Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-02-19 Nr. S-2016-1055 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto nr. xiIp‑4041 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP‑4041 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2016-03-07 Nr. XIIP-4041 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje išvardinta, ką nustato šis įstatymas. Tačiau pastebėtina, kad šioje dalyje nepaminėtas projekto trečiasis skyrius, reguliuojantis organizuotų nusikalstamų grupių narių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimą. 2. Projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas mažąja raide. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžime yra vartojama netiksli formuluotė „vykdomą nusikalstamą veiką“. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos gali būti daromos, bet ne vykdomos. Atsižvelgiant į tai, atitinkama formuluotė keistina ir projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse. 4. Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos vienos iš pagrindinių šio įstatymo sąvokų
„Organizuota nusikalstama grupė“ santykis su Baudžiamojo kodekso (toliau – BK)
grupe ir nusikalstamu susivienijimu. Atkreiptinas dėmesys, kad BK tiek organizuota grupė, tiek nusikalstamas susivienijimas siejami ne tik su labai sunkių ar sunkių nusikaltimų darymu, bet ir su apysunkių nusikaltimų darymu; o organizuota grupe gali būti padaromi ir keli nesunkūs nusikaltimai. Be to, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas nėra susieti su specialiu tikslu – pelno ir (ar) kitokios naudos gavimu (past. – taip pat neaišku, ką reiškia abstraktus terminas „kitokia nauda“); organizuota grupė gali susiformuoti konkrečiam nusikaltimui, ir išankstinis susitarimas ar „tam tikras laiko tarpas susiformuoti“ tokiai grupei nėra būtinas; organizuota grupė nebūtinai yra susijusi su prievartos ir bauginimo metodų naudojimu ir kt.
Akcentuotina ir tai, kad apibrėžimas
„Organizuota nusikalstama grupė“ neatitinka ir 2008 m. spalio 24 d. Tarybos
pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL
„struktūrą turintis susivienijimas“. 5. Svarstytina, ar apskritai
tikslinga apibrėžti organizuotą nusikalstamumą (projekto 2 straipsnio 3 dalis). Šis socialinis reiškinys yra itin plataus konteksto. Įstatyme pateikiant organizuoto nusikalstamumo apibrėžimą (past. – siaurąja prasme), galima gauti priešingą siekiamiems tikslams rezultatą – t. y. dalis reiškinio, kurį siekiama kontroliuoti ir užkardyti, tiesiog nepateks į šio įstatymo reguliavimo dalyką. 6. Kita vertus, abejotina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas apibrėžimas yra tikslus. Pavyzdžiui, šiame apibrėžime vartojama formuluotė „nusikalstamų veikų prieš“ (čia ir toliau pabraukta mūsų) neatitinka BK specialiosios dalies skyrių pavadinimų formuluočių, o po minėtos formuluotės vardijami rūšiniai nusikalstamų veikų objektai neatitinka BK specialiosios dalies skyrių eiliškumo. 7. Be to, keltinas klausimas, ar išsamus projekto 2 straipsnio 3 dalyje išvardintų objektų sąrašas. Manytina, kad organizuotas nusikalstamumas yra reiškinys, galintis apimti beveik visų rūšių nusikalstamas veikas.
Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsnio
„Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei“ (pvz., jo 145 straipsnyje
„Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus
terorizavimas“), BK XX skyriuje „Nusikaltimai žmogaus laisvei“, BK XXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai“ (pvz., jo
įtraukimas į nusikalstamą veiką“, 162 straipsnyje „Vaiko išnaudojimas pornografijai“), BK XXXVI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga“, BK XXXVII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis“, BK XLII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai“ (pvz., jo 291 straipsnyje „Neteisėtas valstybės sienos perėjimas“, 292 straipsnyje „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“, 293 straipsnyje „Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas“), BK XLIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“ (pvz., jo 307 straipsnyje „Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“, 308 straipsnyje
„Įtraukimas į prostituciją“), taip pat kituose BK skyriuose ir jų
straipsniuose. 8.
patį, ką ir nusikaltimai visuomenės saugumui (BK XXXV skyrius), „nusikalstamos veikos prieš valstybės saugumą“ reiškia tą patį, ką ir nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (BK XVI skyrius), „nusikalstamos veikos prieš valstybės finansus“ reiškia tą patį, ką ir nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius). 9. Iš projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotės „valstybės finansus ar nuosavybę“ nėra aišku, ar minima nuosavybė taip pat turi būti vien valstybės. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 23 straipsnio 1 dalies formuluotės „valstybės finansams ar nuosavybei“. 10. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje minimos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdančios veiklą, kuria siekiama kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą. Tačiau nėra aišku, ar formuluotė „šis įstatymas“ reiškia Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą, ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Pastaruoju atveju pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra nustatyta veiklos, kuria siekiama kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą, pagrindų ir tvarkos. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 2 straipsnio 5 dalies formuluotės „šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka“. 11. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos santrumpos „(toliau – padaliniai)“ nėra laikomasi projekto 6, 8, 10, 11, 13 ir 21 straipsniuose. Be to, nėra aišku, kieno padaliniai yra įgalioti vykdyti kriminalinę žvalgybą: kriminalinė žvalgybos pagrindinių institucijų padaliniai ar kokių nors kitų institucijų padaliniai? 12. Projekto 2 straipsnio 6 dalyje minimas pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių, kurias atrinko Policijos departamentas ar kitos įstaigos arba institucijos, sąrašas.
Tačiau žodis „atrinko“ indikuoja, kad šis atrinkimo veiksmas yra vienkartinis, ir vieną kartą sudarytas sąrašas nebekinta. Vargu, ar toks teisinis reguliavimas pagrįstas. 13. Be to, projekto 2 straipsnio 6 dalies frazėje „kurias atrinko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ar jo įgaliota policijos įstaiga su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis“ po žodžio „su“ įrašytinas žodis „kitomis“, kadangi, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, Policijos departamentas taip pat yra viena iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų. 14. Projekto 3 straipsnio 1 punkte siūlytina vartoti konstitucinę žmogaus teisių ir laisvių sampratą. Be to, detalizuotina punkto vartojama formuluotė „turi teisę į gynybą“. 15. Jeigu projekto 3 straipsnio 2 ir 4 punktuose minimas „įstatymas“ reiškia šį, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą, prieš žodžius „įstatyme“ ir „įstatymo“ atitinkamai įrašytini žodžiai „šiame“ ir „šio“. Jeigu žodis „įstatymas“ reiškia apskritai Lietuvos Respublikos įstatymus, vartotina daugiskaita. 16. Be to, projekto 3 straipsnio 4 punkto žodis „Įstatyme“ rašytinas mažąja raide, o prieš jį įrašytinas žodis „šiame“. Projekto 3 straipsnio 6 punkto žodis „Įstatyme“ keistinas mažąja raide rašomu žodžiu „įstatymuose“. 17. Diskutuotina, ar projekto
kontrolės uždavinys atgrasinti asmenis nuo (bet kokių) nusikalstamų veikų darymo ir 4 punkte numatytas uždavinys užtikrinti (bet kokių) nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą projekto kontekste nėra pernelyg platūs. 18.
straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų bei 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto terminologija: formuluotės „užsienio šalių teisėsaugos institucijos“ ir
„užsienio valstybių teisėsaugos institucijos“ bei „Europos Sąjungos institucijos“
ir „Europos Sąjungos agentūros“. 19. Redaguotinos projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės „turi teisę naudotis teisėmis“ ir
„turi teisę naudotis pareigomis“. 20. Projekto 6 straipsnio 1
dalies 3 punkte detalizuotina, kam teikti paramą ir su kuo keistis informacija turi teisę organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinantys padaliniai. 21. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte aprašoma teisė „kviesti asmenis“. Siūlytina konkretizuoti šią teisę, nurodant, kur atitinkami asmenys yra kviečiami. 22. Projekto 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė „kontrolės priemonių atlikimas“ derinant su projekto antrame skyriuje vartojama terminologija, keistina formuluote
„kontrolės priemonių vykdymas“. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto
straipsnio 2 dalies 4 punkto žodžiai „kontrolės priemonių skyrimas yra nebetikslingas“ keistini žodžiais „kontrolės priemonių vykdymas yra nebetikslingas“. 24. Projektu reikšmingai išplečiamas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių ratas. Siūloma praplėsti teismo skiriamų įpareigojimų sąrašą šiomis priemonėmis: nevairuoti transporto priemonės; informuoti pareigūną apie visus sandorius, kurių vertė yra didesnė nei 40 bazinių socialinių išmokų; taikyti turto areštą; įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas; taikyti laikiną apribojimą arba draudimą verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla; taikyti intensyvią priežiūrą. Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad turi būti apsvarstytas visų šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, ypač akcentuojant turto konfiskavimo problematiką.
Kelia pagrįstų abejonių žemesnis nei baudžiamajame procese įrodymų pakankamumas ir prezumpcijų taikymas prevencijos tikslais. Atsižvelgiant į tai, visas antras projekto skyrius privalo būti apsvarstytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) kontekste. Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta: „1. Nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus. 2. Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. 3.
3Kiekvienas asmuo,
kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas: a) kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus; b) kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai; c) kad jis galėtų gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai; d) kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams; e) kad jis galėtų nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba.“ Kaip atkreipia dėmesį Lietuvos teisės instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkai, „[...] sprendžiant, ar turto konfiskavimu, remiantis žemesniu neteisėtos turto kilmės įrodymų pakankamumu, nei būtinas įrodyti nusikaltimą, ir konfiskavimui palankių prezumpcijų taikymu nepažeidžiama Konvencija, visų pirma iškyla Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos ir pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintos teisės į nuosavybės apsaugą taikymo klausimas. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis ir iš jos kylančios garantijos netaikomos, jei turto konfiskavimo procesas nėra kartu ir baudžiamasis kaltinimas. Apie tai sprendžiama atsižvelgiant į tris kriterijus: kaip šis klausimas vertinamas pagal nacionalinę teisę, kaltinimo pobūdį ir gresiančią sankciją. Tokio kaltinimo nėra, jeigu šio proceso tikslas nėra nubausti, nuteisti ar išteisinti ir tokios nuostatos laikomasi nacionalinėje teisėje, proceso padariniai neturi įtakos įrašams apie teistumą.
Tokiais atvejais turtas gali būti konfiskuojamas taikant minėtus įrodinėjimo palengvinimus prevenciniais tikslais, siekiant užkirsti kelią neteisėtai įgyto turto panaudojimui darant nusikaltimus, pavyzdžiui, organizuotam nusikalstamumui ar prekybai narkotikais. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nepažeidžia ir siekis tokiu būdu apskritai konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą, kuris gali būti susijęs ir su kitais, mažiau pavojingais nusikaltimais. Konfiskuojant turtą minėtais tikslais ir būdu nėra pažeidžiamas ir Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis.“[1]
naujų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių dubliuojasi su baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonėmis ir procesinėmis prievartos priemonėmis. Svarstytina, ar, įtvirtinus naują reguliavimą, nekils šių priemonių taikymo problemų. Pastebėtina, kad pritaikius itin griežtas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones, procesinės sankcijos gali proporcingai sumenkti ir neužtikrinti savo paskirties. Akcentuotina, kad, kaip įtvirtinta projekto 8 straipsnio 3 dalyje, „Teismo įpareigojimai – tam tikrų pareigų ir (ar) teisių apribojimo asmenims nustatymas prevenciniais tikslais, siekiant apsaugoti visuomenės ir valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, užtikrinti kitų asmenų teises ir laisves.“ Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad prevenciniais tikslais nustatomos priemonės negali būti griežtesnės ir riboti žmogaus teisių ir laisvių labiau, nei represinio pobūdžio priemonės. Manytina, kad šis reikalavimas, priėmus teikiamą projektą, būtų pažeistas. 26. Projekto 8 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys yra perteklinis (žr. projekto 7 straipsnį). Taip pat manytina, kad perteklinis yra ir projekto 8 straipsnio 2 dalies žodis „būtinai“. 27.
straipsnio 3 dalies 7 punkte vartojamos sąvokos „su juo susiję asmenys“ teisinis turinys. Be to, abejotina, ar konstituciškai pagrįsta būtų skirti teismo įpareigojimą ne vien organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar asmeniui, susijusiam su organizuotu nusikalstamumu (žr. projekto 7 straipsnį), bet ir kitiems su tokiais asmenimis kažkaip susijusiems asmenims. Pažymėtina, kad ta pati sąvoka vartojama ir projekto 21 straipsnio 7 dalyje. 28. Suvienodintinos projekto 8 straipsnio 4 dalies sąvoka „asmuo, kuriam pritaikytas ir pareikštas oficialus perspėjimas“, 9 straipsnio 4 ir 5 dalių sąvoka „asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas“ bei 10 straipsnio 3 dalies sąvoka „asmuo, kuriam buvo pareikštas oficialus perspėjimas“. 29. Po projekto 8 straipsnio 5 dalies žodžio „ir“ siūlytina skliaustuose įrašyti žodį „ar“. 30. Projekte apibrėžtina, kas be advokato gali būti asmens atstovu, kuris numatomas projekto 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 12 straipsnio 3 dalyje. 31. Diskutuotina, ar projekto
laiku pranešti vien apie teismo posėdžio datą, o ne apie konkretų tos dienos laiką. 32. Manytina, kad projekto 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų pateikti nuorodą ne vien į 8 straipsnio 5 dalį, bet ir į 8 straipsnio 4 dalį. 33. Redaguotina projekto 11 straipsnio 5 dalies formuluotė „teikimą sprendžia“. 34. Diskutuotina, ar projekto
„apylinkės teismo teisėjo“ ir „teisėjo“ neturėtų būti atitinkamai minimas „apylinkės
teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas“ ir „ikiteisminio tyrimo teisėjas“. 35. Projekto 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas teikimus apylinkės teismo teisėjas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normomis tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.
Pirma, diskutuotina, ar šioje dalyje neturėtų būti paminėtas ir Baudžiamojo proceso kodeksas. Antra, Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, tuo tarpu projekto 1 straipsnyje kalbama apie teismo įpareigojimų skyrimą, o ne apie ginčą dėl teismo įpareigojimų paskyrimo ar nepaskyrimo. 36. Pagal projekto 11 straipsnio 6 dalį asmuo gali būti laikinai sulaikytas. Tačiau pažymėtina, kad projekte laikinas sulaikymas nėra detaliai sureguliuotas (plg. su Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu): nenumatytos laikinai sulaikomo asmens garantijos, prokuroro dalyvavimas, laikino sulaikymo taikymo apribojimai ir pan. 37. Projekto 11 straipsnio 8 dalies formuluotė „atstovas (advokatas)“ keistina kitose projekto nuostatose vartojama formuluote „advokatas (atstovas)“. 38. Vietoj projekto 11 straipsnio 9 dalies žodžių „ir (ar)“ siūlytina rašyti žodį „ar“. 39. Projekto 11 straipsnio 9 dalyje teigiama, kad teismo įpareigojimų pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau projekte būtina nustatyti maksimalią teismo įpareigojimų trukmę. 40. Projekto 11 straipsnio 10 dalies žodis „skyrusį“ keistinas žodžiu „paskyrusį“, o žodis „nustatyto“ – žodžiu „paskirtų“. 41. Diskutuotina kodėl, skirtingai nei kitose projekto nuostatose, projekto 12 straipsnio 1 dalyje ir
projekto 12 straipsnio 1 dalies ketvirtasis ir penktasis sakiniai. 43.
dalyje teigiama, kad atitinkamo teismo „sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“, tačiau pastarosios nuostatos nėra projekto 22 straipsnyje,
pavadinime ir turinyje minimo teismo įpareigojimo pavadinimas nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pavadinimu (plg. žodžius
„konkrečiai išvardytais“ ir „nurodytais“). 45. Nors projekto 14
straipsnis ir vadinasi „Teismo įpareigojimo nepalaikyti ryšių su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis vykdymas“, jame nėra nuostatų, susijusių su šio teismo įpareigojimo vykdymu; straipsnyje aprašomas tik šio teismo įpareigojimo turinys. 46. Projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostata yra prieštaringa: asmeniui teismas paskiria įpareigojimą nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, o jis privalo neišeiti iš gyvenamosios vietos sprendime nustatytu laiku. Nėra aišku, kurį laiką teismas nustato savo sprendime. 47. Svarstytina, ar ir kaip projekto 17 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta priemonė – teismo įpareigojimas nevairuoti transporto priemonės – dera su įstatymo paskirtimi ir jo reguliavimo dalyku. 48. Projekto 17 straipsnio 1 dalyje detalizuotina, kokios 3 – kalendorinės ar darbo – dienos yra turimos mintyje. 49. Suvienodintinos projekto
pažymėjimą“ ir „atiduoti pareigūnui vairuotojo pažymėjimą“. 50. Projekto 17 straipsnio 2 dalies žodžiai „ir toks asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka“ yra pertekliniai (žr. projekto 13 straipsnio 2 dalies nuostatą). 51. Projekto 18 straipsnio pavadinime ir 1–3 dalių tekste minimo teismo įpareigojimo pavadinimas nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytu pavadinimu („informuoti pareigūną apie visus sandorius“). 52. Projekto 18 straipsnio 2 dalies žodis „vykdytus“ keistinas žodžiu „sudarytus“. 53.
„Turto areštas“ derintinas su Baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsniu
„Laikinas nuosavybės teisės apribojimas“. Suderinus galbūt paaiškėtų, koks yra
santykis tarp šių dviejų valstybės prievartos priemonių. 54. Projekto 19 straipsnio 1 dalies žodis „priverstinis“ yra perteklinis, kadangi uždraudimas negali būti savanoriškas. Be to, redaguotinas žodžių junginys „valdyti turtu“. 55. Projekto 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu paskirtas turto areštas įsigalioja nuo teismo sprendimo areštuoti turtą paskelbimo asmeniui, o jeigu nėra galimybės paskelbti – kitu metu. Pirma, nėra aišku, kodėl yra būtina teismo sprendimą paskelbti būtent asmeniui. Antra, sunkiai įsivaizduojama situacija, kuomet nebūtų galimybės paskelbti teismo sprendimą. Trečia, projekto
paskirti teismo įpareigojimą įsiteisėja nuo teismo sprendimo paskelbimo. 56. Projekto 19 straipsnio 5 dalies frazė „taip pat atvejais“ keistina fraze „taip pat tais atvejais“. 57. Palyginus projekto 19 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, visų pirma pastebėtina, kad nėra aišku, ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims (5 dalis), ar teismo nuožiūra paskirtam turto saugotojui (administratoriui) (7 dalis). Antra, toks turto perdavimas turto arešto atveju 5 dalyje formuluojamas kaip viena iš galimų alternatyvų, o 7 dalyje pateikiamas kaip vienintelis galimas turto arešto vykdymo būdas (išskyrus 4 dalyje numatytą atvejį). 58. Projekto 20 straipsnio pavadinime ir 1, 2 bei 6 dalių tekste minimo teismo įpareigojimo pavadinimas nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytu pavadinimu („įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti“). 59.
straipsnio 1 dalyje pateikta teismo įpareigojimo sąvoka jos dalyje „įpareigojimas deklaruoti ir pagrįsti – tai reikalavimas pagrįsti“: pirma, neapibrėžta sampratos dalis „įpareigojimas deklaruoti“, antra, įpareigojimas pagrįsti apibrėžiamas vartojant tą pačią sąvoką „pagrįsti“. 60. Kadangi projekto 20 straipsnyje kalbama apie teismo įpareigojimą deklaruoti turtą ir (ar) pajamas, manytina, kad turėtų nepakakti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti vien turto deklaraciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 1 punkte. 61. Projekto 20 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad „Turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais.“ Šios dvi dokumentų rūšys minimos ir antrajame šios dalies sakinyje. Tačiau pažymėtina, kad Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje tokiame pačiame kontekste paminėti dar ir trečiųjų asmenų rašytiniai patvirtinimai. 62. Projekto 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę.“ Nėra aišku, kodėl šioje nuostatoje minimos vien lėšos ir vien jas išmokėjęs, o ne gavęs asmuo. 63. Projekto 20 straipsnio 5 dalies nuostata yra nenorminė, o veikiau teorinio pobūdžio, labiau tinkanti projekto aiškinamajam raštui. Be to, nors visame projekto 20 straipsnyje kalbama apie reikalavimą pagrįsti turto ir (ar) pajamų teisėtumą,
neteisėtą turto ir (ar) pajamų kilmę. 64. Projekto 20 straipsnio 6 dalyje nenumatyta, per kiek laiko pareigūnas pateikia informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai apie teismo priimtą sprendimą. Be to, šioje dalyje vartojama sąvoka „rizikos analizės išvada“ šio įstatymo kontekste nėra aiški. 65.
projekto 20 straipsnio 6 dalyje pasirinkta 15 000 eurų suma. Projekto aiškinamajame rašte šios sumos pasirinkimas taip pat nėra pagrįstas. 66. Projekto 20 straipsnio 7 dalyje minimas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas ir (ar) pajamos. Tačiau pažymėtina, kad turtas ir (ar) pajamos šio straipsnio 2 dalyje nėra nurodyti. Svarstytina, ar neturėtas mintyje šio straipsnio 3 dalies 2 punktas. 67. Projekto 20 straipsnyje turėtų būti nustatytas įpareigojimo deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas konkretus laikotarpis. Kol kas toks laikotarpis nustatomas tik netiesiogiai, projekto 20 straipsnio 3 dalyje (konkrečiai – jos 2 punkte) nurodant, kokius dokumentus asmuo turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. 68. Diskutuotina, ar bendraturčiai turėtų būti paminėti tik projekto nuostatose, susijusiose su turto areštu (12 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje), ar ir susijusiose su turto konfiskavimu. 69. Projekto nuostatomis nėra išspręstas konkurencijos tarp civilinio ir baudžiamojo turto konfiskavimo klausimas. O tokia problema praktikoje iškils, kadangi tiek civilinis, tiek baudžiamasis turto konfiskavimas bus nukreipti į tą patį neteisėtu būdu įgytą turtą. 70. Projekto 21 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos žodis „įtvirtintame“ keistinas žodžiu „numatytame“. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 26 straipsnio 5 dalies pirmosios pastraipos. 71. Tarpusavyje suderintinos projekto
„teikimą pateikusio pareigūno“ ir projekto 11 straipsnio 3 dalies 1
punkto formuluotė „teikimą surašiusio pareigūno“. 72. Projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte minimi duomenys apie asmenį, kurio turtą ir (ar) pajams siekiama konfiskuoti. Pastebėtina, kad šiai artima projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė yra išsamesnė (o projekto 26 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata – tokia pati glausta). Siūlytina suvienodinti minėtas projekto nuostatas.
dalies 3 punkto žodis „turtą“ keistinas žodžiu „turto“. 74. Projekto 21 straipsnio 7 dalyje po žodžio „jokių“ siūlytina įrašyti žodį „kitų“. Be to, svarstytina, ar apskritai šios dalies nuostata yra pagrįsta. 75. Projekto 22 straipsnio nuostatas palyginus su projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pastebėtina, kad pastarajame straipsnyje yra paminėta, per kokį teismą yra paduodamas skundas ir per kokį terminą priimamas aukštesnio teismo sprendimas. 76. Redaguotina projekto 23 straipsnio 1 dalyje pateikta teismo įpareigojimo sąvoka jos dalyje „draudimas verstis veikla – draudimas vykdyti veiklą“: sąvoka apibrėžiama vartojant tą pačią sąvoką. 77. Projekto 23 straipsnio 1 dalies žodžiai „arba kompetencijos apribojimas“ derintini su kitu tekstu, pateiktu skliaustuose. Be to, diskutuotina, ar yra prasminga skliaustuose vardyti ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veikos pavyzdžius, jeigu šis sąrašas vis vien nėra išsamus: baigiasi žodžiu ir santrumpa „ir pan.“
nuostatų lieka neaišku, kuo skiriasi laikinas apribojimas ir draudimas verstis tam tikra veikla: pirma, abu jie pagal projekto 23 straipsnio 1 dalį yra draudimai vykdyti tam tikrą veiklą, antra, abu jie pagal projekto 23 straipsnio
straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatytos priemonės – teismo įpareigojimo taikyti intensyvią priežiūrą – proporcingumas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo proceso kodekso 131¹ straipsnyje ar Probacijos įstatymo VI skyriuje analogiška priemonė yra reglamentuojama išsamiau. 80. Projekto 24 straipsnio 4 dalies žodžiai „elektroninę stebėjimo priemonę“ keistini žodžiais, vartojamais 3 dalies 1 punkte – „elektroninį stebėjimo įtaisą“. 81.
pavadinime, 25 straipsnio pavadinime ir jo 1 dalyje minimos „teisėsaugos institucijos“; projekto 25 straipsnio 2 dalies 2 punkto 2 papunktyje minimos
„kompetentingos institucijos“; projekto 26, 27 ir 28 straipsniuose minimos (projekto
įgyvendinančios institucijos. Projekto nuostatos suvienodintinos. 82. Projekto 25 ir 26 straipsniuose vartojamus žodžių junginius „reikšmingai slaptai bendradarbiavo“,
„reikšmingai slaptai bendradarbiavusio“ ir „reikšmingai slaptai
bendradarbiavusį“ galima suprasti ne vien kaip reiškiančius slaptą bendradarbiavimą, kuris yra reikšmingas, bet ir kaip ne bet kokį slaptą, o reikšmingai slaptą bendradarbiavimą. Pastaruoju atveju tokie žodžių junginiai neturėtų prasmės. 83. Be to, projekto 25 straipsnio 1 dalyje kalbama apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusį ar sutikusį bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis asmenį, o kitose projekto 25 straipsnio nuostatose, taip pat projekto 26 straipsnyje kalbama tik apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusį asmenį. 84. Projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkto žodis „sąraše“ rašytinas didžiąja raide, kadangi būtent tokia santrumpa įtvirtinta projekto 2 straipsnio 6 dalyje. 85. Nėra aiškus projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamas žodžių junginys „grupių tapatybė“. Pažymėtina, kad šalia grupių tapatybės minima ir grupių sudėtis, kuri greičiausiai turėtų reikšti grupių narių tapatybę. 86. Projekto 25 straipsnio 2 dalies
esančios grupės ar jų nariai, tačiau pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir BK minimos „nusikalstamos veikos“, apimančios ir baudžiamuosius nusižengimus. 87. Projekto 25 straipsnio 2 dalies 2 punkto žodžiai „žemiau nurodytų“ keistini žodžiu „šių“. 88. Projekto 25 straipsnio 2 dalies 2 punkto 2 papunkčio tekstas derintinas su 2 punkto žodžiu „apie“. 89.
straipsnio 2 dalies 2 punkto 2 papunktyje minimas organizuotų nusikalstamų grupių turimas turtas ar nusikalstamu būdu įgytos pajamos. Pirma, nėra aišku, kodėl nėra minimas organizuotų nusikalstamų grupių narių turimas turtas ar pajamos. Antra, nėra aišku, kodėl tik pajamos, o ne turtas turi būti įgytos nusikalstamu būdu. 90. Remiantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4 punktu, punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka. 91. Projekto 25 straipsnio 3 dalies numeris neturi būti išryškintas. 92. Projekto 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikšmingai slaptai bendradarbiavusio asmens duomenys įslaptinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad galiojančiame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ar projekte Nr. XIIP-4047, kuriuo keičiamas galiojantis įstatymas, nėra nuostatų apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusio asmens duomenų įslaptinimą (galiojančiame įstatyme minimi tik žvalgybos slaptieji bendradarbiai). 93. Projekto 26 straipsnio 1 dalyje prieš skaičių „25“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 94. Projekto 26 straipsnio 2 dalies žodžiai „Reikšmingas slaptas bendradarbiavimas, sąlygos“ keistini žodžiais „Reikšmingas slaptas bendradarbiavimas, jo sąlygos“ (arba tiesiog žodžiais „Reikšmingo slapto bendradarbiavimo sąlygos“). 95. Projekto 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta santrumpa „(toliau – įgaliotas prokuroras)“. Manytina, kad ji reiškia tik generalinio prokuroro įgaliotą Generalinės prokuratūros prokurorą, tačiau neapima paties generalinio prokuroro. Tačiau pastebėtina, kad vėlesnėse projekto 26 straipsnio dalyse ir 27 bei 28 straipsniuose minimas tik įgaliotas prokuroras, nepaminint paties generalinio prokuroro. 96.
dalyje nustatyta, kad konspiracijos tikslais sprendimas dėl atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka gali būti priimtas bet kuriame apygardos teisme. Tačiau projekto 26, 27 ar 28 straipsniuose nėra nieko pasakyta apie tais pačiais konspiracijos tikslais grindžiamą teismo posėdžio slaptumą, priimto teismo sprendimo įslaptinimą ir pan. 97. Projekto 26 straipsnio 5 dalies 3 punkte minimi „duomenys ir motyvai, kuriais grindžiamas būtinumas“, tuo tarpu projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte – „duomenys ir
(ar) motyvai, pagrindžiantys būtinumą“. 98. Projekto 26 straipsnio 5 dalies 4 punkto skliaustuose įrašytų žodžių „veikimo ar neveikimo“ atsisakytina kaip perteklinių. 99. Projekto 26 straipsnio 6 dalyje po žodžio „tik“ išvardijamos visos nusikalstamų veikų rūšys, išskyrus tyčinį labai sunkų nusikaltimą; be to, jungtukas „ir“ šioje vietoje nėra tinkamas. Siūlytina nuostatą formuluoti, numatant, už kokios vienintelės rūšies nusikalstamą veiką negalima atsisakyti asmenį persekioti baudžiamąja tvarka. 100. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK asmenų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikrais atvejais yra įmanomas ir labai sunkių nusikaltimų atveju. Pavyzdžiui, BK 39¹ straipsnio „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“ 1 dalyje numatyta, kad „Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas (past. – tarp jų ir labai sunkius nusikaltimus; žr.
BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalis) arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui (past. – BK 249 straipsnyje numatytas labai sunkus nusikaltimas), gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.“
dalis prasideda žodžiais „Priėmus sprendimą“, tuo tarpu kai projekto 21 straipsnio 5 dalis prasideda žodžiais „Įsiteisėjus sprendimui“. Taip pat siūlytina žodžius „dėl atsisakymo“ pakeisti žodžiais „atsisakyti“. 102. Projekto 26 straipsnyje nėra nuostatos, analogiškos 21 straipsnio 3 dalies nustatai, kurioje apibrėžta, kada teismo sprendimas įsiteisėja. 103. Nėra aišku, kodėl projekto
straipsnio 6 dalimi) ir tik turtinė žala. 104. Projekto 27 straipsnio 1 dalyje prieš skaičių „26“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 105. Projekto 27 straipsnio 1 dalies nuostatas palyginus su projekto 12 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsniu, pastebėtina, kad 27 straipsnyje nėra paminėta, per kokį teismą ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas bei per kokį terminą priimamas aukštesnio teismo sprendimas. Minėtais požiūriais siūlytina tarpusavyje suderinti projekto
straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. 106.
106Nėra aišku kodėl,
remiantis projekto 27 straipsnio 1 dalimi, galutinis yra būtent Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko sprendimas, jeigu sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, o ne jo pirmininkui. 107. Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos nėra tinkamos straipsnyje pavadinimu „Atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka neskyrimo apskundimo tvarka“. 108. Projekto 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse teismo sprendimas vadinamas „nutartimi“. Kitose projekto nuostatose (taip pat ir tame pačiame 28 straipsnyje) teismo sprendimas vadinamas tiesiog sprendimu. Taip pat projekto 28 straipsnio 2 dalyje minimas „galutinį sprendimą priėmęs teismas“, nors projekto 27 straipsnio 1 dalyje jis buvo tiesiai įvardintas kaip Lietuvos apeliacinis teismas. 109. Projekto 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutartį, kuria panaikinamas atsisakymas jį persekioti baudžiamąja tvarka, taip pat nustatyta, kam skundžiama apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartis, o kam – apygardos teismo pirmininko nutartis. Tačiau pažymėtina, kad, remiantis projekto 28 straipsnio 2 dalimi, atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka panaikinamas ne vien apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo, bet ir galutinį sprendimą priėmusio (t. y. Lietuvos apeliacinio) teismo nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties apskundimo klausimas projekto 28 straipsnio 3 dalyje (taip pat ir 5 dalyje) nėra išspręstas. 110. Projekto 28 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartis skundžiama apygardos teismo pirmininkui; kai nutartį panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka priima apygardos teismo pirmininkas, ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui;
Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis. Kyla klausimas, ar taip pat galutinis yra ir apygardos teismo pirmininko sprendimas.
Ta pati pastaba išsakytina ir dėl projekto 28 straipsnio 5 dalies. 111. Projekto 28 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartis (sprendimas) ir paties apygardos teismo pirmininko nutartis (sprendimas) yra skundžiami skirtingiems adresatams. Tačiau pažymėtina, kad projekto
pagrįsta, kadangi apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutarties (sprendimo) apskundimas to paties apygardos teismo pirmininkui verčia abejoti pastarojo nešališkumu. 112. Projekto 28 straipsnio 5 dalyje prieš skaičių „26“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. 113. Projekto 28 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje minimas sprendimas atsisakyti panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, o antrajame – sprendimas panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka. Pastarajame sakinyje tarp žodžių „sprendimą“ ir „panaikinti“ trūksta žodžio „atsisakyti“. 114. Projekto 29 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad šis įstatymas turės daug ir skirtingų sričių įgyvendinamųjų teisės aktų, siūlytina vietoj žodžių „įgaliota institucija“ rašyti žodžius „įgaliotos institucijos“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] BIKELIS, Skirmantas [et. al.]. Kad nusikaltimai neapsimokėtų: tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo institutai. Vilnius: Justitia, 2014, p. 55-56.
2020-06-17 Nr. XIIP-4041(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ONPĮ) 1 straipsnio 3 dalyje numatoma, kad „Šis įstatymas taikomas asmenims, kurie priklauso trijų ar daugiau asmenų grupei, veikiančiai tam tikrą laiką, suburtai vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, kuriuos sieja pastovūs tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas <...>“. Pastebėtina, kad ONPĮ numato galimybę nurodytiems asmenims taikyti ne represines, bet tik prevencines priemones. Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime nurodoma, kad prevencinėmis priemonėmis turėtų būti siekiama ne bausti, o „<...> užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi“. ONPĮ
numatytos prevencinės priemonės turėtų būti taikomos realiai egzistuojančių nusikalstamų susivienijimų[1] nariams, nors vien tik priklausymas nusikalstamam susivienijimui, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsniu, jau yra laikomas baigtine nusikalstama veika visiškai nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamo susivienijimo nariai daro kokias nors kitas nusikalstamas veikas. Taigi asmuo, iš tikrųjų priklausantis nusikalstamam susivienijimui, turėtų būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn ir jam turėtų būti taikomos ne prevencinės priemonės, bet BK numatytos sankcijos. Tai suponuoja ir Lietuvos baudžiamojo proceso teisėje taikomas legalumo principas, kuris reikalauja pradėti (atlikti) ikiteisminį tyrimą, kai yra pagrindas įtarti, jog padaryta nusikalstama veika[2].
Atsižvelgiant į tai, siūlytina ONPĮ 1 straipsnio 3 dalyje prieš žodį „suburtai“ įrašyti žodį „galimai“. 2. Pastebėtina, kad vienas iš organizuoto nusikalstamumo prevencijos principų, remiantis ONPĮ 2 straipsnio 1 punktu, yra asmens teisių ir laisvių apsaugos principas. Dėl to siūlytina išbraukti ONPĮ 5 straipsnio 2 dalies 1 punktą, kadangi šiame punkte numatomą teisinį reguliavimą apima ONPĮ 5 straipsnio 2 dalies 2 punktas. 3. ONPĮ 7 straipsnio 4 dalyje vietoje žodžių „o jo nuorašas įteikiamas asmeniui“ siūlytina įrašyti žodžius „taip pat įteikiamas šio nutarimo nuorašas“. 4. Siekiant suderinti ONPĮ 9 straipsnio 3 dalies nuostatas su ONPĮ 7 straipsnio 5 dalies nuostatomis, siūlytina ONPĮ 9 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžių „apie tai prieš teikiant paaiškinimus informuojamas asmuo“ įrašyti žodžius „apie tai iš anksto informavus šį asmenį“. 5. ONPĮ 6 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad „Organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonės gali būti taikomos asmenims, apie kuriuos įstatymų nustatyta tvarka gauta patikrintų duomenų <...>“. Atsižvelgiant į tai, siūlytina ONPĮ 9 straipsnio 5 dalies 3 punkto formuluotėje „duomenys ir
(ar) motyvai <...>“ atsisakyti jungtuko „ar“. 6. ONPĮ 9 straipsnio 11 dalyje numatoma, kad „Teismo įpareigojimų trukmė negali viršyti 3 mėnesių. Jeigu teismo įpareigojimais nepasiekiami organizuoto nusikalstamumo prevencijos priemonių skyrimo metu kelti tikslai, paskirti teismo įpareigojimai gali būti pratęsti dar iki 3 mėnesių. Teismo įpareigojimų pratęsimų skaičius neribojamas, jei turima informacijos apie asmens keliamą grėsmę šio įstatymo saugomoms vertybėms“. Toks siūlomas teisinis reguliavimas abejotinas. 6.1.
numatyti teismo įpareigojimai savo turiniu visiškai ar iš dalies sutampa su kai kuriomis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytomis kardomosiomis priemonės (pvz., ONPĮ numatomas teismo įpareigojimas taikyti intensyvią priežiūrą sutampa su kardomąja priemone – intensyvia priežiūra), taip pat iš dalies sutampa su kai kuriomis BK numatytomis bausmėmis ir baudžiamojo poveikio priemonėmis (pvz., ONPĮ numatomi teismo įpareigojimai nepalaikyti ryšių su nurodytais asmenimis, nekeisti gyvenamosios vietos be pareigūno sutikimo ir nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje iš dalies sutampa su bausme – laisvės apribojimu). Vis dėlto kardomosios priemonės, bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonės negali būti taikomos neribotą laiko tarpą. Maksimali kardomųjų priemonių taikymo trukmė apribota viso baudžiamojo proceso trukme, o bausmių ir baudžiamojo poveikio priemonių taikymo konkreti maksimali riba numatyta BK. Todėl manytina, kad ir ONPĮ turėtų būti numatytas maksimalus teismo įpareigojimų pratęsimų skaičius. Priešingu atveju, galėtų susiklostyti situacijos, kai prevencinės priemonės – teismo įpareigojimai dėl pernelyg ilgos taikymo trukmės taptų jau ne prevencinio, bet labiau baudžiamojo pobūdžio. 6.2. Be to, kardomosios priemonės baudžiamajame procese skiriamos tik tuo atveju, kai yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis jau padarė nusikalstamą veiką (BPK
tik tada, kai įstatymo nustatyta tvarka asmuo yra pripažintas kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo. Tuo tarpu ONPĮ numatomi teismo įpareigojimai iš esmės turėtų būti taikomi tada, kai turima duomenų, leidžiančių manyti, kad asmuo gali daryti tam tikras nusikalstamas veikas ateityje.
Taigi ONPĮ numatomų teismo įpareigojimų faktinis taikymo pagrindas leidžia abejoti, ar jis būtų pakankamas norint taikyti šias prevencines priemones, pvz., ilgiau nei 2 metus (šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo 7 straipsnio 7 dalyje numatytas maksimalus teismo įpareigojimų taikymo terminas – 9 mėnesiai). Manytina, kad vien tik grėsmės, jog asmuo gali daryti nusikalstamas veikas, egzistavimas negalėtų pateisinti neribotai besitęsiančio intensyviai žmogaus teises varžančių priemonių taikymo. 7. ONPĮ 9 straipsnio
pasiekti jų skyrimo metu kelti tikslai arba vykdyti teismo įpareigojimus nebetikslinga, pareigūnas per 3 kalendorines dienas nuo šių aplinkybių atsiradimo (paaiškėjimo) surašo nutarimą nutraukti teismo įpareigojimų vykdymą, <...> ir apie tai informuojamas teismo įpareigojimus paskyręs apylinkės teismas“. Iš šios ir kitų ONPĮ numatomų nuostatų nėra aišku, kokiu tikslu apylinkės teismas būtų informuojamas apie pareigūno nutarimą nutraukti teismo įpareigojimų vykdymą ir ar teismas šio nutarimo pagrindu galėtų priimti kokį nors sprendimą. 8. Teismo įpareigojimo – laikino ribojimo verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – pavadinimas ir jo turinys yra prieštaringi. Nors pavadinime vartojamas žodis „ribojimas“, tačiau, remiantis ONPĮ 16 straipsnio 1 dalimi, šio „ribojimo“ turinį sudaro „draudimas (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų) asmeniui vykdyti ūkinę, komercinę, finansinę ar profesinę veiklą, sudaryti tam tikrus sandorius arba imtis kitų veiksmų“.
Atsižvelgiant į tai, kad Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime yra pažymėjęs, jog „Prevencinės priemonės siejasi su tam tikru žmogaus teisių ir laisvių įgyvendinimo ribojimu, kuriuo negali būti paneigta pati šių teisių ir laisvių esmė“, siūlytina ONPĮ 16 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžio „draudimas“ įrašyti žodį „ribojimas“. 9. ONPĮ III skyriuje numatomi organizuotų nusikalstamų grupių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis sąlygos ir pagrindai. ONPĮ 19 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad „Reikšmingai slaptai bendradarbiavusį asmenį atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka, jeigu jis suteikė šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją, nors ir dalyvavo organizuotos nusikalstamos grupės veikloje ir jos daromose nusikalstamose veikose, išskyrus šio straipsnio 6 dalyje numatytus atvejus“. Tai reiškia, kad asmuo, padaręs nusikalstamas veikas organizuotos nusikalstamos grupės sudėtyje, bet reikšmingai slaptai bendradarbiavęs su teisėsauga, galėtų išvengti absoliučiai visų baudžiamosios atsakomybės turinį sudarančių elementų – pripažinimo kaltu padarius nusikalstamą veiką, bausmės ar baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimo, teistumo ir pan. Remiantis kartu teikiamo įstatymo projekto Nr. XIIP-4059(2) nuostatomis, reikšmingas slaptas bendradarbiavimas su teisėsaugos institucijomis būtų pagrindas nepradėti ikiteisminio tyrimo, o pradėjus – jį nutraukti. Atkreiptinas dėmesys, kad ONPĮ III skyriuje įtvirtintas teisinis reguliavimas „persipina“ su įtvirtintuoju BK 39¹ straipsnyje.
BK 39¹ straipsnyje numatomas esminis atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindas iš esmės visiškai sutampa su ONPĮ III skyriuje numatomo imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo suteikimo esminiu pagrindu – abu šie institutai gali būti taikomi tik tada, kai su teisėsauga bendradarbiaujantis asmuo suteikia vertingos informacijos, padedančios atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo (ONPĮ kontekste – organizuotos nusikalstamos grupės) daromas nusikalstamas veikas. ONPĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad „Organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar asmeniui, susijusiam su organizuotu nusikalstamumu, gali būti suteiktas imunitetas nuo persekiojimo baudžiamąja tvarka <...>, jei šis asmuo reikšmingai slaptai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis“, o BK 39¹ straipsnio 1 dalyje – jog „Asmuo <...> gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis <...> aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“. Priėmus projekte numatomą teisinį reguliavimą, asmens, dalyvavusio darant nusikalstamas veikas organizuotoje grupėje ar nusikalstamame susivienijime (ONPĮ kontekste – organizuotoje nusikalstamoje grupėje), atžvilgiu galėtų būti taikomas tiek ONPĮ 19 straipsnis, tiek BK 39¹ straipsnis. Pažymėtina, kad asmens atžvilgiu pritaikius ONPĮ III skyriaus nuostatas toks asmuo apskritai nebūtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, o asmenį atleidžiant nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu toks asmuo būtų pripažįstamas kaltu ir jam galėtų būti taikomos baudžiamojo poveikio priemonės (pvz., turto konfiskavimas).
Taip pat atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu asmuo nebūtų laikomas nepriekaištingos reputacijos kai kurių kitų įstatymų kontekste (pvz., Lietuvos advokatūros įstatymo 8 straipsnio 3 punktas), o pritaikius ONPĮ III skyriaus nuostatas – būtų. ONPĮ III skyriuje ir BK 39¹ straipsnyje iš esmės nėra jokių kriterijų, kurie padėtų tarpusavyje atriboti šiuos du institutus. Vadinasi, valstybės institucijos galėtų rinktis, kurį iš jų taikyti konkrečiu atveju. Vis dėlto, manytina, kad visiškas atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, turint omenyje tokio atsisakymo padarinius (asmuo nepripažįstamas kaltu, jam nebūtų galima pritaikyti BK numatyto paprasto ar išplėstinio turto konfiskavimo ir pan.) ir galimai padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, prieštarautų teisingumo principui. Be to, ONPĮ III skyriuje įtvirtintas teisinis reguliavimas visiškai paneigtų baudžiamojoje teisėje pripažįstamą atsakomybės neišvengiamumo principą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat į tai, kad jau dabar galiojantis teisinis reguliavimas (BK 39¹ straipsnis) numato teisinį mechanizmą, padedantį išaiškinti organizuotas grupes ir nusikalstamus susivienijimus (ONPĮ kontekste – organizuotas nusikalstamas grupes), siūlytina atsisakyti viso ONPĮ III skyriaus. 10. Jeigu nebūtų atsižvelgta į 9 pastabą, tuomet dėl ONPĮ III skyriuje numatomo teisinio reguliavimo teikiame šiuos pastebėjimus: 10.1.
ONPĮ III skyrius vadinasi
INSTITUCIJOMIS SĄLYGOS IR PAGRINDAI“, tačiau ONPĮ 18 straipsnio 1 dalyje numatoma, kad imunitetas nuo persekiojimo baudžiamąja tvarka už galimai padarytas nusikalstamas veikas gali būti suteiktas ne tik organizuotos nusikalstamos grupės nariui, bet ir asmeniui, susijusiam su organizuotu nusikalstamumu. Atsižvelgiant į tai, tikslintinas ONPĮ III skyriaus pavadinimas. 10.2. ONPĮ 18 straipsnio 1 dalyje vietoje žodžių „organizuotu nusikalstamumu“ siūlytina įrašyti žodžius „organizuota nusikalstama grupe“. 10.3. ONPĮ 18 straipsnio 1 dalyje prieš žodį „tyrimą“ įrašytinas žodis „ikiteisminį“. 10.4. ONPĮ 18 straipsnio 1 dalyje po žodžių „ir jų narių“ įrašytini žodžiai „padarytų nusikalstamų veikų“. 10.5. ONPĮ 19 straipsnio 2 dalyje numatoma, kad „Reikšmingas slaptas bendradarbiavimas, jo sąlygos, jų nesilaikymo pasekmės užfiksuojamos rašytiniame tokio asmens ir policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno susitarime. Kadangi imunitetą nuo persekiojimo baudžiamąja tvarka, remiantis ONPĮ 19 straipsnio 3 dalimi, galėtų suteikti tik teismas, manytina, jog teismas turėtų patvirtinti ir rašytinį asmens ir policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno susitarimą. Tokiu atveju ONPĮ 19 straipsnio 5 dalis turėtų būti papildyta nuostata, pagal kurią teikimą dėl atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka apygardos teismui teikiantis prokuroras kartu su teikimu privalėtų pateikti ir minėtą susitarimą. 10.6.
ONPĮ 19 straipsnio 3 dalį teikimą dėl atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka apygardos teismui teiktų būtent prokuroras, o ne ONPĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytas policijos pareigūnas, manytina, jog sudarant ONPĮ 19 straipsnio 2 dalyje nurodytą susitarimą valstybę turėtų atstovauti irgi prokuroras. 10.7. ONPĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalyse numatomas teisinis reguliavimas atitinka ne ONPĮ 20, o 19 straipsnio reguliavimo dalyką, todėl siūlytina ONPĮ 20 straipsnio 2 ir 3 dalis perkelti būtent į ONPĮ
numatoma, kad „Atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka panaikinamas apygardos teismo pirmininko, jo įgalioto teisėjo ar šio įstatymo 20 straipsnio
nutartimi pagal prokuroro motyvuotą teikimą <...>“. Pastebėtina, kad Lietuvos apeliacinis teismas ONPĮ 20 straipsnio 1 dalyje numatytais atvejais galėtų priimti du alternatyvius sprendimus: 1) arba patenkinti prokuroro skundą dėl apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo sprendimo atsisakyti sankcionuoti atsisakymą reikšmingai slaptai bendradarbiavusį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, 2) arba tokį prokuroro skundą atmesti. ONPĮ 21 straipsnio 2 dalyje numatomas atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka panaikinamas galėtų būti taikomas tik tada, kai Lietuvos apeliacinis prieš tai būtų priėmęs pirmąjį iš nurodytų dviejų sprendimų. Dėl to ONPĮ 21 straipsnio 2 dalis turėtų būti atitinkamai tikslinama. 10.9. ONPĮ 21 straipsnio 3 dalyje numatoma tokia prokuroro teikimo pagrindu priimtos teismo nutarties apskundimo tvarka:
1) apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartis gali būti skundžiama apygardos teismo pirmininkui; 2) apygardos teismo pirmininko nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau iš ONPĮ 21 straipsnio 3 dalies nuostatų nėra aišku, ar joje įtvirtinta vienpakopė, ar dvipakopė apskundimo sistema.
ONPĮ 21 straipsnio 3 dalies antras ir trečias sakinys, viena vertus, suponuoja išvadą, kad tais atvejais, kai skundžiamą nutartį buvo priėmęs apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas, tuomet tokią nutartį galima apskųsti tik apygardos teismo pirmininkui, o tais atvejais, kai skundžiamą nutartį buvo priėmęs apygardos teismo pirmininkas, tuomet tokią nutartį galima apskųsti tik Lietuvos apeliaciniam teismui. Tačiau ONPĮ 21 straipsnio 3 dalies paskutinis sakinys („Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“) reiškia, kad galutinis ir neskundžiamas yra būtent Lietuvos apeliacinio teismo, o ne apygardos teismo pirmininko sprendimas. 10.10. Taip pat pastebėtina, kad ONPĮ
to, ar jame įtvirtinta vienpakopė, ar dvipakopė apskundimo sistema. Jeigu jame įtvirtinta vienpakopė apskundimo sistema, tuomet iš ONPĮ nuostatų nėra aišku, kodėl tais atvejais, kai skundžiamą sprendimą yra priėmęs apygardos teismo pirmininko įgaliotas teisėjas, tuomet toks sprendimas turėtų būti skundžiamas to paties apygardos teismo pirmininkui, o kai skundžiamą sprendimą yra priėmęs apygardos teismo pirminininkas, tuomet toks sprendimas turėtų būti skundžiamas jau Lietuvos apeliaciniam teismui. Pastebėtina, jog Lietuvos apeliacinis teismas yra aukštesnės grandies teismas negu apygardos teismas, todėl tai reiškia, kad skundų nagrinėjimas Lietuvos apeliaciniame teisme garantuoja didesnę žmogaus teisių apsaugą, kadangi jame dirbantiems teisėjams yra keliami aukštesni kvalifikacijos reikalavimai negu apygardos teismo teisėjams. Be to, teisinis reguliavimas, pagal kurį skundą dėl apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo priimto sprendimo nagrinėtų to paties teismo pirmininkas, keltų abejonių dėl jo atitikties teismo nešališkumo principui.
Kita vertus, jeigu ONPĮ 21 straipsnio
reguliavimas sistemiškai nedera su ONPĮ 20 straipsnio 1 dalimi ir tuo pačiu su baudžiamąjį bei civilinį teismo procesus reglamentuojančiais įstatymais, kadangi paprastai byloje antrą kartą skundžiant galutinį teismo sprendimą tokį skundą nagrinėja Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. 10.11. Iš ONPĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų seka, kad tais atvejais, kai prokuroras teikimą dėl atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka panaikinimo pirmiausia teiktų Lietuvos apeliaciniam teismui, tuomet Lietuvos apeliacinio teismo sprendimo apskritai nebūtų įmanoma apskųsti, todėl manytina, kad ONPĮ 21 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatos galimai nepagrįstai riboja asmens teisę į apeliaciją. 10.12. 10.10. ir 10.11. punktuose pateiktos pastabos taikytinos ir ONPĮ 21 straipsnio 5 dalies atžvilgiu. 10.13. Visame ONPĮ III skyriuje trūksta nuostatų, numatančių, per kiek laiko apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas turėtų priimti ONPĮ III skyriuje numatomus sprendimus. Pastebėtina, kad tokios nuostatos dėl bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme ONPĮ III skyriuje yra įtvirtintos (ONPĮ 20 straipsnio 1 dalyje, 21 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtinta, kad „Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apygardos teismo“). 10.14. Vienur ONPĮ 21 straipsnyje teismo priimami aktai vadinami sprendimais, kitur – nutartimis. Nėra aišku, kuo grindžiamas toks ONPĮ 21 straipsnyje vartojamų sąvokų diferencijavimas, todėl siūlytina jas suvienodinti. 10.15.
numatoma, kad „Jeigu šio įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisėjas priima sprendimą atsisakyti panaikinti atsisakymą reikšmingai slaptai bendradarbiavusį asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, teikimą teikiantis prokuroras gali per 20 kalendorinių dienų apskųsti apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo sprendimą apygardos teismo pirmininkui“. ONPĮ 19 straipsnio 3 dalyje nurodyti teisėjai – apygardos teismo pirmininkas ar jo įgaliotas teisėjas. Pagal nurodytą ONPĮ 21 straipsnio 5 dalyje numatomą teisinį reguliavimą būtų galima apskųsti tik apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo sprendimą apygardos teismo pirmininkui, bet ne apygardos teismo pirmininko sprendimą apygardos teismo pirmininkui, todėl ONPĮ 21 straipsnio 5 dalis turėtų būti tikslinama. 10.16. ONPĮ 21 straipsnio 4 ir 5 dalys sukeistinos vietomis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Mikšys, tel. (85) 239 6891, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (85) 239 6167, el. p. [email protected] [1] Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad
„Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai –
vienam ar keliems apysunkiams, sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Michal Mackevič, Komiteto nariai: Gediminas Jakavonis, Vytautas Antanas Matulevičius, Andrius Mazuronis, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Komiteto 2016-10-12 posėdyje taip pat dalyvavo Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Andžejus Roginskis, Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Artūras Belovas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pastebėtina, kad šioje dalyje nepaminėtas projekto trečiasis skyrius, reguliuojantis organizuotų nusikalstamų grupių narių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 straipsnio pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas mažąja raide.
Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 3. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
123
netiksli formuluotė „vykdomą nusikalstamą veiką“. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos gali būti daromos, bet ne vykdomos. Atsižvelgiant į tai, atitinkama formuluotė keistina ir projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 4. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
aiškus projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos vienos iš pagrindinių šio įstatymo sąvokų „Organizuota nusikalstama grupė“ santykis su Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtomis bendrininkavimo formomis organizuota grupe ir nusikalstamu susivienijimu. Atkreiptinas dėmesys, kad BK tiek organizuota grupė, tiek nusikalstamas susivienijimas siejami ne tik su labai sunkių ar sunkių nusikaltimų darymu, bet ir su apysunkių nusikaltimų darymu; o organizuota grupe gali būti padaromi ir keli nesunkūs nusikaltimai. Be to, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas nėra susieti su specialiu tikslu – pelno ir (ar) kitokios naudos gavimu (past. – taip pat neaišku, ką reiškia abstraktus terminas „kitokia nauda“); organizuota grupė gali susiformuoti konkrečiam nusikaltimui, ir išankstinis susitarimas ar „tam tikras laiko tarpas susiformuoti“ tokiai grupei nėra būtinas; organizuota grupė nebūtinai yra susijusi su prievartos ir bauginimo metodų naudojimu ir kt. Akcentuotina ir tai, kad apibrėžimas „Organizuota nusikalstama grupė“ neatitinka ir 2008 m. spalio 24 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL 2008 L 300, p. 42) 1 straipsnio apibrėžimų
„nusikalstama organizacija“ ir „struktūrą turintis susivienijimas“.
Nepritarti Sąvoka „organizuota nusikalstama grupė“ ir jos turinys išsamiai aptarti įstatymo projekto rengimo darbo grupėje. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto ir BK taikymo sąlygos, paskirtis ir tikslai skiriasi, todėl skiriasi ir juose vartojamų sąvokų turinys. Terminu „organizuota nusikalstama grupė“ siekiama apibrėžti subjektus, kurių atžvilgiu bus taikomas Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymas, o ne BK. 5. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
(projekto 2 straipsnio 3 dalis). Šis socialinis reiškinys yra itin plataus konteksto. Įstatyme pateikiant organizuoto nusikalstamumo apibrėžimą (past. – siaurąja prasme), galima gauti priešingą siekiamiems tikslams rezultatą – t. y. dalis reiškinio, kurį siekiama kontroliuoti ir užkardyti, tiesiog nepateks į šio įstatymo reguliavimo dalyką. Pritarti Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5-9 punktuose nurodytas pastabas sąvoka ,,organizuotas nusikalstamumas“ tikslintina. 6. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
apibrėžimas yra tikslus. Pavyzdžiui, šiame apibrėžime vartojama formuluotė „nusikalstamų veikų prieš“ (čia ir toliau pabraukta mūsų) neatitinka BK specialiosios dalies skyrių pavadinimų formuluočių, o po minėtos formuluotės vardijami rūšiniai nusikalstamų veikų objektai neatitinka BK specialiosios dalies skyrių eiliškumo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
to, keltinas klausimas, ar išsamus projekto 2 straipsnio 3 dalyje išvardintų objektų sąrašas. Manytina, kad organizuotas nusikalstamumas yra reiškinys, galintis apimti beveik visų rūšių nusikalstamas veikas.
Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsnio 3 dalyje nėra paminėtos nusikalstamos veikos, nustatytos, pvz., BK XIX skyriuje „Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei“ (pvz., jo 145 straipsnyje „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“), BK XX skyriuje „Nusikaltimai žmogaus laisvei“, BK XXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai“ (pvz., jo 157 straipsnyje „Vaiko pirkimas arba pardavimas“, 159 straipsnyje „Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką“, 162 straipsnyje „Vaiko išnaudojimas pornografijai“), BK XXXVI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga“, BK XXXVII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis“, BK XLII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai“ (pvz., jo 291 straipsnyje „Neteisėtas valstybės sienos perėjimas“, 292 straipsnyje „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“, 293 straipsnyje „Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas“), BK XLIV skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“ (pvz., jo 307 straipsnyje
„Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“, 308 straipsnyje „Įtraukimas į
prostituciją“), taip pat kituose BK skyriuose ir jų straipsniuose. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3 8.
Be to, nėra aišku, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje minimos „nusikalstamos veikos prieš visuomenę“ reiškia tą patį, ką ir nusikaltimai visuomenės saugumui (BK XXXV skyrius), „nusikalstamos veikos prieš valstybės saugumą“ reiškia tą patį, ką ir nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (BK XVI skyrius), „nusikalstamos veikos prieš valstybės finansus“ reiškia tą patį, ką ir nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2331
projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotės „valstybės finansus ar nuosavybę“ nėra aišku, ar minima nuosavybė taip pat turi būti vien valstybės. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 23 straipsnio 1 dalies formuluotės
„valstybės finansams ar nuosavybei“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
45
Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdančios veiklą, kuria siekiama kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą. Tačiau nėra aišku, ar formuluotė „šis įstatymas“ reiškia Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą, ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Pastaruoju atveju pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra nustatyta veiklos, kuria siekiama kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą, pagrindų ir tvarkos. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 2 straipsnio 5 dalies formuluotės „šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka“. Pritarti Komiteto manymu, formuluotė
„šio įstatymo“ negali būti suprantama kaip daranti nuorodą į kurį nors kitą
įstatymą nei keičiamą projektu. 11. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
Projekto
laikomasi projekto 6, 8, 10, 11, 13 ir 21 straipsniuose. Be to, nėra aišku, kieno padaliniai yra įgalioti vykdyti kriminalinę žvalgybą: kriminalinė žvalgybos pagrindinių institucijų padaliniai ar kokių nors kitų institucijų padaliniai? Pritarti Siūlytina keisti sąvoką į
„kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų padaliniai“. 12. Lietuvos Respublikos Seimo
kanceliarijos Teisės departamentas
6
organizuotų nusikalstamų grupių, kurias atrinko Policijos departamentas ar kitos įstaigos arba institucijos, sąrašas. Tačiau žodis „atrinko“ indikuoja, kad šis atrinkimo veiksmas yra vienkartinis, ir vieną kartą sudarytas sąrašas nebekinta. Vargu, ar toks teisinis reguliavimas pagrįstas. Pritarti Argumentai. Policija kaip didžiausia ikiteisminio tyrimo įstaiga, vykdanti apie
straipsnio 6 dalį siūlome išdėstyti taip: Pasiūlymas:
„6. Pavojingiausių organizuotų nusikalstamų
grupių sąrašas (toliau – Sąrašas) – Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ar jo įgaliotos policijos įstaigos su kitomis kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis pagal organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančių institucijų patvirtintą metodologiją sudarytas ir su Generaline prokuratūra suderintas pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių sąrašas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
6 13.
Be to, projekto 2 straipsnio 6 dalies frazėje „kurias atrinko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ar jo įgaliota policijos įstaiga su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis“ po žodžio „su“ įrašytinas žodis „kitomis“, kadangi, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, Policijos departamentas taip pat yra viena iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų. Pritarti Žr. argumentus ir pasiūlymą
kanceliarijos Teisės departamentas
1
3 straipsnio 1 punkte siūlytina vartoti konstitucinę žmogaus teisių ir laisvių sampratą. Be to, detalizuotina punkto vartojama formuluotė „turi teisę į gynybą“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 15. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 3 straipsnio 2 ir 4 punktuose minimas „įstatymas“ reiškia šį, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą, prieš žodžius
„įstatyme“ ir „įstatymo“ atitinkamai įrašytini žodžiai „šiame“ ir „šio“. Jeigu žodis „įstatymas“ reiškia apskritai Lietuvos Respublikos įstatymus,
vartotina daugiskaita. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 16. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
to, projekto 3 straipsnio 4 punkto žodis „Įstatyme“ rašytinas mažąja raide, o prieš jį įrašytinas žodis „šiame“. Projekto 3 straipsnio 6 punkto žodis
„Įstatyme“ keistinas mažąja raide rašomu žodžiu „įstatymuose“. Pritarti
Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 17. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-074 2, 4 17.
Diskutuotina, ar projekto 4 straipsnio 2 punkte numatytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės uždavinys atgrasinti asmenis nuo (bet kokių) nusikalstamų veikų darymo ir 4 punkte numatytas uždavinys užtikrinti (bet kokių) nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą projekto kontekste nėra pernelyg platūs. Nepritarti Įstatymo projekte nustatyti uždaviniai išplaukia iš įstatymo paskirties ir organizuoto nusikalstamumo sąvokos turinio, kurie neišskiria konkrečių nusikalstamų veikų, atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo apibrėžiant organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės uždavinius neapsiriboti tik tam tikromis nusikalstamomis veikomis. 18. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
621
projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų bei 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto terminologija: formuluotės „užsienio šalių teisėsaugos institucijos“ ir
„užsienio valstybių teisėsaugos institucijos“ bei
„Europos Sąjungos institucijos“ ir „Europos Sąjungos agentūros“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 19. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkto formuluotės „turi teisę naudotis teisėmis“ ir „turi teisę naudotis pareigomis“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 20. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
20Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte detalizuotina, kam teikti paramą ir su kuo keistis informacija turi teisę
organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinantys padaliniai. Pritarti Pasiūlymas:
3) bendradarbiauti su užsienio valstybių teisėsaugos institucijomis bei tarptautinėmis organizacijomis, Europos Sąjungos agentūromis institucijomis, įstatymų nustatyta tvarka teikti joms paramą, keistis informacija; 21.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1
konkretizuoti šią teisę, nurodant, kur atitinkami asmenys yra kviečiami. Pritarti Pasiūlymas:
4) kviestis asmenis, kuriems planuojamos taikyti, ar yra pritaikytos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės;
kanceliarijos Teisės departamentas
522
derinant su projekto antrame skyriuje vartojama terminologija, keistina formuluote „kontrolės priemonių vykdymas“. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 23. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
to, projekto 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto žodžiai „kontrolės priemonių skyrimas yra nebetikslingas“ keistini žodžiais „kontrolės priemonių vykdymas yra nebetikslingas“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 24. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
reikšmingai išplečiamas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių ratas. Siūloma praplėsti teismo skiriamų įpareigojimų sąrašą šiomis priemonėmis: nevairuoti transporto priemonės; informuoti pareigūną apie visus sandorius, kurių vertė yra didesnė nei 40 bazinių socialinių išmokų; taikyti turto areštą; įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas; taikyti laikiną apribojimą arba draudimą verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla; taikyti intensyvią priežiūrą.
Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad turi būti apsvarstytas visų šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, ypač akcentuojant turto konfiskavimo problematiką. Kelia pagrįstų abejonių žemesnis nei baudžiamajame procese įrodymų pakankamumas ir prezumpcijų taikymas prevencijos tikslais. Atsižvelgiant į tai, visas antras projekto skyrius privalo būti apsvarstytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) kontekste. Konvencijos
pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus. 2. Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. 3.
padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas: a) kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus; b) kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai; c) kad jis galėtų gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai; d) kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams; e) kad jis galėtų nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba.“ Kaip atkreipia dėmesį Lietuvos teisės instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkai, „[...] sprendžiant, ar turto konfiskavimu, remiantis žemesniu neteisėtos turto kilmės įrodymų pakankamumu, nei būtinas įrodyti nusikaltimą, ir konfiskavimui palankių prezumpcijų taikymu nepažeidžiama Konvencija, visų pirma iškyla Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos ir pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintos teisės į nuosavybės apsaugą taikymo klausimas. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis ir iš jos kylančios garantijos netaikomos, jei turto konfiskavimo procesas nėra kartu ir baudžiamasis kaltinimas. Apie tai sprendžiama atsižvelgiant į tris kriterijus: kaip šis klausimas vertinamas pagal nacionalinę teisę, kaltinimo pobūdį ir gresiančią sankciją. Tokio kaltinimo nėra, jeigu šio proceso tikslas nėra nubausti, nuteisti ar išteisinti ir tokios nuostatos laikomasi nacionalinėje teisėje, proceso padariniai neturi įtakos įrašams apie teistumą.
Tokiais atvejais turtas gali būti konfiskuojamas taikant minėtus įrodinėjimo palengvinimus prevenciniais tikslais, siekiant užkirsti kelią neteisėtai įgyto turto panaudojimui darant nusikaltimus, pavyzdžiui, organizuotam nusikalstamumui ar prekybai narkotikais. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nepažeidžia ir siekis tokiu būdu apskritai konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą, kuris gali būti susijęs ir su kitais, mažiau pavojingais nusikaltimais. Konfiskuojant turtą minėtais tikslais ir būdu nėra pažeidžiamas ir Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis.“[¹] Nepritarti Komiteto nuomone, dėl susiklosčiusios įstatymo taikymo praktikos, visi siūlymai dėl papildomų kontrolės ir užkardymo priemonių yra pagrįsti. Didžioji dalis teismo įpareigojimų (išskyrus turto areštą ir įpareigojimą asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas, kurios išimtinai galės būti taikomos tik pavojingiausioms organizuotoms nusikalstamoms grupėms ir su jomis susijusiems asmenims) bus skiriama tik po oficialaus perspėjimo, kai asmeniui raštišku reikalavimu parodomas jo veiksmų priešingumas teisei bei pavojingumas visuomenei. Oficialiu perspėjimu siekiama, kad pats asmuo savikritiškai įvertintų savo veiksmus ir jų atsisakytų, pradėtų laikytis Konstitucijos ir įstatymų. Taip pat pažymėtina, kad turto konfiskavimo taikymo procesas, skirtingai nuo baudžiamojo proceso, yra prevencinė priemonė, skirta užkirsti kelią neteisėtai panaudoti konfiskuojamą turtą, kuris taikytinas remiantis įstatymu, siekiant užtikrinti viešąjį interesą – užkirsti kelią neteisėtam turto, kurio teisėta kilmė neįrodyta, panaudojimui visuomenei pavojingu būdu.
Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas klausimą dėl turto konfiskavimo atitikties Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, yra pabrėžęs, kad žemesnio neteisėtos turto kilmės įrodymų pakankamumo, nei būtinas įrodyti nusikaltimą ir kartu konfiskavimui palankių prezumpcijų taikymas prevenciniais tikslais kovojant su svarbiausiais nusikaltimais (organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais) atitinka šio tikslo svarbą ir neprieštarauja proporcingumo principui. 25. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projektu teikiamų naujų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių dubliuojasi su baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonėmis ir procesinėmis prievartos priemonėmis. Svarstytina, ar, įtvirtinus naują reguliavimą, nekils šių priemonių taikymo problemų. Pastebėtina, kad pritaikius itin griežtas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones, procesinės sankcijos gali proporcingai sumenkti ir neužtikrinti savo paskirties. Akcentuotina, kad, kaip įtvirtinta projekto 8 straipsnio 3 dalyje, „Teismo įpareigojimai – tam tikrų pareigų ir (ar) teisių apribojimo asmenims nustatymas prevenciniais tikslais, siekiant apsaugoti visuomenės ir valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, užtikrinti kitų asmenų teises ir laisves.“ Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad prevenciniais tikslais nustatomos priemonės negali būti griežtesnės ir riboti žmogaus teisių ir laisvių labiau, nei represinio pobūdžio priemonės.
Manytina, kad šis reikalavimas, priėmus teikiamą projektą, būtų pažeistas. Nepritarti Nors dalis projektu teikiamų naujų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių santykinai panašios į baudžiamojo, administracinio poveikio ar procesines prievartos priemones, bet jos išimtinai taikomos tik ONG narių, kai kurios tik pavojingiausių ONG narių, ar su organizuotu nusikalstamumu susijusių asmenų atžvilgiu. Manytume, kad įtvirtinus naują reguliavimą, nekils šių priemonių taikymo problemų. Taip pat pažymėtina, kad nors nusikalstamumo ribojimo bei mažinimo represinėmis ir prevencinėmis priemonėmis galutinis tikslas yra tas pats – jomis siekiama šalinti nusikalstamumą, tačiau jų taikymo pagrindas, poveikio kryptys, tiesioginė paskirtis, turinys, taip pat taikymo teisiniai padariniai skiriasi. Represinėmis priemonėmis yra reaguojama į jau padarytą nusikaltimą ir siekiama užkirsti kelią nusikaltusiems ir kitiems asmenims daryti naujas nusikalstamas veikas, o prevencinėmis priemonėmis siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi. Teismo įpareigojimai yra ne bausmė, kuri pagal Konstituciją gali būti skiriama teismo nuosprendžiu asmeniui už nusikaltimo padarymą, bet prevencinė poveikio priemonė, taikoma siekiant riboti ir mažinti organizuotą nusikalstamumą.
Šios priemonės tikslas
pirmasis sakinys yra perteklinis (žr. projekto 7 straipsnį). Taip pat manytina, kad perteklinis yra ir projekto 8 straipsnio 2 dalies žodis „būtinai“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 27. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
37
juo susiję asmenys“ teisinis turinys. Be to, abejotina, ar konstituciškai pagrįsta būtų skirti teismo įpareigojimą ne vien organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar asmeniui, susijusiam su organizuotu nusikalstamumu (žr. projekto 7 straipsnį), bet ir kitiems su tokiais asmenimis kažkaip susijusiems asmenims. Pažymėtina, kad ta pati sąvoka vartojama ir projekto 21 straipsnio 7 dalyje. Pritarti. Šiame punkte žodžiai „su juo susiję asmenys“ yra pertekliniai, nes asmenys, kuriems taikomi teismo įpareigojimai, apibrėžti projekto
galima tik ONG narius ir asmenis, susijusius su organizuotu nusikalstamumu. 28. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9104453 28.
Suvienodintinos projekto 8 straipsnio 4 dalies sąvoka „asmuo, kuriam pritaikytas ir pareikštas oficialus perspėjimas“, 9 straipsnio 4 ir 5 dalių sąvoka „asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas“ bei 10 straipsnio 3 dalies sąvoka „asmuo, kuriam buvo pareikštas oficialus perspėjimas“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 29. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-0785
29Po projekto 8 straipsnio 5 dalies žodžio „ir“ siūlytina skliaustuose įrašyti žodį „ar“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 30. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-079
30Projekte apibrėžtina, kas be advokato gali būti asmens atstovu, kuris numatomas projekto 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 12 straipsnio 3 dalyje. Pritarti Siūlytina apibrėžti, kas gali būti asmens atstovu. 31. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-0710
1233
31Diskutuotina, ar projekto 10 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims pakanka laiku pranešti vien apie teismo posėdžio datą, o ne apie konkretų tos dienos laiką. Pritarti Siūlytina į aptariamą nuostatą įtraukti ir tos dienos laiką. 32. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-0711
1
32Manytina, kad projekto 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų pateikti nuorodą ne vien į 8 straipsnio 5 dalį, bet ir į 8 straipsnio 4 dalį. Pritarti
5
33Redaguotina projekto 11 straipsnio 5 dalies formuluotė „teikimą sprendžia“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 34. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-0711
12578 1 34.
Diskutuotina, ar projekto 11 straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse, taip pat 12 straipsnio 1 dalyje vietoj „apylinkės teismo teisėjo“ ir „teisėjo“ neturėtų būti atitinkamai minimas „apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas“ ir „ikiteisminio tyrimo teisėjas“. Nepritarti Skundus pagal galiojantį Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą nagrinėja teismai, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu. 35. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
apylinkės teismo teisėjas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normomis tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas. Pirma, diskutuotina, ar šioje dalyje neturėtų būti paminėtas ir Baudžiamojo proceso kodeksas. Antra, Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, tuo tarpu projekto 1 straipsnyje kalbama apie teismo įpareigojimų skyrimą, o ne apie ginčą dėl teismo įpareigojimų paskyrimo ar nepaskyrimo. Nepritarti Projekte yra reglamentuota teismo įpareigojimų skyrimo ir sprendimų apskundimo tvarka, dėl to nebus poreikio taikyti kitas procesines nuostatas. Atsižvelgiant į tai, siūlome projekto 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip:
Pasiūlymas „5. Teikimą skirti teismo įpareigojimus nagrinėja ir sprendžia apylinkės teismo teisėjas pagal organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančio padalinio buvimo vietą, dalyvaujant asmeniui, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, ir pareigūnui. Nagrinėdamas teikimus apylinkės teismo teisėjas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normomis tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas.
Teisme sprendžiant teismo įpareigojimų skyrimo klausimą gali dalyvauti tokio asmens advokatas (atstovas).“
kanceliarijos Teisės departamentas
6
36Pagal projekto 11 straipsnio 6 dalį asmuo gali būti laikinai sulaikytas. Tačiau pažymėtina, kad projekte laikinas sulaikymas nėra detaliai
sureguliuotas (plg. su Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu): nenumatytos laikinai sulaikomo asmens garantijos, prokuroro dalyvavimas, laikino sulaikymo taikymo apribojimai ir pan. Pritarti Argumentai Komiteto manymu, asmeniui, dėl kurio teismas nagrinėja teikimą neatvykus į teismą prieš tai tinkamai informavus ir nesant svarbių neatvykimo priežasčių, teismo įpareigojimai galėtų būti skiriami in absentia dalyvaujant jo atstovui. Pasiūlymas
„6. Jei asmuo, dėl kurio teismas nagrinėja teikimą dėl
teismo įpareigojimų skyrimo, neatvyksta į teismą be paaiškinamos priežasties, tokio asmens atžvilgiu teismas priima nutarimą laikinai sulaikyti ir pristatyti asmenį į teismą. Laikinai sulaikytas asmuo per kuo trumpesnius terminus turi būti pristatytas į teismą. Laikinas sulaikymas pagal teismo nutarimą negali trukti ilgiau nei 48 valandas., teismo įpareigojimai gali būti paskirti ir jam nedalyvaujant, jeigu jam tinkamai ir laiku pranešta apie teikimo skirti teismo įpareigojimus nagrinėjimo vietą, datą ir laiką ir jeigu iš asmens negautas prašymas atidėti teikimo skirti teismo įpareigojimus nagrinėjimą.
Kai yra gautas asmens, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, prašymas atidėti teikimo skirti teismo įpareigojimus nagrinėjimą, teikimas skirti teismo įpareigojimus gali būti išnagrinėtas nedalyvaujant asmeniui, jeigu teismas, pripažinęs neatvykimo į teikimo skirti teismo įpareigojimus nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta šį asmens, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, prašymą. Atmetus šį prašymą privalo dalyvauti asmens, kuriam siūloma skirti teismo įpareigojimus, atstovas.“
kanceliarijos Teisės departamentas
8
projekto nuostatose vartojama formuluote „advokatas (atstovas)“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 38. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
projekto 11 straipsnio 9 dalies žodžių „ir (ar)“ siūlytina rašyti žodį „ar“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 39. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9
skaičius neribojamas, tačiau projekte būtina nustatyti maksimalią teismo įpareigojimų trukmę. Pritarti Siūloma maksimali teismo įpareigojimų trukmė 12 mėnesių. 40. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
10
„paskyrusį“, o žodis „nustatyto“ – žodžiu „paskirtų“. Pritarti
Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 41.
kanceliarijos Teisės departamentas
221
kodėl, skirtingai nei kitose projekto nuostatose, projekto 12 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnyje šalia asmens advokato nėra paminėtas jo atstovas. Pritarti Siūlytina naudoti vienodą terminiją – „advokatas (atstovas)“. 42. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
vietomis projekto 12 straipsnio 1 dalies ketvirtasis ir penktasis sakiniai. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 43. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
galutinis ir neskundžiamas“, tačiau pastarosios nuostatos nėra projekto 22 straipsnyje, 27 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnio 3 bei 5 dalyse. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 44. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pavadinimu (plg. žodžius „konkrečiai išvardytais“ ir „nurodytais“). Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 45. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 14 straipsnis ir vadinasi „Teismo įpareigojimo nepalaikyti ryšių su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis vykdymas“, jame nėra nuostatų, susijusių su šio teismo įpareigojimo vykdymu; straipsnyje aprašomas tik šio teismo įpareigojimo turinys. Pritarti Siūloma tikslinti nuostatas. 46. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 46.
Projekto
įpareigojimą nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, o jis privalo neišeiti iš gyvenamosios vietos sprendime nustatytu laiku. Nėra aišku, kurį laiką teismas nustato savo sprendime. Pritarti Siūlytina naudoti vienodą terminiją – „būti gyvenamojoje vietoje“. 47. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
83
47Svarstytina,
ar ir kaip projekto 17 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta priemonė – teismo įpareigojimas nevairuoti transporto priemonės – dera su įstatymo paskirtimi ir jo reguliavimo dalyku. Nepritarti Šia priemone siekiama apriboti asmens judėjimo laisvę, sukelti asmeniui nepatogumus būti pasiekiamu bet kur bet kuriuo metu. Transporto priemonė praktikoje būna ne tik organizuotų nusikalstamų grupių narių susisiekimo, tačiau ir nusikalstamų veikų vykdymo priemonė (pvz., kontrabandos nusikaltimas). Manytina, kad priemonė yra būtina ir proporcinga įstatymo tikslams įgyvendinti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tai nėra visiškai nauja teismo įpareigojimų rūšis. Toks teismo įpareigojimas jau buvo nustatytas Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme, kurio redakcija galiojo nuo 1997 m. iki 2001 m. 48. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
1
dienos yra turimos mintyje. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 49. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos
12
projekto 17 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės „pateikti pareigūnui vairuotojo pažymėjimą“ ir „atiduoti pareigūnui vairuotojo pažymėjimą“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 50. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 50.
Projekto
tvarka“ yra pertekliniai (žr. projekto 13 straipsnio 2 dalies nuostatą). Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 51. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
123
pavadinimas nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytu pavadinimu („informuoti pareigūną apie visus sandorius“). Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 52. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 53. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsniu „Laikinas nuosavybės teisės apribojimas“. Suderinus galbūt paaiškėtų, koks yra santykis tarp šių dviejų valstybės prievartos priemonių. Nepritarti Projekte numatytas turto areštas, skirtingai nei BPK
priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jei tokios priemonės nebūtų imtasi. Šiuo atveju turto areštas būtų skirtas užkirsti kelią galimam neteisėtam turto panaudojimui ar ONG veiklos tęstinumui ir stiprinimui. Turto areštas išimtinai bus taikomos tik į pavojingiausių ONG sąrašą įtrauktų ONG nariams ar su jais susijusiems asmenims. 54. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
uždraudimas negali būti savanoriškas. Be to, redaguotinas žodžių junginys „valdyti turtu“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 55.
kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustatyta, kad teismo sprendimu paskirtas turto areštas įsigalioja nuo teismo sprendimo areštuoti turtą paskelbimo asmeniui, o jeigu nėra galimybės paskelbti – kitu metu. Pirma, nėra aišku, kodėl yra būtina teismo sprendimą paskelbti būtent asmeniui. Antra, sunkiai įsivaizduojama situacija, kuomet nebūtų galimybės paskelbti teismo sprendimą. Trečia, projekto 20 straipsnio 2 dalyje numatyta kitokia formuluotė: teismo sprendimas paskirti teismo įpareigojimą įsiteisėja nuo teismo sprendimo paskelbimo. Nepritarti Dėl paskelbimo asmeniui Analogiška formuluotė yra įtvirtinta Civilinio proceso kodekso 675 str. 4 d. „4. Turto areštas įsigalioja nuo turto arešto akto paskelbimo skolininkui, o jeigu nėra galimybės paskelbti, – nuo turto arešto akto įregistravimo turto arešto aktų registre.“
kanceliarijos Teisės departamentas
5
19 straipsnio 5 dalies frazė „taip pat atvejais“ keistina fraze „taip pat tais atvejais“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 57. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
57
projekto 19 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, visų pirma pastebėtina, kad nėra aišku, ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims (5 dalis), ar teismo nuožiūra paskirtam turto saugotojui (administratoriui) (7 dalis). Antra, toks turto perdavimas turto arešto atveju 5 dalyje formuluojamas kaip viena iš galimų alternatyvų, o 7 dalyje pateikiamas kaip vienintelis galimas turto arešto vykdymo būdas (išskyrus 4 dalyje numatytą atvejį). Pritarti Siekiant sukurti tinkamą ir realų turto arešto, kaip vienos iš teismo skiriamų įpareigojimų rūšies, taikymo mechanizmą, buvo atsižvelgta į galiojančius teisės aktus, konkrečiai į Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 677 straipsnio nuostatas. 58.
kanceliarijos Teisės departamentas
126
įpareigojimo pavadinimas nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytu pavadinimu („įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti“). Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 59. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 20 straipsnio 1 dalyje pateikta teismo įpareigojimo sąvoka jos dalyje „įpareigojimas deklaruoti ir pagrįsti – tai reikalavimas pagrįsti“: pirma, neapibrėžta sampratos dalis „įpareigojimas deklaruoti“, antra, įpareigojimas pagrįsti apibrėžiamas vartojant tą pačią sąvoką „pagrįsti“. Nepritarti Šias sąvokas apibrėžia Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymas. 60. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 20 straipsnyje kalbama apie teismo įpareigojimą deklaruoti turtą ir (ar) pajamas, manytina, kad turėtų nepakakti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti vien turto deklaraciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 1 punkte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
4
pajamų gavimo šaltiniai pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais.“ Šios dvi dokumentų rūšys minimos ir antrajame šios dalies sakinyje. Tačiau pažymėtina, kad Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje tokiame pačiame kontekste paminėti dar ir trečiųjų asmenų rašytiniai patvirtinimai.
Pritarti Projekto 20 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad „Turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais.“ Šios dvi dokumentų rūšys minimos ir antrajame šios dalies sakinyje. Tačiau pažymėtina, kad Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje tokiame pačiame kontekste paminėti dar ir trečiųjų asmenų rašytiniai patvirtinimai. 62. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę.“ Nėra aišku, kodėl šioje nuostatoje minimos vien lėšos ir vien jas išmokėjęs, o ne gavęs asmuo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
20 straipsnio 5 dalies nuostata yra nenorminė, o veikiau teorinio pobūdžio, labiau tinkanti projekto aiškinamajam raštui. Be to, nors visame projekto 20 straipsnyje kalbama apie reikalavimą pagrįsti turto ir (ar) pajamų teisėtumą, 5 dalies antrajame sakinyje imama kalbėti apie tai, ką užtenka įrodyti, norint pagrįsti neteisėtą turto ir (ar) pajamų kilmę. Pritarti Ši nuostata atskiria baudžiamąjį konfiskavimą nuo civilinio. 64. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai apie teismo priimtą sprendimą. Be to, šioje dalyje vartojama sąvoka „rizikos analizės išvada“ šio įstatymo kontekste nėra aiški. Pritarti Pasiūlymas per 5 kalendorines dienas. 65.
kanceliarijos Teisės departamentas
6
eurų suma. Projekto aiškinamajame rašte šios sumos pasirinkimas taip pat nėra pagrįstas. Nepritarti Nustatyta 15 000 EUR suma pasirinkta atsižvelgus į tai, kad praktikoje organizuotos nusikalstamos grupės siekia nuslėpti neteisėtai įgytą turtą „skaidydami“ jį į mažesnes dalis, perduodami kitiems asmenims valdyti ir pan. 66. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
(ar) pajamos. Tačiau pažymėtina, kad turtas ir (ar) pajamos šio straipsnio 2 dalyje nėra nurodyti. Svarstytina, ar neturėtas mintyje šio straipsnio 3 dalies
Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 67. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
pagrįsti turtą ir (ar) pajamas konkretus laikotarpis. Kol kas toks laikotarpis nustatomas tik netiesiogiai, projekto 20 straipsnio 3 dalyje
kanceliarijos Teisės departamentas
21
68Diskutuotina,
ar bendraturčiai turėtų būti paminėti tik projekto nuostatose, susijusiose su turto areštu (12 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje), ar ir susijusiose su turto konfiskavimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
21
konkurencijos tarp civilinio ir baudžiamojo turto konfiskavimo klausimas. O tokia problema praktikoje iškils, kadangi tiek civilinis, tiek baudžiamasis turto konfiskavimas bus nukreipti į tą patį neteisėtu būdu įgytą turtą.
Pritarti Siūlytina papildyti projektą nuostata, kad esant konkurencijai tarp civilinio ir baudžiamojo turto konfiskavimo institutų, būtų taikomas baudžiamasis turto konfiskavimas. 70. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2625
žodžiu „numatytame“. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 26 straipsnio 5 dalies pirmosios pastraipos. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 71. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2611253
suderintinos projekto 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 26 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotės „teikimą pateikusio pareigūno“ ir projekto 11 straipsnio
Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 72. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2611253
(ar) pajams siekiama konfiskuoti. Pastebėtina, kad šiai artima projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė yra išsamesnė (o projekto 26 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata – tokia pati glausta). Siūlytina suvienodinti minėtas projekto nuostatas. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 73. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 74. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
to, svarstytina, ar apskritai šios dalies nuostata yra pagrįsta.
Pritarti Pritarti dėl žodžio „jokių“ pakeitimo į „kitų“. Ši nuostata reikalinga takoskyrai tarp civilinio ir baudžiamojo turto konfiskavimo. 75. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
121
nuostatomis, pastebėtina, kad pastarajame straipsnyje yra paminėta, per kokį teismą yra paduodamas skundas ir per kokį terminą priimamas aukštesnio teismo sprendimas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
projekto 23 straipsnio 1 dalyje pateikta teismo įpareigojimo sąvoka jos dalyje „draudimas verstis veikla – draudimas vykdyti veiklą“: sąvoka apibrėžiama vartojant tą pačią sąvoką. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
kitu tekstu, pateiktu skliaustuose. Be to, diskutuotina, ar yra prasminga skliaustuose vardyti ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veikos pavyzdžius, jeigu šis sąrašas vis vien nėra išsamus: baigiasi žodžiu ir santrumpa „ir pan.“
kanceliarijos Teisės departamentas
2312
projekto 23 straipsnio nuostatų lieka neaišku, kuo skiriasi laikinas apribojimas ir draudimas verstis tam tikra veikla: pirma, abu jie pagal projekto 23 straipsnio 1 dalį yra draudimai vykdyti tam tikrą veiklą, antra, abu jie pagal projekto 23 straipsnio 2 dalį yra laikini (teismas nurodo jų terminą). Nepritarti Draudimas verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla reiškia, kad asmuo teismo įpareigojime nustatytą laikotarpį turi visiškai sustabdyti veiklą.
Tuo tarpu teismui paskyrus laikiną veiklos apribojimą, pati veikla nebūtų sustabdoma, o tik pvz. laikinai apribojamas asmens dalyvavimas konkrečioje veikloje (pvz. eiti tam tikras pareigas). 79. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
83
projekto 24 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatytos priemonės
VI skyriuje analogiška priemonė yra reglamentuojama išsamiau. Nepritarti Manome, kad tokia priemonė yra reikalinga ir proporcinga siekiamam tikslui. Šia priemone siekiama kontroliuoti asmens buvimo vietą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis. Be to, teikimas skirti asmeniui šį teismo įpareigojimą privalės būti motyvuotas, jame privalės būti pateikti reikšmingi duomenys, pagrindžiantys būtinybę taikyti būtent šį teismo įpareigojimą asmeniui. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas teikimą skirti tokį teismo įpareigojimą, kiekvienu atveju įvertins konkrečią situaciją, ištirs visas aplinkybes, susijusias su teismo įpareigojimo skyrimo pagrindais, aiškinsis, tikslinga ar ne asmeniui skirti šį teismo įpareigojimą. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios nuostatos priėmus Projektą būtų detalizuojamos poįstatyminiame teisės akte, t. y. Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863. 80. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
žodžiais, vartojamais 3 dalies 1 punkte – „elektroninį stebėjimo įtaisą“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 81.
kanceliarijos Teisės departamentas
2526272812
trečio skyriaus pavadinime, 25 straipsnio pavadinime ir jo 1 dalyje minimos
„teisėsaugos institucijos“; projekto 25 straipsnio 2 dalies 2 punkto 2
papunktyje minimos „kompetentingos institucijos“; projekto 26, 27 ir 28 straipsniuose minimos (projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos) organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančios institucijos. Projekto nuostatos suvienodintinos. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
26
bendradarbiavo“, „reikšmingai slaptai bendradarbiavusio“ ir „reikšmingai slaptai bendradarbiavusį“ galima suprasti ne vien kaip reiškiančius slaptą bendradarbiavimą, kuris yra reikšmingas, bet ir kaip ne bet kokį slaptą, o reikšmingai slaptą bendradarbiavimą. Pastaruoju atveju tokie žodžių junginiai neturėtų prasmės. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
261
to, projekto 25 straipsnio 1 dalyje kalbama apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusį ar sutikusį bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis asmenį, o kitose projekto 25 straipsnio nuostatose, taip pat projekto 26 straipsnyje kalbama tik apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusį asmenį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
punkto žodis „sąraše“ rašytinas didžiąja raide, kadangi būtent tokia santrumpa įtvirtinta projekto 2 straipsnio 6 dalyje. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
aiškus projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamas žodžių junginys
„grupių tapatybė“. Pažymėtina, kad šalia grupių tapatybės minima ir grupių
sudėtis, kuri greičiausiai turėtų reikšti grupių narių tapatybę. Pritarti 86.
kanceliarijos Teisės departamentas
2
25 straipsnio 2 dalies 2 punkte minimi nusikaltimai, kuriuos padarė ar rengiasi daryti Sąraše esančios grupės ar jų nariai, tačiau pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir BK minimos „nusikalstamos veikos“, apimančios ir baudžiamuosius nusižengimus. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
„šių“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
žodžiu „apie“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
to, projekto 25 straipsnio 2 dalies 2 punkto 2 papunktyje minimas organizuotų nusikalstamų grupių turimas turtas ar nusikalstamu būdu įgytos pajamos. Pirma, nėra aišku, kodėl nėra minimas organizuotų nusikalstamų grupių narių turimas turtas ar pajamos. Antra, nėra aišku, kodėl tik pajamos, o ne turtas turi būti įgytos nusikalstamu būdu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4 punktu, punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
numeris neturi būti išryškintas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
asmens duomenys įslaptinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad galiojančiame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ar projekte Nr.
XIIP-4047, kuriuo keičiamas galiojantis įstatymas, nėra nuostatų apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusio asmens duomenų įslaptinimą (galiojančiame įstatyme minimi tik žvalgybos slaptieji bendradarbiai). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
1
kanceliarijos Teisės departamentas
2
26 straipsnio 2 dalies žodžiai „Reikšmingas slaptas bendradarbiavimas, sąlygos“ keistini žodžiais „Reikšmingas slaptas bendradarbiavimas, jo sąlygos“ (arba tiesiog žodžiais „Reikšmingo slapto bendradarbiavimo sąlygos“). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
27283
prokuroras)“. Manytina, kad ji reiškia tik generalinio prokuroro įgaliotą Generalinės prokuratūros prokurorą, tačiau neapima paties generalinio prokuroro. Tačiau pastebėtina, kad vėlesnėse projekto 26 straipsnio dalyse ir
generalinio prokuroro. Pritarti
27284
tikslais sprendimas dėl atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka gali būti priimtas bet kuriame apygardos teisme. Tačiau projekto 26, 27 ar 28 straipsniuose nėra nieko pasakyta apie tais pačiais konspiracijos tikslais grindžiamą teismo posėdžio slaptumą, priimto teismo sprendimo įslaptinimą ir pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5 97.
Projekto
būtinumas“, tuo tarpu projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte – „duomenys ir
(ar) motyvai, pagrindžiantys būtinumą“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
neveikimo“ atsisakytina kaip perteklinių. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
6
nusikalstamų veikų rūšys, išskyrus tyčinį labai sunkų nusikaltimą; be to, jungtukas „ir“ šioje vietoje nėra tinkamas. Siūlytina nuostatą formuluoti, numatant, už kokios vienintelės rūšies nusikalstamą veiką negalima atsisakyti asmenį persekioti baudžiamąja tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
pat atkreiptinas dėmesys, kad BK asmenų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikrais atvejais yra įmanomas ir labai sunkių nusikaltimų atveju. Pavyzdžiui, BK 39¹ straipsnio
„Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo
atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“ 1 dalyje numatyta, kad „Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas (past. – tarp jų ir labai sunkius nusikaltimus; žr. BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalis) arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui (past. – BK
nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.“ Pritarti 101.
Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
7
projekto 21 straipsnio 5 dalis prasideda žodžiais „Įsiteisėjus sprendimui“. Taip pat siūlytina žodžius „dėl atsisakymo“ pakeisti žodžiais „atsisakyti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
26 straipsnyje nėra nuostatos, analogiškos 21 straipsnio 3 dalies nustatai, kurioje apibrėžta, kada teismo sprendimas įsiteisėja. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
8
aišku, kodėl projekto 26 straipsnio 8 dalyje minima tik nusikaltimu padaryta (plg. su
1
kanceliarijos Teisės departamentas
ir 22 straipsniu, pastebėtina, kad 27 straipsnyje nėra paminėta, per kokį teismą ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas bei per kokį terminą priimamas aukštesnio teismo sprendimas. Minėtais požiūriais siūlytina tarpusavyje suderinti projekto 12 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies, taip pat 28 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Pritarti 106.
kanceliarijos Teisės departamentas
1
aišku kodėl, remiantis projekto 27 straipsnio 1 dalimi, galutinis yra būtent
būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, o ne jo pirmininkui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
23
„Atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka neskyrimo apskundimo
tvarka“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
23
projekto nuostatose (taip pat ir tame pačiame 28 straipsnyje) teismo sprendimas vadinamas tiesiog sprendimu. Taip pat projekto 28 straipsnio 2 dalyje minimas „galutinį sprendimą priėmęs teismas“, nors projekto 27 straipsnio 1 dalyje jis buvo tiesiai įvardintas kaip Lietuvos apeliacinis teismas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
3
teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutartį, kuria panaikinamas atsisakymas jį persekioti baudžiamąja tvarka, taip pat nustatyta, kam skundžiama apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartis, o kam – apygardos teismo pirmininko nutartis. Tačiau pažymėtina, kad, remiantis projekto 28 straipsnio 2 dalimi, atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka panaikinamas ne vien apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo, bet ir galutinį sprendimą priėmusio (t. y. Lietuvos apeliacinio) teismo nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties apskundimo klausimas projekto 28 straipsnio 3 dalyje (taip pat ir 5 dalyje) nėra išspręstas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
35 110.
Projekto
įgalioto teisėjo nutartis skundžiama apygardos teismo pirmininkui; kai nutartį panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka priima apygardos teismo pirmininkas, ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui; Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis. Kyla klausimas, ar taip pat galutinis yra ir apygardos teismo pirmininko sprendimas. Ta pati pastaba išsakytina ir dėl projekto 28 straipsnio 5 dalies. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
35
pirmininko įgalioto teisėjo nutartis (sprendimas) ir paties apygardos teismo pirmininko nutartis (sprendimas) yra skundžiami skirtingiems adresatams. Tačiau pažymėtina, kad projekto 27 straipsnio 1 dalyje tokio skirtumo nėra numatyta, ir tai, matyt, yra pagrįsta, kadangi apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutarties (sprendimo) apskundimas to paties apygardos teismo pirmininkui verčia abejoti pastarojo nešališkumu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
5
kanceliarijos Teisės departamentas
5
28 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje minimas sprendimas atsisakyti panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, o antrajame – sprendimas panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka. Pastarajame sakinyje tarp žodžių
„sprendimą“ ir „panaikinti“ trūksta žodžio „atsisakyti“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
2 114.
Projekto
sričių įgyvendinamųjų teisės aktų, siūlytina vietoj žodžių „įgaliota institucija“ rašyti žodžius „įgaliotos institucijos“. Pritarti Techninio/redakcinio pobūdžio pastaba. 115. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-22 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP‑4041 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos žmogaus teisių centras
17 Projekto 6 str. 1 d. 7 punktas numato, kad teisėsaugos pareigūnai turi teisę imti biometrinius duomenis bei filmuoti ar fotografuoti asmenis, kuriems pritaikytos kontrolės priemonės – oficialus perspėjimas ar teismo įpareigojimas. Toks duomenų rinkimas ir asmens filmavimas ar fotografavimas yra teisės į pagarbą privačiam gyvenimui ribojimas ir savo turiniu prilygsta baudžiamojo proceso prievartos priemonei numatytai BPK 156 str. Tačiau skirtingai nei BPK numatytos priemonės, Projekte nenumatoma galimybių asmeniui ginčyti šios teisių suvaržymo taikymo ar įgyvendinimo tvarkos, taip ginant savo teises. Nepritarti Policijos veiklos įstatymo 2 str. . 11 d. 1 p. numatyta, kad – asmuo, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus yra Rizikos grupės asmuo. Šio įstatymo 22 str.
Šio įstatymo 22 str. 13 d. numato teisę be asmens sutikimo policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka fotografuoti asmenis, kurių tapatybė nenustatyta, bejėgiškos būklės asmenis, neatpažintus lavonus, rizikos grupės asmenis, laikinai sulaikytus asmenis, juos matuoti, aprašyti jų išorės požymius, daryti garso ar vaizdo įrašus, imti pirštų atspaudus, ėminius genetiniam tipizavimui ar pavyzdžius lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti, taip pat tvarkyti šiuos duomenis. 2. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos žmogaus teisių centras 2016-05-028 Projekto 8 straipsnyje numatomos devynios teismo sankcionuojamos priemonės – „teismo įpareigojimai“
Dauguma išvardytų priemonių savo turiniu atitinka Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytas procesinės prievartos priemones ar Baudžiamajame kodekse (BK) numatytas baudžiamojo poveikio priemones: teismo įpareigojimai nepalaikyti ryšių su nurodytais asmenimis, nekeisti gyvenamosios vietos ir būti joje nurodytu laiku bei nesilankyti nurodytose vietose savo turiniu atitinka namų areštu nustatomiems įpareigojimams (BPK 132 str.); teismo įpareigojimas nevairuoti transporto priemonės atitinka baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (BK 68 str.); turto areštas atitinka BPK numatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (BPK 151 str.); draudimas verstis tam tikra veikla atitinka baudžiamojo poveikio priemonei – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą (BK 68² str.); teismo įpareigojimas skirti intensyvią priežiūrą – to paties pavadinimo BPK įtvirtintą kardomąją priemonę (BPK 131¹ str.). Tačiau vienas iš esminių baudžiamajame proceso procesinių prievartos priemonių ir baudžiamojo poveikio priemonių skirtumų nuo išvardytų, Projekte numatomų teismo įpareigojimų yra tai, jog pastarieji taikomi už baudžiamojo proceso rėmų. Atsižvelgiant į Projekte numatytas teismo įpareigojimų taikymo sąlygas, kyla abejonių dėl šių priemonių taikymo pagrįstumo ir proporcingumo.
Būtinas reikalavimas taikant didžiąją dalį Projekte numatytų teismo įpareigojimų[¹] – kad asmeniui prieš tai būtų buvęs pareikštas oficialus perspėjimas, ir asmuo būtų nesilaikęs šio perspėjimo reikalavimų. Projekto 8 str. nustato, kad oficialus perspėjimas yra „rašytinis reikalavimas asmeniui būtinai laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų asmenų teisių ir laisvių, nedaryti teisės pažeidimų ir supažindinimas su galimomis teisinėmis pasekmėmis“. Taigi teisėsaugos institucijos pagal Projekte nustatytą tvarką prašydamos skirti teismo įpareigojimą turi pateikti duomenis pagrindžiančius, jog asmuo nesilaikė oficialaus perspėjimo reikalavimų – kitaip tariant, įrodančius, jog asmuo padarė teisės pažeidimus. Tuomet kyla klausimas, kodėl teisėsaugos institucijos, turėdamos duomenis apie asmens vykdomus teisės pažeidimus, neturėtų pradėti baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) ir taikyti atitinkamų jame numatytų procesinių prievartos priemonių, o teismui konstatavus kaltę dėl nusikalstamos veikos – baudžiamojo poveikio priemonių. Projekte numatytų žmogaus teises ribojančių priemonių taikymas yra rizikingas: nors Projekte numatyti teismo įpareigojimai savo turiniu dažniausiai sutampa su baudžiamajame procese taikomomis priemonėmis, juos taikant asmeniui neužtikrinamos atitinkamos baudžiamajame procese numatytos teisės ir garantijos, tokios kaip teisė į vertimą, gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti įrodymus ir kitos BPK 21 ir 22 str. numatytos teisės. Taigi Projektu sukuriamos prielaidos asmenims pritaikyti priemones, kurių teisinės pasekmės prilygsta baudžiamajame procese taikomoms priemonėms, tačiau neužtikrinant aukšto lygio procesinių garantijų ir žmogaus teisių apsaugos, numatytos BPK.
Atitinkamai kyla ir abejonių dėl Projekte numatytų teismo įpareigojimų taikymo proporcingumo: Projektas nenustato jokio bendro pobūdžio ribojimų, kada asmens teises suvaržyti galima jame nustatyta, „palengvinta“ tvarka, o ne vadovaujantis baudžiamojo proceso reikalavimams. Atsižvelgiant į plačias žmogaus teisių varžymo galimybes, numatytas Projekte, jos turėtų būti taikoma tik kaip išimtinė priemonė, taikoma konkrečiais atvejais, kai pasitelkti baudžiamojo proceso normų neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, ir Projekte numatytų priemonių taikymas yra būtinas. Tai pabrėžtina ir atsižvelgiant ir į tai, kad Projekte numatytos priemonės nėra trumpalaikio taikymo – pagal Projektą galimas ir ilgalaikis asmens teisių suvaržymas: Projekto 11 str. 9 d. nustato, kad suvaržymus tęsti galima neribotą laiko tarpą. Tačiau Projektas nenumato jokių apribojimų, kurie įtvirtintų jame numatytų teises varžančių priemonių, kaip išimtinių statusą – nėra pareigos pirmenybę teikti įprastam baudžiamajam procesui. Taigi kyla ir neproporcingo žmogaus teisių varžymo įgyvendinant Projekte numatytą reguliavimą rizika. Nepritarti Komiteto nuomone, dėl susiklosčiusios įstatymo taikymo praktikos, visi siūlymai dėl papildomų kontrolės ir užkardymo priemonių yra pagrįsti. 3. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos žmogaus teisių centras
6 Projektas taip pat numato griežtą asmens teisės į laisvę suvaržymą: Projekto 11 str. 6 d. nustato, kad jei asmuo be paaiškinamos priežasties neatvyksta į teismo posėdį, kuriame nagrinėjimas teismo įpareigojimų jam skyrimas, teismas šiam asmeniui skiria laikiną sulaikymą iki 48 val. Pabrėžtina, kad Projektas diskrecijos teismui nesuteikia – sulaikymas turi būti skiriamas visais atvejais.
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad laikinas sulaikymas yra priemonė, kuria iš esmės apribojama asmens teisė į laisvę. BPK 140 str., nustatantis laikino sulaikymo skyrimo tvarką baudžiamajame procese, numato griežtas šios priemonės taikymo sąlygas, siejamas su būtinybę atlikti veiksmus itin skubiai ir grėsme pačiam procesui ar kitiems asmenims. Tuo tarpu Projekto 11 str. 6 d. dalis numato įpareigojimą teismui suvaržyti asmens laisvę, kai tų pačių rezultatų galima pasiekti skiriant gerokai švelnesnę priemonę – asmens atvesdinimas. Atitinkamai, ši Projekte numatyta asmens sulaikymo tvarka laikytina sukuriančia prielaidas neproporcingai riboti asmens teisę į laisvę. Pritarti
institutas ir Lietuvos žmogaus teisių centras
21 Projekto 20 str. numato galimybę skirti teismo įpareigojimą deklaruoti ar pagrįsti įsigyto turto ar gautų pajamų teisėtumą. Skyrus tokį įpareigojimą, visa įrodinėjimo našta dėl turto ar pajamų teisėtumo perkeliama asmeniui. Jei asmuo turto ar pajamų nedeklaruoja, ar deklaracija neįrodo turto ar pajamų teisėtumo, Projekto 21 str. numato, kad šis asmens turtas ar pajamos gali būti konfiskuoti apygardos teismo sprendimu. Taigi projektas numato galimybę taikyti priemonę, iš esmės suvaržančią asmens teisę į nuosavybę ir savo turiniu prilygstančią BK 72³ str. numatytam išplėstiniam turto konfiskavimui. Tačiau kaip ir kiti teismo įpareigojimai pagal Projektą, šis taip pat taikomas už baudžiamojo proceso rėmų nesuteikiant asmeniui, kurio turtą ketinama konfiskuoti, atitinkamų procesinių garantijų. Turto konfiskavimas Projekte numatyta tvarka kelią realią neproporcingo žmogaus teisės į nuosavybę varžymo riziką. Vadovaujantis Projekte nustatyta tvarka, visa įrodinėjimo našta dėl turto ar pajamų teisėtumo tenka pačiam asmeniui.
Be to, asmeniui ne tik neužtikrinamos su baudžiamuoju procesu siejamos procesinės teisės, bet priešingai, Projekte numatyto turto ar pajamų konfiskavimo galimybės yra platesnės, nei taikant BK: konfiskuojant turtą Projekte nustatyta tvarka, skirtingai nei numato BK 72³ str., turto ar pajamų nereikia susieti su konkrečia padaryta nusikalstama veika; taip pat konfiskuoti galima bet kokį ir visą asmens turtą, be jokių išlygų, kai tuo tarpu BK 72³ str. draudžia konfiskuoti turtą, iš kurio pagal teisės aktus negali būti išieškoma – tokį kaip turtas būtinas asmens ar jo šeimos pragyvenimui.[²] Atsižvelgiant į platesnes teisės į nuosavybę varžymo galimybes vadovaujantis Projektu, ši priemonė galėtų būti pasitelkiama nebent kaip išimtinė, taikytina tik apibrėžtais atvejais, kai pasitelkti baudžiamojo proceso normų neįmanoma, ir Projekte numatytų priemonių taikymas yra objektyviai būtinas. Tačiau kaip ir kitų Projekte numatytų teismo įpareigojimų atvejais, Projektas nenumato pareigos pirmenybę teikti įprastam baudžiamajam procesui, o Projekte numatytas teisių varžymo priemones taikyti tik kaip išimtines. Nepritarti Komiteto nuomone, dėl susiklosčiusios įstatymo taikymo praktikos, visi siūlymai dėl papildomų kontrolės ir užkardymo priemonių yra pagrįsti. 5. Žmogaus teisių stebėjimo institutas ir Lietuvos žmogaus teisių centras 2016-05-02 Projektu siūlomu reglamentavimu būtų sudarytos prielaidos reikšmingai varžyti žmogaus teises pasitelkiant priemones, savo turiniu prilygstančias naudojamoms baudžiamajame procese, neužtikrinant pastarajame numatytų procesinių garantijų ir aukšto lygio žmogaus teisių apsaugos. Svarbu ir tai, kad Projektu nustatomos asmenų teises varžančios priemonės nėra ir numatytos kaip išimtinės, apriboto taikymo.
Taip pat norėtume atkreipti Žmogaus teisių komiteto dėmesį į detalų ir kritišką Seimo Teisės departamento vertinimą, kuriame detaliai aptariami įvairūs Projekto trūkumai. Atsižvelgiant į tai, raginame Žmogaus teisių komitetą nepritarti Projektui. Nepritarti Komiteto nuomone, dėl susiklosčiusios įstatymo taikymo praktikos, visi siūlymai dėl papildomų kontrolės ir užkardymo priemonių yra pagrįsti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
12 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1442 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5–23 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
esmės pritarti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIP-4041 (toliau – Įstatymo projektas) ir su juo susijusių įstatymų projektams Nr. XIIP-4042–XIIP-4057, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti juos atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:
„asmuo, susijęs su organizuotu nusikalstamumu“ ir „organizuota nusikalstama
grupė“ – neaiškios ir dviprasmiškos, neapibrėžta viso Įstatymo projekto ir jame numatytų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių taikymo sritis, tai yra nenurodyta, kokioms konkrečiai grupėms ar asmenims būtų taikomos šios priemonės.
Dėl to Įstatymo projekte nurodytas organizuotas nusikalstamas grupes reikėtų sieti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu, taip pat tobulinti sąvoką „asmuo, susijęs su organizuotu nusikalstamumu“ ir jos elementus, kurie gali būti skirtingai aiškinami ir suprantami, pavyzdžiui, „netiesiogiai palaiko“, „abipusiai naudingus ryšius“. Šiuo požiūriu derėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime išdėstytą argumentą, kuriuo pagrįstas galiojančio Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo konstitucingumas: „trečia, Įstatymo 4 straipsnio (2001 m. birželio
ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus“ reiškia, kad vienas iš būtinų pagrindų asmeniui taikyti Įstatyme nustatytas prevencines poveikio priemones turi būti duomenys, kurie atspindi tokius minėtų asmenų veiksmus, kurie liudija ne tik tai, kad šie asmenys palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, bet ir tai, kad šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus“. Nepritarti Žr. argumentus dėl 4 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5624 1.2.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių sąrašo sudarymo tvarka skiriasi nuo Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos šio sąrašo sudarymo tvarkos, todėl jas reikėtų tarpusavyje suderinti. Be to, Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte būtų tikslinga aiškiai nustatyti subjektą, tvirtinantį metodologiją, – 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad metodologiją tvirtins „šios institucijos“ (neaišku, kokios), o 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte – kad metodologiją tvirtins organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančios institucijos. Pritarti
formuluotę
2016-08-17
taikyti organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones ir jų skyrimo pagrindus, siekiant išvengti galimų situacijų, kai asmenims, nedarantiems ar net neketinantiems daryti nusikaltimų (pavyzdžiui, „asmeniui susijusiam su organizuotu nusikalstamumu“), būtų taikomos priemonės, skirtos tik pačių pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių vadovams ir nariams, o pastariesiems – švelniausios Įstatymo projekte nurodytos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės. Todėl, Įstatymo projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokios organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės ir kokiais konkrečiais pagrindais gali būti taikomos organizuotų nusikalstamų grupių vadovams ir nariams, o kokios – asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu. Pritarti
3
būti“ teisiškai neapibrėžta, nes neaišku, kuriais atvejais rengiamas teismo posėdis, o kuriais atvejais klausimas sprendžiamas nerengiant teismo posėdžio.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
pagal šio straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tai yra laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos. Be to, vertinant Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį, būtina paminėti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Taigi Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalies reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti Siūloma atsisakyti 10 str. 3 d. pirmo sakinio
2016-08-17 1.5.
Atsižvelgdamas į asmeniui skiriamų teismo įpareigojimų (organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių) pobūdį ir žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių suvaržymo mastą, apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas teikimus skirti minėtas priemones, turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis (o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis) tiek, kiek šių procesų nereglamentuoja Įstatymo projektas (Įstatymo projekto
nagrinėjimas nėra ginčo nagrinėjimas, o apylinkės teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, reguliavimas, nustatantis, kad nagrinėdamas teikimus apylinkės teismo teisėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, nesuderinamas su galiojančiomis principinėmis bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų administracinių teismų veiklos nuostatomis. Pritarti
16
galimybę asmeniui, neatvykusiam į teismą be pateisinamos priežasties, skirti laikiną sulaikymą (net iki 48 valandų), vertintina kaip neadekvati ir neproporcinga valstybės prievartos priemonė, nederanti ir su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nurodytais laikinojo sulaikymo tikslais, todėl Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalyje (ir Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje) tiksliau būtų vartoti asmens atvesdinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 142 straipsnis). Pritarti
8
tik paminėtos asmens ir jo atstovo (advokato) teisės susipažinti su teismui pateikta medžiaga, papildomai nurodant ir protingus susipažinimo su minėta medžiaga terminus. Pritarti 8.
9
projekto tikslų negalima siekti neribotam laikui suvaržant žmogaus teises ir laisves, todėl Įstatymo projekto 11 straipsnio 9 dalyje teikiamas siūlymas nustatyti visų Įstatymo projekte nurodytų organizuoto nusikalstamumo kontrolės (valstybės prievartos) priemonių neribotą pratęsimų skaičių vertintinas kaip nesuderinamas su Įstatymo projekto 3 straipsnyje deklaruojamais proporcingumo ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principais. Taigi prie kiekvienos Įstatymo projekte nurodytos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės, atsižvelgiant į jos siūlomą žmogaus teisių ir laisvių suvaržymo pobūdį ir mastą, būtina atskirai nurodyti šių priemonių maksimalius taikymo terminus. Pritarti Komitetas siūlo 12 mėn. laikotarpį. 9. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
151621
pateiktą teismo įpareigojimo apibrėžtį – nurodyti, kad teismo įpareigojimas – draudimas bet kokia forma bendrauti arba palaikyti ryšius su teismo sprendime nurodytais asmenimis arba asmenų grupėmis ir (ar) šių ryšių ieškoti, taip pat nustatyti šiame straipsnyje nurodyto teismo įpareigojimo vykdymo sąlygas ir pagrindus. Šiuo požiūriu tikslintinos ir Įstatymo projekto 15 straipsnio
apibrėžtys – nuostatos „Asmuo, kuriam skirtas teismo įpareigojimas <...> nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, privalo neišeiti iš gyvenamosios vietos sprendime nustatytu laiku“ arba „Asmuo, kuriam skirtas teismo įpareigojimas nesilankyti nurodytose vietose, privalo vengti <...> būti <...> nurodytose vietose“. Pritarti
8 1.10.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims gali būti skiriamas siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, tačiau Įstatymo projekto 19 straipsnyje nenurodomi jokie siūlomos priemonės (turto arešto) tikslai, siūlomos priemonės paskirtis ir taikymo pagrindai, dėl to jos taikymo sritis tampa labai plati, tai yra gali būti apribotos nuosavybės teisės į bet kurį asmens turtą siekiant bet kokių tikslų. Taigi derėtų nurodyti, kad turto areštas skiriamas siekiant užtikrinti teismo įpareigojimo deklaruoti turtą ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas įvykdymą ir galimą nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimą. Įstatymo projekto 19 straipsnis pildytinas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 3 dalyje nustatyta garantija – „Draudžiama laikinai apriboti nuosavybės teisę į daiktus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini <...> [asmeniui] ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims.“ Be to, Įstatymo projekto 19 straipsnio 8 dalyje reikėtų nustatyti, kad gali būti apribota nuosavybės teisė ne tik į bankuose, bet ir kitose kredito įstaigose, pavyzdžiui, kredito unijose, esančias pinigines lėšas. Pritarti
15
aspektais. Pirma, Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti reikalavimu pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir asmens pajamų (o ne vien turto) deklaraciją.
Antra, išbraukti Įstatymo projekto reguliavimo sričiai nepriskirtinas nuostatas, susijusias su sandorius patvirtinančių ar kitų dokumentų sudarymu, jų turinio reikalavimais, privalomais rekvizitais: „Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę.“ Trečia, Įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – aprašomojo, aiškinamojo pobūdžio ir neatitinka įstatymo paskirties – nustatyti teisės normas, taip pat teisinio aiškumo ir apibrėžtumo principų reikalavimų, todėl Įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalį reikėtų išbraukti. Nepritarti Pirma, deklaravimo tvarką nustato Gyventojų turto deklaravimo įstatymas. Antra, dokumentuose, kuriais grindžiamas turtas, turi būti identifikuojamas asmuo. Trečia, ši nuostata atskiria baudžiamąjį konfiskavimą nuo civilinio. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimo galima nauda kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir iš esmės pritariant nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimo instituto įtvirtinimui Lietuvoje, siūloma atsižvelgti į tai, kad greitai pasirodys Europos Komisijos kompleksinė studija (Europos Komisija ją įsipareigojo pateikti priimant 2014 metų direktyvą 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL 2014 L 127, p. 39) civilinio turto konfiskavimo klausimu ir kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymu artimiausiu metu spręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnyje numatytos labai panašaus pobūdžio priemonės – nepagrįsto praturtėjimo – konstitucingumo klausimą. Nepritarti 13.
2016-08-1723
nusikalstamumo kontrolės priemonė – laikinas apribojimas arba draudimas verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – kritikuotina šiais aspektais. Pirma, nurodytos priemonės taikymas siejamas su iš esmės neapibrėžtais, abstraktaus turinio taikymo pagrindais, o tai, savo ruožtu, leidžia minėtą valstybės prievartos priemonę taikyti iš esmės visiems norimiems atvejams. Aptariamuoju aspektu taip pat keltinas klausimas, kas būtų laikoma pavojumi ekonomikai, verslo tvarkai, valstybės finansams ar nuosavybei ir kaip reikėtų vertinti ir nustatyti nepagrįstą naudą ir jos siekį, vykdant komercinę veiklą verslo sąlygomis. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pažymėta, kad
„prevencinėmis poveikio priemonėmis, skirtomis keliui organizuotam
nusikalstamumui užkirsti, negalima apriboti žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą“. Taigi tais atvejais, kai asmuo tam tikra veikla verčiasi teisėtai, minėtos priemonės taikymas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti žmogaus teises laisvai pasirinkti darbą ir verslą arba galėtų apskritai asmenį palikti be teisėtų pajamų ir dar labiau paskatinti imtis neteisėtos veiklos. Beje, Įstatymo projekte šią organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonę siūloma taikyti ne tik organizuotų nusikalstamų grupių vadovams ir nariams, bet ir asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu (tai yra asmenims, nedarantiems ar net neketinantiems daryti nusikaltimų). Trečia, kadangi šios priemonės taikymo pagrindai ir asmenų ratas neapibrėžti, jos taikymas gali būti susijęs su piktnaudžiavimais.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti Įstatymo projekto 23 straipsnio nuostatas su proporcingumo, teisėtumo ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principų reikalavimais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Įstatymo projekte reikėtų iš esmės koreguoti ir konkretizuoti šios organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės taikymo pagrindus ir sąlygas, taip pat aiškiai nurodyti asmenis, kuriems ši priemonė gali būti skiriama, taip pat numatyti papildomus bona fide asmenų teisių ir laisvių apsaugos garantus ir atitinkamus saugiklius, užkertančius kelią galimiems šios priemonės praktinio taikymo piktnaudžiavimams. Pritarti
262728 1.14. Atsižvelgiant į šio nutarimo 2 punkte dėstomą poziciją, tikslinga būtų atsisakyti Įstatymo projekto 25–28 straipsniuose nustatyto teisinio reguliavimo. Nepritarti Komiteto nuomone, dėl susiklosčiusios įstatymo taikymo praktikos, visi siūlymai dėl papildomų kontrolės ir užkardymo priemonių yra pagrįsti. 15. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
5614
ir proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4049 reikėtų papildyti nuostata, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas ne dėl visų organizuotų nusikalstamų grupių narių ar asmenų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, o tik dėl tų, kurie įtraukti į pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių sąrašą, kai jiems taikomos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės.
Be to, reikėtų tobulinti šio sąrašo sudarymo mechanizmą, nes pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą šį sąrašą iš esmės sudaro Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, todėl jo patikimumas ir pagrįstumas savaime nėra tinkamas pagrindas diferencijuoti asmenims Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytas priemones. Pritarti
2016-08-17
projekte skyrių pavadinimai turi būti išdėstyti pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos), 35.1 papunktyje nustatytus reikalavimus. Pritarti
„kontrolės priemonės“ (Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2
ir 3 dalių 2 punktai, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas, 6 straipsnio 2 dalies
„organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės“ (Įstatymo projekto 6
straipsnio 1 dalies 4 punktas, antrojo skyriaus pavadinimas, 7 straipsnis, 8 straipsnio 1 dalis). Pritarti
3
proporcingumo principo apibrėžime tikslinga nurodyti padaryto pažeidimo subjektą ir keliamos grėsmės objektą. Nepritarti Principas apibrėžtas 19.
3
nuostatų lyginamoji analizė leidžia konstatuoti, kad Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateiktas organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės uždavinių sąrašas turi trūkumų – jame nepaminėti kai kurie Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti uždaviniai, pavyzdžiui, organizuotų nusikalstamų grupių nustatymas ir išskaidymas, viešojo saugumo ir viešojo intereso gynimas, asmenų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimas ir (ar) gerinimas ir panašiai. Be to, tikslintinas Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punkte nurodytas uždavinys, nes neaišku, ar kalbama apie „veiksmingą organizuoto nusikalstamumo prevencijos <...> priežiūros ir kontrolės mechanizmą“ ar apie „veiksmingą organizuoto nusikalstamumo <...> priežiūros ir kontrolės mechanizmą“. Pritarti
5
į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnį, reglamentuojantį asmens duomenų teisėtą tvarkymą, Įstatymo projekto
atsisakyti. Pritarti
2016-08-17
formuluočių „teisės aktų nustatyta tvarka“ ar „įstatymų nustatyta tvarka“ turinį ir nurodyti konkrečius teisės aktus arba šių formuluočių atsisakyti. Tikslinti šias formuluotes ypač būtina tais atvejais, kai nuo jų tiesiogiai priklauso konkrečių nuostatų taikymo sritis, apimtis ir (ar) konkretūs subjektai (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkte, 7 straipsnyje, 11 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje,
12 1.22.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies
juridinių asmenų, bet ir kitų asmenų, kurie, pavyzdžiui, neturi juridinio asmens teisinio statuso, be to, nustatyti teisę gauti informaciją ir tais atvejais, kai būtina įgyvendinti ir organizuoto nusikalstamumo užkardymo uždavinius. Pritarti
2 2, 3
nusikalstamumo kontrolės priemonės taikymo galimybę, „kai kitais būdais <...> neįmanoma ar sudėtinga apginti asmenį, visuomenės ar valstybės interesus“, turinys turi būti suderintas su proporcingumo principo (taikant šias priemones) reikalavimais. Dėl šios priežasties žodžiai „ar sudėtinga“ išbrauktini. Be to, Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos pareigos turinys papildytinas reikalavimu užtikrinti, kad gauta informacija būtų naudojama tik pagal paskirtį. Pritarti
33
projekto 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytinas ir siūlomo teismo įpareigojimo pagrindas (o ne tik motyvai). Pritarti
10
detalizuotina pareigūno prašymo nagrinėjimo ir teismo atitinkamo sprendimo priėmimo rašytinio proceso tvarka. Nepritarti
2016-08-1713 1, 2
„policijos padaliniai“ tikslingiau vartoti sąvoką „policija“. Be to, 13
straipsnio 2 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes ji nenustato naujo teisinio reguliavimo, nenurodo konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už teismo įpareigojimų pažeidimą. Pritarti Nurodytina, kad už teismo sprendimų nevykdymą numatyta baudžiamoji atsakomybė. 27.
2016-08-1729 1, 2
įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje vietoj žodžio „patvirtina“ – žodis „priima“. Pritarti
2016-08-1730
Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 95 punktu, Įstatymo projekto 30 straipsnis turi būti išdėstytas taip: „30 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą Nr. VIII-353 su visais pakeitimais ir papildymais.“
Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIP‑4041 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komitetas pritarė, taip pat atsižvelgiant į pateiktas patobulintas įstatymo projekto nuostatų formuluotes. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai Arvydas Anušauskas ir Darius Petrošius. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas Komiteto biuro patarėja (ES) Rasa Šidlauskaitė [1] Visus Projekto 8 str. numatytus teismo įpareigojimus išskyrus turto areštą ir įpareigojimą asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas. [2] Civilinio proceso kodekso 668 str.
TEISIŲ komitetas
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai: Marija Aušrinė Pavilionienė, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė ir Rūta Ragaliauskienė, komiteto biuro padėjėja Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministras Artūras Norkevičius, Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris, Lietuvos kriminalinės policijos biuro viršininkas Rolandas Kiškis, Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos patarėjas Artūras Belovas, Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroras Irmantas Mikelionis, Vidaus reikalų ministerijos Teisės departamento Teisės aktų projektų vertinimo skyriaus patarėjas Dainius Cicėnas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo patarėjas Mindaugas Girdauskas, Lietuvos Teisės instituto Baudžiamosios justicijos tyrimų skyriaus vyriausias mokslo darbuotojas Skirmantas Mikelionis, Lietuvos advokatūros baudžiamosios ir baudžiamojo proceso teisės komiteto nariai Valdemaras Bužinskas, Rolandas Tilindis, Giedrius Danėlius, Lietuvos advokatūros atstovė Renata Tamašauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
išvardinta, ką nustato šis įstatymas.
Tačiau pastebėtina, kad šioje dalyje nepaminėtas projekto trečiasis skyrius, reguliuojantis organizuotų nusikalstamų grupių narių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimą. Pritarti
rašytinas mažąja raide. Pritarti
sąvokos apibrėžime yra vartojama netiksli formuluotė „vykdomą nusikalstamą veiką“. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos gali būti daromos, bet ne vykdomos. Atsižvelgiant į tai, atitinkama formuluotė keistina ir projekto 2 straipsnio
2
dalyje apibrėžtos vienos iš pagrindinių šio įstatymo sąvokų „Organizuota nusikalstama grupė“ santykis su Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtomis bendrininkavimo formomis organizuota grupe ir nusikalstamu susivienijimu. Atkreiptinas dėmesys, kad BK tiek organizuota grupė, tiek nusikalstamas susivienijimas siejami ne tik su labai sunkių ar sunkių nusikaltimų darymu, bet ir su apysunkių nusikaltimų darymu; o organizuota grupe gali būti padaromi ir keli nesunkūs nusikaltimai. Be to, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas nėra susieti su specialiu tikslu – pelno ir (ar) kitokios naudos gavimu (past. – taip pat neaišku, ką reiškia abstraktus terminas „kitokia nauda“); organizuota grupė gali susiformuoti konkrečiam nusikaltimui, ir išankstinis susitarimas ar „tam tikras laiko tarpas susiformuoti“ tokiai grupei nėra būtinas; organizuota grupė nebūtinai yra susijusi su prievartos ir bauginimo metodų naudojimu ir kt. Akcentuotina ir tai, kad apibrėžimas „Organizuota nusikalstama grupė“ neatitinka ir 2008 m. spalio 24 d.
Tarybos pamatinio sprendimo 2008/841/TVR dėl kovos su organizuotu nusikalstamumu (OL 2008 L 300, p. 42) 1 straipsnio apibrėžimų „nusikalstama organizacija“ ir „struktūrą turintis susivienijimas“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
3
apibrėžti organizuotą nusikalstamumą (projekto 2 straipsnio 3 dalis). Šis socialinis reiškinys yra itin plataus konteksto. Įstatyme pateikiant organizuoto nusikalstamumo apibrėžimą (past. – siaurąja prasme), galima gauti priešingą siekiamiems tikslams rezultatą – t. y. dalis reiškinio, kurį siekiama kontroliuoti ir užkardyti, tiesiog nepateks į šio įstatymo reguliavimo dalyką. Pritarti
3
straipsnio 3 dalyje pateiktas apibrėžimas yra tikslus. Pavyzdžiui, šiame apibrėžime vartojama formuluotė „nusikalstamų veikų prieš“ (čia ir toliau pabraukta mūsų) neatitinka BK specialiosios dalies skyrių pavadinimų formuluočių, o po minėtos formuluotės vardijami rūšiniai nusikalstamų veikų objektai neatitinka BK specialiosios dalies skyrių eiliškumo. Pritarti
3 7. Be to, keltinas klausimas, ar išsamus projekto 2 straipsnio 3 dalyje išvardintų objektų sąrašas. Manytina, kad organizuotas nusikalstamumas yra reiškinys, galintis apimti beveik visų rūšių nusikalstamas veikas.
Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsnio 3 dalyje nėra paminėtos nusikalstamos veikos, nustatytos, pvz., BK XIX skyriuje „Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei“ (pvz., jo 145 straipsnyje „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“), BK XX skyriuje „Nusikaltimai žmogaus laisvei“, BK XXIII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai“ (pvz., jo 157 straipsnyje „Vaiko pirkimas arba pardavimas“, 159 straipsnyje „Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką“, 162 straipsnyje „Vaiko išnaudojimas pornografijai“), BK XXXVI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga“, BK XXXVII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis“, BK XLII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai“ (pvz., jo 291 straipsnyje „Neteisėtas valstybės sienos perėjimas“, 292 straipsnyje „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“, 293 straipsnyje „Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas“), BK XLIV skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“ (pvz., jo
„Įtraukimas į prostituciją“), taip pat kituose BK skyriuose ir jų
straipsniuose. Pritarti
3 8.
Be to, nėra aišku, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje minimos „nusikalstamos veikos prieš visuomenę“ reiškia tą patį, ką ir nusikaltimai visuomenės saugumui (BK XXXV skyrius), „nusikalstamos veikos prieš valstybės saugumą“ reiškia tą patį, ką ir nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (BK XVI skyrius),
„nusikalstamos veikos prieš valstybės finansus“ reiškia tą patį, ką ir
nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius). Pritarti
3
projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotės „valstybės finansus ar nuosavybę“ nėra aišku, ar minima nuosavybė taip pat turi būti vien valstybės. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 23 straipsnio 1 dalies formuluotės „valstybės finansams ar nuosavybei“. Pritarti
4
kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdančios veiklą, kuria siekiama kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą. Tačiau nėra aišku, ar formuluotė „šis įstatymas“ reiškia Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą, ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą. Pastaruoju atveju pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra nustatyta veiklos, kuria siekiama kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą, pagrindų ir tvarkos. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 2 straipsnio 5 dalies formuluotės „šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka“. Pritarti
5
įtvirtintos santrumpos „(toliau – padaliniai)“ nėra laikomasi projekto 6, 8, 10, 11, 13 ir 21 straipsniuose.
Be to, nėra aišku, kieno padaliniai yra įgalioti vykdyti kriminalinę žvalgybą: kriminalinė žvalgybos pagrindinių institucijų padaliniai ar kokių nors kitų institucijų padaliniai? Pritarti
6
minimas pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių, kurias atrinko Policijos departamentas ar kitos įstaigos arba institucijos, sąrašas. Tačiau žodis „atrinko“ indikuoja, kad šis atrinkimo veiksmas yra vienkartinis, ir vieną kartą sudarytas sąrašas nebekinta. Vargu, ar toks teisinis reguliavimas pagrįstas. Pritarti
6
frazėje „kurias atrinko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ar jo įgaliota policijos įstaiga su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis“ po žodžio „su“ įrašytinas žodis „kitomis“, kadangi, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, Policijos departamentas taip pat yra viena iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų. Pritarti
1
siūlytina vartoti konstitucinę žmogaus teisių ir laisvių sampratą. Be to, detalizuotina punkto vartojama formuluotė „turi teisę į gynybą“. Pritarti
punktuose minimas „įstatymas“ reiškia šį, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą, prieš žodžius „įstatyme“ ir „įstatymo“ atitinkamai įrašytini žodžiai „šiame“ ir „šio“. Jeigu žodis „įstatymas“ reiškia apskritai Lietuvos Respublikos įstatymus, vartotina daugiskaita. Pritarti
4 16.
Be to, projekto 3 straipsnio 4 punkto žodis „Įstatyme“ rašytinas mažąja raide, o prieš jį įrašytinas žodis „šiame“. Projekto 3 straipsnio 6 punkto žodis „Įstatyme“ keistinas mažąja raide rašomu žodžiu „įstatymuose“. Pritarti
2
uždavinys atgrasinti asmenis nuo (bet kokių) nusikalstamų veikų darymo ir 4 punkte numatytas uždavinys užtikrinti (bet kokių) nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą projekto kontekste nėra pernelyg platūs. Pritarti
2
dalies 3 ir 4 punktų bei 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto terminologija: formuluotės „užsienio šalių teisėsaugos institucijos“ ir „užsienio valstybių teisėsaugos institucijos“ bei „Europos Sąjungos institucijos“ ir „Europos Sąjungos agentūros“. Pritarti
11
dalies 1 punkto formuluotės „turi teisę naudotis teisėmis“ ir „turi teisę naudotis pareigomis“. Pritarti
13
punkte detalizuotina, kam teikti paramą ir su kuo keistis informacija turi teisę organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinantys padaliniai. Pritarti
14
punkte aprašoma teisė „kviesti asmenis“. Siūlytina konkretizuoti šią teisę, nurodant, kur atitinkami asmenys yra kviečiami. Pritarti
24
formuluotė „kontrolės priemonių atlikimas“ derinant su projekto antrame skyriuje vartojama terminologija, keistina formuluote „kontrolės priemonių vykdymas“.
straipsnio 2 dalies 2 punkto. Pritarti
24
keistini žodžiais „kontrolės priemonių vykdymas yra nebetikslingas“. Pritarti
organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių ratas. Siūloma praplėsti teismo skiriamų įpareigojimų sąrašą šiomis priemonėmis: nevairuoti transporto priemonės; informuoti pareigūną apie visus sandorius, kurių vertė yra didesnė nei 40 bazinių socialinių išmokų; taikyti turto areštą; įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas; taikyti laikiną apribojimą arba draudimą verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla; taikyti intensyvią priežiūrą. Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad turi būti apsvarstytas visų šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, ypač akcentuojant turto konfiskavimo problematiką. Kelia pagrįstų abejonių žemesnis nei baudžiamajame procese įrodymų pakankamumas ir prezumpcijų taikymas prevencijos tikslais. Atsižvelgiant į tai, visas antras projekto skyrius privalo būti apsvarstytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) kontekste. Konvencijos
pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo.
Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus. 2. Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. 3.
padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas: a) kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus; b) kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai; c) kad jis galėtų gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai; d) kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams; e) kad jis galėtų nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba.“ Kaip atkreipia dėmesį Lietuvos teisės instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkai, „[...] sprendžiant, ar turto konfiskavimu, remiantis žemesniu neteisėtos turto kilmės įrodymų pakankamumu, nei būtinas įrodyti nusikaltimą, ir konfiskavimui palankių prezumpcijų taikymu nepažeidžiama Konvencija, visų pirma iškyla Konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nekaltumo prezumpcijos ir pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintos teisės į nuosavybės apsaugą taikymo klausimas. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis ir iš jos kylančios garantijos netaikomos, jei turto konfiskavimo procesas nėra kartu ir baudžiamasis kaltinimas. Apie tai sprendžiama atsižvelgiant į tris kriterijus: kaip šis klausimas vertinamas pagal nacionalinę teisę, kaltinimo pobūdį ir gresiančią sankciją. Tokio kaltinimo nėra, jeigu šio proceso tikslas nėra nubausti, nuteisti ar išteisinti ir tokios nuostatos laikomasi nacionalinėje teisėje, proceso padariniai neturi įtakos įrašams apie teistumą.
Tokiais atvejais turtas gali būti konfiskuojamas taikant minėtus įrodinėjimo palengvinimus prevenciniais tikslais, siekiant užkirsti kelią neteisėtai įgyto turto panaudojimui darant nusikaltimus, pavyzdžiui, organizuotam nusikalstamumui ar prekybai narkotikais. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nepažeidžia ir siekis tokiu būdu apskritai konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą, kuris gali būti susijęs ir su kitais, mažiau pavojingais nusikaltimais. Konfiskuojant turtą minėtais tikslais ir būdu nėra pažeidžiamas ir Konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnis.“ Nepritarti Didžioji dalis teismo įpareigojimų (išskyrus turto areštą ir įpareigojimą asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas, kurios išimtinai galės būti taikomos tik pavojingiausioms organizuotoms nusikalstamoms grupėms ir su jomis susijusiems asmenims) bus skiriama tik po oficialaus perspėjimo, kai asmeniui raštišku reikalavimu parodomas jo veiksmų priešingumas teisei bei pavojingumas visuomenei. Europos Žmogaus Teisių Teismas, analizuodamas klausimą dėl turto konfiskavimo atitikties Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos pirmojo protokolo 1 straipsnyje įtvirtintam proporcingumo principui, yra pabrėžęs, kad žemesnio neteisėtos turto kilmės įrodymų pakankamumo, nei būtinas įrodyti nusikaltimą ir kartu konfiskavimui palankių prezumpcijų taikymas prevenciniais tikslais kovojant su svarbiausiais nusikaltimais (organizuotu nusikalstamumu, prekyba narkotikais) atitinka šio tikslo svarbą ir neprieštarauja proporcingumo principui. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 25.
Dauguma projektu teikiamų naujų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių dubliuojasi su baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonėmis ir procesinėmis prievartos priemonėmis. Svarstytina, ar, įtvirtinus naują reguliavimą, nekils šių priemonių taikymo problemų. Pastebėtina, kad pritaikius itin griežtas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones, procesinės sankcijos gali proporcingai sumenkti ir neužtikrinti savo paskirties. Akcentuotina, kad, kaip įtvirtinta projekto 8 straipsnio 3 dalyje, „Teismo įpareigojimai – tam tikrų pareigų ir (ar) teisių apribojimo asmenims nustatymas prevenciniais tikslais, siekiant apsaugoti visuomenės ir valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, užtikrinti kitų asmenų teises ir laisves.“ Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad prevenciniais tikslais nustatomos priemonės negali būti griežtesnės ir riboti žmogaus teisių ir laisvių labiau, nei represinio pobūdžio priemonės. Manytina, kad šis reikalavimas, priėmus teikiamą projektą, būtų pažeistas. Nepritarti Nusikalstamumo ribojimo bei mažinimo represinėmis ir prevencinėmis priemonėmis taikymo pagrindas, poveikio kryptys, tiesioginė paskirtis, turinys, taikymo teisiniai padariniai skiriasi nuo baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonių bei procesinių prievartos priemonių. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
pirmasis sakinys yra perteklinis (žr. projekto 7 straipsnį). Taip pat manytina, kad perteklinis yra ir projekto 8 straipsnio 2 dalies žodis „būtinai“. Pritarti
27
dalies 7 punkte vartojamos sąvokos „su juo susiję asmenys“ teisinis turinys.
Be to, abejotina, ar konstituciškai pagrįsta būtų skirti teismo įpareigojimą ne vien organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar asmeniui, susijusiam su organizuotu nusikalstamumu (žr. projekto 7 straipsnį), bet ir kitiems su tokiais asmenimis kažkaip susijusiems asmenims. Pažymėtina, kad ta pati sąvoka vartojama ir projekto 21 straipsnio 7 dalyje. Pritarti
9104
straipsnio 4 dalies sąvoka „asmuo, kuriam pritaikytas ir pareikštas oficialus perspėjimas“, 9 straipsnio 4 ir 5 dalių sąvoka „asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas“ bei 10 straipsnio 3 dalies sąvoka „asmuo, kuriam buvo pareikštas oficialus perspėjimas“. Pritarti
5
žodžio „ir“ siūlytina skliaustuose įrašyti žodį „ar“. Pritarti
10111233
advokato gali būti asmens atstovu, kuris numatomas projekto 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 12 straipsnio 3 dalyje. Pritarti
1233
31Diskutuotina,
ar projekto 10 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims pakanka laiku pranešti vien apie teismo posėdžio datą, o ne apie konkretų tos dienos laiką. Pritarti
1 32. Manytina, kad projekto 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų pateikti nuorodą ne vien į 8 straipsnio 5 dalį, bet ir į 8 straipsnio 4 dalį. Pritarti
5
projekto 11 straipsnio 5 dalies formuluotė „teikimą sprendžia“. Pritarti
12 5,7,81 34.
Diskutuotina, ar projekto 11 straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse, taip pat 12 straipsnio 1 dalyje vietoj „apylinkės teismo teisėjo“ ir „teisėjo“ neturėtų būti atitinkamai minimas „apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas“ ir „ikiteisminio tyrimo teisėjas“. Apsispręsti pagrindiniame komitete
5
teisėjas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normomis tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas. Pirma, diskutuotina, ar šioje dalyje neturėtų būti paminėtas ir Baudžiamojo proceso kodeksas. Antra, Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, tuo tarpu projekto
teismo įpareigojimų paskyrimo ar nepaskyrimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
6
projekto 11 straipsnio 6 dalį asmuo gali būti laikinai sulaikytas. Tačiau pažymėtina, kad projekte laikinas sulaikymas nėra detaliai sureguliuotas (plg. su Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu): nenumatytos laikinai sulaikomo asmens garantijos, prokuroro dalyvavimas, laikino sulaikymo taikymo apribojimai ir pan. Pritarti
8
nuostatose vartojama formuluote „advokatas (atstovas)“. Pritarti
9
projekto 11 straipsnio 9 dalies žodžių „ir (ar)“ siūlytina rašyti žodį „ar“. Pritarti
9 39.
Projekto
neribojamas, tačiau projekte būtina nustatyti maksimalią teismo įpareigojimų trukmę. Pritarti
10
„nustatyto“ – žodžiu „paskirtų“. Pritarti
221
kodėl, skirtingai nei kitose projekto nuostatose, projekto 12 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnyje šalia asmens advokato nėra paminėtas jo atstovas. Pritarti
1
vietomis projekto 12 straipsnio 1 dalies ketvirtasis ir penktasis sakiniai. Pritarti
1
galutinis ir neskundžiamas“, tačiau pastarosios nuostatos nėra projekto 22 straipsnyje, 27 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnio 3 bei 5 dalyse. Pritarti
nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pavadinimu
projekto 14 straipsnis ir vadinasi „Teismo įpareigojimo nepalaikyti ryšių su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis vykdymas“, jame nėra nuostatų, susijusių su šio teismo įpareigojimo vykdymu; straipsnyje aprašomas tik šio teismo įpareigojimo turinys. Pritarti
2 46.
Projekto
įpareigojimą nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, o jis privalo neišeiti iš gyvenamosios vietos sprendime nustatytu laiku. Nėra aišku, kurį laiką teismas nustato savo sprendime. Pritarti
47Svarstytina,
ar ir kaip projekto 17 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta priemonė – teismo įpareigojimas nevairuoti transporto priemonės – dera su įstatymo paskirtimi ir jo reguliavimo dalyku. Pritarti
1
dienos yra turimos mintyje. Pritarti
projekto 17 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės „pateikti pareigūnui vairuotojo pažymėjimą“ ir „atiduoti pareigūnui vairuotojo pažymėjimą“. Pritarti
2
tvarka“ yra pertekliniai (žr. projekto 13 straipsnio 2 dalies nuostatą). Pritarti
pavadinimas nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 5 punkte numatytu pavadinimu („informuoti pareigūną apie visus sandorius“). Pritarti
2
straipsniu „Laikinas nuosavybės teisės apribojimas“.
Suderinus galbūt paaiškėtų, koks yra santykis tarp šių dviejų valstybės prievartos priemonių. Nepritarti Projekte numatytas turto areštas, skirtingai nei BPK 151 str. numatytas laikinas nuosavybės teisės apribojimas, yra prevencinė priemonė, kuria siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jei tokios priemonės nebūtų imtasi. 54. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
uždraudimas negali būti savanoriškas. Be to, redaguotinas žodžių junginys „valdyti turtu“. Pritarti
2
areštas įsigalioja nuo teismo sprendimo areštuoti turtą paskelbimo asmeniui, o jeigu nėra galimybės paskelbti – kitu metu. Pirma, nėra aišku, kodėl yra būtina teismo sprendimą paskelbti būtent asmeniui. Antra, sunkiai įsivaizduojama situacija, kuomet nebūtų galimybės paskelbti teismo sprendimą. Trečia, projekto 20 straipsnio 2 dalyje numatyta kitokia formuluotė: teismo sprendimas paskirti teismo įpareigojimą įsiteisėja nuo teismo sprendimo paskelbimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
5 Projekto
atvejais“.. Pritarti
2016-03-0719 5,7 Palyginus projekto 19 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, visų pirma pastebėtina, kad nėra aišku, ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims (5 dalis), ar teismo nuožiūra paskirtam turto saugotojui (administratoriui) (7 dalis).
Antra, toks turto perdavimas turto arešto atveju 5 dalyje formuluojamas kaip viena iš galimų alternatyvų, o 7 dalyje pateikiamas kaip vienintelis galimas turto arešto vykdymo būdas (išskyrus 4 dalyje numatytą atvejį). Pritarti
126 Projekto 20 straipsnio pavadinime ir 1, 2 bei 6 dalių tekste minimo teismo įpareigojimo pavadinimas nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytu pavadinimu („įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti“). Pritarti
1 Redaguotina projekto 20 straipsnio 1 dalyje pateikta teismo įpareigojimo sąvoka jos dalyje „įpareigojimas deklaruoti ir pagrįsti – tai reikalavimas pagrįsti“: pirma, neapibrėžta sampratos dalis „įpareigojimas deklaruoti“, antra, įpareigojimas pagrįsti apibrėžiamas vartojant tą pačią sąvoką „pagrįsti“. Nepritarti Šios sąvokos yra Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatyme. 60. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-0720 Kadangi projekto
pajamas, manytina, kad turėtų nepakakti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti vien turto deklaraciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies
4
pajamų gavimo šaltiniai pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais.“ Šios dvi dokumentų rūšys minimos ir antrajame šios dalies sakinyje.
Tačiau pažymėtina, kad Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje tokiame pačiame kontekste paminėti dar ir trečiųjų asmenų rašytiniai patvirtinimai. Pritarti
4
dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę.“ Nėra aišku, kodėl šioje nuostatoje minimos vien lėšos ir vien jas išmokėjęs, o ne gavęs asmuo. Pritarti
5
20 straipsnio 5 dalies nuostata yra nenorminė, o veikiau teorinio pobūdžio, labiau tinkanti projekto aiškinamajam raštui. Be to, nors visame projekto 20 straipsnyje kalbama apie reikalavimą pagrįsti turto ir (ar) pajamų teisėtumą, 5 dalies antrajame sakinyje imama kalbėti apie tai, ką užtenka įrodyti, norint pagrįsti neteisėtą turto ir (ar) pajamų kilmę. Pritarti
6
informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai apie teismo priimtą sprendimą. Be to, šioje dalyje vartojama sąvoka „rizikos analizės išvada“ šio įstatymo kontekste nėra aiški. Pritarti
6
nėra aišku, kodėl projekto 20 straipsnio 6 dalyje pasirinkta 15 000 eurų suma. Projekto aiškinamajame rašte šios sumos pasirinkimas taip pat nėra pagrįstas. Pritarti
7 62.
Projekto
(ar) pajamos. Tačiau pažymėtina, kad turtas ir (ar) pajamos šio straipsnio 2 dalyje nėra nurodyti. Svarstytina, ar neturėtas mintyje šio straipsnio 3 dalies 2 punktas. Pritarti
turtą ir (ar) pajamas konkretus laikotarpis. Kol kas toks laikotarpis nustatomas tik netiesiogiai, projekto 20 straipsnio 3 dalyje (konkrečiai – jos 2 punkte) nurodant, kokius dokumentus asmuo turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pritarti
64Diskutuotina,
ar bendraturčiai turėtų būti paminėti tik projekto nuostatose, susijusiose su turto areštu (12 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje), ar ir susijusiose su turto konfiskavimu. Pritarti
nuostatomis nėra išspręstas konkurencijos tarp civilinio ir baudžiamojo turto konfiskavimo klausimas. O tokia problema praktikoje iškils, kadangi tiek civilinis, tiek baudžiamasis turto konfiskavimas bus nukreipti į tą patį neteisėtu būdu įgytą turtą. Pritarti
2625
žodžiu „numatytame“. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 26 straipsnio
suderintinos projekto 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir 26 straipsnio 5 dalies 1 punkto formuluotės „teikimą pateikusio pareigūno“ ir projekto 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotė „teikimą surašiusio pareigūno“. Pritarti
22 68.
