Projekto lyginamasis variantas
pakeitimas. 1. Papildyti 9 straipsnį nauja 4 dalimi:
„4. Vartotojams, kuriems paskirta piniginė socialinė parama
nepasiturintiems gyventojams pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, taip pat Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme nustatyto senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams, įstaigos už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, kaip nustatyta priežiūros institucijos, taikomas komisinis atlyginimas, jeigu taikomas, negali viršyti 50 procentų priežiūros institucijos nustatyto komisinio atlyginimo.“
Įstatymo 4 ir 5 dalis laikyti 5 ir 6 dalimis. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. birželio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narės Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto rengimą (toliau – Įstatymo projektas) paskatino pensininkų ir socialinių išmokų gavėjų skundai dėl neproporcingai didelių mokėjimų paslaugų komisinių mokesčių, lyginant su gaunamomis išmokomis. Šiuo metu nenustatyti proporcingai mažesni mokėjimo įstaigų teikiamų mokėjimo paslaugų komisiniai mokesčiai mažesnes pajamas gaunančių socialinių grupių atstovams. Šiuo metu bankų bei kitų mokėjimų įstaigų taikomi komisinių mokesčių dydžiai yra universalūs visiems vartotojams ir nėra adekvatūs įvairių socialinių išmokų bei pensijų dydžiui. Bankų bei kitų mokėjimų įstaigų teikiamos kasdienės finansinės paslaugos tapo būtinos didžiajai daliai gyventojų, todėl galima teigti, jog šių paslaugų naudojimas jau nebėra vartotojo pasirinkimo klausimas. Dėl šios priežasties kyla abejonė ar šiuo metu mokėjimų įstaigų universaliai taikomi komisinių mokesčių dydžiai, neatsižvelgiant į vartotojo gaunamų pajamų šaltinį ir dydį, yra pagrįsti ir socialiai teisingi. Įstatymo projektu siekiama užpildyti šią reguliavimo spragą. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti proporcingai mažesnį mokėjimo įstaigų taikomų komisinių mokesčių dydį mokėjimų paslaugų naudotojams, kurių vienintelės gaunamos pajamos yra socialinės išmokos ar senatvės pensijos. Projekto uždavinys – nustatyti proporcingai maženį mokėjimo paslaugų komisinių mokesčių dydį socialines išmokas ar senatvės pensijas gaunantiems mokėjimo paslaugų vartotojams. 2. Projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatoriai
reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme nėra numatyti mažesni komisinių mokesčių dydžiai už mokėjimo paslaugas vartotojams, kurių vienintelės gaunamos pajamos yra senatvės pensija ar socialinė išmoka. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamo įstatymo projekto nuostatomis siūloma nustatyti proporcingai mažesnius mokėjimo įstaigų taikomų komisinių mokesčių dydžius socialines išmokas bei senatvės pensijas gaunantiems gyventojams. Priėmus šį įstatymo projektą būtų paskatinta dar didesnė vartotojų dalis naudotis finansinių mokėjimų įstaigų paslaugomis ir sumažintų kasdienius atsiskaitymus grynaisiais pinigais. Tai taip pat prisidėtų populiarinant mokėjimo įstaigų teikiamas elektronines paslaugas, siekiant mažinti tiek paslaugų vartotojų, tiek jų teikėjų patiriamus kaštus. Dėl šių priežasčių būtų galima tikėtis ir šešėlinės ekonomikos masto sumažėjimo. Priėmus šį įstatymo projektą dėl sumažėjusių pastoviųjų išlaidų mokėjimų paslaugų komisiniams mokesčiams, pagerėtų socialines išmokas bei senatvės pensiją gaunančių gyventojų finansinė padėtis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės poveikio verslo plėtrai. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą Projektą naujų įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą įgyvendinamuosius teisės aktus bus pavesta parengti ir priimti mokėjimų įstaigų priežiūros institucijai Lietuvos bankui. 12. Valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektus įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „mokėjimo paslaugos“, „mokėjimo įstaigos“, „socialinė parama“. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Seimo narės Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-02- Nr. Į 2016-01-27 Nr. S-2016-473 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. XIIP-3978 atitikties europos sąjungos teisei Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3978 (toliau – įstatymo projektas). Pateiktu įstatymo projektu siūloma nustatyti visų mokėjimo institucijų taikomo komisinio atlyginimo lengvatas kai kurioms asmenų grupėms už pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugą, nustatytą priežiūros institucijos. Toks siūlymas vertintinas tiek dėl jo atitikties 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/92/ES dėl mokesčių, susijusių su mokėjimo sąskaitomis, palyginamumo, mokėjimo sąskaitų perkėlimo ir galimybės naudotis būtiniausias savybes turinčiomis mokėjimo sąskaitomis (toliau – Direktyva 2014/92/ES), reikalavimams (kurie turi būti perkelti į Lietuvos nacionalinius teisės aktus ir įsigalioti nuo 2016 m. rugsėjo 18 d.), tiek dėl jo suderinamumo su šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 nuostatomis.
VIII-1370 nuostatomis. Nors pagal Direktyvos 2014/92/ES 16 straipsnio 1 dalį valstybės narės įpareigotos užtikrinti, kad visos kredito įstaigos arba pakankamas kredito įstaigų skaičius vartotojams siūlytų būtiniausias savybes turinčias mokėjimo sąskaitas (įstatymo projekte siūloma „pagrindinės mokėjimo sąskaitos“ pavadinimo formuluotė), tačiau pirmiausia privalu nustatyti aiškų mechanizmą, aptariantį šių sąskaitų atidarymo procesą, įskaitant ir atsisakymą atidaryti sąskaitą, ginčų sprendimų klausimus ir kt. (žr. Direktyvos 2014/92/ES 16 straipsnio 2 – 10 dalyse nustatytus reikalavimus). Be to yra svarbu aptarti būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų ypatybes ir jų apimtį (kokias paslaugas būtina teikti tokios sąskaitos vartotojams, kaip sprendžiami papildomų paslaugų klausimai), ką taip pat numato Direktyvos 2014/92/ES 17 straipsnis. Todėl atsižvelgiant į įvardintus Direktyvos 2014/92/ES reikalavimus, kuriuos būtina nustatyti, manytume, kad pateiktas įstatymo projekto pasiūlymas, neapibrėžiantis pagrindinės mokėjimo sąskaitos paslaugos ir kitų susijusių reikalavimų, nėra išsamus. Paminėtina, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatyme Nr. VIII-1370 aptariami bendri reikalavimai mokėjimo paslaugų operacijų ir komisinio atlygio atžvilgiu, tačiau nėra numatytas mechanizmas, taikytinas būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitoms, jų paslaugoms. Antra, jeigu valstybė narė pasirenka leisti kredito įstaigoms taikyti tam tikrus mokesčius vartotojams už būtiniausias savybes turinčių mokėjimo sąskaitų paslaugas (Direktyvos 2014/92/ES 18 straipsnio 1 dalis), tuomet šie mokesčiai turi būti aiškiai pagrįsti. Pagal Direktyvos 2014/92/ES 18 straipsnio 3 dalį valstybė narė privalo nustatyti aiškius kriterijus, kuriais remiantis kredito įstaigos nusistatytų pagrįstus mokesčius už būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos paslaugas.
Šioje vietoje taip pat svarbu akcentuoti bendrą Direktyvos 2014/92/ES 15 straipsnyje įtvirtintą reikalavimą, kad būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos turėjimui taikytinos sąlygos jokiu būdu negali būti diskriminacinės (visiems vartotojams vienodos). Tačiau iš Direktyvos 2014/92/ES 16 straipsnio 2 dalies trečiosios pastraipos nuostatos galima suprasti, kad teisės atsidaryti būtiniausias savybes turinčią mokėjimo sąskaitą įgyvendinimas vartotojui taip pat neturi būti per sunkus ir tai netaptų jam per didele našta. Atsižvelgiant į tai manytume, kad įstatymo projektu teikiamo pasiūlymo tikslas nustatyti kriterijų, pagal kurį būtent nepasiturintiems vartotojams būtų taikomas mažesnis komisinis mokestis už būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos paslaugą yra priimtinas. Šiuo požiūriu nėra aišku, kodėl kita asmenų kategorija – senatvės pensijos amžiaus sulaukę gyventojai taip pat būtų priskiriami prie nepasiturinčių vartotojų, kuriems reikėtų taikyti mažesnį komisinį mokestį už būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos paslaugą. Siūlytume šį kriterijų pildyti, kad nebūtų įtvirtintos diskriminacinės būtiniausias savybes turinčios mokėjimo sąskaitos turėjimui taikytinos sąlygos kitų vartotojų atžvilgiu, kas neleistina pagal Direktyvos 2014/92/ES 15 straipsnio reikalavimus. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Daiva Stepanienė, tel. 8 706 680 83, el. p. [email protected]
2016-01-25 Nr. XIIP-3978 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu yra siūloma nustatyti mokėjimo institucijų taikomo komisinio atlyginimo lengvatas kai kurioms asmenų grupėms. Ši nuostata svarstytina keliais aspektais. Pirma, įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad „šiuo metu nenustatyti proporcingai mažesni mokėjimo įstaigų teikiamų mokėjimo paslaugų komisiniai mokesčiai mažesnes pajamas gaunančių socialinių grupių atstovams“. Tuo grindžiant įstatymo projekte išskiriamos dvi asmenų grupės: asmenys, kuriems skirta parama pagal Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą, ir asmenys sukakę senatvės pensijos amžių. Atsižvelgiant į tai, kad mažesniems komisiniams mokesčiams nustatytas pagrindinis kriterijus
Taip pat svarstytina, ar numatomas reguliavimas yra keičiamo įstatymo 9 straipsnio reguliavimo dalykas ir ar jis neturėtų būti nustatytas atskirame straipsnyje, pvz., Mokėjimų įstatymo 50 straipsnyje. Trečia, įstatymo projekte yra vartojama sąvoka „pagrindinės mokėjimo paslaugos sąskaita“, kuri įstatyme nėra apibrėžta. Ketvirta, įstatymo projekte minima priežiūros institucijos nustatyta pagrindinė mokėjimo sąskaitos paslauga ir komisinis atlyginimas, tačiau Mokėjimų įstatymas tokių įgaliojimų priežiūros institucijai nesuteikia. Kita vertus, Mokėjimų įstatymo
komisinius ir kitus atlyginimus nepiktnaudžiaudami ir taip, kad jie atitiktų teikiamos mokėjimo paslaugos pobūdį, būtų ekonomiškai pagrįsti ir teisingi. 2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalis tikslintina, nurodant, kokia įstaiga taiko komisinį atlyginimą, bei įrašant žodžius „Lietuvos Respublikos“ prieš žodžius
„Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme“. 3. Vadovaujantis teisės technikos taisyklėmis, įstatymo projekto 1 straipsnio 2
dalis dėstytina taip: „2. Buvusias 9 straipsnio 4 ir 5 dalis laikyti atitinkamai 5 ir 6 dalimis“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis Jelena Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected] Jurgita Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]