1b pavyzdys Lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Pakeisti 8 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statinių išdėstymui, rekreacijai. Fiziniams asmenims Mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų mėgėjų sodininkystės veiklai naudojami žemės sklypai. Tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos bei visuomenės poreikiams, nustatomas atliekamos valstybinės žemės plotas, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu nenumatomas naudoti sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti bei visuomenės poreikiams, tokiam atliekamos valstybinės žemės plotui netaikomos įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nuostatos ir ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama besiribojančių sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, neviršijant jų naudojamo sodo sklypo ploto, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Dumbrava
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino draudimas be aukciono privatizuoti sodininkų bendrijų teritorijose besiribojančių žemės sklypų savininkams įsiterpusius žemės sklypus prie kurių numatytas privažiavimas. Kaip taisyklė, šie sklypai sudaro siauras juostas nenaudojamos ir apleistos žemės. Šie sklypai yra netaisyklingos formos, kas apsunkina jų naudojimą ir tvarkymą, kaip atskirą sklypą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Pirminis projekto rengėjas Seimo narys Algimantas Dumbrava. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatymo projekte aptarti klausimai yra reguliuojami Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymu. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įstatymo projektu siūloma leisti sodininkų bendrijų teritorijoje, esančius atliekamus ir šiai dienai nenaudojamus ir apleistus valstybinės žemės plotus, kurie sodininkų bendrijų narių susirinkimo sprendimu nenumatyti naudoti ar formuoti naujiems sklypams ar visuomenės poreikiams, „prijungti“ prie jau naudojamo žemės sklypo ploto bei leisti besiribojančių sklypų savininkams be aukciono privatizuoti šiuos plotus naudojimui ir tvarkymui pagal nustatytą paskirtį, parengiant formavimo pertvarkymo projektą, suinteresuotų asmenų lėšomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Galiojančių teisės aktų keisti ir naikinti nereikėtų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas, laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti iš valstybės biudžeto papildomai lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Žemės reforma“, „sodininkų bendrija“, „mėgėjų sodo teritorija“. 15.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Dumbrava
2016-01-29 Nr. XIIP-3970 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami mėgėjų sodininkystės veiklai naudojami žemės sklypai, t. y., naikinama įstatymo nuostata, kad mėgėjų sodo teritorijoje fiziniams asmenims ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Siūlytume suderinti projekto ir Žemės įstatymo nuostatas tarpusavyje. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą nustatomas atliekamos valstybinės žemės plotas, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu nenumatomas naudoti sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti bei visuomenės poreikiams, tokiam atliekamos valstybinės žemės plotui netaikomos įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nuostatos ir ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama besiribojančių sodų sklypų savininkams, neviršijant jų naudojamo sodo sklypo ploto, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu“.
Pažymėtina, kad iš vertinamosios projekto nuostatos seka, kad sprendimą dėl valstybinės žemės naudojimo sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti bei jos naudojimo visuomenės poreikiams priimtų ne šios žemės savininkė – valstybė, bet sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nepagrįstai apribota valstybės teisė jai priklausančią nuosavybę valdyti bei ja disponuoti. Manytina, kad ne sodininkų bendrijos susirinkimas, bet atitinkama valstybinę žemę patikėjimo teise valdanti institucija turėtų priimti sprendimą dėl naujų mėgėjų sodo sklypų formavimo valstybinėje žemėje ar tokios žemės panaudojimo konkretiems visuomenės poreikiams. Be to, nėra pakankamai aiški nuostata ,,atliekamos valstybinės žemės plotas“. Neaišku, ar ji apimtų visus nenaudojamus bei statiniais neužstatytus valstybinės žemės plotus, ar apimtų žemės plotus, kurių valstybė nenumato naudoti konkretiems tikslams, ar minėtoji nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, todėl ją reikėtų patikslinti. Kartu pažymėtina, kad nėra aiški ir nuostata ,,valstybinės žemės plotas, <...> nenumatomas naudoti sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti“.
Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorija yra suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Todėl nėra aišku, kuriuos konkrečiai žemės sklypus apimtų nuostata ,,sodininkų bendrijos nauji sodo sklypai“. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokio konkrečiai dydžio mėgėjų sodo žemės sklypai būtų parduodami besiribojančių sodo sklypų savininkams, nes nuostata ,,neviršijant jų naudojamų sodo sklypų ploto“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar parduodamo žemės sklypo ploto dydis negalėtų būti didesnis, nei besiribojančių sodo sklypų nuosavybės teise valdomo sodo sklypo dydis, ar ši nuostata turėtų būti suprantama kitaip. Siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. 3. Projektu siūloma keisti valstybinės žemės pardavimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytume, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. 4. Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. 5.
sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytume, jog, priėmus įstatymą, reikės keisti šį poįstatyminį teisės aktą, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti pasiūlymo Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5)
Blankas ORIGINALAS PAŠTU NESIUNČIAMAS EUROPOS TEISĖS DEPARTAMENTAS PRIE LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISINGUMO MINISTERIJOS Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2016-01- Nr. Į 2016-01-27 Nr. S-2016-473 dėl LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽEMĖS REFORMOS ĮSTATYMO NR. I-1607 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3970 ATITIKTIES EUROPOS SĄJUNGOS TEISEI Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. sausio 27 d. raštu Nr. S-2016-473 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 projektą Nr. XIIP-3970, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected]
Kaimo reikalų komitetas
2016-12-21 Nr. 110-P-33(8)
dalyvavo: Andriejus Stančikas – Komiteto pirmininkas, Kazys Starkevičius – Komiteto pirmininko pavaduotojas, Komiteto nariai: Juozas Baublys, Petras Čimbaras, Aurimas Gaidžiūnas, Bronius Markauskas, Alfredas Stasys Nausėda, Vytautas Rastenis, Juozas Rimkus; Audrius Petkevičius - Miško savininkų asociacijos ir žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjungos atstovas, Audrius Bereišis - Specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus viršininkas, Algimantas Dumbrava - Seimo narys, Danielius Kuprys - Nacionalinės žemės tarnybos direktorius, Zita Kvietkienė
Sereika - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Aušra Kalantaitė
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-29)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami mėgėjų sodininkystės veiklai naudojami žemės sklypai, t. y., naikinama įstatymo nuostata, kad mėgėjų sodo teritorijoje fiziniams asmenims ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.
Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Siūlytume suderinti projekto ir Žemės įstatymo nuostatas tarpusavyje. Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-29)1
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą nustatomas atliekamos valstybinės žemės plotas, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu nenumatomas naudoti sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti bei visuomenės poreikiams, tokiam atliekamos valstybinės žemės plotui netaikomos įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nuostatos ir ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama besiribojančių sodų sklypų savininkams, neviršijant jų naudojamo sodo sklypo ploto, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu“. Pažymėtina, kad iš vertinamosios projekto nuostatos seka, kad sprendimą dėl valstybinės žemės naudojimo sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti bei jos naudojimo visuomenės poreikiams priimtų ne šios žemės savininkė – valstybė, bet sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nepagrįstai apribota valstybės teisė jai priklausančią nuosavybę valdyti bei ja disponuoti.
Manytina, kad ne sodininkų bendrijos susirinkimas, bet atitinkama valstybinę žemę patikėjimo teise valdanti institucija turėtų priimti sprendimą dėl naujų mėgėjų sodo sklypų formavimo valstybinėje žemėje ar tokios žemės panaudojimo konkretiems visuomenės poreikiams. Be to, nėra pakankamai aiški nuostata ,,atliekamos valstybinės žemės plotas“. Neaišku, ar ji apimtų visus nenaudojamus bei statiniais neužstatytus valstybinės žemės plotus, ar apimtų žemės plotus, kurių valstybė nenumato naudoti konkretiems tikslams, ar minėtoji nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, todėl ją reikėtų patikslinti. Kartu pažymėtina, kad nėra aiški ir nuostata ,,valstybinės žemės plotas, <...> nenumatomas naudoti sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti“. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorija yra suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Todėl nėra aišku, kuriuos konkrečiai žemės sklypus apimtų nuostata ,,sodininkų bendrijos nauji sodo sklypai“. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokio konkrečiai dydžio mėgėjų sodo žemės sklypai būtų parduodami besiribojančių sodo sklypų savininkams, nes nuostata ,,neviršijant jų naudojamų sodo sklypų ploto“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar parduodamo žemės sklypo ploto dydis negalėtų būti didesnis, nei besiribojančių sodo sklypų nuosavybės teise valdomo sodo sklypo dydis, ar ši nuostata turėtų būti suprantama kitaip. Siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-29) * 3.
Projektu siūloma keisti valstybinės žemės pardavimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytume, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. Pritarti. KRK paprašė Vyriausybės išvados (gauta 2016-09-21). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-29)
įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. Pritarti. KRK paprašė STT išvados (gauta 2016-07-27). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-29)1
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytume, jog, priėmus įstatymą, reikės keisti šį poįstatyminį teisės aktą, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti pasiūlymo Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarti. 6. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2016-02-08) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. sausio 27 d. raštu Nr. S-2016-473 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 projektą Nr. XIIP-3970, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime.
Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2016-07-27) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto prašymu, atliko Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3970 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektu siūlomos nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai. Tačiau dalis Projekto siūlymų nedera su galiojančiu Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, taip pat galimai apribotų valstybės galimybes valdyti valstybės žemę ir ja disponuoti. Pagal Projektą sodininkų bendrijų valdymo organams būtų suteikiama teisė spręsti klausimus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu visuomenės poreikiams, tačiau kyla abejonių, ar sodininkų bendrijos, įsteigtos tenkinti sodininkų bendruomenės poreikius, visais atvejais galėtų užtikrinti objektyvaus ir nešališko sprendimo priėmimą.
Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 8 straipsnio 7 dalies nuostatas ir nustatyti, kad tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą nustatomas atliekamos valstybinės žemės plotas, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu nenumatomas naudoti sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti bei visuomenės poreikiams, tokiam atliekamos valstybinės žemės plotui netaikomos įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nuostatos ir ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama besiribojančių sodų sklypų savininkams, neviršijant jų naudojamo sodo sklypo ploto, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu (pasviru šriftu išskirtos Projektu siūlomos nuostatos). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
nuostatomis siūloma nustatyti sodininkų bendrijos valdymo organo (bendrijos narių susirinkimo) teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo sodų sklypų savininkams: pagal Projektą valstybinės žemės sklypas galėtų būti parduodamas sodų sklypų savininkams tik sodininkų bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą, kad valstybinės žemės sklypas nebus naudojamas naujiems sodo sklypams formuoti bei visuomenės poreikiams.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis nustato valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektus, o minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba, kurios vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ir sudaro valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį. Taigi, galiojančio Žemės įstatymo nuostatos Nacionalinei žemės tarnybai suteikia teisę vienasmeniškai priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl valstybinės žemės perleidimo sodininkų bendrijoms, jos nariams ar kitiems sodininkų bendrijoje žemės sklypus turintiems asmenims. Tuo tarpu, kadangi Projekto priėmimo atveju Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas priklausytų nuo sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo, svarstytina, ar Projektu siūlomomis nuostatomis nebūtų nepagrįstai ribojama valstybės teisė per patikėjimo subjektą valdyti bei disponuoti jai priklausančią nuosavybę. Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2016-07-27)1
Projekto nuostatas sodininkų bendrijos narių susirinkimui būtų suteikiama teisė priimti sprendimą, kad valstybinės žemės sklypas nebus naudojamas visuomenės poreikiams.
Atsižvelgdami į tai, kad sodininkų bendrijos įsteigimo tikslai pirmiausiai susiję su sodininkų bendrijos narių interesų tenkinimu, abejojame, ar sodininkų bendrijos visais atvejais galėtų užtikrinti objektyvaus ir nešališko sprendimo (ar valstybinė žemė nebus naudojama visuomenės poreikiams) priėmimą. Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2016-07-27)1
Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatų įgyvendinimą konkretina Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės). Pagal minėtas Taisykles viena iš valstybinės žemės kategorijų, kurias mėgėjų sodo teritorijoje gali pirkti fiziniai ir juridiniai asmenys (sodininkų bendrijų nariai, sodininkų bendrijos ir kiti asmenys) yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklės įgyvendinant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas nustato sąlygas ir kriterijus, kuriems esant šie valstybiniai žemės sklypai gali būti perleidžiami fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn, t. y., kad asmenims gali būti perleidžiami tik tokie valstybinės žemės plotai, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo; žemės plotai yra nedidesni kaip 0,04 hektaro; pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą prie žemės plotų neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio ir kt. Kadangi Projekto priėmimo atveju Taisyklių nuostatos ir jomis nustatyti kriterijai nebūtų taikomi, sodininkų bendrijoje esančių sodų sklypų savininkams galėtų būti perleidžiami bet kokio dydžio (žr. 4 pastabą) ir ypatumų valstybinės žemės plotai (pavyzdžiui, iš esmės tinkami naujiems sodo sklypams formuoti).
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, vienas iš pagrindinių Žemės reformos įstatymo ir su juo susijusio Žemės įstatymo tikslų – įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo politiką žemės santykius reguliuoti taip, kad būtų sudarytos sąlygos tenkinti visuomenės, fizinių ir juridinių asmenų poreikius racionaliai naudoti žemę. Šiuo atveju kyla abejonių, ar Projekto priėmimo atveju visais atvejais būtų užtikrinamas šių įstatymų tikslų įgyvendinimas. Pritarti. 4. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2016-07-27)1
numatoma, kad valstybinė žemė galės būti parduodama besiribojančių sodų sklypų savininkams neviršijant jų naudojamo sodo sklypo ploto. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, lieka neaiškus minėtų Projektu siūlomų nuostatų turinys, pavyzdžiui: ar sodininkų bendrijoje sodo sklypo savininkas galėtų įsigyti tokio paties dydžio kaip jau naudojamas sodo sklypas valstybinės žemės plotą (jeigu taip, tai kuo būtų grindžiamas toks ribojimas atsižvelgiant į tai, kad pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas įgyvendinant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas (kurių pakeitimą ir numato Projektas) sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai gali būti didesni kaip 0,12 ha) ar kitaip (pavyzdžiui, tais atvejais, kada valstybinės žemės plotas jau yra naudojamas, leisti įsigyti tik tokio faktiškai naudojamo dydžio valstybinės žemės plotą). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, toks neaiškumas Projekto priėmimo atveju sudarytų sąlygas dviprasmiškai aiškinti ir įgyvendinti minėtas nuostatas. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą siūlytume Projektą tikslinti. Pritarti. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2016-09-13)1 1.
Atsižvelgdami į svarstomus valstybinės žemės pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarkos pakeitimus, informuojame, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje, Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, yra 1 489 mėgėjų sodo teritorijos, kurių bendras plotas yra didesnis nei 144 774 hektarai (plotų sąrašas pridedamas). Kokią dalį šio ploto sudaro valstybinė žemė, kuri patektų į Projektu numatyto teisinio reguliavimo sritį, nėra galimybės nustatyti, nes Nacionalinė žemės tarnyba nekaupia duomenų apie atskirais žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus mėgėjų sodo teritorijose. Taip pat norime informuoti, kad valstybinės žemės plotus, kuriuos galėtų įsigytų asmenys, vadovaudamiesi šiuo teisinio reguliavimo pakeitimu, sunku nustatyti, nes nėra aišku, kokias teritorijas sodininkų bendrijos sieks susiformuoti savo bendroms reikmėms tenkinti, taip pat didžiajai daliai žemės sklypų, užimtų keliais, esančių mėgėjų sodo teritorijoje, eksploatuoti, taip pat Projektu nėra tiksliau detalizuotos galimų privatizuoti plotų charakteristikos. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje dar nėra baigta žemės reforma, daliai piliečių nėra atkurtos nuosavybės teisės į jų turėtą žemę. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnyje, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimą į žemę kaimo gyvenamosiose vietovėse, taip pat įstatymo 5 straipsnyje, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimą į žemę miestuose, piliečiams numatyta galimybė susigrąžinti žemę natūra tiek miestuose, tiek kaimo gyvenamosios vietovėse, o teisės aktuose nėra nustatyta, kokio dydžio turi būti žemės sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Žemės sklypo dydis ir konfigūracija kiekvienu atveju apsprendžiami pagal jame planuojamą vykdyti veiklą.
Taigi nuosavybės teisės galėtų būti atkuriamos ir į mėgėjų sodo teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus. Projekte numatyti tik du apribojimai valstybinės žemės pardavimui be aukciono, t. y. valstybinės žemės pripažinimas reikalinga sodininkų bendrijos ar visuomenės reikmėms ir žemės plotas neturi būti didesnis už besiribojantį žemės sklypą, su kuriuo būtų sujungiamas parduotas valstybinės žemės sklypas. Pažymime, kad asmenims buvo suteikiami iki 12 arų ploto valstybinės žemės sklypai mėgėjiškai sodininkystei plėtoti, taip pat nebuvo ir nėra draudimo sujungti mėgėjų sodo žemės sklypus į vieną, todėl, vadovaujantis siūlomais pakeitimais, prie privataus mėgėjų sodo žemės sklypo dažnu atveju galės būti prijungiamas itin didelis valstybinės žemės plotas, kuris galės funkcionuoti kaip vienas ar net keli atskiri, savarankiški žemės sklypai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad tokie valstybinės žemės sklypai galėtų būti tinkami nuosavybės teisių atkūrimui arba būti parduoti aukciono būdu didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui, taip iš šios valstybinės žemės gaunant didžiausią galimą naudą. Pritarti. 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2016-09-13)1
atkreipiame dėmesį, kad klausimus dėl naujų valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo (ne bendrojo naudojimo) teritorijoje, kaip valstybinės žemės patikėtinis, turėtų spręsti Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau Projekte tai nėra numatyta. Ši teisė priskirta sodininkų bendrijos narių visuotiniam susirinkimui, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą savo nutarimuose konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d.,
5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d.,
teises saugo įstatymai. Ši Konstitucijos 23 straipsnio 2 dalies nuostata reiškia, kad įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teisę. Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad dėl valstybės turto, šiuo atveju žemės sklypo, valdymo ir disponavimo juo gali spręsti tik valstybinės žemės patikėtinis, bet ne sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas.
Priešingu atveju, mūsų nuomone, būtų pažeisti minėti konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo, nuosavybės neliečiamumo principai, taip pat valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai – visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės, įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. Pritarti. 7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2016-09-13)1 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija reguliuojant žemės santykius, o pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kokybės politikos, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)- 284 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiklos kokybės dokumentų patvirtinimo“, 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba yra įsipareigojusi užtikrinti darnų šalies vystymą, didinant efektyvų žemės naudojimą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, gaunant iš jos didžiausią galimą naudą mažiausiomis sąnaudomis. Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į neprivatizuotų ir nenaudojamų valstybinės žemės plotų problematiką mėgėjų sodo teritorijose bei vykdydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-01-13 rašte Nr.
2D-147(12.148) „Dėl prioritetinių darbų 2015 metams“ nurodytą įpareigojimą, vykdo sistemingą mėgėjų sodo teritorijose esančių neprivatizuotų ir nenaudojamų žemės sklypų inventorizaciją ir renka informaciją apie mėgėjų sodo teritorijose esančius nesuteiktus ir nenaudojamus valstybinės žemės sklypus. Informuojame, kad 2015 metais buvo tikrinama 171 mėgėjų sodo teritorija. Nustatyta, šiose mėgėjų sodo teritorijose yra 405 neprivatizuoti ir nenaudojami žemės sklypai. Numatytas darbų tęstinumas. Identifikavus visus neprivatizuotus ir nenaudojamus žemės sklypus, bus sprendžiamas klausimas dėl šių žemės sklypų perdavimo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo ar pardavimo aukciono tvarka galimybės bei tvarkos. Svarbu paminėti, kad žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 10 straipsnyje nustatyti valstybinės žemės perleidimo atvejai ir sąlygos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams, to paties straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.
Taigi šiuo metu asmenys turi teisę be aukciono įsigyti tik pagrįstai (teisėtai) naudojamus, teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus arba neviršijančius Vyriausybės nustatyto dydžio įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, esančius mėgėjų sodo teritorijoje. Projektu siekiama numatyti dar vieną valstybinės žemės pardavimo be aukciono atvejį, kurio nėra nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Taigi priėmus projektą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnis prieštarautų Lietuvos Respublikos žemės įstatymui. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio pakeitimą paskatino ribotos galimybės asmenims įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės plotus, esančius mėgėjų sodo teritorijoje, kurie dažnu atveju turi privažiavimą, tačiau yra netaisyklingos formos, juos sudaro siauros juostos. Įsiterpusio žemės sklypo, esančio mėgėjų sodo teritorijoje, sąvoka nurodyta Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, įsiterpusiu žemės sklypu mėgėjų sodo teritorijoje laikomi tik neviršijantys 0,04 hektaro apriboti valstybinės ar privačios žemės sklypais žemės plotai, arba valstybinės žemės plotai, prie kurių nėra galimybės suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Būtent šios dvi sąlygos svarbios šiuo metu nustatant, ar valstybinės žemės plotas gali būti suformuotas kaip atskiras mėgėjų sodo žemės sklypas ir be aukciono parduotas besiribojančio žemės sklypo savininkui. Tačiau norint pasiekti Projekto uždavinius ir tikslus, nurodytus Projekto aiškinamojo rašto 1 punkte, mūsų nuomone, užtektų pakeisti Taisyklių 2 punkte nustatytą įsiterpusio žemės sklypo sąvoką, numatant platesnį įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą, t. y. numatant, kuriais atvejais, net ir turintis privažiavimą, valstybinės žemės plotas galėtų būti laikomas įsiterpusiu, nurodant siauros juostos sąvoką ir numatant galimybę įsigyti ne tik tarp žemės sklypų, tačiau ir tarp miškų masyvų ar kelių įsiterpusius valstybinės žemės plotus. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, manome, kad Projekto priėmimas nėra galimas, kadangi prieštarautų šiame rašte nurodytiems teisės aktams ir teisės principams, tačiau esamą problemą galima būtų išspręsti nekeičiant įstatymų, o pakeičiant Taisykles. Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)1 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1597 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3970 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
rašte nurodyta, kad rengti įstatymo projektą paskatino „draudimas be aukciono privatizuoti sodininkų bendrijų teritorijose besiribojančių žemės sklypų savininkams įsiterpusius žemės sklypus, prie kurių numatytas privažiavimas. Kaip taisyklė, šie sklypai sudaro siauras juostas nenaudojamos ir apleistos žemės. Šie sklypai yra netaisyklingos formos, kas apsunkina jų naudojimą ir tvarkymą, kaip atskirą sklypą“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statiniams išdėstyti, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.
Jeigu keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos ir visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu. Taigi šiuo metu nei Lietuvos
besiribojančių žemės sklypų savininkams p
valstybinės žemės sklypą, kuris atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir prie kurio yra privažiuojamasis kelias. Todėl siūlomas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo teisinio reguliavimo keitimas nepagrįstas ir nereikalingas. Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)1
reguliavimas, kaip teisinio poveikio priemonė, neatitinka iškeltos problemos ir yra neproporcingas, nes apima platesnę taikymo sritį. Nors aiškinamojo rašto 2 dalyje keliama problema, susijusi su įsiterpusiais valstybinės žemės plotais, tačiau 4 dalyje pateiktos naujos teisinio reguliavimo nuostatos būtų taikomos „atliekamiems ir šiandien nenaudojamiems ir apleistiems valstybinės žemės plotams“. Galiojančiuose teisės aktuose nėra sąvokos „atliekamas valstybinės žemės sklypas /plotas“, tačiau pagal įstatymo projekto formuluotę išeitų, kad siūloma nuostata apima valstybinės žemės plotus, kuriuos galima suformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais ir prie kurių įmanoma suprojektuoti privažiavimą (tai yra tie plotai, kurie nepatenka į įsiterpusių žemės sklypų sąvoką), tačiau kurie tušti ir nenaudojami (pavyzdžiui, teisės aktų nustatyta tvarka nepaskirti konkretiems asmenims ar kita).
Kadangi siekiant gauti maksimalią naudą šie valstybinės žemės sklypai galėtų būti parduoti aukcione ar perleisti nuosavybėn asmenims, kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę, siūlomas reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų racionalaus ir efektyvaus valstybės turto valdymo principų. Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)
projekte siūlomo reguliavimo, pagal kurį parduodant valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodų teritorijoje nebūtų taikomos įsiterpusio žemės sklypo pardavimo nuostatos, nepagrįstai sumažėtų galimybė gauti daugiau pajamų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, nes tokiu atveju mėgėjų sodų teritorijų žemės plotai, priešingai nei kiti įsiterpę žemės sklypai, būtų parduodami už mažesnę nei rinkos kainą (už nominalią kainą). Pritarti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)1
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai priskiriami žemės ūkio paskirties žemės sklypams.
Siūlomos įstatymo projekto nuostatos be pagrindo sudarytų išskirtines sąlygas vienai asmenų grupei (sodininkams) lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono, už nominalią kainą) įsigyti laisvos valstybinės žemės, kurioje įmanoma formuoti atskirus žemės sklypus, nors pagal bendrą valstybės politiką laisva žemės ūkio paskirties žemė nuomojama, o šios žemės pardavimas – sustabdytas. Pritarti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)1
projekte siūloma suteikti teisę sodininkų bendrijos narių susirinkimui priimti sprendimus dėl naujų žemės sklypų formavimo ir naudojimo visuomenės poreikiams, taip nepagrįstai apribojant valstybės teisę valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti. Tačiau sodininkų bendrija nėra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas ir jai neturėtų būti suteikiami valstybinės žemės patikėtinio kompetencijai priskirtini įgaliojimai. Pritarti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)1
6Žemės ploto,
kuris negali būti formuojamas atskiru žemės sklypu, dydį lemia gretimybės – aplinkinių žemės sklypų ribos, natūralios ribos – grioviai, šlaitai, vandens telkiniai, miškas ar panašiai, todėl parduodamo valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymas pagal besiribojančių sklypų savininkų valdomą plotą – neobjektyvus, dėl to skirtingiems asmenims nepagrįstai būtų sudarytos nevienodos valstybinės žemės pardavimo sąlygos. Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus, grąžinti projektą iniciatoriui patobulinti. 8. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 0, susilaikė – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Čimbaras, Kazys Starkevičius. Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė
Kaimo reikalų komitetas Pagrindinio komiteto IŠVADOS PROJEKTAS
klausymuose dalyvavo: Čimbaras Petras - Komiteto pirmininkas, Buja Marius - NŽT l. e. p. direktoriaus pavaduotojas, Sereika Algirdas - Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Račkauskaitė Aušra - NŽT l. e. p. Teisės departamento direktorė, Kerbelis Gintas - Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos Korupcijos prevencijos valdybos Antikorupcinio vertinimo skyriaus vyriausiasis specialistas, Dešukaitė Gintarė – Komiteto biuro patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-29)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami mėgėjų sodininkystės veiklai naudojami žemės sklypai, t. y., naikinama įstatymo nuostata, kad mėgėjų sodo teritorijoje fiziniams asmenims ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai. Šios projekto nuostatos nėra aiškios santykyje su Žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatomis, pagal kurias valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams. Siūlytume suderinti projekto ir Žemės įstatymo nuostatas tarpusavyje. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-29)1 2.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą nustatomas atliekamos valstybinės žemės plotas, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu nenumatomas naudoti sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti bei visuomenės poreikiams, tokiam atliekamos valstybinės žemės plotui netaikomos įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nuostatos ir ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama besiribojančių sodų sklypų savininkams, neviršijant jų naudojamo sodo sklypo ploto, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu“. Pažymėtina, kad iš vertinamosios projekto nuostatos seka, kad sprendimą dėl valstybinės žemės naudojimo sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti bei jos naudojimo visuomenės poreikiams priimtų ne šios žemės savininkė – valstybė, bet sodininkų bendrijos narių susirinkimas. Siūlomu teisiniu reguliavimu būtų nepagrįstai apribota valstybės teisė jai priklausančią nuosavybę valdyti bei ja disponuoti. Manytina, kad ne sodininkų bendrijos susirinkimas, bet atitinkama valstybinę žemę patikėjimo teise valdanti institucija turėtų priimti sprendimą dėl naujų mėgėjų sodo sklypų formavimo valstybinėje žemėje ar tokios žemės panaudojimo konkretiems visuomenės poreikiams. Be to, nėra pakankamai aiški nuostata ,,atliekamos valstybinės žemės plotas“. Neaišku, ar ji apimtų visus nenaudojamus bei statiniais neužstatytus valstybinės žemės plotus, ar apimtų žemės plotus, kurių valstybė nenumato naudoti konkretiems tikslams, ar minėtoji nuostata turėtų būti suprantama dar kitaip. Taikant įstatymą ši nuostata gali būti nevienodai aiškinama, todėl ją reikėtų patikslinti.
Kartu pažymėtina, kad nėra aiški ir nuostata ,,valstybinės žemės plotas, <...> nenumatomas naudoti sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti“. Sodininkų bendrijų įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad mėgėjų sodo teritorija yra suskirstyta į sodininkų ir kitų asmenų nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomus sodo sklypus ir bendrojo naudojimo žemę (rekreacijai ir kitoms reikmėms). Todėl nėra aišku, kuriuos konkrečiai žemės sklypus apimtų nuostata ,,sodininkų bendrijos nauji sodo sklypai“. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kokio konkrečiai dydžio mėgėjų sodo žemės sklypai būtų parduodami besiribojančių sodo sklypų savininkams, nes nuostata ,,neviršijant jų naudojamų sodo sklypų ploto“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar parduodamo žemės sklypo ploto dydis negalėtų būti didesnis, nei besiribojančių sodo sklypų nuosavybės teise valdomo sodo sklypo dydis, ar ši nuostata turėtų būti suprantama kitaip. Siekiant aiškumo, vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-29)
pardavimo tvarką. Atkreiptinas dėmesys, kad Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad valstybės turto savininko funkcijas įgyvendina Seimas ir Vyriausybė įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Atsižvelgus į tai, manytume, kad dėl teikiamo įstatymo projekto reikėtų prašyti Vyriausybės išvados. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. KRK paprašė Vyriausybės išvados (gauta 2016-09-21). 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-29) * 4.
Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, kad teisės akto projekto rengėjas atlieka rengiamo teisės akto projekto antikorupcinį vertinimą, jeigu rengiamame teisės akte numatoma reglamentuoti santykius, susijusius su valstybės ar savivaldybių turto nuosavybės teisės perleidimu privatiems asmenims. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar toks vertinimas buvo atliktas. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. KRK paprašė STT išvados (gauta 2016-07-27). 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-29)1
straipsnio 7 dalis nustato, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, manytume, jog, priėmus įstatymą, reikės keisti šį poįstatyminį teisės aktą, todėl, svarstytina, ar projekto nuostatose nereikėtų nustatyti pasiūlymo Vyriausybei iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 6. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (2016-02-08) * Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. sausio 27 d. raštu Nr. S-2016-473 pateiktą derinti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 projektą Nr. XIIP-3970, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto turinio atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1.
tarnyba (2016-07-27) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (toliau – Specialiųjų tyrimų tarnyba) Lietuvos Respublikos Seimo Kaimo reikalų komiteto prašymu, atliko Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3970 (toliau – Projektas) antikorupcinį vertinimą. Atlikus Projekto antikorupcinį vertinimą nenustatyta, kad Projektu siūlomos nuostatos tiesiogiai sudarytų sąlygas korupcijai. Tačiau dalis Projekto siūlymų nedera su galiojančiu Lietuvos Respublikos žemės įstatymu, taip pat galimai apribotų valstybės galimybes valdyti valstybės žemę ir ja disponuoti. Pagal Projektą sodininkų bendrijų valdymo organams būtų suteikiama teisė spręsti klausimus, susijusius su valstybinės žemės naudojimu visuomenės poreikiams, tačiau kyla abejonių, ar sodininkų bendrijos, įsteigtos tenkinti sodininkų bendruomenės poreikius, visais atvejais galėtų užtikrinti objektyvaus ir nešališko sprendimo priėmimą. Projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo (toliau – Žemės reformos įstatymas) 8 straipsnio 7 dalies nuostatas ir nustatyti, kad tais atvejais, kai keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą nustatomas atliekamos valstybinės žemės plotas, sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimu nenumatomas naudoti sodininkų bendrijos naujiems sodo sklypams formuoti bei visuomenės poreikiams, tokiam atliekamos valstybinės žemės plotui netaikomos įsiterpusio valstybinės žemės sklypo nuostatos ir ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama besiribojančių sodų sklypų savininkams, neviršijant jų naudojamo sodo sklypo ploto, o jeigu šie atsisako, – kitiems sodų sklypų savininkams uždaro aukciono būdu arba, jeigu jis neįvyksta, atviro aukciono būdu (pasviru šriftu išskirtos Projektu siūlomos nuostatos).
Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, Projektu siūlomos nuostatos svarstytinos keliais aspektais:
sodininkų bendrijos valdymo organo (bendrijos narių susirinkimo) teisę dalyvauti priimant sprendimus dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo sodų sklypų savininkams: pagal Projektą valstybinės žemės sklypas galėtų būti parduodamas sodų sklypų savininkams tik sodininkų bendrijos narių susirinkimui priėmus sprendimą, kad valstybinės žemės sklypas nebus naudojamas naujiems sodo sklypams formuoti bei visuomenės poreikiams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – Žemės įstatymas) 7 straipsnio 1 dalis nustato valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektus, o minėto įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 4 punktas nustato, kad valstybinės žemės sklypus kitų asmenų nuosavybėn įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka perleidžia Nacionalinė žemės tarnyba, kurios vadovas arba jo įgaliotas teritorinio padalinio vadovas priima sprendimą dėl valstybinės žemės sklypo pardavimo ir sudaro valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį.
Taigi, galiojančio Žemės įstatymo nuostatos Nacionalinei žemės tarnybai suteikia teisę vienasmeniškai priimti ir įgyvendinti sprendimus dėl valstybinės žemės perleidimo sodininkų bendrijoms, jos nariams ar kitiems sodininkų bendrijoje žemės sklypus turintiems asmenims. Tuo tarpu, kadangi Projekto priėmimo atveju Nacionalinės žemės tarnybos sprendimas priklausytų nuo sodininkų bendrijos narių susirinkimo sprendimo, svarstytina, ar Projektu siūlomomis nuostatomis nebūtų nepagrįstai ribojama valstybės teisė per patikėjimo subjektą valdyti bei disponuoti jai priklausančią nuosavybę. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2016-07-27)1
narių susirinkimui būtų suteikiama teisė priimti sprendimą, kad valstybinės žemės sklypas nebus naudojamas visuomenės poreikiams. Atsižvelgdami į tai, kad sodininkų bendrijos įsteigimo tikslai pirmiausiai susiję su sodininkų bendrijos narių interesų tenkinimu, abejojame, ar sodininkų bendrijos visais atvejais galėtų užtikrinti objektyvaus ir nešališko sprendimo (ar valstybinė žemė nebus naudojama visuomenės poreikiams) priėmimą. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba (2016-07-27)1 3.
Galiojančio Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio
ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 (toliau – Taisyklės). Pagal minėtas Taisykles viena iš valstybinės žemės kategorijų, kurias mėgėjų sodo teritorijoje gali pirkti fiziniai ir juridiniai asmenys (sodininkų bendrijų nariai, sodininkų bendrijos ir kiti asmenys) yra įsiterpę valstybinės žemės sklypai. Atkreiptinas dėmesys, kad Taisyklės įgyvendinant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas nustato sąlygas ir kriterijus, kuriems esant šie valstybiniai žemės sklypai gali būti perleidžiami fizinių ar juridinių asmenų nuosavybėn, t. y., kad asmenims gali būti perleidžiami tik tokie valstybinės žemės plotai, kurių neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo; žemės plotai yra nedidesni kaip 0,04 hektaro; pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą prie žemės plotų neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio ir kt. Kadangi Projekto priėmimo atveju Taisyklių nuostatos ir jomis nustatyti kriterijai nebūtų taikomi, sodininkų bendrijoje esančių sodų sklypų savininkams galėtų būti perleidžiami bet kokio dydžio (žr. 4 pastabą) ir ypatumų valstybinės žemės plotai (pavyzdžiui, iš esmės tinkami naujiems sodo sklypams formuoti). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, vienas iš pagrindinių Žemės reformos įstatymo ir su juo susijusio Žemės įstatymo tikslų
Pritarti. 4.
tarnyba (2016-07-27)1
būti parduodama besiribojančių sodų sklypų savininkams neviršijant jų naudojamo sodo sklypo ploto. Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, lieka neaiškus minėtų Projektu siūlomų nuostatų turinys, pavyzdžiui: ar sodininkų bendrijoje sodo sklypo savininkas galėtų įsigyti tokio paties dydžio kaip jau naudojamas sodo sklypas valstybinės žemės plotą (jeigu taip, tai kuo būtų grindžiamas toks ribojimas atsižvelgiant į tai, kad pagal Žemės reformos įstatymo 9 straipsnio 5 dalies nuostatas įgyvendinant Žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalies nuostatas (kurių pakeitimą ir numato Projektas) sodininkų bendrijų nariams ir kitiems sodų sklypų naudotojams mėgėjų sodo teritorijoje parduodami žemės sklypai gali būti didesni kaip 0,12 ha) ar kitaip (pavyzdžiui, tais atvejais, kada valstybinės žemės plotas jau yra naudojamas, leisti įsigyti tik tokio faktiškai naudojamo dydžio valstybinės žemės plotą). Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomone, toks neaiškumas Projekto priėmimo atveju sudarytų sąlygas dviprasmiškai aiškinti ir įgyvendinti minėtas nuostatas. Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą siūlytume Projektą tikslinti. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 5. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2016-09-13)1
pardavimo mėgėjų sodo teritorijoje tvarkos pakeitimus, informuojame, kad Lietuvos Respublikos teritorijoje, Nacionalinės žemės tarnybos duomenimis, yra 1 489 mėgėjų sodo teritorijos, kurių bendras plotas yra didesnis nei 144 774 hektarai (plotų sąrašas pridedamas). Kokią dalį šio ploto sudaro valstybinė žemė, kuri patektų į Projektu numatyto teisinio reguliavimo sritį, nėra galimybės nustatyti, nes Nacionalinė žemės tarnyba nekaupia duomenų apie atskirais žemės sklypais nesuformuotos valstybinės žemės plotus mėgėjų sodo teritorijose.
Taip pat norime informuoti, kad valstybinės žemės plotus, kuriuos galėtų įsigytų asmenys, vadovaudamiesi šiuo teisinio reguliavimo pakeitimu, sunku nustatyti, nes nėra aišku, kokias teritorijas sodininkų bendrijos sieks susiformuoti savo bendroms reikmėms tenkinti, taip pat didžiajai daliai žemės sklypų, užimtų keliais, esančių mėgėjų sodo teritorijoje, eksploatuoti, taip pat Projektu nėra tiksliau detalizuotos galimų privatizuoti plotų charakteristikos. Pažymėtina, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje dar nėra baigta žemės reforma, daliai piliečių nėra atkurtos nuosavybės teisės į jų turėtą žemę. Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas)
gyvenamosiose vietovėse, taip pat įstatymo 5 straipsnyje, kuris reglamentuoja nuosavybės teisių atkūrimą į žemę miestuose, piliečiams numatyta galimybė susigrąžinti žemę natūra tiek miestuose, tiek kaimo gyvenamosios vietovėse, o teisės aktuose nėra nustatyta, kokio dydžio turi būti žemės sklypas, į kurį atkuriamos nuosavybės teisės. Žemės sklypo dydis ir konfigūracija kiekvienu atveju apsprendžiami pagal jame planuojamą vykdyti veiklą. Taigi nuosavybės teisės galėtų būti atkuriamos ir į mėgėjų sodo teritorijose esančius valstybinės žemės sklypus. Projekte numatyti tik du apribojimai valstybinės žemės pardavimui be aukciono, t. y. valstybinės žemės pripažinimas reikalinga sodininkų bendrijos ar visuomenės reikmėms ir žemės plotas neturi būti didesnis už besiribojantį žemės sklypą, su kuriuo būtų sujungiamas parduotas valstybinės žemės sklypas.
Pažymime, kad asmenims buvo suteikiami iki 12 arų ploto valstybinės žemės sklypai mėgėjiškai sodininkystei plėtoti, taip pat nebuvo ir nėra draudimo sujungti mėgėjų sodo žemės sklypus į vieną, todėl, vadovaujantis siūlomais pakeitimais, prie privataus mėgėjų sodo žemės sklypo dažnu atveju galės būti prijungiamas itin didelis valstybinės žemės plotas, kuris galės funkcionuoti kaip vienas ar net keli atskiri, savarankiški žemės sklypai. Atsižvelgdami į tai, manome, kad tokie valstybinės žemės sklypai galėtų būti tinkami nuosavybės teisių atkūrimui arba būti parduoti aukciono būdu didžiausią kainą pasiūliusiam asmeniui, taip iš šios valstybinės žemės gaunant didžiausią galimą naudą. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 6. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2016-09-13)1
atkreipiame dėmesį, kad klausimus dėl naujų valstybinės žemės sklypų mėgėjų sodo (ne bendrojo naudojimo) teritorijoje, kaip valstybinės žemės patikėtinis, turėtų spręsti Nacionalinė žemės tarnyba, tačiau Projekte tai nėra numatyta. Ši teisė priskirta sodininkų bendrijos narių visuotiniam susirinkimui, o tai prieštarauja Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 1 punktui. Be to, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato įstatymas.
Konstitucinis Teismas yra ne kartą savo nutarimuose konstatavęs, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d.,
m. birželio 30 d., 2009 m. kovo 2 d., 2010 m. vasario 26 d. nutarimai). Nuosavybės teises saugo įstatymai. Ši Konstitucijos
savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teisę. Konstitucinis socialinės darnos imperatyvas, konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo principai, kitos Konstitucijos nuostatos suponuoja tai, kad Konstitucijoje įtvirtinti nuosavybės neliečiamumas ir subjektinių nuosavybės teisių apsauga negali būti interpretuojami kaip pagrindas savininko teises ir interesus priešpriešinti viešajam interesui, kitų asmenų teisėms, laisvėms ir teisėtiems interesams. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, darytina išvada, kad dėl valstybės turto, šiuo atveju žemės sklypo, valdymo ir disponavimo juo gali spręsti tik valstybinės žemės patikėtinis, bet ne sodininkų bendrijos visuotinis susirinkimas.
Priešingu atveju, mūsų nuomone, būtų pažeisti minėti konstituciniai teisingumo, protingumo, proporcingumo, nuosavybės neliečiamumo principai, taip pat valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principai – visuomenės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės, įtvirtinti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 7. Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (2016-09-13)1 Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 7 straipsnio 6 dalyje reglamentuojama, kad valstybinės žemės patikėtiniai valdo, naudoja jiems patikėjimo teise perduotą žemę bei ja disponuoja šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis visuomeninei naudai. Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalyje yra nustatyta Nacionalinės žemės tarnybos kompetencija reguliuojant žemės santykius, o pagal Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos kokybės politikos, patvirtintos Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus 2014 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. 1P-(1.3.)- 284 „Dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos veiklos kokybės dokumentų patvirtinimo“, 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba yra įsipareigojusi užtikrinti darnų šalies vystymą, didinant efektyvų žemės naudojimą pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, gaunant iš jos didžiausią galimą naudą mažiausiomis sąnaudomis. Nacionalinė žemės tarnyba, atsižvelgdama į neprivatizuotų ir nenaudojamų valstybinės žemės plotų problematiką mėgėjų sodo teritorijose bei vykdydama Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 2015-01-13 rašte Nr.
2D-147(12.148) „Dėl prioritetinių darbų 2015 metams“ nurodytą įpareigojimą, vykdo sistemingą mėgėjų sodo teritorijose esančių neprivatizuotų ir nenaudojamų žemės sklypų inventorizaciją ir renka informaciją apie mėgėjų sodo teritorijose esančius nesuteiktus ir nenaudojamus valstybinės žemės sklypus. Informuojame, kad 2015 metais buvo tikrinama 171 mėgėjų sodo teritorija. Nustatyta, šiose mėgėjų sodo teritorijose yra 405 neprivatizuoti ir nenaudojami žemės sklypai. Numatytas darbų tęstinumas. Identifikavus visus neprivatizuotus ir nenaudojamus žemės sklypus, bus sprendžiamas klausimas dėl šių žemės sklypų perdavimo piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įgyvendinimo ar pardavimo aukciono tvarka galimybės bei tvarkos. Svarbu paminėti, kad žemės nuosavybės, valdymo ir naudojimo santykius bei žemės tvarkymą ir administravimą Lietuvos Respublikos teritorijoje reglamentuoja Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, kurio 10 straipsnyje nustatyti valstybinės žemės perleidimo atvejai ir sąlygos. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 2 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu teisės aktų nustatyta tvarka jie suteikti sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams, taip pat kiti mėgėjų sodo teritorijoje esantys žemės sklypai – jų naudotojams, to paties straipsnio 5 dalies 4 punkte nustatyta, kad valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Vyriausybės nustatyto dydžio – šių sklypų savininkams.
Taigi šiuo metu asmenys turi teisę be aukciono įsigyti tik pagrįstai (teisėtai) naudojamus, teisės aktų nustatyta tvarka suteiktus arba neviršijančius Vyriausybės nustatyto dydžio įsiterpusius valstybinės žemės sklypus, esančius mėgėjų sodo teritorijoje. Projektu siekiama numatyti dar vieną valstybinės žemės pardavimo be aukciono atvejį, kurio nėra nurodyta Lietuvos Respublikos žemės įstatyme. Taigi priėmus projektą, Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnis prieštarautų Lietuvos Respublikos žemės įstatymui. Projekto aiškinamajame rašte nurodyta, kad Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio pakeitimą paskatino ribotos galimybės asmenims įsigyti įsiterpusius valstybinės žemės plotus, esančius mėgėjų sodo teritorijoje, kurie dažnu atveju turi privažiavimą, tačiau yra netaisyklingos formos, juos sudaro siauros juostos. Įsiterpusio žemės sklypo, esančio mėgėjų sodo teritorijoje, sąvoka nurodyta Valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 15 d. nutarimu Nr. 1443 „Dėl valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos mėgėjų sodo teritorijoje“ (toliau – Taisyklės).
Taisyklių 2 punkte nustatyta, kad įsiterpęs valstybinės žemės sklypas – valstybinės žemės plotas, kurio neįmanoma suprojektuoti kaip atskiro individualaus mėgėjų sodo sklypo, nes yra įsiterpęs tarp valstybinės ar privačios žemės sklypų, neviršijantis 0,04 hektaro, taip pat tas valstybinės žemės sklypas, prie kurio pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą neįmanoma suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Vadovaujantis galiojančiu teisiniu reglamentavimu, įsiterpusiu žemės sklypu mėgėjų sodo teritorijoje laikomi tik neviršijantys 0,04 hektaro apriboti valstybinės ar privačios žemės sklypais žemės plotai, arba valstybinės žemės plotai, prie kurių nėra galimybės suprojektuoti privažiuojamojo kelio. Būtent šios dvi sąlygos svarbios šiuo metu nustatant, ar valstybinės žemės plotas gali būti suformuotas kaip atskiras mėgėjų sodo žemės sklypas ir be aukciono parduotas besiribojančio žemės sklypo savininkui. Tačiau norint pasiekti Projekto uždavinius ir tikslus, nurodytus Projekto aiškinamojo rašto 1 punkte, mūsų nuomone, užtektų pakeisti Taisyklių
įsiterpusio žemės sklypo apibrėžimą, t. y. numatant, kuriais atvejais, net ir turintis privažiavimą, valstybinės žemės plotas galėtų būti laikomas įsiterpusiu, nurodant siauros juostos sąvoką ir numatant galimybę įsigyti ne tik tarp žemės sklypų, tačiau ir tarp miškų masyvų ar kelių įsiterpusius valstybinės žemės plotus. Atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, manome, kad Projekto priėmimas nėra galimas, kadangi prieštarautų šiame rašte nurodytiems teisės aktams ir teisės principams, tačiau esamą problemą galima būtų išspręsti nekeičiant įstatymų, o pakeičiant Taisykles. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21) * Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1597
„Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė
nutaria: Nepritarti Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo Nr. I-1607 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3970 (toliau – įstatymo projektas) dėl šių priežasčių:
projektą paskatino „draudimas be aukciono privatizuoti sodininkų bendrijų teritorijose besiribojančių žemės sklypų savininkams įsiterpusius žemės sklypus, prie kurių numatytas privažiavimas. Kaip taisyklė, šie sklypai sudaro siauras juostas nenaudojamos ir apleistos žemės. Šie sklypai yra netaisyklingos formos, kas apsunkina jų naudojimą ir tvarkymą, kaip atskirą sklypą“. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 10 straipsnio 5 dalies 4 punktu, valstybinės žemės sklypai parduodami be aukciono, jeigu jie įsiterpę tarp privačių žemės sklypų ir neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyto dydžio, – šių sklypų savininkams. Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad sodininkų bendrijoms, šių bendrijų nariams ir kitiems asmenims valstybinė žemė parduodama Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sodininkų bendrijai skirtoje mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodama žemė, reikalinga bendro naudojimo statiniams išdėstyti, rekreacijai. Fiziniams asmenims mėgėjų sodo teritorijoje ne aukciono būdu parduodami jų naudojami žemės sklypai.
Jeigu keičiant mėgėjų sodo teritorijos žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą atskiro žemės sklypo neįmanoma suformuoti ir atliekamos žemės nenumatoma naudoti sodininkų bendrijos ir visuomenės poreikiams, ji ne aukciono būdu pirmiausia parduodama sodų sklypų, kurie tiesiogiai ribojasi su parduodamu sklypu, savininkams, o jeigu šie atsisako,
atitinka įsiterpusio žemės sklypo sąvoką ir prie kurio yra privažiuojamasis kelias. Todėl siūlomas Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo teisinio reguliavimo keitimas nepagrįstas ir nereikalingas. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)1
reguliavimas, kaip teisinio poveikio priemonė, neatitinka iškeltos problemos ir yra neproporcingas, nes apima platesnę taikymo sritį. Nors aiškinamojo rašto 2 dalyje keliama problema, susijusi su įsiterpusiais valstybinės žemės plotais, tačiau 4 dalyje pateiktos naujos teisinio reguliavimo nuostatos būtų taikomos „atliekamiems ir šiandien nenaudojamiems ir apleistiems valstybinės žemės plotams“. Galiojančiuose teisės aktuose nėra sąvokos „atliekamas valstybinės žemės sklypas /plotas“, tačiau pagal įstatymo projekto formuluotę išeitų, kad siūloma nuostata apima valstybinės žemės plotus, kuriuos galima suformuoti atskirais valstybinės žemės sklypais ir prie kurių įmanoma suprojektuoti privažiavimą (tai yra tie plotai, kurie nepatenka į įsiterpusių žemės sklypų sąvoką), tačiau kurie tušti ir nenaudojami (pavyzdžiui, teisės aktų nustatyta tvarka nepaskirti konkretiems asmenims ar kita).
Kadangi siekiant gauti maksimalią naudą šie valstybinės žemės sklypai galėtų būti parduoti aukcione ar perleisti nuosavybėn asmenims, kuriems dar neatkurtos nuosavybės teisės į turėtą žemę, siūlomas reguliavimas neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje nustatytų racionalaus ir efektyvaus valstybės turto valdymo principų. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)
projekte siūlomo reguliavimo, pagal kurį parduodant valstybinės žemės sklypus mėgėjų sodų teritorijoje nebūtų taikomos įsiterpusio žemės sklypo pardavimo nuostatos, nepagrįstai sumažėtų galimybė gauti daugiau pajamų į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą, nes tokiu atveju mėgėjų sodų teritorijų žemės plotai, priešingai nei kiti įsiterpę žemės sklypai, būtų parduodami už mažesnę nei rinkos kainą (už nominalią kainą). (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)1
Respublikos žemės įstatymo 25 straipsnio 2 dalies 1 punktą mėgėjų sodo žemės sklypai ir sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemės sklypai priskiriami žemės ūkio paskirties žemės sklypams.
Siūlomos įstatymo projekto nuostatos be pagrindo sudarytų išskirtines sąlygas vienai asmenų grupei (sodininkams) lengvatinėmis sąlygomis (be aukciono, už nominalią kainą) įsigyti laisvos valstybinės žemės, kurioje įmanoma formuoti atskirus žemės sklypus, nors pagal bendrą valstybės politiką laisva žemės ūkio paskirties žemė nuomojama, o šios žemės pardavimas – sustabdytas. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)1
projekte siūloma suteikti teisę sodininkų bendrijos narių susirinkimui priimti sprendimus dėl naujų žemės sklypų formavimo ir naudojimo visuomenės poreikiams, taip nepagrįstai apribojant valstybės teisę valdyti jai nuosavybės teise priklausantį turtą ir juo disponuoti. Tačiau sodininkų bendrija nėra valstybinės žemės patikėjimo teisės subjektas ir jai neturėtų būti suteikiami valstybinės žemės patikėtinio kompetencijai priskirtini įgaliojimai. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė (nutarimas Nr. 938, 2016-09-21)1
6Žemės ploto,
kuris negali būti formuojamas atskiru žemės sklypu, dydį lemia gretimybės – aplinkinių žemės sklypų ribos, natūralios ribos – grioviai, šlaitai, vandens telkiniai, miškas ar panašiai, todėl parduodamo valstybinės žemės sklypo dydžio nustatymas pagal besiribojančių sklypų savininkų valdomą plotą – neobjektyvus, dėl to skirtingiems asmenims nepagrįstai būtų sudarytos nevienodos valstybinės žemės pardavimo sąlygos. (P.S. - paryškina KRK) Pritarti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto išvados rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo statuto 150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto
argumentai): atsižvelgiant į Vyriausybės, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas ir pasiūlymus, grąžinti projektą iniciatoriui patobulinti. Komiteto išvados rengėjai Petras Čimbaras Kazys Starkevičius Kaimo reikalų komiteto biuro patarėja Gintarė Dešukaitė