Projekto lyginamasis variantas
2016
1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 3 straipsnio 2 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip:
„4) parengia gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos
programą ir jos įgyvendinimui skiria lėšas; „
punktu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Kęstutis Daukšys
Dėl LIETUVOS
projekto
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
apsaugos įstatymui, kačių, šunų, šeškų ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre Lietuvoje tapo privalomas. Be to gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams arba rūpinasi jais patys. Tačiau, įgyvendinant šį įstatymą, ne visuomet gyvūnų augintinių savininkai pajėgūs sukontroliuoti gyvūnų dauginimąsi. Nustačius privalomą gyvūnų ženklinimą, siekiant nesukelti visuomenėje bereikalingos įtampos, dėl sunkiai kontroliuojamo gyvūnų dauginimosi, ypač kaimo vietovėse, siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą bei numato lėšas jos įgyvendinimui. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius Lietuvos Respublikos Seimo narys Kęstutis Daukšys. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymui, nuo 2016 m. sausio 1d. kačių, šunų, šeškų ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre Lietuvoje tapo privalomas, tačiau nepageidaujamo gyvūnų veisimosi reguliavimo mechanizmas nenumatytas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siekiant, kad kačių, šunų, šeškų ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre Lietuvoje vyktų sklandžiai ir nesukeltų gyvūnų augintiniams papildomų bereikalingų rūpesčių ir piniginių išlaidų, dėl sunkiai kontroliuojamo gyvūnų dauginimosi, teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą bei numato lėšas jos įgyvendinimui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priimto įstatymo projekto neigiamų pasekmių nenumatoma, bet bus sklandžiau vykdomas gyvūnų ženklinimas, nesukeliat gyventojams papildomos finansinės naštos, darbo laiko sąnaudų ir kt. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projektas įtakos korupcijai ir kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas neturės neigiamo poveikio verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą teisės aktų priimti nereikės, galiojančių teisės aktų pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9.
valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos įstatymo, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją ir Europos Sąjungos teisės aktų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą naujų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis bus nežymus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „gyvūnų gerovė“, „gyvūnų apsauga“, kastravimas“, “sterilizavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narys Kęstutis Daukšys
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-02- Nr. Į 2016-02-10 Nr. S-2016-823 Lietuvos Respublikos Seimui
RESPUBLIKOS GYVŪNŲ GEROVĖS IR APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-500 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4015 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4015, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
2016-02-17 Nr. XIIP-4015 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
iš esmės siūloma nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija „parengia gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą ir jos įgyvendinimui skiria lėšas“ (čia ir toliau – pabraukta mūsų). Ši projekto nuostata svarstytina ir tikslintina tokiais aspektais:
1) nei projekte, nei galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje nenumatytas subjektas, kuris Vyriausybės (ar jos įgaliotos institucijos) parengtą programą patvirtintų. Jei projekto 1 straipsnio 1 dalyje minima programa suprastina kaip teisės norminio akto dalis, programos parengimas Teisėkūros pagrindų įstatymo normų požiūriu tebūtų viena teisėkūros stadijų, todėl projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata vertintina kaip stokojanti aiškumo ir išbaigtumo. Kita vertus, atkreiptinas į keičiamo įstatymo
institucija) „koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų rengimą ir jas tvirtina“. Mūsų nuomone, nurodyta keičiamo įstatymo nuostata pagal turinį apimtų ir projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardytos gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programos rengimą ir tvirtinimą. Todėl projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata vertintina keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies
atitinkamai tikslintina;
2) iš projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostatos redakcijos („parengia <...> programą ir jos įgyvendinimui skiria lėšas“) galima būtų suprasti, kad abu veiksmus atliktų tas pat subjektas.
Pažymėtina, kad valstybės biudžeto lėšų panaudojimas (jų skyrimas atitinkamoms programos) betarpiškai susijęs su valstybės biudžeto sudarymu, biudžeto projekto parengimu, kas pagal Konstituciją yra išimtinė Vyriausybės kompetencija. Kita vertus, valstybės biudžeto lėšų skyrimas valstybės programoms įgyvendinti yra savaime suprantamas dalykas, todėl dažniausiai teisės aktuose, kuriuose minimos kokios nors programos, jis tiesiogiai neįvardijamas;
3) projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardijama „gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programa“, nekonkretizuojant, kokius gyvūnus konkrečiai ši programa apimtų. Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto parengimą paskatino 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi keičiamo įstatymo nuostata, nustatanti kačių, šunų ir šeškų savininkų prievolę savo augintinius ženklinti mikroschemomis ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Nėra aišku, ar reikėtų suprasti, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje minima programa turėtų apimti šunų, kačių ir šeškų kastraciją ir sterilizaciją, ar visus gyvūnus augintinius, todėl projekto 1 straipsnio 1 dalies redakcija turi būti patikslinta, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo motyvus ir siekiamus tikslus. 2. Projekto 1 straipsnio 1 dalyje vartojami terminai „kastracija“ ir „sterilizacija“ derintini su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 9 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 13 straipsnio 2 dalyje vartojamu terminu „kastravimas“.
