsaugos nuo baudžiamosios atsakomybės garantijos (tai yra siūloma visiškai atsisakyti baudžiamojo persekiojimo). Pritarti
pritarti. ŽTK-nepritarti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171
analogiško mechanizmo pagrindiniais bruožais ir požymiais, todėl kyla pagrįstų klausimų dėl Kodekso projekte siūlomo baudžiamojo įstatymo priemonės tikrosios taikymo apimties, sąlygų ir pagrindų.
Pirma, Kodekso projekto 32¹ straipsnio pavadinime asmens teikiamai informacijai keliamas reikalavimas –
„turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę“
Kodekso projekto 32¹ straipsnio dispozicijoje. Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas teisėsaugos institucijų informavimas (arba vien tik asmens sutikimas teikti tokią informaciją) tik apie organizuotų grupių „tapatybę, pobūdį, struktūrą, buvimo vietą ar veiklą“ vertintinas kritiškai ir nelaikytinas pakankamu atsisakymo nuo baudžiamojo persekiojimo pagrindu (ypač lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹straipsnyje nurodytais reikalavimais). Antra, Įstatymo projekto 26 straipsnio 1 dalyje numatytas įpareigojimas („atsisakoma persekioti“) asmenį atsisakyti persekioti baudžiamąja tvarka, o Kodekso projekto 32¹ straipsnis analogišku atveju palieka teismui diskrecijos teisę („gali būti atsisakoma“). Trečia, Įstatymo projekto 26 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad „atsisakyti <...> asmenį persekioti baudžiamąja tvarka galima tik už galimai padarytą baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį ir sunkų tyčinį nusikaltimą“, tačiau šie apribojimai nenumatyti Kodekso projekto 32¹ straipsnyje, be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta Įstatymo projekte nenustatyta tyčinio nužudymo išimtis. Ketvirta, Kodekso projekto 32¹ straipsnio
tvarka netaikomas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui, nenumatyta Įstatymo projekte.
Be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnyje nurodytas požymis – „nors ir dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose“ – pašalina (priešingai nei nurodyta Įstatymo projekto 25 straipsnio
asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, kurie, vadovaujantis Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu minėto asmens apibrėžimu, negali būti nei organizuotos nusikalstamos grupės nariais, nei dalyvauti šių grupių daromose nusikalstamose veikose. Penkta, Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyta padarytos turtinės žalos atlyginimo galimybė (ar pareiga) Kodekso projekto 32¹ straipsnyje neminima. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalies neapibrėžtumą, neaišku ir tai, kaip konkrečiai ir kokia tvarka turės būti atlyginama Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje minima padaryta turtinė žala. Pritarti Patobulintame ONPĮ numatyta nužudymo išimtis ir buvimas organizatoriumi. NSGK- pritarti. ŽTK-nepritarti. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171 2.6.
Reikėtų pažymėti, kad net nuodugni Kodekso projekto 32¹ straipsnio 1 dalies itin sudėtingos konstrukcijos šios normos taikymo pagrindo – „ir jei baudžiamojo įstatymo paskirtis (baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų) gali būti pasiekta ir be šio kodekso 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų priemonių“ – analizė neleidžia vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kodėl šios priemonės taikymo pagrindai siejami (ir kaip jie susiję) su vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsnyje nurodyto šio kodekso turinio elementų ir vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso
vienas iš šių siūlomų priemonių taikymo pagrindų Įstatymo projekte taip pat nepaminėtas. Be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnis neatitinka teisinės technikos reikalavimų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių konstravimo praktikos, kad visos baudžiamajame įstatyme nurodytos normos turi būti konkrečiai ir aiškiai apibrėžtos, o straipsnių taikymo sritys nekeltų abejonių ar dviprasmiškų interpretacijų. Nepašalinus visų minėtų siūlomos normos trūkumų, taikant naują baudžiamojo įstatymo normą neišvengiamai bus patirta jos tikrojo turinio bei taikymo srities nustatymo ir praktinio taikymo problemų. NSGK- pritarti. ŽTK-nepritarti. 8. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-171
Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nevartojamų ar su kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis nesuderintų terminų ir formuluočių –
„reikšmingai slaptai bendradarbiavo“, „organizuotos nusikalstamos grupės“,
„atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka“ ir panašiai. Būtų itin sunku šiuos
teiginius įrodyti ir (ar) jais remtis. Pritarti
pritarti.