Projekto
(ar) pajams siekiama konfiskuoti. Pastebėtina, kad šiai artima projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė yra išsamesnė (o projekto 26 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata – tokia pati glausta). Siūlytina suvienodinti minėtas projekto nuostatas. Pritarti
23
7
to, svarstytina, ar apskritai šios dalies nuostata yra pagrįsta. Pritarti
nuostatomis, pastebėtina, kad pastarajame straipsnyje yra paminėta, per kokį teismą yra paduodamas skundas ir per kokį terminą priimamas aukštesnio teismo sprendimas. Pritarti
1
projekto 23 straipsnio 1 dalyje pateikta teismo įpareigojimo sąvoka jos dalyje „draudimas verstis veikla – draudimas vykdyti veiklą“: sąvoka apibrėžiama vartojant tą pačią sąvoką. Pritarti
1
kitu tekstu, pateiktu skliaustuose. Be to, diskutuotina, ar yra prasminga skliaustuose vardyti ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veikos pavyzdžius, jeigu šis sąrašas vis vien nėra išsamus: baigiasi žodžiu ir santrumpa „ir pan.“
2016-03-0723 74.
Iš projekto 23 straipsnio nuostatų lieka neaišku, kuo skiriasi laikinas apribojimas ir draudimas verstis tam tikra veikla: pirma, abu jie pagal projekto 23 straipsnio 1 dalį yra draudimai vykdyti tam tikrą veiklą, antra, abu jie pagal projekto 23 straipsnio 2 dalį yra laikini (teismas nurodo jų terminą). Pritarti
839
projekto 24 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatytos priemonės
4
žodžiais, vartojamais 3 dalies 1 punkte – „elektroninį stebėjimo įtaisą“. Pritarti
1
trečio skyriaus pavadinime, 25 straipsnio pavadinime ir jo 1 dalyje minimos
„teisėsaugos institucijos“; projekto 25 straipsnio 2 dalies 2 punkto 2
papunktyje minimos „kompetentingos institucijos“; projekto 26, 27 ir 28 straipsniuose minimos (projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžtos) organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančios institucijos. Projekto nuostatos suvienodintinos. Pritarti
26
bendradarbiavo“, „reikšmingai slaptai bendradarbiavusio“ ir „reikšmingai slaptai bendradarbiavusį“ galima suprasti ne vien kaip reiškiančius slaptą bendradarbiavimą, kuris yra reikšmingas, bet ir kaip ne bet kokį slaptą, o reikšmingai slaptą bendradarbiavimą. Pastaruoju atveju tokie žodžių junginiai neturėtų prasmės. Pritarti 83.
1 99. Be to, projekto 25 straipsnio 1 dalyje kalbama apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusį ar sutikusį bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis asmenį, o kitose projekto 25 straipsnio nuostatose, taip pat projekto 26 straipsnyje kalbama tik apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusį asmenį. Pritarti
21
25 straipsnio 2 dalies 1 punkto žodis „sąraše“ rašytinas didžiąja raide, kadangi būtent tokia santrumpa įtvirtinta projekto 2 straipsnio 6 dalyje. Pritarti
21
aiškus projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamas žodžių junginys
„grupių tapatybė“. Pažymėtina, kad šalia grupių tapatybės minima ir grupių
sudėtis, kuri greičiausiai turėtų reikšti grupių narių tapatybę. Pritarti
22
rengiasi daryti Sąraše esančios grupės ar jų nariai, tačiau pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir BK minimos „nusikalstamos veikos“, apimančios ir baudžiamuosius nusižengimus. Pritarti
22
„šių“. Pritarti
22
„apie“. Pritarti
22 85. Be to, projekto 25 straipsnio 2 dalies 2 punkto 2 papunktyje minimas organizuotų nusikalstamų grupių turimas turtas ar nusikalstamu būdu įgytos pajamos. Pirma, nėra aišku, kodėl nėra minimas organizuotų nusikalstamų grupių narių turimas turtas ar pajamos. Antra, nėra aišku, kodėl tik pajamos, o ne turtas turi būti įgytos nusikalstamu būdu.
Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų
žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka. Pritarti
3
3
asmens duomenys įslaptinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad galiojančiame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ar projekte Nr. XIIP-4047, kuriuo keičiamas galiojantis įstatymas, nėra nuostatų apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusio asmens duomenų įslaptinimą (galiojančiame įstatyme minimi tik žvalgybos slaptieji bendradarbiai). Pritarti
1
2
26 straipsnio 2 dalies žodžiai „Reikšmingas slaptas bendradarbiavimas, sąlygos“ keistini žodžiais „Reikšmingas slaptas bendradarbiavimas, jo sąlygos“ (arba tiesiog žodžiais „Reikšmingo slapto bendradarbiavimo sąlygos“). Pritarti
3
prokuroras)“. Manytina, kad ji reiškia tik generalinio prokuroro įgaliotą Generalinės prokuratūros prokurorą, tačiau neapima paties generalinio prokuroro. Tačiau pastebėtina, kad vėlesnėse projekto 26 straipsnio dalyse ir
generalinio prokuroro. Pritarti 96.
4
sprendimas dėl atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka gali būti priimtas bet kuriame apygardos teisme. Tačiau projekto 26, 27 ar 28 straipsniuose nėra nieko pasakyta apie tais pačiais konspiracijos tikslais grindžiamą teismo posėdžio slaptumą, priimto teismo sprendimo įslaptinimą ir pan. Pritarti
53
ir motyvai, kuriais grindžiamas būtinumas“, tuo tarpu projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte – „duomenys ir (ar) motyvai, pagrindžiantys būtinumą“. Pritarti
54
neveikimo“ atsisakytina kaip perteklinių. Pritarti
6
rūšys, išskyrus tyčinį labai sunkų nusikaltimą; be to, jungtukas „ir“ šioje vietoje nėra tinkamas. Siūlytina nuostatą formuluoti, numatant, už kokios vienintelės rūšies nusikalstamą veiką negalima atsisakyti asmenį persekioti baudžiamąja tvarka. Pritarti
atkreiptinas dėmesys, kad BK asmenų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikrais atvejais yra įmanomas ir labai sunkių nusikaltimų atveju. Pavyzdžiui, BK 39¹ straipsnio „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“ 1 dalyje numatyta, kad „Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas (past. – tarp jų ir labai sunkius nusikaltimus; žr.
BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalis) arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui (past. – BK 249 straipsnyje numatytas labai sunkus nusikaltimas), gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.“
7
projekto 21 straipsnio 5 dalis prasideda žodžiais „Įsiteisėjus sprendimui“. Taip pat siūlytina žodžius „dėl atsisakymo“ pakeisti žodžiais „atsisakyti“. Pritarti
26 straipsnyje nėra nuostatos, analogiškos 21 straipsnio 3 dalies nustatai, kurioje apibrėžta, kada teismo sprendimas įsiteisėja. Pritarti
8
aišku, kodėl projekto 26 straipsnio 8 dalyje minima tik nusikaltimu padaryta (plg. su 26 straipsnio 6 dalimi) ir tik turtinė žala. Pritarti
1
1 101.
Projekto
ir 22 straipsniu, pastebėtina, kad 27 straipsnyje nėra paminėta, per kokį teismą ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas bei per kokį terminą priimamas aukštesnio teismo sprendimas. Minėtais požiūriais siūlytina tarpusavyje suderinti projekto 12 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies, taip pat 28 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Pritarti
1
aišku kodėl, remiantis projekto 27 straipsnio 1 dalimi, galutinis yra būtent
gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, o ne jo pirmininkui. Pritarti
asmenį persekioti baudžiamąja tvarka neskyrimo apskundimo tvarka“. Pritarti
projekto nuostatose (taip pat ir tame pačiame 28 straipsnyje) teismo sprendimas vadinamas tiesiog sprendimu. Taip pat projekto 28 straipsnio 2 dalyje minimas „galutinį sprendimą priėmęs teismas“, nors projekto 27 straipsnio 1 dalyje jis buvo tiesiai įvardintas kaip Lietuvos apeliacinis teismas. Pritarti
3
teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutartį, kuria panaikinamas atsisakymas jį persekioti baudžiamąja tvarka, taip pat nustatyta, kam skundžiama apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartis, o kam – apygardos teismo pirmininko nutartis.
Tačiau pažymėtina, kad, remiantis projekto 28 straipsnio 2 dalimi, atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka panaikinamas ne vien apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo, bet ir galutinį sprendimą priėmusio (t. y. Lietuvos apeliacinio) teismo nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties apskundimo klausimas projekto 28 straipsnio 3 dalyje (taip pat ir 5 dalyje) nėra išspręstas. Pritarti
3
įgalioto teisėjo nutartis skundžiama apygardos teismo pirmininkui; kai nutartį panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka priima apygardos teismo pirmininkas, ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui; Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis. Kyla klausimas, ar taip pat galutinis yra ir apygardos teismo pirmininko sprendimas. Ta pati pastaba išsakytina ir dėl projekto 28 straipsnio 5 dalies. Pritarti
įgalioto teisėjo nutartis (sprendimas) ir paties apygardos teismo pirmininko nutartis (sprendimas) yra skundžiami skirtingiems adresatams. Tačiau pažymėtina, kad projekto 27 straipsnio 1 dalyje tokio skirtumo nėra numatyta, ir tai, matyt, yra pagrįsta, kadangi apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutarties (sprendimo) apskundimas to paties apygardos teismo pirmininkui verčia abejoti pastarojo nešališkumu. Pritarti
5 108.
5
panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, o antrajame – sprendimas panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka. Pastarajame sakinyje tarp žodžių „sprendimą“ ir „panaikinti“ trūksta žodžio „atsisakyti“. Pritarti
2
sričių įgyvendinamųjų teisės aktų, siūlytina vietoj žodžių „įgaliota institucija“ rašyti žodžius „įgaliotos institucijos“. Pritarti
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP‑4041 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime Atsižvelgti 3.Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos žmogaus teisių centras,
112021611 Dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 Žmogaus teisių stebėjimo institutas teikia pastabas dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama pakeisti šiuo metu galiojantį Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Be kitų tikslų, Projektu siekiama išplėsti teisėsaugos institucijų galimybes taikyti asmens teises ir laisves varžančias priemones asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu.
Raginame Žmogaus teisių komitetą Projektui nepritarti. Projektu siekiama sukurti prielaidas taikyti stipriai žmogaus teises į laisvę, privataus gyvenimo gerbimą ir nuosavybę ribojančias priemones, kurios savo turiniu prilygsta ar yra tapačios kardomosioms ir baudžiamojo poveikio priemonėms, taikomoms baudžiamajame procese, tačiau taikant šias priemones už baudžiamojo proceso ribų yra neužtikrinamos atitinkamos baudžiamajame procese numatytos asmens teisių apsaugos garantijos. Dėl teismo įpareigojimų taikymo Projekto 8 straipsnyje numatomos devynios teismo sankcionuojamos priemonės – „teismo įpareigojimai“ – kuriomis gali būti varžomos asmens teisės į į laisvę, privataus gyvenimo gerbimą ar nuosavybę: 1) nepalaikyti ryšių su nurodytais asmenimis, 2) nekeisti gyvenamosios vietos ir būti joje nurodytu laiku, 3) nesilankyti nurodytose vietose, 4) nevairuoti transporto priemonės, 5) informuoti pareigūną apie didesnius nei 40 BSI vertės sandorius, 6) turto areštas, 7) įpareigoti deklaruoti ir pagrįsti turtą, 8) laikinas draudimas verstis tam tikra veikla, 9) intensyvi priežiūra.
Dauguma išvardytų priemonių savo turiniu atitinka Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytas procesinės prievartos priemones ar Baudžiamajame kodekse (BK) numatytas baudžiamojo poveikio priemones: · teismo įpareigojimai nepalaikyti ryšių su nurodytais asmenimis, nekeisti gyvenamosios vietos ir būti joje nurodytu laiku bei nesilankyti nurodytose vietose savo turiniu atitinka namų areštu nustatomiems įpareigojimams (BPK 132 str.); · teismo įpareigojimas nevairuoti transporto priemonės atitinka baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (BK 68 str.); · turto areštas atitinka BPK numatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (BPK 151 str.); · draudimas verstis tam tikra veikla atitinka baudžiamojo poveikio priemonei – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą (BK 68² str.); · teismo įpareigojimas skirti intensyvią priežiūrą – to paties pavadinimo BPK įtvirtintą kardomąją priemonę (BPK 131¹ str.). Tačiau vienas iš esminių baudžiamajame proceso procesinių prievartos priemonių ir baudžiamojo poveikio priemonių skirtumų nuo išvardytų, Projekte numatomų teismo įpareigojimų yra tai, jog pastarieji taikomi už baudžiamojo proceso rėmų. Atsižvelgiant į Projekte numatytas teismo įpareigojimų taikymo sąlygas, kyla abejonių dėl šių priemonių taikymo pagrįstumo ir proporcingumo.
Būtinas reikalavimas taikant didžiąją dalį Projekte numatytų teismo įpareigojimų[1]
Projekte nustatytą tvarką prašydamos skirti teismo įpareigojimą turi pateikti duomenis pagrindžiančius, jog asmuo nesilaikė oficialaus perspėjimo reikalavimų – kitaip tariant, įrodančius, jog asmuo padarė teisės pažeidimus. Tuomet kyla klausimas, kodėl teisėsaugos institucijos, turėdamos duomenis apie asmens vykdomus teisės pažeidimus, neturėtų pradėti baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) ir taikyti atitinkamų jame numatytų procesinių prievartos priemonių, o teismui konstatavus kaltę dėl nusikalstamos veikos – baudžiamojo poveikio priemonių. Projekte numatytų žmogaus teises ribojančių priemonių taikymas yra rizikingas: nors Projekte numatyti teismo įpareigojimai savo turiniu dažniausiai sutampa su baudžiamajame procese taikomomis priemonėmis, juos taikant asmeniui neužtikrinamos atitinkamos baudžiamajame procese numatytos teisės ir garantijos, tokios kaip teisė į vertimą, gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti įrodymus ir kitos BPK 21 ir 22 str. numatytos teisės. Taigi Projektu sukuriamos prielaidos asmenims pritaikyti priemones, kurių teisinės pasekmės prilygsta baudžiamajame procese taikomoms priemonėms, tačiau neužtikrinant aukšto lygio procesinių garantijų ir žmogaus teisių apsaugos, numatytos BPK.
Atitinkamai kyla ir abejonių dėl Projekte numatytų teismo įpareigojimų taikymo proporcingumo: Projektas nenustato jokio bendro pobūdžio ribojimų, kada asmens teises suvaržyti galima jame nustatyta, „palengvinta“ tvarka, o ne vadovaujantis baudžiamojo proceso reikalavimams. Atsižvelgiant į plačias žmogaus teisių varžymo galimybes, numatytas Projekte, jos turėtų būti taikoma tik kaip išimtinė priemonė, taikoma konkrečiais atvejais, kai pasitelkti baudžiamojo proceso normų neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, ir Projekte numatytų priemonių taikymas yra būtinas. Tai pabrėžtina ir atsižvelgiant ir į tai, kad Projekte numatytos priemonės nėra trumpalaikio taikymo – pagal Projektą galimas ir ilgalaikis asmens teisių suvaržymas:
Projekto 11 str. 9 d. nustato, kad suvaržymus tęsti galima neribotą laiko tarpą. Tačiau Projektas nenumato jokių apribojimų, kurie įtvirtintų jame numatytų teises varžančių priemonių, kaip išimtinių statusą – nėra pareigos pirmenybę teikti įprastam baudžiamajam procesui. Taigi kyla ir neproporcingo žmogaus teisių varžymo įgyvendinant Projekte numatytą reguliavimą rizika. Dėl turto konfiskavimo Projekto 20 str. numato galimybę skirti teismo įpareigojimą deklaruoti ar pagrįsti įsigyto turto ar gautų pajamų teisėtumą. Skyrus tokį įpareigojimą, visa įrodinėjimo našta dėl turto ar pajamų teisėtumo perkeliama asmeniui. Jei asmuo turto ar pajamų nedeklaruoja, ar deklaracija neįrodo turto ar pajamų teisėtumo, Projekto 21 str. numato, kad šis asmens turtas ar pajamos gali būti konfiskuoti apygardos teismo sprendimu. Taigi projektas numato galimybę taikyti priemonę, iš esmės suvaržančią asmens teisę į nuosavybę ir savo turiniu prilygstančią BK 72³ str. numatytam išplėstiniam turto konfiskavimui.
Tačiau kaip ir kiti teismo įpareigojimai pagal Projektą, šis taip pat taikomas už baudžiamojo proceso rėmų nesuteikiant asmeniui, kurio turtą ketinama konfiskuoti, atitinkamų procesinių garantijų. Turto konfiskavimas Projekte numatyta tvarka kelią realią neproporcingo žmogaus teisės į nuosavybę varžymo riziką. Vadovaujantis Projekte nustatyta tvarka, visa įrodinėjimo našta dėl turto ar pajamų teisėtumo tenka pačiam asmeniui. Be to, asmeniui ne tik neužtikrinamos su baudžiamuoju procesu siejamos procesinės teisės, bet priešingai, Projekte numatyto turto ar pajamų konfiskavimo galimybės yra platesnės, nei taikant BK: konfiskuojant turtą Projekte nustatyta tvarka, skirtingai nei numato BK 72³ str., turto ar pajamų nereikia susieti su konkrečia padaryta nusikalstama veika; taip pat konfiskuoti galima bet kokį ir visą asmens turtą, be jokių išlygų, kai tuo tarpu BK 72³ str. draudžia konfiskuoti turtą, iš kurio pagal teisės aktus negali būti išieškoma – tokį kaip turtas būtinas asmens ar jo šeimos pragyvenimui.[2] Atsižvelgiant į platesnes teisės į nuosavybę varžymo galimybes vadovaujantis Projektu, ši priemonė galėtų būti pasitelkiama nebent kaip išimtinė, taikytina tik apibrėžtais atvejais, kai pasitelkti baudžiamojo proceso normų neįmanoma, ir Projekte numatytų priemonių taikymas yra objektyviai būtinas. Tačiau kaip ir kitų Projekte numatytų teismo įpareigojimų atvejais, Projektas nenumato pareigos pirmenybę teikti įprastam baudžiamajam procesui, o Projekte numatytas teisių varžymo priemones taikyti tik kaip išimtines. Dėl kitų žmogaus teisių varžymo numatyto Projekte Projekto 6 str. 1 d.
1 d. 7 punktas numato, kad teisėsaugos pareigūnai turi teisę imti biometrinius duomenis bei filmuoti ar fotografuoti asmenis, kuriems pritaikytos kontrolės priemonės – oficialus perspėjimas ar teismo įpareigojimas. Toks duomenų rinkimas ir asmens filmavimas ar fotografavimas yra teisės į pagarbą privačiam gyvenimui ribojimas ir savo turiniu prilygsta baudžiamojo proceso prievartos priemonei numatytai BPK 156 str. Tačiau skirtingai nei BPK numatytos priemonės, Projekte nenumatoma galimybių asmeniui ginčyti šios teisių suvaržymo taikymo ar įgyvendinimo tvarkos, taip ginant savo teises. Projektas taip pat numato griežtą asmens teisės į laisvę suvaržymą: Projekto 11 str. 6 d. nustato, kad jei asmuo be paaiškinamos priežasties neatvyksta į teismo posėdį, kuriame nagrinėjimas teismo įpareigojimų jam skyrimas, teismas šiam asmeniui skiria laikiną sulaikymą iki 48 val. Pabrėžtina, kad Projektas diskrecijos teismui nesuteikia – sulaikymas turi būti skiriamas visais atvejais. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad laikinas sulaikymas yra priemonė, kuria iš esmės apribojama asmens teisė į laisvę. BPK 140 str., nustatantis laikino sulaikymo skyrimo tvarką baudžiamajame procese, numato griežtas šios priemonės taikymo sąlygas, siejamas su būtinybę atlikti veiksmus itin skubiai ir grėsme pačiam procesui ar kitiems asmenims. Tuo tarpu Projekto 11 str. 6 d. dalis numato įpareigojimą teismui suvaržyti asmens laisvę, kai tų pačių rezultatų galima pasiekti skiriant gerokai švelnesnę priemonę – asmens atvesdinimas. Atitinkamai, ši Projekte numatyta asmens sulaikymo tvarka laikytina sukuriančia prielaidas neproporcingai riboti asmens teisę į laisvę. Išvados Projektu siūlomu reglamentavimu būtų sudarytos prielaidos reikšmingai varžyti žmogaus teises pasitelkiant priemones, savo turiniu prilygstančias naudojamoms baudžiamajame procese, neužtikrinant pastarajame numatytų procesinių garantijų ir aukšto lygio žmogaus teisių apsaugos.
Svarbu ir tai, kad Projektu nustatomos asmenų teises varžančios priemonės nėra ir numatytos kaip išimtinės, apriboto taikymo. Taip pat norėtume atkreipti Žmogaus teisių komiteto dėmesį į detalų ir kritišką Seimo Teisės departamento vertinimą, kuriame detaliai aptariami įvairūs Projekto trūkumai. Atsižvelgiant į tai, raginame Žmogaus teisių komitetą nepritarti Projektui. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, organizuotas nusikalstamumas
Mykolo Riomerio universiteto Žmogaus teisių laboratorija teikia nuomonę dėl organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto. Dėl organizuotos nusikalstamos grupės apibrėžimo Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekte (toliau — įstatymo projekte) bandoma įtvirtinti naują bendrininkavimo formą - „organizuotą nusikalstamą grupę“. Susidaro įspūdis, kad bandoma sukurti talpinę bendrininkavimo formą tarp organizuotos grupės (BK 25 str. 3 d.) ir nusikalstamo susivienijimo (BK 25 str. 4 d.). Toks reguliavimas galėtų sukelti painiavą tarp minėtų terminų vartojimo. Be to, bandymas naujai apibrėžti „organizuotą nusikalstamą grupę“ (projekto 2 str.
ženkliai susiaurintų šio įstatymo projekto nuostatų taikymo galimybes, nes organizuotai nusikalstamai grupei būtų keliami papildomi reikalavimai, nei numatyti organizuotai grupei (BK 25 str. 3 d.) bei nusikalstamam susivienijimui (BK 25 str. 4 d.). Kuo daugiau formalių reikalavimų yra keliama bendrininkavimo formai, tuo sunkiau įrodyti jos egzistavimą. Juo labiau, kad prisilaikant dabartinių bendrininkavimo formų išskyrimo, šių problemų būtų galima išvengti, nes teismų praktikoje jau yra susiformavę papildomi organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo požymiai. Be to, projekte (skirtingai nei BK 25 str. 2 ir 3 d.) yra susiaurinamas ir šių grupuočių tikslas
(ar) kitokios naudos gavimą. Tai reiškia, šis įstatymo projektas nebus taikomas grupuotėms, darančioms turto prievartavimus (BK 181 str. 1 d.), plėšimus (180 str. 1 d.) ir pan., nes šie nusikaltimai yra apysunkiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bandymas įstatymo projekto 3 str. išvardyti vertybes į kurias gali kėsintis organizuotas nusikalstamumas taip pat gali privesti prie nepagrįstai susiaurinto šio įstatymo projekto taikymo. Nes tarp išvardintų vertybių nėra tokių kaip žmogaus laisvė, dorovė, kas leistų daryti prielaidą, kad grupuotės, užsiimančios prekyba žmonėmis ar prostitucijos organizavimu ar kitomis nusikalstamomis veikomis, nepapultų po šio įstatymo projekto reguliavimu. Todėl manytina, kad bandymo sukurti naują bendrininkavimo formą, nederančią su BK nuostatomis, reikėtų atsisakyti.
Dėl civilinės turto konfiskacijos Kalbant apie bandymą įstatymo projekte numatyti civilinę turto konfiskaciją, atskirtą nuo baudžiamojo proceso, galima pasakyti, kad toks reguliavimas turi teisę gyvuoti ir iš esmės neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai (pvz., Engei ir kiti prieš Nyderlandus, Ezeh ir Connors prieš Jungtinę Karalystę, Walsh prieš Jungtinę Karalystę ir 1.1.). Tokiais atvejais yra svarbu, kad konfiskavimo procesas kartu nebūtų ir baudžiamasis kaltinimas. Apie tai sprendžiama atsižvelgiant j nacionalinę teisę, kaltinimo pobūdį ir gresiančiu sankciją. Tokio kaltinimo nėra, jeigu šio proceso tikslas nėra nubausti, nuteisti ar išteisinti, o proceso padariniai neturi įtakos įrašams apie teistumą. Tokiais atvejais turtas gali būti konfiskuojamas taikant įrodinėjimo palengvinimus prevenciniais tikslais, siekiant užkirsti kelią neteisėtai įgyto turto panaudojimui darant nusikaltimus. Plačiau skaityti Teisės instituto tyrimą: S. Bikelis ir kiti. Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai. (Justitia, Vilnius,
Susipažinę su pateiktu Projektu, teikiame pastabas dėl esminių siūlymų. Pirmojoje išvados dalyje pateikiame nuomonę dėl organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių, išskyrus turtines (I), antrojoje (II) pasisakome dėl turtinio poveikio priemonių (turto arešto, turto deklaravimo, civilinės konfiskacijos), o trečiojoje (III) — dėl siūlomo „atsisakymo persekioti asmenį baudžiamąja tvarka". I.Dėl organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių, nesusijusių su turtinėmis Nepritartina Projekto nuostatoms dėl nusikalstamumo kontrolės priemonių, siūlomų 14-17, 23-24 str. Projekte numatytos priemonės itin stipriai riboja pagrindines asmens teises bei laisves.
Konstitucinio proporcingumo principo požiūriu leistinas asmens teisių ribojimas, viena, privalo turėti aiškų bei pagrįstą tikslą, antra, šio tikslo nėra įmanoma pasiekti kitomis, švelnesnėmis priemonėmis, ir, trečia, priemonė turi būti proporcinga siekiamo tikslo atžvilgiu. Abejonių kyla jau dėl pirmų dviejų kriterijų. Savaime organizuoto nusikalstamumo užkardymas yra pagrįstas bei siektinas tikslas, tačiau be nuorodos į konkrečius duomenis apie šalies kriminogeninę situaciją jis lieka gana programatinis. Projekto pagrindime šiuo požiūriu pasigendama bet kokios analizės. Aiškinamasis raštas nurodo į bendrą Europolo statistiką, o kitur iš esmės apsiriboja įvairių institucijų strategijų bei programų atkartojimu. Taipogi trūksta diskusijos dėl jau esamų priemonių pakankamumo, galimų kitų alternatyvų, kaip ir dėl lauktino siūlomų naujų priemonių efektyvumo. Be to, nėra visiškai aišku, kokios nusikalstamumo apraiškos turi būti užkardomos siūlomu Projektu. Projekto 2 str. 2 d. „organizuotos nusikalstamos grupės" apibrėžimą susieja su pelno ar kitokios naudos siekimu sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais, tuo tarpu kai 2 str. 3 d. vartojama „organizuoto nusikalstamumo14 sąvoka apima platų nusikalstamų veikų ratą (beje, veikų
„prieš visuomenę“ Baudžiamasis kodeksas¹ [toliau - BK] nežino, tik
„visuomenės saugumui"). Projekte esama daug
neapibrėžtų kriterijų, kaip, pvz., „pagrindas manyti“, jog asmuo gali žinoti apie organizuotos nusikalstamos grupės ar jos narių nusikalstamą veiklą (Projekto 2 str. 1 d.) ar yra tokios grupės narys (7 str.), arba „asmens veiklos pavojingumas44 (11 str. 4 d.), veikla kelia ar gali sukelti pavojų ekonomikai, [...]" (23 str. 2 d.).
gali sukurti galimybę pernelyg „lanksčiai" traktuoti kontrolės priemonių taikymo sąlygas, o formuojantis nepalankiai demokratijos bei teisinės valstybės raidai - piktnaudžiavimui valstybės galiomis. Atitinkamai neapibrėžtas ir asmenų ratas: tai ne tik tokie asmenys, kurie galimai yra organizuotos nusikalstamos grupės nariai, bet ir „susiję asmenys“, kurie - vėlgi tik galimai - žino apie tokių grupių nusikalstamą veiką. Kodėl vien tiktai informacijos turėjimas pagrindžia Projekte išvardytas prievartos priemones, lieka neaišku (pvz., su grupe „susijęs“ gali būti ir žurnalistas, atliekantis tyrimą, pažįstami, šeimos nariai ir t.t.). Projektas nenumato jokio apribojimo ir priemonių galiojimo laiko požiūriu, nes pagal 11 str. 9 d. jų pratęsimo skaičius neribojamas. Prevenciniu požiūriu, kuris yra orientuotas į asmens pavojingumą, toks reguliavimas nuoseklus, tačiau neatitinka teisinės valstybės proporcingumo principo. Asmuo, kuris yra su kažkuo tik galimai susijęs, teoriškai neribotą laiką gali praleisti su elektroniniu stebėjimo prietaisu, negalėtų vairuoti transporto priemonės ar verstis profesine veikla (nors atitinkamas 23 str. gana prieštaringai kalba apie „laikinumą“). Įstatymo viršenybės principo atžvilgiu abejotinas ir „pavojingiausių nusikalstamų grupių“ sąrašo sudarymas pagal Projekto nuostatose neapibrėžtus kriterijus, kuriuos vykdomosios valdžios institucijos iš esmės nusistato pačios (2 str. 6 d.). Taipogi Projekto 24 str. turėtų konkretizuoti, kokios būtų „intensyvios priežiūros sąlygos“. Kontrolės priemonių (išskyrus turtinių) paskyrimą Projektas sieja su oficialaus perspėjimo reikalavimų nesilaikymu (8 str. 4 d., 9 str. 5 d.). Tačiau jame nėra aiškiai apibrėžiama, ką tas „reikalavimų nesilaikymas“ reiškia (problema egzistuoja ir dabartinio Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo² [toliau - ONUĮ] taikyme). Iš 8 str. 2 d. galima spręsti, jog tai būtų teisės pažeidimai.
Toks kriterijus, pirma, suformuluotas pernelyg abstrakčiai, ir pažodžiui apima bet kokį pažeidimą, kas neatitiktų Projektu siekiamų tikslų. Antra, tokį pažeidimą reikėtų nustatyti: jeigu tai nusikalstama veika, nekaltumo prezumpcijos principas (Konstitucijos 31 str. 1 d.) reikalautų įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kur asmens kaltė būtų pozityviai įrodyta. Tuo tarpu pagal kitas Projekto nuostatas skirti teismo įsipareigojimams užtenka daugiau ar mažiau pagrįsto įtarimo. Be to, įtarimo tokių faktų, kurie nebūtinai turi būti nusikalstamos veikos: tam tikros informacijos turėjimas (Projekto 2 str. 1 d.) yra kriminalizuotas tik BK 283 str. nustatytose ribose, o galimas dalyvavimas „organizuotoje nusikalstamoje grupėje“ (Projekto 7 str.) numato bendrininkavimo formą, kurios galiojantis BK apskritai nežino. Siame kontekste įdomu ir tai, kad Projektas numato atsakomybę už teismo įpareigojimų pažeidimą (13 str. 2 d.). Konkrečiai siūloma Administracinių nusižengimų kodekso 512 str. 1 d. numatyti atsakomybę už oficialaus perspėjimo nevykdymą. Tačiau jeigu toks
„nevykdymas“ jau būtų sankcionuotas pagal kitą normą, papildomai numatyti
administracinę atsakomybę prieštarautų draudimui bausti asmenį už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem, Konstitucijos 31 str. 5 d.). Projekto 11 str. 1 d. numato, jog pareigūnas „privalo“ gauti asmens paaiškinimus apie aplinkybes, dėl kurių galima kreiptis į teismą dėl įpareigojimų skyrimo. Teksto formuluotė suponuoja, jog iškviestas ar atvesdintas asmuo privalo tuos paaiškinimus duoti. Tokio įpareigojimo pagrindas nelabai aiškus, o esant tikimybei, jog asmuo galėtų atskleisti jį ar artimus asmenis inkriminuojančius duomenis, tai prieštarautų Konstitucijos
esama ir principinių abejonių, ar įstatymo numatytos priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui.
Reikia pastebėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime 3 nematė prieštaravimo proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principams esamame ONUĮ reguliavime. Tačiau siūlomos Projekto nuostatos siekia gerokai toliau. Tai pasakytina apie asmenų ratą, kuris išplečiamas nuo asmenų, kurie „gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus44 (ONUĮ 4 str.) iki tokių, kurie palaiko ryšius su „organizuota nusikalstama grupe“, ir gali disponuoti atitinkama informacija, ar galimai yra tokios grupės nariai (Projekto 2 str. 1 d., 7 str.)- Taigi net nereikalingas pavojus, jog tokie asmenys gali daryti nusikalstamas veikas. Taipogi kritiniai punktai yra priemonių laiko neribojimas (ONUĮ 7 str. 7 d. - maksimaliai 9 mėnesiai), kaip ir pačių priemonių pobūdis. Aiškiai neproporcingi yra teisės vairuoti transporto priemonę ar užsiimti profesine veikla (Projekto 17, 24 str.) ribojimai. Vairuoti transporto priemonę dideliam skaičiui suaugusių ir aktyvių Lietuvos gyventojų yra kasdienė veikla, kurios atėmimas, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ar profesijos, gali būti didelis apsunkinimas. Faktas, kad naudojantis šia teise galima „būti susijus“ su organizuotu nusikalstamumu (Projektas nepasako, kaip), dėl jos visuomeninės reikšmės vargu ar pateisina apribojimo adekvatumą. Lygiai taip pat galima riboti būsto turėjimą, kavos gėrimą ar akinių nešiojimą, motyvuojant, jog šie taipogi gali būti pagalbinės priemonės būti su kažkuo susijus. Galiojantys įstatymai teisės vairuoti apribojimą paprastai sieja tik su pavojais, kylančiais iš paties transporto priemonių panaudojimo gatvių eisme. Panašūs argumentai tinka ir draudimui užsiimti tam tikra veikla. Jeigu tokia veikla legali, vien tik abstraktaus pavojaus 23 str. 1 d. išvardintoms vertybėms arba esant 2 str. 1 d., 7 str. išvardintiems kriterijams vargu ar užtenka.
Savaime tokiems draudimams nėra priekaištų, jeigu jie pakankamai konkretizuojami įstatymo, susiejant draudimo pobūdį su profesine veikla ir galimu pažeidimu (pvz., galimybė uždaryti kavinę dėl antisanitarinių sąlygų ar pan.). Tačiau Projekto atveju tokio draudimo sąlygos yra pernelyg neapibrėžtos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtoje nutartyje jau yra pažymėjęs, jog „prevencinėmis poveikio priemonėmis, skirtomis keliui organizuotam nusikalstamumui užkirsti, negalima apriboti žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą“⁴. Proporcingumo principo požiūriu ganėtinai drastiška priemonė yra įpareigojimas dėvėti elektroninį prietaisą. Šiuo metu galiojantys įstatymai tai numato tik baudžiamosios justicijos kontekste⁵. Tuo tarpu ganėtinai abstraktūs Projekto įsipareigojimų taikymo kriterijai tokios priemonės adekvatumo nepagrindžia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nekaltumo prezumpcijos principą (Konstitucijos 31 str. 1 d.). Savaime galima teigti, jog prevencinės priemonės nepatenka į šio principo taikymo sferą, kadangi jos nėra skirtos nubausti, tačiau apsaugoti visuomenę nuo galimų nusikalstamų veikų pavojų⁶. Tačiau skirtis tarp vieno ir kito nėra tokia paprasta. Viena, prevencinių tikslų, be kita ko, siekia ir kriminalinė bausmė, tik su skirtumu, jog ji yra taikoma retrospektyviai, „atsiliepiant“ į jau padarytą nusikalstamą veiką. Antra, tarp policinės prevencijos ir represinio nubaudimo esama kritinio ryšio: retrospektyvinė baudžiamoji atsakomybė turi specifinę prasmę tame, jog teisinė valstybė negali saugotis nuo nusikalstamumo pavojų „bet kokia kaina“. Su tuo susijusios baudžiamosios justicijos teisinės garantijos asmeniui iš esmės „garantuoja“ ir tai, jog jos nebus paprastai apeinamos, remiantis prevenciniais motyvais⁷.
Todėl valstybės priemonė, nors ir deklaruojama kaip prevencinė, gali būti vertinama baudžiamosios teisės principų kriterijais, jeigu ji pagal savo sunkumą ir pobūdį turi „nubaudimo charakterį“⁸. Manytina, jog į šiuos aspektus derėtų atsižvelgti vertinant Projekto siūlymų proporcingumą: prevenciniais tikslais nustatomos priemonės negali būti griežtesnės už represinio pobūdžio⁹. II. Dėl turtinio poveikio priemonių (turto arešto, turto deklaravimo, civilinės konfiskacijos) Sveikiname iniciatyvą žengti pirmuosius žingsnius link civilinės konfiskacijos įdiegimo Lietuvoje. Su organizuotais nusikaltimais susiję asmenys yra viena pagrindinių asmenų grupių, kurių turto atžvilgiu būtų tikslinga taikyti šį teisinį instrumentą. Kita vertus, manome, kad siūlomas reguliavimas turėtų būti iš esmės tobulinamas. Civilinės konfiskacijos klausimas yra labai sudėtingas. Šio teisinio įrankio teorinį pagrįstumą ištyrė Lietuvos teisės instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto mokslininkais, monografijoje „Kad nusikaltimai neapsimokėtų: modernūs turto konfiskavimo mechanizmai“ (2014)¹⁰. Buvo nustatyta, kad toks teisinis instrumentas Lietuvos teisinėje sistemoje yra galimas ir perspektyvus. Tačiau norint atsakyti, kaip konkrečiai jis turėtų būti sureguliuotas, atsižvelgiant į Lietuvos teisinės ir teisėsaugos institucijų sistemų ypatumus ir užsienio valstybių praktikoje jau nustatytas problemas, būtinas papildomas mokslinis tyrimas. Jį Lietuvos teisės institute planuojame vykdyti 2016 metais - 2017 metų pradžioje.
Dėl civilinės konfiskacijos klausimo kompleksiškumo ir su ja susijusių klausimų gausos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad civilinė konfiskacija galėtų būti taikoma ne tik Organizuoto nusikalstamumo užkardymo (ir kontrolės) įstatymo (toliau - ONUĮ) pagrindu, svarstytina, ar neturėtų būti parengtas specialus civilinės konfiskacijos įstatymas. Toks įstatymas sureguliuotų finansinio tyrimo ir civilinės konfiskacijos procedūrą, konfiskuoto turto administravimo ir kitus klausimus. Visus šiuos klausimus sureguliuoti ONUĮ būtų sudėtinga ir netikslinga. ONUĮ galėtų tik apibrėžti finansinio tyrimo ir civilinės konfiskacijos pagrindus, susijusius su asmenų, susijusių su organizuotais nusikaltimais, turtu. Šiuo metu galime pateikti trumpas pastabas dėl su turtiniais klausimais susijusių Projekto nuostatų. Projekto 2 straipsnyje pateikiama organizuotos nusikalstamos grupės sąvoka. Manytina, kad nėra pagrįsta tai, kad tokios grupės būtinais požymiais yra numatyta prievarta ir bauginimas. Numačius tokius požymius, į įstatymo taikymo sritį nepatektų šiuolaikiniai gerai organizuoti susivienijimai ir grupės, kurios daro ekonominius - finansinius nusikaltimus (PVM grobstymo ir kitokios sukčiavimo schemos, kontrabanda ir kt.), nenaudodamos prievartos ir bauginimų, tačiau padarančios milžinišką žalą valstybei ir kitiems subjektams. Ši pastaba liečia visą įstatymą, kartu ji itin aktuali ir apibrėžiant turtinių priemonių taikymo sritį. Projekto 8 straipsnyje nepaminėta priemonė - galimai neteisėto turto konfiskavimas. Projekto 19 straipsnyje minimas turto areštas. Manytina, sąvoka turėtų būti suderinta su BPK vartojama sąvoka „laikinas nuosavybės teisės apribojimas“. Nėra apibrėžta šios priemonės paskirtis ir neaišku, kokio turto nuosavybė galėtų būti laikinai apribojama (t. y. neaiškūs šios priemonės taikymo pagrindai).
Projekto 20 straipsnio
teisinės technikos reikalavimų. Siekiant maksimalios įstatymų damos, siūlytina laikytis BK 723 straipsnyje vartojamos įrodinėjimo standartą apibrėžiančios formuluotės „kai yra pagrindas manyti kad asmens turtas yra įgytas neteisėtu būdu. Manytina, kad įpareigojimas deklaruoti turtą turėtų būti atskira priemonė (jei ji tikslinga apskritai). Tai galėtų būti palyginus švelni poveikio priemonė, prevenciškai taikytina, kai asmens turto finansinis tyrimas nėra perspektyvus ir yra pakankamos įprastinės asmens turto ir pajamų mokestinio patikrinimo procedūros. Savarankiška, daug sudėtingesnė ir dėl to atskirai reguliuotina priemonė - asmens turto finansinis tyrimas (ji Projekte neįvardinta). Būtent šios priemonės pagrindu būtų galima taikyti kitą itin griežtą priemonę - konfiskavimą civilinio proceso tvarka. Projekto 20 straipsnio 3-5 dalyse numatytas asmens neteisėtos kilmės turto išaiškinimo mechanizmas kelia didelių abejonių dėl jo efektyvumo. Kaip rodo užsienio šalių praktika (apie tai užsimena ir Lietuvos pareigūnai), siekdami išvengti galimo konfiskavimo, organizuoto nusikalstamumo atstovai slepia savo turtą, taip pat įregistruoja jį trečiųjų asmenų ar jų faktiškai valdomų bendrovių vardu. Būtina numatyti priemones, kurios padėtų spręsti šiuos sunkumus - surasti turtą ir nustatyti jo ryšius su faktiniu valdytoju. Norint nustatyti (surasti) turtą, kuris faktiškai priklauso asmeniui, ar nustatyti surasto turto ryšius su konkrečiu asmeniu (faktiniu turto savininku), būtinas aukštos kvalifikacijos intensyvus turto ir pajamų tyrimas. Vargu ar būtų efektyvus Projekte numatytas mechanizmas - išvados rengimas pagal VMI turimus duomenis, atsižvelgiant į asmens pateiktas deklaracijas.
Toliau aptariami kai kurie klausimai, kuriuos, manytina, būtų tikslingiau sureguliuoti specialiame civilinės turto konfiskacijos įstatyme. 1) Minimali nepagrįsto turto vertė Abejonių kelia Projekte siūloma nepagrįsto turto vertės riba, kurią peržengus būtų galimas finansinio tyrimo ir civilinės konfiskacijos proceso iniciavimas. Užsienio šalių patirtis rodo, kad asmens ir su juo susijusių fizinių bei juridinių asmenų turto tyrimas yra sudėtingas ir platus, daug teisėsaugos organizacinių ir finansinių resursų reikalaujantis procesas. Tad svarbu tinkamai nustatyti prioritetus, kad teisėsaugos institucijų resursų pakaktų stambiausiems finansų tyrimams. Be to, kaip pripažįstama literatūroje, apibendrinančioje užsienio valstybių patirtį, daugelis žemesnio lygmens organizuoto nusikalstamumo atstovų gyvena švaistūniškai, tad didelės vertės turto nesukaupia, dėl ko jų turto ir pajamų tyrimas apčiuopiamo rezultato neatneštų¹¹. Taip pat reikia turėti galvoje, kad tokių asmenų sąlyginai nedidelės vertės turto (dažnai tai yra automobiliai) administravimas ir realizavimas sukelia didelių organizacinių problemų ir išlaidų, o tokio turto vertė mažėja labai greitai. Dėl to siūlytina atsisakyti 15000 EUR ribos, kaip neracionaliai žemos. Jeigu manoma, kad būtina nustatyti minimalią nepagrįsto turto vertės ribą, ji turėtų būti kur kas aukštesnė (mažiausiai 100 000 EUR). 2) Turto neteisėtumo prezumpcijos ir įrodinėjimo standartas Atlikus išsamų asmens turto ir pajamų bei jų kilmės finansinį tyrimą, būtų galima inicijuoti civilinės konfiskacijos procesą, kuriame asmuo galėtų pamėginti paneigti surasto turto neteisėtumo prezumpcijas. Svarstytina, ar teismas turėtų vertinti įrodymus remdamasis tikimybių balanso ar kvalifikuoto tikimybių balanso standartu (t. y. keldamas aukštesnius reikalavimus turto neteisėtumo įrodinėjimui).
Reguliuojant civilinę konfiskaciją, įstatyme reiktų aiškiai apibrėžti turto neteisėtos kilmės prezumpcijas. 3)Turtinių priemonių konkurencijos sprendimas Įstatyme turėtų būti išspręstas konkurencijos tarp skirtingų teisinių į turtą nukreiptų priemonių klausimas. Dėl nepagrįsto/nedeklaruoto turto/pajamų asmeniui kyla mokestinė atsakomybė. Tas pats turtas gali būti ir konfiskavimo baudžiamajame procese dalyku. Projektu siūloma dar viena teisinė priemonė tokio turto atžvilgiu - turto civilinio konfiskavimo procesas. Būtina išspręsti, kuriai priemonei (procedūrai) turėtų būti teikiama pirmenybė. 4) Konfiskuoto turto administravimo ir realizavimo gairės, principai Įstatyme turėtų būti išspręsti esminiai konfiskuoto turto administravimo klausimai. Iš organizuotų nusikaltėlių konfiskuotą turtą realizuoti yra labai sudėtinga. Ilgai besitęsiantis tokio turto administravimas ir realizavimas nemažai kainuoja valstybei, o turto vertė krenta. Realizavimas gali užtrukti, be kitų priežasčių, dėl to, kad tokio turto galimus pirkėjus baugina šio turto buvusių savininkų „šešėlis“. Antra, visad yra pavojus, kad nesant paklausos, turtas nesunkiai ir gan palankiomis sąlygomis grįš į organizuoto nusikalstamumo atstovų rankas. Dėl to, manytina, vertinga užsienio valstybių (pvz., Italijos) patirtis, kai konfiskuotą turtą siekiama panaudoti visuomeninėms socialinėms reikmėms. III. Dėl siūlomo „ atsisakymo persekioti asmenį baudžiamąja tvarka “ Nepritartina Projekto nuostatoms dėl atsisakymo persekioti asmenį baudžiamąja tvarka (Projekto 25-28 str.). 1. Pastabos dėl siūlomo BK pakeitimo. Principiniai aspektai.
Principiniai aspektai. Jau iš pirmo žvilgsnio yra neįprasta, jog Projektas gana menkai bei prieštaringai integruoja siūlomas nuostatas į baudžiamąją teisę, nors pagal savo turinį jos artimiausios būtent šiai teisės šakai. Tai prasideda tuo, kad Projektu norima papildyti BK nauju
iki šiol nežinoma sąvoka „atsisakymas persekioti asmenį baudžiamąja tvarka41, kuri labiau panaši į procesinės, bet ne materialiosios baudžiamosios teisės dalyką. Antra, straipsnis inkorporuojamas į BK V-ą skyrių „atsakomybę šalinančios aplinkybės“. Sisteminiu požiūriu toks sprendimas sukeltų daug painiavos: atsakomybę šalinančios aplinkybės yra tik tokios, kurios pašalina pačios veikos neteisėtumą. Taigi nors BK nusikalstamos sudėties požymiai formaliai įgyvendinami, jų padarymas nėra įstatymo uždrausta (pal. BK 11 str. 1 d., 12 str.) veika. Kitaip tariant, įstatymas, esant tam tikroms aplinkybėms (pvz., esant būtinajai ginčiai ar profesinių pareigų vykdymui) formuluoja pozityvų leidimą atitinkamai veikti. Tad jei mes sistemiškai aiškintumėm Projektu siūlomą straipsnį, gautųsi taip, kad asmens padarytos nusikalstamos veikos (iki sunkaus nusikaltimo laipsnio!) dėl bendradarbiavimo su teisėsauga fakto staiga „atgaline tvarka 0147 tampa teisėtos. Tokiu įstatymu būtų deklaruojama nei daugiau, nei mažiau, kad nusikaitimų darymas organizuotose struktūrose tam tikromis aplinkybėmis yra leidžiama ar net socialiai reikalinga veikla, nes sukuria pagrindą „bendradarbiavimui“ išaiškinant kitas veikas ar įtariamuosius. Toks siūlymas yra prieštaringas, korumpuoja valstybę su nusikalstamumu ir aukštyn kojomis apverčia baudžiamojo įstatymo paskirtį saugoti visuomenę nuo nusikalstamų veikų. Jeigu tuo tikimasi pasiekti „didesnio gėrio“ (maždaug, leisdami vienas veikas užkirsime kelią kitoms), gaunasi paradoksalus ir teisinei valstybei nepriimtinas rezultatas, jog prieš nusikalstamumą yra „kovojama“ nusikaltimais. Ex injuria jus non oritur - „neteisė teisės nesukuria“.
