Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 1 straipsnio 2 dalies pakeitimas Pripažinti 1 straipsnio 2 dalies 55 punktą netekusiu galios. Buvusius 55-60 punktus laikyti atitinkamai 55-59 punktais ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Nustatyti šias atmintinas dienas:
1) sausio 1-oji – Lietuvos vėliavos diena;
2) sausio 13-oji – Laisvės gynėjų diena;
3) sausio 15-oji – Klaipėdos krašto diena;
4) sausio 25-oji – Vilniaus pagarsinimo diena;
5) vasario 11-oji – Pasaulinė ligonių diena;
6) kovo 4-oji – Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena;
7) kovo 8-oji – Tarptautinė moterų solidarumo diena;
8) kovo 20-oji – Žemės diena;
9) kovo 27-oji – Tarptautinė teatro diena;
10) kovo 29-oji – Lietuvos įstojimo į NATO diena;
11) balandžio 6-oji – Saugaus eismo diena;
12) balandžio 7-oji – Pasaulinė sveikatos diena;
13) balandžio 15-oji – Kultūros diena;
14) balandžio 17-oji – Lietuvos energetikų d
15) balandžio 27-oji – Medicinos darbuotojų diena;
16) balandžio paskutinis sekmadienis – Pasaulinė gy
17) gegužės 1-oji – Lietuvos įstojimo į Europos Sąjungą diena;
18) gegužės 3-ioji – 1791 m. pirmosios rašytinės Konstitucijos Europoje diena;
19) gegužės 4-oji – Ugniagesių globėjo šv.
Florijono diena;
20) gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;
21) gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena;
22) gegužės 9-oji – Europos diena;
23) gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena;
24) gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena;
25) gegužės 17-oji – Pasaulinė informacinės visuomenės diena;
26) gegužės 21-oji – Lietuvos tautinių bendrijų diena;
27) gegužės trečiasis sekmadienis – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena;
28) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena;
29) birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena;
30) birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena;
31) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena;
32) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;
33) birželio 23-ioji – Birželio sukilimo di
34) liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;
35) liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena;
36) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena;
37) rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena;
38) rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena;
39) rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;
40) rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena;
41) rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč.
Florijono diena;
20) gegužės 7-oji – Spaudos atgavimo, kalbos ir knygos diena;
21) gegužės 8-oji – Antrojo pasaulinio karo aukų atminimo diena;
22) gegužės 9-oji – Europos diena;
23) gegužės 14-oji – Pilietinio pasipriešinimo diena;
24) gegužės 15-oji – Steigiamojo Seimo susirinkimo diena, Tarptautinė šeimos diena;
25) gegužės 17-oji – Pasaulinė informacinės visuomenės diena;
26) gegužės 21-oji – Lietuvos tautinių bendrijų diena;
27) gegužės trečiasis sekmadienis – Partizanų pagerbimo, kariuomenės ir visuomenės vienybės diena;
28) gegužės 25-oji – Tarptautinė dingusių vaikų diena;
29) birželio 1-oji – Tarptautinė vaikų gynimo diena;
30) birželio 3-ioji – Sąjūdžio diena;
31) birželio 14-oji – Gedulo ir vilties diena;
32) birželio 15-oji – Okupacijos ir genocido diena;
33) birželio 23-ioji – Birželio sukilimo di
34) liepos 15-oji – Žalgirio mūšio diena;
35) liepos 17-oji – Pasaulio lietuvių vienybės diena;
36) liepos paskutinis sekmadienis – Jūros diena ir Žvejų diena;
37) rugpjūčio 12-oji – Tarptautinė jaunimo diena;
38) rugpjūčio 23-ioji – Europos diena stalinizmo ir nacizmo aukoms atminti ir Baltijos kelio diena;
39) rugpjūčio 31-oji – Laisvės diena;
40) rugsėjo 1-oji – Mokslo ir žinių diena;
41) rugsėjo 8-oji – Šilinė (Švč. Mergelės Marijos gimimo diena), Vytauto Didžiojo karūnavimo ir Padėkos už Lietuvos nepriklausomybės ir laisvės apgynimą diena;
42) rugsėjo antrasis šeštadienis – Statybininkų diena;
43) rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena;
44) rugsėjo 23-ioji – Lietuvos žydų genocido atminimo diena;
45) rugsėjo 27-oji – Lietuvos socialinių darbuotojų diena;
46) rugsėjo 28-oji – Tuskulėnų aukų atminimo diena;
47) spalio 1-oji – Tarptautinė pagyvenusių žmonių diena;
48) spalio pirmasis šeštadienis – Kūno kultūros ir sporto diena;
49) spalio 5-oji – Tarptautinė mokytojų diena;
50) spalio 10-oji – Vietos savivaldos diena;
51) spalio antrasis šeštadienis – Derliaus diena;
52) spalio 16-oji – Mažosios Lietuvos gyventojų genocido diena;
53) spalio 20-oji – 1791 m.
Abiejų Tautų (Lietuvos ir Lenkijos) tarpusavio įžado paskelbimo diena;
54) spalio 25-oji – Konstitucijos diena;
55) lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena;
56) 55) lapkričio 16-oji – Tarptautinė tolerancijos diena;
57) 56) lapkričio 23-ioji – Lietuvos kariuomenės diena;
58) 57) lapkričio 30-oji – Mažosios Lietuvos prisijungimo prie Didžiosios Lietuvos akto diena;
59) 58) gruodžio 3-ioji – Lietuvos advokatūros diena;
60) 59) gruodžio 10-oji – Tarptautinė žmogaus teisių diena.“
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. lapkričio 1 d Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Seimo nariai Edvardas Žakaris Alma Monkauskaitė Edmundas Jonyla
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvoje ypač ryškias tradicijas išlaikė senoji lietuvių kalendorinė šventė – Vėlinės (lapkričio 2 d.), kuri iki šiol yra labai svarbi daugumai Lietuvos žmonių. Šios dienos pavadinimas turi gilias šaknis ir tiesiogiai siejasi su vėlių pagerbimu. Mūsų protėviai švęsdavo Vėlines (arba joms analogišką mirusiųjų pagerbimo šventę Ilges) bent porą savaičių, o ir šiais laikais žmonės Vėlinių laikotarpiu yra įpratę vykti į atkampiausias Lietuvos kapines pagerbti savo mirusių artimųjų, susitikti su giminėmis. 2006 m. Lietuva ratifikavo UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, pagal kurią būtent Vėlinės turėtų susilaukti išskirtinio statuso – kaip ypatingu savitumu ir gyvybingumu pasižyminti mirusiųjų pagerbimo tradicinė šventė. Mūsų valstybė yra atsakinga už jos išsaugojimą, todėl turėtų sudaryti sąlygas žmonėms puoselėti senąsias šventės tradicijas. Vis dėlto dar nuo sovietmečio Vėlinės lapkričio 2-ąją yra darbo diena, iki šiol Lietuvos žmonėms nesudaromos galimybės tą dieną aplankyti tolimesnius artimųjų kapus. Vėlinių negali pakeisti religinė Visų Šventųjų diena, švenčiama lapkričio 1 d., kuri skirta pagerbimui tų šventųjų, kurie bažnytiniame katalikų kalendoriuje neturi savo atskiros dienos. Iš esmės Visų Šventųjų dienos paskirtis nėra susijusi su kapų lankymu, tačiau žmonės, pasinaudodami tik tuomet gaunamu laisvadieniu, pavertė šią dieną pagrindine kapų lankymo diena. Kita vertus, vienos dienos nepakanka aplankyti tolimesnėse Lietuvos vietose esančius kapus, ypač dėl sumažėjusių galimybių pasinaudoti visuomeniniu transportu, šiais sunkmečio metais kursuojančiu labai retai.
