Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:
6) Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) sutuoktinio valstybinė pensija. Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai – iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.“
Papildyti 2 straipsnį 3 dalimi:
„Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos valstybinės pensijos dydžio matas yra Respublikos Prezidento darbo užmokestis.“
Papildyti įstatymą III¹ skyriumi:
15¹ straipsnis. Teisė gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją, šios pensijos dydis Teisę gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją turi asmuo, kuris, būdamas Respublikos Prezidento sutuoktiniu, Respublikos Prezidento kadencijos (kadencijų) metu ne mažiau kaip 3 metus vykdė valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio (toliau – Respublikos Prezidento sutuoktinis) funkcijas.
Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriama ir mokama Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, sukakęs senatvės pensijos amžių arba yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo, neturi draudžiamųjų pajamų, kurių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, ir negauna kitos valstybinės pensijos. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis – 15 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis nustatomas pagal Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydį, galiojantį tą mėnesį, už kurį ši pensija mokama. Pasikeitus Respublikos Prezidento darbo užmokesčiui, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydį pensiją mokanti institucija nustato iš naujo. Jeigu Respublikos Prezidento sutuoktinis, gaunantis Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją, išrinkus Respublikos Prezidentą naujai kadencijai, pradeda vykdyti valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas, paskirtoji Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija nemokama, kol jis vykdo šias funkcijas. 15² straipsnis.
15² straipsnis. Teisė gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio našlaičių valstybinę pensiją, šios pensijos dydis Teisę gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio našlaičių valstybinę pensiją (toliau šiame skyriuje – našlaičių valstybinė pensija) turi mirusio Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos gavėjo našlaičiai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai:
1) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai);
2) pilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais iki pilnametystės ir visą laiką nuo pilnametystės yra nedarbingi ar iš dalies darbingi;
3) pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių studijų programą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti valstybinę našlaičio pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Įvaikinus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus našlaičius, jų teisė gauti našlaičių valstybinę pensiją išlieka. Našlaičių valstybinės pensijos dydis – 30 procentų mirusiajam priklausiusios Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio, jeigu teisę gauti našlaičių valstybinę pensiją turi vienas našlaitis. Jei tokią teisę turi daugiau našlaičių, kiekvienam skiriama po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 100 procentų viso Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio. 15³ straipsnis.
15³ straipsnis. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, našlaičių valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija ir našlaičių valstybinė pensija (toliau šiame straipsnyje kartu – valstybinės pensijos) skiriamos ir mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Skiriant ir mokant našlaičių valstybinę pensiją, taip pat taikomos šio įstatymo 3 straipsnio 1–3 dalių nuostatos. Sprendimą skirti valstybinę pensiją priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu. Valstybinė pensija skiriama nuo teisės į šią pensiją įgijimo dienos. Valstybines pensijas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moka Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį. Laiku negauta ar neišmokėta valstybinė pensija išmokama už visą praėjusį laiką nuo teisės ją gauti įgijimo dienos. Nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama. Sprendimas dėl valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į pensiją atsiradimo dienos. Valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam valstybinę pensiją mokančiai institucijai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai mokėti, per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama valstybinė pensija, permokėta suma išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinės pensijos gavėjas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kiekvienų metų pabaigoje valstybinę pensiją mokančiai institucijai privalo pateikti paties pasirašytą pareiškimą, patvirtinantį, kad jis gyvena užsienio valstybėje. Iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos nepateikus šio pareiškimo, valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, o šį pareiškimą pateikus – atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu valstybinės pensijos gavėjui teisė gauti šią pensiją yra išlikusi. Jeigu valstybinę pensiją mokanti institucija duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai, ji privalo informuoti valstybinės pensijos gavėją, kad tokios informacijos pateikti nereikia. Valstybinės pensijos gavėjui mirus, jį palaidojusiems asmenims išmokama valstybinė pensija už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos valstybinės pensijos už vieną mėnesį dydžio suma.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki šio įstatymo įsigaliojimo priima šio
įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Lietuvos Respublikos valstybinės pensijos Lietuvos Respublikoje nustatomos šios valstybinės pensijos:
6) Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) sutuoktinio valstybinė pensija. Mokslininkų valstybinės pensijos nustatomos laikinai – iki papildomo mokslininkų pensinio draudimo sistemos sudarymo. Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinės pensijos, taip pat nukentėjusiųjų asmenų valstybinės pensijos, taip pat Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriamos pagal šį įstatymą. Pareigūnų ir karių, mokslininkų bei teisėjų valstybinės pensijos skiriamos pagal specialius įstatymus.“
Papildyti 2 straipsnį 3 dalimi:
„Šio įstatymo 1 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos valstybinės pensijos dydžio matas yra Respublikos Prezidento darbo užmokestis.“
Papildyti Įstatymą III¹ skyriumi:
15¹ straipsnis. Teisė gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją, šios pensijos dydis Teisę gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją turi asmuo, kuris, būdamas Respublikos Prezidento sutuoktiniu, Respublikos Prezidento kadencijos (kadencijų) metu ne mažiau kaip 3 metus vykdė valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio (toliau – Respublikos Prezidento sutuoktinis) funkcijas.
Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriama ir mokama Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, sukakęs senatvės pensijos amžių arba yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo, neturi draudžiamųjų pajamų, kurių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Valstybinio socialinio draudimo įstatyme, ir negauna kitos valstybinės pensijos. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis – 15 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydis nustatomas pagal Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydį, galiojantį tą mėnesį, už kurį ši pensija mokama. Pasikeitus Respublikos Prezidento darbo užmokesčiui, Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydį pensiją mokanti institucija nustato iš naujo. Jeigu Respublikos Prezidento sutuoktinis, gaunantis Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją (toliau – Respublikos Prezidento sutuoktinis valstybinės pensijos gavėjas), išrinkus Respublikos Prezidentą naujai kadencijai, pradeda vykdyti valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas, paskirtoji Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija nemokama tol, kol jis vykdo šias funkcijas. 15² straipsnis.
15² straipsnis. Teisė gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio našlaičių valstybinę pensiją, šios pensijos dydis Teisę gauti Respublikos Prezidento sutuoktinio našlaičių valstybinę pensiją (toliau šiame skyriuje – našlaičių valstybinė pensija) turi mirusio Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos gavėjo našlaičiai, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai:
1) nepilnamečiai vaikai (įvaikiai);
2) pilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais iki pilnametystės ir visą laiką nuo pilnametystės yra nedarbingi ar iš dalies darbingi;
3) pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių studijų programą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, turinčius teisę gauti valstybinę našlaičio pensiją iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Įvaikinus šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytus našlaičius, jų teisė gauti našlaičių valstybinę pensiją išlieka. Našlaičių valstybinės pensijos dydis – 30 procentų mirusiam Respublikos Prezidento sutuoktiniui valstybinės pensijos gavėjui priklausiusios Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio, jeigu teisę gauti našlaičių valstybinę pensiją turi vienas našlaitis. Jeigu tokią teisę turi daugiau našlaičių, našlaičių valstybinė pensija kiekvienam iš jų po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 100 procentų viso Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio. 15³ straipsnis.
15³ straipsnis. Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos, našlaičių valstybinės pensijos skyrimas ir mokėjimas Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija ir našlaičių valstybinė pensija (toliau šiame straipsnyje kartu – valstybinės pensijos) skiriamos ir mokamos vadovaujantis šiuo įstatymu Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos patvirtintais Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo nuostatais. Skiriant ir mokant našlaičių valstybinę pensiją, taip pat taikomos šio įstatymo 3 straipsnio 1, 2 ir-3 dalių nuostatos. Sprendimą skirti valstybinę pensiją priima Vyriausybė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos teikimu. Valstybinė pensija skiriama nuo teisės į šią pensiją įgijimo dienos. Valstybines pensijas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų moka Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija. Valstybinės pensijos mokamos už praėjusį mėnesį. Laiku negauta ar neišmokėta valstybinė pensija išmokama už visą praėjusį laikotarpį nuo teisės ją gauti įgijimo dienos. Nuteistiems už tyčinių nusikaltimų padarymą asmenims valstybinė pensija neskiriama, o paskirtoji nemokama. Sprendimas dėl valstybinės pensijos skyrimo asmeniui, kuris yra įtariamasis arba kaltinamasis baudžiamajame procese, priimamas nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus teismo nuosprendžiui. Nutraukus ikiteisminį tyrimą, baudžiamąją bylą arba įsiteisėjus išteisinamajam nuosprendžiui valstybinė pensija skiriama už visą laikotarpį nuo teisės į šią pensiją atsiradimo dienos. Valstybinės pensijos gavėjas privalo pranešti jam valstybinę pensiją mokančiai institucijai apie aplinkybes, turinčias įtakos pensijai mokėti, per 10 darbo dienų nuo šių aplinkybių atsiradimo dienos. Jeigu apie tai laiku nepranešama ir dėl to permokama valstybinė pensija, permokėta suma išieškoma Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
Valstybinės pensijos gavėjas, Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka deklaravęs išvykimą iš Lietuvos Respublikos, kiekvienų metų pabaigoje valstybinę pensiją mokančiai institucijai privalo pateikti paties pasirašytą pareiškimą, patvirtinantį, kad jis gyvena užsienio valstybėje. Iki kiekvienų metų gruodžio 31 dienos nepateikus šio pareiškimo, valstybinės pensijos mokėjimas sustabdomas nuo ateinančių metų sausio 1 dienos, o šį pareiškimą pateikus – atnaujinamas nuo mokėjimo sustabdymo dienos, jeigu valstybinės pensijos gavėjui teisė gauti šią pensiją yra išlikusi. Jeigu valstybinę pensiją mokanti institucija duomenis apie tai, kad asmuo gyvena užsienio valstybėje arba kad yra gyvas ir yra tam tikroje vietovėje, iš kitos valstybės kompetentingos įstaigos gauna tiesiogiai, ji privalo informuoti valstybinės pensijos gavėją, kad tokios informacijos pateikti nereikia. Valstybinės pensijos gavėjui mirus, jį palaidojusiems asmenims išmokama valstybinė pensija už mirties mėnesį, jei ji dar nebuvo išmokėta, ir paskirtos valstybinės pensijos už vieną mėnesį dydžio suma.“
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
nR. x-980 PAKEITIMO
aiškinamasis raštas
rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) 2014 m. liepos 3 d. nutarimu Nr. KT34-N9/2014
„Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos
įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ (toliau – Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimas) pripažino, kad Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo 4 straipsnio nuostata, kuria mirusio Lietuvos Respublikos Prezidento (toliau – Respublikos Prezidentas) sutuoktiniui Lietuvos Respublikos piliečiui nustatyta teisė gauti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 52 straipsniui ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarime pažymėta, kad teisinis reguliavimas, kai įtvirtinta teisė gauti iš esmės kitokią, daug didesnio dydžio socialinę paramą (Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą), negu ji užtikrinama kitiems asmenims našlystės atveju, vertintinas kaip įtvirtinantis privilegiją dėl asmens socialinės padėties. Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo Nr. X-980 pakeitimo įstatymo projekto (toliau
Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimą. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama daugiau kaip pusė Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo (toliau – Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymas) straipsnių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, šis įstatymas dėstomas nauja redakcija. Su Įstatymo projekto Nr.
Su Įstatymo projekto Nr. 1 tikslais nesusijusios Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatymo nuostatos išliktų nepakitusios, išskyrus siūlymą patikslinti vartojamas sąvokas dėl aukštųjų mokyklų studijų formų su apibrėžtomis Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme. Kartu teikiamas Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 1, 2 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo III¹ skyriumi įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas Nr. 2), kurio tikslas – nustatyti teisę Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinę pensiją (toliau – valstybinė pensija) gauti Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktiniui, kuris, būdamas Respublikos Prezidento sutuoktiniu, Respublikos Prezidento kadencijos (kadencijų) metu ne mažiau kaip 3 metus vykdė valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas. Įstatymo projektas Nr. 2, kuris yra Įstatymo projekto Nr. 1 lydimasis teisės aktas, parengtas įvertinus tai, kad Respublikos Prezidento pareigų vykdymo laikotarpiu jo sutuoktinis privalo atlikti tam tikras pareigas: kaip Respublikos Prezidentą lydintis asmuo, vykdo valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas, oficialių priėmimų, vizitų šalies viduje ir užsienio valstybėse metu atstovauja aukščiausiajam šalies valdžios pareigūnui – Respublikos Prezidentui, vadinasi, ir pačiai valstybei, atlieka tam tikras reprezentacines funkcijas, kurioms reikalingos pastangos, valia, pasiaukojimas, laikas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Lietuvos Respublikos Seimo valdyba 2014 m. liepos 30 d. priėmė protokolinį sprendimą Nr. SV-S-716 „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimo Nr.
KT34-N9/2014
„Dėl Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos
įstatymo (2006 m. gruodžio 12 d. redakcija) kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ įgyvendinimo“ ir kreipėsi į Lietuvos Respublikos Vyriausybę dėl Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimo, kuriuo Respublikos Prezidento rentos įstatymo 4 straipsnio nuostata dėl mirusio Respublikos Prezidento sutuoktinio teisės gauti Respublikos Prezidento valstybinę našlių rentą pripažinta prieštaraujančia Lietuvos Respublikos Konstitucijai, įgyvendinimo. Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau
Akulavičienė, tel. 266 4220, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatyme nustatyta:
valstybinės rentos įstatymu mirusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui Lietuvos Respublikos piliečiui, nepaisant amžiaus, buvo nustatyta teisė gauti
Prezidento valstybinę našlių rentą.
Taip pat buvo nustatyta, kad Respublikos Prezidento valstybinė našlių renta neskiriama, o paskirtoji valstybinė renta nemokama, kol Respublikos Prezidento našlys (našlė) turi draudžiamųjų pajamų;
Nr. 2 aptarti teisiniai santykiai nėra reguliuojami. 4. Įstatymų projektuose siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu Nr.
1 siūloma:
Prezidento našlaičių valstybinę rentą, turi šie Respublikos Prezidento našlaičiai: nepilnamečiai vaikai (įvaikiai); pilnamečiai vaikai (įvaikiai), jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais iki pilnametystės ir visą laiką nuo pilnametystės yra nedarbingi ar iš dalies darbingi; pilnamečiai vaikai (įvaikiai), kurie mokosi pagal bendrojo ugdymo programą, pirmą kartą įgyja pirmąją kvalifikaciją pagal formaliojo profesinio mokymo programą arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinių studijų programą ir pirmą kartą įgyja bakalauro ar magistro laipsnį, iki mokymosi arba studijų pagal šias programas baigimo (išskyrus bendrojo ugdymo programų mokinius, kurie turi teisę gauti Respublikos Prezidento našlaičių valstybinę rentą iki tų metų, kuriais jie baigia mokytis pagal šias programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Įstatymo projektu Nr.
Įstatymo projektu Nr. 2 siūloma:
programas, rugpjūčio 31 d.), bet ne ilgiau, iki jiems sukaks 24 metai. Siūloma nustatyti, kad šios našlaičių valstybinės pensijos dydis – 30 procentų mirusiajam priklausiusios Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio, jeigu teisę gauti našlaičių valstybinę pensiją turi vienas našlaitis. Jei tokią teisę turėtų daugiau našlaičių, siūloma kiekvienam skirti po lygiai, bet ne daugiau kaip po 30 procentų ir ne daugiau kaip 100 procentų viso Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos dydžio.
Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog valstybinių pensijų ypatumai leidžia įstatymų leidėjui, atsižvelgiant į visas reikšmingas aplinkybes ir paisant Konstitucijos normų bei principų, nustatyti atitinkamas šių pensijų skyrimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d.,
gali būti nustatytas maksimalus tokių pensijų dydis, taip pat gali būti įtvirtinti įvairūs tokios pensijos maksimalaus dydžio nustatymo būdai; įstatymų leidėjo diskrecija nustatant valstybinių pensijų skyrimą yra platesnė nei reglamentuojant kitas pensijas, jų skyrimo sąlygos gali būti labai įvairios ir priklausyti, inter alia, nuo tarnybos ypatumų, ekonominių valstybės išgalių (Konstitucinio Teismo 2008 m. gruodžio 24 d. nutarimas). Be to, Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikriems asmenims, priklausantiems skirtingoms kategorijoms, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (inter alia, Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d., 2006 m. rugsėjo 26 d., 2006 m. gruodžio 21 d., 2009 m. kovo 2 d., 2011 m. birželio 21 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. liepos 5 d. nutarimai).
Respublikos Prezidento sutuoktiniui teisę į valstybinę pensiją siūloma sieti su bendrosiomis valstybinių pensijų gavimo sąlygomis – Lietuvos Respublikos pilietybe, pensiniu amžiumi (netektu darbingumu). Valstybinę pensiją siūloma skirti Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktiniui – Lietuvos Respublikos piliečiui, jeigu jis yra sukakęs senatvės pensijos amžių arba yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo, neturi draudžiamųjų pajamų ir negauna valstybinės pensijos ar kitos iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto mokamos periodinės pensinio pobūdžio išmokos. Kaip vieną iš sąlygų valstybinei pensijai skirti siūloma nustatyti, kad valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytos Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijos buvo vykdomos ne mažiau kaip 3 metus, t. y., didesnę Respublikos Prezidento kadencijos dalį, kad Respublikos Prezidento sutuoktinio indėlis, vykdant minėtas pareigas, būtų pakankamai svarus. Siūloma nustatyti, kad valstybinės pensijos dydis yra 15 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį. Šiai pensijai skirti būtiną 3 metų valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytų Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijų vykdymą turės pagrįsti asmenį pensijai teikianti Respublikos Prezidento kanceliarija.
Siūlymas Respublikos Prezidento sutuoktiniui nustatyti didesnę valstybinę pensiją, kurios dydis – 15 procentų Respublikos Prezidento darbo užmokesčio dydžio per mėnesį, grindžiamas išskirtiniu Respublikos Prezidento sutuoktinio statusu, kuris neatsietinas nuo Respublikos Prezidento statuso (atstovavimu Respublikos Prezidentui ir pačiai valstybei), siekiant užtikrinti socialinį aprūpinimą, kuris padėtų išlaikyti asmens orumą atitinkančias gyvenimo sąlygas sukakus senatvės pensijos amžių ar negalios atvejais. Taip pat, sistemiškai įvertinus kitų pensinio pobūdžio išmokų, skiriamų už tarnybą ar atliktas pareigas, skyrimo ir mokėjimo sąlygas (pvz., Respublikos Prezidento valstybinė renta skiriama tik nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams ir nemokama Respublikos Prezidentą išrinkus naujai kadencijai; pareigūnų ir karių valstybinės pensijos neskiriamos asmenims, net jei jie atitinka visas kitas skyrimo sąlygas, jei pareigūnai ir kariai toliau tęsia statutinę tarnybą, taip pat šios pensijos nemokamos asmenims grįžus į tarnybą), siūloma nustatyti teisę gauti valstybinę pensiją tik nutrūkus Respublikos Prezidento įgaliojimams, o išrinkus Respublikos Prezidentą naujai kadencijai ir jo sutuoktiniui vėl pradėjus vykdyti valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas, paskirtos valstybinės pensijos siūloma nemokėti, kol jis vykdo šias funkcijas. Priėmus Įstatymo projektą Nr. 1, bus įgyvendintas Konstitucinio Teismo 2014 m. liepos 3 d. nutarimas. Priėmus Įstatymo projektą Nr.
Priėmus Įstatymo projektą Nr. 2, Respublikos Prezidento kadenciją baigusio Respublikos Prezidento sutuoktiniui, kuris ne mažiau kaip 3 metus vykdė valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas, bus užtikrintas toks socialinis (materialinis) aprūpinimas, kuris atitiktų išskirtinį valstybės vadovo sutuoktinio statusą ir jo orumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Atsižvelgiant į tai, kad teikiamais Įstatymų projektais nenumatoma reguliuoti Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytų visuomeninių santykių, Įstatymų projektų antikorupcinis vertinimas neatliktas. Įstatymų projektų priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimti įstatymai tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą kitų įstatymų keisti ir naujų priimti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai yra parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymų projektuose naujų sąvokų nepateikiama. 10.
pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Priėmus Įstatymą Nr. 1, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2016 m. birželio 1 d. pateikti tvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. vasario 13 d. nutarimo Nr. 197 „Dėl Respublikos Prezidento valstybinės rentos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Priėmus Įstatymą Nr. 2, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija turės parengti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybei iki 2016 m. birželio
Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinės pensijos skyrimo ir mokėjimo nuostatų patvirtinimo“ projektą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto Nr. 1 nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. Įstatymo projektu Nr. 2 siūlomoms nuostatoms įgyvendinti, jeigu vienam Respublikos Prezidento sutuoktiniui būtų paskirta valstybinė pensija, kasmet iš valstybės biudžeto prireiktų papildomai skirti 12 919 eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymų projektus specialistų vertinimų ir išvadų nebuvo negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto Nr.
jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „Respublikos Prezidento renta“,
„Respublikos Prezidento našlaičių valstybinė renta“. Reikšminiai Įstatymo projekto Nr. 2 žodžiai, kurių reikia
jam įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2016-01-26 Nr. XIIP-3981 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
valstybinę pensiją, kurią turėtų teisę gauti Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Prezidento sutuoktiniu, Respublikos Prezidento kadencijos (kadencijų) metu ne mažiau kaip 3 metus vykdė valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas. Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 punkte numatyta, kad toks teisinis reguliavimas siūlomas įvertinus tai, kad Respublikos Prezidento pareigų vykdymo laikotarpiu jo sutuoktinis privalo atlikti tam tikras pareigas: kaip Respublikos Prezidentą lydintis asmuo, vykdo valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas, oficialių priėmimų, vizitų šalies viduje ir užsienio valstybėse metu atstovauja aukščiausiajam šalies valdžios pareigūnui – Respublikos Prezidentui, vadinasi, ir pačiai valstybei, atlieka tam tikras reprezentacines funkcijas, kurioms reikalingos pastangos, valia, pasiaukojimas, laikas“. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą, nesant Respublikos Prezidento sutuoktinio ar negalint jam dalyvauti, atitinkamas valstybinio ir
(ar) diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas atlieka kitas Respublikos Prezidento pasirinktas asmuo – Respublikos Prezidentą lydintis asmuo (Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 2 straipsnio 1 dalis).
Kartu šiame įstatyme yra nustatomos atitinkamos socialinės garantijos ne tik Respublikos Prezidento sutuoktiniui, bet ir jį lydinčiam asmeniui (Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 17 ir 19 straipsniai). Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis tik Respublikos Prezidento sutuoktiniui teisę gauti valstybinę pensiją, yra objektyviai pateisinamas kitų asmenų, vykdžiusių tas pačias valstybinio ir (ar) diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, atžvilgiu. 2. Tikslintinos įstatymo projekto 3 straipsniu dėstomo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 1 ir 7 dalys, kadangi neaišku, kokios ,,valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytos Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijos“ turimos omenyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-06-28 Nr. XIIP-3981(2) Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus, tačiau, atsižvelgiant į įstatymų leidybos procedūras, į tai, kad Vyriausybė turės parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlytina nustatyti vėlesnę įstatymo įsigaliojimo datą, atitinkamai patikslinant įstatymo projekto 4 straipsnį. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
REIKALŲ IR DARBO komitetas
O S
posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: K. Miškinienė – komiteto pirmininkė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Kazlavickas, D. Kuodytė, J. Kvetkovskij, R. Sargūnas, A. Sysas, J. Varkala, M. Zasčiurinskas; komiteto biuro vedėja E. Bulotaitė, komiteto biuro patarėja I. Kuodienė, komiteto biuro padėjėja I. Žukauskaitė, kviestieji asmenys: G. Klimavičius – socialinės apsaugos ir darbo viceministras, A. Aranauskienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento direktorė, D. Akulavičienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Valstybinių pensijų skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-26 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
sutuoktinio valstybinę pensiją, kurią turėtų teisę gauti Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyje nustatytais pagrindais, sutuoktinis, kuris, būdamas Respublikos Prezidento sutuoktiniu, Respublikos Prezidento kadencijos (kadencijų) metu ne mažiau kaip 3 metus vykdė valstybiniame ir
(ar) diplomatiniame protokole nustatytas Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijas.
Įstatymo projekto aiškinamojo rašto 1 punkte numatyta, kad toks teisinis reguliavimas siūlomas įvertinus tai, kad Respublikos Prezidento pareigų vykdymo laikotarpiu jo sutuoktinis privalo atlikti tam tikras pareigas: kaip Respublikos Prezidentą lydintis asmuo, vykdo valstybiniame ir
(ar) diplomatiniame protokole nustatytas funkcijas, oficialių priėmimų, vizitų šalies viduje ir užsienio valstybėse metu atstovauja aukščiausiajam šalies valdžios pareigūnui – Respublikos Prezidentui, vadinasi, ir pačiai valstybei, atlieka tam tikras reprezentacines funkcijas, kurioms reikalingos pastangos, valia, pasiaukojimas, laikas“. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymą, nesant Respublikos Prezidento sutuoktinio ar negalint jam dalyvauti, atitinkamas valstybinio ir
(ar) diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas atlieka kitas Respublikos Prezidento pasirinktas asmuo – Respublikos Prezidentą lydintis asmuo (Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 2 straipsnio 1 dalis). Kartu šiame įstatyme yra nustatomos atitinkamos socialinės garantijos ne tik Respublikos Prezidento sutuoktiniui, bet ir jį lydinčiam asmeniui (Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 17 ir 19 straipsniai).
Todėl atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar įstatymo projekte siūlomas teisinis reguliavimas, nustatantis tik Respublikos Prezidento sutuoktiniui teisę gauti valstybinę pensiją, yra objektyviai pateisinamas kitų asmenų, vykdžiusių tas pačias valstybinio ir
(ar) diplomatinio protokolo nustatytas funkcijas, atžvilgiu. Nepritarti. Įstatymo projektu teikiamas siūlymas nustatyti valstybinę pensiją Prezidento sutuoktiniui susijęs su asmens, kuris užtikrino tinkamą atstovavimą Respublikos Prezidentui (ir pačiai valstybei) vykdant valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokolo nustatytas funkcijas ne mažiau kaip 3 metus, įvertinimu. Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 17 ir 19 straipsniuose Respublikos Prezidentą lydinčiam asmeniui nustatytos atitinkamos socialinės garantijos, kurios savo turiniu yra paramos sužalotiems ar žuvusiems atliekant tarnybines pareigas asmenims sistemos, nesusijusios su valstybinių pensijų sistema. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
valstybinių pensijų įstatymo 15¹ straipsnio 1 ir 7 dalys, kadangi neaišku, kokios ,,valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole nustatytos Respublikos Prezidento sutuoktinio funkcijos“ turimos omenyje. Nepritarti Valstybiniame ir (ar) diplomatiniame protokole (kuris yra įvairių privalomų rašytinių ir nerašytinių teisės normų visuma) nustatytų funkcijų vykdymo užtikrinimas nustatytas Lietuvos Respublikos Prezidento įstatymo 19 straipsniu. Kokios funkcijos vykdomos pagal valstybinį ir (ar) diplomatinį protokolą, priklauso nuo konkrečios situacijos ir kintančių veiksnių, nes kiekvienu atveju jas nustato Užsienio reikalų ministerijos Valstybinio ir diplomatinio protokolo departamento Prezidento protokolo skyrius.
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys S.Jovaiša 2016-04-06 15¹2 Argumentai: Lietuvos Respublikos Prezidento valstybinės rentos įstatyme nustatyta, kad Respublikos Prezidento valstybinė renta skiriama ir mokama iki gyvos galvos Respublikos Prezidentui, kurio įgaliojimai nutrūko Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnio 1, 2, 3 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais. Minėtame įstatyme padaryta išlyga, jog renta nemokama, jeigu Prezidentas pašalinamas iš pareigų apkaltos proceso tvarka. Siekiant teisinio aiškumo ir nuoseklumo, siūlau nustatyti, kad Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija, esant šiai aplinkybei, taip pat nebūtų skiriama.
Pasiūlymas: pakeisti 15¹straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Respublikos Prezidento sutuoktinio valstybinė pensija skiriama ir mokama Respublikos Prezidento, kurio įgaliojimai nutrūko pasibaigus jo kadencijai Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnyjeio 1, 2, 3, 4 ir 6 punktuose nustatytais pagrindais, sutuoktiniui, jeigu jis yra Lietuvos Respublikos pilietis, sukakęs senatvės pensijos amžių arba yra pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu, netekusiu 60 procentų ir daugiau darbingumo, neturi draudžiamųjų pajamų, kurių sąvoka suprantama taip, kaip ji apibrėžta Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatyme, ir negauna kitos valstybinės pensijos.“ Nepritarti Šiame kontekste tampa neaišku, kuo galėtų būti grindžiamas teisinis reguliavimas, pagal kurį Respublikos Prezidento sutuoktinis neįgytų teisės į jam priklausančią valstybinę pensiją, jei Respublikos Prezidento įgaliojimai būtų nutrūkę Lietuvos Respublikos Konstitucijos 88 straipsnio 5 punkto pagrindu (pastaruoju atveju Respublikos Prezidento sutuoktinis neturėtų būti laikomas atsakingu dėl kito asmens kaltų veiksmų ir atitinkamai jo sutuoktinio apkalta neturėtų automatiškai paneigti jo paties nuopelnų bei sąžiningai vykdytų funkcijų reikalaujamą laikotarpį). 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta
pasiūlymai: Pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3981 ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Liutauras Kazlavickas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė