Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮTATYMO NR I-1495 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO
1Pakeisti 1 priedo 9 punkto 9.7 papunktį ir jį išdėstyti taip:
„9.7. Nepavojingų atliekų naudojimas energijai gauti arba jų šalinimas jas deginant ar apdorojat cheminiu būdu (kai numatoma naudoti arba šalinti 100 ir daugiau tonų per parą atliekų);”
2Papildyti 1 priedo 9 punktą 9.10.papunkčiu:
„9.10. Krematoriumų įrengimas”
2Straipsnis. Įstatymo 2 priedo pakeitimas Pripažinti netekusiu galios 2 priedo 11 punkto11.18 papunktį. „11.18. Krematoriumų įrengimas; “ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Aurelija Stancikienė
rengimą paskatinusios priežastys Projekto rengimą paskatino 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/52/ES „dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo“. Joje nurodoma, kad vertinant poveikį aplinkai kiekvienu konkrečiu atveju yra tinkamu būdu nustatomas, apibūdinamas ir įvertinamas tiesioginis ir netiesioginis reikšmingas projekto poveikis gyventojams ir žmonių sveikatai, biologinei įvairovei, žemei, dirvožemiui, vandeniui, orui ir klimatui, materialinėms vertybėms, kultūros paveldui ir kraštovaizdžiui bei poveikis dėl galimų didelių avarijų, nelaimių, kurios svarbios atitinkamam projektui, rizikos atžvilgiu. Direktyvoje taip pat reikalaujama užtikrinti, kad suinteresuota visuomenė poveikį patiriančios valstybės narės teritorijoje galėtų veiksmingai dalyvauti projekto sprendimų aplinkos klausimais priėmimo procedūrose. Dabar galiojančiame įstatyme numatoma, kad norint statyti krematoriumą pakanka atlikti atranką dėl poveikio aplinkai vertinimo. Ši nuostata neužtikrina būtinumo šiai ūkinei veiklai atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Tuo pačiu, sumenkina visuomenės dalyvavimą sprendžiant dėl tokio objekto reikalingumo ir vietos parinkimo. Įmonėms, kuriose per parą sudeginama ar chemiškai apdorojama iki 100 tonų nepavojingų atliekų pagal galiojantį įstatymą taip pat galima tik atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Daugėjant kiekiui tokių pakankamai didelio galingumo įmonių, didėja tarša aplinkai. Atsižvelgiant į Europos Sąjungos keliamus reikalavimus dėl taršos aplinkai mažinimo ir visuomenės dalyvavimo priimant sprendimus, privalomas poveikio aplinkai vertinimas geriau užtikrintų šio proceso skaidrumą.
Šio projekto vienas iš pagrindinių tikslų yra pakeisti esamą tvarką dėl privalomo poveikio aplinkai atlikimo statant krematoriumus ir dėl nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu. Projekto iniciatorius – Seimo narė Aurelija Stancikienė. 2. Parengto įstatymo projekto tikslas Įstatymų projektu siekiama numatyti privalomai atlikti poveikio aplinkai vertinimą statant krematoriumą ar išgaunant energiją iš nepavojingų atliekų jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu. 3. Kaip šiuo metu teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Projekte aptarti klausimai šiuo metu yra reglamentuojami Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo 1 ir 2 prieduose
naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos užtikrintų privalomą poveikio aplinkai vertinimą statant krematoriumą ar išgaunant energiją iš nepavojingų atliekų jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas galės tik teigiamai paveikti kriminogeninę situaciją, korupciją. 7. Įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Projektas skatins verslo struktūras atsakingai įgyvendinti įstatyme aptariamą ūkinę veiklą.. 8. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Projekto nuostatos neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams.