Siekiant sudaryti galimybes Lietuvos žmonėms puoselėti mūsų kultūrai išskirtines mirusiųjų pagerbimo tradicijas ir užtikrinti Lietuvos įsipareigojimą įgyvendinti Nematerialaus kultūros paveldo konvenciją, Etninės kultūros globos taryba siūlo lapkričio 2-ąją – Vėlines įteisinti kaip švenčių dieną papildant Darbo kodeksą ir atitinkamai išbraukiant Vėlines iš Atmintinų dienų įstatymo. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas Edvardas Žakaris. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Lietuva šiuo metu turi 15 švenčių dienų, tačiau iš jų 3 šventės būna tik sekmadieniais (Velykų sekmadienis, Motinos ir Tėvo dienos). Su sekmadieniais ar šeštadieniais sutampančias 3 švenčių dienas taip pat turi dar 9 Europos šalys, mažiau tokių švenčių (po 2 sekmadienius arba, kaip Čekija, tik 1 sekmadienį) turi 19 šalių, didesnį su savaitgaliais sutampančių švenčių skaičių turi tik 2 šalys (Suomija – 4 dienas, Švedija – 5 dienas). Nė viena iš tyrinėtų 30-ies Europos šalių neturi sekmadienį švenčiamos Tėvo dienos, tik Bulgarija turi sekmadienį švenčiamą Motinos dieną. Tačiau net 15 Europos šalių yra paskelbusios švenčių diena sekmadienį švenčiamas Sekmines (2013 m. pagal katalikų kalendorių – gegužės 19 d., pagal ortodoksų – gegužės 23 d.). Visos tyrinėtos šalys yra paskelbusios švenčių diena Velykų sekmadienį (2013 m. pagal katalikus – kovo 31 d., pagal ortodoksus – gegužės 5 d.).
Tokį skirtingą švenčių dienų sutapatinimą su šventiniais sekmadieniais (ir kartais šeštadieniais) reikia turėti omenyje lyginant visų šalių švenčių dienų bendrą skaičių: tiek pat kaip Lietuva švenčių dienų turi 3 šalys (Čekija, Latvija ir Liuksemburgas), mažiau švenčių – 15 šalių, daugiau švenčių – 12 šalių. Skaičiuojant švenčių dienų skaičių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių, Lietuva kasmet turi tik 12 švenčių dienų. Tiek pat kaip Lietuva švenčių dienų be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 6 šalys – Austrija, Belgija, Čekija, Latvija, Lenkija, Slovėnija. Daugiau už Lietuvą švenčių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 13 šalių – Kipras (16 dienų), Slovakija, Malta ir Lichtenšteinas (po 15 dienas), Prancūzija (14 d.), Portugalija (13 d. + 4 šventės atskiruose regionuose), Kroatija (13 d.), Ispanija (13 d. + 17 švenčių regionuose), Jungtinė Karalystė (8 d. + 36 šventės regionuose), Liuksemburgas (11 d. + 2 regionuose), Islandija (12 d. + 2 šventiniai pusdieniai), Bulgarija (11 d. + 2 šventiniai pusdieniai), Vokietija (9 d. + 7 šventės regionuose). Mažiau už Lietuvą švenčių be šventinių sekmadienių ir šeštadienių turi 11 šalių – Suomija, Italija ir Graikija (po 11), Estija, Norvegija, Nyderlandai, Rumunija ir Vengrija (po 10 dienų), Airija (9 d. + 1 regione), Danija ir Rumunija (po 9 dienas). Daugelis Europos šalių turi pastoviai nedarbo dienomis skelbiamus šventinius pirmadienius, antradienius, ketvirtadienius ir penktadienius, siejamus su Velykomis, Šeštinėmis, Sekminėmis ir Devintinėmis, rečiau – Užgavėnėmis. Daugiausia tokių dienų pasitaiko Velykų laikotarpiu, nes kai kurios šalys jas pradeda švęsti nuo Didžiojo ketvirtadienio iki 2-osios Velykų dienos imtinai, arba bent skelbiama nedarbo diena 2-oji Velykų diena pirmadienį (25-iose šalyse) ir Didysis penktadienis (18-oje šalių).