Iš nurodytų keičiamo įstatymo nuostatų turinio bei projekto aiškinamojo rašto teiginių akivaizdu, kad visais atvejais (tiek projekte minimų sterilizacijos ir kastracijos, tiek keičiamo įstatymo normose minimo kastravimo) turimas omenyje tapatus veiksmas – chirurginė procedūra tikslu panaikinti gyvūno lytinį aktyvumą ir gebėjimą susilaukti palikuonių. 3. Kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte apibrėžiant, koks naujas teisinis reguliavimas projektu siūlomas ir kokių teigiamų rezultatų laukiama, nurodoma: „Siekiant, kad kačių, šunų, šeškų ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre Lietuvoje vyktų sklandžiai ir nesukeltų gyvūnų augintiniams papildomų bereikalingų rūpesčių ir piniginių išlaidų, dėl sunkiai kontroliuojamo gyvūnų dauginimosi, teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą bei numato lėšas jos įgyvendinimui“ (tekstas – mūsų neredaguotas). Pažymėtina, kad pagal dabar galiojančias projektu keičiamo įstatymo nuostatas visos valstybės lygmeniu gyvūnų augintinių (kačių, šunų, šeškų ar kt.) kastravimo programų vykdymas ir/ar finansavimas nėra numatytas.
Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybės administracija <...> dalyvauja įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas“; keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad
„Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų
augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys“. Vadinasi, pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas gyvūnų augintinių, turinčių savininkus, galimų palikuonių atsiradimo (ar jų skaičiaus) kontrolė yra šių gyvūnų savininkų pareiga, kurios realizavimo būdai įstatymų reguliuojami tik tiek, kiek keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatos draudžia gyvūnus padaryti bešeimininkiais ar bepriežiūriais, juos žudyti, tokius veiksmus apibrėždamos kaip žiaurų elgesį su gyvūnais. Savivaldybės dalyvauja tik kontroliuojant bešeimininkių kačių populiacijos dydį, tačiau tik
organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas“). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad projektu iš esmės siūloma vykdyti visiškai naują bendravalstybinę programą, pagal kurią būtų kastruojami savininkus turintys gyvūnai augintiniai (katės, šunys ir šeškai?), ir ši programa būtų finansuojama valstybės lėšomis (visiškai ar iš dalies), siūlytina svarstyti, ar projektu siūlomas reguliavimas yra pakankamas.
Mūsų nuomone, stokojama nuostatų, reglamentuojančių minėtos programos turinį ir jos taikymo aprėptį, programą įgyvendinantį subjektą (subjektus), o galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje tokių nuostatų taip pat nėra. 4. Pagal projekto 2 straipsnį jis turėtų įsigalioti 2016 m. liepos 1 d. Nors kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis bus nežymus“, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo statuto 145 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog „Jeigu įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas“. 5. Seime yra įregistruotas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3952), kuriuo iš esmės siūloma spręsti tapačias problemas, kaip ir šiuo projektu. Todėl, mūsų nuomone, abiem projektais siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti svarstomas kompleksiškai. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2017-11-08
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas,
Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Vytautas Kamblevičius, Bronius Markauskas, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Simantė Kairienė, R. Juknevičius, padėjėja Renata Činskienė. Kviestieji asmenys: Edita Kriščiūnienė – Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja, Aleksandras Muzikevičius
Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės departamento Gyvulininkystės skyriaus vyr. specialistė, Giedrius Blekaitis - Gyvūnų sveikatingumo ir gerovės skyriaus vyr. veterinarijos gydytojas-valstybinis veterinarijos inspektorius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Teisės departamento išvada
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nustatyti, kad Vyriausybė ar jos įgaliota institucija „parengia gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą ir jos įgyvendinimui skiria lėšas“ (čia ir toliau – pabraukta mūsų).
Ši projekto nuostata svarstytina ir tikslintina tokiais aspektais:
subjektas, kuris Vyriausybės (ar jos įgaliotos institucijos) parengtą programą patvirtintų. Jei projekto 1 straipsnio 1 dalyje minima programa suprastina kaip teisės norminio akto dalis, programos parengimas Teisėkūros pagrindų įstatymo normų požiūriu tebūtų viena teisėkūros stadijų, todėl projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata vertintina kaip stokojanti aiškumo ir išbaigtumo. Kita vertus, atkreiptinas į keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatą, pagal kurią Vyriausybė (jos įgaliota institucija)
„koordinuoja gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų
rengimą ir jas tvirtina“. Mūsų nuomone, nurodyta keičiamo įstatymo nuostata pagal turinį apimtų ir projekto 1 straipsnio 1 dalyje įvardytos gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programos rengimą ir tvirtinimą. Todėl projekto
dalies 1 punkto kontekste, derintina su galiojančiomis keičiamo įstatymo normomis ir atitinkamai tikslintina;
<...> programą ir jos įgyvendinimui skiria lėšas“) galima būtų suprasti, kad abu veiksmus atliktų tas pat subjektas. Pažymėtina, kad valstybės biudžeto lėšų panaudojimas (jų skyrimas atitinkamoms programos) betarpiškai susijęs su valstybės biudžeto sudarymu, biudžeto projekto parengimu, kas pagal Konstituciją yra išimtinė Vyriausybės kompetencija.
Kita vertus, valstybės biudžeto lėšų skyrimas valstybės programoms įgyvendinti yra savaime suprantamas dalykas, todėl dažniausiai teisės aktuose, kuriuose minimos kokios nors programos, jis tiesiogiai neįvardijamas;
sterilizacijos programa“, nekonkretizuojant, kokius gyvūnus konkrečiai ši programa apimtų. Tuo tarpu projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto parengimą paskatino 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojusi keičiamo įstatymo nuostata, nustatanti kačių, šunų ir šeškų savininkų prievolę savo augintinius ženklinti mikroschemomis ir užregistruoti Gyvūnų augintinių registre. Nėra aišku, ar reikėtų suprasti, kad projekto 1 straipsnio 1 dalyje minima programa turėtų apimti šunų, kačių ir šeškų kastraciją ir sterilizaciją, ar visus gyvūnus augintinius, todėl projekto 1 straipsnio 1 dalies redakcija turi būti patikslinta, atsižvelgiant į siūlomo teisinio reguliavimo motyvus ir siekiamus tikslus. Pritarti Svarstomą XIIP-4015 įstatymo projektą Komitetas siūlo atmesti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
1
„kastracija“ ir „sterilizacija“ derintini su keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1
dalies 9 punkte, 5 straipsnio 1 dalies 4 punkte ir 13 straipsnio 2 dalyje vartojamu terminu „kastravimas“. Iš nurodytų keičiamo įstatymo nuostatų turinio bei projekto aiškinamojo rašto teiginių akivaizdu, kad visais atvejais (tiek projekte minimų sterilizacijos ir kastracijos, tiek keičiamo įstatymo normose minimo kastravimo) turimas omenyje tapatus veiksmas – chirurginė procedūra tikslu panaikinti gyvūno lytinį aktyvumą ir gebėjimą susilaukti palikuonių.
Pritarti Svarstomą XIIP-4015 įstatymo projektą Komitetas siūlo atmesti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
apibrėžiant, koks naujas teisinis reguliavimas projektu siūlomas ir kokių teigiamų rezultatų laukiama, nurodoma: „Siekiant, kad kačių, šunų, šeškų ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre Lietuvoje vyktų sklandžiai ir nesukeltų gyvūnų augintiniams papildomų bereikalingų rūpesčių ir piniginių išlaidų, dėl sunkiai kontroliuojamo gyvūnų dauginimosi, teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė priima gyvūnų kastracijos ir sterilizacijos programą bei numato lėšas jos įgyvendinimui“ (tekstas – mūsų neredaguotas). Pažymėtina, kad pagal dabar galiojančias projektu keičiamo įstatymo nuostatas visos valstybės lygmeniu gyvūnų augintinių (kačių, šunų, šeškų ar kt.) kastravimo programų vykdymas ir/ar finansavimas nėra numatytas. Keičiamo įstatymo 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad „Savivaldybės administracija <...> dalyvauja įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas“; keičiamo įstatymo 10 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad „Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys“.
Vadinasi, pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas gyvūnų augintinių, turinčių savininkus, galimų palikuonių atsiradimo (ar jų skaičiaus) kontrolė yra šių gyvūnų savininkų pareiga, kurios realizavimo būdai įstatymų reguliuojami tik tiek, kiek keičiamo įstatymo 4 straipsnio nuostatos draudžia gyvūnus padaryti bešeimininkiais ar bepriežiūriais, juos žudyti, tokius veiksmus apibrėždamos kaip žiaurų elgesį su gyvūnais. Savivaldybės dalyvauja tik kontroliuojant bešeimininkių kačių populiacijos dydį, tačiau tik 13 straipsnio 2 dalyje nustatyta apimtimi („įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas“). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad projektu iš esmės siūloma vykdyti visiškai naują bendravalstybinę programą, pagal kurią būtų kastruojami savininkus turintys gyvūnai augintiniai (katės, šunys ir šeškai?), ir ši programa būtų finansuojama valstybės lėšomis (visiškai ar iš dalies), siūlytina svarstyti, ar projektu siūlomas reguliavimas yra pakankamas. Mūsų nuomone, stokojama nuostatų, reglamentuojančių minėtos programos turinį ir jos taikymo aprėptį, programą įgyvendinantį subjektą (subjektus), o galiojančioje keičiamo įstatymo redakcijoje tokių nuostatų taip pat nėra. Pritarti Svarstomą XIIP-4015 įstatymo projektą Komitetas siūlo atmesti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada 2016-02-17 Nr. XIIP-40152 4.
įsigalioti 2016 m. liepos 1 d. Nors kartu su projektu pateiktame aiškinamajame rašte nurodoma, kad „Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų poreikis bus nežymus“, atkreiptinas dėmesys, kad Seimo statuto 145 straipsnio
įstatymui įgyvendinti reikės lėšų, susijusių su valstybės biudžeto koregavimu, toliau svarstant projektą turi būti pateikti projekto iniciatorių pasiūlymai bei Biudžeto ir finansų komiteto ir Vyriausybės išvados dėl galimų šių lėšų šaltinių, taip pat turi būti pateiktas ir svarstomas valstybės biudžeto įstatymo pakeitimo įstatymo projektas“. Pritarti Vyriausybės išvada gauta (2017-04-19 Nutarimas Nr. 305), kuria siūloma nepritarti įstatymo projektui. Svarstomą XIIP-4015 įstatymo projektą Komitetas siūlo atmesti. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada
apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3952), kuriuo iš esmės siūloma spręsti tapačias problemas, kaip ir šiuo projektu. Todėl, mūsų nuomone, abiem projektais siūlomas teisinis reguliavimas turėtų būti svarstomas kompleksiškai. Nepritarti Pastaboje minimas Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (Reg. Nr. XIIP-3952) – jau priimtas (2016.06.23 Įstatymas XII-2487), o svarstomą XIIP-4015 įstatymo projektą siūloma atmesti. 6. Europos teisės departamentas prie Teisingumo ministerijos 2016-02-22 Nr. XIIP-4015 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4015, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Svarstomą XIIP-4015 įstatymo projektą Komitetas siūlo atmesti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4.
įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Vyriausybė 2017-04-19 Nutarimas Nr. 305 Argumentai: Nepritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4015 (toliau – Įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte Lietuvos Respublikos Vyriausybei suteikta kompetencija koordinuoti gyvūnų gerovės ir apsaugos valstybinių strategijų ir programų rengimą ir jas tvirtinti, todėl Įstatymo projektas laikytinas pertekliniu, nes numatomo teisinio reguliavimo tikslas gali būti pasiekiamas ir nenustatant atitinkamų šio įstatymo pakeitimų – užtektų įgyvendinti 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatas. 2. Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 10 straipsnyje nustatyti gyvūnų veisimo reikalavimai. Šio straipsnio 3 dalyje nustatytas reikalavimas gyvūnų augintinių savininkui, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, užtikrinti, kad jo laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys. Pagal galiojančias keičiamo įstatymo nuostatas kontroliuoti gyvūnų augintinių, turinčių savininkus, galimų palikuonių atsiradimą (ar jų skaičių) yra šių gyvūnų savininkų pareiga, todėl savininkai turėtų saugoti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų arba, jeigu priima sprendimą kastruoti gyvūną, kastravimo išlaidas apmokėti patys. 3.
projekto rengimą paskatino nuo 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojęs privalomas kačių, šunų, šeškų ženklinimas mikroschemomis ir registravimas Gyvūnų augintinių registre. Aiškinamajame rašte nurodoma, kad Įstatymo projektas parengtas siekiant, nustačius privalomą gyvūnų ženklinimą, nesukelti visuomenėje įtampos dėl sunkiai kontroliuojamo gyvūnų dauginimosi. Kadangi nuo 2016 m. liepos 5 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 7 straipsnio pakeitimo įstatymui buvo atsisakyta privalomo kačių, šunų ir šeškų ženklinimo mikroschemomis, jeigu jie neišvežami iš Lietuvos ar į ją įvežami arba perkami /parduodami, Įstatymo projektas nebeaktualus. Pasiūlymas:
Nepritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4015. Pritarti Svarstomą XIIP-4015 įstatymo projektą Komitetas siūlo atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės Nutarimą nepritarti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo Nr. VIII-500 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4015, projektą atmesti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš –, susilaikė –. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Andriejus Andriejus Stančikas (Komiteto biuro patarėja, Simantė Kairienė)