Kitas, ko gero dar didesnis, paradoksas slypi tame, jog pagal Projekto koncepciją apskritai nesiaiškinama, ar tokia (kad ir „pateisinama“) veika apskritai buvo padaryta. Beje, veikos paskelbimas teisėta galimam nukentėjusiajam atimtų teisinį pagrindą reikalauti žalos atlyginimo. Trečia, toks reguliavimas aiškiai prieštarautų konstituciniam teisėtumo principui (Konstitucijos
būti uždrausta įstatymo, galiojusio jos padarymo metu. Tuo tarpu čia veikos teisėtumas ar neteisėtumas būtų sprendžiamas ne įstatymo, tačiau teismo, sankcionuojančio nepersekiojimą baudžiamąja tvarka savo diskrecija. O pozityvus sprendimas vėlgi galėtų būti keičiamas esant Projekto 28 str. sąlygoms. Ketvirta, siūlomu BK321 straipsniu įvedamas ne visai aiškus kriterijus, ar atsisakius persekioti asmenį baudžiamojo įstatymo paskirtis (su pertekliniu BK 1 str. 1 d. atkartojimu) gali būti pasiekta ir be BK 1 str. 2 d. 2 p. bei 41 str. 2 d. 1 p. numatytų „priemonių“. Neaiški jau terminija: „priemonės“ BK yra tik „baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio“, taigi ne „bausmės“, ir juolab ne bendrosios prevencijos bausmės tikslas. Be to, lieka neaišku, kodėl teisėjas, pasverdamas tokio atsisakymo pagrįstumą, turi vadovautis tik bendrosios prevencijos sumetimais. Reikia pastebėti, jog atsisakant asmenį persekioti baudžiamąja tvarka atsisakoma bet kokio bausmės tikslų įgyvendinimo. Nors baudžiamoji teisė savaime pagrįstai nesivadovauja radikaliu teisingumo atstatymo bei atsakomybės neišvengiamumo postulatu, tačiau pragmatinių, dispozicinių tikslingumo sumetimų įvedimas į baudžiamąjį procesą visuomet suvokiamas kaip kompromisas su bausmės tikslais (proporcingumas veikos sunkumo atžvilgiu, su tuo susijusi galimybė išspręsti konfliktą kitais būdais ir t. t.).
Tuo tarpu Projektas nors ir suteikia teisėjui diskreciją pasverti atsisakymą nuo baudžiamojo persekiojimo su bausmės tikslais (sprendžiant iš nuorodos į BK 1 str., ko gero, ne tik bendrosios prevencijos), bet numato tik radikalų „arba-arba“ variantą: arba neatsisakyti, arba visiškai atsisakyti persekiojimo kaip tik tokiose veikų grupėse, kurios paprastai priskiriamos prie pavojingiausių nusikalstamumo apraiškų, ir netgi iki sunkaus nusikaltimo laipsnio. Tai neatitinka konstitucinio įstatymo viršenybės, teisingumo bei legalumo principo (Konstitucijos 28, 30, 31 str., BPK 1, 2 str., BK 2 str., 41 str.). „[...] negalima teigti, kad visuomenė yra teisinga ir humaniška, jeigu nusikaltėliai gali elgtis laisviau negu žmonės, kurie laikosi įstatymų reikalavimų.“¹² Kitas kritinis punktas yra lygybės principas (Konstitucijos 29 str., BPK 6 str.). Sis principas pažeidžiamas dviejų asmenų grupių atžvilgiu: viena, tai nelygybė su kitais galimai įtariamais organizacijos nariais ar susijusiais asmenimis, kurie atsisako teikti informaciją. Tai iš pirmo žvilgsnio atrodo pateisinama (kas
„nusipelno“ paskatinimo, o kas ne), tačiau reikia imti domėn, jog
baudžiamasis procesas pripažįsta ir gina įtariamojo asmens teisę neprisidėti prie savo paties baudžiamojo persekiojimo (nemo tenetur se ipsum accusare). Tad formali proceso teisė asmenį, kuris kooperuojasi, ir tą, kuris atsisako, iš esmės traktuoja lygiai. Antra, tai nelygybė su visais kitais įtariamaisiais, kurie Lietuvos Respublikoje persekiojami dėl nusikalstamų veikų, kurios padaromos be sąryšio su organizuotu nusikalstamumu.
Gaunasi paradoksali situacija, jog neretai bus premijuojamas asmuo, kuris įstatymo požiūriu daro pavojingesnes veikas negu kiti, įtariami analogiškomis arba lengvesnėmis veikomis. Penkta, aiškinamajame rašte pasigendame įtikinamų argumentų, kodėl nėra pakankami dabartiniai teisiniai instrumentai, skatinantys asmenų, susijusių su organizuotais nusikaltimais. Aiškinamajame rašte pateikta statistika Projekte siūlomo instrumento poreikio nepagrindžia. Šiuo požiūriu lieka neaiškus ir sisteminis siūlomo BK 321 str. santykis su dabar galiojančio BK 39l str. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės nors ir veda į panašų rezultatą, tačiau sistemiškai yra „silpnesnis“ kaltinamojo teisinės padėties pagerinimas negu veikos pateisinimas atsakomybe šalinančia aplinkybe, nes pirmuoju atveju pozityviai nustatoma, kad kodekso uždrausta veika buvo padaryta. Be to, normos operuoja skirtingais terminais (dabartinis BK nežino „organizuotos nusikalstamos grupės“) ir skirtingais kriterijais: viena vertus Projekto 25 str. numato siauresnes sąlygas, kita vertus, BK 391 str. taikymas kaltinamajam yra palankesnis tuo požiūriu, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra galutinis, tuo tarpu kai „atsisakymas“ dar gali būti panaikinamas. Taigi jau vien Įstatymo technikos požiūriu reikalingas atitinkamų nuostatų suderinimas, kad būtų išvengta prieštaringų normų. Manytina, jog jei jau apskritai imtis šio klausimo, tuomet derėtų nuodugniai apmąstyti visą BK sistematiką ir siekti išsamesnės reformos, negu vien tik įstatymo papildymas nauju straipsniu su blanketine nuoroda į ONKĮ. Teisingumo principo požiūriu lankstesnė sisteminė vieta galbūt būtų bausmių skyrimo taisyklės.
Tuo tarpu Projektu siūlomos nuostatos greta baudžiamojo proceso įtvirtina paralelinį
„susitarimo“ procesą su specifiniais kriterijų taikymo, institucijų žinybingumo
bei susitarimo nevykdymo aspektais, o materialiojoje teisėje visiškai ne vietoje formuluoja atsakomybę šalinančią aplinkybę (ir atitinkamai perteklinį BPK papildymo siūlymą¹³). 2.Klausimai dėl konkrečių nuostatų Projekte numatytas atsisakymo institutas yra savaime gana prieštaringas: jei asmuo nepersekiojamas baudžiamąja tvarka, tampa sunku nustatyti aplinkybes, ar šiam asmeniui apskritai taikytini atitinkamo atsisakymo kriterijai, pvz., ar jis yra susijęs su organizuotu nusikalstamumu, ar jo „galimai padaryta” veika siekia „tik“ iki sunkaus nusikaltimo laipsnio, kaip ir kitas bylos aplinkybes, kurios turėtų įtakos teismo sprendimui, ar asmuo bausmės tikslų požiūriu vertas taip toli siekiančio atsisakymo. Iš teisinės valstybės principo kyla reikalavimas išsamiai išaiškinti bylą (BPK 1 str.), ir jo apribojimai reikalauja svarių priežasčių, kurios bus tuo silpnesnės, kuo sunkesnė bus įtariama nusikalstama veika. Nors tai asmens teisinės padėties į blogąją pusę iš pirmo žvilgsnio nekeičia, procesiniu požiūriu sutikimas kooperuotis reiškia gynybos teisių atsisakymą. Tarkim, jeigu asmuo jam inkriminuojamos veikos iš tiesų nepadarė, sutikimas „bendradarbiauti“ mainais į imunitetą jam vis vien bus palankesnė strategija negu teisminis nagrinėjimas. Ganėtinai „perkrautas“ yra Projekto 25 str. 2 d. kriterijų sąrašas, kokia informacija yra reikalinga, kad bendradarbiavimas būtų „reikšmingas slaptas“ (tiesa, kalba ten eina tik apie reikšmingumą, ne slaptumą). 2 dalies 2 punkte 2 papunktyje neteisingai suformuluota sakinio struktūra: jei vardijami atskiri informacijos aspektai, tuomet šiame punkte netinka formuluotė „suteikė [...] pagalbą“. Turėtų būti „[...] informaciją, kuri padėtų nustatyti ar pan.
Be to, reikalinga kitokia numeracija, nes 2 dalies 2 punktas formuluoja atskirus papunkčius. 3 dalies numeris tekste formatuotas kaip „paryškintas“. Nelabai aišku, kam 2 dalyje yra reikalingas apribojimas, jog greta grupių struktūros (1 punktas) ir nusikaltimų (2 punktas) atskleidimo asmuo suteiktų papildomos informacijos apie „bent vieną“ iš 2 punkto 1 ir 2 papunktyje nurodytų aplinkybių. Šis reikalavimas iš dalies perteklinis, nes organizacijos ryšiai ar turtas atsiskleidžia per 1 punkte minimą
„struktūrą“. Iš dalies jis gali ir nepagrįstai apsunkinti nuostatos taikymą,
jei, tarkim, asmuo atskleidžia grupės struktūrą bei nusikalstamą veiklą, tačiau daug informacijos apie ryšius ar turtą neturi. Be to, esmė yra ta, jog asmuo turėtų privalėti suteikti visą jam žinomą informaciją (o ne
„pasirinktinai“ tam tikras aplinkybes). Trumpesnis ir abstraktesnis šio
informacijos sąrašo suformulavimas leistų lanksčiau taikyti nuostatą, vertinant informacijos reikšmingumą. Projekte nėra aišku, ar tarp išaiškintinų organizuotos struktūros aplinkybių ir „galimai padarytų veikų“, dėl kurių atleidžiama, privalo būti ryšys. Teoriškai lieka įmanomas atleidimas ir už bet kokią kitą veiką, su organizuotu nusikalstamumu išvis nesusijusią. Kad toks ryšys turėtų būti, galima netiesiogiai spręsti iš Projekto 26 str. 1 d. Kita vertus, jeigu pagal Projekto nuostatas užtenka, kad asmuo būtų viso labo tik „susijęs su organizuotu nusikalstamumu“ (Projekto 2 str, 1 d.), jo galimos veikos nebūtinai turi būti padarytos organizacijos kontekste. Ne visai aiški lieka ir situacija, jei vėliau (pvz., tiriant kitų asmenų bylas) paaiškėja, jog asmuo iš tiesų neatitinka atleidimo kriterijų, pvz., padarė labai sunkų nusikaltimą arba tiesiog nėra susijęs su organizuotomis struktūromis.
Projekto 28 str. tik numato pasekmes, jei įtariamasis nesilaiko susitarimo su teisėsauga sąlygų, t. y. situaciją, jei bendradarbiavimas su teisėsauga nebuvo pakankamai nuoširdus. Tuo tarpu dėl imperatyvių įstatymo nuostatų „susitarti“ negalima (o tai, beje, Projekte numatytą „susitarimo44 konstrukciją daro apskritai abejotina). Reikia manyti, jog įtariamasis gali būti persekiojamas dėl sunkaus nusikaltimo, tačiau (jei bendradarbiavimas buvo nepriekaištingas) dėl „sutartos“ veikos ar veikų bet kokiu atveju išsaugo imunitetą. Kitas klausimas, ar asmuo gali būti persekiojamas ir dėl bet kokių kitų veikų, kurių sprendimas nepersekioti neapima. Sprendžiant iš Projekto 26 str. 5 d. 4 p., ko gero, taip. Taigi čia kiltų atribojimo problemos, kaip konkretizuoti veikas, dėl kurių asmuo nepersekiotinas, jeigu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ar dar nebuvo pakankamai pažengusioje stadijoje, o teisminis nagrinėjimas apskritai nevykdomas. Priešingu atveju, jeigu įstatymas būtų aiškinamas taip, jog asmuo gali būti nepersekiojamas dėl visų galimai padarytų veikų, jei jos tik nesiekia labai sunkaus nusikaltimo laipsnio, tuomet asmeniui būtų suteikiamas jam patogus, tačiau konstituciniu ir procesiniu požiūriu nepagrįstas „tuščias blankas“, kuris šalintų jo atsakomybę dėl neriboto skaičiaus pavojingų veikų. Galbūt problemą bent jau iš dalies spręstų papildomas reikalavimas, jog bendradarbiaujant su teisėsauga privaloma visapusiškai atskleisti savo padarytas veikas, priešingu atveju panaikinant sprendimą asmens nepersekioti. Tačiau vargu ar tai padėtų, nes veikas reikėtų nurodyti dar prieš priimant atitinkamą sprendimą, o asmuo, nesant sprendimo, ko gero nesiryžtų rizikuoti prisipažinti. Projekto 26 str.
Projekto 26 str. 3 d., kurioje kalbama apie atsisakymo persekioti „būtinumą“, aiškumo dėlei būtu svarstytina nuostatos sąsaja su siūlomu BK 321 str., kaip ir „būtinumo“ požymio konkretizavimas. Aiškinamasis raštas, be kita ko, akcentuoja ir bendradarbiavimo proceso konfidencialumą. Siame kontekste lieka neaišku, kodėl Projektas numato, jog teismo sprendimas gali būti priimtas „bet kuriame apygardos teisme“ (26 str. 4 d.), ir kaip tai turi pasitarnauti konfidencialumui. Konstitucijoje numatyta teisėjo garantija (Konstitucijos 30 str. 1 d., 31 str. 2 d.), be kita ko, apima ir teismų žinybingumo nustatymą pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu Projektas teismo pasirinkimą palieka teisėsaugai, kas galimai kelia
„palankiausio teismo“ pasirinkimo pavojų (angį. forum-shopping). Beje, konfidencialumas
yra gana dvilypis dalykas. Bent jau XVIII-XIX a. Europoje teisminio proceso viešumas teisininkų bendruomenės buvo traktuojamas kaip pasiekimas, ribojantis monarcho ir „slaptosios justicijos“ savivalę.¹⁴ Be to, įslaptinus asmens tapatybę (Projekto 25 str. 3 d.) bei galimai proceso eigą, nukentėjusiajam, jeigu toks yra, gali būti apsunkintas žalos išieškojimas civiline tvarka. Neaiškumo turi atsisakymo persekioti panaikinimo apskundimo tvarka (Projekto 28 str. 5 d.). Pirma, Projekte numatoma, jog apygardos teismo įgaliotojo teisėjo sprendimas skundžiamas apygardos teismo pirmininkui. Taigi byla lieka toje pačioje instancijoje, apygardos teisme, kas verčia abejoti skundo nagrinėjimo nešališkumu. Antra, nenumatyta skundo galimybė, jeigu byloje dėl atsisakymo persekioti galutinis sprendimas buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo, ir dabar šis atsisako panaikinti asmens atleidimą (Projekto 28 str. 2 d., 27 str. 1 d.). Tačiau tokia nuostata savaime galima, nes ji asmens teisinės padėties neapsunkina. Trečia, nenumatyti teismų sprendimų apskundimo terminai. Iš esmės pritarti
ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pagal savo kompetenciją teikia pastabas dėl įstatymų projektų Nr. XIIP-4041, 4049, 4057, 4058, 4059. Dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 (toliau – Projektas) teikiamos šios pastabos:
nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo sritis. Pagal dabar galiojančio Įstatymo 4 straipsnį prevencinių poveikio priemonių taikymas yra galimas tik asmenims, kurie palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Palyginimui – siūlomo Projekto 7 straipsnyje nurodyta, kad minėtos priemonės būtų taikomos, be kita ko, ir asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu. Pagal Projekto 2 straipsnio 1 dalį tai yra asmenys, kurie gali žinoti apie organizuotos nusikalstamos grupės ar atskirų jos narių (ar nario) vykdomą nusikalstamą veiką (nepriklausomai nuo to, ar jie ketina daryti bet kokio sunkumo nusikalstamą veiką). Šių asmenų nustatymo problemas, manytina, neišsprendžia abipusiai naudingų ryšių palaikymo požymis, kuris neužkerta kelio pernelyg plačiom jo interpretacijom (asmens šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, pažįstami, palaikantys su juo ne nusikalstamus ryšius, ir t.t.).
Ne mažiau svarbu tai, kad, vadovaujantis Projekto 7–11 ir kitais straipsniais šiems asmenims gali būti taikomos tokios pat organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės kaip ir organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams (pavyzdžiui, turto areštas; įpareigojimas nesilankyti nurodytose vietose; įpareigojimas deklaruoti turtą, o nepagrindus jo teisėtumo – turto konfiskavimas (21 straipsnis) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, nustatomas reglamentavimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, be kita ko, teisėtumo, proporcingumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, nekaltumo prezumpcijos principams. 2. Projekte apibrėžiamos sąvokos nėra suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, pavyzdžiui, nėra aišku kokias bendrininkavimo formas pagal BK atitinka organizuota nusikalstama grupuotė (Projekto 2 straipsnio 2 dalis); kodėl ji yra siejama tik su pelno ar kitokios naudos siekimu, kai BK
antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė; kodėl organizuotas nusikalstamumas gali pažeisti tik tas vertybes, kurios numatytos Projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir pan. 3. Abejonių kelia Projekto 3 straipsnio 3 dalyje numatyto proporcingumo principo formuluotė – jei šiame Įstatyme yra kalbama apie priemonių, kurios yra iš esmės prevencinės, taikymą, tai asmens teisių ir laisvių apribojimas negali būti siejamas su padaryto pažeidimo sunkumais.
Šiame kontekste nėra aišku, ar pažeidimu pagal Projektą būtų laikomas, pavyzdžiui, tik žinojimas apie organizuotos nusikalstamos grupės ar atskirų jos narių (ar nario) vykdomą nusikalstamą veiką, ne nusikalstamų ryšių su šiais asmenimis palaikymas ir pan. Taip pat Projekto 3 straipsnyje pasigendama teisėtumo, humaniškumo, nekaltumo prezumpcijos principų, kurie, manytina, yra ne mažiau svarbūs parenkant ir taikant organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones. 4. Bene daugiausia diskusijų gali kelti Projekto II skyrius, kuriame reglamentuojamos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės. Pirmiausia dėl to, kad organizuoto nusikalstamumo taikymo pagrindai (Projekto 7 straipsnis) nėra susieti su siekiu garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Šis aspektas tampa aktualus tuo atveju, jei šios priemonės planuojamos taikyti asmeniui, susijusiam su organizuotu nusikalstamumu (žr. 1 pastaba). Šiame kontekste keltinas klausimas, ar iš tiesų tik žinojimo apie organizuotos nusikalstamos grupės ar atskirų jos narių (ar nario) vykdomą nusikalstamą veiką (jei su juo palaikomi nors ir pastovūs, bet nenusikalstami ryšiai) yra pakankamas pagrindas projekte numatytų priemonių taikymui. Tokių asmenų pripažinimas keliančiais grėsmę a priori yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principu, ypač tais atvejais, kai nėra surinkta duomenų, jog jie planuoja daryti nusikalstamas veikas ar kitokiu būdu padeda nusikalstamų veikų darymui. 4.1. Diskusijų taip pat gali kelti Projekto 8 straipsnyje praplėstas kontrolės priemonių sąrašas.
Šiuo aspektu svarbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio
nors nusikalstamumo ribojimo bei mažinimo represinių ir prevencinių priemonių galutinis tikslas yra tas pats – jomis siekiama šalinti nusikalstamumą, jos turi objektyvių skirtumų, jų taikymo pagrindai, poveikio kryptys, tiesioginė paskirtis, turinys, taip pat taikymo teisinės pasekmės skiriasi. Represinėmis priemonėmis yra reaguojama į jau padarytą nusikaltimą ir siekiama atgrasyti nusikaltusius bei kitus asmenis nuo naujų nusikalstamų kėsinimųsi, o prevencinėmis priemonėmis siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi. Pažymėtina, kad prevencinio poveikio priemonės negali peraugti į represines (prievartos) priemones, kurios baudžiamosios teisės srityje gali būti taikomos tik nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Šis aiškinimas ypač aktualus tiems atvejams, kai organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės būtų taikomos asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu (pavyzdžiui, minėtas turto areštas, intensyvi priežiūra, turto konfiskavimas, jei nepagrindžiama deklaruoto turto kilmė ir kt.). Atsižvelgiant į tai, keltinas klausimas, ar iš tiesų Projekto 8 ir 21 straipsniuose numatytos priemonės pagal savo turinį ir taikymo pagrindus vis dar išlieka prevencinėmis priemonėmis, ypač pabrėžiant šių priemonių griežtą, reikšmingai teises ir laisves apribojantį pobūdį (dalis jų atitinka kardomąsias priemones, dalis – baudžiamojo poveikio priemones). 4.2. Ypatingo dėmesio proporcingumo, teisėtumo, nekaltumo prezumpcijos principų kontekste turėtų susilaukti Projekto 20–21 straipsnių nuostatos, susijusios su turto konfiskavimo taikymo galimybėmis.
Kaip matyti, Projekto autoriai siekė kažkuria dalimi numatyti galimybes taikyti civilinės teisinės prigimties išplėstinį turto konfiskavimą, be kita ko, nustatant įrodinėjimo naštos perkėlimą asmenims, kuriems yra taikomas teismo įpareigojimas (Projekto 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad šiam sudėtingam konfiskavimo institutui įtvirtinti Lietuvos teisinėje sistemoje yra nepakankamas kelių normų įtraukimas nagrinėjamame Įstatyme. Konstitucingumo problemų tokiais atvejais, be minėtų, gali kelti ne tik tai, kad turto konfiskavimo reglamentavimas yra neišbaigtas, ši priemonė gali būti taikoma asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu (žr. 1 pastabą), be kita ko, jiems perkeliant įrodinėjimo naštą, bet ir tai, kad civilinės prigimties išplėstinis turto konfiskavimas nustatomas glaudžiai su baudžiamosios teisės sritimi susijusiame Įstatyme. 4.3. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatyme būtinas detalesnis teismo įpareigojimų skyrimo trukmės reglamentavimas – numatant kokiam terminui šios priemonės gali būti taikomos, ar jos gali būti pratęsiamos, koks yra galimas pratęsimų skaičius ir pan. 4.4. Kadangi bet kokie asmens sulaikymo veiksmai gali būti susiję su šio asmens teisių ir laisvių pažeidimais, todėl Projekto 11 straipsnio 6 dalyje pasigendama detalesnio asmens laikino sulaikymo ir pristatymo į teismą reglamentavimo. 5. Abejonių kelia Projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Pažymėtina, kad išplėtus organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones, jų vykdymui ir kontrolei bus būtinos papildomos biudžeto lėšos. 6. Taip pat pritartina dėl Projekto pateiktoms Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, be kita ko, ir dėl Projekto juridinės technikos trūkumų. Pritarti 2.
Policijos departamentas prie VRM
Išanalizavę pateiktus įstatymų projektus Nr. XIIP- 4041- 4059 pagal kompetenciją teikiame šias pastabas:
projektuose naudoti vienodą nepriekaištingos reputacijos asmens kriterijų, susijusį su Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nuostatomis:
Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar oficialus perspėjimas“;
Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai“ papildyti žodžiais „ar oficialus perspėjimas“;
IX-705 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte XIIP-4053 siūlomą formuluotę „kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai ar per pastaruosius penkerius metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo kontrolės įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai“ papildyti žodžiais „ar oficialus perspėjimas“ ir išdėstyti taip “kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai, ar oficialus perspėjimas, ar per pastaruosius penkerius metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai“;
Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai“ papildyti žodžiais „ar oficialus perspėjimas, ar per pastaruosius penkerius metus Organizuoto nusikalstamumo kontrolės įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai“;
XIIP-4056 naudojamą formuluotę „asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai“ keisti į „asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nustatyta tvarka taikomi teismo įpareigojimai, ar oficialus perspėjimas, ar per pastaruosius penkerius metus Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo kontrolės įstatymo nustatyta tvarka buvo skirtas vienas ar keli teismo įpareigojimai“. 2. Siūlytume svarstyti ar Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto XIIP-4059 nuostatos nebus perteklinės priėmus Baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP-4058, nes pastaruoju pakeitimu būtų papildytas baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių sąrašas (Baudžiamojo kodekso V skyrius), o dabar galiojančiame Baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio 9 punkte ir yra nuoroda į minėtą skyrių - „jeigu egzistuoja Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė“. 3. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, susijusioms su įstatymo projektų juridine technika. Pritarti
Susipažinę su pateiktais įstatymų projektais Nr. XIIP-4041 – XIIP 4059, pagal kompetenciją teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
projekto Nr. XIIP-4041 (toliau - Projektas) 8 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir
nėra aiškus. Todėl siūlytume šią sąvoką sukonkretinti, siekiant išvengti skirtingo jos interpretavimo ir organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių taikymo nepagrįstai plačiam asmenų ratui. 2. Pagal Projektą sprendimus dėl teismo įpareigojimų priima bendrosios kompetencijos teismai.
Manytume, kad, siekiant užtikrinti vieningą Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo taikymo praktiką, oficialus perspėjimas taip pat turėtų būti skundžiamas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui. Todėl siūlytume keisti Projekto
skundžiamas apylinkės teismui pagal organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančio padalinio buvimo vietą. 3. Iš Projekto 11 straipsnio 5 dalies siūlytume šalinti sakinį
„Nagrinėdamas teikimus apylinkės teismo teisėjas vadovaujasi Administracinių
bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normomis tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas“. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymas yra specialusis, jame yra reglamentuota teismo įpareigojimų skyrimo bei sprendimų apskundimo tvarka, todėl manytume, kad kitų procesinės teisės normas įtvirtinančių įstatymų taikymas nebus reikalingas. 4. Manytina, kad praktikoje paskyrus teismo įpareigojimą, Projekto 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta medžiaga, kurios pagrindu sprendžiama dėl teismo įpareigojimų skyrimo, bus grąžinama teikimą surašiusiam subjektui. Dėl šios priežasties manome, kad neprasminga nustatyti, jog skundai skirti ar neskirti teismo įpareigojimus paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį teismą. Siūlytume pakeisti Projekto 12 straipsnio 1 dalį nustatant, kad skundai paduodami tiesiogiai apygardos teismui, o šio teismo sprendimo priėmimo terminą skaičiuoti nuo reikiamos medžiagos gavimo iš teismo įpareigojimų skyrimą inicijavusio padalinio. 5. Manome, kad Projekto 21 straipsnis yra nepakankamai išsamus.
Jame siūlytina papildomai nustatyti, kad, teismui sprendžiant turto ir (ar) pajamų konfiskavimo klausimą, rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas įgaliotas prokuroras ir asmuo, kurio atžvilgiu surašytas teikimas; teisme sprendžiant turto ir (ar) pajamų konfiskavimo klausimą gali dalyvauti tokio asmens advokatas (atstovas); šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką, neatvykimas, netrukdo priimti sprendimo dėl konfiskavimo. 6. Projekto 21 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl konfiskavimo išsiunčiamas vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 1 dalies 3 punktą toks teismo sprendimas laikytinas vykdomuoju dokumentu tik tada, kai tokia galimybė yra numatyta įstatyme. Todėl, manome, kad Projekte reikėtų pažymėti, jog įsiteisėjęs sprendimas laikytinas vykdomuoju dokumentu. 7. Projekto 22 straipsnyje numatyta tik teismo sprendimo konfiskuoti turtą apskundimo galimybė, tačiau nenumatyta galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti prokuroro teikimą dėl konfiskavimo. Todėl siūlytina šį straipsnį formuluoti taip: „Teismo sprendimą konfiskuoti arba atsisakyti konfiskuoti nepagrįstą turtą ir (ar) pajamas turi teisę apskųsti [...]“. Projekto 22 straipsnyje siūlytina nustatyti terminą, per kurį Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą. Šį straipsnį taip pat siūlytina papildyti dalimi, kurioje būtų nurodyta, kad, išnagrinėjęs skundą dėl sprendimo konfiskuoti arba atsisakyti konfiskuoti nepagrįstą turtą ir
(ar) pajamas, Lietuvos apeliacinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą ir palikti galioti apygardos teismo sprendimą; 2) panaikinti apygardos teismo sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą; 3) pakeisti apygardos teismo sprendimą. 9. Manytume, kad įstatymo projektu Nr.
XIIP-4059 siūlomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 3 straipsnio pakeitimas yra perteklinis. Pagal BPK 3 straipsnio 9 punktą, baudžiamasis procesas yra negalimas, jeigu egzistuoja BK V skyriuje numatyta baudžiamąją atsakomybę šalinanti aplinkybė. Jei Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (toliau - BK) bus papildytas 32¹ straipsniu, kaip siūloma įstatymo projektu Nr. XIIP-4058, tai atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, kai asmuo pagal Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo nuostatas aktyviai bendradarbiavo su teisėsaugos institucijomis ir teikė informaciją, turėjusią įtakos vykdant organizuoto nusikalstamumo prevenciją ir kontrolę, taps viena iš baudžiamąją atsakomybę šalinančių aplinkybių. 10. Pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, susijusioms su įstatymų projektų Nr. XIIP-4041
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-172 1,2 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr. SV-S-1442 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5–23 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIP-4041 (toliau – Įstatymo projektas) ir su juo susijusių įstatymų projektams Nr. XIIP-4042–XIIP-4057, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti juos atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: 1.1.
Kadangi Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktos sąvokos „asmuo, susijęs su organizuotu nusikalstamumu“ ir „organizuota nusikalstama grupė“ – neaiškios ir dviprasmiškos, neapibrėžta viso Įstatymo projekto ir jame numatytų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių taikymo sritis, tai yra nenurodyta, kokioms konkrečiai grupėms ar asmenims būtų taikomos šios priemonės. Dėl to Įstatymo projekte nurodytas organizuotas nusikalstamas grupes reikėtų sieti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu, taip pat tobulinti sąvoką „asmuo, susijęs su organizuotu nusikalstamumu“ ir jos elementus, kurie gali būti skirtingai aiškinami ir suprantami, pavyzdžiui, „netiesiogiai palaiko“, „abipusiai naudingus ryšius“. Šiuo požiūriu derėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime išdėstytą argumentą, kuriuo pagrįstas galiojančio Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo konstitucingumas: „trečia, Įstatymo 4 straipsnio (2001 m. birželio
ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus“ reiškia, kad vienas iš būtinų pagrindų asmeniui taikyti Įstatyme nustatytas prevencines poveikio priemones turi būti duomenys, kurie atspindi tokius minėtų asmenų veiksmus, kurie liudija ne tik tai, kad šie asmenys palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, bet ir tai, kad šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus“. Pritarti
6 1.2.
Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių sąrašo sudarymo tvarka skiriasi nuo Įstatymo projekto 5 straipsnio
reikėtų tarpusavyje suderinti. Be to, Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte būtų tikslinga aiškiai nustatyti subjektą, tvirtinantį metodologiją, – 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad metodologiją tvirtins „šios institucijos“ (neaišku, kokios), o 5 straipsnio 2 dalies
kontrolę įgyvendinančios institucijos. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
diferencijuoti asmenims galimas taikyti organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones ir jų skyrimo pagrindus, siekiant išvengti galimų situacijų, kai asmenims, nedarantiems ar net neketinantiems daryti nusikaltimų (pavyzdžiui, „asmeniui susijusiam su organizuotu nusikalstamumu“), būtų taikomos priemonės, skirtos tik pačių pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių vadovams ir nariams, o pastariesiems – švelniausios Įstatymo projekte nurodytos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės. Todėl, Įstatymo projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokios organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės ir kokiais konkrečiais pagrindais gali būti taikomos organizuotų nusikalstamų grupių vadovams ir nariams, o kokios – asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu. Pritarti
3
straipsnio 3 dalies formuluotė „gali būti“ teisiškai neapibrėžta, nes neaišku, kuriais atvejais rengiamas teismo posėdis, o kuriais atvejais klausimas sprendžiamas nerengiant teismo posėdžio.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 79 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teisme byla nagrinėjama žodžiu, o pagal šio straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tai yra laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos. Be to, vertinant Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį, būtina paminėti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Taigi
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
skiriamų teismo įpareigojimų (organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių) pobūdį ir žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių suvaržymo mastą, apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas teikimus skirti minėtas priemones, turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis (o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis) tiek, kiek šių procesų nereglamentuoja Įstatymo projektas (Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalis).
Be to, kadangi teikimo skirti teismo įpareigojimą nagrinėjimas nėra ginčo nagrinėjimas, o apylinkės teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, reguliavimas, nustatantis, kad nagrinėdamas teikimus apylinkės teismo teisėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, nesuderinamas su galiojančiomis principinėmis bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų administracinių teismų veiklos nuostatomis. Pritarti
6
straipsnio 6 dalis, nustatanti galimybę asmeniui, neatvykusiam į teismą be pateisinamos priežasties, skirti laikiną sulaikymą (net iki 48 valandų), vertintina kaip neadekvati ir neproporcinga valstybės prievartos priemonė, nederanti ir su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nurodytais laikinojo sulaikymo tikslais, todėl Įstatymo projekto
būtų vartoti asmens atvesdinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 142 straipsnis). Pritarti
8
projekto 11 straipsnio 8 dalyje tik paminėtos asmens ir jo atstovo (advokato) teisės susipažinti su teismui pateikta medžiaga, papildomai nurodant ir protingus susipažinimo su minėta medžiaga terminus. Pritarti
9 1.8.
Įstatymo projekto tikslų negalima siekti neribotam laikui suvaržant žmogaus teises ir laisves, todėl Įstatymo projekto 11 straipsnio 9 dalyje teikiamas siūlymas nustatyti visų Įstatymo projekte nurodytų organizuoto nusikalstamumo kontrolės (valstybės prievartos) priemonių neribotą pratęsimų skaičių vertintinas kaip nesuderinamas su Įstatymo projekto 3 straipsnyje deklaruojamais proporcingumo ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principais. Taigi prie kiekvienos Įstatymo projekte nurodytos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės, atsižvelgiant į jos siūlomą žmogaus teisių ir laisvių suvaržymo pobūdį ir mastą, būtina atskirai nurodyti šių priemonių maksimalius taikymo
Įstatymo projekto 14 straipsnyje pateiktą teismo įpareigojimo apibrėžtį – nurodyti, kad teismo įpareigojimas – draudimas bet kokia forma bendrauti arba palaikyti ryšius su teismo sprendime nurodytais asmenimis arba asmenų grupėmis ir (ar) šių ryšių ieškoti, taip pat nustatyti šiame straipsnyje nurodyto teismo įpareigojimo vykdymo sąlygas ir pagrindus. Šiuo požiūriu tikslintinos ir Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalyje ir 16 straipsnio 1 dalyje nurodytų teismo įpareigojimų apibrėžtys – nuostatos
„Asmuo, kuriam skirtas teismo įpareigojimas <...> nustatytu laiku būti
gyvenamojoje vietoje, privalo neišeiti iš gyvenamosios vietos sprendime nustatytu laiku“ arba „Asmuo, kuriam skirtas teismo įpareigojimas nesilankyti nurodytose vietose, privalo vengti <...> būti <...> nurodytose vietose“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-1719 1.10.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims gali būti skiriamas siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, tačiau Įstatymo projekto 19 straipsnyje nenurodomi jokie siūlomos priemonės (turto arešto) tikslai, siūlomos priemonės paskirtis ir taikymo pagrindai, dėl to jos taikymo sritis tampa labai plati, tai yra gali būti apribotos nuosavybės teisės į bet kurį asmens turtą siekiant bet kokių tikslų. Taigi derėtų nurodyti, kad turto areštas skiriamas siekiant užtikrinti teismo įpareigojimo deklaruoti turtą ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas įvykdymą ir galimą nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimą. Įstatymo projekto 19 straipsnis pildytinas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 3 dalyje nustatyta garantija – „Draudžiama laikinai apriboti nuosavybės teisę į daiktus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini <...> [asmeniui] ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims.“ Be to, Įstatymo projekto 19 straipsnio 8 dalyje reikėtų nustatyti, kad gali būti apribota nuosavybės teisė ne tik į bankuose, bet ir kitose kredito įstaigose, pavyzdžiui, kredito unijose, esančias pinigines lėšas. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-1720
projekto 20 straipsnis šiais aspektais. Pirma, Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti reikalavimu pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir asmens pajamų (o ne vien turto) deklaraciją.
Antra, išbraukti Įstatymo projekto reguliavimo sričiai nepriskirtinas nuostatas, susijusias su sandorius patvirtinančių ar kitų dokumentų sudarymu, jų turinio reikalavimais, privalomais rekvizitais:
„Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose
dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę.“ Trečia, Įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – aprašomojo, aiškinamojo pobūdžio ir neatitinka įstatymo paskirties – nustatyti teisės normas, taip pat teisinio aiškumo ir apibrėžtumo principų reikalavimų, todėl Įstatymo projekto 20 straipsnio
pagrindiniame komitete
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
(ar) pajamų konfiskavimo galima nauda kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir iš esmės pritariant nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimo instituto įtvirtinimui Lietuvoje, siūloma atsižvelgti į tai, kad greitai pasirodys Europos Komisijos kompleksinė studija (Europos Komisija ją įsipareigojo pateikti priimant 2014 metų direktyvą 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL 2014 L 127, p. 39) civilinio turto konfiskavimo klausimu ir kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymu artimiausiu metu spręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnyje numatytos labai panašaus pobūdžio priemonės – nepagrįsto praturtėjimo - konstitucingumo klausimą. Atsižvelgti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-1723 1.13.
Įstatymo projekto 23 straipsnyje siūloma organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonė – laikinas apribojimas arba draudimas verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – kritikuotina šiais aspektais. Pirma, nurodytos priemonės taikymas siejamas su iš esmės neapibrėžtais, abstraktaus turinio taikymo pagrindais, o tai, savo ruožtu, leidžia minėtą valstybės prievartos priemonę taikyti iš esmės visiems norimiems atvejams. Aptariamuoju aspektu taip pat keltinas klausimas, kas būtų laikoma pavojumi ekonomikai, verslo tvarkai, valstybės finansams ar nuosavybei ir kaip reikėtų vertinti ir nustatyti nepagrįstą naudą ir jos siekį, vykdant komercinę veiklą verslo sąlygomis. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pažymėta, kad
„prevencinėmis poveikio priemonėmis, skirtomis keliui organizuotam
nusikalstamumui užkirsti, negalima apriboti žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą“. Taigi tais atvejais, kai asmuo tam tikra veikla verčiasi teisėtai, minėtos priemonės taikymas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti žmogaus teises laisvai pasirinkti darbą ir verslą arba galėtų apskritai asmenį palikti be teisėtų pajamų ir dar labiau paskatinti imtis neteisėtos veiklos. Beje, Įstatymo projekte šią organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonę siūloma taikyti ne tik organizuotų nusikalstamų grupių vadovams ir nariams, bet ir asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu (tai yra asmenims, nedarantiems ar net neketinantiems daryti nusikaltimų). Trečia, kadangi šios priemonės taikymo pagrindai ir asmenų ratas neapibrėžti, jos taikymas gali būti susijęs su piktnaudžiavimais.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti Įstatymo projekto 23 straipsnio nuostatas su proporcingumo, teisėtumo ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principų reikalavimais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Įstatymo projekte reikėtų iš esmės koreguoti ir konkretizuoti šios organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės taikymo pagrindus ir sąlygas, taip pat aiškiai nurodyti asmenis, kuriems ši priemonė gali būti skiriama, taip pat numatyti papildomus bona fide asmenų teisių ir laisvių apsaugos garantus ir atitinkamus saugiklius, užkertančius kelią galimiems šios priemonės praktinio taikymo piktnaudžiavimams. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 25-28
straipsniuose nustatyto teisinio reguliavimo. Nepritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
konstitucinių žmogaus teisių ribojimo reikalavimų ir proporcingumo principo, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4049 reikėtų papildyti nuostata, kad kriminalinės žvalgybos tyrimas atliekamas ne dėl visų organizuotų nusikalstamų grupių narių ar asmenų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, o tik dėl tų, kurie įtraukti į pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių sąrašą, kai jiems taikomos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės.
Be to, reikėtų tobulinti šio sąrašo sudarymo mechanizmą, nes pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalį ir 5 straipsnio 1 dalies 4 punktą šį sąrašą iš esmės sudaro Policijos departamentas prie Vidaus reikalų ministerijos, todėl jo patikimumas ir pagrįstumas savaime nėra tinkamas pagrindas diferencijuoti asmenims Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme nustatytas priemones. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
pavadinimai turi būti išdėstyti pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro
rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos), 35.1 papunktyje nustatytus reikalavimus. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
suvienodintos sąvokos „kontrolės priemonės“ (Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 ir 3 dalių 2 punktai, 6 straipsnio 1 dalies 7 punktas,
ir 10 dalys) ir „organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės“ (Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punktas, antrojo skyriaus pavadinimas,
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
straipsnio 3 punkte pateiktame proporcingumo principo apibrėžime tikslinga nurodyti padaryto pažeidimo subjektą ir keliamos grėsmės objektą. Diskutuotina
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 1.19.
Įstatymo projekto aiškinamojo rašto ir Įstatymo projekto nuostatų lyginamoji analizė leidžia konstatuoti, kad Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateiktas organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės uždavinių sąrašas turi trūkumų – jame nepaminėti kai kurie Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti uždaviniai, pavyzdžiui, organizuotų nusikalstamų grupių nustatymas ir išskaidymas, viešojo saugumo ir viešojo intereso gynimas, asmenų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimas ir (ar) gerinimas ir panašiai. Be to, tikslintinas Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punkte nurodytas uždavinys, nes neaišku, ar kalbama apie „veiksmingą organizuoto nusikalstamumo prevencijos <...> priežiūros ir kontrolės mechanizmą“ ar apie „veiksmingą organizuoto nusikalstamumo <...> priežiūros ir kontrolės mechanizmą“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnį, reglamentuojantį asmens duomenų teisėtą tvarkymą, Įstatymo projekto
atsisakyti. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
aktų nustatyta tvarka“ ar „įstatymų nustatyta tvarka“ turinį ir nurodyti konkrečius teisės aktus arba šių formuluočių atsisakyti. Tikslinti šias formuluotes ypač būtina tais atvejais, kai nuo jų tiesiogiai priklauso konkrečių nuostatų taikymo sritis, apimtis ir (ar) konkretūs subjektai (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkte, 7 straipsnyje, 11 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje, 26 straipsnio 8 dalyje ir panašiai). Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 1.22.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikėtų nustatyti teisę gauti informaciją ne tik iš fizinių ar juridinių asmenų, bet ir kitų asmenų, kurie, pavyzdžiui, neturi juridinio asmens teisinio statuso, be to, nustatyti teisę gauti informaciją ir tais atvejais, kai būtina įgyvendinti ir organizuoto nusikalstamumo užkardymo uždavinius. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
pareigos, nustatančios atitinkamos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės taikymo galimybę, „kai kitais būdais <...> neįmanoma ar sudėtinga apginti asmenį, visuomenės ar valstybės interesus“, turinys turi būti suderintas su proporcingumo principo (taikant šias priemones) reikalavimais. Dėl šios priežasties žodžiai „ar sudėtinga“ išbrauktini. Be to, Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos pareigos turinys papildytinas reikalavimu užtikrinti, kad gauta informacija būtų naudojama tik pagal paskirtį. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
pagrindas (o ne tik motyvai). Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
labiau detalizuotina pareigūno prašymo nagrinėjimo ir teismo atitinkamo sprendimo priėmimo rašytinio proceso tvarka. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
vietoj sąvokos „policijos padaliniai“ tikslingiau vartoti sąvoką „policija“. Be to, 13 straipsnio 2 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes ji nenustato naujo teisinio reguliavimo, nenurodo konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už teismo įpareigojimų pažeidimą. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 1.27.
Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje vietoj žodžio „patvirtina“ – žodis „priima“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17
rekomendacijų 95 punktu, Įstatymo projekto 30 straipsnis turi būti išdėstytas taip:
„30 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios
Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą Nr. VIII-353 su visais pakeitimais ir papildymais.“
pasiūlymai:
iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP-4041, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Policijos departamento prie VRM, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos teisės instituto, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, MRU Teisės fakulteto pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už – bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė [1] Visus Projekto 8 str. numatytus teismo įpareigojimus išskyrus turto areštą ir įpareigojimą asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas. [2] Civilinio proceso kodekso 668 str.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
2020-06-10
pirmininkė Agnė Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Arvydas Nekrošius, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Meilė Čeputienė, Rivena Zegerienė. Institucijų atstovai: Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento Vyriausiojo prokuroro pavaduotojas Rimvydas Valentukevičius, Policijos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos vyriausiasis patarėjas Darius Urbonas, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas Audrius Valeika, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyresnysis specialistas Simonas Mikšys, Viešosios teisės skyriaus patarėja Svetlana Zamara, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Viešojo valdymo grupės patarėjas Audrius Kasinskas. 2-4. Ekspertų, konsultantų, specialistų, piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-03-22 * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP-4041 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
teisių stebėjimo institutas 2016-05-02 * Žmogaus teisių stebėjimo institutas teikia pastabas dėl Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama pakeisti šiuo metu galiojantį Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą. Be kitų tikslų, Projektu siekiama išplėsti teisėsaugos institucijų galimybes taikyti asmens teises ir laisves varžančias priemones asmenims, siejamiems su organizuotu nusikalstamumu. Raginame Žmogaus teisių komitetą Projektui nepritarti. Projektu siekiama sukurti prielaidas taikyti stipriai žmogaus teises į laisvę, privataus gyvenimo gerbimą ir nuosavybę ribojančias priemones, kurios savo turiniu prilygsta ar yra tapačios kardomosioms ir baudžiamojo poveikio priemonėms, taikomoms baudžiamajame procese, tačiau taikant šias priemones už baudžiamojo proceso ribų yra neužtikrinamos atitinkamos baudžiamajame procese numatytos asmens teisių apsaugos garantijos.
<...>
Projektu siūlomu reglamentavimu būtų sudarytos prielaidos reikšmingai varžyti žmogaus teises pasitelkiant priemones, savo turiniu prilygstančias naudojamoms baudžiamajame procese, neužtikrinant pastarajame numatytų procesinių garantijų ir aukšto lygio žmogaus teisių apsaugos. Svarbu ir tai, kad Projektu nustatomos asmenų teises varžančios priemonės nėra ir numatytos kaip išimtinės, apriboto taikymo. Taip pat norėtume atkreipti Žmogaus teisių komiteto dėmesį į detalų ir kritišką Seimo Teisės departamento vertinimą, kuriame detaliai aptariami įvairūs Projekto trūkumai. Atsižvelgiant į tai, raginame Žmogaus teisių komitetą nepritarti Projektui.
Pritarti iš dalies Pastaba neaktuali. 2016 metais Seime buvo pateikti ir svarstant naujos redakcijos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP-4041 ir jo lydimuosius įstatymų projektus, pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komitete dėl naujųjų „Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo“ instituto nuostatų buvo gauta daug suinteresuotų institucijų nuomonių, kuriose nurodoma, kad šios siūlomos nuostatos sukurs prielaidas taikyti žmogaus teises į laisvę, privataus gyvenimo gerbimą ir nuosavybę ribojančias priemones, pažeidžiančias Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomas vertybes, taip pat daug nuomonių buvo pateikta dėl įstatymo projektu Nr. XIIP-4041 siūlomų normų kolizijos su baudžiamąja teise. Atsižvelgiant į tai, Komitete buvo padaryta svarstyme pertrauka ir Vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-467 suformuotai tarpžinybinei darbo grupei buvo pavesta įvertinti teisines prielaidas turto civilinio konfiskavimo instituto inkorporavimui į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, reglamentuojant ir taikant šį institutą, į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Seimui pateikė Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektus (toliau – Įstatymų projektai). Komitetas surengė 17 klausymų, atsižvelgęs į institucijų pateiktas pastabas, nuomones, Įstatymų projektus patobulino. 2020 m. kovo 31 d.
Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas Nr. XIII-2825, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2826 ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2827, pritarus visoms Lietuvos Respublikos Prezidento pastaboms (Įstatymų projektai Prezidento grąžinti Seimui dekretu Nr.1K-197). 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 1 straipsnio 2 dalyje išvardinta, ką nustato šis įstatymas. Tačiau pastebėtina, kad šioje dalyje nepaminėtas projekto trečiasis skyrius, reguliuojantis organizuotų nusikalstamų grupių narių bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 2 straipsnio pavadinime žodis „įstatymas“ rašytinas mažąja raide. Pritarti iš dalies PASTABA: nuo eilės Nr. 4 iki 11 lentelėje straipsniai nežymimi, kadangi iš projekto išbraukti straipsniai, kurie turėjo reglamentuoti civilinį turto konfiskavimą (priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas). I Išvadoje naujai pernumeravus projekto straipsnius, jie dubliuotųsi ir klaidintų. Pastaba neaktuali. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr.XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų
kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 2 straipsnio 1 dalyje pateiktos sąvokos apibrėžime yra vartojama netiksli formuluotė „vykdomą nusikalstamą veiką“. Pastebėtina, kad nusikalstamos veikos gali būti daromos, bet ne vykdomos. Atsižvelgiant į tai, atitinkama formuluotė keistina ir projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Pritarti iš dalies Pastaba neaktuali. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr.
XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Nėra aiškus projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžtos vienos iš pagrindinių šio įstatymo sąvokų „Organizuota nusikalstama grupė“ santykis su Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 ir 4 dalyse apibrėžtomis bendrininkavimo formomis organizuota grupe ir nusikalstamu susivienijimu. Atkreiptinas dėmesys, kad BK tiek organizuota grupė, tiek nusikalstamas susivienijimas siejami ne tik su labai sunkių ar sunkių nusikaltimų darymu, bet ir su apysunkių nusikaltimų darymu; o organizuota grupe gali būti padaromi ir keli nesunkūs nusikaltimai. Be to, organizuota grupė ir nusikalstamas susivienijimas nėra susieti su specialiu tikslu – pelno ir (ar) kitokios naudos gavimu (past. – taip pat neaišku, ką reiškia abstraktus terminas „kitokia nauda“); organizuota grupė gali susiformuoti konkrečiam nusikaltimui, ir išankstinis susitarimas ar „tam tikras laiko tarpas susiformuoti“ tokiai grupei nėra būtinas; organizuota grupė nebūtinai yra susijusi su prievartos ir bauginimo metodų naudojimu ir kt. Akcentuotina ir tai, kad apibrėžimas „Organizuota nusikalstama grupė“ neatitinka ir 2008 m. spalio
nusikalstamumu (OL 2008 L 300, p. 42) 1 straipsnio apibrėžimų „nusikalstama organizacija“ ir „struktūrą turintis susivienijimas“. Pritarti iš dalies Klausymų metu pritarta 1 straipsnio
apimtų BK 25 str. 4 d. nurodyto nusikalstamo susivienijimo požymius ir dalį BK 25 str. 3 d. nurodytos organizuotos grupės požymių, įtraukiant kriterijus, t. y. organizuotos nusikalstamos grupės veikimą tam tikrą laiko tarpą, ne mažiau kaip 3 asmenis (pagal JT 2000 m. gruodžio 13 d.
Konvenciją prieš tarptautinį organizuotą nusikalstamumą). Tokiu būdu siaurinamas asmenų, kuriems būtų taikomas Organizuoto nusikalstamumo prevencijos įstatymas, ratas, orientuojantis į organizuotas nusikalstamas struktūras, o ne į spontaniškai susiformavusias bendrininkų grupes pavienėms nusikalstamoms veikoms daryti. Taip pat, komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių Įstatymo sąvokų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 7. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2016-05-05 Projekte apibrėžiamos sąvokos nėra suderintos su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) nuostatomis, pavyzdžiui, nėra aišku kokias bendrininkavimo formas pagal BK atitinka organizuota nusikalstama grupuotė (Projekto 2 straipsnio 2 dalis); kodėl ji yra siejama tik su pelno ar kitokios naudos siekimu, kai BK 25 straipsnio 4 dalyje nusikalstamam susivienijimui yra prilyginamos ir antikonstitucinė grupė ar organizacija bei teroristinė grupė; kodėl organizuotas nusikalstamumas gali pažeisti tik tas vertybes, kurios numatytos Projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir pan. Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie išvadų lentelės
nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių Įstatymo sąvokų. 8. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas 2016-05-18 Dėl organizuotos nusikalstamos grupės apibrėžimo Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projekte (toliau — įstatymo projekte) bandoma įtvirtinti naują bendrininkavimo formą - „organizuotą nusikalstamą grupę“.
Susidaro įspūdis, kad bandoma sukurti talpinę bendrininkavimo formą tarp organizuotos grupės (BK 25 str. 3 d.) ir nusikalstamo susivienijimo (BK 25 str. 4 d.). Toks reguliavimas galėtų sukelti painiavą tarp minėtų terminų vartojimo. Be to, bandymas naujai apibrėžti „organizuotą nusikalstamą grupę“ (projekto 2 str. 2 ir 3 d.) ženkliai susiaurintų šio įstatymo projekto nuostatų taikymo galimybes, nes organizuotai nusikalstamai grupei būtų keliami papildomi reikalavimai, nei numatyti organizuotai grupei (BK 25 str. 3 d.) bei nusikalstamam susivienijimui (BK 25 str. 4 d.). Kuo daugiau formalių reikalavimų yra keliama bendrininkavimo formai, tuo sunkiau įrodyti jos egzistavimą. Juo labiau, kad prisilaikant dabartinių bendrininkavimo formų išskyrimo, šių problemų būtų galima išvengti, nes teismų praktikoje jau yra susiformavę papildomi organizuotos grupės ir nusikalstamo susivienijimo požymiai. Be to, projekte (skirtingai nei BK 25 str. 2 ir 3 d.) yra susiaurinamas ir šių grupuočių tikslas ‑ vykdyti sunkius ir (ar) labai sunkius nusikaltimus, nukreiptus į pelno ir (ar) kitokios naudos gavimą. Tai reiškia, šis įstatymo projektas nebus taikomas grupuotėms, darančioms turto prievartavimus (BK 181 str. 1 d.), plėšimus (180 str. 1 d.) ir pan., nes šie nusikaltimai yra apysunkiai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad bandymas įstatymo projekto 3 str. išvardyti vertybes į kurias gali kėsintis organizuotas nusikalstamumas taip pat gali privesti prie nepagrįstai susiaurinto šio įstatymo projekto taikymo.
Nes tarp išvardintų vertybių nėra tokių kaip žmogaus laisvė, dorovė, kas leistų daryti prielaidą, kad grupuotės, užsiimančios prekyba žmonėmis ar prostitucijos organizavimu ar kitomis nusikalstamomis veikomis, nepapultų po šio įstatymo projekto reguliavimu. Todėl manytina, kad bandymo sukurti naują bendrininkavimo formą, nederančią su BK nuostatomis, reikėtų atsisakyti. Pritarti iš dalies Žr. argumentus prie išvadų lentelės
nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių Įstatymo sąvokų. 9. Lietuvos teisės institutas 2016-05-20 Susipažinę su pateiktu Projektu, teikiame pastabas dėl esminių siūlymų. Pirmojoje išvados dalyje pateikiame nuomonę dėl organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių, išskyrus turtines (I), antrojoje (II) pasisakome dėl turtinio poveikio priemonių (turto arešto, turto deklaravimo, civilinės konfiskacijos), o trečiojoje (III) — dėl siūlomo
„atsisakymo persekioti asmenį baudžiamąja tvarka“.
<...>
Šiuo metu galime pateikti trumpas pastabas dėl su turtiniais klausimais susijusių Projekto nuostatų. Projekto 2 straipsnyje pateikiama organizuotos nusikalstamos grupės sąvoka. Manytina, kad nėra pagrįsta tai, kad tokios grupės būtinais požymiais yra numatyta prievarta ir bauginimas. Numačius tokius požymius, į įstatymo taikymo sritį nepatektų šiuolaikiniai gerai organizuoti susivienijimai ir grupės, kurios daro ekonominius - finansinius nusikaltimus (PVM grobstymo ir kitokios sukčiavimo schemos, kontrabanda ir kt.), nenaudodamos prievartos ir bauginimų, tačiau padarančios milžinišką žalą valstybei ir kitiems subjektams. Ši pastaba liečia visą įstatymą, kartu ji itin aktuali ir apibrėžiant turtinių priemonių taikymo sritį.
Pritarti iš dalies Reikšmingai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavę asmenys negalėtų įgyti imuniteto nuo baudžiamojo persekiojimo, jei jau kartą buvo atleisti nuo baudžiamojo persekiojimo arba atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ str., arba dalyvavo nužudant arba yra organizuotos nusikalstamos grupės organizatoriai. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. 10. Lietuvos teisės institutas 2016-05-20 Projekte esama daug neapibrėžtų kriterijų, kaip, pvz., „pagrindas manyti“, jog asmuo gali žinoti apie organizuotos nusikalstamos grupės ar jos narių nusikalstamą veiklą (Projekto 2 str. 1 d.) ar yra tokios grupės narys (7 str.), arba „asmens veiklos pavojingumas“ (11 str. 4 d.), veikla „kelia ar gali sukelti pavojų ekonomikai, [...]“ (23 str. 2 d.). Tokie abstraktūs taikymo kriterijai gali sukurti galimybę pernelyg
„lanksčiai“ traktuoti kontrolės priemonių taikymo sąlygas, o formuojantis
nepalankiai demokratijos bei teisinės valstybės raidai - piktnaudžiavimui valstybės galiomis. Atitinkamai neapibrėžtas ir asmenų ratas: tai ne tik tokie asmenys, kurie galimai yra organizuotos nusikalstamos grupės nariai, bet ir „susiję asmenys“, kurie ‑ vėlgi tik galimai ‑ žino apie tokių grupių nusikalstamą veiką. Kodėl vien tiktai informacijos turėjimas pagrindžia Projekte išvardytas prievartos priemones, lieka neaišku (pvz., su grupe
„susijęs“ gali būti ir žurnalistas, atliekantis tyrimą, pažįstami, šeimos
nariai ir t.t.) Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. Taip pat, žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 11.
11 Be šių atskirų aspektų esama ir principinių abejonių, ar įstatymo numatytos priemonės yra adekvačios siekiamam tikslui. Reikia pastebėti, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime 3 nematė prieštaravimo proporcingumo bei nekaltumo prezumpcijos principams esamame ONUĮ reguliavime. Tačiau siūlomos Projekto nuostatos siekia gerokai toliau. Tai pasakytina apie asmenų ratą, kuris išplečiamas nuo asmenų, kurie „gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus“ (ONUĮ 4 str.) iki tokių, kurie palaiko ryšius su „organizuota nusikalstama grupe“, ir gali disponuoti atitinkama informacija, ar galimai yra tokios grupės nariai (Projekto 2 str. 1 d., 7 str.)- Taigi net nereikalingas pavojus, jog tokie asmenys gali daryti nusikalstamas veikas. Taipogi kritiniai punktai yra priemonių laiko neribojimas (ONUĮ 7 str. 7 d. ‑ maksimaliai 9 mėnesiai), kaip ir pačių priemonių pobūdis. Pritarti iš dalies Su organizuotomis nusikalstamomis grupėmis ar jų nariais turintiems ryšių asmenims negalėtų būti taikomas teismo įpareigojimas skirti intensyvią priežiūrą ir civilinį turto konfiskavimą. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. Taip pat, žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 12. Lietuvos teisės institutas 2016-05-20 Be to, nėra visiškai aišku, kokios nusikalstamumo apraiškos turi būti užkardomos siūlomu Projektu. Projekto 2 str. 2 d. „organizuotos nusikalstamos grupės“ apibrėžimą susieja su pelno ar kitokios naudos siekimu sunkiais ar labai sunkiais nusikaltimais, tuo tarpu kai 2 str. 3 d. vartojama „organizuoto nusikalstamumo“ sąvoka apima platų nusikalstamų veikų ratą (beje, veikų „prieš visuomenę“ Baudžiamasis kodeksas (Žin., 2000, Nr.89-2741) (toliau‑ BK) nežino, tik „visuomenės saugumui“). Pritarti iš dalies PASTABA: nuo eilės Nr.
straipsniai nežymimi, kadangi iš projekto išbraukti straipsniai, kurie turėjo reglamentuoti civilinį turto konfiskavimą (priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas) ir susijusias nuostatas. Išvadoje naujai pernumeravus projekto straipsnius, jie dubliuotųsi ir klaidintų Patobulintame projekte vartojama sąvoka „visuomenės ir valstybės saugumui“. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. Taip pat, žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Svarstytina, ar apskritai tikslinga apibrėžti organizuotą nusikalstamumą (projekto 2 straipsnio 3 dalis). Šis socialinis reiškinys yra itin plataus konteksto. Įstatyme pateikiant organizuoto nusikalstamumo apibrėžimą (past. – siaurąja prasme), galima gauti priešingą siekiamiems tikslams rezultatą – t. y. dalis reiškinio, kurį siekiama kontroliuoti ir užkardyti, tiesiog nepateks į šio įstatymo reguliavimo dalyką. Pritarti iš dalies Pastaba nebeaktuali. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. Taip pat, žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Kita vertus, abejotina, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktas apibrėžimas yra tikslus. Pavyzdžiui, šiame apibrėžime vartojama formuluotė „nusikalstamų veikų prieš“ (čia ir toliau pabraukta mūsų) neatitinka BK specialiosios dalies skyrių pavadinimų formuluočių, o po minėtos formuluotės vardijami rūšiniai nusikalstamų veikų objektai neatitinka BK specialiosios dalies skyrių eiliškumo. Pritarti iš dalies Pastaba nebeaktuali. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų.
Taip pat, žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Be to, keltinas klausimas, ar išsamus projekto 2 straipsnio 3 dalyje išvardintų objektų sąrašas. Manytina, kad organizuotas nusikalstamumas yra reiškinys, galintis apimti beveik visų rūšių nusikalstamas veikas. Pavyzdžiui, nėra aišku, kodėl projekto 2 straipsnio 3 dalyje nėra paminėtos nusikalstamos veikos, nustatytos, pvz., BK XIX skyriuje „Nusikaltimai, pavojingi žmogaus sveikatai ir gyvybei“ (pvz., jo 145 straipsnyje „Grasinimas nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą arba žmogaus terorizavimas“), BK XX skyriuje „Nusikaltimai žmogaus laisvei“, BK XXIII skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai vaikui ir šeimai“ (pvz., jo 157
straipsnyje „Vaiko pirkimas arba pardavimas“, 159 straipsnyje „Vaiko įtraukimas į nusikalstamą veiką“, 162 straipsnyje „Vaiko išnaudojimas pornografijai“), BK XXXVI skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga“, BK XXXVII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, susiję su disponavimu narkotinėmis ar psichotropinėmis, nuodingosiomis ar stipriai veikiančiomis medžiagomis“, BK XLII skyriuje „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai valdymo tvarkai“ (pvz., jo 291 straipsnyje „Neteisėtas valstybės sienos perėjimas“, 292 straipsnyje „Neteisėtas žmonių gabenimas per valstybės sieną“, 293 straipsnyje
„Lietuvos Respublikos piliečių kelionių į užsienį nelegaliai ten jiems
pasilikti arba palikti be pagalbos organizavimas“), BK XLIV skyriuje
„Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai dorovei“ (pvz., jo 307 straipsnyje
„Pelnymasis iš kito asmens prostitucijos“, 308 straipsnyje „Įtraukimas į
prostituciją“), taip pat kituose BK skyriuose ir jų straipsniuose. Pritarti iš dalies Pastaba nebeaktuali.
Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. Taip pat, žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Be to, nėra aišku, ar projekto 2 straipsnio 3 dalyje minimos „nusikalstamos veikos prieš visuomenę“ reiškia tą patį, ką ir nusikaltimai visuomenės saugumui (BK XXXV skyrius),
„nusikalstamos veikos prieš valstybės saugumą“ reiškia tą patį, ką ir
nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai (BK XVI skyrius), „nusikalstamos veikos prieš valstybės finansus“ reiškia tą patį, ką ir nusikalstamos veikos finansų sistemai (BK XXXII skyrius). Pritarti iš dalies Patobulintame projekte „visuomenės ir valstybės saugumui“. Taip pat, žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Iš projekto 2 straipsnio 3 dalies formuluotės „valstybės finansus ar nuosavybę“ nėra aišku, ar minima nuosavybė taip pat turi būti vien valstybės. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 23 straipsnio 1 dalies formuluotės „valstybės finansams ar nuosavybei“. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. Taip pat, žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 2 straipsnio 4 dalyje minimos Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos įstatyme numatytos kriminalinės žvalgybos pagrindinės institucijos, šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka vykdančios veiklą, kuria siekiama kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą. Tačiau nėra aišku, ar formuluotė „šis įstatymas“ reiškia Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą, ar Kriminalinės žvalgybos įstatymą.
Pastaruoju atveju pažymėtina, kad Kriminalinės žvalgybos įstatyme nėra nustatyta veiklos, kuria siekiama kontroliuoti organizuotą nusikalstamumą, pagrindų ir tvarkos. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 2 straipsnio 5 dalies formuluotės „šio įstatymo nustatytais pagrindais ir tvarka“. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. Taip pat, žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos santrumpos „(toliau – padaliniai)“ nėra laikomasi projekto 6, 8, 10, 11, 13 ir 21 straipsniuose. Be to, nėra aišku, kieno padaliniai yra įgalioti vykdyti kriminalinę žvalgybą: kriminalinė žvalgybos pagrindinių institucijų padaliniai ar kokių nors kitų institucijų padaliniai? Pritarti iš dalies Pastaba nebeaktuali. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. Taip pat, žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Projekto 3 straipsnio 1 punkte siūlytina vartoti konstitucinę žmogaus teisių ir laisvių sampratą. Be to, detalizuotina punkto vartojama formuluotė „turi teisę į gynybą“. Pritarti
24 Jeigu projekto 3 straipsnio 2 ir 4 punktuose minimas „įstatymas“ reiškia šį, Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymą, prieš žodžius „įstatyme“ ir „įstatymo“ atitinkamai įrašytini žodžiai „šiame“ ir
„šio“. Jeigu žodis „įstatymas“ reiškia apskritai Lietuvos Respublikos
įstatymus, vartotina daugiskaita. Pritarti 22.
3 Abejonių kelia Projekto 3 straipsnio 3 dalyje numatyto proporcingumo principo formuluotė – jei šiame Įstatyme yra kalbama apie priemonių, kurios yra iš esmės prevencinės, taikymą, tai asmens teisių ir laisvių apribojimas negali būti siejamas su padaryto pažeidimo sunkumais. Šiame kontekste nėra aišku, ar pažeidimu pagal Projektą būtų laikomas, pavyzdžiui, tik žinojimas apie organizuotos nusikalstamos grupės ar atskirų jos narių (ar nario) vykdomą nusikalstamą veiką, ne nusikalstamų ryšių su šiais asmenimis palaikymas ir pan. Taip pat Projekto 3 straipsnyje pasigendama teisėtumo, humaniškumo, nekaltumo prezumpcijos principų, kurie, manytina, yra ne mažiau svarbūs parenkant ir taikant organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones. Pritarti
45 Be to, projekto 3 straipsnio 4 punkto žodis „Įstatyme“ rašytinas mažąja raide, o prieš jį įrašytinas žodis „šiame“. Projekto 3 straipsnio 6 punkto žodis
„Įstatyme“ keistinas mažąja raide rašomu žodžiu „įstatymuose“. Pritarti
46 Diskutuotina, ar projekto 4 straipsnio 2 punkte numatytas organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės uždavinys atgrasinti asmenis nuo (bet kokių) nusikalstamų veikų darymo ir 4 punkte numatytas uždavinys užtikrinti (bet kokių) nusikalstamų veikų atskleidimą ir tyrimą projekto kontekste nėra pernelyg platūs. Nepritarti Įstatymo projekte nustatyti uždaviniai išplaukia iš šio įstatymo paskirties ir organizuoto nusikalstamumo sąvokos turinio, kurie neišskiria konkrečių nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo apibrėžiant organizuoto nusikalstamumo prevencijos uždavinius neapsiriboti tik tam tikromis nusikalstamomis veikomis. 25.
43 Projekto 2 straipsnio 6 dalyje minimas pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių, kurias atrinko Policijos departamentas ar kitos įstaigos arba institucijos, sąrašas. Tačiau žodis „atrinko“ indikuoja, kad šis atrinkimo veiksmas yra vienkartinis, ir vieną kartą sudarytas sąrašas nebekinta. Vargu, ar toks teisinis reguliavimas pagrįstas. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
43 Be to, projekto 2 straipsnio 6 dalies frazėje „kurias atrinko Policijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Policijos departamentas) ar jo įgaliota policijos įstaiga su kriminalinės žvalgybos pagrindinėmis institucijomis“ po žodžio „su“ įrašytinas žodis „kitomis“, kadangi, vadovaujantis Kriminalinės žvalgybos įstatymo 2 straipsnio 11 dalimi, Policijos departamentas taip pat yra viena iš kriminalinės žvalgybos pagrindinių institucijų. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 27. Lietuvos teisės institutas
43 Įstatymo viršenybės principo atžvilgiu abejotinas ir „pavojingiausių nusikalstamų grupių“ sąrašo sudarymas pagal Projekto nuostatose neapibrėžtus kriterijus, kuriuos vykdomosios valdžios institucijos iš esmės nusistato pačios (2 str. 6 d.). Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 27.
541343 Suvienodintina projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 ir 4 punktų bei 6 straipsnio 1 dalies 3 punkto terminologija: formuluotės „užsienio šalių teisėsaugos institucijos“ ir „užsienio valstybių teisėsaugos institucijos“ bei
„Europos Sąjungos institucijos“ ir „Europos Sąjungos agentūros“. Pritarti
11 Redaguotinos projekto 6 straipsnio
naudotis pareigomis“. Pritarti
13 Projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte detalizuotina, kam teikti paramą ir su kuo keistis informacija turi teisę organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinantys padaliniai. Pritarti
14 Projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkte aprašoma teisė
„kviesti asmenis“. Siūlytina konkretizuoti šią teisę, nurodant, kur
atitinkami asmenys yra kviečiami. Pritarti
teisių stebėjimo institutas
17 Projekto 6 str. 1 d. 7 punktas numato, kad teisėsaugos pareigūnai turi teisę imti biometrinius duomenis bei filmuoti ar fotografuoti asmenis, kuriems pritaikytos kontrolės priemonės – oficialus perspėjimas ar teismo įpareigojimas. Toks duomenų rinkimas ir asmens filmavimas ar fotografavimas yra teisės į pagarbą privačiam gyvenimui ribojimas ir savo turiniu prilygsta baudžiamojo proceso prievartos priemonei numatytai BPK 156 str. Tačiau skirtingai nei BPK numatytos priemonės, Projekte nenumatoma galimybių asmeniui ginčyti šios teisių suvaržymo taikymo ar įgyvendinimo tvarkos, taip ginant savo teises. Nepritarti Lietuvos Respublikos policijos įstatymo 2 str. 11 dalyje numatyta, kad rizikos grupės asmuo, kuriam taikomos prevencinio poveikio priemonės pagal Lietuvos Respublikos įstatymus. Policijos įstatymo 22 str.
Policijos įstatymo 22 str. 1 dalies 13 punkte numatyta teisė be asmens sutikimo policijos generalinio komisaro nustatyta tvarka fotografuoti asmenis, kurių tapatybė nenustatyta, bejėgiškos būklės asmenis, neatpažintus lavonus, rizikos grupės asmenis, laikinai sulaikytus asmenis, juos matuoti, aprašyti jų išorės požymius, daryti garso ar vaizdo įrašus, imti pirštų atspaudus, ėminius genetiniam tipizavimui ar pavyzdžius lyginamajam tyrimui ir identifikavimui atlikti, taip pat tvarkyti šiuos duomenis. 32. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
42442 Projekto 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto formuluotė
„kontrolės priemonių atlikimas“ derinant su projekto antrame skyriuje
vartojama terminologija, keistina formuluote „kontrolės priemonių vykdymas“. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkto. Pritarti
24 Be to, projekto 6 straipsnio 2 dalies 4 punkto žodžiai „kontrolės priemonių skyrimas yra nebetikslingas“ keistini žodžiais „kontrolės priemonių vykdymas yra nebetikslingas“. Pritarti
2016-05-056 Siūlomu Projektu yra itin praplečiama Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – Įstatymas) taikymo sritis. Pagal dabar galiojančio Įstatymo 4 straipsnį prevencinių poveikio priemonių taikymas yra galimas tik asmenims, kurie palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus ir prevencines poveikio priemones reikia taikyti siekiant garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves. Palyginimui – siūlomo Projekto 7 straipsnyje nurodyta, kad minėtos priemonės būtų taikomos, be kita ko, ir asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu.
Pagal Projekto 2 straipsnio 1 dalį tai yra asmenys, kurie gali žinoti apie organizuotos nusikalstamos grupės ar atskirų jos narių (ar nario) vykdomą nusikalstamą veiką (nepriklausomai nuo to, ar jie ketina daryti bet kokio sunkumo nusikalstamą veiką). Šių asmenų nustatymo problemas, manytina, neišsprendžia abipusiai naudingų ryšių palaikymo požymis, kuris neužkerta kelio pernelyg plačiom jo interpretacijom (asmens šeimos nariai ar artimieji giminaičiai, pažįstami, palaikantys su juo ne nusikalstamus ryšius, ir t.t.). Ne mažiau svarbu tai, kad, vadovaujantis Projekto 7–11 ir kitais straipsniais šiems asmenims gali būti taikomos tokios pat organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės kaip ir organizuotos nusikalstamos grupuotės nariams (pavyzdžiui, turto areštas; įpareigojimas nesilankyti nurodytose vietose; įpareigojimas deklaruoti turtą, o nepagrindus jo teisėtumo – turto konfiskavimas (21 straipsnis) ir pan.). Atsižvelgiant į tai, nustatomas reglamentavimas kelia pagrįstų abejonių dėl jo atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatoms, be kita ko, teisėtumo, proporcingumo, asmens teisių ir laisvių apsaugos, nekaltumo prezumpcijos principams. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 35. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2016-05-056 Bene daugiausia diskusijų gali kelti Projekto II skyrius, kuriame reglamentuojamos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės. Pirmiausia dėl to, kad organizuoto nusikalstamumo taikymo pagrindai (Projekto 7 straipsnis) nėra susieti su siekiu garantuoti visuomenės bei valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, asmenų teises ir laisves.
Šis aspektas tampa aktualus tuo atveju, jei šios priemonės planuojamos taikyti asmeniui, susijusiam su organizuotu nusikalstamumu (žr. 1 pastaba). Šiame kontekste keltinas klausimas, ar iš tiesų tik žinojimo apie organizuotos nusikalstamos grupės ar atskirų jos narių (ar nario) vykdomą nusikalstamą veiką (jei su juo palaikomi nors ir pastovūs, bet nenusikalstami ryšiai) yra pakankamas pagrindas projekte numatytų priemonių taikymui. Tokių asmenų pripažinimas keliančiais grėsmę a priori yra nesuderinamas su nekaltumo prezumpcijos principu, ypač tais atvejais, kai nėra surinkta duomenų, jog jie planuoja daryti nusikalstamas veikas ar kitokiu būdu padeda nusikalstamų veikų darymui. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 36. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2016-05-059 Diskusijų taip pat gali kelti Projekto 8 straipsnyje praplėstas kontrolės priemonių sąrašas. Šiuo aspektu svarbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pateiktas išaiškinimas, kad <...> nors nusikalstamumo ribojimo bei mažinimo represinių ir prevencinių priemonių galutinis tikslas yra tas pats – jomis siekiama šalinti nusikalstamumą, jos turi objektyvių skirtumų, jų taikymo pagrindai, poveikio kryptys, tiesioginė paskirtis, turinys, taip pat taikymo teisinės pasekmės skiriasi. Represinėmis priemonėmis yra reaguojama į jau padarytą nusikaltimą ir siekiama atgrasyti nusikaltusius bei kitus asmenis nuo naujų nusikalstamų kėsinimųsi, o prevencinėmis priemonėmis siekiama užkirsti kelią nusikaltimams, kurių padarymo tikimybė būtų didesnė, jeigu tokių priemonių nebūtų imtasi.
Pažymėtina, kad prevencinio poveikio priemonės negali peraugti į represines (prievartos) priemones, kurios baudžiamosios teisės srityje gali būti taikomos tik nusikalstamą veiką padariusiems asmenims. Šis aiškinimas ypač aktualus tiems atvejams, kai organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės būtų taikomos asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu (pavyzdžiui, minėtas turto areštas, intensyvi priežiūra, turto konfiskavimas, jei nepagrindžiama deklaruoto turto kilmė ir kt.). Atsižvelgiant į tai, keltinas klausimas, ar iš tiesų Projekto 8 ir 21 straipsniuose numatytos priemonės pagal savo turinį ir taikymo pagrindus vis dar išlieka prevencinėmis priemonėmis, ypač pabrėžiant šių priemonių griežtą, reikšmingai teises ir laisves apribojantį pobūdį (dalis jų atitinka kardomąsias priemones, dalis – baudžiamojo poveikio priemones). Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 37. Lietuvos teisės institutas 2016-05-209 Projekto 8 straipsnyje nepaminėta priemonė - galimai neteisėto turto konfiskavimas. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 38. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 * Projektu reikšmingai išplečiamas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių ratas.
Siūloma praplėsti teismo skiriamų įpareigojimų sąrašą šiomis priemonėmis: nevairuoti transporto priemonės; informuoti pareigūną apie visus sandorius, kurių vertė yra didesnė nei 40 bazinių socialinių išmokų; taikyti turto areštą; įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas; taikyti laikiną apribojimą arba draudimą verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla; taikyti intensyvią priežiūrą. Teisės departamentas atkreipia dėmesį, kad turi būti apsvarstytas visų šių priemonių proporcingumas siekiamiems tikslams, ypač akcentuojant turto konfiskavimo problematiką. Kelia pagrįstų abejonių žemesnis nei baudžiamajame procese įrodymų pakankamumas ir prezumpcijų taikymas prevencijos tikslais. Atsižvelgiant į tai, visas antras projekto skyrius privalo būti apsvarstytas Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) kontekste. Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtinta: „1. Nustatant kiekvieno asmens pilietines teises ir pareigas ar jam pareikštą baudžiamąjį kaltinimą, jis turi teisę, kad jo byla būtų nagrinėjama per įmanomai trumpiausią laiką lygybės ir viešumo sąlygomis pagal įstatymą sudaryto nepriklausomo ir nešališko teismo. Teismo sprendimas turi būti paskelbtas viešai, tačiau spaudai ir publikai gali būti neleidžiama dalyvauti per visą teisminį nagrinėjimą ar jo dalį tiek, kiek to reikalauja visuomenės moralės, viešosios tvarkos ar valstybės saugumo interesai demokratinėje visuomenėje arba nepilnamečių ar bylos šalių privataus gyvenimo interesai, ar tada, kai, teismo nuomone, būtina dėl ypatingų aplinkybių, dėl kurių viešumas pažeistų teisingumo interesus. 2. Kiekvienas žmogus, kaltinamas nusikaltimo padarymu, laikomas nekaltu tol, kol jo kaltumas neįrodytas pagal įstatymą. 3.
padarymu, turi teisę mažiausiai į šias garantijas: a) kad jam būtų skubiai ir nuodugniai pranešta tokia kalba, kurią jis supranta, apie pareiškiamo jam kaltinimo pagrindą ir motyvus; b) kad jis turėtų pakankamai laiko ir galimybių pasirengti savo gynybai; c) kad jis galėtų gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai; d) kad jis galėtų apklausti kaltinimo liudytojus arba turėtų teisę, kad tie liudytojai būtų apklausti, ir turėtų teisę, kad gynybos liudytojai būtų iškviesti ir apklausti tomis pat sąlygomis, kokios taikomos kaltinimo liudytojams; e) kad jis galėtų nemokamai naudotis vertėjo pagalba, jeigu jis nesupranta ar nekalba teismo procese vartojama kalba.“ Kaip atkreipia dėmesį Lietuvos teisės instituto ir Vilniaus universiteto mokslininkai, „[...] sprendžiant, ar turto konfiskavimu, remiantis žemesniu neteisėtos turto kilmės įrodymų pakankamumu, nei būtinas įrodyti nusikaltimą, ir konfiskavimui palankių prezumpcijų taikymu nepažeidžiama Konvencija, visų pirma iškyla Konvencijos 6 straipsnio
straipsnyje įtvirtintos teisės į nuosavybės apsaugą taikymo klausimas. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalis ir iš jos kylančios garantijos netaikomos, jei turto konfiskavimo procesas nėra kartu ir baudžiamasis kaltinimas. Apie tai sprendžiama atsižvelgiant į tris kriterijus: kaip šis klausimas vertinamas pagal nacionalinę teisę, kaltinimo pobūdį ir gresiančią sankciją. Tokio kaltinimo nėra, jeigu šio proceso tikslas nėra nubausti, nuteisti ar išteisinti ir tokios nuostatos laikomasi nacionalinėje teisėje, proceso padariniai neturi įtakos įrašams apie teistumą.
Tokiais atvejais turtas gali būti konfiskuojamas taikant minėtus įrodinėjimo palengvinimus prevenciniais tikslais, siekiant užkirsti kelią neteisėtai įgyto turto panaudojimui darant nusikaltimus, pavyzdžiui, organizuotam nusikalstamumui ar prekybai narkotikais. Konvencijos 6 straipsnio 2 dalies nepažeidžia ir siekis tokiu būdu apskritai konfiskuoti neteisėtai įgytą turtą, kuris gali būti susijęs ir su kitais, mažiau pavojingais nusikaltimais. Konfiskuojant turtą minėtais tikslais ir būdu nėra pažeidžiamas ir Konvencijos pirmojo protokolo
Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 39. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-0792 Dauguma projektu teikiamų naujų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių dubliuojasi su baudžiamojo ar administracinio poveikio priemonėmis ir procesinėmis prievartos priemonėmis. Svarstytina, ar, įtvirtinus naują reguliavimą, nekils šių priemonių taikymo problemų. Pastebėtina, kad pritaikius itin griežtas organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones, procesinės sankcijos gali proporcingai sumenkti ir neužtikrinti savo paskirties. Akcentuotina, kad, kaip įtvirtinta projekto 8 straipsnio 3 dalyje,
„Teismo įpareigojimai – tam tikrų pareigų ir (ar) teisių apribojimo asmenims
nustatymas prevenciniais tikslais, siekiant apsaugoti visuomenės ir valstybės saugumą, užtikrinti viešąją tvarką, užtikrinti kitų asmenų teises ir laisves.“ Atsižvelgiant į tai pabrėžtina, kad prevenciniais tikslais nustatomos priemonės negali būti griežtesnės ir riboti žmogaus teisių ir laisvių labiau, nei represinio pobūdžio priemonės.
Manytina, kad šis reikalavimas, priėmus teikiamą projektą, būtų pažeistas. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 40. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
2 Projekto 8 straipsnyje numatomos devynios teismo sankcionuojamos priemonės – „teismo įpareigojimai“ – kuriomis gali būti varžomos asmens teisės į į laisvę, privataus gyvenimo gerbimą ar nuosavybę: 1) nepalaikyti ryšių su nurodytais asmenimis, 2) nekeisti gyvenamosios vietos ir būti joje nurodytu laiku, 3) nesilankyti nurodytose vietose, 4) nevairuoti transporto priemonės, 5) informuoti pareigūną apie didesnius nei 40 BSI vertės sandorius, 6) turto areštas, 7) įpareigoti deklaruoti ir pagrįsti turtą, 8) laikinas draudimas verstis tam tikra veikla, 9) intensyvi priežiūra.
Dauguma išvardytų priemonių savo turiniu atitinka Baudžiamojo proceso kodekse (toliau – BPK) numatytas procesinės prievartos priemones ar Baudžiamajame kodekse (BK) numatytas baudžiamojo poveikio priemones: · teismo įpareigojimai nepalaikyti ryšių su nurodytais asmenimis, nekeisti gyvenamosios vietos ir būti joje nurodytu laiku bei nesilankyti nurodytose vietose savo turiniu atitinka namų areštu nustatomiems įpareigojimams (BPK 132 str.); · teismo įpareigojimas nevairuoti transporto priemonės atitinka baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (BK 68 str.); · turto areštas atitinka BPK numatytą laikiną nuosavybės teisės apribojimą (BPK 151 str.); · draudimas verstis tam tikra veikla atitinka baudžiamojo poveikio priemonei – teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimą (BK 68² str.); · teismo įpareigojimas skirti intensyvią priežiūrą – to paties pavadinimo BPK įtvirtintą kardomąją priemonę (BPK 131¹ str.). Tačiau vienas iš esminių baudžiamajame proceso procesinių prievartos priemonių ir baudžiamojo poveikio priemonių skirtumų nuo išvardytų, Projekte numatomų teismo įpareigojimų yra tai, jog pastarieji taikomi už baudžiamojo proceso rėmų. Atsižvelgiant į Projekte numatytas teismo įpareigojimų taikymo sąlygas, kyla abejonių dėl šių priemonių taikymo pagrįstumo ir proporcingumo.
Būtinas reikalavimas taikant didžiąją dalį Projekte numatytų teismo įpareigojimų[2]
Projekte nustatytą tvarką prašydamos skirti teismo įpareigojimą turi pateikti duomenis pagrindžiančius, jog asmuo nesilaikė oficialaus perspėjimo reikalavimų – kitaip tariant, įrodančius, jog asmuo padarė teisės pažeidimus. Tuomet kyla klausimas, kodėl teisėsaugos institucijos, turėdamos duomenis apie asmens vykdomus teisės pažeidimus, neturėtų pradėti baudžiamojo proceso (ikiteisminio tyrimo) ir taikyti atitinkamų jame numatytų procesinių prievartos priemonių, o teismui konstatavus kaltę dėl nusikalstamos veikos – baudžiamojo poveikio priemonių. Projekte numatytų žmogaus teises ribojančių priemonių taikymas yra rizikingas: nors Projekte numatyti teismo įpareigojimai savo turiniu dažniausiai sutampa su baudžiamajame procese taikomomis priemonėmis, juos taikant asmeniui neužtikrinamos atitinkamos baudžiamajame procese numatytos teisės ir garantijos, tokios kaip teisė į vertimą, gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, teikti įrodymus ir kitos BPK 21 ir 22 str. numatytos teisės. Taigi Projektu sukuriamos prielaidos asmenims pritaikyti priemones, kurių teisinės pasekmės prilygsta baudžiamajame procese taikomoms priemonėms, tačiau neužtikrinant aukšto lygio procesinių garantijų ir žmogaus teisių apsaugos, numatytos BPK.
Atitinkamai kyla ir abejonių dėl Projekte numatytų teismo įpareigojimų taikymo proporcingumo: Projektas nenustato jokio bendro pobūdžio ribojimų, kada asmens teises suvaržyti galima jame nustatyta, „palengvinta“ tvarka, o ne vadovaujantis baudžiamojo proceso reikalavimams. Atsižvelgiant į plačias žmogaus teisių varžymo galimybes, numatytas Projekte, jos turėtų būti taikoma tik kaip išimtinė priemonė, taikoma konkrečiais atvejais, kai pasitelkti baudžiamojo proceso normų neįmanoma dėl objektyvių priežasčių, ir Projekte numatytų priemonių taikymas yra būtinas. Tai pabrėžtina ir atsižvelgiant ir į tai, kad Projekte numatytos priemonės nėra trumpalaikio taikymo – pagal Projektą galimas ir ilgalaikis asmens teisių suvaržymas: Projekto 11 str. 9 d. nustato, kad suvaržymus tęsti galima neribotą laiko tarpą. Tačiau Projektas nenumato jokių apribojimų, kurie įtvirtintų jame numatytų teises varžančių priemonių, kaip išimtinių statusą – nėra pareigos pirmenybę teikti įprastam baudžiamajam procesui. Taigi kyla ir neproporcingo žmogaus teisių varžymo įgyvendinant Projekte numatytą reguliavimą rizika. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 41. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
721 Projekto 8 straipsnio 1 dalies pirmasis sakinys yra perteklinis (žr. projekto 7 straipsnį). Taip pat manytina, kad perteklinis yra ir projekto 8 straipsnio 2 dalies žodis „būtinai“. Pritarti
2 Nėra aiškus projekto 8 straipsnio 3 dalies 7 punkte vartojamos sąvokos „su juo susiję asmenys“ teisinis turinys.
Be to, abejotina, ar konstituciškai pagrįsta būtų skirti teismo įpareigojimą ne vien organizuotos nusikalstamos grupės nariui ar asmeniui, susijusiam su organizuotu nusikalstamumu (žr. projekto 7 straipsnį), bet ir kitiems su tokiais asmenimis kažkaip susijusiems asmenims. Pažymėtina, kad ta pati sąvoka vartojama ir projekto 21 straipsnio 7 dalyje. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 43. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra
2 Susipažinę su pateiktais įstatymų projektais Nr. XIIP-4041 – XIIP 4059, pagal kompetenciją teikiame šias pastabas ir pasiūlymus:
kontrolės įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 (toliau - Projektas) 8 straipsnio 3 dalies 7 punkte ir 21 straipsnio 7 punkte vartojamos sąvokos „su juo susiję asmenys“ turinys nėra aiškus. Todėl siūlytume šią sąvoką sukonkretinti, siekiant išvengti skirtingo jos interpretavimo ir organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių taikymo nepagrįstai plačiam asmenų ratui. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 44. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
83 Suvienodintinos projekto 8 straipsnio 4 dalies sąvoka „asmuo, kuriam pritaikytas ir pareikštas oficialus perspėjimas“, 9 straipsnio 4 ir 5 dalių sąvoka „asmuo, kuriam pritaikytas oficialus perspėjimas“ bei 10 straipsnio 3 dalies sąvoka „asmuo, kuriam buvo pareikštas oficialus perspėjimas“. Pritarti 45.
9 Kontrolės priemonių (išskyrus turtinių) paskyrimą Projektas sieja su oficialaus perspėjimo reikalavimų nesilaikymu (8 str. 4 d., 9 str. 5 d.). Tačiau jame nėra aiškiai apibrėžiama, ką tas
„reikalavimų nesilaikymas“ reiškia (problema egzistuoja ir dabartinio
Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo (toliau – ONUĮ) taikyme). Iš 8 str. 2 d. galima spręsti, jog tai būtų teisės pažeidimai. Toks kriterijus, pirma, suformuluotas pernelyg abstrakčiai, ir pažodžiui apima bet kokį pažeidimą, kas neatitiktų Projektu siekiamų tikslų. Antra, tokį pažeidimą reikėtų nustatyti: jeigu tai nusikalstama veika, nekaltumo prezumpcijos principas (Konstitucijos 31 str. 1 d.) reikalautų įsiteisėjusio teismo nuosprendžio baudžiamojoje byloje, kur asmens kaltė būtų pozityviai įrodyta. Tuo tarpo pagal kitas Projekto nuostatas skirti teismo įsipareigojimams užtenka daugiau ar mažiau pagrįsto įtarimo. Be to, įtarimo tokių faktų, kurie nebūtinai turi būti nusikalstamos veikos: tam tikros informacijos turėjimas (Projekto 2 str. 1 d.) yra kriminalizuotas tik BK 283 str. nustatytose ribose, o galimas dalyvavimas „organizuotoje nusikalstamoje grupėje“ (Projekto 7 str.) numato bendrininkavimo formą, kurios galiojantis BK apskritai nežino. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 46. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-079 Po projekto 8 straipsnio 5 dalies žodžio „ir“ siūlytina skliaustuose įrašyti žodį „ar“. Pritarti iš dalies Pastaba nebeaktuali. 47. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
89104373 Projekte apibrėžtina, kas be advokato gali būti asmens atstovu, kuris numatomas projekto 9 straipsnio 3 dalyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 11 straipsnio 5 ir 8 dalyse, 12 straipsnio 3 dalyje. Pritarti 48.
1 Pagal Projektą sprendimus dėl teismo įpareigojimų priima bendrosios kompetencijos teismai. Manytume, kad, siekiant užtikrinti vieningą Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo taikymo praktiką, oficialus perspėjimas taip pat turėtų būti skundžiamas bendrosios kompetencijos, o ne administraciniam teismui. Todėl siūlytume keisti Projekto
skundžiamas apylinkės teismui pagal organizuoto nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančio padalinio buvimo vietą. Pritarti
1033 Diskutuotina, ar projekto 10 straipsnio 3 dalyje ir 12 straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims pakanka laiku pranešti vien apie teismo posėdžio datą, o ne apie konkretų tos dienos laiką. Pritarti
3 Manytina, kad projekto 11 straipsnio 1 dalyje reikėtų pateikti nuorodą ne vien į 8 straipsnio 5 dalį, bet ir į 8 straipsnio 4 dalį. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. 51. Lietuvos teisės institutas
3 Projekto 11 str. 1 d. numato, jog pareigūnas
„privalo“ gauti asmens paaiškinimus apie aplinkybes, dėl kurių galima
kreiptis į teismą dėl įpareigojimų skyrimo. Teksto formuluotė suponuoja, jog iškviestas ar atvesdintas asmuo privalo tuos paaiškinimus duoti. Tokio įpareigojimo pagrindas nelabai aiškus, o esant tikimybei, jog asmuo galėtų atskleisti jį ar artimus asmenis inkriminuojančius duomenis, tai prieštarautų Konstitucijos 31 str. 3 d.
Konstitucinis teismas 2013-03-15 nutarime pasisakė, kad „<...> fizinis asmuo gali atsisakyti duoti parodymus, kuriais remiantis jis pats, jo šeimos narys ar artimas giminaitis galėtų būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, taip pat kitokion teisinėn atsakomybėn, jeigu galima sankcija pagal savo pobūdį ir dydį (griežtumą) prilygtų kriminalinei bausmei. Tačiau toks teisinis reguliavimas negali būti aiškinamas kaip reiškiantis, kad fizinis asmuo negali savanoriškai (t. y. niekieno neverčiamas) duoti parodymus prieš save, savo šeimos narius ar artimus giminaičius.“
7
projekto 11 straipsnio 5 dalies formuluotė „teikimą sprendžia“. Pritarti
7 Iš Projekto 11 straipsnio 5 dalies siūlytume šalinti sakinį „Nagrinėdamas teikimus apylinkės teismo teisėjas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normomis tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas“. Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymas yra specialusis, jame yra reglamentuota teismo įpareigojimų skyrimo bei sprendimų apskundimo tvarka, todėl manytume, kad kitų procesinės teisės normas įtvirtinančių įstatymų taikymas nebus reikalingas. Pritarti
10710111 Diskutuotina, ar projekto 11 straipsnio 5, 7 ir 8 dalyse, taip pat 12 straipsnio 1 dalyje vietoj „apylinkės teismo teisėjo“ ir „teisėjo“ neturėtų būti atitinkamai minimas „apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas“ ir „ikiteisminio tyrimo teisėjas“. Nepritarti Teikimai skirti teismo įpareigojimus nevyksta ikiteisminio tyrimo stadijoje. 55.
7 Projekto 11 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad nagrinėdamas teikimus apylinkės teismo teisėjas vadovaujasi Administracinių bylų teisenos įstatymo ir Civilinio proceso kodekso normomis tiek, kiek jų nereglamentuoja šis įstatymas. Pirma, diskutuotina, ar šioje dalyje neturėtų būti paminėtas ir Baudžiamojo proceso kodeksas. Antra, Administracinių bylų teisenos įstatymo 1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką, tuo tarpu projekto 1 straipsnyje kalbama apie teismo įpareigojimų skyrimą, o ne apie ginčą dėl teismo įpareigojimų paskyrimo ar nepaskyrimo. Pritarti
8 Pagal projekto 11 straipsnio 6 dalį asmuo gali būti laikinai sulaikytas. Tačiau pažymėtina, kad projekte laikinas sulaikymas nėra detaliai sureguliuotas (plg. su Baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsniu): nenumatytos laikinai sulaikomo asmens garantijos, prokuroro dalyvavimas, laikino sulaikymo taikymo apribojimai ir pan. Pritarti Klausymų metu nutarta atsisakyti skirti asmeniui, kuris be paaiškinamos priežasties neatvyksta į teismą, laikiną sulaikymą kaip neadekvačios ir neproporcingos valstybės prievartos priemonės. Asmeniui, dėl kurio teismas nagrinėja teikimą neatvykus į teismą prieš tai tinkamai informavus ir nesant svarbių neatvykimo priežasčių, teismo įpareigojimai galėtų būti skiriami in absentia dalyvaujant jo atstovui. 57. Žmogaus teisių stebėjimo institutas
8 Projektas taip pat numato griežtą asmens teisės į laisvę suvaržymą: Projekto 11 str. 6 d. nustato, kad jei asmuo be paaiškinamos priežasties neatvyksta į teismo posėdį, kuriame nagrinėjimas teismo įpareigojimų jam skyrimas, teismas šiam asmeniui skiria laikiną sulaikymą iki 48 val. Pabrėžtina, kad Projektas diskrecijos teismui nesuteikia – sulaikymas turi būti skiriamas visais atvejais.
Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad laikinas sulaikymas yra priemonė, kuria iš esmės apribojama asmens teisė į laisvę. BPK 140 str., nustatantis laikino sulaikymo skyrimo tvarką baudžiamajame procese, numato griežtas šios priemonės taikymo sąlygas, siejamas su būtinybę atlikti veiksmus itin skubiai ir grėsme pačiam procesui ar kitiems asmenims. Tuo tarpu Projekto 11 str. 6 d. dalis numato įpareigojimą teismui suvaržyti asmens laisvę, kai tų pačių rezultatų galima pasiekti skiriant gerokai švelnesnę priemonę – asmens atvesdinimas. Atitinkamai, ši Projekte numatyta asmens sulaikymo tvarka laikytina sukuriančia prielaidas neproporcingai riboti asmens teisę į laisvę. Pritarti
8 Kadangi bet kokie asmens sulaikymo veiksmai gali būti susiję su šio asmens teisių ir laisvių pažeidimais, todėl Projekto 11 straipsnio 6 dalyje pasigendama detalesnio asmens laikino sulaikymo ir pristatymo į teismą reglamentavimo. Pritarti iš dalies Klausymų metu nutarta atsisakyti skirti asmeniui, kuris be paaiškinamos priežasties neatvyksta į teismą, laikiną sulaikymą kaip neadekvačios ir neproporcingos valstybės prievartos priemonės. 59. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9 Projekto 11 straipsnio 8 dalies formuluotė „atstovas (advokatas)“ keistina kitose projekto nuostatose vartojama formuluote „advokatas (atstovas)“. Pritarti
11
rašyti žodį „ar“. Pritarti
11 Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad Įstatyme būtinas detalesnis teismo įpareigojimų skyrimo trukmės reglamentavimas – numatant kokiam terminui šios priemonės gali būti taikomos, ar jos gali būti pratęsiamos, koks yra galimas pratęsimų skaičius ir pan.
Pritarti iš dalies Teismo įpareigojimų pratęsimų skaičius neribojamas, jei turima informacijos apie asmens keliamas grėsmes šio įstatymo saugomoms vertybėms. 62. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
11 Projekto 11 straipsnio 9 dalyje teigiama, kad teismo įpareigojimų pratęsimų skaičius neribojamas, tačiau projekte būtina nustatyti maksimalią teismo įpareigojimų trukmę. Pritarti iš dalies Teismo įpareigojimų pratęsimų skaičius neribojamas, jei turima informacijos apie asmens keliamas grėsmes šio įstatymo saugomoms vertybėms. 63. Lietuvos teisės institutas
11 Projektas nenumato jokio apribojimo ir priemonių galiojimo laiko požiūriu, nes pagal 11 str. 9 d. jų pratęsimo skaičius neribojamas. Prevenciniu požiūriu, kuris yra orientuotas į asmens pavojingumą, toks reguliavimas nuoseklus, tačiau neatitinka teisinės valstybės proporcingumo principo. Asmuo, kuris yra su kažkuo tik galimai susijęs, teoriškai neribotą laiką gali praleisti su elektroniniu stebėjimo prietaisu, negalėtų vairuoti transporto priemonės ar verstis profesine veikla (nors atitinkamas 23 str. gana prieštaringai kalba apie „laikinumą“). Pritarti iš dalies Teismo įpareigojimų pratęsimų skaičius neribojamas, jei turima informacijos apie asmens keliamas grėsmes šio įstatymo saugomoms vertybėms. 64. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
12 Projekto 11 straipsnio 10 dalies žodis „skyrusį“ keistinas žodžiu „paskyrusį“, o žodis
„nustatyto“ – žodžiu „paskirtų“. Pritarti
65.
1 Diskutuotina kodėl, skirtingai nei kitose projekto nuostatose, projekto 12 straipsnio 1 dalyje ir 22 straipsnyje šalia asmens advokato nėra paminėtas jo atstovas. Pritarti
1 Manytina, kad praktikoje paskyrus teismo įpareigojimą, Projekto 11 straipsnio 4 dalyje nurodyta medžiaga, kurios pagrindu sprendžiama dėl teismo įpareigojimų skyrimo, bus grąžinama teikimą surašiusiam subjektui. Dėl šios priežasties manome, kad neprasminga nustatyti, jog skundai skirti ar neskirti teismo įpareigojimus paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį teismą. Siūlytume pakeisti Projekto 12 straipsnio 1 dalį nustatant, kad skundai paduodami tiesiogiai apygardos teismui, o šio teismo sprendimo priėmimo terminą skaičiuoti nuo reikiamos medžiagos gavimo iš teismo įpareigojimų skyrimą inicijavusio padalinio. Nepritarti Baudžiamojo proceso kodekse, taip pat kituose procesiniuose teisės aktuose neretai numatoma galimybė skųsti sprendimą per jį priėmusį subjektą. 67. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
penktasis sakiniai. Pritarti
20211135 Projekto 12 straipsnio 1 dalyje teigiama, kad atitinkamo teismo „sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas“, tačiau pastarosios nuostatos nėra projekto 22 straipsnyje, 27 straipsnio 1 dalyje ir 28 straipsnio 3 bei 5 dalyse. Pritarti
2 Šiame kontekste įdomu ir tai, kad Projektas numato atsakomybę už teismo įpareigojimų pažeidimą (13 str. 2 d.). Konkrečiai siūloma Administracinių nusižengimų kodekso 512 str. 1 d. numatyti atsakomybę už oficialaus perspėjimo nevykdymą.
Tačiau jeigu toks „nevykdymas“ jau būtų sankcionuotas pagal kitą normą, papildomai numatyti administracinę atsakomybę prieštarautų draudimui bausti asmenį už tą pačią veiką antrą kartą (non bis in idem, Konstitucijos 31 str. 5 d.). Nepritarti Analogiškos nuostatos yra šiuo metu galiojančiame Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatyme ir Administracinių nusižengimų kodekse. Teisinis reguliavimas nekeičiamas. 70. Lietuvos teisės institutas 2016-05-20 * Nepritartina Projekto nuostatoms dėl nusikalstamumo kontrolės priemonių, siūlomų 14-17, 23-24 str. Projekte numatytos priemonės itin stipriai riboja pagrindines asmens teises bei laisves. Konstitucinio proporcingumo principo požiūriu leistinas asmens teisių ribojimas, viena, privalo turėti aiškų bei pagrįstą tikslą, antra, šio tikslo nėra įmanoma pasiekti kitomis, švelnesnėmis priemonėmis, ir, trečia, priemonė turi būti proporcinga siekiamo tikslo atžvilgiu. Abejonių kyla jau dėl pirmų dviejų kriterijų. Savaime organizuoto nusikalstamumo užkardymas yra pagrįstas bei siektinas tikslas, tačiau be nuorodos į konkrečius duomenis apie šalies kriminogeninę situaciją jis lieka gana programatinis. Projekto pagrindime šiuo požiūriu pasigendama bet kokios analizės. Aiškinamasis raštas nurodo į bendrą Europolo statistiką, o kitur iš esmės apsiriboja įvairių institucijų strategijų bei programų atkartojimu. Taipogi trūksta diskusijos dėl jau esamų priemonių pakankamumo, galimų kitų alternatyvų, kaip ir dėl lauktino siūlomų naujų priemonių efektyvumo. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 71.
921 Projekto 14 straipsnio pavadinime ir turinyje minimo teismo įpareigojimo pavadinimas nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte numatytu pavadinimu (plg. žodžius „konkrečiai išvardytais“ ir „nurodytais“). Pritarti
2016-03-0712 Nors projekto 14 straipsnis ir vadinasi „Teismo įpareigojimo nepalaikyti ryšių su konkrečiai išvardytais asmenimis tiesiogiai, per kitus asmenis, techninėmis ar kitomis priemonėmis vykdymas“, jame nėra nuostatų, susijusių su šio teismo įpareigojimo vykdymu; straipsnyje aprašomas tik šio teismo įpareigojimo turinys. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Atsisakyta diskutuotinų nuostatų. 73. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 15 straipsnio 2 dalies nuostata yra prieštaringa: asmeniui teismas paskiria įpareigojimą nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, o jis privalo neišeiti iš gyvenamosios vietos sprendime nustatytu laiku. Nėra aišku, kurį laiką teismas nustato savo sprendime. Pritarti
2016-03-07 Svarstytina, ar ir kaip projekto 17 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta priemonė – teismo įpareigojimas nevairuoti transporto priemonės – dera su įstatymo paskirtimi ir jo reguliavimo dalyku. Pritarti PASTABA: nuo eilės Nr. 74 iki 79 lentelėje straipsniai nežymimi, kadangi iš projekto išbraukti straipsniai, kurių nuostatų klausymų metu atsisakyta, o vietoj jų teikiama nauja straipsnių numeracija. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti kaip neproporcingos teismo įpareigojimo priemonės - teisės vairuoti transporto priemonę. 75. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 17 straipsnio 1 dalyje detalizuotina, kokios 3 – kalendorinės ar darbo – dienos yra turimos mintyje.
Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti kaip neproporcingos teismo įpareigojimo priemonės - teisės vairuoti transporto priemonę. 76. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Suvienodintinos projekto 17 straipsnio 1 ir 2 dalių formuluotės „pateikti pareigūnui vairuotojo pažymėjimą“ ir „atiduoti pareigūnui vairuotojo pažymėjimą“. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti kaip neproporcingos teismo įpareigojimo priemonės - teisės vairuoti transporto priemonę. 77. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 17 straipsnio 2 dalies žodžiai „ir toks asmuo atsako įstatymų nustatyta tvarka“ yra pertekliniai (žr. projekto 13 straipsnio 2 dalies nuostatą). Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti kaip neproporcingos teismo įpareigojimo priemonės - teisės vairuoti transporto priemonę. 78. Lietuvos teisės institutas 2016-05-20 Aiškiai neproporcingi yra teisės vairuoti transporto priemonę ar užsiimti profesine veikla (Projekto 17, 24 str.) ribojimai. Vairuoti transporto priemonę dideliam skaičiui suaugusių ir aktyvių Lietuvos gyventojų yra kasdienė veikla, kurios atėmimas, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ar profesijos, gali būti didelis apsunkinimas. Faktas, kad naudojantis šia teise galima „būti susijus“ su organizuotu nusikalstamumu (Projektas nepasako, kaip), dėl jos visuomeninės reikšmės vargu ar pateisina apribojimo adekvatumą. Lygiai taip pat galima riboti būsto turėjimą, kavos gėrimą ar akinių nešiojimą, motyvuojant, jog šie taipogi gali būti pagalbinės priemonės būti su kažkuo susijus. Galiojantys įstatymai teisės vairuoti apribojimą paprastai sieja tik su pavojais, kylančiais iš paties transporto priemonių panaudojimo gatvių eisme. Panašūs argumentai tinka ir draudimui užsiimti tam tikra veikla.
Jeigu tokia veikla legali, vien tik abstraktaus pavojaus 23 str. 1 d. išvardintoms vertybėms arba esant 2 str. 1 d., 7 str. išvardintiems kriterijams vargu ar užtenka. Savaime tokiems draudimams nėra priekaištų, jeigu jie pakankamai konkretizuojami įstatymo, susiejant draudimo pobūdį su profesine veikla ir galimu pažeidimu (pvz., galimybė uždaryti kavinę dėl antisanitarinių sąlygų ar pan.). Tačiau Projekto atveju tokio draudimo sąlygos yra pernelyg neapibrėžtos. Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas minėtoje nutartyje jau yra pažymėjęs, jog „prevencinėmis poveikio priemonėmis, skirtomis keliui organizuotam nusikalstamumui užkirsti, negalima apriboti žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą“.[3] Proporcingumo principo požiūriu ganėtinai drastiška priemonė yra įpareigojimas dėvėti elektroninį prietaisą. Šiuo metu galiojantys įstatymai tai numato tik baudžiamosios justicijos kontekste.[4] Tuo tarpu ganėtinai abstraktūs Projekto įsipareigojimų taikymo kriterijai tokios priemonės adekvatumo nepagrindžia. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į nekaltumo prezumpcijos principą (Konstitucijos 31 str. 1 d.). Savaime galima teigti, jog prevencinės priemonės nepatenka į šio principo taikymo sferą, kadangi jos nėra skirtos nubausti, tačiau apsaugoti visuomenę nuo galimų nusikalstamų veikų pavojų.[5] Tačiau skirtis tarp vieno ir kito nėra tokia paprasta. Viena, prevencinių tikslų, be kita ko, siekia ir kriminalinė bausmė, tik su skirtumu, jog ji yra taikoma retrospektyviai, „atsiliepiant“ į jau padarytą nusikalstamą veiką. Antra, tarp policinės prevencijos ir represinio nubaudimo esama kritinio ryšio: retrospektyvinė baudžiamoji atsakomybė turi specifinę prasmę tame, jog teisinė valstybė negali saugotis nuo nusikalstamumo pavojų „bet kokia kaina“.
Su tuo susijusios baudžiamosios justicijos teisinės garantijos asmeniui iš esmės „garantuoja“ ir tai, jog jos nebus paprastai apeinamos, remiantis prevenciniais motyvais.[6] Todėl valstybės priemonė, nors ir deklaruojama kaip prevencinė, gali būti vertinama baudžiamosios teisės principų kriterijais, jeigu ji pagal savo sunkumą ir pobūdį turi „nubaudimo charakterį“[7]. Manytina, jog į šiuos aspektus derėtų atsižvelgti vertinant Projekto siūlymų proporcingumą: prevenciniais tikslais nustatomos priemonės negali būti griežtesnės už represinio pobūdžio.[8] Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti kaip neproporcingų teismo įpareigojimo priemonių: teisės vairuoti transporto priemonę. Taip pat patobulintas projektas dėl ribojimo verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla nurodant, kad ribojimas taikomas tik tiek ir tik tokia apimtimi, kai tokia veikla padedama, palengvinama ar sudaromos palankios sąlygos organizuotų nusikalstamų grupių nariams daryti nusikalstamas veikas. 79. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
924 Projekto 18 straipsnio pavadinime ir 1–3 dalių tekste minimo teismo įpareigojimo pavadinimas nesutampa su projekto
apie visus sandorius“). Pritarti
2016-03-07 Projekto 18 straipsnio 2 dalies žodis „vykdytus“ keistinas žodžiu „sudarytus“. Pritarti PASTABA: nuo eilės Nr. 80 iki 114 lentelėje straipsniai nežymimi, kadangi iš projekto išbraukti straipsniai, kurie turėjo reglamentuoti civilinį turto konfiskavimą (priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas). Išvadoje naujai pernumeravus projekto straipsnius, jie dubliuotųsi ir klaidintų 81.
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto
straipsniu „Laikinas nuosavybės teisės apribojimas“. Suderinus galbūt paaiškėtų, koks yra santykis tarp šių dviejų valstybės prievartos priemonių. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių prieštaringų nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 82. Lietuvos teisės institutas 2016-05-20 Projekto 19 straipsnyje minimas turto areštas. Manytina, sąvoka turėtų būti suderinta su BPK vartojama sąvoka
„laikinas nuosavybės teisės apribojimas“. Nėra apibrėžta šios priemonės
paskirtis ir neaišku, kokio turto nuosavybė galėtų būti laikinai apribojama (t. y. neaiškūs šios priemonės taikymo pagrindai). Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių prieštaringų nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 83. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 19 straipsnio 1 dalies žodis
„priverstinis“ yra perteklinis, kadangi uždraudimas negali būti savanoriškas. Be to, redaguotinas žodžių junginys „valdyti turtu“. Pritarti
Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių prieštaringų nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 84. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 19 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismo sprendimu paskirtas turto areštas įsigalioja nuo teismo sprendimo areštuoti turtą paskelbimo asmeniui, o jeigu nėra galimybės paskelbti – kitu metu. Pirma, nėra aišku, kodėl yra būtina teismo sprendimą paskelbti būtent asmeniui. Antra, sunkiai įsivaizduojama situacija, kuomet nebūtų galimybės paskelbti teismo sprendimą. Trečia, projekto 20 straipsnio 2 dalyje numatyta kitokia formuluotė: teismo sprendimas paskirti teismo įpareigojimą įsiteisėja nuo teismo sprendimo paskelbimo.
Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių prieštaringų nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 85. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto
atvejais“. Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių prieštaringų nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 86. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Palyginus projekto 19 straipsnio 5 ir 7 dalių nuostatas, visų pirma pastebėtina, kad nėra aišku, ar turtas perduodamas saugoti arba administruoti kitiems asmenims (5 dalis), ar teismo nuožiūra paskirtam turto saugotojui (administratoriui) (7 dalis). Antra, toks turto perdavimas turto arešto atveju 5 dalyje formuluojamas kaip viena iš galimų alternatyvų, o 7 dalyje pateikiamas kaip vienintelis galimas turto arešto vykdymo būdas (išskyrus 4 dalyje numatytą atvejį). Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių prieštaringų nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 87. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 20 straipsnio pavadinime ir 1, 2 bei 6 dalių tekste minimo teismo įpareigojimo pavadinimas nesutampa su projekto 8 straipsnio 3 dalies 7 punkte numatytu pavadinimu („įpareigoti asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti“). Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 88.
2016-03-07 Redaguotina projekto 20 straipsnio 1 dalyje pateikta teismo įpareigojimo sąvoka jos dalyje „įpareigojimas deklaruoti ir pagrįsti – tai reikalavimas pagrįsti“: pirma, neapibrėžta sampratos dalis „įpareigojimas deklaruoti“, antra, įpareigojimas pagrįsti apibrėžiamas vartojant tą pačią sąvoką „pagrįsti“. Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 89. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Kadangi projekto 20 straipsnyje kalbama apie teismo įpareigojimą deklaruoti turtą ir (ar) pajamas, manytina, kad turėtų nepakakti Valstybinei mokesčių inspekcijai pateikti vien turto deklaraciją, kaip nurodyta šio straipsnio 3 dalies 1 punkte. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 90. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 20 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje nustatyta, kad „Turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltiniai pagrindžiami įstatymų reikalavimus atitinkančiais sandorius patvirtinančiais dokumentais, kitais juridinę galią turinčiais dokumentais.“ Šios dvi dokumentų rūšys minimos ir antrajame šios dalies sakinyje. Tačiau pažymėtina, kad Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje tokiame pačiame kontekste paminėti dar ir trečiųjų asmenų rašytiniai patvirtinimai. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 91.
2016-03-07 Projekto 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad „Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę.“ Nėra aišku, kodėl šioje nuostatoje minimos vien lėšos ir vien jas išmokėjęs, o ne gavęs asmuo. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 92. Lietuvos teisės institutas 2016-05-20 Projekto 20 straipsnio 3-5 dalyse numatytas asmens neteisėtos kilmės turto išaiškinimo mechanizmas kelia didelių abejonių dėl jo efektyvumo. Kaip rodo užsienio šalių praktika (apie tai užsimena ir Lietuvos pareigūnai), siekdami išvengti galimo konfiskavimo, organizuoto nusikalstamumo atstovai slepia savo turtą, taip pat įregistruoja jį trečiųjų asmenų ar jų faktiškai valdomų bendrovių vardu. Būtina numatyti priemones, kurios padėtų spręsti šiuos sunkumus ‑ surasti turtą ir nustatyti jo ryšius su faktiniu valdytoju. Norint nustatyti (surasti) turtą, kuris faktiškai priklauso asmeniui, ar nustatyti surasto turto ryšius su konkrečiu asmeniu (faktiniu turto savininku), būtinas aukštos kvalifikacijos intensyvus turto ir pajamų tyrimas. Vargu ar būtų efektyvus Projekte numatytas mechanizmas ‑ išvados rengimas pagal VMI turimus duomenis, atsižvelgiant į asmens pateiktas deklaracijas. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 93. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 20 straipsnio 5 dalies nuostata yra nenorminė, o veikiau teorinio pobūdžio, labiau tinkanti projekto aiškinamajam raštui. Be to, nors visame projekto 20 straipsnyje kalbama apie reikalavimą pagrįsti turto ir (ar) pajamų teisėtumą, 5 dalies antrajame sakinyje imama kalbėti apie tai, ką užtenka įrodyti, norint pagrįsti neteisėtą turto ir (ar) pajamų kilmę.
Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas.. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 94. Lietuvos teisės institutas 2016-05-20 Projekto 20 straipsnio 5 dalis yra pernelyg aprašomojo, aiškinamojo pobūdžio ir tai neatitinka įstatymų teisinės technikos reikalavimų. Siekiant maksimalios įstatymų damos, siūlytina laikytis BK 72³ straipsnyje vartojamos įrodinėjimo standartą apibrėžiančios formuluotės „kai yra pagrindas manyti“, kad asmens turtas yra įgytas neteisėtu būdu. Manytina, kad įpareigojimas deklaruoti turtą turėtų būti atskira priemonė (jei ji tikslinga apskritai). Tai galėtų būti palyginus švelni poveikio priemonė, prevenciškai taikytina, kai asmens turto finansinis tyrimas nėra perspektyvus ir yra pakankamos įprastinės asmens turto ir pajamų mokestinio patikrinimo procedūros. Savarankiška, daug sudėtingesnė ir dėl to atskirai reguliuotina priemonė - asmens turto finansinis tyrimas (ji Projekte neįvardinta). Būtent šios priemonės pagrindu būtų galima taikyti kitą itin griežtą priemonę - konfiskavimą civilinio proceso tvarka. Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 95. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 20 straipsnio 6 dalyje nenumatyta, per kiek laiko pareigūnas pateikia informaciją Valstybinei mokesčių inspekcijai apie teismo priimtą sprendimą.
Be to, šioje dalyje vartojama sąvoka „rizikos analizės išvada“ šio įstatymo kontekste nėra aiški. Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 96. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Taip pat nėra aišku, kodėl projekto
rašte šios sumos pasirinkimas taip pat nėra pagrįstas. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 97. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-072 Projekto 20 straipsnio 7 dalyje minimas šio straipsnio 2 dalyje nurodytas turtas ir (ar) pajamos. Tačiau pažymėtina, kad turtas ir (ar) pajamos šio straipsnio 2 dalyje nėra nurodyti. Svarstytina, ar neturėtas mintyje šio straipsnio 3 dalies 2 punktas. Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 98. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 20 straipsnyje turėtų būti nustatytas įpareigojimo deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas konkretus laikotarpis. Kol kas toks laikotarpis nustatomas tik netiesiogiai, projekto 20 straipsnio 3 dalyje (konkrečiai – jos 2 punkte) nurodant, kokius dokumentus asmuo turi pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai.
Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 99. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2016-05-05 Ypatingo dėmesio proporcingumo, teisėtumo, nekaltumo prezumpcijos principų kontekste turėtų susilaukti Projekto 20–21 straipsnių nuostatos, susijusios su turto konfiskavimo taikymo galimybėmis. Kaip matyti, Projekto autoriai siekė kažkuria dalimi numatyti galimybes taikyti civilinės teisinės prigimties išplėstinį turto konfiskavimą, be kita ko, nustatant įrodinėjimo naštos perkėlimą asmenims, kuriems yra taikomas teismo įpareigojimas (Projekto 20 straipsnio 5 dalis). Pažymėtina, kad šiam sudėtingam konfiskavimo institutui įtvirtinti Lietuvos teisinėje sistemoje yra nepakankamas kelių normų įtraukimas nagrinėjamame Įstatyme. Konstitucingumo problemų tokiais atvejais, be minėtų, gali kelti ne tik tai, kad turto konfiskavimo reglamentavimas yra neišbaigtas, ši priemonė gali būti taikoma asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu (žr. 1 pastabą), be kita ko, jiems perkeliant įrodinėjimo naštą, bet ir tai, kad civilinės prigimties išplėstinis turto konfiskavimas nustatomas glaudžiai su baudžiamosios teisės sritimi susijusiame Įstatyme. Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 100. Lietuvos teisės institutas 2016-05-20 Sveikiname iniciatyvą žengti pirmuosius žingsnius link civilinės konfiskacijos įdiegimo Lietuvoje.
Su organizuotais nusikaltimais susiję asmenys yra viena pagrindinių asmenų grupių, kurių turto atžvilgiu būtų tikslinga taikyti šį teisinį instrumentą. Kita vertus, manome, kad siūlomas reguliavimas turėtų būti iš esmės tobulinamas. Civilinės konfiskacijos klausimas yra labai sudėtingas. Šio teisinio įrankio teorinį pagrįstumą ištyrė Lietuvos teisės instituto mokslininkai, bendradarbiaudami su Vilniaus universiteto mokslininkais, monografijoje „Kad nusikaltimai neapsimokėtų: modernūs turto konfiskavimo mechanizmai“ (2014)[9]. Buvo nustatyta, kad toks teisinis instrumentas Lietuvos teisinėje sistemoje yra galimas ir perspektyvus. Tačiau norint atsakyti, kaip konkrečiai jis turėtų būti sureguliuotas, atsižvelgiant į Lietuvos teisinės ir teisėsaugos institucijų sistemų ypatumus ir užsienio valstybių praktikoje jau nustatytas problemas, būtinas papildomas mokslinis tyrimas. Jį Lietuvos teisės institute planuojame vykdyti 2016 metais ‑ 2017 metų pradžioje. Dėl civilinės konfiskacijos klausimo kompleksiškumo ir su ja susijusių klausimų gausos, taip pat atsižvelgiant į tai, kad civilinė konfiskacija galėtų būti taikoma ne tik Organizuoto nusikalstamumo užkardymo (ir kontrolės) įstatymo (toliau - ONUĮ) pagrindu, svarstytina, ar neturėtų būti parengtas specialus civilinės konfiskacijos įstatymas. Toks įstatymas sureguliuotų finansinio tyrimo ir civilinės konfiskacijos procedūrą, konfiskuoto turto administravimo ir kitus klausimus. Visus šiuos klausimus sureguliuoti ONUĮ būtų sudėtinga ir netikslinga. ONUĮ galėtų tik apibrėžti finansinio tyrimo ir civilinės konfiskacijos pagrindus, susijusius su asmenų, susijusių su organizuotais nusikaltimais, turtu. Toliau aptariami kai kurie klausimai, kuriuos, manytina, būtų tikslingiau sureguliuoti specialiame civilinės turto konfiskacijos įstatyme.
1) Minimali nepagrįsto turto vertė Abejonių kelia Projekte siūloma nepagrįsto turto vertės riba, kurią peržengus būtų galimas finansinio tyrimo ir civilinės konfiskacijos proceso iniciavimas. Užsienio šalių patirtis rodo, kad asmens ir su juo susijusių fizinių bei juridinių asmenų turto tyrimas yra sudėtingas ir platus, daug teisėsaugos organizacinių ir finansinių resursų reikalaujantis procesas. Tad svarbu tinkamai nustatyti prioritetus, kad teisėsaugos institucijų resursų pakaktų stambiausiems finansų tyrimams. Be to, kaip pripažįstama literatūroje, apibendrinančioje užsienio valstybių patirtį, daugelis žemesnio lygmens organizuoto nusikalstamumo atstovų gyvena švaistūniškai, tad didelės vertės turto nesukaupia, dėl ko jų turto ir pajamų tyrimas apčiuopiamo rezultato neatneštų[10]. Taip pat reikia turėti galvoje, kad tokių asmenų sąlyginai nedidelės vertės turto (dažnai tai yra automobiliai) administravimas ir realizavimas sukelia didelių organizacinių problemų ir išlaidų, o tokio turto vertė mažėja labai greitai. Dėl to siūlytina atsisakyti 15000 EUR ribos, kaip neracionaliai žemos. Jeigu manoma, kad būtina nustatyti minimalią nepagrįsto turto vertės ribą, ji turėtų būti kur kas aukštesnė (mažiausiai
įrodinėjimo standartas Atlikus išsamų asmens turto ir pajamų bei jų kilmės finansinį tyrimą, būtų galima inicijuoti civilinės konfiskacijos procesą, kuriame asmuo galėtų pamėginti paneigti surasto turto neteisėtumo prezumpcijas. Svarstytina, ar teismas turėtų vertinti įrodymus remdamasis tikimybių balanso ar kvalifikuoto tikimybių balanso standartu (t. y. keldamas aukštesnius reikalavimus turto neteisėtumo įrodinėjimui). Reguliuojant civilinę konfiskaciją, įstatyme reiktų aiškiai apibrėžti turto neteisėtos kilmės prezumpcijas.
3) Turtinių priemonių konkurencijos sprendimas Įstatyme turėtų būti išspręstas konkurencijos tarp skirtingų teisinių į turtą nukreiptų priemonių klausimas. Dėl nepagrįsto/nedeklaruoto turto/pajamų asmeniui kyla mokestinė atsakomybė. Tas pats turtas gali būti ir konfiskavimo baudžiamajame procese dalyku. Projektu siūloma dar viena teisinė priemonė tokio turto atžvilgiu - turto civilinio konfiskavimo procesas. Būtina išspręsti, kuriai priemonei (procedūrai) turėtų būti teikiama pirmenybė. 4) Konfiskuoto turto administravimo ir realizavimo gairės, principai Įstatyme turėtų būti išspręsti esminiai konfiskuoto turto administravimo klausimai. Iš organizuotų nusikaltėlių konfiskuotą turtą realizuoti yra labai sudėtinga. Ilgai besitęsiantis tokio turto administravimas ir realizavimas nemažai kainuoja valstybei, o turto vertė krenta. Realizavimas gali užtrukti, be kitų priežasčių, dėl to, kad tokio turto galimus pirkėjus baugina šio turto buvusių savininkų „šešėlis“. Antra, visad yra pavojus, kad nesant paklausos, turtas nesunkiai ir gan palankiomis sąlygomis grįš į organizuoto nusikalstamumo atstovų rankas. Dėl to, manytina, vertinga užsienio valstybių (pvz., Italijos) patirtis, kai konfiskuotą turtą siekiama panaudoti visuomeninėms socialinėms reikmėms. Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 101. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Diskutuotina, ar bendraturčiai turėtų būti paminėti tik projekto nuostatose, susijusiose su turto areštu (12 straipsnio 1 dalyje ir 19 straipsnio 2 dalyje), ar ir susijusiose su turto konfiskavimu.
Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 102. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 * Projekto nuostatomis nėra išspręstas konkurencijos tarp civilinio ir baudžiamojo turto konfiskavimo klausimas. O tokia problema praktikoje iškils, kadangi tiek civilinis, tiek baudžiamasis turto konfiskavimas bus nukreipti į tą patį neteisėtu būdu įgytą turtą Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 103. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016-05-10 Manome, kad Projekto 21 straipsnis yra nepakankamai išsamus. Jame siūlytina papildomai nustatyti, kad, teismui sprendžiant turto ir (ar) pajamų konfiskavimo klausimą, rengiamas posėdis, į kurį kviečiamas įgaliotas prokuroras ir asmuo, kurio atžvilgiu surašytas teikimas; teisme sprendžiant turto ir (ar) pajamų konfiskavimo klausimą gali dalyvauti tokio asmens advokatas (atstovas); šių asmenų, jeigu jiems buvo laiku pranešta apie teismo posėdžio datą ir laiką, neatvykimas, netrukdo priimti sprendimo dėl konfiskavimo. Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 104. Žmogaus teisių stebėjimo institutas 2016-05-02 Projekto 20 str. numato galimybę skirti teismo įpareigojimą deklaruoti ar pagrįsti įsigyto turto ar gautų pajamų teisėtumą. Skyrus tokį įpareigojimą, visa įrodinėjimo našta dėl turto ar pajamų teisėtumo perkeliama asmeniui.
Jei asmuo turto ar pajamų nedeklaruoja, ar deklaracija neįrodo turto ar pajamų teisėtumo, Projekto 21 str. numato, kad šis asmens turtas ar pajamos gali būti konfiskuoti apygardos teismo sprendimu. Taigi projektas numato galimybę taikyti priemonę, iš esmės suvaržančią asmens teisę į nuosavybę ir savo turiniu prilygstančią BK 72³ str. numatytam išplėstiniam turto konfiskavimui. Tačiau kaip ir kiti teismo įpareigojimai pagal Projektą, šis taip pat taikomas už baudžiamojo proceso rėmų nesuteikiant asmeniui, kurio turtą ketinama konfiskuoti, atitinkamų procesinių garantijų. Turto konfiskavimas Projekte numatyta tvarka kelią realią neproporcingo žmogaus teisės į nuosavybę varžymo riziką. Vadovaujantis Projekte nustatyta tvarka, visa įrodinėjimo našta dėl turto ar pajamų teisėtumo tenka pačiam asmeniui. Be to, asmeniui ne tik neužtikrinamos su baudžiamuoju procesu siejamos procesinės teisės, bet priešingai, Projekte numatyto turto ar pajamų konfiskavimo galimybės yra platesnės, nei taikant BK: konfiskuojant turtą Projekte nustatyta tvarka, skirtingai nei numato BK 72³ str., turto ar pajamų nereikia susieti su konkrečia padaryta nusikalstama veika; taip pat konfiskuoti galima bet kokį ir visą asmens turtą, be jokių išlygų, kai tuo tarpu BK 72³ str. draudžia konfiskuoti turtą, iš kurio pagal teisės aktus negali būti išieškoma – tokį kaip turtas būtinas asmens ar jo šeimos pragyvenimui.[11] Atsižvelgiant į platesnes teisės į nuosavybę varžymo galimybes vadovaujantis Projektu, ši priemonė galėtų būti pasitelkiama nebent kaip išimtinė, taikytina tik apibrėžtais atvejais, kai pasitelkti baudžiamojo proceso normų neįmanoma, ir Projekte numatytų priemonių taikymas yra objektyviai būtinas.
Tačiau kaip ir kitų Projekte numatytų teismo įpareigojimų atvejais, Projektas nenumato pareigos pirmenybę teikti įprastam baudžiamajam procesui, o Projekte numatytas teisių varžymos priemones taikyti tik kaip išimtines. Pritarti Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 105. Mykolo Romerio universiteto Teisės fakultetas 2016-05-18 Dėl civilinės turto konfiskacijos Kalbant apie bandymą įstatymo projekte numatyti civilinę turto konfiskaciją, atskirtą nuo baudžiamojo proceso, galima pasakyti, kad toks reguliavimas turi teisę gyvuoti ir iš esmės neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijai (pvz., Engei ir kiti prieš Nyderlandus, Ezeh ir Connors prieš Jungtinę Karalystę, Walsh prieš Jungtinę Karalystę ir 1.1.). Tokiais atvejais yra svarbu, kad konfiskavimo procesas kartu nebūtų ir baudžiamasis kaltinimas.
Apie tai sprendžiama atsižvelgiant j nacionalinę teisę, kaltinimo pobūdį ir gresiančiu sankciją. Tokio kaltinimo nėra, jeigu šio proceso tikslas nėra nubausti, nuteisti ar išteisinti, o proceso padariniai neturi įtakos įrašams apie teistumą. Tokiais atvejais turtas gali būti konfiskuojamas taikant įrodinėjimo palengvinimus prevenciniais tikslais, siekiant užkirsti kelią neteisėtai įgyto turto panaudojimui darant nusikaltimus. Plačiau skaityti Teisės instituto tyrimą: S. Bikelis ir kiti. Kad nusikaltimai neapsimokėtų. Tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai. Justitia, Vilnius,
Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo 18-24 straipsnių projekte atsisakyta, priimtas atskiras Civilinio turto konfiskavimo įstatymas. Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 106. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 21 straipsnio 2 dalies pirmosios pastraipos žodis „įtvirtintame“ keistinas žodžiu „numatytame“. Analogiška pastaba taikytina ir dėl projekto 26 straipsnio 5 dalies pirmosios pastraipos. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 107. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Tarpusavyje suderintinos projekto 21 straipsnio 2 dalies 1 punkto ir
pareigūno“ ir projekto 11 straipsnio 3 dalies 1 punkto formuluotė „teikimą surašiusio pareigūno“. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 108. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 21 straipsnio 2 dalies 2 punkte minimi duomenys apie asmenį, kurio turtą ir (ar) pajams siekiama konfiskuoti.
Pastebėtina, kad šiai artima projekto 11 straipsnio 3 dalies 2 punkto formuluotė yra išsamesnė (o projekto 26 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata – tokia pati glausta). Siūlytina suvienodinti minėtas projekto nuostatas. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 109. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkto žodis „turtą“ keistinas žodžiu „turto“. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 110. Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra 2016-05-10 Projekto 21 straipsnyje numatyta, kad įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl konfiskavimo išsiunčiamas vykdyti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 587 straipsnio 1 dalies 3 punktą toks teismo sprendimas laikytinas vykdomuoju dokumentu tik tada, kai tokia galimybė yra numatyta įstatyme. Todėl, manome, kad Projekte reikėtų pažymėti, jog įsiteisėjęs sprendimas laikytinas vykdomuoju dokumentu. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 111. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 21 straipsnio 7 dalyje po žodžio „jokių“ siūlytina įrašyti žodį „kitų“. Be to, svarstytina, ar apskritai šios dalies nuostata yra pagrįsta. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 112.
2016-05-10 Projekto 22 straipsnyje numatyta tik teismo sprendimo konfiskuoti turtą apskundimo galimybė, tačiau nenumatyta galimybė apskųsti sprendimą, kuriuo buvo atsisakyta patenkinti prokuroro teikimą dėl konfiskavimo. Todėl siūlytina šį straipsnį formuluoti taip: „Teismo sprendimą konfiskuoti arba atsisakyti konfiskuoti nepagrįstą turtą ir (ar) pajamas turi teisę apskųsti [...]“. Projekto 22 straipsnyje siūlytina nustatyti terminą, per kurį Lietuvos apeliacinis teismas turi išnagrinėti skundą. Šį straipsnį taip pat siūlytina papildyti dalimi, kurioje būtų nurodyta, kad, išnagrinėjęs skundą dėl sprendimo konfiskuoti arba atsisakyti konfiskuoti nepagrįstą turtą ir (ar) pajamas, Lietuvos apeliacinis teismas priima vieną iš šių sprendimų: 1) atmesti skundą ir palikti galioti apygardos teismo sprendimą; 2) panaikinti apygardos teismo sprendimą ir priimti dėl skundo naują sprendimą; 3) pakeisti apygardos teismo sprendimą. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 113. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 Projekto 22 straipsnio nuostatas palyginus su projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pastebėtina, kad pastarajame straipsnyje yra paminėta, per kokį teismą yra paduodamas skundas ir per kokį terminą priimamas aukštesnio teismo sprendimas. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 2 pastabos. 114. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1 Redaguotina projekto 23 straipsnio
veikla – draudimas vykdyti veiklą“: sąvoka apibrėžiama vartojant tą pačią sąvoką. Pritarti 115.
1 Projekto 23 straipsnio 1 dalies žodžiai „arba kompetencijos apribojimas“ derintini su kitu tekstu, pateiktu skliaustuose. Be to, diskutuotina, ar yra prasminga skliaustuose vardyti ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veikos pavyzdžius, jeigu šis sąrašas vis vien nėra išsamus: baigiasi žodžiu ir santrumpa „ir pan.“
12 Iš projekto 23 straipsnio nuostatų lieka neaišku, kuo skiriasi laikinas apribojimas ir draudimas verstis tam tikra veikla: pirma, abu jie pagal projekto 23 straipsnio 1 dalį yra draudimai vykdyti tam tikrą veiklą, antra, abu jie pagal projekto 23 straipsnio
Draudimas verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla reiškia, kad asmuo teismo įpareigojime nustatytą laikotarpį turi visiškai sustabdyti veiklą. Tuo tarpu teismui paskyrus laikiną veiklos apribojimą, pati veikla nebūtų sustabdoma, o tik pvz. laikinai apribojamas asmens dalyvavimas konkrečioje veikloje (pvz. eiti tam tikras pareigas, teikti finansines paslaugas tam organizuotų nusikalstamų grupių nariams ir pan.). 117. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
926 Ginčytinas projekto 24 straipsnyje ir 8 straipsnio 3 dalies 9 punkte numatytos priemonės – teismo įpareigojimo taikyti intensyvią priežiūrą – proporcingumas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo proceso kodekso 131¹ straipsnyje ar Probacijos įstatymo VI skyriuje analogiška priemonė yra reglamentuojama išsamiau. Nepritarti Nepritarti pastabai dėl pačios priemonės galimo proporcingumo. Tokia priemonė yra reikalinga ir proporcinga siekiamam tikslui. Šia priemone siekiama kontroliuoti asmens buvimo vietą elektroninėmis stebėjimo priemonėmis.
Be to, teikimas skirti asmeniui šį teismo įpareigojimą privalės būti motyvuotas, jame privalės būti pateikti reikšmingi duomenys, pagrindžiantys būtinybę taikyti būtent šį teismo įpareigojimą asmeniui. Tuo tarpu teismas, nagrinėdamas teikimą skirti tokį teismo įpareigojimą, kiekvienu atveju įvertins konkrečią situaciją, ištirs visas aplinkybes, susijusias su teismo įpareigojimo skyrimo pagrindais, aiškinsis, tikslinga ar ne asmeniui skirti šį teismo įpareigojimą. Sutiktina, kad galima šios priemonės skyrimo sąlygas detalizuoti. Atkreiptinas dėmesys, kad kai kurios nuostatos priėmus Projektą būtų detalizuojamos poįstatyminiame teisės akte, t. y. Intensyvios priežiūros vykdymo ir kontrolės taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu 2014 m. gruodžio 15 d. įsakymu Nr. 1V-863. 118. Lietuvos teisės institutas 2016-05-2017 Taipogi Projekto 24 str. turėtų konkretizuoti, kokios būtų „intensyvios priežiūros sąlygos“. Nepritarti Apibrėžiant teismo įpareigojimo skirti intensyvią priežiūrą, laikomasi analogiškos juridinės technikos ir esminių turinio elementų, kaip ir BPK. Tokia priemonė būtų taikoma tik kraštutiniais atvejais. Be to, prieš skiriant intensyvią priežiūrą, turi būti pareikštas oficialus perspėjimas, jeigu asmuo nesilaiko šio perspėjimo reikalavimų, tik tuomet gali būti skiriama intensyvi priežiūra. Intensyvi priežiūra gali būti paskirta tik teismo nutartimi, taip pat numatytas tokio įpareigojimo apskundimas aukštesniam teismui. 119. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 24 straipsnio 4 dalies žodžiai „elektroninę stebėjimo priemonę“ keistini žodžiais, vartojamais 3 dalies 1 punkte – „elektroninį stebėjimo įtaisą“. Pritarti
192021 Nepritartina Projekto nuostatoms dėl atsisakymo persekioti asmenį baudžiamąja tvarka (Projekto 25-28 str.).
Pritarti iš dalies Klausymų metu nuostata patobulinta, kad imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo negali būti įgyjamas jei jau buvo atsisakyta persekioti baudžiamąja tvarka asmenį reikšmingai bendradarbiavusį su teisėsaugos institucijomis arba asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) str. arba dalyvavo nužudant arba yra organizuotos nusikalstamos grupės organizatorius. 121. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
192021 Projekto trečio skyriaus pavadinime, 25 straipsnio pavadinime ir jo 1 dalyje minimos „teisėsaugos institucijos“; projekto 25 straipsnio 2 dalies 2 punkto 2 papunktyje minimos
„kompetentingos institucijos“; projekto 26, 27 ir 28 straipsniuose minimos
kontrolę įgyvendinančios institucijos. Projekto nuostatos suvienodintinos. Pritarti
19 Projekto 25 ir 26 straipsniuose vartojamus žodžių junginius „reikšmingai slaptai bendradarbiavo“,
„reikšmingai slaptai bendradarbiavusio“ ir „reikšmingai slaptai
bendradarbiavusį“ galima suprasti ne vien kaip reiškiančius slaptą bendradarbiavimą, kuris yra reikšmingas, bet ir kaip ne bet kokį slaptą, o reikšmingai slaptą bendradarbiavimą. Pastaruoju atveju tokie žodžių junginiai neturėtų prasmės. Nepritarti Sąvoka
„Reikšmingas“ gan dažnai vartojamas BPK: 21 str. 4 d. (pateikti tyrimui reikšmingus dokumentus ir daiktus“, 73 str. 6 d. 3 p.:
pateikti tyrimui 3) likusiais atvejais atsižvelgiama į visas asmens išdavimui reikšmingas aplinkybes, ypač į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir mastą, veikos padarymo vietą ir atitinkamų prašymų išduoti (perduoti) asmenį datas.“, 79 str., 80 str.
5p.: būtina atskleisti informacijos šaltinį dėl gyvybiškai svarbių ar kitų ypač reikšmingų visuomenės interesų,“ 154str. 8 d. „reikšmingas turinys, reikšmingais bylai duomenimis“, 158 str. 8 d., 160 str. 3 d., 206 str. 1 d.: „tyrimui reikšmingi duomenys“, „reikšmingais bylai duomenimis,,, „reikšmingais bylai aplinkybes“. 123. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 18191 Be to, projekto 25 straipsnio 1 dalyje kalbama apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusį ar sutikusį bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis asmenį, o kitose projekto
reikšmingai slaptai bendradarbiavusį asmenį. Pritarti Patobulintame nėra nuostatos „ar sutikusį bendradarbiauti“. 124. Lietuvos teisės institutas
2 Ganėtinai „perkrautas“ yra Projekto 25 str. 2 d. kriterijų sąrašas, kokia informacija yra reikalinga, kad bendradarbiavimas būtų „reikšmingas slaptas“ (tiesa, kalba ten eina tik apie reikšmingumą, ne slaptumą). Pritarti iš dalies Klausymų komitete metu projekto nuostatos patobulintos. 125. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21 Projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkto žodis „sąraše“ rašytinas didžiąja raide, kadangi būtent tokia santrumpa įtvirtinta projekto 2 straipsnio 6 dalyje. Pritarti
21 Nėra aiškus projekto 25 straipsnio 2 dalies 1 punkte vartojamas žodžių junginys „grupių tapatybė“. Pažymėtina, kad šalia grupių tapatybės minima ir grupių sudėtis, kuri greičiausiai turėtų reikšti grupių narių tapatybę. Pritarti 127.
212 Nelabai aišku, kam 2 dalyje yra reikalingas apribojimas, jog greta grupių struktūros (1 punktas) ir nusikaltimų (2 punktas) atskleidimo asmuo suteiktų papildomos informacijos apie „bent vieną“ iš 2 punkto 1 ir 2 papunktyje nurodytų aplinkybių. Šis reikalavimas iš dalies perteklinis, nes organizacijos ryšiai ar turtas atsiskleidžia per 1 punkte minimą „struktūrą“. Iš dalies jis gali ir nepagrįstai apsunkinti nuostatos taikymą, jei, tarkim, asmuo atskleidžia grupės struktūrą bei nusikalstamą veiklą, tačiau daug informacijos apie ryšius ar turtą neturi. Be to, esmė yra ta, jog asmuo turėtų privalėti suteikti visą jam žinomą informaciją (o ne „pasirinktinai“ tam tikras aplinkybes). Trumpesnis ir abstraktesnis šio informacijos sąrašo suformulavimas leistų lanksčiau taikyti nuostatą, vertinant informacijos reikšmingumą. Pritarti iš dalies Klausymų komitete metu projekto nuostatos patobulintos. 128. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22 Projekto
rengiasi daryti Sąraše esančios grupės ar jų nariai, tačiau pažymėtina, kad projekto 2 straipsnio 3 dalyje ir BK minimos „nusikalstamos veikos“, apimančios ir baudžiamuosius nusižengimus. Pritarti iš dalies Patobulinto projekto 2 straipsnio 3 dalyje nėra minimų nusikalstamų veikų. 129. Lietuvos teisės institutas
22
suformuluota sakinio struktūra: jei vardijami atskiri informacijos aspektai, tuomet šiame punkte netinka formuluotė „suteikė [...] pagalbą“. Turėtų būti
„[...] informaciją, kuri padėtų nustatyti ar pan. Be to, reikalinga kitokia numeracija, nes 2
dalies 2 punktas formuluoja atskirus papunkčius. 3 dalies numeris tekste formatuotas kaip „paryškintas“. Pritarti Klausymų komitete metu projekto nuostatos patobulintos. 130.
22 Projekto
„šių“. Pritarti
22 Projekto
žodžiu „apie“. Pritarti
22 Be to, projekto 25 straipsnio 2 dalies 2 punkto 2 papunktyje minimas organizuotų nusikalstamų grupių turimas turtas ar nusikalstamu būdu įgytos pajamos. Pirma, nėra aišku, kodėl nėra minimas organizuotų nusikalstamų grupių narių turimas turtas ar pajamos. Antra, nėra aišku, kodėl tik pajamos, o ne turtas turi būti įgytos nusikalstamu būdu. Pritarti
2016-03-0718 Remiantis Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 35.4 punktu, punktų papunkčiai žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka. Pritarti
3
numeris neturi būti išryškintas. Pritarti
3 Projekto 25 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad reikšmingai slaptai bendradarbiavusio asmens duomenys įslaptinami Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau pažymėtina, kad galiojančiame Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatyme ar projekte Nr. XIIP-4047, kuriuo keičiamas galiojantis įstatymas, nėra nuostatų apie reikšmingai slaptai bendradarbiavusio asmens duomenų įslaptinimą (galiojančiame įstatyme minimi tik žvalgybos slaptieji bendradarbiai). Pritarti Kartu su projektu keičiamas Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas (papildomas 7 straipsnio 1 dalies 30 punktu), įtraukiant informaciją apie reikšmingai su teisėsaugos institucijomis bendradarbiavusius asmenis. 136.
2016-05-2019 Projekte numatytas atsisakymo institutas yra savaime gana prieštaringas: jei asmuo nepersekiojamas baudžiamąja tvarka, tampa sunku nustatyti aplinkybes, ar šiam asmeniui apskritai taikytini atitinkamo atsisakymo kriterijai, pvz., ar jis yra susijęs su organizuotu nusikalstamumu, ar jo „galimai padaryta” veika siekia „tik“ iki sunkaus nusikaltimo laipsnio, kaip ir kitas bylos aplinkybes, kurios turėtų įtakos teismo sprendimui, ar asmuo bausmės tikslų požiūriu vertas taip toli siekiančio atsisakymo. Iš teisinės valstybės principo kyla reikalavimas išsamiai išaiškinti bylą (BPK 1 str.), ir jo apribojimai reikalauja svarių priežasčių, kurios bus tuo silpnesnės, kuo sunkesnė bus įtariama nusikalstama veika. Nors tai asmens teisinės padėties į blogąją pusę iš pirmo žvilgsnio nekeičia, procesiniu požiūriu sutikimas kooperuotis reiškia gynybos teisių atsisakymą. Tarkim, jeigu asmuo jam inkriminuojamos veikos iš tiesų nepadarė, sutikimas „bendradarbiauti“ mainais į imunitetą jam vis vien bus palankesnė strategija negu teisminis nagrinėjimas. Nepritarti Pritarti autorių siūlomai nuostatai, juo labiau, kad teisėsaugos bendradarbiavimas su organizuotų grupių nariais, siekiant atskleisti nusikalstamas veikas, jau yra ir teisiškai reglamentuotas ir praktikoje taikomas, pvz. BK 39¹straipsnyje. Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. 137. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
prieš skaičių „25“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
1 Projekte nėra aišku, ar tarp išaiškintinų organizuotos struktūros aplinkybių ir „galimai padarytų veikų“, dėl kurių atleidžiama, privalo būti ryšys. Teoriškai lieka įmanomas atleidimas ir už bet kokią kitą veiką, su organizuotu nusikalstamumu išvis nesusijusią.
Kad toks ryšys turėtų būti, galima netiesiogiai spręsti iš Projekto 26 str. 1 d. Kita vertus, jeigu pagal Projekto nuostatas užtenka, kad asmuo būtų viso labo tik
„susijęs su organizuotu nusikalstamumu“ (Projekto 2 str. 1 d.), jo galimos
veikos nebūtinai turi būti padarytos organizacijos kontekste. Nepritarti Iš projekto nuostatų akivaizdu, kad asmenys bus atleidžiami nuo baudžiamojo persekiojimo už tokias veikas, kurios susijusios su organizuotos nusikalstamos grupės veikla. Toks ryšys minimas ir paties pastabos autoriaus teiginiuose. 139. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 26 straipsnio 2 dalies žodžiai
„Reikšmingas slaptas bendradarbiavimas, sąlygos“ keistini žodžiais
„Reikšmingas slaptas bendradarbiavimas, jo sąlygos“ (arba tiesiog
žodžiais „Reikšmingo slapto bendradarbiavimo sąlygos“). Pritarti
3 Projekto 26 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta santrumpa „(toliau – įgaliotas prokuroras)“. Manytina, kad ji reiškia tik generalinio prokuroro įgaliotą Generalinės prokuratūros prokurorą, tačiau neapima paties generalinio prokuroro. Tačiau pastebėtina, kad vėlesnėse projekto 26 straipsnio dalyse ir 27 bei 28 straipsniuose minimas tik įgaliotas prokuroras, nepaminint paties generalinio prokuroro. Pritarti Tokios nuostatos patobulintame projekte atsisakyta. 141. Lietuvos teisės institutas
3 Projekto 26 str. 3 d., kurioje kalbama apie atsisakymo persekioti „būtinumą“, aiškumo dėlei būtų svarstytina nuostatos sąsaja su siūlomu BK 321 str., kaip ir „būtinumo“ požymio konkretizavimas. Nepritarti Pastaba neaiški, neturi sąsajų su BK 321 straipsniu. (Neteisėtas įsakymas ir jo vykdymas), kuriame nustatyta atsakomybė dėl kario neteisėto įsakymo.
Karys, davęs aiškiai neteisėtą įsakymą arba vertęs kitą karį vykdyti tokį įsakymą, taip pat karys, įvykdęs aiškiai neteisėtą įsakymą, jeigu dėl to atsirado sunkių padarinių, baudžiamas<...>. 142. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
20214 Projekto 26 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad konspiracijos tikslais sprendimas dėl atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka gali būti priimtas bet kuriame apygardos teisme. Tačiau projekto 26, 27 ar 28 straipsniuose nėra nieko pasakyta apie tais pačiais konspiracijos tikslais grindžiamą teismo posėdžio slaptumą, priimto teismo sprendimo įslaptinimą ir pan. Nepritarti Manytina, kad keliamas klausimas ne šio įstatymo dalykas. Turėtų būti taikoma analogija, kai teismai priima sprendimus dėl kriminalinės žvalgybos taikomų priemonių, pvz., Kriminalinės žvalgybos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
“3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytos
informacijos gavimo gali būti priimta bet kuriame apylinkės teisme.“
4 Aiškinamasis raštas, be kita ko, akcentuoja ir bendradarbiavimo proceso konfidencialumą. Šiame kontekste lieka neaišku, kodėl Projektas numato, jog teismo sprendimas gali būti priimtas „bet kuriame apygardos teisme“ (26 str. 4 d.), ir kaip tai turi pasitarnauti konfidencialumui. Konstitucijoje numatyta teisėjo garantija (Konstitucijos 30 str. 1 d., 31 str. 2 d.), be kita ko, apima ir teismų žinybingumo nustatymą pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu Projektas teismo pasirinkimą palieka teisėsaugai, kas galimai kelia „palankiausio teismo“ pasirinkimo pavojų (angį. forum-shopping). Beje, konfidencialumas yra gana dvilypis dalykas. Bent jau XVIII-XIX a.
Bent jau XVIII-XIX a. Europoje teisminio proceso viešumas teisininkų bendruomenės buvo traktuojamas kaip pasiekimas, ribojantis monarcho ir „slaptosios justicijos“ savivalę.[12] Be to, įslaptinus asmens tapatybę (Projekto
būti apsunkintas žalos išieškojimas civiline tvarka. Nepritarti Ar ši nuostata turėtų būti šiame, ar Teismų įstatyme dėl tokių bylų žinybingumo? Manytina, kad galima analogija su Kriminalinės žvalgybos įstatymu, kai teismai sankcionuoja kriminalinės žvalgybos priemones. Kriminalinės žvalgybos 9 straipsnio 3 dalyje nustatyta:
“3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje
nurodytos informacijos gavimo gali būti priimta bet kuriame apylinkės teisme.“ KŽĮ 10 straipsnio 3 dalyje: „3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų kriminalinės žvalgybos priemonių atlikimo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme.“ KŽĮ 11 str. 3 dalyje: „3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme.“ KŽĮ 1k str. 3 dalyje: „3. Konspiracijos tikslais motyvuota nutartis dėl teisėsaugos institucijos užduoties vykdymo gali būti priimta bet kuriame apygardos teisme.“
185233 Projekto 26 straipsnio 5 dalies 3 punkte minimi „duomenys ir motyvai, kuriais grindžiamas būtinumas“, tuo tarpu projekto 21 straipsnio 2 dalies 3 punkte – „duomenys ir
(ar) motyvai, pagrindžiantys būtinumą“. Pritarti iš dalies Atsisakyta 18 straipsnio 2 dalies 3 punkto nuostatų. 145. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
54 Projekto 26 straipsnio 5 dalies 4 punkto skliaustuose įrašytų žodžių „veikimo ar neveikimo“ atsisakytina kaip perteklinių. Pritarti 146.
54 Kitas klausimas, ar asmuo gali būti persekiojamas ir dėl bet kokių kitų veikų, kurių sprendimas nepersekioti neapima. Sprendžiant iš Projekto 26 str. 5 d. 4 p., ko gero, taip. Taigi čia kiltų atribojimo problemos, kaip konkretizuoti veikas, dėl kurių asmuo nepersekiotinas, jeigu ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas ar dar nebuvo pakankamai pažengusioje stadijoje, o teisminis nagrinėjimas apskritai nevykdomas. Priešingu atveju, jeigu įstatymas būtų aiškinamas taip, jog asmuo gali būti nepersekiojamas dėl visų galimai padarytų veikų, jei jos tik nesiekia labai sunkaus nusikaltimo laipsnio, tuomet asmeniui būtų suteikiamas jam patogus, tačiau konstituciniu ir procesiniu požiūriu nepagrįstas „tuščias blankas“, kuris šalintų jo atsakomybę dėl neriboto skaičiaus pavojingų veikų. Galbūt problemą bent jau iš dalies spręstų papildomas reikalavimas, jog bendradarbiaujant su teisėsauga privaloma visapusiškai atskleisti savo padarytas veikas, priešingu atveju panaikinant sprendimą asmens nepersekioti. Tačiau vargu ar tai padėtų, nes veikas reikėtų nurodyti dar prieš priimant atitinkamą sprendimą, o asmuo, nesant sprendimo, ko gero nesiryžtų rizikuoti prisipažinti. Pritarti iš dalies Klausymų metu nuostata patobulinta, kad imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo negali būti įgyjamas jei jau buvo atsisakyta persekioti baudžiamąja tvarka asmenį reikšmingai bendradarbiavusį su teisėsaugos institucijomis arba asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) str. arba dalyvavo nužudant arba yra organizuotos nusikalstamos grupės organizatorius. 147. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6 Projekto 26 straipsnio 6 dalyje po žodžio „tik“ išvardijamos visos nusikalstamų veikų rūšys, išskyrus tyčinį labai sunkų nusikaltimą; be to, jungtukas „ir“ šioje vietoje nėra tinkamas.
Siūlytina nuostatą formuluoti, numatant, už kokios vienintelės rūšies nusikalstamą veiką negalima atsisakyti asmenį persekioti baudžiamąja tvarka. Pritarti Klausymų metu nuostata patobulinta, kad imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo negali būti įgyjamas jei jau buvo atsisakyta persekioti baudžiamąja tvarka asmenį reikšmingai bendradarbiavusį su teisėsaugos institucijomis arba asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) str. arba dalyvavo nužudant arba yra organizuotos nusikalstamos grupės organizatorius. 148. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-03-07 * Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad BK asmenų atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės tam tikrais atvejais yra įmanomas ir labai sunkių nusikaltimų atveju. Pavyzdžiui, BK 39¹ straipsnio „Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai asmuo aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas“ 1 dalyje numatyta, kad „Asmuo, įtariamas dalyvavęs organizuotai grupei ar nusikalstamam susivienijimui darant nusikalstamas veikas (past. – tarp jų ir labai sunkius nusikaltimus; žr. BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalis) arba priklausęs nusikalstamam susivienijimui (past. – BK 249 straipsnyje numatytas labai sunkus nusikaltimas), gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis prisipažino dalyvavęs darant tokią nusikalstamą veiką ar priklausęs nusikalstamam susivienijimui ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas.“ Pritarti 149.
7 Projekto 26 straipsnio 7 dalis prasideda žodžiais „Priėmus sprendimą“, tuo tarpu kai projekto 21 straipsnio
žodžius „dėl atsisakymo“ pakeisti žodžiais „atsisakyti“. Pritarti Klausymų metu nuostata patobulinta, kad imunitetas nuo baudžiamojo persekiojimo už padarytas nusikalstamas veikas negali būti įgyjamas jei jau buvo atsisakyta persekioti baudžiamąja tvarka asmenį reikšmingai bendradarbiavusį su teisėsaugos institucijomis arba asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39(1) str. arba dalyvavo nužudant arba yra organizuotos nusikalstamos grupės organizatorius. 150. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4 Projekto 26 straipsnyje nėra nuostatos, analogiškos 21 straipsnio 3 dalies nustatai, kurioje apibrėžta, kada teismo sprendimas įsiteisėja. Pritarti
dalyje (analogiškai buvusio 21 str. 2 d. nuostatai) papildyta:
„4. Konspiracijos tikslais sprendimas dėl atsisakymo asmenį
persekioti baudžiamąja tvarka gali būti priimtas bet kuriame apygardos teisme. Teismo sprendimas atsisakyti asmenį persekioti baudžiamąja tvarka įsigalioja nuo jo paskelbimo.“
8 Nėra aišku, kodėl projekto 26 straipsnio 8 dalyje minima tik nusikaltimu padaryta (plg. su 26 straipsnio 6 dalimi) ir tik turtinė žala. Pritarti Patobulinta 19 str.
Pritarti Patobulinta 19 str. 8 dalis, kurioje nenurodomas nei nusikaltimas, nei atlyginamos žalos rūšis (materialinė, nematerialinė žalos atlyginimas). Teikiama redakcija:
„8. Asmens, kurį pagal šį straipsnį atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka,
nusikalstama veika padaryta žala atlyginama įstatymų nustatyta tvarka.“
2016-05-2019 Ne visai aiški lieka ir situacija, jei vėliau (pvz., tiriant kitų asmenų bylas) paaiškėja, jog asmuo iš tiesų neatitinka atleidimo kriterijų, pvz., padarė labai sunkų nusikaltimą arba tiesiog nėra susijęs su organizuotomis struktūromis. Projekto 28 str. tik numato pasekmes, jei įtariamasis nesilaiko susitarimo su teisėsauga sąlygų, t. y. situaciją, jei bendradarbiavimas su teisėsauga nebuvo pakankamai nuoširdus. Tuo tarpu dėl imperatyvių įstatymo nuostatų „susitarti“ negalima (o tai, beje, Projekte numatytą „susitarimo“ konstrukciją daro apskritai abejotina). Reikia manyti, jog įtariamasis gali būti persekiojamas dėl sunkaus nusikaltimo, tačiau (jei bendradarbiavimas buvo nepriekaištingas) dėl
„sutartos“ veikos ar veikų bet kokiu atveju išsaugo imunitetą. Nepritarti
jo 6 dalį antru sakiniu, imperatyviai pasakyta, kad už labai sunkų nusikaltimą atleisti nuo baudžiamojo persekiojimo negalima. Jeigu po atleidimo nuo baudžiamojo persekiojimo paaiškėja kitos aplinkybės ar kiti negalimi atleidimo nuo baudžiamojo persekiojimo kriterijai, suprantama, kad asmuo pateikė neteisingą 18 str. 2 dalyje nurodytą informaciją. 20 str. 2 d. nustatyta:. 2. Asmuo, kurį atsisakoma persekioti baudžiamąja tvarka, pasirašytinai supažindinamas su teismo sprendimu ir įspėjamas, kad jei nesilaikys jo ir policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno susitarime nustatytų sąlygų, jis gali būti persekiojamas baudžiamąja tvarka už nusikalstamas veikas, dėl kurių buvo atsisakyta jį persekioti baudžiamąja tvarka. 21 str. 1 dalyje nustatyta: 1.
atsisakyta persekioti baudžiamąja tvarka, nesilaiko jo ir policijos generalinio komisaro ar jo įgalioto pareigūno susitarimu nustatytų sąlygų, jo atžvilgiu inicijuojamas atsisakymo persekioti baudžiamąja tvarka panaikinamas.“ Taigi, jeigu paaiškėja pateikta neteisinga informacija, įstatyme numatyta nuosekli procedūra dėl priimto sprendimo panaikinimo. 153. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nuostatas palyginus su projekto 12 straipsnio 1 dalimi ir 22 straipsniu, pastebėtina, kad 27 straipsnyje nėra paminėta, per kokį teismą ir per kokį terminą gali būti paduotas skundas bei per kokį terminą priimamas aukštesnio teismo sprendimas. Minėtais požiūriais siūlytina tarpusavyje suderinti projekto 12 straipsnio 1 dalies, 22 straipsnio, 27 straipsnio 1 dalies, taip pat 28 straipsnio 3 ir 5 dalių nuostatas. Pritarti Patobulintame projekte 10 str. 1 dalis (buvusi 12 str. 1 d.), buvusio 22 straipsnio, susijusio su civilinio turto konfiskavimu, atsisakyta. Atsižvelgiant į pastabą, teikiama 20 (buvusio 27) straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Jeigu šio įstatymo 26 19 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisėjas priima sprendimą atsisakyti sankcionuoti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, teikimą teikiantis prokuroras gali apskųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apygardos teismą per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per
priėmusio apygardos teismo. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“ Teikiama 28 str. 3 dalies ir 5 dalies redakcija: „3.
Asmuo per 20 kalendorinių dienų turi teisę apskųsti apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutartį, kuria panaikinamas atsisakymas jį persekioti baudžiamąja tvarka. Apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartis skundžiama apygardos teismo pirmininkui. Kai nutartį panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka priima apygardos teismo pirmininkas, ši nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apygardos teismą. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apygardos teismo. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“ „5. Jeigu šio įstatymo 26 19 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisėjas priima sprendimą atsisakyti panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, teikimą teikiantis prokuroras gali per 20 kalendorinių dienų apskųsti apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo sprendimą apygardos teismo pirmininkui. Kai sprendimą atsisakyti panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka priima apygardos teismo pirmininkas, šis sprendimas per 20 kalendorinių dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apygardos teismą. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo reikiamos medžiagos gavimo iš skundžiamą sprendimą priėmusio apygardos teismo. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“
1 Nėra aišku kodėl, remiantis projekto 27 straipsnio 1 dalimi, galutinis yra būtent Lietuvos apeliacinio teismo pirmininko sprendimas, jeigu sprendimas gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui, o ne jo pirmininkui.
Pritarti Atsižvelgiant į pastabą, teikiama 20 (buvusio 27) straipsnio 1 dalies redakcija: „1. Jeigu šio įstatymo 26 19 straipsnio 3 dalyje nurodytas teisėjas priima sprendimą atsisakyti sankcionuoti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, teikimą teikiantis prokuroras gali apskųsti sprendimą Lietuvos apeliaciniam teismui. Skundai paduodami per skundžiamą sprendimą priėmusį apygardos teismą per 20 kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo dienos. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas priimamas ne vėliau kaip per
priėmusio apygardos teismo. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas.“
23 Projekto 27 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos nėra tinkamos straipsnyje pavadinimu „Atsisakymo asmenį persekioti baudžiamąja tvarka neskyrimo apskundimo tvarka“. Atsižvelgti Straipsnis redaguotinas kalbiniu aspektu. 157. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23 Projekto 28 straipsnio 2 ir 3 dalyse teismo sprendimas vadinamas
„nutartimi“. Kitose projekto nuostatose (taip pat ir tame pačiame 28
straipsnyje) teismo sprendimas vadinamas tiesiog sprendimu. Taip pat projekto
projekto 27 straipsnio 1 dalyje jis buvo tiesiai įvardintas kaip Lietuvos apeliacinis teismas. Pritarti iš dalies Pagal pastabą
suvienodinti sąvokų „sprendimas“ ar „nutartis“ nereikia, nes tai nėra teisinė klaida ir abi sąvokos tinka, juo labiau reikia vertinti pagal kontekstą. 158.
3 Projekto 28 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo turi teisę apskųsti apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo nutartį, kuria panaikinamas atsisakymas jį persekioti baudžiamąja tvarka, taip pat nustatyta, kam skundžiama apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartis, o kam – apygardos teismo pirmininko nutartis. Tačiau pažymėtina, kad, remiantis projekto 28 straipsnio 2 dalimi, atsisakymas asmenį persekioti baudžiamąja tvarka panaikinamas ne vien apygardos teismo pirmininko ar jo įgalioto teisėjo, bet ir galutinį sprendimą priėmusio (t. y. Lietuvos apeliacinio) teismo nutartimi. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties apskundimo klausimas projekto 28 straipsnio 3 dalyje (taip pat ir 5 dalyje) nėra išspręstas. Pritarti iš dalies Pagal pastabą
„sprendimas“ įvardijamas ir naudojamas labiau bendrine prasme, o kai rašomas
nutarties pavadinimas, įvardijama konkreti nutartis, todėl teisinės klaidos neįžvelgiama, ir vienodinti visur įvardijant žodžiais “sprendimas“ ar
„nutartis“ netikslinga, nes abu pavadinimai teisiškai teisingi. 159. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
35 Projekto 28 straipsnio 3 dalyje taip pat nustatyta, kad apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartis skundžiama apygardos teismo pirmininkui; kai nutartį panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka priima apygardos teismo pirmininkas, ši nutartis gali būti skundžiama Lietuvos apeliaciniam teismui; Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis. Kyla klausimas, ar taip pat galutinis yra ir apygardos teismo pirmininko sprendimas. Ta pati pastaba išsakytina ir dėl projekto 28 straipsnio 5 dalies.
Nepritarti Nuosekliai išdėstyta apskundimo tvarka, pagal pastabą įvardijami apskundimo terminai, kaip paduodami skundai, o apie galutinį sprendimą aiškiai pasakyta, kad Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas yra galutinis. 160. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
35 Projekto 28 straipsnio 3 ir 5 dalyse nustatyta, kad apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutartis (sprendimas) ir paties apygardos teismo pirmininko nutartis (sprendimas) yra skundžiami skirtingiems adresatams. Tačiau pažymėtina, kad projekto 27 straipsnio 1 dalyje tokio skirtumo nėra numatyta, ir tai, matyt, yra pagrįsta, kadangi apygardos teismo pirmininko įgalioto teisėjo nutarties (sprendimo) apskundimas to paties apygardos teismo pirmininkui verčia abejoti pastarojo nešališkumu. Atsižvelgti Patobulinti abu pastaboje minimi straipsniai. 161. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
straipsnio 5 dalyje prieš skaičių „26“ įrašytini žodžiai „šio įstatymo“. Pritarti
5 Projekto 28 straipsnio 5 dalies pirmajame sakinyje minimas sprendimas atsisakyti panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka, o antrajame – sprendimas panaikinti atsisakymą asmenį persekioti baudžiamąja tvarka. Pastarajame sakinyje tarp žodžių „sprendimą“ ir „panaikinti“ trūksta žodžio „atsisakyti“. Pritarti Patobulinta pagal pastabą. 163. Lietuvos teisės institutas
5 Neaiškumo turi atsisakymo persekioti panaikinimo apskundimo tvarka (Projekto 28 str. 5 d.). Pirma, Projekte numatoma, jog apygardos teismo įgaliotojo teisėjo sprendimas skundžiamas apygardos teismo pirmininkui. Taigi byla lieka toje pačioje instancijoje, apygardos teisme, kas verčia abejoti skundo nagrinėjimo nešališkumu.
Antra, nenumatyta skundo galimybė, jeigu byloje dėl atsisakymo persekioti galutinis sprendimas buvo priimtas Lietuvos apeliacinio teismo, ir dabar šis atsisako panaikinti asmens atleidimą (Projekto
asmens teisinės padėties neapsunkina. Trečia, nenumatyti teismų sprendimų apskundimo terminai. Pritarti
dalis patobulinta atsižvelgiant į TD ir šią pastabą. Apskundimo terminai patobulintame projekte nustatyti. 164. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 29 straipsnio 2 dalyje dėl to, kad šis įstatymas turės daug ir skirtingų sričių įgyvendinamųjų teisės aktų, siūlytina vietoj žodžių „įgaliota institucija“ rašyti žodžius „įgaliotos institucijos“. Pritarti
2016-05-05 * Abejonių kelia Projekto aiškinamojo rašto teiginys, kad Įstatymo įgyvendinimui papildomų biudžeto lėšų nereikės. Pažymėtina, kad išplėtus organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones, jų vykdymui ir kontrolei bus būtinos papildomos biudžeto lėšos. Pritarti iš dalies Pastaba neaktuali. 165. Lietuvos Aukščiausiais Teismas 2016-05-05 * Taip pat pritartina dėl Projekto pateiktoms Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, be kita ko, ir dėl Projekto juridinės technikos trūkumų. Pritarti Teikiamas patobulintas įstatymo projektas-2. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr. 840 * * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. balandžio 1 d. sprendimo Nr.
SV-S-1442 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 5–23 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui Nr. XIIP-4041 (toliau – Įstatymo projektas) ir su juo susijusių įstatymų projektams Nr. XIIP-4042–XIIP-4057, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti juos atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus: Pritarti iš dalies
svarstant naujos redakcijos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP-4041 ir jo lydimuosius įstatymų projektus, pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komitete dėl naujųjų „Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo“ instituto nuostatų buvo gauta daug suinteresuotų institucijų nuomonių, kuriose nurodoma, kad šios siūlomos nuostatos sukurs prielaidas taikyti žmogaus teises į laisvę, privataus gyvenimo gerbimą ir nuosavybę ribojančias priemones, pažeidžiančias Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomas vertybes, taip pat daug nuomonių buvo pateikta dėl įstatymo projektu Nr. XIIP-4041 siūlomų normų kolizijos su baudžiamąja teise. Atsižvelgiant į tai, Komitete buvo padaryta svarstyme pertrauka ir Vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-467 suformuotai tarpžinybinei darbo grupei buvo pavesta įvertinti teisines prielaidas turto civilinio konfiskavimo instituto inkorporavimui į nacionalinę teisę.
Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, reglamentuojant ir taikant šį institutą, į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Seimui pateikė Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektus (toliau – Įstatymų projektai). Komitetas surengė 17 klausymų, atsižvelgęs į institucijų pateiktas pastabas, nuomones, Įstatymų projektus patobulino. 2020 m. kovo 31 d. Seime buvo priimti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas Nr. XIII-2825, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2826 ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2827, pritarus visoms Lietuvos Respublikos Prezidento pastaboms (Įstatymų projektai Prezidento grąžinti Seimui dekretu Nr.1K-197). 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr.840 Kadangi Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse pateiktos sąvokos „asmuo, susijęs su organizuotu nusikalstamumu“ ir „organizuota nusikalstama grupė“ – neaiškios ir dviprasmiškos, neapibrėžta viso Įstatymo projekto ir jame numatytų organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių taikymo sritis, tai yra nenurodyta, kokioms konkrečiai grupėms ar asmenims būtų taikomos šios priemonės.
Dėl to Įstatymo projekte nurodytas organizuotas nusikalstamas grupes reikėtų sieti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 4 dalyje nurodyta bendrininkavimo forma – nusikalstamu susivienijimu, taip pat tobulinti sąvoką „asmuo, susijęs su organizuotu nusikalstamumu“ ir jos elementus, kurie gali būti skirtingai aiškinami ir suprantami, pavyzdžiui, „netiesiogiai palaiko“, „abipusiai naudingus ryšius“. Šiuo požiūriu derėtų atkreipti dėmesį į Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime išdėstytą argumentą, kuriuo pagrįstas galiojančio Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymo konstitucingumas: „trečia, Įstatymo 4 straipsnio (2001 m. birželio
ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais yra pakankamas pagrindas manyti, kad šie asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus“ reiškia, kad vienas iš būtinų pagrindų asmeniui taikyti Įstatyme nustatytas prevencines poveikio priemones turi būti duomenys, kurie atspindi tokius minėtų asmenų veiksmus, kurie liudija ne tik tai, kad šie asmenys palaiko ryšius su organizuotomis grupėmis, nusikalstamais susivienijimais ar jų nariais, bet ir tai, kad šie ryšiai leidžia pagrįstai manyti, jog šie asmenys gali daryti sunkius nusikaltimus“. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų.
Projektas patobulintas keičiant 1 straipsnio 3 dalies ir 4 dalies nuostatas. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
43 Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių sąrašo sudarymo tvarka skiriasi nuo Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatytos šio sąrašo sudarymo tvarkos, todėl jas reikėtų tarpusavyje suderinti. Be to, Įstatymo projekto 2 straipsnio 6 dalyje ir 5 straipsnio 2 dalies 4 punkte būtų tikslinga aiškiai nustatyti subjektą, tvirtinantį metodologiją, – 2 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad metodologiją tvirtins „šios institucijos“ (neaišku, kokios), o
nusikalstamumo kontrolę įgyvendinančios institucijos. Pritarti Metodologija įstatyme neminima, patobulintas organizuotų nusikalstamų grupių ir jų narių sąrašo sudarymo reglamentavimas. 4. Lietuvos
atskleisti formuluočių „teisės aktų nustatyta tvarka“ ar „įstatymų nustatyta tvarka“ turinį ir nurodyti konkrečius teisės aktus arba šių formuluočių atsisakyti. Tikslinti šias formuluotes ypač būtina tais atvejais, kai nuo jų tiesiogiai priklauso konkrečių nuostatų taikymo sritis, apimtis ir (ar) konkretūs subjektai (pavyzdžiui, Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 punkte, 7 straipsnyje, 11 straipsnio 8 dalyje, 13 straipsnio 2 dalyje,
iš dalies Pritarta tose nuostatose, kuriose galima aiškiai nurodyti teisės akto pavadinimą, nes ne visais atvejais gali būti nurodomas baigtinis sąrašas. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3 Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 punkte pateiktame proporcingumo principo apibrėžime tikslinga nurodyti padaryto pažeidimo subjektą ir keliamos grėsmės objektą. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr.
8402 Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo 5 straipsnį, reglamentuojantį asmens duomenų teisėtą tvarkymą, Įstatymo projekto
atsisakyti. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr. 8403 Įstatymo projekto aiškinamojo rašto ir Įstatymo projekto nuostatų lyginamoji analizė leidžia konstatuoti, kad Įstatymo projekto 4 straipsnyje pateiktas organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės uždavinių sąrašas turi trūkumų – jame nepaminėti kai kurie Įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyti uždaviniai, pavyzdžiui, organizuotų nusikalstamų grupių nustatymas ir išskaidymas, viešojo saugumo ir viešojo intereso gynimas, asmenų, susijusių su organizuotu nusikalstamumu, bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis skatinimas ir (ar) gerinimas ir panašiai. Be to, tikslintinas Įstatymo projekto 4 straipsnio 3 punkte nurodytas uždavinys, nes neaišku, ar kalbama apie „veiksmingą organizuoto nusikalstamumo prevencijos
organizuoto nusikalstamumo <...> priežiūros ir kontrolės mechanizmą“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
12 Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte reikėtų nustatyti teisę gauti informaciją ne tik iš fizinių ar juridinių asmenų, bet ir kitų asmenų, kurie, pavyzdžiui, neturi juridinio asmens teisinio statuso, be to, nustatyti teisę gauti informaciją ir tais atvejais, kai būtina įgyvendinti ir organizuoto nusikalstamumo užkardymo uždavinius. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr.
840523 Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytos pareigos, nustatančios atitinkamos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės taikymo galimybę, „kai kitais būdais <...> neįmanoma ar sudėtinga apginti asmenį, visuomenės ar valstybės interesus“, turinys turi būti suderintas su proporcingumo principo (taikant šias priemones) reikalavimais. Dėl šios priežasties žodžiai „ar sudėtinga“ išbrauktini. Be to, Įstatymo projekto 6 straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytos pareigos turinys papildytinas reikalavimu užtikrinti, kad gauta informacija būtų naudojama tik pagal paskirtį. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
9 Įstatymo projekte būtina diferencijuoti asmenims galimas taikyti organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemones ir jų skyrimo pagrindus, siekiant išvengti galimų situacijų, kai asmenims, nedarantiems ar net neketinantiems daryti nusikaltimų (pavyzdžiui, „asmeniui susijusiam su organizuotu nusikalstamumu“), būtų taikomos priemonės, skirtos tik pačių pavojingiausių organizuotų nusikalstamų grupių vadovams ir nariams, o pastariesiems – švelniausios Įstatymo projekte nurodytos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės. Todėl, Įstatymo projekte reikėtų aiškiai nurodyti, kokios organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės ir kokiais konkrečiais pagrindais gali būti taikomos organizuotų nusikalstamų grupių vadovams ir nariams, o kokios – asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu šios nuostatos patobulintos, atsižvelgiant į institucijų, ekspertų pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 1 pastabos. 11. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
3 Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalies formuluotė „gali būti“ teisiškai neapibrėžta, nes neaišku, kuriais atvejais rengiamas teismo posėdis, o kuriais atvejais klausimas sprendžiamas nerengiant teismo posėdžio.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo
pagal šio straipsnio 5 dalį tais atvejais, kai į posėdį neatvyksta nei proceso šalys, nei jų atstovai, nors apie posėdžio laiką ir vietą jiems buvo pranešta įstatymų nustatyta tvarka, pirmosios instancijos teismas gali nuspręsti nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, tai yra laikydamasis šio įstatymo 137 straipsnio 4 dalyje nustatytos tvarkos. Be to, vertinant Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalį, būtina paminėti, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 49 straipsnio 1 dalį proceso šalys savo interesus teisme gina pačios arba per atstovus. Pačios šalies dalyvavimas byloje neatima iš jos teisės turėti šioje byloje atstovų. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 78 straipsnio 3 dalis nustato, kad bylos šalių ir jų atstovų neatvykimas į teismo posėdį, jeigu jiems buvo apie teismo posėdį tinkamai pranešta, nėra kliūtis nagrinėti bylą ir priimti sprendimą. Taigi Įstatymo projekto 10 straipsnio 3 dalies reikėtų atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti iš dalies Pastaba neaktuali, nes pritarta Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros pastabai, kad oficialus perspėjimas gali būti skundžiamas apylinkės teismui pagal organizuoto nusikalstamumo prevenciją įgyvendinančio padalinio buvimo vietą. 12. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
53 Įstatymo projekto 11 straipsnio 3 dalies 3 punkte nurodytinas ir siūlomo teismo įpareigojimo pagrindas (o ne tik motyvai). Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr.
84097 Atsižvelgdamas į asmeniui skiriamų teismo įpareigojimų (organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonių) pobūdį ir žmogaus pagrindinių teisių ir laisvių suvaržymo mastą, apylinkės teismo teisėjas, nagrinėdamas teikimus skirti minėtas priemones, turi vadovautis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso normomis (o ne Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis) tiek, kiek šių procesų nereglamentuoja Įstatymo projektas (Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalis). Be to, kadangi teikimo skirti teismo įpareigojimą nagrinėjimas nėra ginčo nagrinėjimas, o apylinkės teismas yra bendrosios kompetencijos teismas, reguliavimas, nustatantis, kad nagrinėdamas teikimus apylinkės teismo teisėjas vadovaujasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymu, nesuderinamas su galiojančiomis principinėmis bendrosios kompetencijos teismų ir specializuotų administracinių teismų veiklos nuostatomis. Pritarti
Respublikos Vyriausybė
8 Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalis, nustatanti galimybę asmeniui, neatvykusiam į teismą be pateisinamos priežasties, skirti laikiną sulaikymą (net iki 48 valandų), vertintina kaip neadekvati ir neproporcinga valstybės prievartos priemonė, nederanti ir su Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 140 straipsnyje nurodytais laikinojo sulaikymo tikslais, todėl Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalyje (ir Įstatymo projekto 11 straipsnio 1 dalyje) tiksliau būtų vartoti asmens atvesdinimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 142 straipsnis). Pritarti
Respublikos Vyriausybė
9 Detalizuotinos Įstatymo projekto 11 straipsnio 8 dalyje tik paminėtos asmens ir jo atstovo (advokato) teisės susipažinti su teismui pateikta medžiaga, papildomai nurodant ir protingus susipažinimo su minėta medžiaga terminus.
Nepritarti Asmens ir jo atstovo (advokato) teisės susipažinti su teismui pateikta medžiaga bus vadovaujamasi bendraisiais bylos, nagrinėjamos teisme susipažinimo principais. 16. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
11 Įstatymo projekto tikslų negalima siekti neribotam laikui suvaržant žmogaus teises ir laisves, todėl Įstatymo projekto
nurodytų organizuoto nusikalstamumo kontrolės (valstybės prievartos) priemonių neribotą pratęsimų skaičių vertintinas kaip nesuderinamas su Įstatymo projekto 3 straipsnyje deklaruojamais proporcingumo ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principais. Taigi prie kiekvienos Įstatymo projekte nurodytos organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės, atsižvelgiant į jos siūlomą žmogaus teisių ir laisvių suvaržymo pobūdį ir mastą, būtina atskirai nurodyti šių priemonių maksimalius taikymo terminus. Pritarti iš dalies Teismo įpareigojimų pratęsimų skaičius neribojamas, jei turima informacijos apie asmens keliamas grėsmes šio įstatymo saugomoms vertybėms. 17. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
12 Įstatymo projekto 11 straipsnio 10 dalyje labiau detalizuotina pareigūno prašymo nagrinėjimo ir teismo atitinkamo sprendimo priėmimo rašytinio proceso tvarka. Pritarti iš dalies Atsisakyta šių nuostatų. 18. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
12 Įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalyje vietoj sąvokos „policijos padaliniai“ tikslingiau vartoti sąvoką
„policija“. Be to, 13 straipsnio 2 dalies atsisakytina kaip perteklinės, nes
ji nenustato naujo teisinio reguliavimo, nenurodo konkrečių teisės aktų, reglamentuojančių atsakomybę už teismo įpareigojimų pažeidimą.
Pritarti iš dalies Atsisakyta 11 straipsnio 1 dalyje buvusios diskutuotinos nuostatos. 11 straipsnio 2 dalis patikslinta nurodant, kad asmuo, pažeidęs teismo įpareigojimus, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamąjį kodeksą. 19. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
131421 Reikėtų supaprastinti Įstatymo projekto 14 straipsnyje pateiktą teismo įpareigojimo apibrėžtį – nurodyti, kad teismo įpareigojimas – draudimas bet kokia forma bendrauti arba palaikyti ryšius su teismo sprendime nurodytais asmenimis arba asmenų grupėmis ir (ar) šių ryšių ieškoti, taip pat nustatyti šiame straipsnyje nurodyto teismo įpareigojimo vykdymo sąlygas ir pagrindus. Šiuo požiūriu tikslintinos ir Įstatymo projekto 15 straipsnio
nuostatos „Asmuo, kuriam skirtas teismo įpareigojimas <...> nustatytu laiku būti gyvenamojoje vietoje, privalo neišeiti iš gyvenamosios vietos sprendime nustatytu laiku“ arba „Asmuo, kuriam skirtas teismo įpareigojimas nesilankyti nurodytose vietose, privalo vengti <...> būti <...> nurodytose vietose“. Pritarti iš dalies Patobulinta nuostata dėl teismo įpareigojimo nepalaikyti ryšių. 20. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr. 840 Tikslintinas Įstatymo projekto 20 straipsnis šiais aspektais. Pirma, Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti reikalavimu pateikti Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir asmens pajamų (o ne vien turto) deklaraciją.
Antra, išbraukti Įstatymo projekto reguliavimo sričiai nepriskirtinas nuostatas, susijusias su sandorius patvirtinančių ar kitų dokumentų sudarymu, jų turinio reikalavimais, privalomais rekvizitais: „Sandorius patvirtinančiuose dokumentuose, kituose juridinę galią turinčiuose dokumentuose turi būti nurodyti duomenys, leidžiantys nustatyti lėšas išmokėjusio asmens tapatybę.“ Trečia, Įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalies nuostatos – aprašomojo, aiškinamojo pobūdžio ir neatitinka įstatymo paskirties – nustatyti teisės normas, taip pat teisinio aiškumo ir apibrėžtumo principų reikalavimų, todėl Įstatymo projekto 20 straipsnio 5 dalį reikėtų išbraukti. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 1 pastabos. 21. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr. 84019 Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 1 dalimi, laikinas nuosavybės teisės apribojimas įtariamajam ar pagal įstatymus materialiai atsakingam už įtariamojo veiksmus fiziniam asmeniui arba fiziniams asmenims gali būti skiriamas siekiant užtikrinti pareikštą civilinį ieškinį ar galimą turto konfiskavimą arba išplėstinį turto konfiskavimą, tačiau Įstatymo projekto 19 straipsnyje nenurodomi jokie siūlomos priemonės (turto arešto) tikslai, siūlomos priemonės paskirtis ir taikymo pagrindai, dėl to jos taikymo sritis tampa labai plati, tai yra gali būti apribotos nuosavybės teisės į bet kurį asmens turtą siekiant bet kokių tikslų. Taigi derėtų nurodyti, kad turto areštas skiriamas siekiant užtikrinti teismo įpareigojimo deklaruoti turtą ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas įvykdymą ir galimą nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimą.
Įstatymo projekto 19 straipsnis pildytinas ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 151 straipsnio 3 dalyje nustatyta garantija – „Draudžiama laikinai apriboti nuosavybės teisę į daiktus, kurie pagal Lietuvos Respublikos įstatymų nustatytą sąrašą yra būtini <...> [asmeniui] ar jo šeimos nariams ir jo išlaikomiems asmenims.“ Be to, Įstatymo projekto 19 straipsnio 8 dalyje reikėtų nustatyti, kad gali būti apribota nuosavybės teisė ne tik į bankuose, bet ir kitose kredito įstaigose, pavyzdžiui, kredito unijose, esančias pinigines lėšas. Pritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 1 pastabos. 22. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr. 840 Neabejojant nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimo galima nauda kovojant su organizuotu nusikalstamumu ir iš esmės pritariant nepagrįsto turto ir (ar) pajamų konfiskavimo instituto įtvirtinimui Lietuvoje, siūloma atsižvelgti į tai, kad greitai pasirodys Europos Komisijos kompleksinė studija (Europos Komisija ją įsipareigojo pateikti priimant 2014 metų direktyvą 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL 2014 L 127, p. 39) civilinio turto konfiskavimo klausimu ir kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo prašymu artimiausiu metu spręs Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnyje numatytos labai panašaus pobūdžio priemonės – nepagrįsto praturtėjimo – konstitucingumo klausimą. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti šių nuostatų. Taip pat žr. argumentus prie išvadų lentelės 1 pastabos. 23. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr.
84016 Įstatymo projekto 23 straipsnyje siūloma organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonė – laikinas apribojimas arba draudimas verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla – kritikuotina šiais aspektais. Pirma, nurodytos priemonės taikymas siejamas su iš esmės neapibrėžtais, abstraktaus turinio taikymo pagrindais, o tai, savo ruožtu, leidžia minėtą valstybės prievartos priemonę taikyti iš esmės visiems norimiems atvejams. Aptariamuoju aspektu taip pat keltinas klausimas, kas būtų laikoma pavojumi ekonomikai, verslo tvarkai, valstybės finansams ar nuosavybei ir kaip reikėtų vertinti ir nustatyti nepagrįstą naudą ir jos siekį, vykdant komercinę veiklą verslo sąlygomis. Antra, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarime pažymėta, kad
„prevencinėmis poveikio priemonėmis, skirtomis keliui organizuotam
nusikalstamumui užkirsti, negalima apriboti žmogaus teisės laisvai pasirinkti darbą ir verslą“. Taigi tais atvejais, kai asmuo tam tikra veikla verčiasi teisėtai, minėtos priemonės taikymas sudarytų sąlygas nepagrįstai apriboti žmogaus teises laisvai pasirinkti darbą ir verslą arba galėtų apskritai asmenį palikti be teisėtų pajamų ir dar labiau paskatinti imtis neteisėtos veiklos. Beje, Įstatymo projekte šią organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonę siūloma taikyti ne tik organizuotų nusikalstamų grupių vadovams ir nariams, bet ir asmenims, susijusiems su organizuotu nusikalstamumu (tai yra asmenims, nedarantiems ar net neketinantiems daryti nusikaltimų). Trečia, kadangi šios priemonės taikymo pagrindai ir asmenų ratas neapibrėžti, jos taikymas gali būti susijęs su piktnaudžiavimais.
Atsižvelgiant į tai ir siekiant suderinti Įstatymo projekto 23 straipsnio nuostatas su proporcingumo, teisėtumo ir žmogaus teisių ir laisvių apsaugos principų reikalavimais ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencija, Įstatymo projekte reikėtų iš esmės koreguoti ir konkretizuoti šios organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės taikymo pagrindus ir sąlygas, taip pat aiškiai nurodyti asmenis, kuriems ši priemonė gali būti skiriama, taip pat numatyti papildomus bona fide asmenų teisių ir laisvių apsaugos garantus ir atitinkamus saugiklius, užkertančius kelią galimiems šios priemonės praktinio taikymo piktnaudžiavimams. Pritarti iš dalies Projekto nuostatos dėl ribojimo verstis ūkine, komercine, finansine ar profesine veikla patobulintos nurodant, kad ribojimas taikomas tik tiek ir tik tokia apimtimi, kai tokia veikla padedama, palengvinama ar sudaromos palankios sąlygos organizuotų nusikalstamų grupių nariams daryti nusikalstamas veikas. 24. Lietuvos Respublikos Vyriausybė
192021 Atsižvelgiant į šio nutarimo 2 punkte dėstomą poziciją, tikslinga būtų atsisakyti Įstatymo projekto 25–28 straipsniuose nustatyto teisinio reguliavimo. „2. Nepritarti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso papildymo 32¹ straipsniu įstatymo projektui Nr. XIIP-4058 (toliau – Kodekso projektas) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4059 <...>“ Pritarti iš dalies Atsisakyta BK pakeitimo, t. y. naujo 32¹straipsnio, kuris nedera su BK sistema ir atleidimo pagrindais. Atsisakant persekioti asmenį baudžiamąja tvarka turi būti įtvirtintos procesinės normos (procesinis pagrindas), projektas XIIP-4059. 25. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr.
8402212 Įstatymo projekto 29 straipsnio 1 dalyje po žodžių „šis įstatymas“ įrašytini žodžiai „išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, o 2 dalyje vietoj žodžio „patvirtina“ – žodis „priima“. Pritarti
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr. 84023 Vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 95 punktu, Įstatymo projekto 30 straipsnis turi būti išdėstytas taip: „30 straipsnis. Įstatymo pripažinimas netekusiu galios Pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą Nr. VIII-353 su visais pakeitimais ir papildymais.“
Respublikos Vyriausybė 2016-08-17 Nr. 840 Įstatymo projekte skyrių pavadinimai turi būti išdėstyti pagal Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 „Dėl Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų patvirtinimo“ (toliau – Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijos), 35.1 papunktyje nustatytus
Įstatymo projekte turi būti suvienodintos sąvokos „kontrolės priemonės“ (Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalis, 5 straipsnio 2 ir 3 dalių
punktai, 8 straipsnio 1 dalis, 11 straipsnio 9 ir 10 dalys) ir „organizuoto nusikalstamumo kontrolės priemonės“ (Įstatymo projekto 6 straipsnio
straipsnio 1 dalis). Pritarti
papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-10-26 * Pritarti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektui Nr.
XIIP‑4041 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į pastabas, kurioms Komitetas pritarė, taip pat atsižvelgiant į pateiktas patobulintas įstatymo projekto nuostatų formuluotes. Pritarti iš dalies Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų. 2016 metais Seime buvo pateikti ir svarstant naujos redakcijos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP-4041 ir jo lydimuosius įstatymų projektus, pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komitete dėl naujųjų „Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo“ instituto nuostatų buvo gauta daug suinteresuotų institucijų nuomonių, kuriose nurodoma, kad šios siūlomos nuostatos sukurs prielaidas taikyti žmogaus teises į laisvę, privataus gyvenimo gerbimą ir nuosavybę ribojančias priemones, pažeidžiančias Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomas vertybes, taip pat daug nuomonių buvo pateikta dėl įstatymo projektu Nr. XIIP-4041 siūlomų normų kolizijos su baudžiamąja teise. Atsižvelgiant į tai, Komitete buvo padaryta svarstyme pertrauka ir Vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-467 suformuotai tarpžinybinei darbo grupei buvo pavesta įvertinti teisines prielaidas turto civilinio konfiskavimo instituto inkorporavimui į nacionalinę teisę.
Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, reglamentuojant ir taikant šį institutą, į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Seimui pateikė Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektus (toliau – Įstatymų projektai). Komitetas surengė 17 klausymų, atsižvelgęs į institucijų pateiktas pastabas, nuomones, Įstatymų projektus patobulino. 2020 m. kovo 31 d. Seime buvo priimti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas Nr. XIII-2825, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2826 ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2827, pritarus visoms Lietuvos Respublikos Prezidento pastaboms (Įstatymų projektai Prezidento grąžinti Seimui dekretu Nr.1K-197). 2. Žmogaus teisių komitetas 2016-11-03 * Grąžinti iniciatoriams tobulinti Lietuvos Respublikos organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP-4041, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Policijos departamento prie VRM, Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros, Lietuvos teisės instituto, Žmogaus teisių stebėjimo instituto, MRU Teisės fakulteto pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Komitete vykusių klausymų metu nutarta atsisakyti pirminiame įstatymo projekto Nr. XIIP-4041 2 straipsnyje siūlomų pagrindinių įstatymo sąvokų.
svarstant naujos redakcijos Organizuoto nusikalstamumo užkardymo ir kontrolės įstatymo projektą Nr. XIIP-4041 ir jo lydimuosius įstatymų projektus, pagrindiniu komitetu paskirtas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Komitete dėl naujųjų „Neteisėtos kilmės turto konfiskavimo“ instituto nuostatų buvo gauta daug suinteresuotų institucijų nuomonių, kuriose nurodoma, kad šios siūlomos nuostatos sukurs prielaidas taikyti žmogaus teises į laisvę, privataus gyvenimo gerbimą ir nuosavybę ribojančias priemones, pažeidžiančias Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos saugomas vertybes, taip pat daug nuomonių buvo pateikta dėl įstatymo projektu Nr. XIIP-4041 siūlomų normų kolizijos su baudžiamąja teise. Atsižvelgiant į tai, Komitete buvo padaryta svarstyme pertrauka ir Vidaus reikalų ministro 2018 m. birželio 29 d. įsakymu Nr. 1V-467 suformuotai tarpžinybinei darbo grupei buvo pavesta įvertinti teisines prielaidas turto civilinio konfiskavimo instituto inkorporavimui į nacionalinę teisę. Atsižvelgiant į užsienio valstybių praktiką, reglamentuojant ir taikant šį institutą, į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, Lietuvos Respublikos Vyriausybė parengė ir Seimui pateikė Lietuvos Respublikos turto civilinio konfiskavimo įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 1, 2, 3, 4, 5, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 7³ straipsniu įstatymo projektus (toliau – Įstatymų projektai). Komitetas surengė 17 klausymų, atsižvelgęs į institucijų pateiktas pastabas, nuomones, Įstatymų projektus patobulino. 2020 m. kovo 31 d. Seime buvo priimti Lietuvos Respublikos civilinio turto konfiskavimo įstatymas Nr.
XIII-2825, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 1 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2826 ir Lietuvos Respublikos Kriminalinės žvalgybos įstatymo Nr. XI-2234 19 straipsnio pakeitimo įstatymas Nr. XIII-2827, pritarus visoms Lietuvos Respublikos Prezidento pastaboms (Įstatymų projektai Prezidento grąžinti Seimui dekretu Nr.1K-197). 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-4041(2) ir komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: už – 11 (bendru sutarimu). 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Agnė Širinskienė, Rimas Andrikis, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas Nr. XIIP-4041(2). Komiteto pirmininkė Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [1] BIKELIS, Skirmantas [et. al.]. Kad nusikaltimai neapsimokėtų: tradiciniai ir modernūs turto konfiskavimo institutai. Vilnius: Justitia, 2014, p. 55-56. [2] Visus Projekto 8 str. numatytus teismo įpareigojimus išskyrus turto areštą ir įpareigojimą asmenį ir su juo susijusius asmenis deklaruoti ir pagrįsti turtą ir (ar) pajamas. [3] Op. cit. (nr. 3), V.III.10. [4] Kaip kardomoji priemonė pagal Baudžiamojo proceso kodekso (Žin. 2002, Nr. 37-1341; toliau - BPK) 131¹ str.; kaip probuojamojo asmens priežiūros priemonė pagal Probacijos įstatymo (Žin., 2012-01-06, Nr. 4-108) 24-28 str. [5] Panašiai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Op. cit. (nr. 3), V.III.8, passim. [6] Panašiai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, Op. cit. (nr. 3), V.III.8, passim. [7] Pvz., pagal EŽTT praktiką laisvės atėmimas paprastai patenka į baudžiamosios teisės sritį, pal. Engei a.o. / The Netherlands, Nr. 5100/71, 81-82 p. [8] Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada, 2016-03-07, Nr. XIIP-4041, 25
nusikaltimai neapsimokėtų. Klasikiniai ir modernūs turto konfiskavimo mechanizmai, - kolektyvinė monografija, Vilnius: Justitia, 2014. 412 p. http://www.teise.org/data/Kad nusikaltimai neapsimoketu FINAL-0220.pdf [10] Legislation meets practice: national and European perspectives in confiscation and forfeiture of assets, Sofla, 2015. [11] Civilinio proceso kodekso 668 str. [12] Pvz., C. Beccaria, Apie nusikaltimus ir bausmes (1764), skyriai „Įrodymai, teismų formos“ ir „Slaptieji apkaltinimai“.