Pritarti
pritarti. ŽTK-nepritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
saugumo ir gynybos komitetas,
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP‑4058. Pritarti Pritarti NSGK išvadai. 2. Žmogaus teisių komitetas,
esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP‑4058 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto pastabas. Nepritarti Siūlytina projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento, Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, MRU, Generalinės prokuratūros ir kitų subjektų pateiktas pastabas. 7. Komiteto sprendimas: įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Seimo Teisės departamento, Lietuvos teisės instituto, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto ir kitų subjektų pateiktas išvadas. Projektas neatitinka Baudžiamojo kodekso (BK) sistemos, jis iš esmės dubliuoja galiojantį BK 39¹straipsnį, su kuriuo daug požymių dubliuojasi, nėra jų atribojimo kriterijų, abu straipsniai – ir BK 32¹, ir 39¹straipsnis Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymą nukreipia į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Taip pat pažymėtina, kad tuo pačiu metu ta pati nuostata negali būti ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas, ir baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Be to, siūlomu projektu sukurta labiau procesinė, negu materialinė norma.
Svarstomas projektas atmestinas, o esant poreikiui siūloma tobulinti galiojančias BK normas (poreikis Aiškinamajame rašte nėra pagrįstas naujos BK normos kūrimui, taip pat nepagrįsta, kodėl nepakaktų galiojančio BK 39¹straipsnio taikymo ar šio straipsnio patobulinimo, siekiant efektyviau kovoti su organizuotu nusikalstamumu, o aktyviai bendradarbiaujančius su teisėsauga asmenis atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės). 8. Balsavimo rezultatai: už – 11 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė
žmogaus teisių komitetas
2016 m. spalio 19 d. Vilnius
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė ir Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėja Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis, Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Artūras Belovas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patarėjas Mindaugas Girdauskas, Lietuvos Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausias mokslo darbuotojas Skirmantas Mikelionis, Lietuvos advokatūros baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto nariai Valdemaras Bužinskas, Rolandas Tilindis, Giedrius Danėlius, Lietuvos advokatūros atstovė Renata Tamašauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu teikiamo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 32¹ straipsnio pavadinime minima organizuoto nusikalstamumo prevencija ir kontrolė (čia ir toliau pabraukta mūsų). Tačiau pažymėtina, kad projektu Nr. XIIP-4041 teikiamame Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatyme ir jo trečiame skyriuje „Organizuotų nusikalstamų grupių narių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimas“ organizuoto nusikalstamumo prevencija nėra minima. Atsižvelgti
2Pagal pateiktas BK 32¹ straipsnio formuluotes (pavyzdžiui:
„Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka [...]“), šis straipsnis yra
labiau ne materialinės baudžiamosios teisės, o procesinio pobūdžio. Pabrėžtina, kad „baudžiamasis persekiojimas“ yra ne BK, o Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) reguliavimo dalykas. Pritarti
šalinanti aplinkybė, nors pagal savo pobūdį yra panašesnis į atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (žr. BK VI skyrių). Šį teiginį netiesiogiai pagrindžia ir patys projekto rengėjai BK 32¹ straipsnio 2 dalyje, susiedami normą su kita atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybe, numatyta BK 39¹ straipsnyje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“. Pastebėtina, kad baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra iš esmės skirtingi institutai. Pirmuoju atveju asmuo apskritai nelaikomas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo.
Baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių atveju (pavyzdžiui, būtinosios ginties, nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo ar būtinojo reikalingumo atvejais) atitinkamas asmens elgesys ne tik nėra nusikalstamas (pavojingas ir uždraustas baudžiamojo įstatymo), bet ir socialiai skatintinas. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės atvejais nėra eliminuojama asmens kaltė – t. y. asmuo traktuojamas kaip elgęsis nusikalstamai, bet dėl BK įtvirtintų konkrečių pagrindų ir sąlygų nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti atleistas. Šiuos teiginius patvirtina ir iš esmės skirtingos BK V ir VI skyrių formuluotės. Nustačius baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, nebelieka teisėjo diskrecijos taikyti ją ar ne. Tą patvirtina ir BPK reguliavimas. BPK 3 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtinta, kad „baudžiamasis procesas negali būti pradedamas, o pradėtas turi būti nutrauktas, jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė“. Tuo tarpu projektu teikiamo BK 32¹ straipsnio 1 dalies pabaigoje nustatoma, kad „[...] gali būti atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka“. Formuluotė „gali būti“ suteikia teismui diskrecijos teisę taikyti konkrečią normą ar ne. Tokia formuluotė prieštarauja BK V skyriaus esmei, bet yra būdinga BK VI skyriui („gali būti atleistas“ vartojama šios skyriaus 37, 38, 39, 39¹ ir 40 straipsniuose). Pritarti
straipsnio ir galiojančio BK 39¹ straipsnio. Manytina, kad nauja panaši atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybė kodekse yra nereikalinga ir sistemiškai nepagrįsta. Pritarti
slaptai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis.
Žodžių junginį
„reikšmingai slaptai bendradarbiavo“ galima suprasti ne vien kaip reiškiantį
slaptą bendradarbiavimą, kuris yra reikšmingas, bet ir kaip ne bet kokį slaptą, o reikšmingai slaptą bendradarbiavimą. Pastaruoju atveju toks žodžių junginys neturėtų prasmės. Be to, šiame kontekste būtina pabrėžti, kad sąvoka „reikšmingai bendradarbiavo“ BK kontekste nėra blanketinė (t. y. nėra nuorodos į specialųjį teisės aktą, kuriame ji būtų apibrėžta), dėl to įgauna vertinamąjį pobūdį. Manytina, kad praktikoje atskleisti tokio požymio turinį bus itin sudėtinga. Atsižvelgti
BK sąvokomis, pavyzdžiui, su BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtomis bendrininkavimo formomis „organizuota grupe“ ir „nusikalstamu susivienijimu“. Organizuotą nusikalstamą grupę projekto rengėjai apibrėžia kartu teikiamame projekte Nr. XIIP-4041. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad pateiktas apibrėžimas iš esmės skiriasi nuo BK organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo turinio: pastarieji siejami ne tik su labai sunkių ar sunkių nusikaltimų darymu, bet ir su apysunkių nusikaltimų darymu; o organizuota grupe gali būti padaromi ir keli nesunkūs nusikaltimai. Be to, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas nėra susieti su specialiu tikslu – pelno ir (ar) kitokios naudos gavimu (past. – taip pat neaišku, ką reiškia abstraktus terminas
„kitokia nauda“); organizuota grupė gali susiformuoti konkrečiam
nusikaltimui, ir išankstinis susitarimas ar „tam tikras laiko tarpas susiformuoti“ tokiai grupei nėra būtinas; organizuota grupė nebūtinai yra susijusi su prievartos ir bauginimo metodų naudojimu ir kt. Akcentuotina ir tai, kad apibrėžimas „Organizuota nusikalstama grupė“ neatitinka ir 2008 m. spalio 24 d.
Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL 2008 L 300, p. 42) 1 straipsnio apibrėžimų
„nusikalstama organizacija“ ir „struktūrą turintis susivienijimas“. Pritarti
paskirtis (baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų)“ siūlytina pakeisti žodžiais „ir jei šio kodekso 1 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamojo įstatymo paskirtis“. Pritarti
punkte numatytos priemonės. Tačiau pastebėtina, kad šioje BK nuostatoje jokių priemonių nėra numatyta (numatyta bausmės paskirtis sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo). Pritarti
atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veik(a)s“ yra perteklinė, kadangi prieš ją yra duodama nuoroda į BK 39¹ straipsnį, o aktyvaus padėjimo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas sąlyga yra numatyta BK 39¹ straipsnio pavadinime ir turinyje. Taip pat siūlytina sukeisti žodžių eilės tvarką frazėje „kuris pagal šio kodekso 39¹ straipsnį buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės“ (keistina į „kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio kodekso 39¹ straipsnį“). Pritarti
netaikoma „jei asmuo dalyvavo tyčia nužudant, bei organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui“ nedera su projektu Nr.