Taip pat populiaru pastoviai ketvirtadieniais švęsti Šeštines (2013 m. gegužės 9 d., nedarbo diena paskelbta 12-oje šalių), pirmadieniais – Sekminių antrąją dieną (2013 m. gegužės 20 d. nedarbo diena paskelbta 8-iose šalyse), ketvirtadieniais – Devintines (2013 m. gegužės 30 d., nedarbo diena paskelbta 5-iose šalyse). Lietuva priskiriama toms šalims, kurios turi mažiausiai tokių niekada nesutampančių su savaitgaliais švenčių dienų – tik Velykų pirmadienį, kai tuo tarpu net 25 Europos šalys tokių dienų turi daugiau. Palyginimui pateikiamas niekada nesutampančių su savaitgaliais švenčių dienų skaičius iš įvairių šalių: po 1 dieną. – Lietuva, Čekija, Estija, Italija, Malta, Slovėnija; po 2 dienas – Bulgarija, Ispanija, Kroatija, Latvija, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Vengrija; po 3 dienas – Austrija, Belgija, Lichtenšteinas, Liuksemburgas, Portugalija ir Švedija; po 4 dienas – Graikija, Nyderlandai, Prancūzija, Suomija ir Vokietija; po 5 dienas –Airija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Islandija ir Kipras;
sutampa su savaitgaliais – 2016 m. Lietuvoje tokiu būdu „prapuola“ 3 švenčių dienos (gegužės 1 d., gruodžio 24 ir 25 d.). Turint omenyje, kad dar 3 šventės Lietuvoje yra nuolat sutampančios su sekmadieniais, 2016 m. realus švenčių dienų skaičius Lietuvoje sudarys tik 9 dienas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Priėmus įstatymo projektą įmonėse, įstaigose ir organizacijose būtų nedirbama kiekvienų metų lapkričio 2-ąją – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) dieną. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
keisti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymą NR. VIII-397
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte naujos sąvokos neapibrėžiamos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Nereikės 12.
Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymo įgyvendinimui reikės papildomų biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: “Vėlinės“ 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra. Teikia: Seimo nariai Edvardas Žakaris Alma Monkauskaitė Edmundas Jonyla
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-02- Nr. Į 2016-02-08 Nr. S-2016-736 dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ATMINTINŲ DIENŲ ĮSTATYMO NR. VIII-397 1 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-4002 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. vasario 8 d. raštu Nr. S-2016-736 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-4002, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-02-08 Nr. XIIP-4002 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas: Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintose Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijose nustatytus teisės technikos reikalavimus:
dalys straipsnio pavadinime nenurodomos. 2. Atsižvelgiant į tai, kad pagal šiuo metu galiojančią Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies redakciją lapkričio 2-oji – Mirusiųjų atminimo (Vėlinių) diena kaip atmintina diena yra numatyta ne šios dalies 55, bet 56 punkte, todėl turėtų būti pripažįstas netekusiu galios 56 punktas. 3. Projekto 1 straipsnio pakeitimo esmėje brauktinas antras sakinys, kadangi pripažinus netekusiu galios teisės akto straipsnį, jo dalį (jei ji turi eilės numerį) ar punktą, po jų einančių straipsnių, jų dalių ar punktų pernumeruoti nereikia. Kartu projekto 1 straipsnio tekste neturi būti dėstomas visas keičiamo 1 straipsnio 2 dalies tekstas. 4. Įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašytinos mažosiomis neparyškintomis raidėmis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]