įgyvendinti reikalingi įstatymų lydimieji aktai Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti galimai bus reikalinga priimti įstatymo lydimuosius teisės aktus. 10. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Įstatymo įgyvendinimas nepareikalaus biudžeto lėšų. 11. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 12. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Teikia Seimo narė Aurelija Stancikienė
RESPUBLIKOS PLANUOJAMOS ŪKINĖS VEIKLOS POVEIKIO APLINKAI VERTINIMO ĮSTATYMO NR. I-1495 1 IR 2 PRIEDŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-02-18 Nr. XIIP-4027 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 1 priedo 9 punkto 9.7 papunktyje siūloma nustatyti, kad nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti arba jų šalinimo jas deginat ar apdorojant cheminiu būdu veiklos poveikis aplinkai visais atvejais (nepriklausomai nuo naudojamų arba šalinamų atliekų kiekio) privalėtų būti vertinamas. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, projekto nuostatos diskutuotinos dėl jų atitikimo 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo nuostatoms (toliau – Direktyva). Direktyvos I priedo 10 dalyje numatyta, kad atliekų šalinimo įrengimai, skirti nepavojingoms atliekoms deginti ar chemiškai perdirbti, kurių galingumas viršija 100 t per dieną, laikomi projektais, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 1 dalis, t. y., šiems projektams yra privalomas poveikio aplinkai vertinimas, o Direktyvos II priedo 11 dalies b punkte numatyta, kad įrengimai, skirti atsikratyti atliekoms (jei projektai neįtraukti į I priedą) yra tokie projektai, kuriems taikoma Direktyvos 4 straipsnio 2 dalis. Vadinasi, įrengimai, skirti atsikratyti nepavojingomis atliekoms, kurių galingumas yra mažesnis nei
Direktyvos II priedo reguliavimo objektas.
Dėl to šiems įrenginiams taikomas Direktyvos 4 straipsnio 2 dalyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį valstybės narės, išnagrinėjusios kiekvieną atvejį arba pagal valstybės narės nustatytas ribas ar kriterijus, nusprendžia, ar projektai, išvardyti šios Direktyvos II priede, turi būti vertinami pagal Direktyvos 5–10 straipsnių nuostatas. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitiktų Direktyvos nuostatas. Antra, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su keičiamo įstatymo 2 priedo 11 punkto 11.2 papunkčio nuostatomis, pagal kurias nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti arba jų šalinimo jas deginat ar apdorojant cheminiu būdu veiklai, išskyrus 1 priedo 9.7 punkte nurodytą veiklą, (t. y., nepavojingų atliekų naudojimo energijai gauti arba jų šalinimo jas deginat ar apdorojant cheminiu būdu veiklai, kai numatoma naudoti arba šalinti iki 100 tonų per parą atliekų), turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi papildžius keičiamo įstatymo 1 priedo 9 punktą 9.10 papunkčiu, siūloma nustatyti, kad planuojant krematoriumų įrengimų ūkinę veiklą, vadovaujantis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punktu, turėtų būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, norint vykdyti krematoriumų įrengimų ūkinę veiklą, vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalimi, turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo. Atrankos metu nustačius planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo privalomumą, vadovaujantis keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 2 punktu, turi būti atliekamas poveikio aplinkai vertinimas.
Atsižvelgiant į tai, svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas siekiamų tikslų požiūriu ir ar pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės nevaržo teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti. 3. Kadangi teikiamu projektu siekiama pakeisti Direktyvą perkeliančias nuostatas bei pagal aiškinamąjį raštą suderinti keičiamo įstatymo nuostatas su 2014 m. balandžio 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/52/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, nuostatomis, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 4 dalies 2 punktu kartu su projektu turi būti pridedama įgyvendinamųjų Europos Sąjungos teisės aktų ir įstatymo projekto atitikties lentelės. 4. Kadangi projektu siūloma pakeisti ūkio subjektų veiklos teisinį reguliavimą, atkreiptinas dėmesys į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalies nuostatas, pagal kurias teisės aktai keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų taikomos priimto įstatymo nuostatos asmenims, kurie yra pradėję planuojamos ūkinės veiklos procedūras, taip pat asmenims, kurie dar nėra gavę ūkinės veiklos leidimo, bet turinys atsakingos institucijos atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadas, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimą (pvz., krematoriumo įrengimo atveju). Svarstytina, ar šiuo aspektu nereikėtų papildyti projekto nuostatų. 5. Pagal Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų reikalavimus:
centre;
dėstant siūlomų pakeitimų esmę prieš skaičių ir žodį „1 priedo“ ir
„2 priedo“ reikėtų įrašyti žodį „Įstatymo“. 6. Vadovaujantis
Vyriausybės įstatymo 51 straipsniu, numatančiu, kad Vyriausybė pagal savo kompetenciją yra atsakinga už Europos Sąjungos teisės perkėlimą į nacionalinę teisę ir jos įgyvendinimą ir atsižvelgiant į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 punktą Vyriausybės įgaliota institucija koordinuoja poveikio aplinkai vertinimo procesą, manytume, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo reikėtų prašyti Vyriausybės nuomonės. L. e. Teisės departamento direktoriaus pareigas Jurgita Meškienė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] J. Bakutis, tel. (8 5) 239 6891, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-02-12 Nr. S-2016-921 Lietuvos Respublikos Seimui DĖL Lietuvos Respublikos Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projekto nr. xiIp‑4027 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 1 ir 2 priedų pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑4027 atkreipiame dėmesį, kad projektu siūloma numatyti privalomai atlikti poveikio aplinkai vertinimą statant krematoriumą ar išgaunant energiją iš nepavojingų atliekų jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu, nors 2011 m. gruodžio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2011/92/ES dėl tam tikrų valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo, su paskutiniais pakeitimais, padarytais Tarybos direktyva 2014/52/ES, tokiems projektams privalomo atlikti poveikio aplinkai vertinimo nenustato. Direktyvos 2014/52/ES preambulės 41 konstatuojamoji dalis nurodo, kad direktyvos tikslas – užtikrinti aukšto lygio aplinkos ir žmonių sveikatos apsaugą nustatant minimalius valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus. Atitinkamai, darytina išvada, kad valstybės narės turi diskrecijos teisę nustatyti griežtesnius reikalavimus valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo reikalavimus. Tačiau nacionalinių teisės aktų reikalavimai, viršijantys direktyva įtvirtintus įpareigojimus, gali sukurti perteklinius reikalavimus rinkoje veikiantiems ūkio subjektams.
Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo procese turėtų būti vengiama nepagrįstų atvejų, kuomet išplečiamas ES teisės akto nuostatos turinys: nustatomi griežtesni ar papildomi reikalavimai nei numato ES teisės aktas. Šiuo atžvilgiu atkreiptinas dėmesys, pavyzdžiui, į teikiamo projekto 1 straipsnį, kuriuo siūloma nepavojingų atliekų naudojimui energijai gauti arba jų šalinimui jas deginant ar apdorojant cheminiu būdu nustatyti privalomą poveikio aplinkai vertinimą neatsižvelgiant į tai, kad gali būti numatoma naudoti arba šalinti net ir labai mažą kiekį atliekų – taigi, keltinas klausimas, ar toks reguliavimas nesukels neproporcingai didelės naštos ūkio subjektams. Atsižvelgiant į šiais tikslais Europos teisės departamento parengtų Europos Sąjungos teisės aktų įgyvendinimo nacionalinėje teisėje ir administracinės naštos pagrįstumo įvertinimo rekomendacijų[1] 4 skyriaus 1.1 punktą, manytina, kad projektu siūlomas reguliavimas turėtų būti įvertintas ir pagrįstas poveikio ūkio subjektams aspektu. Šiuo atžvilgiu svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad vienoje valstybėje galiojantys griežtesni valstybės ir privačių projektų poveikio aplinkai vertinimo kriterijai ir reikalavimai, nei nustatyti ES teisės akte, gali turėti įtakos tarpvalstybinei konkurencinei aplinkai, lemiančiai, inter alia, ir paslaugų prieinamumą bei jų kainų lygį toje valstybėje. Kitaip tariant, neproporcingai didelė administracinė našta ūkio subjektus gali paskatinti perkelti vykdomą ūkinę veiklą į mažesnius reikalavimus taikančias valstybes nares, o tai atitinkamai lemtų tokių paslaugų kainų augimą griežtesnius reikalavimus taikančiose valstybėse.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad svarstant projektu siūlomą reguliavimą ir tokio reguliavimo pagrįstumą, būtų tikslinga įvertinti, ar tikslai, kurių siekiama teikiamu projektu ir tokiems tikslams įgyvendinti pasirinktos reguliavimo priemonės, laikytini tinkamais ir proporcingais minėtų suvaržymų ir administracinės naštos, kuriuos gali lemti siūlomas reguliavimas, atžvilgiu. Tuo atveju, jeigu projektu siūlomam reguliavimui būtų pritarta, siūlytume numatyti pereinamojo laikotarpio nuostatas dėl valstybės ir privačių projektų, kuriems yra pradėtos planuojamos ūkinės veiklos procedūros bei tiems, dėl kurių yra priimtos išvados, kad neprivaloma atlikti poveikio aplinkai vertinimo. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected] [1] Skelbiamos viešai interneto adresu: http://gold-plating.etd.lt/