XIIP-4041 teikiamo Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo
bendradarbiavusį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka galima tik už galimai padarytą tyčinį labai sunkų nusikaltimą. Pritarti
„veikas“. Pritarti
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektą
teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:-. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:-. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2016 0506 Dėl Baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projekto Nr. XIIP-4058 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos: Projektu siūloma nauja baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė kelia jos atskyrimo nuo BK 39¹ straipsnyje numatytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės aplinkybės sunkumų. Pavyzdžiui, tais atvejais kai asmuo aktyviai padeda atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, jis gali būti arba atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu, arba tai gali būti laikoma baudžiamąją atsakomybę šalinančia aplinkybe pagal siūlomo BK 32¹ straipsnį.
Neaiškumų taip pat sukelia siūlomo BK 32¹straipsnio 2 dalis, numatanti, kad šis straipsnis netaikomas, jei asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, nors aiškių atskyrimo kriterijų pati norma nepateikia. Taip pat pažymėtina, kad pagal BK V skyriaus nuostatas, baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės paprastai yra susijusios su nusikalstamos veikos darymo metu susiklosčiusiomis situacijomis, kurios leidžia spręsti dėl veikos pavojingumo ar priešingumo baudžiamajam įstatymui pašalinimo. Tuo tarpu vėlesni kaltininko veiksmai (kažkuria dalimi susiję su aktyvia atgaila) turėtų būti siejami su galimybėmis jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Šiuo aspektu aktualu tai, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės reiškia asmens atleidimą nuo visų baudžiamosios atsakomybės turinį sudarančių elementų (apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, bausmės ir teistumo), todėl asmuo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį nelaikomas baudžiamojon atsakomybėn patrauktu asmeniu. Atsižvelgiant į tai, siūlytina pirmiausia peržiūrėti BK 39¹ straipsnio nuostatas ir, nustačius jų trūkumus, pildyti būtent šį straipsnį. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad siūlomas BK 32¹ straipsnis neatitinka BK numatytų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindų formuluočių ir BK naudojamos juridinės technikos reikalavimų (pavyzdžiui, tokios formuluotės kaip atsisakymas persekioti asmenį baudžiamąja tvarka, reikšmingai slaptai bendradarbiavo ir kt.). Pritarti 2.
Dėl Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso papildymo 321 straipsniu įstatymo projekto. Įstatymo projekte taip pat siūloma įtvirtinti naują specifinę blanketinę ukreipiančią į LR organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą) baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę, t.y. BK 321 str. Visų pirma, toks baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės įtvirtinimas prieštarauja baudžiamosios teisės mokslui, tiek ir žlugdo baudžiamojo kodekso sistematiškumą. Baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės pasižymi tuo, kad tai yra aplinkybės šalinančios atitinkamų veikų pavojingumą, o tuo pačiu ir nusikalstamumą. Paprastai tai yra tokios aplinkybės, kurios yra socialiai naudingos. Todėl teismas nustatęs baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių egzistavimą privalo jas taikyti. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės paprastai yra teismo teisė, bet ne pareiga ir jos nešalina atliktų veikų nusikalstamumo. Esant atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, padarytos nusikalstamos veikos arba jas padaręs asmuo nesiekia baudžiamajai atsakomybei kilti būtino pavojingumo laipsnio, tačiau jų padarytos veikos iš esmės yra nusikalstamos. Taigi akivaizdu, kad siūlomas straipsnis yra aplinkybė atleidžianti nuo baudžiamosios atsakomybės, o ne baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Be to, įstatymo projekte siūloma atleisti nuo baudžiamojo persekiojimo tik asmenis padariusius nusikaltimus, siekiančius sunkaus nusikaltimo laipsnį. Šiuo atveju gali gautis gana paradoksali situacija, kai asmuo dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje bus atleistas nuo baudžiamojo persekiojimo už visas veikas, išskyrus dalyvavimą paties nusikalstamo susivienijimo veikloje (BK 249 str.). Be to toks požiūris ribos šios aplinkybės taikymą ir kitais atvejais, t.y. prekyba žmonėmis (BK 147 str. 2 d.), prekyba narkotikais (BK 260 str. 3 d.) ir pan.
pastebėti, kad pati įstatymo iniciatorių idėja supaprastinti atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės procesą asmenims, padėjusiems kovoje su organizuotu nusikalstamumu, yra sveikintina, tačiau šios idėjos įgyvendinimas yra nenuoseklus ir kritikuotinas. Iš tiesų nėra jokios būtinybės numatyti naują baudžiamąją atsakomybę šalinančią aplinkybę ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšį, kuri dubliuotų BK 391 str. nuostatas. Jei yra siekiama paprastesnio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės proceso (siekiant bendradarbiavusių asmenų konfidencialumo išsaugojimo), tai pakeitimus reikia daryti normose, reguliuojančiose atleidimo procesą, o ne materialinės teisės normose. Baudžiamąja teisine (ne baudžiamojo proceso) prasme . BK 321 ir BK
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4058 (toliau – Kodekso projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4059 dėl šių priežasčių: 2.1.
Siūlomi baudžiamojo įstatymo esminiai pakeitimai Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nėra pakankamai motyvuoti ir tinkamai argumentuoti arba pagrįsti konkrečiais statistiniais duomenimis ar kita panašia esamo teisinio reguliavimo spragas aiškiai atskleidžiančia (ir naujos specialios normos baudžiamajame įstatyme sukūrimą pagrindžiančia) informacija, o Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateikti Kodekso projekto rengimo argumentai ir motyvai, įskaitant labai bendro pobūdžio argumentus (pavyzdžiui, „sėkmę kovoje su organizuotu nusikalstamumu taip pat lemia ONG [t. y. organizuotų nusikalstamų grupių] narių ir teisėsaugos institucijų bendradarbiavimo galimybės“, „ONG nusikalstamų veikų tyrimas ir atskleidimas užtrunka labai ilgai“, „tokio instituto įtvirtinimas <...> įtvirtins visuomenės ir valstybės intereso viršenybę, teisių ir laisvių apsaugą, bet sudarys palankias sąlygas veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir jo keliamomis grėsmėmis“ ir panašiai) ar netgi prielaidas („todėl manytina, kad <...> atsisakymas su teisėsauga bendradarbiaujantį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, be sudėtingų proceso stadijų padės teisėsaugos institucijoms ne tik užkirsti kelią sunkių ar labai sunkių nusikaltimų padarymui, bet ir juos išaiškinti“, „todėl tikėtina, kad ONG nariai, turėdami galimybę išlikti viešai nežinomais, bus labiau linkę bendradarbiauti su teisėsauga ir teikti informaciją“ ar panašiai) vertintini kaip nepakankami. Nepritarti Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka iš esmės yra įtvirtintas ir Jungtinių Tautų Konvencijos prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą 26 straipsnyje, numatančiame įvairias priemones, skatinančias asmenis bendradarbiauti su teisėsauga. Šiame straipsnyje taip pat numatyta, kad kiekviena valstybė, vadovaudamasi savo „<...> vidaus teisės principais, apsvarsto klausimą dėl galimybės suteikti imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo asmeniui <...>“.
Tokio instituto įtvirtinimas specialiame teisės akte – Projekte, ne tik nubrėš asmens ir teisėsaugos bendradarbiavimo ribas, įtvirtins visuomenės ir valstybės intereso viršenybę, teisių ir laisvių apsaugą, bet sudarys palankias sąlygas veiksmingai kovoti su organizuotu nusikalstamumu ir jo keliamomis grėsmėmis. 2.2. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje nurodytos baudžiamąją atsakomybę šalinančios aplinkybės, tai yra aplinkybės, kurioms esant padaryti veiksmai, turintys nusikalstamos veikos požymių, nelaikomi nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu. Tokios aplinkybės paminėjimas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje, priešingai nei Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso VI skyriuje „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės“ nurodytais atvejais, suponuoja, kad nuo pačios veikos padarymo momento laikoma, kad padaryta veika, neturinti nusikalstamos veikos požymių. Siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymas 32¹ straipsniu neatitinka šio kodekso V skyriuje dėstomų baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąrašo logikos ir proporcingumo, nes pagal jį turėtų būti šalinamos tik padarytos nusikalstamos veikos teisinės pasekmės, o ne apskritai padarytos veikos nusikalstamumas. Toks siūlymas gali pažeisti nuo tokios nusikalstamos veikos nukentėjusių asmenų teisėtus interesus, nes jie praranda galimybę gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą ar kompensaciją (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymo nustatyta tvarka). Nepritarti Žr. aukščiau 2.3.
Nepritarti Žr. aukščiau
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pateiktą galimą probleminę situaciją ir šiai galimai problemai spręsti siūlomas priemones, taip ir neaišku, kodėl esamos baudžiamajame įstatyme nustatytos priemonės (pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32 ir (ar) 39¹ straipsniai) neveiksmingos ir (ar) nepakankamos skatinant (baudžiamojo įstatymo kontekste) asmenų, susijusių su organizuotais nusikaltimais, bendradarbiavimą su teisėsauga ir kodėl negalima būtų didinti jų efektyvumo (šalinti nustatytų jų trūkumų) darant tam tikras baudžiamojo ir (ar) baudžiamojo procesinio reguliavimo pataisas, o Kodekso projekto autorių siūlymas išsamiai neišanalizavus ir tinkamai neįvertinus visų galimų priemonių keliamai galimai problemai spręsti alternatyvų (arba šių alternatyvų tobulinimo galimybių) iš karto naudoti iš esmės kraštutinę galimos probleminės situacijos sprendimo priemonę vertintinas neigiamai. Nepritarti Žr. aukščiau
baudžiamajame įstatyme sukuria tiesioginę Kodekso projekte teikiamo Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 32¹ straipsnio ir šio kodekso 39¹ straipsnio konkurenciją, kuri neišvengiamai sukels šių abiejų priemonių sėkmingo taikymo ir dubliavimo problemų. Neišspręstas Kodekso projekte ir minėtų priemonių atribojimo klausimas, dėl to organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams, esant labai panašiems pagrindams, būtų taikomos iškart kelios tarpusavyje persidengiančios panašaus pobūdžio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės priemonės.
Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad lyginamoji Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹ straipsnio ir Kodekso projekte teikiamo 32¹ straipsnio analizė leidžia teigti, kad siūlomame 32¹ straipsnyje organizuotų grupių ar nusikalstamų susivienijimų nariams nustatoma gerokai mažiau reikalavimų (pavyzdžiui, nereikalaujama aktyviai bendradarbiauti su teisėsauga atskleidžiant organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas, pakanka vien suteikti informaciją (arba vien tik asmens sutikimo ją teikti) apie, pavyzdžiui, organizuotos grupės pobūdį, buvimo vietą, struktūrą ar panašiai (Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrįstai siūlomos gerokai didesnės apsaugos nuo baudžiamosios atsakomybės garantijos (tai yra siūloma visiškai atsisakyti baudžiamojo persekiojimo). Nepritarti Žr. aukščiau
nesuderintas su Įstatymo projekte nurodytais analogiško mechanizmo pagrindiniais bruožais ir požymiais, todėl kyla pagrįstų klausimų dėl Kodekso projekte siūlomo baudžiamojo įstatymo priemonės tikrosios taikymo apimties, sąlygų ir pagrindų. Pirma, Kodekso projekto 32¹ straipsnio pavadinime asmens teikiamai informacijai keliamas reikalavimas – „turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę“ – neatsispindi nei Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalyje, nei pačioje Kodekso projekto 32¹ straipsnio dispozicijoje.
Šiuo požiūriu pažymėtina ir tai, kad Įstatymo projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytas teisėsaugos institucijų informavimas (arba vien tik asmens sutikimas teikti tokią informaciją) tik apie organizuotų grupių „tapatybę, pobūdį, struktūrą, buvimo vietą ar veiklą“ vertintinas kritiškai ir nelaikytinas pakankamu atsisakymo nuo baudžiamojo persekiojimo pagrindu (ypač lyginant su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 39¹straipsnyje nurodytais reikalavimais). Antra, Įstatymo projekto 26 straipsnio
atsisakyti persekioti baudžiamąja tvarka, o Kodekso projekto 32¹ straipsnis analogišku atveju palieka teismui diskrecijos teisę („gali būti atsisakoma“). Trečia, Įstatymo projekto 26 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad
„atsisakyti <...> asmenį persekioti baudžiamąja tvarka galima tik už
galimai padarytą baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį ir sunkų tyčinį nusikaltimą“, tačiau šie apribojimai nenumatyti Kodekso projekto 32¹ straipsnyje, be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnio 2 dalyje nurodyta Įstatymo projekte nenustatyta tyčinio nužudymo išimtis. Ketvirta, Kodekso projekto 32¹ straipsnio 2 dalies sąlyga, kuriai esant atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka netaikomas organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ar vadovui, nenumatyta Įstatymo projekte.
Be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnyje nurodytas požymis – „nors ir dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose“ – pašalina (priešingai nei nurodyta Įstatymo projekto 25 straipsnio 1 dalyje) iš Kodekso projekto 32¹ straipsnio taikymo srities asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu, kurie, vadovaujantis Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktu minėto asmens apibrėžimu, negali būti nei organizuotos nusikalstamos grupės nariais, nei dalyvauti šių grupių daromose nusikalstamose veikose. Penkta, Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje nurodyta padarytos turtinės žalos atlyginimo galimybė (ar pareiga) Kodekso projekto 32¹ straipsnyje neminima. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalies neapibrėžtumą, neaišku ir tai, kaip konkrečiai ir kokia tvarka turės būti atlyginama Įstatymo projekto 26 straipsnio 8 dalyje minima padaryta turtinė žala. Nepritarti Žr. aukščiau
nuodugni Kodekso projekto 32¹ straipsnio 1 dalies itin sudėtingos konstrukcijos šios normos taikymo pagrindo – „ir jei baudžiamojo įstatymo paskirtis (baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų) gali būti pasiekta ir be šio kodekso 1 straipsnio 2 dalies 2 punkte bei 41 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų priemonių“ – analizė neleidžia vienareikšmiškai atsakyti į klausimą, kodėl šios priemonės taikymo pagrindai siejami (ir kaip jie susiję) su vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 1 straipsnyje nurodyto šio kodekso turinio elementų ir vienu iš Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 41 straipsnio 2 dalyje nurodytos kriminalinės bausmės paskirties elementų.
Nė vienas iš šių siūlomų priemonių taikymo pagrindų Įstatymo projekte taip pat nepaminėtas. Be to, Kodekso projekto 32¹ straipsnis neatitinka teisinės technikos reikalavimų ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnių konstravimo praktikos, kad visos baudžiamajame įstatyme nurodytos normos turi būti konkrečiai ir aiškiai apibrėžtos, o straipsnių taikymo sritys nekeltų abejonių ar dviprasmiškų interpretacijų. Nepašalinus visų minėtų siūlomos normos trūkumų, taikant naują baudžiamojo įstatymo normą neišvengiamai bus patirta jos tikrojo turinio bei taikymo srities nustatymo ir praktinio taikymo problemų. Nepritarti Žr. aukščiau
straipsnyje vartojama daug Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje nevartojamų ar su kitomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis nesuderintų terminų ir formuluočių – „reikšmingai slaptai bendradarbiavo“, „organizuotos nusikalstamos grupės“, „atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka“ ir panašiai. Būtų itin sunku šiuos teiginius įrodyti ir
(ar) jais remtis. Nepritarti Žr. aukščiau 6.
sprendimas ir pasiūlymai: iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP‑4058 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Aukščiausiasis Teismo, Mykolo Romerio universiteto Teisės fakulteto pastabas. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė