ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. IX-1929 3, 4, 7 IR 10 STRAIPSNIŲ
NR. I-13671
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengtų projektų tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas 1) parengtas atsižvelgiant į:
1) Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimą, kuriame konstatuota, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu. Reikalavimas gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos, licencijos turėtojų teisės ir pareigos, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu. 2) Konstitucinio Teismo 2015 m. rugsėjo 29 d. nutarimą Nr. KT26-N15/2015 „Dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 68 straipsnio 3 dalies ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimo Nr. 511 „Dėl biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“, kuriuo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas pripažino, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimas Nr.
įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos tobulinimo“ tiek, kiek juo reguliuojamos esminės biudžetinių įstaigų ir organizacijų darbuotojų darbo apmokėjimo sąlygos, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 5 straipsnio 2 daliai, 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „kiekvienas žmogus turi teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą“, 128 straipsnio 1 dalies nuostatai
„sprendimus dėl valstybės esminių turtinių įsipareigojimų priima Seimas
Vyriausybės siūlymu“, konstituciniams teisinės valstybės, valdžių pasidalijimo principams. Konstitucinis teismas esminėmis darbo apmokėjimo sąlygomis pripažino bazinio darbo užmokesčio koeficiento nustatymą, priedo /priemokos skyrimą, skatinimą. Šis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarimas įsigaliojo 2017 m. sausio 2 d. Atsižvelgiant į tai, gydytojų odontologų rezidentų pareiginės algos koeficientai, kaip esminė rezidento darbo apmokėjimo sąlyga, turi būti nustatyti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo projektas (toliau – projektas 2) parengtas siekiant suvienodinti sąvokas su Odontologijos praktikos įstatyme vartojamomis sąvokomis (kvalifikacijos tobulinimas ir kvalifikacijos kėlimas) bei nustatyti, kad Odontologų rūmų narių kvalifikacijos tobulinimo tvarką nustato Odontologų rūmai.
Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo I-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas 3) parengtas siekiant aiškiai nustatyti, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimas vykdomas vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu, o specialiuoju Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymu. Be to, įgyvendinant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 1021 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“ bus pripažintas netekusiu galios. Atsižvelgiant į tai, gydytojų rezidentų bazinis darbo užmokestis nebegali būti susietas bazinės mėnesinės algos dydžiu, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1360
„Dėl gydytojų odontologų rengimo“. Lietuvos Respublikos valstybės ir
savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas 4) parengtas siekiant aiškiai nustatyti, kad gydytojų rezidentų, dirbančių biudžetinėse įstaigose, bazinis darbo užmokestis mokamas vadovaujantis ne Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymu, o specialiuoju Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymu.
Projekto 1, projekto 2, projekto 3 ir projekto 4 (toliau kartu – projektai) tikslas – esmines sveikatos priežiūros specialistų (odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos sąlygas nustatyti įstatymo lygiu – Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme. Projektų uždavinys – nustatyti sveikatos priežiūros specialistų (odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų geresnį veiklos reglamentavimą išduodant licencijas, sumažinti administracinę naštą, supaprastinti administracines procedūras išduodant minėtas licencijas. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus (vedėja – Edita Bishop, tel. 2604709, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Viktorija Buzytė, tel. (8 5) 266 1479, el. paštas [email protected], Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus, tel. (8 5) 212 2510, el. paštas [email protected], Lietuvos Respublikos odontologų rūmų teisininkė, Odontologinių paslaugų kontrolės specialistė Jūratė Goštautienė, tel. (8 5) 212 2354, el. paštas [email protected]. 3.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijos išduodamos taikant licencijos išdavimo modelį „G“, nurodytą Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“. Odontologų licencijavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 nuostatomis ir Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 „Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Burnos priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojama veikla, jos sąlygos, licencijų išdavimo, atsisakymo išduoti pagrindai ir kt. nėra reglamentuoti jokiu įstatymu. Burnos priežiūros specialistų licencijavimas šiuo metu yra vykdomas vadovaujantis Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos išduodamos vadovaujantis Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-694 „Dėl Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo“. Pagal minėtus teisės aktus odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencija išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos.
Pagal Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 3 straipsnio 3 dalį gydytojo odontologo rezidento bazinę pareiginę algą nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Bazinės mėnesinės algos koeficientai, taikomi skaičiuojant vyresniojo rezidento ir jaunesniojo rezidento bazinės pareiginės algos dydį, yra patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimu Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“. Šie koeficientai dauginami iš Vyriausybės patvirtinto bazinės mėnesinės algos (toliau – BMA) dydžio (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. rugsėjo 24 d. nutarimas Nr. 1021 „Dėl bazinės mėnesinės algos ir bazinio valandinio atlygio patvirtinimo“)
Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje nustatyta, kad šis įstatymas nustato valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, darbo apmokėjimo sąlygas ir dydžius, materialines pašalpas, darbuotojų pareigybių lygius ir grupes, taip pat kasmetinį veiklos vertinimą. Tarp Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 1 straipsnyje nurodytų darbuotojų, kuriems šis įstatymas netaikomas, gydytojai rezidentai nėra nurodyti. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Atsižvelgiant į tai, kad burnos priežiūros specialistai yra asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiantys specialistai ir asmens sveikatos priežiūros pasaugas jie gali teikti tik turėdami licenciją, ir į tai, kad esminės ūkinės veiklos sąlygos, draudimai ir ribojimai, darantys esminį poveikį ūkinei veiklai, gali būti nustatomi tik įstatymu, Burnos priežiūros specialistų licencijavimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, nuostatos šiuo metu yra iš taisyklių perkeliamos į įstatymą. Projektu siekiama reglamentuoti ne tik odontologo, bet ir burnos priežiūros specialisto vertimosi atitinkamai odontologijos ar burnos priežiūros praktika bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos Lietuvos Respublikoje sąlygas bei pakeisti atitinkamas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo nuostatas, kurios sudarys galimybę taikyti licencijų išdavimo modelį „D“ ir licencijų išdavimo modelį „G“. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projektu siūloma tikslinti galiojantį licencijų išdavimo reguliavimą numatant, jog yra laikoma, kad odontologui ar burnos priežiūros specialistui, profesinę kvalifikaciją įgijusiam ne anksčiau kaip prieš dvejus metus, licencija yra išduota kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos arba šioje deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai diena.
Priėmus Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymą, odontologai ir burnos priežiūros specialistai, per pastaruosius dvejus metus pabaigę studijas ir įgiję atitinkamą profesinę kvalifikaciją, atitinkama praktika galės pradėti verstis jau kitą dieną po deklaracijos licencijas išduodančiai institucijai pateikimo dienos. Odontologams ar burnos priežiūros specialistams, kurie atitinkamą profesinę kvalifikaciją įgijo anksčiau nei prieš dvejus metus, bus taikoma ankstesnė licencijų išdavimo tvarka, kai sprendimas dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų, jei netaikytinas užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas, ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jei taikytinas užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas. Siūlomu diferencijuotu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad odontologai ir burnos priežiūros specialistai, profesinę kvalifikaciją įgiję anksčiau nei prieš dvejus metus, praktikuoti pradėtų tik tinkamai atnaujinę savo žinias ir įgūdžius, todėl šiai specialistų grupei atitinkamos praktikos licencijos išduodamos tik įsitikinus, kad jų profesinis pasirengimas atitinka teisės aktų reikalavimus.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų tarybos nutarimais yra nustatyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų privalomojo tobulinimo, kuriuo siekiama pagilinti ar atnaujinti profesinei veiklai reikalingas žinias, gebėjimus bei praktinius įgūdžius, atsižvelgiant į mokslo ir technikos pažangą, naujas technologijas, ir papildomo tobulinimo, būtino įgūdžiams ir žinioms pagilinti, nutrūkus praktikai pagal profesinę kvalifikaciją, mastai. Projektu siūloma tikslinti galiojantį licencijų išdavimą numatant, jog odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencija yra išduota kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos arba šioje deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai diena. Pagal šiuo metu galiojančią odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo tvarką, licencija išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų, jei pateikti visi reikiami dokumentai. Šiuo metu nustatytos licencijos išdavimo sąlygos yra tokios pat, kokios siūlomos nustatyti ir įstatymo projektu. Įstaiga, norėdama gauti licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, privalo turėti galiojantį leidimą-higienos pasą, kuris patvirtina, kad įstaiga atitinka nustatytus reikalavimus patalpoms. Visuomenės sveikatos centras, išduodamas leidimą-higienos pasą, tikrina, ar įstaigoje yra visos medicinos priemonės (prietaisai), kurios reikalingos paslaugoms teikti.
Atsižvelgiant į tai, kad išduodant licenciją odontologinės pagalbos (priežiūros) įstaigai įstaiga privalo pateikti su deklaracija arba per 30 dienų nuo deklaracijos pateikimo leidimą-higienos pasą, civilinės atsakomybės draudimą ir kitus reikiamus dokumentus, yra užtikrinama, kad įstaiga atitinka sveikatos priežiūros įstaigai keliamus reikalavimus, todėl licencija gali būti išduodama netikrinant įstaigos veiklos sąlygų vietoje, t. y. taikant licencijos išdavimo modelį „D“. Pažymime, kad pasirinktas licencijų išdavimo modelis „D“ užtikrins paslaugų kokybę ir nekels rizikos pacientų saugumui, nes taikant šį modelį pakanka kontrolės mechanizmo teikiamų odontologinių paslaugų kokybei bei paciento saugumui užtikrinti. Įstatymo projekte įtvirtintos įspėjimo nuostatos, kurios realizuojamos nustatant papildomą terminą trūkumams pašalinti prieš licencijas išduodančiai institucijai priimant sprendimą stabdyti ar naikinti licenciją, kai licencija stabdoma ar naikinama esant pagrindui, kurį licencijos turėtojas gali pašalinti.
Įstatymo projekte nustatomos konkrečios licencijų išdavimo sąlygos specialistams (turėti teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, mokėti valstybinę kalbą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme, būti įgijus atitinkamą profesinę kvalifikaciją, nesirgti trukdančiomis verstis praktika ligomis, kad teismo nuosprendžiu nebūtų uždrausta verstis atitinkama praktika, kad būtų atitinkamais atvejais tobulinama profesinė kvalifikacija ir kt.) bei odontologinės pagalbos (priežiūros) įstaigoms (turėti galiojantį leidimą-higienos pasą, turėti atitinkamus odontologijos ir (ar) burnos priežiūros paslaugoms teikti reikalinga medicinos priemones (prietaisus) ir įrangą, būti apdraudusiam savo civilinę atsakomybę civilinės atsakomybės draudimu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti bei teismo nuosprendžiu neturėti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos veiklos apribojimo, draudžiančio teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas). Taip pat įstatymo projekte nustatomos konkrečios nuostatos, kai atsisakoma išduoti licencijas specialistams (pateikti klaidingi duomenys, netinkamai įforminti ar ne visi dokumentai ir per nurodytą terminą nepašalinti nurodyti trūkumai, pateikti suklastoti dokumentai, specialistas serga verstis praktika trukdančiomis ligomis, netobulino savo profesinės kvalifikacijos ir kt.), bei nustatomi specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų stabdymo, panaikinimo pagrindai, licencijuojamos veiklos sąlygos (pareigos).
Siekiant licencijų turėtojų licencijuojamos veiklos sąlygų geresnės kontrolės ir licencijų turėtojų atsakingumo, įstatymo projekte nustatoma, kad licencijos turėtojas privalo pranešti licencijas išduodančiai institucijai apie licencijuojamos veiklos sąlygų neatitikimą (specialistai – apie teisės dirbti Lietuvos Respublikoje netekimą bei kas 5 metus apie kvalifikacijos tobulinimą ir odontologijos ar burnos priežiūros praktiką, o įstaigos – apie odontologus ar burnos priežiūros specialistus, kurių sveikatos būklė neatitinka sveikatos priežiūros specialistų sveikatos būklės reikalavimų, nustatytų sveikatos apsaugos ministro, bei apie leidimo-higienos paso galiojimą, civilinės atsakomybės draudimą, medicinos prietaisų (priemonių) sąrašą). Įstatymo projekte numatyta, kad odontologui ar burnos priežiūros specialistui netekus teisės dirbti Lietuvos Respublikoje, įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu uždraudus verstis odontologijos ar burnos priežiūros praktika, jį pripažinus neveiksniu asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje, licencija stabdoma be įspėjimo. Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijos stabdomos be įspėjimo, kai įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu nustatytas odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos veiklos apribojimas, draudžiantis teikti odontologinės pagalbos (priežiūros) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas.
Įstatymo projektu nustatoma, kad odontologui ar burnos priežiūros specialistui išduodama viena licencija, kurioje nurodoma visa praktika, kuria jis gali verstis pagal odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesines kvalifikacijas. Pagal šiuo metu galiojantį įstatymą kiekvienai odontologijos praktikos profesinės kvalifikacijos rūšiai išduodama atskira licencija. Priėmus įstatymo projektu siūlomą reikalavimą išduoti vieną licenciją, odontologui ar burnos priežiūros specialistui bus sumažinta administracinė našta. Taip pat įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigai išduodama viena licencija, kurioje nurodomos visos odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugos, kurias gali teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga. Taigi nereikės išdavinėti daug licencijų, visa veikla, kuria gali užsiimti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga, odontologas ar burnos priežiūros specialistas, bus viename dokumente, tai leis patogiau vykdyti priežiūros procedūras. Įstatymo projektu taip pat siūloma papildyti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymą nuostatomis dėl odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės veiklos vertinimo (kaip esminės gydytojų odontologų veiklos sąlygos, nustatytinos įstatymo lygiu).
Pažymėtina, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos vertinimo sąvoka įstatymo projektu keičiama į profesinės veiklos vertinimo sąvoką, nes iš esmės tokio vertinimo metu vertinama ne odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinė kompetencija, o tai, ar jų veikla laikytina atitinkamai odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos klaida, ar šiurkščia klaida. Įstatymo projekte nėra nustatomi kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai, kadangi kvalifikacijos tobulino temos, trukmė ir kt. dalykai yra nuolat kintantys dalykai, atsižvelgiant į tai, kad nuolat vystosi technologijos, atsiranda nauji gydymo būdai. Taip pat kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai yra skirtingi įvairių specializacijų odontologams ir burnos specialistams. Įstatymo projekte nustatomi burnos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos įgijimo reikalavimai bei tikslinamos atitinkamos nuostatos, reglamentuojančios odontologų profesinės kvalifikacijos įgijimą. Siekiant teisinio aiškumo, siūloma nustatyti, kad burnos priežiūros praktikos licencijos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos, vadovaujantis poįstatyminiais teisės aktais išduotos iki šio įstatymo įsigaliojimo, prilyginamos šio įstatymo nustatyta tvarka išduotoms burnos priežiūros praktikos licencijoms ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoms. Siekiant pacientams teikti tik saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos Respublikoje nustatyta vadinamojo dvigubo licencijavimo sistema, t. y. kai reikalavimas turėti licenciją keliamas tiek specialistui, kuris teikia paslaugą, tiek sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje paslauga teikiama.
Dabar galiojančiame įstatyme nustatytas reikalavimas, kad odontologai gali dirbti ne tik pagal darbo sutartis, bet ir kitais pagrindais, išskyrė odontologus iš kitų sveikatos priežiūros specialistų, kurie asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti dirbdami tik pagal darbo sutartį (kituose įstatymuose nėra nurodyta „ar kitais pagrindais“, pvz., Medicinos praktikos įstatyme nurodyta „Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje“). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas, todėl odontologams ir kitų sričių gydytojams neturėtų būti taikomi skirtingi reikalavimai verstis atitinkamomis licencijuojamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Nustatytas reikalavimas taip pat neatitiko pirmiau aprašytos dvigubo licencijavimo koncepcijos, todėl šį reikalavimą įstatymo projektu siūloma panaikinti. Įstatymo projektu nustatoma, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas gali dirbti tik pagal darbo sutartį.
Kadangi gydytojų odontologų rezidentų pareiginė alga mokama iš valstybės biudžeto asignavimų, o jų profesinės veikos praktikos vieta, be kitų vietų, gali būti biudžetinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga, siekiant vienodos viešojo sektoriaus atlyginimų sistemos ir vienodo valstybės biudžeto lėšų naudojimo, projektu siūloma gydytojų odontologų rezidentų bazinio darbo užmokesčio (mėnesinė alga) dydį susieti su valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, savivaldybių biudžetų, Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto ir kitų valstybės įsteigtų pinigų fondų lėšų, darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, pareiginės algos baziniu dydžiu, nustatytu Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatyme nustatyta tvarka (toliau – pareiginės algos bazinis dydis). Projektu siūloma nustatyti šiuos gydytojo odontologo rezidento bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) koeficientus, taikomus skaičiuojant gydytojo odontologo rezidento bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) dydį (dauginant juos iš pareiginės algos bazinio dydžio): jaunesniojo rezidento – 3, vyresniojo rezidento – 3,81. Projektu siūloma nustatyti tokius koeficientus, kad gydytojo odontologo rezidento bazinis darbo užmokestis (mėnesinė alga) liktų toks pats, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarime Nr. 1359 „Dėl gydytojų rengimo“. Atsižvelgiant į tai, kad projektu siūloma įstatymo lygiu įtvirtinti gydytojų odontologų rezidentų darbo apmokėjimo tvarką, projekte taip pat siūloma atsisakyti nuostatos, kad bazinės pareiginės algos skaičiavimo metodiką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Pritarus Projektui Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme būtų nustatyti gydytojo odontologo rezidento pareiginės algos koeficientai kaip esminė gydytojo odontologo rezidento darbo apmokėjimo sąlyga, taip užtikrinant tinkamą Lietuvos Respublikos Konstitucijos saugomos vertybės – teisės į teisingą apmokėjimą už darbą – įgyvendinimą. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo I-1367 1 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad šis įstatymas taikomas tiek, kiek šiame įstatyme reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymas ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatyme nustačius įstatyminį odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo reguliavimą būtina, siekiant teisinio aiškumo ir sistemiškumo, aiškiai nustatyti, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijuojamos taikant Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo nuostatas, todėl keičiama Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo I-1367 1 straipsnio
straipsnių nuostatos, kuriuose reglamentuojamas kvalifikacijos kėlimas siekiant suvienodinti su Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo nuostatomis. Projektu 4 siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymas netaikomas gydytojams rezidentams.
Gydytojai rezidentai gaus tokį pat bazinį darbo užmokestį (mėnesinę algą) visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, kuriose dirbs (nepriklausomai, ar tai biudžetinė įstaiga, ar viešoji įstaiga), taip bus užtikrintos vienodos gydytojų odontologų rezidentų darbo apmokėjimo sąlygos ir kartu vienodos sąlygos įgyvendinti teisę į mokslą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai bei korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas įstatymas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms, plėtrai, priešingai, turės teigiamos įtakos, nes odontologai, burnos priežiūros specialistai ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos galės greičiau ir paprasčiau gauti atitinkamos veiklos licencijas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Kitų įstatymų keisti nereikės. 9.
įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai yra aprobuoti Terminų banke. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Teikiamas įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija iki įstatymų įsigaliojimo dienos atitinkamai pakeis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. spalio 31 d. nutarimą Nr. 1360 „Dėl gydytojų odontologų rengimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymą Nr. V-624 „Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymą Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. V-694 „Dėl Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo“. Šiuose įsakymuose bus reglamentuoti procedūriniai odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo klausimai.
Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo 5 straipsnio
ministro įsakymo dėl sveikatos būklės reikalavimų asmenims, siekiantiems verstis odontologijos, burnos priežiūros praktika, rengti nereikės, nes jie yra nustatyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2000 m. gegužės 31 d. įsakyme Nr. 301 „Dėl profilaktinių sveikatos tikrinimų sveikatos priežiūros įstaigose“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymams įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo 17 straipsnio 5 dalimi skaičiuojant gydytojų odontologų rezidentų baziniam darbo užmokesčiui (mėnesinei algai) reikalingą lėšų poreikį vadovautasi Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2017 metais, įstatymo 3 straipsniu, kuriame nustatytas valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis 2017 metais – 130,5 euro. Jaunesniajam rezidentui darbo užmokestis (mėnesinė alga) bus apskaičiuojamas taip: 3 x 130,5 = 391,5 Eur, vyresniajam rezidentui – 3,81 x 130,5 = 497,21 Eur. Bazinio darbo užmokesčio (mėnesinės algos) dydis jaunesniajam rezidentui, palyginti su bazinės mėnesinės algos dydžiu, padidėja 1 Eur (391,5-390,5), o vyresniajam rezidentui – 0,21 Eur (497,21-497). Metinis lėšų poreikis padidėtų 13,5 tūkst. eurų.
Kadangi rezidentai dėl objektyvių priežasčių (ligos, gimdymo, dekretinių, vaiko priežiūros ir kt.) paprastai dirba ne visas darbo dienas, skirtų valstybės biudžeto asignavimų turėtų pakakti. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
Licencija, odontologas, burnos priežiūros specialistas, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra.
PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1246 PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGŲ RŪMŲ ĮSTATYMO NR. IX-1929
ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 1 ir 2 STRAIPSNIŲ
1Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys,
parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagrindinė priežastis, paskatinusi parengti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektus (toliau – Projektai) yra Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. gegužės 31 d. nutarimas, kuriame konstatuota, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai, galima tik įstatymu. Reikalavimas gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos, licencijos turėtojų teisės ir pareigos, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik įstatymu.
Odontologinės priežiūros (pagalbos) priežiūros įstaigų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo pagrindai nėra reglamentuoti įstatyminiu lygiu, o odontologų licencijavimo pagrindai reglamentuoti neišsamiai (pvz., nėra konkrečių licencijų išdavimo sąlygų). Kita projektų rengimo priežastis yra tai, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo modelis skiriasi nuo kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo modelio. Toks skirtumas nėra pagrįstas ir pažeidžia teisę į vienodas veiklos sąlygas. Odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijos išduodamos taikant licencijos išdavimo modelį „G“, nurodytą Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“. Odontologų licencijavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 įstatymo nuostatomis ir Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624
„Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Burnos
priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojama veikla, jos sąlygos, licencijų išdavimo, atsisakymo išduoti pagrindai ir kt. nėra reglamentuoti jokiu įstatymu.
Burnos priežiūros specialistų licencijavimas šiuo metu yra vykdomas vadovaujantis Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos išduodamos vadovaujantis Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-694 „Dėl Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo“ (toliau – Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklės). Pagal minėtus teisės aktus odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencija išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos. Pagal Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisykles licencijai teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas gauti pakanka pateikti paraišką, kurioje nurodytas patalpų, kuriose bus teikiamos odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugos, adresas, ir įsipareigojimą apsidrausti civilinę atsakomybę už pacientams padarytą žalą. Taigi teisė odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms teikti paslaugas suteikiama neįsitikinus, ar jos atitinka sveikatos apsaugos ministro nustatytas paslaugų teikimo sąlygas (patalpų, personalo, įrangos), todėl tai neužtikrina maksimalios odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos.
Pastebėtina, kad kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai, išskyrus odontologus ir burnos priežiūros specialistus, licencijuojami taikant vadinamąjį D modelį (išskyrus atvejus, kai asmuo profesinę kvalifikaciją įgijo seniau nei prieš dvejus metus iki kreipimosi dėl licencijos išdavimo dienos), kai asmuo deklaruoja atitiktį teisės aktų reikalavimams ir atitinkama praktika gali verstis jau kitą dieną nuo tokios deklaracijos pateikimo dienos. Šiuo metu Odontologijos praktikos įstatymu nustatyta, kad odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijas išduoda Odontologų rūmai. Odontologų rūmų, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytas asociacijos veiklos tikslas – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio
pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įgyvendinant šią nuostatą kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų (ne gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ne odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų) licencijavimą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba).
Atsižvelgiant į tai, viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), taip pat turėtų būti pavesti Akreditavimo tarnybai. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla). Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje.
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą, <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“, „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“. Projektų tikslai:
Projektais siekiama:
1įstatyminiu lygiu nustatyti esmines odontologų,
burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos sąlygas.
sveikatos priežiūros specialistai bei asmens sveikatos priežiūros įstaigos būtų licencijuojami taikant vienodus licencijavimo modelius;
priežiūros paslaugų kokybę ir pacientų saugą odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugų srityje, t. y. licencijuojant visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas realiai įsitikinti, kad jos atitinka visas būtinąsias asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąlygas, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus ir medicinos priemones (prietaisus);
4įgyvendinant Vyriausybės įstatymą,
visą asmens sveikatos priežiūros licencijavimą pavesti įstaigai prie ministerijos
aiškiai reglamentuoti odontologijos praktikos, burnos priežiūros praktikos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančių įstaigų licencijavimo pagrindus, įtvirtinti analogiškus licencijavimo modelius, kurie šiuo metu įstatymuose įtvirtinti kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams (gydytojams – Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme, slaugytojams, akušeriams – Lietuvos Respublikos slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme) bei kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms – Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme. 2. Sumažinti administracinę naštą ir supaprastinti administracines procedūras išduodant minėtas licencijas. 3. Nustatyti, kad odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijas bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijas, taikant vienodus licencijavimo principus kaip ir visiems sveikatos priežiūros specialistams ir asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, išduoda Akreditavimo tarnyba. 2.
2Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija,
asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektus inicijavo Sveikatos apsaugos ministerija. Projektus parengė Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija kartu su Akreditavimo tarnyba. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijos išduodamos taikant licencijos išdavimo modelį „G“, nurodytą Licencijavimo pagrindų apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 18 d. nutarimu Nr. 937 „Dėl Licencijavimo pagrindų aprašo patvirtinimo“. Odontologų licencijavimas vykdomas vadovaujantis Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo nuostatomis ir Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624
„Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Odontologijos praktikos įstatymas
nustato odontologo profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas; odontologo teisės verstis odontologijos praktika įgijimo, įgyvendinimo ir praradimo sąlygas; odontologo pagrindines profesines teises, pareigas ir atsakomybę. Pažymėtina, kad šis įstatymas reglamentuoja tik kai kuriuos odontologijos praktikos licencijavimo pagrindus, jame nėra reglamentuotos licencijų išdavimo sąlygos, atsisakymo išduodi licenciją pagrindai, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindai, licencijavimo procedūrų terminai. Siekiant pacientams teikti tik saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, Lietuvos Respublikoje nustatyta vadinamojo dvigubo licencijavimo sistema, t. y. kai reikalavimas turėti licenciją keliamas tiek specialistui, kuris teikia paslaugą, tiek sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje tokia paslauga teikiama.
Dabar galiojančiame Odontologijos praktikos įstatyme nustatyta, kad ,,verstis odontologijos praktika odontologas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas“, tačiau įstatyme nėra aiškiai įtvirtinta, kad odontologas su sveikatos priežiūros įstaiga turi būti susijęs darbo teisiniais santykiais. Toks reglamentavimas įtvirtintas tik Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėse (12.7 p.), patvirtintose Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 „Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Burnos priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojama veikla, jos sąlygos, licencijų išdavimo, atsisakymo išduoti pagrindai ir kt. nėra reglamentuoti jokiu įstatymu. Burnos priežiūros specialistų licencijavimas šiuo metu yra vykdomas vadovaujantis Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“. Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos išduodamos vadovaujantis Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėmis. Pagal minėtus teisės aktus odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijas išduoda Odontologų rūmai ne vėliau kaip per 30 dienų nuo visų dokumentų pateikimo dienos.
Pažymėtina tai, kad, pagal galiojančią licencijų išdavimo tvarką, gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams taikomas licencijavimas skiriasi nuo kitų sveikatos priežiūros specialistų licencijavimo. Gydytojams, vadovaujantis Medicinos praktikos įstatymu, slaugytojams ir akušeriams – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymu, licencijos išduodamos pagal modelį „D“ – deklaravimas (su kai kuriomis išimtimis). Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra įtvirtintas lygiateisiškumo ir nediskriminavimo principas, todėl odontologams ir kitų sričių gydytojams neturėtų būti taikomi skirtingi reikalavimai verstis atitinkamomis licencijuojamomis asmens sveikatos priežiūros paslaugomis. Visų kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų bei asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 str., Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 5 str. bei Medicinos praktikos ir Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatymais, vykdo Akreditavimo tarnyba. Taip pat paminėtina, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, paslaugų kokybės ir prieinamumo valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus dėl visose asmens sveikatos priežiūros įstaigose, įskaitant odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Dalis asmens sveikatos priežiūros įstaigų teikia ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, ir kitas asmens sveikatos priežiūros paslaugas, todėl jos turi gauti licencijas tiek iš Akreditavimo tarnybos, tiek iš Odontologų rūmų.
Odontologų rūmai už išduodamas licencijas ima pačių nusistatytą mokestį, kuris atitenka tiesiogiai Odontologų rūmams, tačiau pažymėtina tai, kad už Akreditavimo tarnybos išduodamas asmens sveikatos priežiūros specialistų ir už asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijas numatyta valstybės rinkliava, kuri patenka tiesiogiai į valstybės biudžetą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu siūloma:
1) nustatyti burnos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos įgijimo reikalavimus bei patikslinti atitinkamas nuostatas, reglamentuojančias odontologų profesinės kvalifikacijos įgijimą;
2) nustatyti iš esmės naujus odontologijos praktikos licencijavimo pagrindus, kurie būtų taikomi ir iki tol tik pagal poįstatyminį reglamentavimą licencijuotiems burnos priežiūros praktikos specialistams.
Taigi šiuo projektu nustatomos aiškios ir konkrečios licencijų išdavimo sąlygos (turėti teisę dirbti Lietuvos Respublikoje, mokėti valstybinę kalbą, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatyme, būti įgijus atitinkamą profesinę kvalifikaciją, kad teismo nuosprendžiu nebūtų uždrausta verstis atitinkama praktika, kad būtų atitinkamais atvejais tobulinama profesinė kvalifikacija ir kt.), atsisakymo išduoti licencijas, licencijų sustabdymo, panaikinimo, licencijų sustabdymo panaikinimo ir licencijų tikslinimo atvejai, sprendimų dėl licencijų išdavimo, sustabdymo, panaikinimo, sustabdymo galiojimo terminai ir kitos su tuo susijusios licencijavimo sąlygos;
3) įtvirtinti analogišką licencijavimo modelį, kuris šiuo metu įtvirtintas kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams (gydytojams – Medicinos praktikos įstatyme, slaugytojams ir akušeriams – Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme). Licencijas gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams išduos Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliota institucija, jos bus išduodamos pagal modelį „D“ (deklaravimas) su įstatymo projekte nustatytomis išimtimis. Priėmus šį projektą odontologai ir burnos priežiūros specialistai, per pastaruosius dvejus metus pabaigę internatūros ar rezidentūros studijas ir įgiję atitinkamą profesinę kvalifikaciją, odontologijos ar burnos priežiūros praktika galės pradėti verstis jau kitą dieną po deklaracijos licencijas išduodančiai institucijai pateikimo dienos.
Odontologams ar burnos priežiūros specialistams, kurie atitinkamą profesinę kvalifikaciją yra įgiję anksčiau nei prieš dvejus metus, bus taikoma licencijų išdavimo tvarka, kai sprendimas dėl licencijos išdavimo priimamas ne vėliau kaip per 30 dienų, jei netaikytinas užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas, ir ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jei taikytinas užsienyje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas. Siūlomu diferencijuotu teisiniu reguliavimu siekiama užtikrinti, kad odontologai ar burnos priežiūros specialistai, profesinę kvalifikaciją įgiję anksčiau nei prieš dvejus, praktikuoti pradėtų tik tinkamai atnaujinę savo žinias ir įgūdžius, todėl šiai grupei specialistų atitinkamos praktikos licencijos išduodamos tik įsitikinus, kad jų profesinis pasirengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Akcentuotina, kad, siekiant išvengti, jog teisės aktų reikalavimų neatitinkantis asmuo, pateikęs deklaraciją, negalėtų versti odontologijos ar burnos priežiūros praktika ilgą laiką, numatoma, jog jei po deklaracijos pateikimo per 30 dienų nepateikiami jokie licencijai gauti nurodyti dokumentai, licencijos galiojimas nedelsiant (per 3 darbo dienas) sustabdomas.
Taip pat numatyta, kad licencijos galiojimas sustabdomas, kai deklaraciją pateikęs odontologas ar burnos priežiūros specialistas pateikė klaidingus duomenis, netinkamai įformintus ar ne visus licencijai gauti reikalingus dokumentus ir (ar) juose pateikė ne visą informaciją, ir per Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijavimo taisyklėse nustatytą terminą, kuris negali būti ilgesnis nei 30 dienų, nepašalino šio licencijas išduodančios institucijos nurodyto trūkumo. Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu siūloma pavesti licencijas gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams išduoti Akreditavimo tarnybai. Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu nustatoma, kad licencijos turėtojas turi teisę tik iki vienerių metų termino sustabdyti savo licencijos galiojimą. Toks ribojimas, yra nustatytas, siekiant užtikrinti pacientų saugą, nes nepraktikuodamas ilgesnį laiką odontologas ar burnos priežiūros specialistas praras įgūdžius ir kvalifikaciją, reikalingus kokybiškoms asmens sveikatos priežiūros paslaugoms teikti. Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu siekiant teisinio aiškumo nustatoma, kad verstis odontologijos praktika odontologas ir burnos priežiūros praktika burnos priežiūros specialistas gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) ar atitinkamai burnos priežiūros paslaugas, ir su šia įstaiga būti susijęs darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais.
Kaip jau minėta, toks reglamentavimas jau yra įtvirtintas dabar galiojančiame poįstatyminiame teisės akte (Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių 12.7 punkte nustatyta ,,jeigu po odontologo profesinės kvalifikacijos, pagal kurią prašoma licencijos, įgijimo yra praėję daugiau negu dveji metai, dokumentai, patvirtinantys teisėtą odontologijos praktiką (įrašai socialinio draudimo pažymėjime ar darbdavio (juridinio asmens vadovo) išduota pažyma apie teisėtą veiklą kartu su darbo santykius įrodančiais dokumentais“). Toks reglamentavimas nustatomas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nustatantį, kad paciento ir sveikatos priežiūros specialistų, įstaigų santykiai grindžiami paciento teisių užtikrinimo pagal valstybės nustatyta tvarka pripažįstamas sveikatos priežiūros sąlygas principu. Lietuvos Respublikoje valstybės mastu įtvirtintas modelis, kuriuo nustatyta būtinoji sveikatos priežiūros sąlyga – licencijos turėjimas (Sveikatos sistemos įstatymo 2 str. 1 dalis nustato, kad asmens sveikatos priežiūra – valstybės licencijuota fizinių ir juridinių asmenų veikla, 16 straipsnis įtvirtina, kad tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys gali verstis sveikatos priežiūros veikla turėdami atitinkamas licencijas).
Siekiant pacientams teikti tik saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas, nustatyta vadinamojo dvigubo licencijavimo sistema, t. y. kai reikalavimas turėti licenciją keliamas tiek specialistui, kuris teikia paslaugą, tiek sveikatos priežiūros įstaigai, kurioje tokia paslauga teikiama. Pabrėžtina, kad tokia sistema buvo sukurta siekiant užtikrinti, kad paslaugos pacientams būtų teikiamos saugiai. Be to, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos (odontologijos paslaugos yra viena iš asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšių) kaip įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Odontologijos praktikos įstatymo 1 straipsnio 4 dalies nuostata „Šis Įstatymas taikomas odontologams, dirbantiems Lietuvos Respublikoje pagal darbo sutartį ar kitais pagrindais“ neatitinka minėtos dvigubo licencijavimo koncepcijos bei to, kad asmens sveikatos priežiūros paslaugos yra įstaigos (o ne fizinio asmens) veiklos rezultatas. Pastebėtina ir tai, kad nuostata, jog odontologai gali dirbti kitais pagrindais, nepagrįstai išskyrė odontologus iš kitų sveikatos priežiūros specialistų, kurie asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti dirbdami tik pagal darbo sutartį (kituose įstatymuose nėra nurodyta „ar kitais pagrindais“, pvz., Medicinos praktikos įstatyme nurodyta „Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje“).
Vis dėlto atsižvelgiant į galimą teisinių santykių tarp asmens sveikatos priežiūros įstaigos ir odontologo ir burnos priežiūros specialisto įvairovę (pvz., asmens sveikatos priežiūros įstaiga gali būti mažoji bendrija ar individuali įmonė, kurioje nebus darbo santykių kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos darbo kodekse) bei tai, kad jie iš esmės atitinka darbo santykių esmę, projekte siūloma nustatyti, kad odontologas ir burnos priežiūros specialistas su asmens sveikatos priežiūros įstaiga turi būti susijęs darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais. Darbo santykiai arba jų esmę atitinkantys santykiai būtų suprantami kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatyme, t. y. santykiai, kai darbas atliekamas pagal darbo sutartis, taip pat bet kokia kita veikla, vykdoma teisinių santykių, kurie iš esmės (susitarimu dėl darbo apmokėjimo sąlygų, darbo vietos ir funkcijų, darbo drausmės ir kt.) atitinka darbo sutarties sukuriamus darbdavio ir darbuotojo santykius, pagrindu. Be to, Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu, vadovaujantis 2018 m. gegužės 25 d. įsigaliojusiu 2016 m. balandžio 27 d.
Europos Parlamento ir Tarybos reglamentu (ES) 2016/679 dėl fizinių asmenų apsaugos tvarkant asmens duomenis ir dėl laisvo tokių duomenų judėjimo ir kuriuo panaikinama Direktyva 95/46/EB, nustatomas odontologų ir burnos priežiūros specialistų asmens duomenų tvarkymo tikslas, pagrindas, apibrėžiami tvarkomi duomenys, konkrečiai nurodomi, kokie jų duomenys yra skelbiami viešai, kam ir kokiu tikslu jie teikiami. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektu siūloma panaikinti nuostatas, susijusias su viešojo administravimo funkcijų vykdymu: licencijų odontologams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms išdavimu bei licencijuojamos veiklos priežiūra ir odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra, bei profesinės etikos principų laikymosi priežiūra. Gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinių pareigų, tarp kurių ir pareiga laikytis odontologo ar burnos priežiūros specialisto profesinės etikos principų, priežiūrą vadovaudamasi Odontologijos praktikos įstatymu atliks licencijas išduodanti institucija – Akreditavimo tarnyba. Be to, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 81 straipsnį, asmens sveikatos priežiūros įstaigų medicinos etikos komisijos prižiūri, kaip asmens sveikatos priežiūros specialistai laikosi medicinos etikos reikalavimų. Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 80 straipsnyje nustatyta, kad Lietuvos bioetikos komitetas atlieka Lietuvos Respublikos biomedicininių tyrimų etikos įstatymo 21 straipsnyje nurodytas funkcijas. Viena iš šių funkcijų yra prižiūrėti, kaip sveikatos priežiūros specialistai ir įstaigos, teikiančios asmens ir visuomenės sveikatos priežiūros paslaugas, laikosi bioetikos reikalavimų.
Kadangi laikytis profesinės etikos reikalavimų yra gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų pareiga, tai už jos kartotinį nesilaikymą Odontologijos praktikos įstatyme numatytas licencijos sustabdymas, kurį vykdys licencijas išduodanti institucija. Gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės veiklos kontrolė bus efektyvesnė ir kompleksiškesnė nei šiuo metu, nes tą funkciją vykdys licencijas išduodanti institucija, kuri ir pagal dabartinį teisinį reglamentavimą jau vykdo visų asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, teikiamų paslaugų priežiūrą, t. y. ir tų paslaugų, kurias teikia ir gydytojai odontologai bei burnos priežiūros specialistai. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektu taip pat siūloma pripažinti netekusiomis galiomis ir visas su viešojo administravimo funkcijomis tiesiogiai susijusias nuostatas, įskaitant ir privalomą narystę Odontologų rūmuose, Odontologų rūmų teisę gauti valstybės turtą panaudos pagrindais. Privaloma narystė Odontologų rūmuose panaikinama atsižvelgiant į tai, kad kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams (pvz., gydytojams, slaugytojams, akušeriams) nenustatyta privaloma narystė profesinėse organizacijose, t. y. siekiama vienodo visų asmens sveikatos priežiūros specialistų veiklos reguliavimo. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama daugiau kaip pusė įstatymo straipsnių, įstatymas dėstomas nauja redakcija. Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr.
I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti nuostatų, kad Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas taikomas tiek, kiek jame reglamentuojamų visuomeninių santykių nereglamentuoja Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas. Atsisakius šių nuostatų ir priėmus Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektą, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms kaip ir visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms bus be išimčių taikomas visas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, įskaitant 5 straipsnio nuostatas, reglamentuojančias asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą. Kitaip tariant, šios įstaigos bus licencijuojamos pagal Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymą ir jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus, o licencijuojanti institucija bus Akreditavimo tarnyba. Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektai keičiami siekiant jų nuostatas suderinti su Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektais dėl odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo funkcijos perdavimo iš Odontologų rūmų Akreditavimo tarnybai. Priėmus įstatymų pakeitimų projektus laukiama šių teigiamų rezultatų:
reglamentuoti burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo pagrindai, todėl bus užtikrintas odontologų ir burnos priežiūros specialistų veiklos teisinis tikrumas; 2.
Odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą ir jų licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūrą perdavus Akreditavimo tarnybai, bus sudarytos sąlygos efektyviau licencijuoti minėtus asmenis, sumažinta administracinė našta ir supaprastintos ir pagreitintos su licencijavimu susijusios procedūros (t. y. reikės kreiptis tik į vieną licencijas išduodančią įstaigą). 3. Odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei įstaigų, įskaitant odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, licencijų išdavimo ir sąlygų laikymosi priežiūros vykdymo funkcijas perdavus Akreditavimo tarnybai, visas valstybės politikos įgyvendinimas asmens sveikatos priežiūros veiklos licencijavimo ir šios veiklos kokybės priežiūros srityje bus sutelktas vienoje valstybės institucijoje. Tokiu būdu bus sustiprinta ir asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės priežiūra bei pacientų sauga teikiant odontologinės priežiūros (pagalbos) ir burnos priežiūros paslaugas (be kita ko, licencijuojant visas asmens sveikatos priežiūros įstaigas bus realiai įsitikinta, kad jos atitinka visas būtinąsias asmens sveikatos priežiūros paslaugų sąlygas, įskaitant sveikatos priežiūros specialistus ir medicinos priemones (prietaisus);
specialistai bei visos asmens sveikatos priežiūros įstaigos, įskaitant odontologus ir burnos priežiūros specialistus bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigas, bus licencijuojami taikant vienodus licencijavimo modelius ir licencijuojami Sveikatos apsaugos ministerijos įgaliotos institucijos taikant analogiškas licencijų išdavimo sąlygas.
Taip odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms, gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams bus sudarytos vienodos kaip ir kitoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir kitiems asmens sveikatos priežiūros specialistams sąlygos pradėti ir vykdyti veiklą;
5Bus sukurtas teisinis aiškumas,
kad odontologai ir burnos priežiūros specialistai gali dirbti ir mažosiose bendrijose ar individualiose įmonėse darbo ar jų esmę atitinkančių santykių pagrindu, tai leis plėsti odontologinės pagalbos (priežiūros) paslaugų prieinamumą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad šių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos verslo sąlygoms, kadangi bus sumažinta administracinė našta ir odontologai, burnos priežiūros specialistai ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos galės greičiau ir paprasčiau gauti atitinkamos veiklos licencijas. 8.
teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis nustatytų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, reikės pripažinti netekusiu galios Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 30 d. įsakymą Nr. V-694 ,,Dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo“. Reikės pakeisti šiuos teisės aktus:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. gruodžio
rinkliavos mokėjimo ir grąžinimo taisyklių patvirtinimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. birželio 23 d. nutarimą Nr. 690 „Dėl Gydytojų medicinos praktikos licencijų registro reorganizavimo į Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registrą ir Sveikatos priežiūros ir farmacijos specialistų praktikos licencijų registro nuostatų patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimą Nr.
pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“;
4) Ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių viešojo administravimo subjektų sąrašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 4 d. nutarimu Nr. 511 „Dėl institucijų atliekamų priežiūros funkcijų optimizavimo“;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugsėjo 7 d. nutarimą Nr. 1057
„Dėl Elektroninės sveikatos paslaugų ir bendradarbiavimo infrastruktūros
informacinės sistemos nuostatų patvirtinimo“;
patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 „Dėl Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
licencijavimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 11 d. įsakymu Nr. V-700 „Dėl Burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimo taisyklių patvirtinimo“;
licencijų, asmens sveikatos priežiūros, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų, vaistinių bei didmeninio platinimo įmonių farmacinės veiklos licencijų, vaistininko padėjėjų (farmakotechnikų) registravimo duomenų tvarkymo“;
suteikimo ir panaikinimo taisyklių patvirtinimo“. 10) Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. rugpjūčio 12 d. įsakymas Nr.
V-720 „Dėl ligų, trukdančių verstis bendrosios slaugos praktika, akušerijos praktika ar medicinos praktika, sąrašo patvirtinimo“; Nurodytų teisės aktų projektus rengs Sveikatos apsaugos ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Akreditavimo tarnyboje odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimui reikės skirti dvi papildomas pareigybes, joms abiem per 12 mėnesių darbo užmokesčiui reikėtų 47,7 tūkst. eurų (iš jų 11,1 tūkst. eurų valstybinio socialinio draudimo įmoka) ir 5,0 tūkst. eurų reikėtų jų darbo vietoms paruošti. Už Akreditavimo tarnybos teikiamas administracines paslaugas 2017 metais rinkliavų surinkta 135 368,64 eurų, iš jų virš 115 tūkst. eurų už asmens sveikatos priežiūros specialistų ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijavimą. Akreditavimo tarnybai pradėjus vykdyti odontologijos praktikos, burnos priežiūros praktikos ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų, siekiančių teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas, licencijavimą, prognozuotina, kad per metus kaip valstybės rinkliava papildomai būtų sumokama apie 15 tūkst. eurų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis Licencija, odontologas, burnos priežiūros specialistas, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai -
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1246 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-02-10 Nr. XIIP-3955 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
glaustumo, siūlytina projektu nauja redakcija dėstomo Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo projekto (toliau - projektas) 2 straipsnio 19 dalyje įvesti šioje dalyje nurodomų ir toliau tekste pasikartojančių įstatymų pavadinimų santrumpas. Atitinkamai siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje įvesti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės santrumpą. 2. Projekto 3 straipsnio 2 ir
studijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymas nenumato tokios formos ar pakopos studijų kaip „pagrindinės studijos“. 3. Projekto 3 straipsnio 5 dalies paskutiniajame sakinyje brauktini pertekliniai žodžiai „patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės“, nes nuostata, kad Odontologijos rezidentūros nuostatus tvirtina Vyriausybė jau įtvirtinta šio straipsnio 1 dalyje. 4. Projekto 4 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „burnos higienisto studijas“ įrašytini žodžiai „burnos higienos studijas“. 5. Projekto 5 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad odontologo ir burnos priežiūros specialisto profesinių kvalifikacijų rūšis nustato sveikatos apsaugos ministras. Atkeiptinas dėmesys, kad paties projekto 2-4 straipsniuose jau nurodytos visos odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų rūšys ir šių kvalifikacijų įgijimo sąlygos, todėl yra neaiškus įstatyminės nuostatos, įgalinančios sveikatos apsaugos ministrą „papildomai nustatyti“ įstatyme jau išvardintas profesinių kvalifikacijų rūšis, tikslas.
Galbūt šia įstatymine norma siekiama sveikatos apsaugos ministrą įgalioti nustatyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų kompetencijas pagal įstatyme nurodytas profesinių kvalifikacijų rūšis. 6. Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas tvirtina ministras, o ne ministerija, projekto 5 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos“ įrašytini žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 12 straipsnio 5 dalies paskutinis sakinys. 7. Projekto 5 straipsnio 10, 12 ir 13 dalių bei 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos suponuoja, kad odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licencija pareiškėjui, profesinę kvalifikaciją įgijusiam ne seniau nei prieš dvejus metus, gali būti išduota ir atitinkamai toks asmuo odontologijos ar burnos priežiūros paslaugas galėtų teikti net iki 4 mėnesių ir tuo atveju, jeigu nebūtų tinkamai pateikęs visų licencijai gauti reikalingų dokumentų. Svarstytina, ar toks įstatyminis reguliavimas, pagal kurį asmuo net ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, galėtų pakankamai ilgą laiką (net iki 4 mėnesių) verstis odontologijos ar burnos priežiūros praktika yra proporcingas ir derinasi su prioritetiniu visuomenės sveikatos apsaugos principu. 8. Projekto
nurodytina kokioje teisės normoje nustatytam ir kokiam konkrečiai „minėtam reikalavimui“ reikia deklaruoti atitiktį. 9.
nuostata, kad laikas, duotas dokumentų trūkumams pašalinti, į 30 kalendorinių dienų paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas. 10. Projekto 5 straipsnio 13 dalies 5 punkte vietoj žodžio „sprendimu“ įrašytinas žodis „nuosprendžiu“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 7 straipsnio 1 dalies 6 punktas bei 14 straipsnio 7 punktas. 11. Projekto 5 straipsnio 14 dalies, nustatančios, kad atsisakymas išduoti licenciją negali būti grindžiamas praktikos netikslingumu ir turi būti motyvuotas, turinys yra nesuprantamas 13 dalies atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 13 dalyje išdėstytas baigtinis atsisakymo išduoti licenciją pagrindų sąrašas. Nė vienas iš šioje dalyje nurodytų pagrindų nėra siejamas su praktikos netikslingumu, taip pat negalima teigti, kad kuris nors iš nurodytų pagrindų yra nemotyvuotas, todėl nėra aiški 14 dalies nuostatos tikslas. Galbūt siekiama nustatyti, kad atsisakyme išduoti licenciją turi būti aiškiai nurodytas vienas (ar keli) iš 13 dalyje nurodytų pagrindų, kurio pagrindu licencija ir neišduodama (tačiau pažymėtina, kad analogiškos paskirties norma ir įtvirtinta šio straipsnio 15 dalyje). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome arba tikslinti minėtą projekto 5 straipsnio 14 dalies nuostatą, arba jos atsisakyti kaip perteklinės. 12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlome nurodyti, kad licencijos galiojimas sustabdomas, kai nustatoma, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas padaro praktikos klaidą ar klaidas nepraėjus vieneriems metams nuo praeitos praktikos klaidos padarymo. Analogiškas siūlymas teiktinas ir dėl šios dalies 5 punkto formuluotės. 13. Projekto 5 straipsnis reguliuoja atvejus, kai odontologui ar burnos priežiūros specialistui atsisakoma išduoti licenciją. Pastebėtina, jog iš tolimesnio įstatymo teksto nėra aišku, ar dėl licencijos išdavimo galima kreiptis pakartotinai.
Jei galima, tai po kokio laikotarpio ir kiek kartų. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą. Analogiškai projekto 7 straipsnyje nėra aptarta teisinė situacija susijusi su licencijos galiojimo panaikinimu. Siūlytina aiškiai nustatyti, ar galima pakartotinai kreiptis dėl licencijos išdavimo po jos panaikinimo. Jeigu galima, tai po kokio laikotarpio ir kokiais atvejais. 14. Projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalys derintinos tarpusavyje, nes 2 dalyje nustatyta, kad po licencijos galiojimo sustabdymo odontologas ar burnos priežiūros specialistas privalo įvykdyti reikalavimus dėl profesinės kompetencijos tobulinimo, o 3 dalyje nustatyta visiškai priešinga norma, nustatanti, kad licencijos galiojimas sustabdomas tik tada, kai odontologas ar burnos priežiūros specialistas per nustatytą terminą neįvykdo minėto reikalavimo dėl profesinės kompetencijos tobulinimo. 15. Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų teisė vykdyti veiklą sąlygos ir ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnyje reikėtų aiškiai nustatyti visus licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindus, susiejant juos su numatytais licencijų galiojimo sustabdymo pagrindais, nes projekte siūloma formuluotė „kai išnykęs licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas“ yra per daug abstrakti ir tam tikrais atvejais netgi objektyviai nepritaikoma, pavyzdžiui, tuo atveju, kai licencijos galiojimas sustabdomas dėl to, kad odontologas ir burnos priežiūros specialistas nesilaikė pareigos gerbti pacientų teises ar ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbdavio pasikeitimo informuoti apie tai licencijas išduodančią instituciją. 16.
projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatoma įstatyminė sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas, į tai, jog šis reguliavimas tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis bei vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šiame punkte nurodytina koks subjektas ir kokiu teisės aktu turėtų konstatuoti šiurkštų paciento teisių pažeidimą, kurio pagrindu galėtų būti naikinamas licencijos galiojimas. 17. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj žodžių „pateiktas prašymas panaikinti“ įrašytini žodžiai „gautas odontologo ar burnos priežiūros specialisto prašymas panaikinti jo“. 18. Svarstytina, ar pagrįstai projekto 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dėl odontologo ar burnos priežiūros specialisto licencijos panaikinimo į licencijas išduodančią instituciją gali kreiptis bet kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas. Analogiška pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 8 dalies nuostatai, kurioje nurodyti subjektai, turintys teisę kreiptis dėl licencijos galiojimo sustabdymo. 19. Projekto 7 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, jog Licencijas išduodanti institucija sprendime dėl licencijos galiojimo panaikinimo privalo nurodyti šio sprendimo apskundimo tvarką. Analogiška nuostata įtvirtinta projekto 14 straipsnio 2 dalyje. Toks fragmentiškas Licencijas išduodančios institucijos sprendimų skundimo tvarkos reguliavimas kvestionuotinas. Pastebėtina, jog dėl tokio išimtinio reguliavimo gali susidaryti įspūdis, jog kiti šios institucijos sprendimai yra neskundžiami, pavyzdžiui, jog atsisakymas išduoti licenciją yra neskundžiamas. Jei projektu iš tiesų siekiama nustatyti, kad Licencijas išduodančios institucijos sprendimai negali būti skundžiami teismui, toks reguliavimas galimai neatitiktų konstitucinės nuostatos, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą.
Tuo atveju, jei vis gi sprendimai gali būti skundžiami teismui, siūlytina tai aiškiai nurodyti įstatyme, nustatant kokia tvarka šie sprendimai gali būti skundžiami, pavyzdžiui, kaip tai padaryta Odontologų rūmų įstatyme, ir nurodyti, jog sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 20. Svarstytina projekto 8 straipsnio 1 dalies formuluotės, suponuojančios baigtinį odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinių teisių sąrašą, pagrįstumas. Manytume, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas gali turėti ir kitų kituose įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų profesinių teisių. 21. Projekto 10 ir 16 straipsnių redakcijos tikslintinos kalbiniu požiūriu. 22. Projekto 11 straipsnio, reglamentuojančio odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos vertinimą, 1 dalyje siūloma nustatyti, kad odontologo ir burnos priežiūros specialisto profesinė kompetencija vertinama tuo atveju, jei nustatyta odontologo ar burnos priežiūros specialisto veiklos trūkumų ar veiksmų, galėjusių lemti ar lėmusių žalą ar pavojų pacientų sveikatai. Ši nuostata, o taip pat ir 3 dalyje nurodytos profesinės kompetencijos komisijos sprendimo rūšys suponuoja, kad odontologų bei burnos priežiūros specialistų profesinė kompetencija komisijoje vertinama ne tada, kai kyla įtarimų dėl odontologų ar burnos priežiūros specialistų veiklos trūkumų, ir šį faktą reikia kvalifikuotai ištirti ir įvertinti, o tuo atveju, kai veiklos trūkumai yra oficialiai nustatyti, ir tiesiog reikia įvertinti veiklos trūkumų mąstą ir šiuos trūkumus atitinkamai kvalifikuoti.
Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnyje reikėtų nurodyti kompetentingą subjektą (subjektus), įgaliotą įvertinti ir konstatuoti odontologų ar burnos priežiūros specialistų veiklos trūkumų bei veiksmų, galėjusių lemti ar lėmusių žalą ar pavojų pacientų sveikatai, faktą bei perduoti šių asmenų veiksmus kvalifikuoti specialiai Odontologų rūmuose sudaromai komisijai. 23. Svarstytinas projekto 11 straipsnio 3 dalyje nurodyto profesinės kompetencijos vertinimo komisijos priimamų sprendimų rūšių sąrašo pagrįstumas, nes priimamų sprendimų rūšys, suponuoja, kad profesinės kompetencijos vertinimo komisija, įvertinusi odontologo ar burnos priežiūros specialisto veiklą ar veiksmus, jokiu atveju negalėtų konstatuoti, pavyzdžiui, kad tiriamoje veikoje ar veiksmuose nebuvo odontologo ar burnos priežiūros specialisto kaltės, arba, kad jo kalti veiksmai nesukėlė pavojaus ir nepadarė jokios žalos paciento sveikatai. Kitaip sakant, įstatymas nepalieka profesinės kompetencijos vertinimo komisijai jokios prerogatyvos tiriamos odontologo ar burnos priežiūros specialisto veiklos ar veiksmų kvalifikuoti kitaip nei kaip įvykdytos odontologijos ar burnos priežiūros praktikos klaidos. 24.
(pagalbos) įstaigų veiklą ir jų licencijavimą, norime pažymėti, kad iš projekto nuostatų nėra iki galo aiškus odontologinės veiklos licencijavimo reglamentavimas tų asmens sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu, kuriose teikiamos odontologinės priežiūros paslaugos yra tik viena iš teikiamų asmens sveikatos priežiūros rūšių. Kitaip sakant, projekte neatskleistos jokios specialios teisės verstis ir odontologinė priežiūra sąlygos toms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios yra gavusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 16 dalyje pateiktos sąvokos „odontologinės priežiūros (paslaugos) įstaiga“ apibrėžtis suponuoja, kad odontologinės priežiūros įstaiga laikomas dvi sąlygas atitinkantis juridinis asmuo: 1) jis turi turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos statusą (t.y. turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją, išduotą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų), bei 2) papildomai turėti ir šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją teikti odontologijos ir (ar) burnos priežiūros paslaugas. Analogišką reikalavimą suponuoja ir projekto 5 straipsnio 2 ir 3 dalys, nustatančios, kad odontologai ir burnos priežiūros specialistai verstis praktika gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologinės priežiūros ir (ar) burnos priežiūros paslaugas.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekte išskirti bei aptarti dvi odontologinės veiklos licencijavimo formas – viena būtų taikoma asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurių vykdoma odontologinės priežiūros ir burnos priežiūros veikla būtų tik viena iš daugelio teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų rūšių, o kita – tiems juridiniams asmenims, kurie teiktų išimtinai tik odontologinės priežiūros bei burnos priežiūros paslaugas. 25. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 12 straipsnio 6 dalies nuostata, kad pateikdamas juridinio asmens deklaraciją juridinis asmuo deklaruoja atitiktį šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytiems reikalavimams, prieštarauja kitai šios dalies nuostatai, pagal kurią pateikdamas deklaraciją juridinis asmuo įsipareigoja apdrausti savo civilinę atsakomybę per 30 dienų, t.y. viena nuostata nustato, kad jis jau turi būti apsidraudęs civilinę atsakomybę, kita – kad jis ją turi apsidrausti per 30 dienų nuo deklaracijos pateikimo. Šį prieštaravimą reikėtų pašalinti. Be to, pastebėtina, jog visais atvejais turėtų būti nustatyta, kad odontologinės ir
(ar) burnos priežiūros paslaugų įmonės paslaugas galėtų pradėti teikti tik nuo to momento, kai jų veikla yra apdrausta. Priešingu atveju, būtų pažeidžiami paslaugų gavėjų teisėti lūkesčiai, jog visa jiems galimai padaryta žala bus visiškai ir pilnai atlyginta. 26.
odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoje nurodytų odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugų teikimą, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos turėtojas privalo <...> pateikti prašymą sustabdyti ar panaikinti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoje nurodytų paslaugų, kurių teikimas nutrauktas, teikimą“. Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo. Jei asmuo nutraukė paslaugų teikimą, tai jam galimai turėtų būti nustatyta pareiga pateikti prašymą dėl licencijos stabdymo, panaikinimo, ar licencijos pakeitimo, tačiau ne prašymą, sustabdyti ar panaikinti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoje nurodytų paslaugų, kurių teikimas jau yra nutrauktas, teikimą. Siūlytina koreguoti nuostatą. 27. Siekiant teisinio aiškumo, svarstytina, ar projekto 13 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostata, kad licencijos galiojimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga nėra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu. 28. Projekto 14 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu „odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos turėtojas yra likviduotas“. Pastebėtina, jog juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Atsižvelgiant į tai, jog reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros, nėra aišku kaip turėtų būti sprendžiamas licencijos klausimas juridinį asmenį reorganizavus. Pastebėtina, jog juridinį asmenį reorganizavus jungimo būdu, naujas asmuo gali nebeatitikti įstatyme nustatytų sąlygų licencijai turėti, o reorganizavus skaidymo būdu, atsirastų keli savarankiški juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes siūlytina atitinkami papildyti teikiamą reguliavimą. 29.
įgyvendinimą, siūlome papildyti nuostata, nustatančia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos burnos priežiūros praktikos bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos prilyginamos šio įstatymo nustatyta tvarka išduotoms licencijoms. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1246 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2017-09-08 Nr. XIIP-3955(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo projekto (toliau - projektas)
kvalifikacinis laipsnis ir gydytojo odontologo profesinė kvalifikacija“ įrašytini žodžiai „įgijęs odontologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją“. 2. Atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas, kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“, projekto 2 straipsnio 19 dalyje papildomai įvedamos toliau tekste pasikartojančių įstatymų pavadinimų santrumpos yra perteklinės. 3. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė visus valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus, projekto 3 straipsnio 1 dalyje brauktinas perteklinis žodis „nutarimu“. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad gydytoju odontologu laikomas asmuo, įgijęs ne tik gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją, tačiau ir odontologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 2 dalis pildytina nurodant ir odontologijos magistro kvalifikacinio laipsnio įgijimo sąlygas. 5.
dalies reikėtų atsisakyti kaip perteklinės, nes analogiška nuostata, nustatanti gydytojo odontologo specialisto profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, įtvirtinta šio straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje. 6. Projekto 4 straipsnio 2-4 dalių formuluotės tikslintinos, nes kvalifikacinį laipsnį ir (ar) profesinę kvalifikaciją suteikia aukštoji mokykla, o ne diplomas (diplomas tik patvirtina įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją). 7. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią normą, kad verstis odontologijos praktika odontologas gali tik pagal darbo sutartį odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas. Toks siūlymas yra ydingas ir ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma susiaurinti galiojančią nuostatą, numatančią, kad įstatymas taikomas iš esmės visiems Lietuvos Respublikoje praktikuojantiems odontologams, t.y. bet kokiu teisiniu pagrindu veiklą vykdantiems odontologams, ir nustatyti, kad įstatymas taikomas tik pagal darbo sutartis dirbantiems odontologams. Tokia nuostata suponuoja tai, kad įstatymas uždraustų odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčiam ir, pvz., individualią įmonę ar mažąją bendriją įsisteigusiam ir joje veiklą norinčiam vykdyti odontologui. Antra, neaišku, kodėl įstatymu siekiama uždrausti odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčiam odontologui, kuris odontologinės priežiūros paslaugas kitoje, o ne savo nuolatinio darbo odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, laikinai teiktų ne darbo sutarties, o kitu teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindu naudodamasis kitos įstaigos odontologinės priežiūros paslaugoms teikti privalomus medicinos prietaisus ir įrangą).
Vertinant tokią galimybę, atkreipiame dėmesį, kad odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas reguliuoja Odontologijos praktikos įstatymas bei Odontologų rūmų įstatymas bei šių įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai – Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos, apibrėžiančios odontologų teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę. Savo ruožtu, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklą reguliuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Odontologijos praktikos įstatymas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklės. Taigi, odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas, kompetenciją, atsakomybę, o taip pat Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos, kaip valstybės reguliuojamos ūkinės veiklos, sąlygas reglamentuoja įstatymai bei kiti viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, kas užtikrina tinkamas ir kokybiškas odontologinės priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (darbo sutarties ar kitu teisėtu pagrindu) odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje veiklą vykdo odontologinės priežiūros paslaugas teikiantis odontologas.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtinti tik du bendrieji teisės verstis odontologo praktika reikalavimai, t.y. verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis minėto įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Kitų reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad odontologas sudarytų darbo sutartį su minėta įstaiga, ar pats steigtų ar dalyvautų tokios įstaigos steigime, įstatymas nenustato. Pažymėtina, kad ir Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėje įtvirtinta nuostata, kad licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad įstaigoje odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licenciją, suteikiančią teisę verstis odontologijos ir (ar) burnos priežiūros specialisto praktika, suponuoja, kad licencijuojamos veiklos priežiūros požiūriu neturi reikšmės kokiu pagrindu odontologijos praktikos licenciją turintis odontologas vykdo savo veiklą licenciją turinčioje įstaigoje.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog vertinama įstatymo nuostata yra galimai neproporcinga ir diskriminacinio pobūdžio, nes kitiems asmenims, kurie teikia medicininio pobūdžio paslaugas, nėra taikomas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartis. Todėl manytina, jog siūlomas reikalavimas šiuo požiūriu neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo
principu, „reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.“ Be to, projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2017 m. lapkričio 1 d.. Kitaip sakant, pagal siūlomą reguliavimą nuo 2017 m. lapkričio 2 d. visi šiuo metu odontologinės priežiūros paslaugas teikiantys odontologai – individualių įmonių ir mažųjų bendrijų savininkai, nebegalėtų teikti šių paslaugų. Siekiant užtikrinti konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, projekte būtina tinkamai sureguliuoti šiuo metu odontologinės priežiūros paslaugas teikiančių odontologų praktikos sąlygas po įstatymo įsigaliojimo.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 3 daliai, kurioje numatytas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį ir burnos priežiūros specialistams, besiverčiantiems burnos priežiūros praktika. 8. Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nustatyti, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas, profesinę kvalifikaciją įgijęs kitoje valstybėje narėje, prieš teikdamas laikinas odontologinės priežiūros ar burnos priežiūros paslaugas, apie šios paslaugos teikimą iš anksto privalėtų sveikatos apsaugos ministro ar kito įgalioto viešojo administravimo subjekto nustatyta tvarka raštu informuoti licencijas išduodančią instituciją. 9. Projekto 5 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžių „nurodoma visa praktika, kuria“ įrašytini žodžiai „nurodomos visos praktikos rūšys, kuriomis“. 10. Atsižvelgiant į tai, kad valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai tam tikra veikla besiverčiantiems asmenims yra nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 6 dalies 2 punkte vietoj žodžių „specialistas moka valstybinę kalbą“ įrašytini žodžiai „specialisto valstybinės kalbos mokėjimo lygis atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus“. 11. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei atsižvelgiant į tai, kad odontologui bei burnos priežiūros specialistui keliamas reikalavimas įgyti ne tik profesinę kvalifikaciją, tačiau ir kvalifikacinį laipsnį, projekto 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte po žodžio „įgijęs“ įrašytini žodžiai „kvalifikacinį laipsnį ir“.
Atitinkamai tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, nustatančios tik profesinės kvalifikacijos, o ne profesinės kvalifikacijos ir kvalifikacinio laipsnio įgijimo reikalavimą (pvz., projekto 5 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 2 straipsnio 1, 6 ir 8 dalyse). 12. Projekto 5 straipsnio 9, 11 ir 12 dalių bei 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos suponuoja, kad odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licencija pareiškėjui, profesinę kvalifikaciją įgijusiam ne seniau nei prieš dvejus metus, gali būti išduota ir atitinkamai toks asmuo odontologijos ar burnos priežiūros paslaugas galėtų teikti iki 4 mėnesių net ir tuo atveju, jeigu jis apskritai neturėtų tokios teisės (neįgijęs reikiamos profesinės kvalifikacijos) ar neturėtų visų licencijai gauti reikalingų dokumentų. Svarstytina, ar toks įstatyminis reguliavimas, pagal kurį asmuo, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, pakankamai ilgą laiką (net iki 4 mėnesių) galėtų verstis odontologijos ar burnos priežiūros praktika yra proporcingas ir derinasi su prioritetiniu visuomenės sveikatos apsaugos principu. 13. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnį siūlome papildyti nuostata, nustatančia terminą, per kurį licencijas išduodanti institucija gydytojui odontologui ar burnos priežiūros specialistui turi pranešti apie sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti odontologijos ar burnos priežiūros praktikos licenciją. 14.
projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas tobulinti profesinę kvalifikaciją tuo atveju, jei odontologas ar burnos priežiūros specialistas nebūtų įvykdęs 9 straipsnio 11 punkte įtvirtinto reikalavimo – turėti spaudą, išduotą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ar 9 straipsnio 2 punkto reikalavimo – būti Odontologų rūmų nariu. Kitaip sakant, spaudo neturėjimas ar nebuvimas Odontologų rūmų nariu niekaip nėra susijęs su profesine kompetencija atliekant odontologijos ar burnos priežiūros praktiką, t.y. šių profesinių pareigų vykdymas ar nevykdymas tiesiogiai niekaip nesusijęs su reikalaujamais profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursais. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 6 dalies 3 punkte jau įtvirtinta, kad minėtų profesinių pareigų įvykdymas jau nebesiejamas su profesinės kvalifikacijos tobulinimu. 15. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 6 straipsnio 6 dalies 3 punkte turi būti pateikiama nuoroda ne į 9 straipsnio 2-4 punktuose, o į 9 straipsnio 2 ir 4 punktuose nurodytas profesines pareigas, nes 9 straipsnio 3 punkte nurodyta profesinė pareiga yra susijusi su profesinės kvalifikacijos tobulinimu, kas reglamentuojama 6 straipsnio 6 dalies 2 punkte. 16. Nėra aišku, kokie dokumentai apie licencijuojamos veiklos sąlygų atitiktį, nurodyti projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turimo omenyje, nes ankstesnėse projekto nuostatose apibrėžiami tik licencijai gauti reikalingi dokumentai (kurie aptariamoje 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoje jau nurodyti). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 1 dalies 5 punktui. 17. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodžius burnos priežiūros praktikos klaidą“ įrašytinas žodis „šiurkščią“. 18.
18Siekiant teisinio aiškumo,
projekto 7 straipsnio 2 dalis pildytina nuostata, numatančia, kad tuo atveju, kai licencijos galiojimas panaikinamas šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų pagrindu, dėl licencijos išdavimo galima kreiptis išnykus minėtuose punktuose nurodytiems pagrindams. 19. Projekto 7 straipsnio 5 dalyje vietoj žodžio „praktika“ įrašytini žodžiai „praktikos rūšimi“. 20. Vertinant projekto nuostatas, kuriose licencijas išduodančios institucijos sprendimų apskundimas numatomas tik tam tikrose nuostatose, reglamentuojančias tik tam tikro turinio sprendimus, pastebėtina, jog dėl tokio išimtinio apskundimo galimybės reguliavimo gali susidaryti įspūdis, jog kiti šios institucijos sprendimai yra neskundžiami, pavyzdžiui, jog atsisakymas išduoti licenciją, numatytas projekto 5 straipsnio 12 dalyje, yra neskundžiamas. Atsižvelgiant į tai, jog visi viešojo administravimo subjektų sprendimai gali būti skundžiami teismui, siūlytina aiškiai įstatyme nurodyti kokia tvarka šie sprendimai gali būti skundžiami. Atkreiptinas dėmesys, kad Odontologų rūmų įstatyme yra nustatyta, kad šios institucijos sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 21. Svarstytina projekto 9 straipsnio formuluotės, suponuojančios baigtinį odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinių pareigų sąrašą, pagrįstumas. Manytume, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas gali turėti ir kitų kituose įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų profesinių pareigų. 22. Projekto 11 straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžių „kad būtų“ įrašytinas žodis „yra“. 23.
odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoje nurodytų odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugų teikimą, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos turėtojas privalo <...> pateikti prašymą dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos sustabdymo“. Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo. Jei juridinis asmuo nutraukė visų paslaugų teikimą, tai jam logiškai turėtų būti nustatyta pareiga pateikti prašymą dėl licencijos panaikinimo, o ne sustabdymo. Tuo atveju, kai jis nutrauktų tik dalies paslaugų teikimą, logiška būtų nustatyti reikalavimą pateikti prašymą dėl išduotos licencijos pakeitimo, kurio pagrindu iš licencijos būtų išbrauktos tos paslaugos, kurių jis nebeteiktų. Tuo tarpu reikalavimas pateikti prašymą dėl licencijos sustabdymo stokoja loginio ryšio su atsiradusiomis naujomis veiklos sąlygomis. 24. Nėra aišku, kodėl projekto 12 straipsnio 2 dalies 1 sakinyje nėra pateikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, numatantį, kad licencijos galiojimas sustabdomas tuo atveju, kai licencijos turėtojas per 30 dienų po juridinio asmens deklaracijos pateikimo nepateikia licencijai gauti reikalingų duomenų. Manome, kad ir minėtuoju atveju licencijos turėtojui turi būti pranešama apie nustatytus trūkumus ir duodamas nurodymas per nustatytą terminą jį pašalinti. 25. Projekto 13 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, jog odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu „odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos turėtojas yra likviduotas“. Pastebėtina, jog juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Atsižvelgiant į tai, jog reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros, nėra aišku kaip turėtų būti sprendžiamas licencijos klausimas juridinį asmenį reorganizavus.
Pastebėtina, jog juridinį asmenį reorganizavus jungimo būdu, naujas asmuo gali nebeatitikti įstatyme nustatytų sąlygų licencijai turėti, o reorganizavus skaidymo būdu, atsirastų keli savarankiški juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes siūlytina atitinkami papildyti teikiamą reguliavimą. Galbūt tikslinga nustatyti, kad licencija panaikinama kai licencijos turėtojas pasibaigia. 26. Projekto
„odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos turėtojas, o šios
dalies 4 punkte prieš žodį „turėtojas“ įrašytinas žodis „licencijos“. 27. Projekto
nustatyta, kad dėl naujos licencijos išdavimo, kai ji panaikinta 1 dalies 3 punkto pagrindu, galima kreiptis iš karto po licencijos panaikinimo, o antrajame – kad galima kreiptis tik po 6 mėnesių. Be to, ši dalis pildytina nuostata, nustatančia, kada galima keiptis dėl licencijos išdavimo tuo atveju, kai licencija panaikinta šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu. 28. Projekto
žodžiai „odontologijos praktikos ir“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1246 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-04-03 Nr. XIIP-3955(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Derinant projekto nuostatas su švietimo ir mokslo ministro 2016 m.
gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtinta Kvalifikacinių laipsnių sąranga, projektu nauja redakcija dėstomo Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo (toliau - projektas) 2 straipsnio 1, 5 ir 8 dalyse bei 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse vietoj žodžių „burnos priežiūros profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį“ įrašytini žodžiai „sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį“. Atitinkamai projekto 2 straipsnio 7 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių „odontologijos magistro“ įrašytini žodžiai
„sveikatos mokslų magistro“. 2. Kadangi projekto 2 straipsnyje apibrėžiamos
sąvokos dėstomos abėcėline tvarka, sąvoka „gydytojo odontologo padėjėjas“ turi būti sukeista vietomis su sąvoka „gydytojas odontologas rezidentas“. 3. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 2 straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „odontologijos rezidentūros studijas“ įrašytini žodžiai „odontologijos rezidentūrą“, 2 straipsnio 20 dalyje brauktinas žodis „studijų“, o 3 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „odontologijos studijų krypties odontologijos rezidentūros studijų programą“ įrašytini žodžiai
„odontologijos rezidentūrą“. 4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 2 straipsnio
būti dėstomas pilnas šių pareigų pavadinimas (su žodžiais „Lietuvos Respublikos“).
Be to, švietimo ir mokslo ministro pareigos tikslintinos, nes pagal Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 10 punktą, Lietuvos Respublikoje yra Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (atitinkamai jai vadovauja švietimo, mokslo ir sporto ministras). 5. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad užsienyje įgyta gydytojo odontologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pastarasis įstatymas nustato tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo principus ir procedūras. Tuo tarpu trečiosiose valstybėse įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo minėtasis įstatymas nereglamentuoja. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 4 dalis tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 5 daliai, nustatančiai užsienyje įgytų burnos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų pripažinimo Lietuvoje tvarką. 6. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 3 straipsnio
kartą, turi būti dėstomas pilnas jos pavadinimas (su žodžiais „Lietuvos Respublikos“). 7. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 4 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „dantų technologijų“ ir 4 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „gydytojo odontologo padėjėjo“ įrašytini žodžiai „burnos priežiūros krypties“.
Tuo tarpu 4 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „gydytojo odontologo padėjėjo studijas“ įrašytini žodžiai „odontologinės priežiūros studijas“, nes gydytojų odontologų padėjėjai rengiami būtent pagal odontologinės priežiūros programą. 8. Projekto 5 straipsnio 1 dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią normą, kad verstis odontologijos praktika odontologas gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria jis yra susijęs darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais ir kuri turi licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas. Toks siūlymas yra ydingas ir ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma susiaurinti galiojančią nuostatą, numatančią, kad įstatymas taikomas iš esmės visiems Lietuvos Respublikoje praktikuojantiems odontologams, t.y. bet kokiu teisiniu pagrindu veiklą vykdantiems odontologams, ir nustatyti, kad įstatymas taikomas tik pagal darbo sutartis ar jų esmę atitinkančius santykius dirbantiems odontologams. Tokia nuostata suponuoja tai, kad įstatymas uždraustų odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčiam ir, pvz., individualią įmonę ar mažąją bendriją įsisteigusiam ir joje veiklą norinčiam vykdyti odontologui. Antra, neaišku, kodėl įstatymu siekiama uždrausti odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčiam odontologui, kuris odontologinės priežiūros paslaugas kitoje, o ne savo nuolatinio darbo odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, laikinai teiktų ne darbo sutarties, o kitu teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindu naudodamasis kitos įstaigos odontologinės priežiūros paslaugoms teikti privalomus medicinos prietaisus ir įrangą).
Vertinant tokią galimybę, atkreipiame dėmesį, kad odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas reguliuoja Odontologijos praktikos įstatymas bei Odontologų rūmų įstatymas bei šių įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai – Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos, apibrėžiančios odontologų teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę. Savo ruožtu, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklą reguliuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Odontologijos praktikos įstatymas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklės. Taigi, odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas, kompetenciją, atsakomybę, o taip pat Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos, kaip valstybės reguliuojamos ūkinės veiklos, sąlygas reglamentuoja įstatymai bei kiti viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, kas užtikrina tinkamas ir kokybiškas odontologinės priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (darbo sutarties ar kitu teisėtu pagrindu) odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje veiklą vykdo odontologinės priežiūros paslaugas teikiantis odontologas.
Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtinti tik du bendrieji teisės verstis odontologo praktika reikalavimai, t.y. verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis minėto įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Kitų reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad odontologas sudarytų darbo sutartį su minėta įstaiga, ar pats steigtų ar dalyvautų tokios įstaigos steigime, įstatymas nenustato. Pažymėtina, kad ir Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėje įtvirtinta nuostata, kad licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad įstaigoje odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licenciją, suteikiančią teisę verstis odontologijos ir (ar) burnos priežiūros specialisto praktika, suponuoja, kad licencijuojamos veiklos priežiūros požiūriu neturi reikšmės kokiu pagrindu odontologijos praktikos licenciją turintis odontologas vykdo savo veiklą licenciją turinčioje įstaigoje.
Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog vertinama įstatymo nuostata yra galimai neproporcinga ir diskriminacinio pobūdžio, nes kitiems asmenims, kurie teikia medicininio pobūdžio paslaugas, nėra taikomas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartis. Todėl manytina, jog siūlomas reikalavimas šiuo požiūriu neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo
principu, „reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.“ Be to, projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2019 m. lapkričio 1 d.. Kitaip sakant, pagal siūlomą reguliavimą nuo 2019 m. lapkričio 2 d. visi šiuo metu odontologinės priežiūros paslaugas teikiantys odontologai – individualių įmonių savininkai, nebegalėtų teikti šių paslaugų. Siekiant užtikrinti konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, projekte būtina tinkamai sureguliuoti šiuo metu odontologinės priežiūros paslaugas teikiančių odontologų praktikos sąlygas po įstatymo įsigaliojimo.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 2 daliai, kurioje numatytas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir burnos priežiūros specialistams, besiverčiantiems burnos priežiūros praktika. 9. Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas, profesinę kvalifikaciją įgijęs kitoje valstybėje narėje, prieš teikdamas laikinas odontologinės priežiūros ar burnos priežiūros paslaugas, apie šios paslaugos teikimą iš anksto privalėtų sveikatos apsaugos ministro ar kito įgalioto viešojo administravimo subjekto nustatyta tvarka raštu informuoti licencijas išduodančią instituciją. Be to, šioje dalyje, nebe pirmą kartą minint Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pavadinimą, jame neberašomi žodžiai „Lietuvos Respublikos“. Taip pat pažymime, kad šios dalies tekste turėtų būti patikslintas aukščiau nurodyto įstatymo pavadinimas. 10. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad licencijas išduodanti institucija turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tvarkančių šioje dalyje nurodytus duomenis, neatlygintinai gauti duomenis apie odontologo ar burnos priežiūros specialisto atitiktį šio straipsnio 6 dalyje nurodytoms licencijos išdavimo sąlygoms, šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą, juridinių faktų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnių 1 dalyje, buvimą, papildomą profesinės kvalifikacijos tobulinimą šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju.
Atsižvelgiant į tai, kad privatūs asmenys, kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama odontologijos ir burnos priežiūros praktika, neturi pareigos valstybės institucijai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti, bei siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „ir fiziniai asmenys“ siūlome įrašyti žodžius „kurių veikla susijusi su šiuo įstatymu reglamentuojama odontologijos ir burnos priežiūros praktikos veikla“. Kartu norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, ar jų tvarkomais duomenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms ir nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių informacinių sistemų duomenis, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę ir sudarytų prielaidas valstybinėms institucijoms tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Toks reguliavimo pobūdis neatitiktų Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės teisės apsaugos principo.
Tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio kitomis informacinėmis sistemomis, registrais ir pan. nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų nustatyti duomenų teikimo atlygintinumą. 11. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 9 dalį siūlome papildyti nuostata, nustatančia terminą, per kurį licencijas išduodanti institucija gydytojui odontologui ar burnos priežiūros specialistui turi pranešti apie sprendimą išduoti odontologijos ar burnos priežiūros praktikos licenciją. 12. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnį siūlome papildyti nuostata, kad laikas, duotas licencijai gauti reikalingų dokumentų trūkumams pašalinti, į 3 mėnesių ar 30 kalendorinių dienų paraiškos nagrinėjimo laiką, nurodytus 9 dalies 1 ir 2 punktuose, neįskaičiuojamas. 13. Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodoma, jog licenciją atsisakoma išduoti tuo atveju, jei asmuo per licencijavimo taisyklių nustatytą terminą neįvykdo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo ištaisyti trūkumus. Pastebėtina, kad bet kuris terminas, susijęs su licencijos išdavimu, yra viena iš aplinkybių, tiesiogiai susijusių su asmens teise verstis tam tikra veikla. Todėl toks terminas, ar bent minimali jo trukmė, turi būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte. 14. Projekto 6 straipsnio 2 dalyje, 8 straipsnio 4, 10 dalyse, 9 straipsnio 4 dalyje, siūloma nustatyti, jog Licencijas išduodanti institucija „apie sprendimą praneša <..>, nurodydama sprendimo <...> priėmimo priežastis, pagrindą bei sprendimo apskundimo tvarką.“ Tokia nuostatų konstrukcija kelia abejonių dėl jos proporcingumo ir atitikties teisinio aiškumo principui.
Manytina, jog Licencijas išduodanti institucija turėtų ne pranešti apie sprendimo priėmimą, tačiau visais atvejais išsiųsti sprendimą, kurio turiniui įstatymo projekte turėtų būti nustatyti standartizuoti reikalavimai, t. y. Licenciją išduodančios institucijos sprendimuose turėtų būti nurodytas sprendimo priėmimo pagrindas, sprendimai turėtų būti motyvuoti, nurodyta apskundimo tvarka. Be to, svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų įtvirtinti atskirą bendro pobūdžio nuostatą dėl visų sprendimų apskundimo tvarkos, t. y. nurodant, ar sprendimai skundžiami ikiteismine tvarka, ar skundai turėtų būti pateikti konkrečiam teismui. Tokiu būdu būtų išvengta perteklinės administracinės naštos Licencijas išduodančiai institucijai, ne tik surašyti sprendimą, tačiau dar jį ir aprašyti atskirame pranešime. 15. Projekto 7 straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, kurie turi būti pateikiami naujai licencijai gauti, sąrašas tikslintinas, nes, mūsų nuomone, šioje dalyje turi būti nurodyta, kad turi būti pateikti ne tik papildomo profesinės kvalifikacijos tobulinimosi dokumentai, tačiau ir bet kokie kiti dokumentai, įrodantys, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu licencijos galiojimo sustabdymas nebuvo panaikintas (o buvo panaikinta pati licencija). Be to, siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje prieš žodžius „buvo panaikintas licencijos galiojimas“ įrašytini žodžiai „nebuvo priimtas sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir“. 16.
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „neįvykdė bent vienos iš šio įstatymo 12 straipsnio 4-12 punktuose nustatytų profesinių pareigų“ įrašytini žodžiai „pažeidė bent vieną šio įstatymo 12 straipsnio 4-12 punktuose nustatytą profesinę pareigą“. 17. Projekto 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą siūlome dėstyti taip: „licencijos galiojimo panaikinimo klausimo nagrinėjimo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip
vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 6 punktu“. 18. Svarstytina, ar projekto 8 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas maksimalus vienerių metų licencijos galiojimo stabdymo terminas, kai to prašo asmuo, turintis licenciją, yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, jog licencijos išdavimo terminas, kituose įstatymo projekto straipsniuose yra siejamas su dviejų metų terminu nuo kvalifikacinio laipsnio ir profesinės kvalifikacijos įgijimo. Toks diferencijuotas reguliavimo pobūdis rodo, jog įstatymų leidėjas iš esmės analogiškose situacijose, tos pačios grupės asmenis vertina skirtingai, vienu atveju laiko, kad asmuo kvalifikacijos nepraranda per dvejus metus, o kitu – kad praranda per vienerius metus. Manytina, kad tokiam vertinimui nėra pagrindo, ir analizuojamu atveju, siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumą, turėtų būti nustatytas dviejų metų terminas. 19. Projekto 8 straipsnio 6 dalis tikslintina, nurodant, kad stabdomas ne visų kitų turimų licencijų, o turimų kitų burnos priežiūros praktikos ar odontologijos praktikos licencijų galiojimas. Taip pat reikėtų patikslinti, kad neišduodamos naujos licencijos pagal įgytą burnos priežiūros specialisto ar gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatomas nepagrįstas imperatyvas dėl visų turimų licencijų galiojimo panaikinimo. 20.
dalyje siūloma nustatyti asmenis, kurie gali kreiptis dėl licencijų galiojimo sustabdymo. Be kitų asmenų, vienu ar kitu būdu galimai susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nurodomi ir „kiti juridiniai asmenys“. Toks pasiūlymas kelia abejonių dėl jo apimties. Svarstytina, ar pagrįsta visiems juridiniams asmenims, net tiems, kurių veikla nėra susijusi su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, siūlyti nustatyti teisę kreiptis dėl licencijos galiojimo sustabdymo. 21. Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad licencijos galiojimas panaikinamas, jei asmuo „pateikė suklastotus licencijai gauti reikalingus dokumentus“. Nuostatoje siūloma įtvirtinti reguliavimo apimtis diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra nusikalstama veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis licencijas išduodanti institucija galėtų konstatuoti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, licencija turėtų būti naikinama ir tais atvejais, kai dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, tačiau jie nėra suklastoti, tačiau pagal siūlomą formuluotę, tokiu atveju licencijos galiojimas negalėtų būti naikinamas. 22. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio
„panaikinimą“ įrašytinas žodis „išnykimą“. 23. Atkreiptinas dėmesys, kad
projekto 9 straipsnio 1 dalies 4 punkte nurodytos kai kurios veikos yra ne administracinių nusižengimų, o nusikalstamų veikų sudėtys, todėl jos gali būti kvalifikuojamos ne teismo nutarimais administracinių nusižengimų bylose, o teismo nuosprendžiais baudžiamosiose bylose. 24.
Rinkliavų įstatymą už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas - juridinę galią turinčių dokumentų bei jų dublikatų išdavimą, taip pat jų perregistravimą ir kitas paslaugas, paprastai imama privaloma valstybės rinkliava, bei siekiant teisinio aiškumo projekte siūlome aiškiai nurodyti, ar už odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijų išdavimą bei jų tikslinimą bus imama valstybės rinkliava. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ODONTOLOGIJOS PRAKTIKOS ĮSTATYMO NR. I-1246 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2019-11-22 Nr. XIIP-3955(4) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dalyje siūloma įtvirtinti imperatyvią normą, kad verstis odontologijos praktika odontologas gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria jis yra susijęs darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais ir kuri turi licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas. Dėl tokio reguliavimo pobūdžio 2019-04-03 Teisės departamento išvadoje dėl įstatymo projekto trečiojo varianto, reg. Nr. XIIP-3955(3), išsakytos pastabos, nurodant jog teikiamo reguliavimo turinys, taikymo apimtis ir tikslai yra neaiškūs, todėl reguliavimas įvertintas kaip ydingas ir ginčytinas. Sveikatos reikalų komiteto 2019-10-16 išvadoje Nr. 111-P-36[¹], remiantis poįstatyminių teisės aktų turiniu, nutarta neatsižvelgti į Teisės departamento pastabas, kartu atskleidžiant ginčijamo teisinio reguliavimo turinį, taikymo apimtį ir tikslus. Atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto 2019-10-16 išvadoje Nr. 111-P-36 pateikiamus argumentus ir į tai, jog teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, teikiamas reguliavimas turi būti papildomai įvertintas Konstitucijos nuostatų kontekste. Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma susiaurinti galiojančią nuostatą, numatančią, kad įstatymas taikomas iš esmės visiems Lietuvos Respublikoje praktikuojantiems odontologams, t.y. bet kokiu teisiniu pagrindu veiklą vykdantiems odontologams, ir nustatyti, kad įstatymas taikomas tik pagal darbo sutartis ar jų esmę atitinkančius santykius dirbantiems odontologams. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kokie teisiniai santykiai yra prilyginami darbo santykiams.
Sisteminė šios nuostatos ir minėtojo įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio veiklą įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą, 1 ir 2 punktų analizė suponuoja, kad individualių įmonių savininkai bei mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai nėra laikomi asmenimis, dirbančiais pagal darbo sutartis ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Taigi, siūlomas įstatyminis reglamentavimas uždraustų odontologine praktika verstis ir odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos – individualios įmonės savininkui, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos - mažosios bendrijos tikrajam nariui verstis tik dėl to, kad su šiais asmenimis darbo sutartys tiesiog nesudaromos. Jie savo veiklą šiuose juridiniuose asmenyse vykdo teisiniu pagrindu – kaip jo dalyvis. Paradoksalu tai, kad pagal siūlomą reguliavimą kitas odontologas, su kuriuo įmonės savininkas ar bendrijos tikrasis narys juridinio asmens vardu sudarys darbo sutartį, toje pačioje individualioje įmonėje ar mažojoje bendrijoje odontologines paslaugas jau galėtų teikti. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtinti tik du bendrieji teisės verstis odontologo praktika reikalavimai, t.y. verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis minėto įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Kitų reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad odontologas sudarytų darbo sutartį su minėta įstaiga, ar pats steigtų ar dalyvautų tokios įstaigos steigime, įstatymas nenustato.
Pažymėtina, kad ir Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėje įtvirtinta nuostata, kad licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad įstaigoje odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licenciją, suteikiančią teisę verstis odontologijos ir (ar) burnos priežiūros specialisto praktika, suponuoja, kad licencijuojamos veiklos priežiūros požiūriu neturi reikšmės kokiu pagrindu odontologijos praktikos licenciją turintis odontologas vykdo savo veiklą licenciją turinčioje įstaigoje. Pažymėtina, kad vertinama įstatymo nuostata yra galimai neproporcinga ir diskriminacinė kitų asmenų atžvilgiu, nes kitiems medicininio pobūdžio paslaugas teikiantiems asmenims nėra taikomas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurie jie vykdo medicinos praktiką. Todėl manytina, jog siūlomas reikalavimas šiuo požiūriu neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyto reikalavimo teisėkūroje vadovautis proporcingumo principu, „reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.“ Be to, teisinio saugumo, tikrumo principo ir teisėtų lūkesčių užtikrinimo požiūriu ginčytina ir projekto 2 straipsnyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data - 2020 m. gegužės 1 d. Kitaip sakant, svarstytina, ar pagrįstas reguliavimas pagal kurį nuo 2020 m. gegužės 1 d. visi šiuo metu odontologinės priežiūros paslaugas teikiantys odontologai – individualių įmonių savininkai, nebegalėtų teikti šių paslaugų.
Siekiant užtikrinti konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, projekte būtina tinkamai sureguliuoti šiuo metu odontologinės priežiūros paslaugas teikiančių odontologų, nesudariusių darbo sutarčių, tolimesnės odontologinės praktikos sąlygas po įstatymo įsigaliojimo. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad siūlomas reguliavimas, pagal kurį siekiama uždrausti odontologine praktika verstis licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas turinčios individualios įmonės savininkui ar mažosios bendrijos nariui, turintiems odontologijos praktikos licencijas, yra nepagrįstas, prieštaraujantis Konstitucijoje įtvirtintam asmenų lygybės, ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei teisinės valstybės principams. Antra, neaišku, kodėl įstatymu siekiama uždrausti odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčiam odontologui, kuris odontologinės priežiūros paslaugas kitoje, o ne savo nuolatinio darbo odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, laikinai teiktų ne darbo sutarties, o kitu teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindu naudodamasis kitos įstaigos odontologinės priežiūros paslaugoms teikti privalomus medicinos prietaisus ir įrangą). Vertinant tokią galimybę, atkreipiame dėmesį, kad odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas reguliuoja Odontologijos praktikos įstatymas bei šio įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai – Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos, apibrėžiančios odontologų teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę.
Savo ruožtu, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklą reguliuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Odontologijos praktikos įstatymas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklės. Taigi, odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas, kompetenciją, atsakomybę, o taip pat Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos, kaip valstybės reguliuojamos ūkinės veiklos, sąlygas reglamentuoja įstatymai bei kiti viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, kas užtikrina tinkamas ir kokybiškas odontologinės priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (darbo sutarties ar kitu teisėtu pagrindu) odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje veiklą vykdo odontologinės priežiūros paslaugas teikiantis odontologas. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 5 straipsnio 2 daliai, kurioje numatytas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir burnos priežiūros specialistams, besiverčiantiems burnos priežiūros praktika. 2. Derinant projekto nuostatas tarpusavyje bei su švietimo ir mokslo ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr.
V-1075 patvirtinta Kvalifikacinių laipsnių sąranga, projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 2 straipsnio 10 dalyje bei 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse vietoj žodžių „burnos priežiūros profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį“ įrašytini žodžiai „sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį“, o po žodžių „profesinę kvalifikaciją“ – žodžiai „arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“. 3. Atsižvelgiant į Reglamentuojamųjų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo Nr. X-1478 1, 2, 3, 5, 9, 12, 15, 21, 50, 51, 58, 59, 63, 64 straipsnių, 6 priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 6¹ straipsniu įstatymo projekto (Reg. Nr. XIIIP-3845(2)) nuostatas (kurioms Seimas po svarstymo jau pritarė), įtvirtinančias ne tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių, tačiau ir trečiųjų valstybių piliečių valstybėse narėse ir trečiosiose valstybėse įgytų profesinių kvalifikacijų pripažinimo reguliavimą, keičiamo įstatymo 3 straipsnio 4 dalį siūlome dėstyti taip: „Užsienio valstybėse įgyta gydytojo odontologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka“. Analogiškai dėstytina ir keičiamo įstatymo 4 straipsnio 5 dalis, nustatanti užsienio valstybėse įgytų burnos priežiūros specialisto profesinių kvalifikacijų pripažinimą Lietuvos Respublikoje. 4.
dalyje siekiama nustatyti, kad licencijas išduodanti institucija turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tvarkančių šioje dalyje nurodytus duomenis, neatlygintinai gauti duomenis apie odontologo ar burnos priežiūros specialisto atitiktį šio straipsnio 6 dalyje nurodytoms licencijos išdavimo sąlygoms, šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą, juridinių faktų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio
tobulinimą šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju. Atsižvelgiant į tai, kad privatūs asmenys, kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama odontologijos ir burnos priežiūros praktika, neturi pareigos valstybės institucijai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti, bei siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „ir fiziniai asmenys“ vietoje žodžių „tvarkančių duomenis, susijusius su šiuo įstatymu reglamentuojama odontologijos ir (ar) burnos priežiūros praktika“ siūlome įrašyti žodžius „kurių veikla susijusi su šiuo įstatymu reglamentuojama odontologijos ir burnos priežiūros praktikos veikla“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected] [¹] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d81d27f0f18311e993e1a0efdbde7def?positionInSearchResults =1&searchModelUUID=76c5e768-086e-4feb-b18e-36e8f7494f2e
REIKALŲ komitetas
2016 m. birželio 1 d. Nr. (Posėdžio data)
D. Mikutienė komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai R. Ačas, V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė, J. Požela, I. Rozova. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos ministras J. Požela, viceministras V. Gavrilov, Ministro Pirmininko patarėjas A. Vinkus, Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai R. Baranauskienė, V. Buzytė, A. Gabrilavičius, R. Cicėnienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos atstovai N. Ribokienė, D. Giruckas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų atstovai A. Šeikus, A. Tutkuvienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto atstovas R. Kubilius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3191 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nauja redakcija dėstomo Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo projekto (toliau - projektas) 2 straipsnio 19 dalyje įvesti šioje dalyje nurodomų ir toliau tekste pasikartojančių įstatymų pavadinimų santrumpas. Atitinkamai siūlome projekto 3 straipsnio 1 dalyje įvesti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės santrumpą. Pritarti 2.
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
formuluotė „pagrindinės gydytojų odontologų rengimo studijos“. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymas nenumato tokios formos ar pakopos studijų kaip „pagrindinės studijos“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
sakinyje brauktini pertekliniai žodžiai „patvirtinti Lietuvos Respublikos
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
„burnos higienisto studijas“ įrašytini žodžiai „burnos higienos studijas“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
5Projekto 5 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti,
kad odontologo ir burnos priežiūros specialisto profesinių kvalifikacijų rūšis nustato sveikatos apsaugos ministras. Atkeiptinas dėmesys, kad paties projekto 2-4 straipsniuose jau nurodytos visos odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų rūšys ir šių kvalifikacijų įgijimo sąlygos, todėl yra neaiškus įstatyminės nuostatos, įgalinančios sveikatos apsaugos ministrą „papildomai nustatyti“ įstatyme jau išvardintas profesinių kvalifikacijų rūšis, tikslas. Galbūt šia įstatymine norma siekiama sveikatos apsaugos ministrą įgalioti nustatyti odontologų ir burnos priežiūros specialistų kompetencijas pagal įstatyme nurodytas profesinių kvalifikacijų rūšis. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1285 6.
Atsižvelgiant į tai, kad ministerijos kompetencijai priklausančius klausimus sprendžia bei privalomos galios administracinius aktus (įsakymus) kaip valstybės pareigūnas tvirtina ministras, o ne ministerija, projekto 5 straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos“ įrašytini žodžiai „sveikatos apsaugos ministro“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 12 straipsnio 5 dalies paskutinis sakinys. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
6
10, 12 ir 13 dalių bei 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos suponuoja, kad odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licencija pareiškėjui, profesinę kvalifikaciją įgijusiam ne seniau nei prieš dvejus metus, gali būti išduota ir atitinkamai toks asmuo odontologijos ar burnos priežiūros paslaugas galėtų teikti net iki 4 mėnesių ir tuo atveju, jeigu nebūtų tinkamai pateikęs visų licencijai gauti reikalingų dokumentų. Svarstytina, ar toks įstatyminis reguliavimas, pagal kurį asmuo net ir neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, galėtų pakankamai ilgą laiką (net iki
proporcingas ir derinasi su prioritetiniu visuomenės sveikatos apsaugos principu. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
10
8Projekto 5 straipsnio 10 dalyje,
vadovaujantis teisinio aiškumo principu, aiškiai nurodytina kokioje teisės normoje nustatytam ir kokiam konkrečiai „minėtam reikalavimui“ reikia deklaruoti atitiktį. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
projekto 5 straipsnio 12 dalis neturėtų būti papildyta nuostata, kad laikas, duotas dokumentų trūkumams pašalinti, į 30 kalendorinių dienų paraiškos nagrinėjimo laiką neįskaičiuojamas. Pritarti
10Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
Projekto
„nuosprendžiu“. Atitinkamai tikslintinas ir projekto 7 straipsnio 1 dalies 6
punktas bei 14 straipsnio 7 punktas. Pritarti
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
negali būti grindžiamas praktikos netikslingumu ir turi būti motyvuotas, turinys yra nesuprantamas 13 dalies atžvilgiu. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 13 dalyje išdėstytas baigtinis atsisakymo išduoti licenciją pagrindų sąrašas. Nė vienas iš šioje dalyje nurodytų pagrindų nėra siejamas su praktikos netikslingumu, taip pat negalima teigti, kad kuris nors iš nurodytų pagrindų yra nemotyvuotas, todėl nėra aiški 14 dalies nuostatos tikslas. Galbūt siekiama nustatyti, kad atsisakyme išduoti licenciją turi būti aiškiai nurodytas vienas (ar keli) iš 13 dalyje nurodytų pagrindų, kurio pagrindu licencija ir neišduodama (tačiau pažymėtina, kad analogiškos paskirties norma ir įtvirtinta šio straipsnio 15 dalyje). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlome arba tikslinti minėtą projekto 5 straipsnio 14 dalies nuostatą, arba jos atsisakyti kaip perteklinės. Pritarti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
13
aiškumo, projekto 6 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūlome nurodyti, kad licencijos galiojimas sustabdomas, kai nustatoma, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas padaro praktikos klaidą ar klaidas nepraėjus vieneriems metams nuo praeitos praktikos klaidos padarymo. Analogiškas siūlymas teiktinas ir dėl šios dalies 5 punkto formuluotės. Pritarti
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
13Projekto 5 straipsnis reguliuoja atvejus, kai odontologui ar burnos priežiūros specialistui
atsisakoma išduoti licenciją.
Pastebėtina, jog iš tolimesnio įstatymo teksto nėra aišku, ar dėl licencijos išdavimo galima kreiptis pakartotinai. Jei galima, tai po kokio laikotarpio ir kiek kartų. Siūlytina pašalinti šį neaiškumą. Analogiškai projekto 7 straipsnyje nėra aptarta teisinė situacija susijusi su licencijos galiojimo panaikinimu. Siūlytina aiškiai nustatyti, ar galima pakartotinai kreiptis dėl licencijos išdavimo po jos panaikinimo. Jeigu galima, tai po kokio laikotarpio ir kokiais atvejais. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
licencijos galiojimo sustabdymo odontologas ar burnos priežiūros specialistas privalo įvykdyti reikalavimus dėl profesinės kompetencijos tobulinimo, o 3 dalyje nustatyta visiškai priešinga norma, nustatanti, kad licencijos galiojimas sustabdomas tik tada, kai odontologas ar burnos priežiūros specialistas per nustatytą terminą neįvykdo minėto reikalavimo dėl profesinės kompetencijos tobulinimo. Pritarti
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2016-02-106 15.
Atsižvelgiant į tai, kad ūkio subjektų teisė vykdyti veiklą sąlygos ir ribojimai gali būti nustatomi tik įstatymu bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 6 straipsnyje reikėtų aiškiai nustatyti visus licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindus, susiejant juos su numatytais licencijų galiojimo sustabdymo pagrindais, nes projekte siūloma formuluotė „kai išnykęs licencijos galiojimo sustabdymo pagrindas“ yra per daug abstrakti ir tam tikrais atvejais netgi objektyviai nepritaikoma, pavyzdžiui, tuo atveju, kai licencijos galiojimas sustabdomas dėl to, kad odontologas ir burnos priežiūros specialistas nesilaikė pareigos gerbti pacientų teises ar ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbdavio pasikeitimo informuoti apie tai licencijas išduodančią instituciją. Pritarti
16Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
15
dalies 5 punkte nustatoma įstatyminė sankcija – licencijos galiojimo panaikinimas, į tai, jog šis reguliavimas tiesiogiai susijęs su asmenų teisėmis bei vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šiame punkte nurodytina koks subjektas ir kokiu teisės aktu turėtų konstatuoti šiurkštų paciento teisių pažeidimą, kurio pagrindu galėtų būti naikinamas licencijos galiojimas. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
18
aiškumo, projekto 7 straipsnio 1 dalies 8 punkte vietoj žodžių „pateiktas prašymas panaikinti“ įrašytini žodžiai „gautas odontologo ar burnos priežiūros specialisto prašymas panaikinti jo“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
668
pagrįstai projekto 7 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad dėl odontologo ar burnos priežiūros specialisto licencijos panaikinimo į licencijas išduodančią instituciją gali kreiptis bet kurios asmens sveikatos priežiūros įstaigos vadovas.
Analogiška pastaba taikytina ir projekto 6 straipsnio 8 dalies nuostatai, kurioje nurodyti subjektai, turintys teisę kreiptis dėl licencijos galiojimo sustabdymo. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1472
19Projekto 7 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti,
jog Licencijas išduodanti institucija sprendime dėl licencijos galiojimo panaikinimo privalo nurodyti šio sprendimo apskundimo tvarką. Analogiška nuostata įtvirtinta projekto 14 straipsnio 2 dalyje. Toks fragmentiškas Licencijas išduodančios institucijos sprendimų skundimo tvarkos reguliavimas kvestionuotinas. Pastebėtina, jog dėl tokio išimtinio reguliavimo gali susidaryti įspūdis, jog kiti šios institucijos sprendimai yra neskundžiami, pavyzdžiui, jog atsisakymas išduoti licenciją yra neskundžiamas. Jei projektu iš tiesų siekiama nustatyti, kad Licencijas išduodančios institucijos sprendimai negali būti skundžiami teismui, toks reguliavimas galimai neatitiktų konstitucinės nuostatos, jog asmuo, kurio konstitucinės teisės ir laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą. Tuo atveju, jei vis gi sprendimai gali būti skundžiami teismui, siūlytina tai aiškiai nurodyti įstatyme, nustatant kokia tvarka šie sprendimai gali būti skundžiami, pavyzdžiui, kaip tai padaryta Odontologų rūmų įstatyme, ir nurodyti, jog sprendimai skundžiami
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
burnos priežiūros specialistų profesinių teisių sąrašą, pagrįstumas.
Manytume, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas gali turėti ir kitų kituose įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų profesinių teisių. Pritarti
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
16
straipsnių redakcijos tikslintinos kalbiniu požiūriu. Pritarti
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio, reglamentuojančio odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės kompetencijos vertinimą, 1 dalyje siūloma nustatyti, kad odontologo ir burnos priežiūros specialisto profesinė kompetencija vertinama tuo atveju, jei nustatyta odontologo ar burnos priežiūros specialisto veiklos trūkumų ar veiksmų, galėjusių lemti ar lėmusių žalą ar pavojų pacientų sveikatai. Ši nuostata, o taip pat ir 3 dalyje nurodytos profesinės kompetencijos komisijos sprendimo rūšys suponuoja, kad odontologų bei burnos priežiūros specialistų profesinė kompetencija komisijoje vertinama ne tada, kai kyla įtarimų dėl odontologų ar burnos priežiūros specialistų veiklos trūkumų, ir šį faktą reikia kvalifikuotai ištirti ir įvertinti, o tuo atveju, kai veiklos trūkumai yra oficialiai nustatyti, ir tiesiog reikia įvertinti veiklos trūkumų mąstą ir šiuos trūkumus atitinkamai kvalifikuoti. Atsižvelgiant į tai, projekto 11 straipsnyje reikėtų nurodyti kompetentingą subjektą (subjektus), įgaliotą įvertinti ir konstatuoti odontologų ar burnos priežiūros specialistų veiklos trūkumų bei veiksmų, galėjusių lemti ar lėmusių žalą ar pavojų pacientų sveikatai, faktą bei perduoti šių asmenų veiksmus kvalifikuoti specialiai Odontologų rūmuose sudaromai komisijai. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 23.
Svarstytinas projekto
priimamų sprendimų rūšių sąrašo pagrįstumas, nes priimamų sprendimų rūšys, suponuoja, kad profesinės kompetencijos vertinimo komisija, įvertinusi odontologo ar burnos priežiūros specialisto veiklą ar veiksmus, jokiu atveju negalėtų konstatuoti, pavyzdžiui, kad tiriamoje veikoje ar veiksmuose nebuvo odontologo ar burnos priežiūros specialisto kaltės, arba, kad jo kalti veiksmai nesukėlė pavojaus ir nepadarė jokios žalos paciento sveikatai. Kitaip sakant, įstatymas nepalieka profesinės kompetencijos vertinimo komisijai jokios prerogatyvos tiriamos odontologo ar burnos priežiūros specialisto veiklos ar veiksmų kvalifikuoti kitaip nei kaip įvykdytos odontologijos ar burnos priežiūros praktikos klaidos. Pritarti
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
skyriuje reglamentuojamą odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklą ir jų licencijavimą, norime pažymėti, kad iš projekto nuostatų nėra iki galo aiškus odontologinės veiklos licencijavimo reglamentavimas tų asmens sveikatos priežiūros įstaigų atžvilgiu, kuriose teikiamos odontologinės priežiūros paslaugos yra tik viena iš teikiamų asmens sveikatos priežiūros rūšių. Kitaip sakant, projekte neatskleistos jokios specialios teisės verstis ir odontologinė priežiūra sąlygos toms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, kurios yra gavusios asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymu.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 2 straipsnio 16 dalyje pateiktos sąvokos „odontologinės priežiūros (paslaugos) įstaiga“ apibrėžtis suponuoja, kad odontologinės priežiūros įstaiga laikomas dvi sąlygas atitinkantis juridinis asmuo: 1) jis turi turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos statusą (t.y. turėti asmens sveikatos priežiūros įstaigos licenciją, išduotą Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos, vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymų), bei 2) papildomai turėti ir šio įstatymo nustatyta tvarka išduotą licenciją teikti odontologijos ir (ar) burnos priežiūros paslaugas. Analogišką reikalavimą suponuoja ir projekto 5 straipsnio 2 ir 3 dalys, nustatančios, kad odontologai ir burnos priežiūros specialistai verstis praktika gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologinės priežiūros ir (ar) burnos priežiūros paslaugas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei siekiant teisinio aiškumo, siūlome projekte išskirti bei aptarti dvi odontologinės veiklos licencijavimo formas
25Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
62 1-3 25.
Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 12 straipsnio 6 dalies nuostata, kad pateikdamas juridinio asmens deklaraciją juridinis asmuo deklaruoja atitiktį šio straipsnio 2 dalies 1-3 punktuose nurodytiems reikalavimams, prieštarauja kitai šios dalies nuostatai, pagal kurią pateikdamas deklaraciją juridinis asmuo įsipareigoja apdrausti savo civilinę atsakomybę per 30 dienų, t.y. viena nuostata nustato, kad jis jau turi būti apsidraudęs civilinę atsakomybę, kita – kad jis ją turi apsidrausti per 30 dienų nuo deklaracijos pateikimo. Šį prieštaravimą reikėtų pašalinti. Be to, pastebėtina, jog visais atvejais turėtų būti nustatyta, kad odontologinės ir (ar) burnos priežiūros paslaugų įmonės paslaugas galėtų pradėti teikti tik nuo to momento, kai jų veikla yra apdrausta. Priešingu atveju, būtų pažeidžiami paslaugų gavėjų teisėti lūkesčiai, jog visa jiems galimai padaryta žala bus visiškai ir pilnai atlyginta. Pritarti
26Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7
siūloma nustatyti, jog „Nutraukus visų ar dalies odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoje nurodytų odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugų teikimą, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos turėtojas privalo <...> pateikti prašymą sustabdyti ar panaikinti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoje nurodytų paslaugų, kurių teikimas nutrauktas, teikimą“. Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo. Jei asmuo nutraukė paslaugų teikimą, tai jam galimai turėtų būti nustatyta pareiga pateikti prašymą dėl licencijos stabdymo, panaikinimo, ar licencijos pakeitimo, tačiau ne prašymą, sustabdyti ar panaikinti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoje nurodytų paslaugų, kurių teikimas jau yra nutrauktas, teikimą. Siūlytina koreguoti nuostatą. Pritarti 27.
27Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo, svarstytina, ar projekto 13 straipsnis neturėtų būti papildytas nuostata, kad licencijos galiojimas sustabdomas ir tuo atveju, kai paaiškėja, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga nėra apsidraudusi civilinės atsakomybės draudimu. Pritarti
28Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
punkte siūloma nustatyti, jog odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu
„odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos turėtojas yra
likviduotas“. Pastebėtina, jog juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Atsižvelgiant į tai, jog reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros, nėra aišku kaip turėtų būti sprendžiamas licencijos klausimas juridinį asmenį reorganizavus. Pastebėtina, jog juridinį asmenį reorganizavus jungimo būdu, naujas asmuo gali nebeatitikti įstatyme nustatytų sąlygų licencijai turėti, o reorganizavus skaidymo būdu, atsirastų keli savarankiški juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes siūlytina atitinkami papildyti teikiamą reguliavimą. Pritarti
29Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
aiškumo, projekto 3 straipsnį, reguliuojantį įstatymo įgyvendinimą, siūlome papildyti nuostata, nustatančia, kad iki šio įstatymo įsigaliojimo išduotos burnos priežiūros praktikos bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijos prilyginamos šio įstatymo nustatyta tvarka išduotoms licencijoms. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto neetatinė ekspertė prof.
Alina Pūrienė, 2016-05-06 VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinika, atsakydama į Jūsų 2016-04-14 raštą Nr. S-2016-2530, išnagrinėjo Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 4, 6, 13 ir 14 str. pakeitimo įstatymo bei Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo projektus bei teikia šias pastabas. Dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 4, 6, 13 ir 14 str. pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Projektas). Atkreiptinas dėmesys į Odontologų rūmų vietą Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sveikatinimo veiklos valdymo subjektų struktūroje. Nors Odontologų rūmų, kaip juridinio asmens, teisinė forma yra asociacija, tačiau Odontologų rūmams suteiktos kontrolės funkcijos (Projekto 4 str. 1 d. 1 p.1), kurios nėra tolygios (tokios pat apimties) kitų, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 str. 1 d. įvardintų sveikatos sistemos valdymo subjektų kontrolės funkcijoms. 2. Paminėtina, jog Odontologų rūmai nors ir turi savo narių atžvilgiu tam tikras kontrolės funkcijas, tačiau neturi teisės aktų suteiktų įgaliojimų efektyvioms kontrolės priemonėms naudoti. Pastebėtina, kad nuo pat dabar galiojančios LR Odontologų rūmų įstatymo redakcijos įsigaliojimo (2004-09-01) iki dabar stebimos tendencijos, jog Odontologų rūmai neefektyviai ir netinkamai įgyvendina kontrolės funkciją, t.y., neatstovauja visuomenės intereso. Dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos jstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas). 1. Paminėtina, jog Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatyme nustatomi sveikatinimo veiklos reguliavimo bei Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos sudarymo pagrindai. Minėto įstatymo 6 str.
Minėto įstatymo 6 str. 1 p. nustatoma, jog Lietuvos nacionalinė sveikatos sistemos sudarymo pagrindas yra bendras sveikatos reikalų tvarkymas Lietuvos Respublikoje, asmens sveikatos priežiūros <...> integravimas į bendrą sistemą. Šie Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos veiklos principai reiškia, jog visa sveikatos sistema sudaro (turi sudaryti) vieningą visumą. Atsižvelgiant į tai, siekiant išlaikyti sistemos vieningumą, manome, jog Įstatymo projekte apibrėžti gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijos galiojimo sustabdymo (6 str.), licencijos galiojimo panaikinimo (7 str.) pagrindai, vertinamosios sąvokos turi būti analogiški kaip ir Lietuvos Respublikos medicinos praktikos įstatyme įvardintieji bendrajai medicinai taikytini licencijų galiojimo sustabdymo, panaikinimo pagrindai. Analogiški argumentai paminėtini ir dėl odontologo ir burnos priežiūros specialisto profesinių teisių ir pareigų įgyvendinimo. 2. Kaip buvo minėta teikiant argumentus dėl Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 4, 6, 13 ir 14 str. pakeitimo įstatymo projekto, abejojame dėl Įstatymo projekto 9 str. 1 d. 2 p. nustatytos odontologo ir burnos priežiūros specialisto pareigos tapti asociacijos, į kurią stojimas turėtų būti grindžiamas laisvanoriškumo principais, teisėtumo. 3. Įstatymo projekto 10 str., apibrėžiant kontrolės funkciją, vartojama sąvoka „prižiūri“, tuo tarpu Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 4, 6, 13 ir 14 str. pakeitimo įstatymo projekto 1 str. vartojama „kontrolės“ sąvoka, todėl šios sąvokos abiejuose teisės aktuose turi būti suvienodintos. 4.
sveikatos sistemos sveikatinimo veiklos reguliavimo vieningumo, vientisumo, integravimo į vieną sistemą principais, abejojame, ar odontologijos priežiūros įstaigų ir bendrosios medicinos sveikatos priežiūros įstaigų skirtingų subjektų licencijavimas, skirtingas paslaugų kontrolės, kokybinių, pacientų saugos, akreditavimo reikalavimų nustatymas ir taikymas, yra pagrįstas. Pritarti
reikalų komiteto neetatinė ekspertė Anastazija Tutkuvienė, 2016-05-06 Susipažinusi su Lietuvos respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr.I-1246 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 4,6,13 ir 14 straipsnių pakeitimo projektais bei pabrėždama tai, kad Odontologijos praktikos ir Odontologų rūmų įstatymai priimti prieš 13 metų, pritariu projektų autorių pastangoms tikslinti ir tobulinti odontologinės veiklos reglamentavimą. Minėtų įstatymų projektuose išsamiai reglamentuojamas ne tik odontologo, bet ir burnos priežiūros specialisto profesinės kvalifikacijos įgijimas, jų teisės verstis odontologijos ir burnos priežiūros praktika įgyvendinimas, įrašymo ir atsisakymo įrašyti į odontologų rūmų narių sąrašą sąlygos, odontologų,burnos priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) licencijų išdavimo, galiojimo sustabdymo ir panaikinimo pagrindai, odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinės teisės ir pareigos, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūra. Atkreiptinas dėmesys, jog iki nurodytų projektų pateikimo burnos priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojama veikla nebuvo reglamentuota įstatymu, o licencijų išdavimo, jų galiojimo sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijų panaikinimo esminiai reikalavimai nustatomi atatinkamomis sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintomis licencijavimo taisyklėmis.
Įstatymo projektuose nustatyti licencijuojamai veiklai proporcingi, adekvatūs ir minimalūs reikalavimai, būtini užtikrinant viešąjį visuomenės interesą. Projektai numato objektyvų, maksimaliai viešą, mažinantį administracinę naštą odontologų, burnos priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų teisinį veiklos reglamentavimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas bei kitas Lietuvos respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr.I-1246 pakeitimo įstatymo ir Lietuvos respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 4,6,13 ir 14 straipsnių pakeitimo projektų nuostatas, projektus vertinu kaip savalaikius, aktualius ir jiems pritariu. Atsižvelgti
3Lietuvos Respublikos Odontologų rūmai,
2016-05-05 Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau - Rūmai), susipažinę su Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos [statymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3955 (toliau - Praktikos įstatymo projektas) ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų {statymo Nr. IX -1929 4, 6, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo jstatymo projektu Nr. XIIP-3956 (toliau - LROR įstatymo projektas), šiuo teikia savo komentarus. Praktikos įstatymo projekto ir LROR įstatymo projekto parengimo ištakos Rūmai nurodo, kad tiek LROR jstatymo projektas, tiek Praktikos įstatymo projektas buvo parengti, jgyvendinant Šešioliktosios Vyriausybės 2012-2016 metų programą, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“ bei vykdant Licencijavimo pagrindų aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės
patvirtinimo“, reikalavimus. Rūmai atkreipia Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto dėmesį, kad vadovaujantis minėtu Aprašu:
1) ūkio subjekto teisė vykdyti tam tikrą veiklą gali būti ribojama tik įstatymu, todėl reikalavimas turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygos, licencijuojamos veiklos sąlygos (tarp jų licencijos turėtojų teisės ir pareigos), atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindai gali būti nustatomi tik [statymu. 2) Gali būti pasirinktas vienas iš dviejų veiklos licencijavimo modeliu – griežtas arba deklaratyvus, atsižvelgiant į licencijuojamos veiklos pobūdj, jo reikšmę, pačios veiklos vykdymo teisinio reguliavimo aplinką (išsamumą, nuoseklumą, kontrolės reikalavimus). Šiuo atveju teisinio reguliavimo jstatymo lygmeniu apimtis nustatoma vadovaujantis protingumo kriterijumi, kad poįstatyminiame teisės akte - licencijavimo taisyklėse - būtų nustatyta tik reikalavimų, susijusių su licencijų išdavimu, atsisakymu išduoti licenciją, licencijų galiojimo sustabdymu, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimu, licencijų galiojimo panaikinimu, licencijuojamos veiklos sąlygų laikymusi, įgyvendinimo tvarka.
Kadangi už Aprašo reikalavimų įgyvendinimą buvo ir yra atsakinga Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, pastaroji pateikė siūlymus:
1) patobulinti esamą Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymą;
2) įtraukti į šį įstatymą supaprastintas licencijavimo sąlygas, nustatyti aiškius procedūrų terminus, apibrėžti nediskriminacinius, o tik būtinus ir proporcingus reikalavimus. Rūmai pritaria anksčiau paminėtiems Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos siūlymams bei jų pagrindu parengtam ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktam Praktikos įstatymo projektui (kartu su lydinčiu LROR įstatymo projektu). 2. Papildoma nauda pacientui, valstybei bei odontologijos sektoriui
Praktikos [statymo projekte yra siūlomos patikslintos ir papildytos teikiamų paslaugų sąlygos, apibrėžiamos praktikos klaidos, šiurkščios klaidos, nustatomos gydytojų odontologų bei burnos priežiūros specialistų teisės ir pareigos, profesinės kompetencijos sąlygos. Visų šių sąlygų visuma suteikia papildomos teisinės apsaugos pacientui, kuriam kiltų poreikis bei būtinumas ginti savo teises bei teisėtus interesus. Susipažinęs su Praktikos įstatymo projektu siūlomu reguliavimu pacientas galėtų teikti atitinkamus prašymus Rūmams bei kitoms suinteresuotoms institucijoms dėl:
1) pacientui suteiktų odontologijos priežiūros paslaugų kokybės;
2) pacientui sukeltos arba galimai sukeltos žalos dėl specialisto kaltų veiksmų;
3) atitinkamų sankcijų taikymo specialistams bei įstaigoms.
Rūmai mano, kad Praktikos įstatymo projekte pateiktas reguliavimas sukuria papildomą pacientų teisių ir jų teisėtų interesų apsaugą bei reguliacinį aiškumą teikiant odontologijos ir burnos priežiūros paslaugas. 2.2. Nauda valstybei Rūmai atkreipia dėmesį, kad Praktikos įstatymo projekte ir LROR įstatymo projekte siūloma išlaikyti ilgametę odontologijos sektoriaus licencijavimo praktiką, kai šias funkcijas
metu esamas odontologų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo modelis nesukelia finansinės naštos valstybei. Rūmai, būdami asociacija, veikia iš narių įnašų, paramos bei kitų teisėtų finansavimo šalinių dėka. Taigi, vertinant Praktikos [statymo projekto bei LROR įstatymo projekto galimą poveikį valstybės biudžetui, akivaizdu, kad jo įgyvendinimas nepareikalautų papildomų lėšų, nes būtų užtikrinta esamo licencijavimo modelio tąsa. Kartu primintina, kad Rūmai, vykdydami savo veiklą, įgyvendina ne tik odontologų savivaldai priskirtinas funkcijas, bet ir prisideda prie valstybės prioritetų sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimo - aktyviai dalyvauja įgyvendinant burnos ligų profilaktikos programas. Rūmuose sudaryta Profilaktikos programų koordinavimo komisija:
1) koordinuoja burnos ligų profilaktikos programas visoje Lietuvoje;
2) plėtoja bendradarbiavimą su kitomis institucijomis, dirbančiomis odontologinių ligų profilaktikos srityje, teikia jų vykdytojams metodinę ir konsultacinę pagalbą;
3) atlieka kitus veiksmus ir teikia kitą metodinę pagalbą, diegiant ir vertinant odontologinių ligų profilaktikos programas.
Rūmų veiklos dėka burnos ligų profilaktikos mokymai nuolatos yra vykdomi mokymo įstaigose bei globos institucijose (ši informacija buvo pateikta Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui kartu su ankstesne Rūmų komunikacija). Taigi, akivaizdu, kad Praktikos ¡statymo projekte ir LROR ¡statymo projekte siūlomas reguliavimas teigiamai atsilieptų valstybės veiklai, prisidėtų prie tvarios, nuoseklios ir atsakingos sveikatos sistemos plėtojimo ir vystymo. 2.3. Nauda odontologijos sektoriui Rūmai atkreipia Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto dėmesį, kad Praktikos įstatymo projektu ir LROR įstatymo projektu siekiama reglamentuoti ne tik odontologo, bet ir burnos priežiūros specialisto vertimosi atitinkamai odontologijos ar burnos priežiūros praktika bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos Lietuvos Respublikoje sąlygas.
Paminėtais projektais keičiamos esamo reguliavimo sąlygos sudarys galimybę taikyti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos siūlomą licencijų išdavimo modelį:
1) sudaromos aiškios, skaidrios ir nuoseklios lieeneijavimo sąlygos;
2) užtikrinamas sąlygų ¡gyvendinimo stabilumas, kadangi šios sąlygos yra apibrėžtos įstatymo reikalavimuose;
3) sukuriama teisinė aplinka išduoti licenciją kitą dieną nuo dokumentų pateikimo dienos arba paraiškoje nurodytą dieną, kai ši diena yra vėlesnė nei paraiškos pateikimo diena, išskyrus atvejus, kai vykdomas odontologų ir burnos priežiūros specialistų pateiktų dokumentų, informacijos patikrinimas ar taikytinas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje įgytos profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas. 4) sudaromos prielaidos ženkliai sumažinti administracinę naštą, supaprastinti administracines procedūras. Primintina, kad Praktikos ¡statymo projektu ir LROR įstatymo projektu siūlomas reguliavimas atitinka šiuo metu susiformavusią ilgametę odontologijos sektoriaus lieeneijavimo praktiką (paminėta šio rašto 2.2 dalyje). Pabrėžtina, kad per Rūmų veiklos istoriją nėra gauta nei vieno suinteresuoto subjekto (odontologų, pacientų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, valstybės institucijų ar kt.) skundo dėl galimai netinkamos Rūmų veiklos.
Įgyvendindami savo funkcijas, susijusias su odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos kontrole, Rūmai:
1) nagrinėja tiek pacientų, tiek suinteresuotų institucijų skundus bei pareiškimus;
2) atlieka planinius ir neplaninius patikrinimus;
3) teikia informacinę, konsultacinę bei metodinę pagalbą pacientams bei institucijoms;
4) atlieka kitus veiksmus. Visa ši informacija yra žinoma tiek Lietuvos Respublikos Seimo nariams, tiek Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui, tiek ministerijoms, įvairioms tarnyboms bei žinyboms. 3. Dėl procedūrinių klausimų Rūmai susipažino su Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabomis ir pasiūlymais Praktikos įstatymo projektui ir LROR įstatymo projektui ir pareiškia, kad yra pasiruošę aktyviai dalyvauti, aptariant šias pastabas ir pasiūlymus bei tobulinant šiame rašte paminėtus projektus. Rūmai prašytų pakviesti jų atstovus j diskusijas šiuo klausimu. Rūmai pateiktus Praktikos įstatymo ir LROR įstatymo projektus vertina teigiamai, jiems pritaria ir tikisi, kad šiame rašte išsakyti komentarai ir paaiškinimai bus aktualūs ir naudingi Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui. Atsižvelgti
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2016-05-06 Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
XIIP-3955 siekiama reglamentuoti sąlygas, norint verstis odontologo ir burnos priežiūros specialisto praktika, įstatymu siūloma nustatyti licencijavimo teisinį reguliavimą - licencijos išdavimo ir licencijavimo veiklos sąlygos, atsisakymas išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymas, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimas, licencijos galiojimo panaikinimas ir kt. Projektas papildytas nauju skyriumi, reglamentuojančiu odontologinės priežiūros įstaigų veiklą, licencijavimą bei licencijuojamos veiklos sąlygų priežiūrą. Išvardinti straipsniai užtikrins sklandų ir objektyvų asmenų bei įstaigų licencijų išdavimą, jų galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimą ir kt. Įstatymu sureguliuotas licencijų išdavimas ne tik gydytojams odontologams, bet ir burnos priežiūros specialistams - to nebuvo numatyta ankstesniame įstatyme. Lietuvos Respublikos Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 4, 6, 13 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3956 pritariu. Įstatymų projektais siekiama nustatyti sveikatos priežiūros specialistų – gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų geresnį veiklos reglamentavimą (numatytos paprastesnės administracinės procedūros, aiškūs jų terminai, proporcingi reikalavimai, kurie užtikrins gydytojų odontologų, burnos priežiūros specialistų teikiamų paslaugų kokybę). Įstatymų projektu nustatyta licencijų išdavimo ir licencijuojamos veiklos sąlygų teisinis reglamentavimas. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3955 ir Odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 4, 6,
teigiamai ir jiems pritariame. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7.
pasiūlymai. 7.1. Sprendimas (pagal Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams patobulinti, atsižvelgiant į pastabas ir pasiūlymus, kuriems pritarė Sveikatos reikalų komitetas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu „už“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: D. Mikutienė, K. Kuzminskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė
Sveikatos reikalų komitetas
RESPUBLIKOS Odontologijos PRAKTIKOS ĮSTATYMO nr. I-1246 pakeitimo įstatymo PROJEKTO Nr. xiip-3955 (2) 2017-12-06
dalyvavo: Komiteto pirmininkė A. Kubilienė, komiteto pirmininko pavaduotojas R. Žemaitaitis, komiteto nariai I. Degutienė, D. Kaminskas, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, L. Matkevičienė, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus. Komiteto biuras: Biuro vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, R. Griciūtė, E. Jankauskas, B. Sesickienė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja A. Mečėjienė, Sveikatos apsaugos ministerijos viceministrė K. Garuolienė, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus vedėja R. Cicėnienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos išteklių priežiūros ir inovacijų valdymo departamento Sveikatos priežiūros žmogiškųjų išteklių valdymo skyriaus specialistė V. Karaliūtė Žulienė, Sveikatos apsaugos ministerijos Pirminio lygio koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė V. Buzytė, Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos ekonomikos departamento Sveikatos draudimo skyriaus vedėja L. Vaičiulienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos direktorė N. Ribokienė, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas, laikinai vykdantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. Giruckas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Darbo departamento Darbo teisės skyriaus vedėja V. Baliukevičienė, Odontologų rūmų Tarybos pirmininkas A. Šeikus, Odontologų rūmų teisininkė J. Goštautienė, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Odontologijos instituto direktorė V. Pečiulienė, Jaunųjų gydytojų asociacijos prezidentas M. Gedminas, Jaunųjų gydytojų asociacijos Biuro narė K.
Norvainytė, Jaunųjų gydytojų asociacijos Biuro narys K. Kilčauskas, Lietuvos medikų sąjūdžio atstovas R. Adomaitis, UAB „GlaxoSmithKline“ atstovas A. Varkala, UAB „VentoNuovo“ atstovė G. Andrašiūnienė. . 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto terminiją tarpusavyje, projektu nauja redakcija dėstomo Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo projekto (toliau – projektas) 2 straipsnio 7 dalyje vietoj žodžių „kuriam suteikti odontologijos magistro kvalifikacinis laipsnis ir gydytojo odontologo profesinė kvalifikacija“ įrašytini žodžiai „įgijęs odontologijos magistro kvalifikacinį laipsnį ir gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
22
2Atsižvelgiant į tai, kad tuo atveju, kai teisės akto, institucijos, pareigų ir pan. pavadinimas,
kuris prasideda žodžiais „Lietuvos Respublika“, minimas ne kartą, pirmą kartą parašius visą pavadinimą, toliau jis gali būti rašomas be žodžių „Lietuvos Respublika“, projekto 2 straipsnio 19 dalyje papildomai įvedamos toliau tekste pasikartojančių įstatymų pavadinimų santrumpos yra perteklinės. Pritarti Įstatymų pavadinimai nurodyti ne 2 straipsnio 19 dalyje, o 2 straipsnio 22 dalyje, todėl taisytina 2 straipsnio 22 dalis
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 3.
Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė visus valstybės valdymo reikalus sprendžia posėdžiuose visų Vyriausybės narių balsų dauguma priimdama nutarimus, projekto 3 straipsnio 1 dalyje brauktinas perteklinis žodis „nutarimu“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 2 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad gydytoju odontologu laikomas asmuo, įgijęs ne tik gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją, tačiau ir odontologijos magistro kvalifikacinį laipsnį. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 2 dalis pildytina nurodant ir odontologijos magistro kvalifikacinio laipsnio įgijimo sąlygas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
3
atsisakyti kaip perteklinės, nes analogiška nuostata, nustatanti gydytojo odontologo specialisto profesinės kvalifikacijos įgijimo sąlygas, įtvirtinta šio straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje. Pritarti
Teisės departamentas,
formuluotės tikslintinos, nes kvalifikacinį laipsnį ir (ar) profesinę kvalifikaciją suteikia aukštoji mokykla, o ne diplomas (diplomas tik patvirtina įgytą aukštojo mokslo kvalifikaciją). Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-085 2,3
įtvirtinti imperatyvią normą, kad verstis odontologijos praktika odontologas gali tik pagal darbo sutartį odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas. Toks siūlymas yra ydingas ir ginčytinas dėl kelių priežasčių.
Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma susiaurinti galiojančią nuostatą, numatančią, kad įstatymas taikomas iš esmės visiems Lietuvos Respublikoje praktikuojantiems odontologams, t. y. bet kokiu teisiniu pagrindu veiklą vykdantiems odontologams, ir nustatyti, kad įstatymas taikomas tik pagal darbo sutartis dirbantiems odontologams. Tokia nuostata suponuoja tai, kad įstatymas uždraustų odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčiam ir, pvz., individualią įmonę ar mažąją bendriją įsisteigusiam ir joje veiklą norinčiam vykdyti odontologui. Antra, neaišku, kodėl įstatymu siekiama uždrausti odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčiam odontologui, kuris odontologinės priežiūros paslaugas kitoje, o ne savo nuolatinio darbo odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, laikinai teiktų ne darbo sutarties, o kitu teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindu naudodamasis kitos įstaigos odontologinės priežiūros paslaugoms teikti privalomus medicinos prietaisus ir įrangą). Vertinant tokią galimybę, atkreipiame dėmesį, kad odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas reguliuoja Odontologijos praktikos įstatymas bei Odontologų rūmų įstatymas bei šių įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai – Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos, apibrėžiančios odontologų teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę. Savo ruožtu, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklą reguliuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Odontologijos praktikos įstatymas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklės.
Taigi, odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas, kompetenciją, atsakomybę, o taip pat Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos, kaip valstybės reguliuojamos ūkinės veiklos, sąlygas reglamentuoja įstatymai bei kiti viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, kas užtikrina tinkamas ir kokybiškas odontologinės priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (darbo sutarties ar kitu teisėtu pagrindu) odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje veiklą vykdo odontologinės priežiūros paslaugas teikiantis odontologas. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtinti tik du bendrieji teisės verstis odontologo praktika reikalavimai, t. y. verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis minėto įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Kitų reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad odontologas sudarytų darbo sutartį su minėta įstaiga, ar pats steigtų ar dalyvautų tokios įstaigos steigime, įstatymas nenustato.
Pažymėtina, kad ir Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėje įtvirtinta nuostata, kad licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad įstaigoje odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licenciją, suteikiančią teisę verstis odontologijos ir (ar) burnos priežiūros specialisto praktika, suponuoja, kad licencijuojamos veiklos priežiūros požiūriu neturi reikšmės kokiu pagrindu odontologijos praktikos licenciją turintis odontologas vykdo savo veiklą licenciją turinčioje įstaigoje. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog vertinama įstatymo nuostata yra galimai neproporcinga ir diskriminacinio pobūdžio, nes kitiems asmenims, kurie teikia medicininio pobūdžio paslaugas, nėra taikomas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartis. Todėl manytina, jog siūlomas reikalavimas šiuo požiūriu neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyto reikalavimo teisėkūroje vadovautis proporcingumo principu, „reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.“ Be to, projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2017 m. lapkričio 1 d. Kitaip sakant, pagal siūlomą reguliavimą nuo 2017 m. lapkričio 2 d. visi šiuo metu odontologinės priežiūros paslaugas teikiantys odontologai – individualių įmonių ir mažųjų bendrijų savininkai, nebegalėtų teikti šių paslaugų.
Siekiant užtikrinti konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, projekte būtina tinkamai sureguliuoti šiuo metu odontologinės priežiūros paslaugas teikiančių odontologų praktikos sąlygas po įstatymo įsigaliojimo. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 3 daliai, kurioje numatytas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį ir burnos priežiūros specialistams, besiverčiantiems burnos priežiūros praktika. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
4
dalyje nereikėtų nustatyti, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas, profesinę kvalifikaciją įgijęs kitoje valstybėje narėje, prieš teikdamas laikinas odontologinės priežiūros ar burnos priežiūros paslaugas, apie šios paslaugos teikimą iš anksto privalėtų sveikatos apsaugos ministro ar kito įgalioto viešojo administravimo subjekto nustatyta tvarka raštu informuoti licencijas išduodančią instituciją. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
žodžių „nurodoma visa praktika, kuria“ įrašytini žodžiai „nurodomos visos praktikos rūšys, kuriomis“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
62
valstybinės kalbos mokėjimo reikalavimai tam tikra veikla besiverčiantiems asmenims yra nustatyti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gruodžio 24 d. nutarimu Nr. 1688 „Dėl valstybinės kalbos mokėjimo kategorijų patvirtinimo ir įgyvendinimo“ bei siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 6 dalies 2 punkte vietoj žodžių „specialistas moka valstybinę kalbą“ įrašytini žodžiai „specialisto valstybinės kalbos mokėjimo lygis atitinka Vyriausybės nustatytus reikalavimus“. Pritarti 11.
bei atsižvelgiant į tai, kad odontologui bei burnos priežiūros specialistui keliamas reikalavimas įgyti ne tik profesinę kvalifikaciją, tačiau ir kvalifikacinį laipsnį, projekto 5 straipsnio 6 dalies 3 punkte po žodžio
„įgijęs“ įrašytini žodžiai „kvalifikacinį laipsnį ir“. Atitinkamai
tikslintinos ir kitos projekto nuostatos, nustatančios tik profesinės kvalifikacijos, o ne profesinės kvalifikacijos ir kvalifikacinio laipsnio įgijimo reikalavimą (pvz., projekto 5 straipsnio 9 ir 10 dalyse, 2 straipsnio
kanceliarijos Teisės departamentas,
6 9,
6
straipsnio 9, 11 ir 12 dalių bei 6 straipsnio 1 dalies 6 punkto nuostatos suponuoja, kad odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licencija pareiškėjui, profesinę kvalifikaciją įgijusiam ne seniau nei prieš dvejus metus, gali būti išduota ir atitinkamai toks asmuo odontologijos ar burnos priežiūros paslaugas galėtų teikti iki 4 mėnesių net ir tuo atveju, jeigu jis apskritai neturėtų tokios teisės (neįgijęs reikiamos profesinės kvalifikacijos) ar neturėtų visų licencijai gauti reikalingų dokumentų. Svarstytina, ar toks įstatyminis reguliavimas, pagal kurį asmuo, neatitinkantis teisės aktų reikalavimų, pakankamai ilgą laiką (net iki 4 mėnesių) galėtų verstis odontologijos ar burnos priežiūros praktika yra proporcingas ir derinasi su prioritetiniu visuomenės sveikatos apsaugos principu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
13
straipsnį siūlome papildyti nuostata, nustatančia terminą, per kurį licencijas išduodanti institucija gydytojui odontologui ar burnos priežiūros specialistui turi pranešti apie sprendimą išduoti ar atsisakyti išduoti odontologijos ar burnos priežiūros praktikos licenciją. Pritarti 14.
kanceliarijos Teisės departamentas,
12
projekto 6 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytas reikalavimas tobulinti profesinę kvalifikaciją tuo atveju, jei odontologas ar burnos priežiūros specialistas nebūtų įvykdęs 9 straipsnio 11 punkte įtvirtinto reikalavimo – turėti spaudą, išduotą sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, ar 9 straipsnio 2 punkto reikalavimo – būti Odontologų rūmų nariu. Kitaip sakant, spaudo neturėjimas ar nebuvimas Odontologų rūmų nariu niekaip nėra susijęs su profesine kompetencija atliekant odontologijos ar burnos priežiūros praktiką, t. y. šių profesinių pareigų vykdymas ar nevykdymas tiesiogiai niekaip nesusijęs su reikalaujamais profesinės kvalifikacijos tobulinimo kursais. Atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 6 dalies 3 punkte jau įtvirtinta, kad minėtų profesinių pareigų įvykdymas jau nebesiejamas su profesinės kvalifikacijos tobulinimu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
63
15Derinant projekto nuostatas tarpusavyje,
projekto 6 straipsnio 6 dalies 3 punkte turi būti pateikiama nuoroda ne į 9 straipsnio 2–4 punktuose, o į 9 straipsnio 2 ir 4 punktuose nurodytas profesines pareigas, nes 9 straipsnio 3 punkte nurodyta profesinė pareiga yra susijusi su profesinės kvalifikacijos tobulinimu, kas reglamentuojama 6 straipsnio 6 dalies 2 punkte. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
131115
licencijuojamos veiklos sąlygų atitiktį, nurodyti projekto 7 straipsnio 1 dalies 1 punkte, turimi omenyje, nes ankstesnėse projekto nuostatose apibrėžiami tik licencijai gauti reikalingi dokumentai (kurie aptariamoje 7 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatoje jau nurodyti). Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 13 straipsnio 1 dalies 5 punktui. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
13 17.
Projekto 7 straipsnio 1 dalies 3 punkte prieš žodžius burnos priežiūros praktikos klaidą“ įrašytinas žodis „šiurkščią“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalis pildytina nuostata, numatančia, kad tuo atveju, kai licencijos galiojimas panaikinamas šio straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų pagrindu, dėl licencijos išdavimo galima kreiptis išnykus minėtuose punktuose nurodytiems pagrindams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalyje vietoj žodžio „praktika“ įrašytini žodžiai „praktikos rūšimi“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
nuostatas, kuriose licencijas išduodančios institucijos sprendimų apskundimas numatomas tik tam tikrose nuostatose, reglamentuojančias tik tam tikro turinio sprendimus, pastebėtina, jog dėl tokio išimtinio apskundimo galimybės reguliavimo gali susidaryti įspūdis, jog kiti šios institucijos sprendimai yra neskundžiami, pavyzdžiui, jog atsisakymas išduoti licenciją, numatytas projekto 5 straipsnio 12 dalyje, yra neskundžiamas. Atsižvelgiant į tai, jog visi viešojo administravimo subjektų sprendimai gali būti skundžiami teismui, siūlytina aiškiai įstatyme nurodyti kokia tvarka šie sprendimai gali būti skundžiami. Atkreiptinas dėmesys, kad Odontologų rūmų įstatyme yra nustatyta, kad šios institucijos sprendimai skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto 9 straipsnio formuluotės, suponuojančios baigtinį odontologų ir burnos priežiūros specialistų profesinių pareigų sąrašą, pagrįstumas. Manytume, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas gali turėti ir kitų kituose įstatymuose ar poįstatyminiuose teisės aktuose įtvirtintų profesinių pareigų.
kanceliarijos Teisės departamentas,
25
straipsnio 2 dalies 5 punkte vietoj žodžių „kad būtų“ įrašytinas žodis „yra“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
6
priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijoje nurodytų odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugų teikimą, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos turėtojas privalo <...> pateikti prašymą dėl odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos sustabdymo“. Pastebėtina, jog nuostatos turinys stokoja teisinio aiškumo. Jei juridinis asmuo nutraukė visų paslaugų teikimą, tai jam logiškai turėtų būti nustatyta pareiga pateikti prašymą dėl licencijos panaikinimo, o ne sustabdymo. Tuo atveju, kai jis nutrauktų tik dalies paslaugų teikimą, logiška būtų nustatyti reikalavimą pateikti prašymą dėl išduotos licencijos pakeitimo, kurio pagrindu iš licencijos būtų išbrauktos tos paslaugos, kurių jis nebeteiktų. Tuo tarpu reikalavimas pateikti prašymą dėl licencijos sustabdymo stokoja loginio ryšio su atsiradusiomis naujomis veiklos sąlygomis. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
2
projekto 12 straipsnio 2 dalies 1 sakinyje nėra pateikiama nuoroda į šio straipsnio 1 dalies 4 punktą, numatantį, kad licencijos galiojimas sustabdomas tuo atveju, kai licencijos turėtojas per 30 dienų po juridinio asmens deklaracijos pateikimo nepateikia licencijai gauti reikalingų duomenų. Manome, kad ir minėtuoju atveju licencijos turėtojui turi būti pranešama apie nustatytus trūkumus ir duodamas nurodymas per nustatytą terminą jį pašalinti. Pritarti 25.
kanceliarijos Teisės departamentas,
12
licencijos galiojimas panaikinamas, jeigu „odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos turėtojas yra likviduotas“. Pastebėtina, jog juridiniai asmenys pasibaigia likvidavimo arba reorganizavimo būdu. Atsižvelgiant į tai, jog reorganizavimas – tai juridinio asmens pabaiga be likvidavimo procedūros, nėra aišku, kaip turėtų būti sprendžiamas licencijos klausimas juridinį asmenį reorganizavus. Pastebėtina, jog juridinį asmenį reorganizavus jungimo būdu, naujas asmuo gali nebeatitikti įstatyme nustatytų sąlygų licencijai turėti, o reorganizavus skaidymo būdu, atsirastų keli savarankiški juridiniai asmenys. Atsižvelgiant į šias aplinkybes siūlytina atitinkami papildyti teikiamą reguliavimą. Galbūt tikslinga nustatyti, kad licencija panaikinama kai licencijos turėtojas pasibaigia. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
1 3,4
priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos turėtojas“, o šios dalies 4 punkte prieš žodį „turėtojas“ įrašytinas žodis „licencijos“. Pritarti
Teisės departamentas,
2
naujos licencijos išdavimo, kai ji panaikinta 1 dalies 3 punkto pagrindu, galima kreiptis iš karto po licencijos panaikinimo, o antrajame – kad galima kreiptis tik po 6 mėnesių. Be to, ši dalis pildytina nuostata, nustatančia, kada galima keiptis dėl licencijos išdavimo tuo atveju, kai licencija panaikinta šio straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytu pagrindu. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas, 2017-09-08 28.
Projekto 3 straipsnio 3 dalyje prieš žodžius „burnos priežiūros praktikos“ įrašytini žodžiai „odontologijos praktikos ir“. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2017-10-17 Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau – Rūmai) susipažino su Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3955 (2) (toliau – Projektas), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1049, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1050, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1051. Pažymime, jog Projektas nustato esmines gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos sąlygas įstatyminiu lygmeniu. Iki šiol burnos priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijuojama veikla nebuvo nustatyta įstatymu. Projektas reglamentuoja pareigą gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams, burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms veiklą vykdyti tik turint licenciją, nustato aiškias licencijos išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymo, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo bei licencijos galiojimo panaikinimo pagrindus, licencijuojamos veiklos sąlygas. Tai vienareikšmiškai sąlygos nešališką, objektyvų ir skaidrų licencijuojamos veiklos įgyvendinimą.
Vadovaujantis Projektu gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams, burnos priežiūros specialistams profesinę kvalifikaciją įgijusiems ne seniau nei prieš dvejus metus licencija bus išduota kitą dieną nuo deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai dienos arba šioje deklaracijoje nurodytos dienos, jeigu ši diena yra vėlesnė nei deklaracijos pateikimo licencijas išduodančiai institucijai diena, t. y . bus taikomas licencijos išdavimo modelis „D“. Tuo tarpu gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams, burnos priežiūros specialistams, kurie profesinę kvalifikaciją įgijo seniau nei prieš dvejus metus, licencija bus išduodama ne vėliau kaip per 30 dienų, jei netaikytinas profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas bei ne vėliau kaip per 3 mėnesius, jei taikytinas profesinės kvalifikacijos pripažinimo procesas, t. y. bus taikomas licencijos išdavimo modelis „G“. Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijos bus išduodamos taikant licencijos išdavimo modelį „D“, tačiau įstaigos kartu su pateikiama deklaracija teiks ir dokumentus, užtikrinančius, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaiga atitinka jai keliamus reikalavimus ir užtikrins teikiamų odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugų kokybę bei pacientų saugą. Reglamentavimas, kai nustatoma pareiga teikti paslaugas tik turint licenciją (tiek gydytojui odontologui, gydytojui odontologui specialistui, burnos priežiūros specialistui, tiek ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigai) garantuoja, jog pacientams bus teikiamos kokybiškos paslaugos ir tuo pačiu užtikrins ūkio subjektų (gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų, burnos priežiūros specialistų, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų) geresnį veiklos reglamentavimą, mažins administracinę naštą, supaprastins administracines procedūras vykdant licencijuojamą veiklą.
Atsižvelgiant į tai, Rūmai pritaria Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3955 (2), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1049, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1050, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-1051, tačiau mano, jog Projekte įtvirtintas reikalavimas gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams bei burnos priežiūros specialistams verstis atitinkama praktika tik pagal darbo sutartį yra netikslingas, perteklinis ir diskriminacinio pobūdžio. Atsižvelgti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 2. Jaunųjų gydytojų asociacija, 2017-10-18 Jaunųjų gydytojų asociacija (toliau – JGA), susipažinusi su Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komiteto (toliau – Komitetas) 2017-09-27 raštu Nr. 111-S-16 ir siūlomomis Odontologijos praktikos, Odontologų rūmų, Sveikatos priežiūros įstaigų, Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymų pataisomis, palaiko 2017-09-11 Seimo narių A. Butkevičiaus ir A. Vinkaus pateiktą pasiūlymą Nr.
XIIP-3955(2) dėl Odontologijos praktikos įstatymo pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik pagal darbo sutartį darbo sutarties ar civilinių teisinių santykių pagrindu, kurie apibrėžia tokios praktikos sąlygas, odontologo ir įstaigos tarpusavio teises, pareigas, garantijas bei atsakomybę. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas.“. JGA nuomone, tokia pati formuluotė turėtų būti taikoma ir Burnos higienos specialistų veiklą reglamentuojančiuose teisės aktuose. Taip pat atkreipiame dėmesį, kad daugelyje Vakarų Europos valstybių odontologo profesija yra prilyginama laisvajai profesijai ir šios srities specialistams yra sudarytos sąlygos verstis praktika turint individualios veiklos pažymėjimą. Manome, kad toks darbo santykių reglamentavimas galėtų užtikrinti geresnį odontologinių paslaugų prieinamumą Lietuvoje. Pritarti
3Studentų odontologų asociacija,
2017-10-23 Susipažinus su Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu Nr.XIIP-3955(2), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr.IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1049, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1050, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr.
galime pastebėti, jog projektuose įtvirtintos nuostatos, reglamentuojančios gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams ir burnos priežiūros specialistams bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms pareigą turėti licenciją, licencijos išdavimo sąlygas, licencijuojamos veiklos sąlygas, licencijos turėtojų teises ir pareigas, atsisakymą išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymą, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimą ir licencijos galiojimo panaikinimo pagrindus reguliuojamos įstatymu, kas užtikrina objektyvų ir skaidrų licencijuojamos veiklos įgyvendinimą. Išvardinti projektai reglamentuoja ne tik gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, bet ir burnos priežiūros specialisto vertimosi atitinkamai odontologijos ar burnos priežiūros praktika bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos Lietuvos Respublikoje sąlygas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos, sudarys galimybę taikyti licencijų išdavimo modelį „D“ ir „G“. Manome, jog tai sudarys sąlygas nustatyti gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų geresnį veiklos reglamentavimą išduodant licencijas, sumažinti administracinę naštą, supaprastinti administracines procedūras išduodant minėtas licencijas. Atsižvelgiant į tai, Studentų odontologų asociacijos nariai pritaria minėtiems projektams, tačiau manome, jog nustatytas reikalavimas gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams bei burnos priežiūros specialistams teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas tik darbo sutarties pagrindu, yra ydingas ir atims galimybę odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turintiems individualią įmonę ar mažąją bendriją įsisteigusiems ir joje veiklą norintiems vykdyti sveikatos priežiūros specialistams.
Atsižvelgti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
7 2,38 Atlikę antikorupcinį vertinimą, teikiame pastabas ir pasiūlymus dėl nuostatų, kurios gali sudaryti sąlygas korupcijos rizikai pasireikšti:
siūloma nustatyti, kad odontologas verstis odontologijos praktika gali tik pagal darbo sutartį odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas. Nagrinėjamu atveju pritariame Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento 2017-09-08 išvados Nr. XIIP-3955(2) (toliau – Teisės departamento išvada) 7 punkte pateiktoms pastaboms dėl tokio reikalavimo proporcingumo, tikslingumo ir lygiateisiškumo.
Odontologijos praktikos įstatymo projekto aiškinamajame rašte projektų rengėjai teigia, jog dabar galiojančiame Odontologų praktikos įstatyme nustatytas reikalavimas, kad odontologai gali dirbti ne tik pagal darbo sutartis, bet ir kitais pagrindais, išskyrė odontologus iš kitų sveikatos priežiūros specialistų, kurie asmens sveikatos priežiūros paslaugas gali teikti dirbdami tik pagal darbo sutartį (kituose įstatymuose nėra nurodyta „ar kitais pagrindais“, pvz., Medicinos praktikos įstatyme nurodyta „Gydytojas verstis medicinos praktika gali tik sveikatos priežiūros įstaigoje“). Mūsų nuomone, minėta Medicinos praktikos įstatyme įtvirtinta prievolė nukreipta ne į darbinių santykių įforminimą, o į tai, kad sveikatos priežiūros paslaugos būtų suteiktos teisės aktų reikalavimus atitinkančiose patalpose. Tuo tarpu kitiems asmenims, teikiantiems medicininio pobūdžio paslaugas, nėra taikomas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis. Taigi, siūlomos normos gali būti vertinamos kaip diskriminacinės, nes jos uždraustų verstis odontologijos praktika kitais pagrindais, pavyzdžiui, vykdant individualią veiklą ar įsteigus mažąją bendriją. Pažymėtina ir tai, kad dabar kitais nei darbo sutarties teisiniais pagrindais dirbantys asmenys po tokių nuostatų įsigaliojimo nebetektų teisės verstis savo veikla. Atsižvelgdami į tai, kas išdėstyta, siūlome apsvarstyti Odontologijos praktikos įstatymo projekte teikiamo odontologų paslaugų teikimo ribojimo tikslingumą ir numatyti galimybę šia praktika užsiimti kitais teisinių santykių pagrindais. Pritarus šioms pastaboms, atitinkamai tikslintinos Odontologijos praktikos įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalis ir 7 straipsnio 8 dalis. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
11 2.
Odontologijos praktikos įstatymo projekto
ar burnos priežiūros specialistui, profesinę kvalifikaciją įgijusiam seniau nei prieš dvejus metus iki kreipimosi dėl odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licencijos išdavimo dienos, kartu su paraiška pateikusiam ne visus, netinkamai įformintus licencijai gauti reikalingus dokumentus ir (ar) juose pateikus ne visą ir (ar) netikslią informaciją, licencijas išduodanti institucija Odontologijos ir burnos priežiūros praktikos licencijavimo taisyklių nustatyta tvarka praneša apie nustatytus trūkumus ir nurodo terminą trūkumus pašalinti, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 dienų nuo odontologo ar burnos priežiūros specialisto informavimo apie nustatytus trūkumus dienos. Manome, kad teisiniame reguliavime įtvirtintas ne ilgesnis kaip 90 dienų terminas yra per daug abstraktus ir gali lemti neobjektyvių sprendimų priėmimą, kadangi odontologui ar burnos priežiūros specialistui, kartu su paraiška pateikusiam ne visus, netinkamai įformintus licencijai gauti reikalingus dokumentus ir (ar) juose pateikus ne visą ir (ar) netikslią informaciją, licencijas išduodanti institucija vienam iš jų gali skirti trumpesnį terminą trūkumus pašalinti negu kitam odontologui ar burnos priežiūros specialistui. Taip pat gali būti skiriamas pernelyg trumpas terminas, per kurį odontologas ar burnos priežiūros specialistas nesuspėtų pašalinti atitinkamų trūkumų. Šiuo atveju svarbu pabrėžti, kad odontologui ar burnos priežiūros specialistui per licencijas išduodančios institucijos nustatytą terminą nepašalinus nustatytų trūkumų atsiranda pagrindas atsisakyti išduoti licenciją.
Atsižvelgdami į tai ir siekdami sumažinti neobjektyvaus elgesio galimybę, manome, kad būtina nustatyti vienodą terminą trūkumus pašalinti arba įtvirtinti pareigą licencijas išduodančiai institucijai nustatant minėtus terminus atsižvelgti į trūkumų pobūdį. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
praktikos įstatymo projekto 5 straipsnyje trūksta nuostatų, nustatančių terminą, per kurį licencijas išduodanti institucija turi pranešti gydytojui odontologui ar burnos priežiūros specialistui apie priimtą sprendimą išduoti arba atsisakyti išduoti odontologijos praktikos ar burnos priežiūros praktikos licenciją tais atvejais, kai ši licencija išduodama Odontologijos praktikos įstatymo projekto 5 straipsnio 10 dalyje nustatyta tvarka, taip pat nustatančių tokio sprendimo apskundimo galimybę. Siekdami aiškesnio teisinio reguliavimo, siūlome papildyti Odontologijos praktikos įstatymo projekto 5 straipsnį pagal aukščiau pateiktas pastabas. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
2
straipsnio 2 dalyje įtvirtinta licencijas išduodančios institucijos pareiga informuoti odontologą ar burnos priežiūros specialistą apie nustatytus atitinkamus trūkumus ir įspėti, kad šių trūkumų nepašalinus licencija bus sustabdyta. Mūsų nuomone, šios teisės normos formuluotė yra per sudėtinga ir paini, tai neatitinka Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinto aiškumo principo, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti logiškas, nuoseklus, glaustas, suprantamas, tikslus, aiškus ir nedviprasmiškas.
Atsižvelgdami į tai, siūlome taikyti Odontologijos praktikos įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalies analogiją ir analizuojamoje nuostatoje ne perrašyti licencijos galiojimo sustabdymo pagrindus, kurie nustatyti projekto 6 straipsnio 1 dalies atitinkamuose punktuose, o pateikti nuorodas į šiuos punktus. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2017-11-02 6,12
straipsnio 3 dalyje nustatyta licencijas išduodančios institucijos pareiga apie priimtą sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą šio sprendimo priėmimo dieną raštu informuoti atitinkamus subjektus, tačiau, išskyrus projekto 6 straipsnio 1 dalies
kiek laiko nuo pagrindo sustabdyti licencijos galiojimą atsiradimo dienos licencijas išduodanti institucija turi priimti minėtą sprendimą. Atkreiptinas dėmesys, kad sustabdžius licencijos galiojimą, licencijos turėtojas negali verstis gydytojo odontologo ar burnos priežiūros praktika (Odontologijos praktikos įstatymo projekto 6 straipsnio 4 dalis), todėl teisės aktuose turi būti aiškiai apibrėžti sprendimų priėmimo terminai. Priešingu atveju dėl nepagrįstų susitarimų gali susidaryti sąlygos neribotą laikotarpį nepriimti sprendimo stabdyti licencijos galiojimą, nors ir egzistuoja jos galiojimo sustabdymo pagrindas. Tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu. Analogiška pastaba taikytina Odontologijos praktikos įstatymo projekto 12 straipsniui, reglamentuojančiam odontologijos priežiūros (pagalbos) įstaigos licencijos galiojimo sustabdymą.
sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo terminą. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
63
galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindus, nurodytus Odontologijos praktikos įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalyje, nėra aišku, kokiu būdu galėtų būti panaikinamas licencijos galiojimo sustabdymas, kai galiojimas sustabdytas vadovaujantis projekto 6 straipsnio 1 dalies
profesinių pareigų nevykdymo. Siekdami teisinio reguliavimo aiškumo, siūlome papildyti Odontologijos praktikos įstatymo projekto 6 straipsnio 6 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad licencijos galiojimo sustabdymas panaikinamas, jeigu odontologas ar burnos priežiūros specialistas įvykdė šio įstatymo projekto 9 straipsnio 9 punkte nustatytą profesinę pareigą. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
131115
7 straipsnio 1 dalies 1 punkte ir 13 straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodyta, kad licencijos galiojimas panaikinamas, jei buvo pateikti suklastoti licencijai gauti reikalingi duomenys ar dokumentai apie licencijuojamos veiklos sąlygų atitiktį. Pritariame Teisės departamento išvados 16 punktui, kad analizuojamame projekte nėra aišku, kurie dokumentai nurodo licencijuojamos veiklos sąlygų atitiktį. Praktikoje, kai nėra detalaus išaiškinimo, gali susiklostyti dviprasmiškos ir teisiškai neaiškios situacijos, sprendžiant klausimą, kada turi būti panaikinamas licencijos galiojimas, – tai laikytina korupcijos rizikos veiksniu.
Siekdami išvengti dviprasmybių ir neaiškumų, siūlome tobulinti minėtas nuostatas ir atskleisti, kurie dokumentai nurodo licencijuojamos veiklos sąlygos atitiktį. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
1322
licencijos išdavimo, kai licencijos galiojimas yra panaikinamas šio straipsnio 1 dalies 2 ir 7 punktų pagrindu, kreiptis galima iš karto po licencijos galiojimo panaikinimo. Jei licencijos galiojimas panaikinamas šio straipsnio 1 dalies 1, 3, 4 ir 8 punktų pagrindu, dėl licencijos išdavimo galima kreiptis po 6 mėnesių nuo licencijos galiojimo panaikinimo. Analizuojamu atveju nenustatyta galimybė kreiptis dėl naujos licencijos išdavimo tiems odontologams ar burnos priežiūros specialistams, kuriems licencijos galiojimas panaikinamas Odontologijos praktikos įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 punkto (įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu yra atimta teisė verstis odontologijos praktika ar burnos priežiūros praktika) ar 6 punkto (teismas pripažino odontologą ar burnos priežiūros specialistą neveiksniu asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje) pagrindu. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad aiškinamajame rašte nurodyta, jog esant kuriam nors iš šių dviejų licencijos galiojimo panaikinimo pagrindų licencija ne naikinama, o stabdoma be įspėjimo. Antra, teismo nuosprendžiu teisė verstis odontologijos praktika ar burnos priežiūros praktika gali būti atimta ribotą laiką, be to, pasikeitus aplinkybėms teismas gali pripažinti odontologą ar burnos priežiūros specialistą vėl veiksniu asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo srityje.
Dėl šių priežasčių nėra aišku, ar išnykus Odontologijos praktikos įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktuose nurodytiems pagrindams, dėl kurių buvo panaikintas licencijos galiojimas, odontologas ar burnos priežiūros specialistas gali kreiptis ir po kurio laiko dėl naujos licencijos išdavimo. Analogiška pastaba taikytina Odontologijos praktikos įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalies nuostatoms. Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, siūlome tobulinti Odontologijos praktikos įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalį ir 13 straipsnio 2 dalį pagal aukščiau pateiktas pastabas. Pritarti
Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba,
8
straipsnio 8 punktą, odontologas ir burnos priežiūros specialistas privalo Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta dėl nusikalstamos veikos. Svarstytina, ar ši formuluotė yra aiški ir tiksli, kadangi Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatyme tokia tvarka nenurodyta. Mūsų nuomone, analizuojama nuostata turėtų būti tikslinama nustatant, kad odontologas ir burnos priežiūros specialistas privalo laikydamasis Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo reikalavimų teisės aktų nustatyta tvarka pranešti teisėsaugos bei kitoms įgaliotoms valstybės institucijoms apie sužalotus pacientus, kuriems žala galėjo būti padaryta dėl nusikalstamos veikos. Pritarti 10.
universitetas, 2017-10-19 Vilniaus universitetas įvertino pateiktus derinti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-124 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3955(2) bei lydinčių Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1049, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1050 ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. XIII-198 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1051 ir informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų pagal kompetenciją neturi. Atsižvelgti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 11. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2017-10-06 Atsakydami į Jūsų 2017 m. spalio
projektuose įtvirtintos nuostatos užtikrina objektyvų ir skaidrų licencijuojamos veiklos įgyvendinimą. Išvardinti projektai reglamentuoja odontologų bendruomenės: gydytojo odontologo, gydytojo odontologo specialisto, burnos priežiūros specialisto vertimosi atitinkamai odontologijos ar burnos priežiūros praktikai bei odontologinei priežiūrai (pagalbai) įstaigų veiklos Lietuvos Respublikoje sąlygas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekte įtvirtintos nuostatos, sudarys galimybę taikyti licencijų išdavimo modelį „D“ ir licencijų išdavimo modelį „G“, kas yra pažangu ir reikalinga. Tai sudarys sąlygas nustatyti gydytojų odontologų, gydytojų odontologų specialistų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų geresnį veiklos reglamentavimą išduodant licencijas, sumažinti administracinę naštą, supaprastinti administracines procedūras išduodant minėtas licencijas. Išvardintiems projektams pritariame, esminių pastabų neturime.
Atsižvelgti Komitetas siūlo grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo nariai A. Butkevičius ir A. Vinkus,
2 Argumentai: atsižvelgiant į Projektui Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės departamento 2017-03-02 išvadoje Nr. NV-588, Teisingumo ministerijos 2016-12-02 rašte Nr. 2T-1338, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2017-09-08 išvadoje pateiktas pastabas, siūlome palikti galiojančio „Odontologijos praktikos įstatymo“ nuostatą dėl odontologijos praktikos veiklos formų, papildomai paaiškinant, patikslinant „kitų pagrindų“ sąvoką (atskleidžiant šio termino juridinį turinį). Šiuo metu galiojanti Odontologijos praktikos įstatymo nuostata jau užtikrina, jog tiek odontologai, tiek ir įstaigos turi turėti atitinkamas licencijas (dvigubas licencijavimas), o teisinio santykio tarp įstaigos ir odontologo (o ne tarp odontologo ir paciento) teisinė forma niekaip nepakeičia to, kad juridiniu paslaugų teikėju pacientams lieka būtent odontologijos įstaiga. Platesnis odontologo ir įstaigos tarpusavio teisinių santykių formų ratas nesumažina pacientams pagal teisės aktus nustatytų garantijų, niekaip neiškreipia susiformavusios praktikos dėl odontologo ir odontologijos įstaigos atsakomybės prieš pacientą.
Pažymėtina, jog šiuo metu Projekte siūloma šios nuostatos formuluotė įvestų netikslingą odontologinės praktikos apribojimą, apsunkintų odontologų praktikos sąlygas Lietuvoje (taip pat ir iš kitų ES šalių vizituojantiems odontologams, kuriems būtų privalu įsidarbinti Lietuvoje), sumažintų odontologų paslaugų prieinamumą, ribotų socialines iniciatyvas dėl savanoriškų (neatlygintinų) odontologijos paslaugų teikimo socialiai jautrioms visuomenės grupėms (senjorams, neįgaliesiems), nes darbo santykių reikalavimas savaime implikuoja atlygintinumą ir papildomus kaštus tokių iniciatyvų dalyviams, apsunkintų įstaigų ir jose nedirbančių, bet iniciatyvas palaikančių odontologų neatlygintiną bendradarbiavimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik pagal darbo sutartį darbo sutarties ar civilinių teisinių santykių pagrindu, kurie apibrėžia tokios praktikos sąlygas, odontologo ir įstaigos tarpusavio teises, pareigas, garantijas bei atsakomybę. Verstis odontologijos praktika odontologas gali tik odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas.“
2Seimo nariai A. Butkevičius ir A. Vinkus,
3 Argumentai: atsižvelgiant į aukščiau pateiktus argumentus dėl pasiūlymo Projekto 5 straipsnio 2 daliai, siūlome palikti galiojančio
„Odontologijos praktikos įstatymo“ nuostatą dėl odontologijos praktikos
veiklos formų, papildomai paaiškinant, patikslinant „kitų pagrindų“ sąvoką (atskleidžiant šio termino juridinį turinį). Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Burnos priežiūros praktika burnos priežiūros specialistas gali verstis tik pagal darbo sutartį darbo sutarties ar civilinių teisinių santykių pagrindu, kurie apibrėžia tokios praktikos sąlygas, burnos priežiūros specialisto ir įstaigos tarpusavio teises, pareigas, garantijas bei atsakomybę. Verstis odontologijos praktika burnos priežiūros specialistas gali tik odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, turinčioje licenciją teikti burnos priežiūros paslaugas.“
6Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3955(2) iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į Seimo narių, Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Jaunųjų gydytojų asociacijos, Studentų odontologų asociacijos pasiūlymus ir Komiteto argumentus:
Įstatymo projekto 11 straipsnio 5 dalyje siūloma įtvirtinti odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą pagal D modelį, tačiau abejotina ar tai užtikrins tinkamą odontologijos paslaugų kokybę bei pacientų saugumą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad taikant šį licencijavimo modelį, būtų laikoma, kad juridiniam asmeniui odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigos licencija išduota kitą dieną nuo deklaracijos (deklaracijoje nurodomos ketinamos teikti paslaugos, paslaugų teikimo vieta, deklaruojama atitiktis nustatytiems reikalavimams ir įsipareigojimas per 30 dienų pateikti licencijai gauti reikalingus dokumentus) pateikimo dienos.
Pažymėtina, kad įstaiga tik deklaruos, kad atitinka įstatymo reikalavimus (kad turi leidimą-higienos pasą, kad turi reikiamą įrangą ir medicinos priemones (prietaisus), kad apsidraudusi civilinę atsakomybę ir kt.). Net ir tuo atveju, jei paaiškėtų, kad įstaiga neatitinka nustatytų reikalavimų, jos licencijos sustabdymo procesas gali trukti iki 4 mėnesių. T. y. net 4 mėnesius pacientams galės būti teikiamos įstatymų reikalavimų neatitinkančios paslaugos. Manytina, kad siekiant teisinio aiškumo įstatyme turėtų būti numatyta odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų tikslinimo, licencijos dalies galiojimo stabdymo ar panaikinimo galimybė. Įstatymo projekte numatyta, kad odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigai išduodama viena licencija, kurioje nurodomos visos jai leistos teikti odontologinės priežiūros paslaugos. Įstaiga turi turėti teisę papildyti licenciją teikti naujomis paslaugomis ar dalies atsisakyti, taip pat keisti paslaugų teikimo adresus, tačiau įstatymo projekto nuostatos licencijos tikslinimo galimybės nenumato. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstaiga gali atsisakyti dalies paslaugų teikimo arba dalis jos teikiamų paslaugų gali neatitikti teisės aktų nustatytų reikalavimų, tačiau įstatymo projektas nenumato dalinio licencijos galiojimo stabdymo ar naikinimo galimybės. Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalyje išdėstytas reikalavimų juridiniam asmeniui, ketinančiam teikti odontologijos ir (ar) burnos priežiūros paslaugas, baigtinis sąrašas.
Manytina, kad šis sąrašas pildytinas reikalavimu įstaigai turėti reikiamų specialistų (odontologų ir burnos priežiūros specialistų), nes tik turėdama atitinkamus specialistus ji galės teikti kokybiškas ir teisės aktų reikalavimus atitinkančias paslaugas. Taip pat siekiant užtikrinti vienodų reikalavimų (licencijavimo, paslaugų kokybės ir kontrolės) taikymą visoms asmens sveikatos priežiūros įstaigoms, siūlytina apsvarstyti galimybę odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo funkciją perduoti kompetentingai valstybės institucijai. 2) Dėl specialistų licencijavimo:
Siūlomas odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo modelis gali neužtikrinti tinkamos paslaugų kokybės ir pacientų saugumo. Įstatymo projektu siūloma, kad tam tikrais atvejais odontologijos praktikos ar burnos praktikos licencija būtų išduota kitą dieną nuo deklaracijos (joje nurodoma informacija apie profesinę kvalifikaciją, patvirtinama, kad nėra pagrindų, dėl kurių atsisakoma išduoti licenciją, įsipareigojama per 30 dienų pateikti licencijai gauti reikalingus dokumentus ir kt.) pateikimo dienos. Pagal įstatymo projekto nuostatas, fizinis asmuo, net neturėdamas atitinkamo išsilavinimo, gali pateikti deklaraciją, kad atitinka licencijos išdavimo sąlygas, ir terminas, kada gali būti sustabdyta jo licencija, gali užsitęsti net iki 4 mėnesių. Todėl siūlytina įstatyme numatyti papildomus saugiklius, pavyzdžiui., nustatyti, kad su deklaracija privalomai pateikiamas išsilavinimą patvirtinantis dokumentas (diplomas) ir, kad nepateikus šio dokumento asmuo neįgyja teisės versti atitinkama praktika. Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projekte nėra numatyta specialistų licencijos tikslinimo, dalies licencijos stabdymo ir panaikinimo galimybės.
kvalifikacijos tobulinimo: Įstatymo projekto 9 straipsnio 3 punktu siūloma nustatyti, kad viena iš odontologo ir burnos priežiūros specialisto profesinių pareigų tobulinti kvalifikaciją Odontologų rūmų įstatymo nustatyta tvarka. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nei galiojančioje Odontologų rūmų įstatymo redakcijoje, nei kartu su šiuo įstatymo projektu teikiamame Odontologų rūmų įstatymo Nr. I-1929 3, 4, 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu XIIIP-1049, nėra įtvirtinta jokios specialistų tobulinimo tvarkos. Odontologų rūmų narių kvalifikacijos tobulinimas vykdomas vadovaujantis Odontologų rūmų tarybos nutarimu „Gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų tobulinimo tvarka ir mastai“. Pažymėtina, kad Sveikatos sistemos įstatymo 51 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sveikatos priežiūros bei farmacijos specialistų kvalifikacijos kėlimo tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, derindama su profesinėmis sveikatos priežiūros ir farmacinės veiklos specialistų organizacijomis. Atsižvelgiant į tai, įstatymo projekto nuostatos dėl specialistų kvalifikacijos tobulinimo neatitinka minėtos Sveikatos sistemos įstatymo nuostatos, siūlytina Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtinti, kad ir odontologų bei burnos priežiūros specialistų tobulinimosi tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R. Žemaitaitis, A. Kubilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Kristina Civilkienė Sveikatos reikalų komiteto biuro patarėja Rasa Griciūtė [1] Odontologijos praktikos įstatymo projekto 9 straipsnio 9 punkte nustatyta odontologo ar burnos priežiūros specialisto pareiga ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo darbdavio pasikeitimo informuoti apie tai licencijas išduodančią instituciją.
TEISĖTVARKOS komitetas
Širinskienė, pirmininkės pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Rimas Andrikis, Irena Haase, Česlav Olševski, Julius Sabatauskas, Lauras Stacevičius, Irena Šiaulienė, Petras Valiūnas. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, komiteto biuro patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Karpavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė. Komiteto biuro padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Rivena Zegerienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2019-11-265 1,2 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
odontologijos praktika odontologas gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria jis yra susijęs darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais ir kuri turi licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas. Dėl tokio reguliavimo pobūdžio 2019-04-03 Teisės departamento išvadoje dėl įstatymo projekto trečiojo varianto, reg. Nr. XIIP-3955(3), išsakytos pastabos, nurodant jog teikiamo reguliavimo turinys, taikymo apimtis ir tikslai yra neaiškūs, todėl reguliavimas įvertintas kaip ydingas ir ginčytinas. Sveikatos reikalų komiteto 2019-10-16 išvadoje Nr.
111-P-36[¹], remiantis poįstatyminių teisės aktų turiniu, nutarta neatsižvelgti į Teisės departamento pastabas, kartu atskleidžiant ginčijamo teisinio reguliavimo turinį, taikymo apimtį ir tikslus. Atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto 2019-10-16 išvadoje Nr. 111-P-36 pateikiamus argumentus ir į tai, jog teikiamas reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teisių apimties reguliavimu, teikiamas reguliavimas turi būti papildomai įvertintas Konstitucijos nuostatų kontekste. Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma susiaurinti galiojančią nuostatą, numatančią, kad įstatymas taikomas iš esmės visiems Lietuvos Respublikoje praktikuojantiems odontologams, t.y. bet kokiu teisiniu pagrindu veiklą vykdantiems odontologams, ir nustatyti, kad įstatymas taikomas tik pagal darbo sutartis ar jų esmę atitinkančius santykius dirbantiems odontologams. Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje yra įtvirtinta, kokie teisiniai santykiai yra prilyginami darbo santykiams. Sisteminė šios nuostatos ir minėtojo įstatymo 7 straipsnio, reglamentuojančio veiklą įsteigus juridinį asmenį ar kitą organizacinę struktūrą, 1 ir 2 punktų analizė suponuoja, kad individualių įmonių savininkai bei mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikrieji nariai nėra laikomi asmenimis, dirbančiais pagal darbo sutartis ir darbo santykiams prilygintų teisinių santykių pagrindu. Taigi, siūlomas įstatyminis reglamentavimas uždraustų odontologine praktika verstis ir odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčios asmens sveikatos priežiūros įstaigos – individualios įmonės savininkui, ar asmens sveikatos priežiūros įstaigos - mažosios bendrijos tikrajam nariui verstis tik dėl to, kad su šiais asmenimis darbo sutartys tiesiog nesudaromos. Jie savo veiklą šiuose juridiniuose asmenyse vykdo teisiniu pagrindu – kaip jo dalyvis.
Paradoksalu tai, kad pagal siūlomą reguliavimą kitas odontologas, su kuriuo įmonės savininkas ar bendrijos tikrasis narys juridinio asmens vardu sudarys darbo sutartį, toje pačioje individualioje įmonėje ar mažojoje bendrijoje odontologines paslaugas jau galėtų teikti. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtinti tik du bendrieji teisės verstis odontologo praktika reikalavimai, t.y. verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis minėto įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Kitų reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad odontologas sudarytų darbo sutartį su minėta įstaiga, ar pats steigtų ar dalyvautų tokios įstaigos steigime, įstatymas nenustato. Pažymėtina, kad ir Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėje įtvirtinta nuostata, kad licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad įstaigoje odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licenciją, suteikiančią teisę verstis odontologijos ir (ar) burnos priežiūros specialisto praktika, suponuoja, kad licencijuojamos veiklos priežiūros požiūriu neturi reikšmės kokiu pagrindu odontologijos praktikos licenciją turintis odontologas vykdo savo veiklą licenciją turinčioje įstaigoje. Pažymėtina, kad vertinama įstatymo nuostata yra galimai neproporcinga ir diskriminacinė kitų asmenų atžvilgiu, nes kitiems medicininio pobūdžio paslaugas teikiantiems asmenims nėra taikomas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartis su asmens sveikatos priežiūros įstaigomis, kurie jie vykdo medicinos praktiką.
Todėl manytina, jog siūlomas reikalavimas šiuo požiūriu neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyto reikalavimo teisėkūroje vadovautis proporcingumo principu, „reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.“ Be to, teisinio saugumo, tikrumo principo ir teisėtų lūkesčių užtikrinimo požiūriu ginčytina ir projekto 2 straipsnyje siūloma įstatymo įsigaliojimo data - 2020 m. gegužės 1 d. Kitaip sakant, svarstytina, ar pagrįstas reguliavimas pagal kurį nuo 2020 m. gegužės
Antra, neaišku, kodėl įstatymu siekiama uždrausti odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčiam odontologui, kuris odontologinės priežiūros paslaugas kitoje, o ne savo nuolatinio darbo odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, laikinai teiktų ne darbo sutarties, o kitu teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindu naudodamasis kitos įstaigos odontologinės priežiūros paslaugoms teikti privalomus medicinos prietaisus ir įrangą). Vertinant tokią galimybę, atkreipiame dėmesį, kad odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas reguliuoja Odontologijos praktikos įstatymas bei šio įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai – Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos, apibrėžiančios odontologų teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę. Savo ruožtu, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklą reguliuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Odontologijos praktikos įstatymas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklės.
Taigi, odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas, kompetenciją, atsakomybę, o taip pat Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos, kaip valstybės reguliuojamos ūkinės veiklos, sąlygas reglamentuoja įstatymai bei kiti viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, kas užtikrina tinkamas ir kokybiškas odontologinės priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (darbo sutarties ar kitu teisėtu pagrindu) odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje veiklą vykdo odontologinės priežiūros paslaugas teikiantis odontologas. Analogiško turinio pastabos taikytinos ir projekto 5 straipsnio 2 daliai, kurioje numatytas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir burnos priežiūros specialistams, besiverčiantiems burnos priežiūros praktika. Pritarti
3Komiteto sprendimas:
Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir atsižvelgdamas į komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomos keičiamo Odontologijos praktikos įstatymo 5 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatos, kuriomis siekiama uždrausti odontologine praktika verstis licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas turinčios individualios įmonės savininkui ar mažosios bendrijos nariui, turintiems odontologijos praktikos licencijas, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems asmenų lygybės, ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei teisinės valstybės principams. 3.2. Atkreipiame Seimo dėmesį, kad 2019 m. lapkričio 26 d. Įstatymo projektui Nr.
Įstatymo projektui Nr. XIIP-3955(4) įregistruoti Seimo narių Aurelijaus Verygos ir Astos Kubilienės pasiūlymai, keičiantys Odontologijos praktikos įstatymo projekto Nr. XIIP-3955(4) 5 straipsnio 1 ir 2 dalių reglamentavimą. Šiomis nuostatomis yra pašalinamas prieštaravimas Konstitucijoje įtvirtintiems asmenų lygybės, ūkinės veiklos laisvės ir iniciatyvos bei teisinės valstybės principams. Seime pritarus šiems Seimo narių pasiūlymams, būtų išvengta Įstatymo projekto Nr. XIIP-3955(4) minėtų nuostatų prieštaravimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas 2019 m. lapkričio 27 d. posėdyje šiems pasiūlymams pritarė. 4. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė – nėra, prieš – nėra. 5. Komiteto paskirti pranešėjai:
Agnė Širinskienė, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkė (Parašas) Agnė Širinskienė Teisės ir teisėtvarkos komiteto biuro patarėja Jurgita Janušauskienė [¹] https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAK/d81d27f0f18311e993e1a0efdbde7def?positionInSearchResults =1&searchModelUUID=76c5e768-086e-4feb-b18e-36e8f7494f2e
Sveikatos reikalų komitetas
2019-10-16
pirmininkės pavaduotojas K. Bartkevičius, Komiteto nariai: A. Armonaitė, I. Degutienė, A. Kirkutis, J. Liesys, R. Martinėlis, A. Matulas, I. Rozova, A. Vinkus, Seimo narys A. Gumuliauskas, pavaduojantis Komiteto narį D. Kaminską, Seimo narė A. Širinskienė, pavaduojanti Komiteto narę L. Matkevičienę. Komiteto biuras: Komiteto biuro vedėja J. Bandzienė, patarėja K. Civilkienė, patarėja V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėjas P. Gradeckas, Sveikatos apsaugos viceministrė L. Jaruševičienė, ministro patarėja V. Srogė, Teisėkūros ir teisinio vertinimo skyriaus patarėja M. Mickė, patarėja A. Storpirštienė, patarėjas K. Rušinskas, Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos direktorė N. Ribokienė,Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos Teisės ir bendrųjų reikalų skyriaus vedėjas, laikinai vykdantis direktoriaus pavaduotojo funkcijas, D. Giruckas, Odontologų rūmų atstovai: J. Goštautienė, A. Rudanov, Š. Perminas, T. Linkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 1, 6, 8 2, 3, 4 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
ministro 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr.
V-1075 patvirtinta Kvalifikacinių laipsnių sąranga, projektu nauja redakcija dėstomo Odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos įstatymo (toliau - projektas) 2 straipsnio 1, 5 ir 8 dalyse bei 4 straipsnio 2, 3 ir 4 dalyse vietoj žodžių „burnos priežiūros profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį“ įrašytini žodžiai „sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį“. Atitinkamai projekto 2 straipsnio 7 dalyje ir 3 straipsnio 2 dalyje vietoje žodžių „odontologijos magistro“ įrašytini žodžiai „sveikatos mokslų magistro“. Pritarti iš dalies Kadangi 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtinta Kvalifikacinių laipsnių sąranga galioja tik įstojusiems nuo 2017 metų, o anksčiau įgytas kvalifikacinis laipsnis buvo susietas su krypties pavadinimu. Todėl darbo rinkoje yra daug asmenų turinčių diplomus, išduotus pagal anksčiau galiojusius klasifikatorius. Atsižvelgiant į tai, siūlome formuluoti Burnos higienistas – asmuo, įgijęs sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir burnos higienisto profesinę kvalifikaciją arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją. Atitinkamai dantų technikams, odontologams. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstomos abėcėline tvarka, sąvoka „gydytojo odontologo padėjėjas“ turi būti sukeista vietomis su sąvoka „gydytojas odontologas rezidentas“. Pritarti
3Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
239203
straipsnio 9 dalyje vietoj žodžių „odontologijos rezidentūros studijas“ įrašytini žodžiai „odontologijos rezidentūrą“, 2 straipsnio 20 dalyje brauktinas žodis „studijų“, o 3 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių
„odontologijos studijų krypties odontologijos rezidentūros studijų programą“
įrašytini žodžiai „odontologijos rezidentūrą“. Pritarti 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
20
dalyje nurodytų ministrų pareigos įstatymo tekste minimo pirmą kartą, turi būti dėstomas pilnas šių pareigų pavadinimas (su žodžiais „Lietuvos Respublikos“). Be to, švietimo ir mokslo ministro pareigos tikslintinos, nes pagal Vyriausybės įstatymo 29 straipsnio 2 dalies 10 punktą, Lietuvos
vadovauja švietimo, mokslo ir sporto ministras). Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
445
5Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti,
kad užsienyje įgyta gydytojo odontologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad pastarasis įstatymas nustato tik Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių profesinės kvalifikacijos, įgytos Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, pripažinimo principus ir procedūras. Tuo tarpu trečiosiose valstybėse įgytų aukštojo mokslo kvalifikacijų pripažinimo minėtasis įstatymas nereglamentuoja. Atsižvelgiant į tai, projekto 3 straipsnio 4 dalis tikslintina. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 4 straipsnio 5 daliai, nustatančiai užsienyje įgytų burnos priežiūros specialistų profesinių kvalifikacijų pripažinimo Lietuvoje tvarką. Pritarti Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 1 str.
įstatymas nesudaro kliūčių Lietuvos Respublikai kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių už Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos ribų ir trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, įgytą profesinę kvalifikaciją. Pripažįstant profesinę kvalifikaciją, visais atvejais turi būti laikomasi būtiniausių atitinkamų profesijų rengimo reikalavimų. bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ siūloma išdėstyti taip: ,,4. Užsienyje Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių (toliau – valstybių narių piliečiai) Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgyta gydytojo odontologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių už Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos ribų ir trečiųjų valstybių piliečių, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, įgyta profesinė kvalifikacija pripažįstama Vyriausybės nustatyta tvarka. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
dalyje nurodytos ministerijos pavadinimas įstatymo tekste minimo pirmą kartą, turi būti dėstomas pilnas jos pavadinimas (su žodžiais „Lietuvos
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2019-04-034 3, 4 7.
Derinant projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 4 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžių „dantų technologijų“ ir 4 straipsnio 4 dalies pirmajame sakinyje vietoj žodžių „gydytojo odontologo padėjėjo“ įrašytini žodžiai „burnos priežiūros krypties“. Tuo tarpu 4 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžių „gydytojo odontologo padėjėjo studijas“ įrašytini žodžiai „odontologinės priežiūros studijas“, nes gydytojų odontologų padėjėjai rengiami būtent pagal odontologinės priežiūros programą. Pritarti
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
imperatyvią normą, kad verstis odontologijos praktika odontologas gali tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, su kuria jis yra susijęs darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais ir kuri turi licenciją teikti odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas. Toks siūlymas yra ydingas ir ginčytinas dėl kelių priežasčių. Pirma, nėra aišku, kodėl siūloma susiaurinti galiojančią nuostatą, numatančią, kad įstatymas taikomas iš esmės visiems Lietuvos Respublikoje praktikuojantiems odontologams, t.y. bet kokiu teisiniu pagrindu veiklą vykdantiems odontologams, ir nustatyti, kad įstatymas taikomas tik pagal darbo sutartis ar jų esmę atitinkančius santykius dirbantiems odontologams. Tokia nuostata suponuoja tai, kad įstatymas uždraustų odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčiam ir, pvz., individualią įmonę ar mažąją bendriją įsisteigusiam ir joje veiklą norinčiam vykdyti odontologui.
Antra, neaišku, kodėl įstatymu siekiama uždrausti odontologinės priežiūros paslaugas teikti licenciją turinčiam odontologui, kuris odontologinės priežiūros paslaugas kitoje, o ne savo nuolatinio darbo odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje, laikinai teiktų ne darbo sutarties, o kitu teisėtu pagrindu (pvz., nuomos ar panaudos pagrindu naudodamasis kitos įstaigos odontologinės priežiūros paslaugoms teikti privalomus medicinos prietaisus ir įrangą). Vertinant tokią galimybę, atkreipiame dėmesį, kad odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas reguliuoja Odontologijos praktikos įstatymas bei Odontologų rūmų įstatymas bei šių įstatymų įgyvendinamieji teisės aktai – Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklės, patvirtintos sveikatos apsaugos ministro įsakymu, taip pat sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Lietuvos medicinos normos, apibrėžiančios odontologų teises, pareigas, kompetenciją bei atsakomybę. Savo ruožtu, Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklą reguliuoja Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymas, Odontologijos praktikos įstatymas, sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintos Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklės.
Taigi, odontologų praktikos sąlygas, odontologų teises ir pareigas, kompetenciją, atsakomybę, o taip pat Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų veiklos, kaip valstybės reguliuojamos ūkinės veiklos, sąlygas reglamentuoja įstatymai bei kiti viešojo administravimo subjektų priimti administraciniai aktai, kas užtikrina tinkamas ir kokybiškas odontologinės priežiūros paslaugas nepriklausomai nuo to, kokiu pagrindu (darbo sutarties ar kitu teisėtu pagrindu) odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoje veiklą vykdo odontologinės priežiūros paslaugas teikiantis odontologas. Atkreiptinas dėmesys, kad galiojančiame Odontologijos praktikos įstatyme įtvirtinti tik du bendrieji teisės verstis odontologo praktika reikalavimai, t. y. verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis minėto įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Kitų reikalavimų, įskaitant reikalavimą, kad odontologas sudarytų darbo sutartį su minėta įstaiga, ar pats steigtų ar dalyvautų tokios įstaigos steigime, įstatymas nenustato.
Pažymėtina, kad ir Odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo taisyklėje įtvirtinta nuostata, kad licencijos turėtojas privalo užtikrinti, kad įstaigoje odontologinės priežiūros (pagalbos) ir (ar) burnos priežiūros paslaugas teiktų tik sveikatos priežiūros specialistai, teisės aktų nustatyta tvarka įgiję profesinę kvalifikaciją ir turintys licenciją, suteikiančią teisę verstis odontologijos ir (ar) burnos priežiūros specialisto praktika, suponuoja, kad licencijuojamos veiklos priežiūros požiūriu neturi reikšmės kokiu pagrindu odontologijos praktikos licenciją turintis odontologas vykdo savo veiklą licenciją turinčioje įstaigoje. Trečia, atkreiptinas dėmesys, jog vertinama įstatymo nuostata yra galimai neproporcinga ir diskriminacinio pobūdžio, nes kitiems asmenims, kurie teikia medicininio pobūdžio paslaugas, nėra taikomas imperatyvus reikalavimas sudaryti darbo sutartis. Todėl manytina, jog siūlomas reikalavimas šiuo požiūriu neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnyje nustatyto reikalavimo teisėkūroje vadovautis proporcingumo principu, „reiškiančiu, kad pasirinktos teisinio reguliavimo priemonės turi sudaryti kuo mažesnę administracinę ir kitokią naštą, nevaržyti teisinių santykių subjektų daugiau, negu to reikia teisinio reguliavimo tikslams pasiekti.“ Be to, projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2019 m. lapkričio 1 d.. Kitaip sakant, pagal siūlomą reguliavimą nuo 2019 m. lapkričio 2 d. visi šiuo metu odontologinės priežiūros paslaugas teikiantys odontologai – individualių įmonių savininkai, nebegalėtų teikti šių paslaugų. Siekiant užtikrinti konstitucinį teisėtų lūkesčių principą, projekte būtina tinkamai sureguliuoti šiuo metu odontologinės priežiūros paslaugas teikiančių odontologų praktikos sąlygas po įstatymo įsigaliojimo.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto
darbo sutartį su asmens sveikatos priežiūros įstaiga ir burnos priežiūros specialistams, besiverčiantiems burnos priežiūros praktika. Nepritarti Toks reglamentavimas jau yra, jis nėra naujas: sveikatos apsaugos ministro 2004 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. V-624 patvirtintose Odontologijos praktikos licencijavimo taisyklėse (12.7 p.) nurodyta, kad vienas iš dokumentų licencijai gauti yra ,,pažyma apie teisėtą veiklą kartu su darbo santykius įrodančiais dokumentais“. Šis reguliavimas kyla iš Odontologijos praktikos įstatymo nuostatos, kad verstis odontologijos praktika Lietuvos Respublikoje turi teisę odontologas, turintis minėto įstatymo nustatyta tvarka išduotą galiojančią licenciją, ir tik sveikatos priežiūros įstaigoje, turinčioje licenciją teikti odontologijos praktikos paslaugas. Šis reikalavimas įtvirtintas kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose asmens sveikatos priežiūros veiklą: . Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatyme įtvirtinta tik sveikatos priežiūros įstaigų (ne asmens sveikatos priežiūros specialistų) civilinė atsakomybė ir jos taikymo pagrindai. Vadovaujantis Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 10 straipsniu, sveikatos apsaugos ministras tvirtina bendruosius ir specialiuosius asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimus. Šie reikalavimai, nurodyti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. gegužės 14 d. įsakymu Nr.
V-364 „Dėl licencijuojamų asmens sveikatos priežiūros sąrašų patvirtinimo“, yra skirti asmens sveikatos priežiūros įstaigoms ir apima skirtingus medicinos priemonių, sveikatos priežiūros specialistų, patalpų, laboratorinių tyrimų ir kitus reikalavimus. Be to, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatyme sveikatos priežiūros paslaugos apibrėžiamos kaip įstaigos ir paslaugų užsakovų susitarimu grindžiamas įstaigos veiklos rezultatas. Taip pat akcentuotina, kad Medicinos praktikos įstatyme, Slaugos praktikos ir akušerijos praktikos įstatyme bei visose odontologų, burnos priežiūros specialistų gydytojų, slaugytojų, akušerių sveikatos apsaugos ministro įsakymais patvirtintose medicinos normose nustatyta, kad visi šie asmens sveikatos priežiūros specialistai gali praktikuoti tik asmens sveikatos priežiūros įstaigoje, kuri turi licenciją teikti atitinkamas asmens sveikatos priežiūros paslaugas. Toks reglamentavimas nustatytas siekiant pacientams teikti tik saugias ir kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas. Dėl reikalavimo odontologams ir burnos priežiūros specialistams dirbti įstaigoje, su kuria jis susijęs darbo ar jų esmę atitinkančiais santykiais pastebėtina, kad siekiant užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę turi būti nustatyti aiškūs, nuolatiniai ir abipusiai įpareigojantys santykiai tarp odontologo ar burnos priežiūros specialisto ir asmens sveikatos priežiūros įstaigos taip užtikrinant tiek įstaigos, tiek odontologo ar burnos priežiūros specialisto atsakomybę už teikiamų paslaugų kokybę ir galimos žalos pacientams atlyginimą. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3 9.
Svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 3 dalyje nereikėtų nustatyti, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas, profesinę kvalifikaciją įgijęs kitoje valstybėje narėje, prieš teikdamas laikinas odontologinės priežiūros ar burnos priežiūros paslaugas, apie šios paslaugos teikimą iš anksto privalėtų sveikatos apsaugos ministro ar kito įgalioto viešojo administravimo subjekto nustatyta tvarka raštu informuoti licencijas išduodančią instituciją. Be to, šioje dalyje, nebe pirmą kartą minint Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo pavadinimą, jame neberašomi žodžiai
„Lietuvos Respublikos“. Taip pat pažymime, kad šios dalies tekste turėtų būti
patikslintas aukščiau nurodyto įstatymo pavadinimas. Pritarti iš dalies Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymą įgyvendinančiuose teisės aktuose yra nurodytos institucijos atsakingos už odontologų ir burnos priežiūros specialistų kvalifikacijų pripažinimą, taip pat ir institucijos, kurioms reikia pranešti apie laikinų odontologinės priežiūros ar burnos priežiūros paslaugų teikimą. Kadangi šiame projekte duodama nuoroda, kad teisė laikinai teikti paslaugas įgyjama Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka, siūlomas papildymas konkuruotų su minėto įstatymo nuostatomis. Pritariame įstatymo pavadinimo patikslinimui. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
4 10.
Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siekiama nustatyti, kad licencijas išduodanti institucija turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tvarkančių šioje dalyje nurodytus duomenis, neatlygintinai gauti duomenis apie odontologo ar burnos priežiūros specialisto atitiktį šio straipsnio 6 dalyje nurodytoms licencijos išdavimo sąlygoms, šio Įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą, juridinių faktų, nurodytų šio įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje ir 9 straipsnių 1 dalyje, buvimą, papildomą profesinės kvalifikacijos tobulinimą šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju. Atsižvelgiant į tai, kad privatūs asmenys, kurių veikla nėra susijusi su valstybės reguliuojama odontologijos ir burnos priežiūros praktika, neturi pareigos valstybės institucijai teikti jokios informacijos, būtinos jos funkcijoms atlikti, bei siekiant teisinio aiškumo, po žodžių „ir fiziniai asmenys“ siūlome įrašyti žodžius „kurių veikla susijusi su šiuo įstatymu reglamentuojama odontologijos ir burnos priežiūros praktikos veikla“. Kartu norime pastebėti, kad tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su privačių fizinių ar juridinių asmenų valdomomis informacinėmis sistemomis, ar jų tvarkomais duomenimis, kurie specialiaisiais įstatymais dėl jų veiklos pobūdžio nėra įpareigoti kaupti informaciją ir pateikti ją valstybės institucijoms ir nustatyti valstybės institucijos teisę neatlygintinai gauti iš tokių informacinių sistemų duomenis, turėtų būti svarstoma nuostatos atitiktis Konstitucijai, kadangi tokiu atveju siūlomas reguliavimas tiesiogiai apribotų privačių asmenų teisę į jų nuosavybę ir sudarytų prielaidas valstybinėms institucijoms tokia nuosavybe neatlygintinai naudotis. Toks reguliavimo pobūdis neatitiktų Konstitucijoje įtvirtinto nuosavybės teisės apsaugos principo.
Tuo atveju, jeigu nuostatoje siekiama reguliuoti teisinius santykius, susijusius su valstybinio pobūdžio kitomis informacinėmis sistemomis, registrais ir pan. nuostatoje tai turėtų būti aiškiai nurodyta. Priešingu atveju, derėtų nustatyti duomenų teikimo atlygintinumą. Pritarti Pasiūlymas:
„4. Licencijas išduodanti institucija, siekdama patikrinti, ar yra
įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos, ar licencijos turėtojas laikosi šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų, ar yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, patikslinti licencijos duomenis, turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tvarkančių duomenis, susijusius su šiuo įstatymu reglamentuojama odontologijos ir burnos priežiūros praktika, neatlygintinai gauti duomenis apie odontologo ir burnos priežiūros specialisto atitiktį šio straipsnio 6 dalyje nurodytoms licencijos išdavimo sąlygoms, šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą, juridinių faktų, nurodytų šio įstatymo
kvalifikacijos tobulinimą šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, tvarkantys duomenis, susijusius su šiuo įstatymu reglamentuojama asmens sveikatos priežiūros praktika, privalo pateikti šioje dalyje nurodytus duomenis licencijas išduodančiai institucijai per jos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų.“
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9 11.
Siekiant teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnio 9 dalį siūlome papildyti nuostata, nustatančia terminą, per kurį licencijas išduodanti institucija gydytojui odontologui ar burnos priežiūros specialistui turi pranešti apie sprendimą išduoti odontologijos ar burnos priežiūros praktikos licenciją. Nepritarti Projekto 5 straipsnyje yra nustatyta, per kiek laiko yra išduodama licencija. Visos išduodamos licencijos yra skelbiamos viešai licencijas išduodančios interneto svetainėje, visa informacija automatiniu būdu perduodama į Licencijų informacinę sistemą. Visi terminai yra nustatyti
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
teisinio aiškumo, projekto 5 straipsnį siūlome papildyti nuostata, kad laikas, duotas licencijai gauti reikalingų dokumentų trūkumams pašalinti, į 3 mėnesių ar 30 kalendorinių dienų paraiškos nagrinėjimo laiką, nurodytus 9 dalies 1 ir 2 punktuose, neįskaičiuojamas. Pritarti Pasiūlymas: 5 straipsnį papildyti nauja 10 dalimi: ,,10. Į šio straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus terminus neįskaičiuojamas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas trūkumų šalinimo laikotarpis.“
13Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
dalies 1 punkte nurodoma, jog licenciją atsisakoma išduoti tuo atveju, jei asmuo per licencijavimo taisyklių nustatytą terminą neįvykdo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo ištaisyti trūkumus. Pastebėtina, kad bet kuris terminas, susijęs su licencijos išdavimu, yra viena iš aplinkybių, tiesiogiai susijusių su asmens teise verstis tam tikra veikla. Todėl toks terminas, ar bent minimali jo trukmė, turi būti įtvirtintas įstatyme, o ne poįstatyminiame teisės akte.
Pritarti Pasiūlymas:
taip: ,,1) pateikti netinkamai įforminti ar ne visi licencijai gauti reikalingi dokumentai ir (ar) juose pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, ir odontologas ar burnos priežiūros specialistas per 90 dienų nuo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus to neįvykdo;
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dalyje, 8 straipsnio 4, 10 dalyse, 9 straipsnio 4 dalyje, siūloma nustatyti, jog Licencijas išduodanti institucija „apie sprendimą praneša <..>, nurodydama sprendimo <...> priėmimo priežastis, pagrindą bei sprendimo apskundimo tvarką.“ Tokia nuostatų konstrukcija kelia abejonių dėl jos proporcingumo ir atitikties teisinio aiškumo principui. Manytina, jog Licencijas išduodanti institucija turėtų ne pranešti apie sprendimo priėmimą, tačiau visais atvejais išsiųsti sprendimą, kurio turiniui įstatymo projekte turėtų būti nustatyti standartizuoti reikalavimai, t. y. Licenciją išduodančios institucijos sprendimuose turėtų būti nurodytas sprendimo priėmimo pagrindas, sprendimai turėtų būti motyvuoti, nurodyta apskundimo tvarka. Be to, svarstytina, ar įstatymo projekte nereikėtų įtvirtinti atskirą bendro pobūdžio nuostatą dėl visų sprendimų apskundimo tvarkos, t. y. nurodant, ar sprendimai skundžiami ikiteismine tvarka, ar skundai turėtų būti pateikti konkrečiam teismui. Tokiu būdu būtų išvengta perteklinės administracinės naštos Licencijas išduodančiai institucijai, ne tik surašyti sprendimą, tačiau dar jį ir aprašyti atskirame pranešime. Pritarti Pasiūlymas: 5 straipsnį papildyti nauja 13 dalimi: „13.
Licencijas išduodančios institucijos sprendimai atsisakyti išduoti licenciją, atsisakyti patikslinti licencijos duomenis, sustabdyti licencijos galiojimą, atsisakyti panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, panaikinti licencijos galiojimą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. 6 straipsnio 2 dalį dėstyti taip: ,,2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas paraišką ir licencijai gauti reikalingus dokumentus pateikusiam odontologui ar burnos priežiūros specialistui pateikiamas raštu per
8 straipsnio 4 dalį dėstyti taip: ,,4. Licencijas išduodanti institucija sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateikia
1) odontologui ar burnos priežiūros specialistui, kartu, jei licencijos galiojimas buvo sustabdytas vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 1–5, 7, 9 ar 10 punktu, nurodydama, kad per vienerius metus nuo sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo dienos, nepateikus šio straipsnio 7 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų dokumentų licencijos galiojimas bus panaikintas;.;
2) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje odontologas ar burnos priežiūros specialistas verčiasi odontologijos ar burnos priežiūros praktika, vadovui arba jo įgaliotam atstovui (toliau – darbdavys),. Vykdydamas licencijas išduodančios institucijos sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, darbdavys privalo licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiui nušalinti odontologą ar burnos priežiūros specialistą nuo pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.“ 8 straipsnio 10 dalį dėstyti taip: „10.
Licencijas išduodanti institucija sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą ar atsisakyti panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateikia odontologui ar burnos priežiūros specialistui ir odontologo ar burnos priežiūros specialisto darbdaviui.“9 straipsnio 4 dalį dėstyti taip: ,,4. Licencijas išduodanti institucija sprendimą panaikinti licencijos galiojimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateikia odontologui ar burnos priežiūros specialistui ir odontologo ar burnos priežiūros specialisto darbdaviui.“
15Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
straipsnio 3 dalyje nurodytų dokumentų, kurie turi būti pateikiami naujai licencijai gauti, sąrašas tikslintinas, nes, mūsų nuomone, šioje dalyje turi būti nurodyta, kad turi būti pateikti ne tik papildomo profesinės kvalifikacijos tobulinimosi dokumentai, tačiau ir bet kokie kiti dokumentai, įrodantys, kad išnyko aplinkybės, kurių pagrindu licencijos galiojimo sustabdymas nebuvo panaikintas (o buvo panaikinta pati licencija). Be to, siekiant teisinio aiškumo, šioje dalyje prieš žodžius „buvo panaikintas licencijos galiojimas“ įrašytini žodžiai „nebuvo priimtas sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir“. Nepritarti Pateikus prašymą išduoti licenciją turi būti kartu teikiami licencijos atitiktį licencijos išdavimo sąlygoms pagrindžiantys dokumentai, todėl licencijos sustabdymo nepanaikinimo priežasčių išnykimą įrodantys dokumentai dubliuotų informaciją apie licencijos atitiktį licencijos išdavimo sąlygoms ir būtų nepagrįsta našta asmeniui.
Siūlymas papildyti žodžiais „nebuvo priimtas sprendimas dėl licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo ir“ perteklinis – projekte nustatyti licencijos panaikinimo pagrindai, kurie yra atvirkštiniai licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimo pagrindams, taigi pakanka nurodyti tik sprendimą panaikinti, o ne nepriimtą sprendimą panaikinti galiojimo sustabdymą. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
17
projekto nuostatas tarpusavyje, projekto 8 straipsnio 1 dalies 7 punkte vietoj žodžių „neįvykdė bent vienos iš šio įstatymo 12 straipsnio 4-12 punktuose nustatytų profesinių pareigų“ įrašytini žodžiai „pažeidė bent vieną šio įstatymo 12 straipsnio 4-12 punktuose nustatytą profesinę pareigą“. Pritarti
17Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
22
straipsnio 2 dalies 2 punktą siūlome dėstyti taip: „licencijos galiojimo panaikinimo klausimo nagrinėjimo laikotarpiui, kuris negali būti ilgesnis kaip 90 kalendorinių dienų, jei licencijos galiojimas buvo sustabdytas vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 6 punktu“. Pritarti
18Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatytas maksimalus vienerių metų licencijos galiojimo stabdymo terminas, kai to prašo asmuo, turintis licenciją, yra pagrįstas, atsižvelgiant į tai, jog licencijos išdavimo terminas, kituose įstatymo projekto straipsniuose yra siejamas su dviejų metų terminu nuo kvalifikacinio laipsnio ir profesinės kvalifikacijos įgijimo.
Toks diferencijuotas reguliavimo pobūdis rodo, jog įstatymų leidėjas iš esmės analogiškose situacijose, tos pačios grupės asmenis vertina skirtingai, vienu atveju laiko, kad asmuo kvalifikacijos nepraranda per dvejus metus, o kitu – kad praranda per vienerius metus. Manytina, kad tokiam vertinimui nėra pagrindo, ir analizuojamu atveju, siekiant užtikrinti asmenų lygiateisiškumą, turėtų būti nustatytas dviejų metų terminas. Pritarti
19Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
962
19Projekto 8 straipsnio 6 dalis tikslintina,
nurodant, kad stabdomas ne visų kitų turimų licencijų, o turimų kitų burnos priežiūros praktikos ar odontologijos praktikos licencijų galiojimas. Taip pat reikėtų patikslinti, kad neišduodamos naujos licencijos pagal įgytą burnos priežiūros specialisto ar gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją. Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 9 straipsnio 2 daliai, kurioje nustatomas nepagrįstas imperatyvas dėl visų turimų licencijų galiojimo panaikinimo. Pritarti
20Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
9
asmenis, kurie gali kreiptis dėl licencijų galiojimo sustabdymo. Be kitų asmenų, vienu ar kitu būdu galimai susijusių su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, nurodomi ir „kiti juridiniai asmenys“. Toks pasiūlymas kelia abejonių dėl jo apimties. Svarstytina, ar pagrįsta visiems juridiniams asmenims, net tiems, kurių veikla nėra susijusi su asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimu, siūlyti nustatyti teisę kreiptis dėl licencijos galiojimo sustabdymo. Pritarti 21.
21Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
11
nustatyti, kad licencijos galiojimas panaikinamas, jei asmuo „pateikė suklastotus licencijai gauti reikalingus dokumentus“. Nuostatoje siūloma įtvirtinti reguliavimo apimtis diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, jog dokumentų klastojimas yra nusikalstama veika, įtvirtinta Baudžiamajame kodekse, todėl manytina, jog nuostatos taikymas keltų keblumų. Viena vertus, neaišku kokiu teisiniu pagrindu vadovaujantis licencijas išduodanti institucija galėtų konstatuoti, kad tam tikra informacija yra suklastota, nes šį teisės pažeidimą gali konstatuoti tik teismas, vykdydamas teisingumą. Kita vertus, licencija turėtų būti naikinama ir tais atvejais, kai dokumentuose dėl vienokių ar kitokių priežasčių nurodyti klaidingi ar tikrovės neatitinkantys duomenys, tačiau jie nėra suklastoti, tačiau pagal siūlomą formuluotę, tokiu atveju licencijos galiojimas negalėtų būti naikinamas. Pritarti Pasiūlymas:
„1) kai paaiškėja, kad licencijai gauti buvo
pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir dokumentai;“
22Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
12
straipsnio 1 dalies 2 punkte vietoj žodžio „panaikinimą“ įrašytinas žodis „išnykimą“. Pritarti
23Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
14
dalies 4 punkte nurodytos kai kurios veikos yra ne administracinių nusižengimų, o nusikalstamų veikų sudėtys, todėl jos gali būti kvalifikuojamos ne teismo nutarimais administracinių nusižengimų bylose, o teismo nuosprendžiais baudžiamosiose bylose.
Pritarti Pasiūlymas:
„4) teismo nutarimu ar nuosprendžiu arba ne
teismo tvarka administracinio nusižengimo bylą nagrinėjančio pareigūno nutarimu buvo nustatyta, kad specialistas šiurkščiai pažeidė paciento teises: šiurkščiai elgėsi ir (ar) žemino paciento orumą; pasinaudojo pareigomis norėdamas sau gauti neteisėtų pajamų arba dėl kitokių asmeninių paskatų; seksualiai priekabiavo prie paciento; sukčiavo prieš pacientą ar atliko vagystę iš paciento; būdamas neblaivus ar apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų teikė pacientui asmens sveikatos priežiūros paslaugas; nustatyta kita specialisto veikla, kuria buvo šiurkščiai pažeistos paciento teisės;“
24Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
už valstybės ir vietos savivaldos institucijų, įstaigų, tarnybų ar organizacijų, išskyrus teismus, teikiamas paslaugas
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2019-05-27 Teikiame 2019 m. gegužės 24 d.
Lietuvos Respublikos odontologų rūmų narių įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) priimtą pareiškimą (rezoliuciją) „Dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo“. PAREIŠKIMAS (REZOLIUCIJA)
Priimta 2019 m . gegužės 24 d. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų narių įgaliotinių susirinkime (konferencijoje) Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau – Rūmai, Odontologų rūmai) yra pirmoji medikų savireguliacijos bei profesinės savivaldos principu veikianti asociacija Lietuvoje, vienijanti gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus. Įstatymo leidėjas Rūmams patikėjo įgyvendinti odontologų savivaldą ir koordinuoti odontologų veiklą, vykdyti sveikatos sistemos strateginius uždavinius odontologinės priežiūros srityje, rūpintis odontologinės veiklos Lietuvos Respublikoje plėtra, pacientų sauga ir švietimu, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinine kultūra. Odontologų rūmams pavesta kontroliuoti, kad Rūmų nariai tinkamai atliktų savo profesines pareigas, teiktų visuomenės nariams saugią, kokybišką, mokslu pagrįstą odontologinę priežiūrą ir pagalbą, laikytųsi Odontologų profesinės etikos kodekso , kas ir užtikrina tinkamas, efektyvias, kokybiškas pacientams teikiamas paslaugas. Valstybė, pasilikdama sau kontrolės funkcijas, pavedė Rūmams viešojo administravimo funkcijas – išduoti odontologijos praktikos licencijas, burnos priežiūros specialisto praktikos bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijas, sustabdyti ir panaikinti šių licencijų galiojimą. Rūmai, vykdydami skaidrią, objektyvią, atvirą Rūmų nariams bei visuomenei savivaldos principais grįstą veiklą, rūpinasi pacientų saugumu, organizuoja išvažiuojamuosius Tarybos posėdžius regionuose, susitinka su Rūmų nariais, valstybinių institucijų atstovais bei pacientais.
Kasmetinių Rūmų narių visuotinių susirinkimų, Rūmų Teritorinių skyrių konferencijų metu vyksta atviras dialogas su odontologų bendruomene. Odontologų rūmai teisės aktų numatyta tvarka kiekvienais metais pateikia Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijai ataskaitas apie Rūmams valstybės deleguotas funkcijas, t. y. odontologų licencijavimo, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo komisijų darbą. Į minėtų komisijų sudėtį bei Rūmų Garbės teismą Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras deleguoja savo atstovus. Siekdami supažindinti visuomenę ir savo narius su įvairiomis aktualijomis ir bendromis pastangomis nuveiktais darbais, Rūmai nuolatos skleidžia informaciją internetinėje svetainėje www.odontologurumai.lt, Rūmų leidžiamame periodiniame žurnale „Odontologų rūmų žinios“ . 2019 m. gegužės 28 d. Lietuvos Respublikos Seimo posėdyje bus svarstomas Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo N r. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(3), kuris reglamentuoja, kad gydytojams odontologams, gydytojams odontologams specialistams, burnos priežiūros specialistams licencijas išduos Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Šio įstatymo projektas nenustato pareigos būti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų nariu. Kartu su Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektu einantis, kaip lydimasis įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 fpakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIIP-1049(2) (toliau – Įstatymo projektas) numato Rūmų, kaip asociacijos, vidaus veiklos reguliavimą, nustatant Rūmų valdymo organų struktūrą, jų kompetencijos apimtis. Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) dalyvių nuomone, siūlomos Įstatymo projekto pataisos prieštarauja Tarptautinei Konvencijai Nr. 87 „Dėl asociacijų laisvės ir teisės jungtis į organizacijas gynimo“ (ratifikuota 1994 m birželio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. I-507) (toliau – Konvencija), Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatoms, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui. Minėtos Konvencijos 3 straipsnis numato, kad „Darbuotojų ir darbdavių organizacijos turi teisę parengti savo įstatus ir taisykles, visiškai laisvai rinkti savo atstovus, organizuoti valdymą ir veiklą bei rengti savo programas, o valstybinės valdžios institucijos turi susilaikyti nuo bet kokio kišimosi, galinčio apriboti šią teisę arba suvaržyti naudojimąsi ja“. Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 14 straipsnio imperatyvia nuostata nurodoma, kad „Valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams įstatymų nenustatytais atvejais ir tvarka, politinėms partijoms ir politinėms organizacijoms, kitoms organizacijoms ir asmenims draudžiama kištis į asociacijos veiklą ir į jos vidaus reikalus“. Rūmų narių įgaliotinių susirinkimo (konferencijos) nuomone, pateiktu Įstatymo projektu Rūmams, kaip asociacijai, nustatomi diskriminaciniai reikalavimai, taikomi administraciniai metodai, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 2.76 str., 2.80 str. įtvirtintas nuostatas.
Rūmų narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija) pažymi, jog pateiktame Įstatymo projekte taip pat numatoma nepagrįstai perimti iš Rūmų valstybės deleguotas funkcijas, t. y. jau 15 metų Rūmų kokybiškai vykdomą odontologinės praktikos, burnos priežiūros praktikos, odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimą perduoti vykdyti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas buvo priimtas, siekiant įgyvendinti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos nuostatas, kurios numatė perduoti dalį Sveikatos apsaugos ministerijos funkcijų medikų ir farmacininkų savivaldai. Svarbu pabrėžti, jog Europos odontologų taryba (angl. Council of European Dentists) taip pat pasisako už savivaldos, kaip administravimo formos, plėtrą. 2018 m . lapkričio 28 d. raštu, skirtu aukščiausiems Lietuvos vadovams, visos Europos odontologams atstovaujanti Europos odontologų taryba išreiškė susirūpinimą, jog savivaldos griovimas gali pabloginti odontologijos paslaugų kokybę, neigiamai paveikti visuomenės sveikatos interesus. Odontologų rūmų nuomone, pateiktas Įstatymo projektas Rūmams, kaip asociacijai, yra nepriimtinas, pažeidžiantis savireguliacijos ir savivaldos principus, keliantis grėsmę odontologinių paslaugų kokybei ir pacientų saugumui, prieštaraujantis ir nesuderintas su tarptautiniais ir Lietuvos Respublikos teisės aktais. Lietuvos Respublikos odontologų rūmų narių įgaliotinių susirinkimas (konferencija) nepritaria Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektui ir Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr.
IX-1929 projektui. Nepritarti Aiškinamajame rašte yra pateikti objektyvūs bei pagrįsti argumentai bei motyvai, kodėl viešojo administravimo funkciją (licencijų išdavimą gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančioms įstaigoms) tikslinga perduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba):
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įgyvendinant šią nuostatą kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų (ne gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ne odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų) licencijavimą vykdo Akreditavimo tarnyba. Atsižvelgiant į tai, viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), taip pat turėtų būti pavesti Akreditavimo tarnybai. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla).
Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“, „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės aktų projektų informacinės sistemos (TAIS) projektų registravimo posistemėje paskelbtas Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo Nr. VIII-1234 pakeitimo įstatymo projektas (Nr.
19-3162(3), kuriuo nebenumatyta, kad viešojo administravimo įgaliojimai gali būti suteikiami asociacijoms. Projektu niekaip neribojama Odontologų rūmų teisė nustatyti savo veiklos, narystės ir valdymo tvarką. 2. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2019-06-19 Teikiame peticiją ,,Dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto“, pasirašytą Lietuvos Respublikos odontologų rūmų (toliau – Rūmai) tarybos pirmininko bei odontologų bendruomenės narių Tarptautinio kongreso „Odontologijos kompasas 2019“, vykusio 2019 m. gegužės 24–25 dienomis, metu. Atkreipiame dėmesį, kad Rūmų narių pasirašymas vyko dvi dienas, dviejuose konferencijų centruose. Viso pasirašė 1189 Rūmų nariai. PETICIJA Dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto
(toliau – Sveikatos apsaugos ministerija) inicijavo Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimą (pakeitimo įstatymas TAIS įregistruotas 2019-03-29 reg. Nr. XIIP-3955(3)) (toliau – Projektas), kuriuo siekiama Lietuvos Respublikos odontologų rūmams (toliau – Rūmai arba Odontologų rūmai) įstatymu pavestą odontologijos praktikos, burnos priežiūros specialistų praktikos bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų išdavimo ir licencijuojamos veiklos sąlygų laikymosi priežiūros funkcijas (toliau – viešojo administravimo funkcija) perduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba).
Odontologų ir burnos priežiūros specialistų bendruomenė kreipiasi į Lietuvos Respublikos Seimą su prašymu užkirsti kelią Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotam skubiam ir jokia ekonomine nauda nepagrįstam Odontologų rūmų viešojo administravimo funkcijų perdavimui Akreditavimo tarnybai, nes Sveikatos apsaugos ministerijos teisėkūros iniciatyva prieštarauja valstybės strategijai profesinės savivaldos srityje ir Lietuvos Respublikos Konstitucijai bei kitiems įstatymams, taip pat padidins tiek valstybės išlaidas viešojo sektoriaus išlaikymui, tiek administracinę naštą specialistams. I. RŪMŲ VEIKLA Rūmams viešojo administravimo įgaliojimai suteikti Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu Nr. IX-1929, todėl nuo 2004 m.– jau 15 metų, Rūmai vykdo viešojo administravimo funkcijas – išduoda odontologijos praktikos, burnos priežiūros specialistų praktikos bei odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijas, stabdo, panaikina jų galiojimą, organizuoja Rūmų narių profesinės kvalifikacijos tobulinimą bei aktyviai sprendžia su odontologija susijusių paslaugų pacientams teikimo klausimus. Rūmai viešojo administravimo funkcijų atlikimui nuo 2014 m. investavo virš
sistemos ir dengiami įstatymu nustatytų viešojo administravimo funkcijų atlikimo kaštai).
Šiuo metu galiojanti odontologų ir burnos priežiūros specialistų bei odontologinės priežiūros pagalbos) įstaigų licencijavimo tvarka yra efektyvi, atitinka valstybės strategiją profesinės savivaldos srityje kaip ir Europos Šalių praktiką, todėl nėra žinomo objektyviai pagrįsto poreikio šią tvarką keisti. Rūmų veikla išimtinai finansuojama Rūmų narių lėšomis, todėl, perdavus Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas Akreditavimo tarnybai, valstybė turėtų skirti papildomas lėšas šių funkcijų atlikimo fïnansavimui ir Rūmų investicijų kompensavimui. Galiojančio odontologijos praktikos teisinio reguliavimo atitikimą Europos Sąjungos politikai patvirtino Europos Odontologų Taryba (Council of European Dentists – organizacija, patarianti Europos Komisijai) (toliau
Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentei ir kitoms institucijoms dėl siūlomo Odontologų rūmų naikinimo. Anot CED, odontologų veiklos teisinis reguliavimas Lietuvoje iš esmės yra tinkamas, todėl nerekomenduotini esminiai pokyčiai. Be to, Odontologų rūmų veikla yra patenkinti ir jai priklausantys specialistai. Odontologų rūmų 2019 m. atliktos apklausos, kurioje dalyvavo 1357 odontologai, duomenimis daugiau nei 86 proc. dalyvavusių apklausoje nurodė, kad yra patenkinti Odontologų rūmų viešojo administravimo funkcijų kokybe, o daugiau nei 81 proc. – nemano, jog licencijavimo funkcijas reikėtų perduoti Akreditavimo tarnybai.
Apibendrinę įvairių susitikimų su bendruomene metu išsakytas mintis, Rūmai gali teigti, kad kiekvienas Rūmų narys jaučia, jog priklauso bendruomenei, kuri atsakinga ne tik už profesines kvalifikacijos tobulinimą ir viešojo administravimo funkcijų atlikimą, bet tuo pačiu teikia metodinę bei teisinę pagalbą savo nariams, užtikrinant odontologijos praktikos paslaugų kokybę ir asmens sveikatos žalos kilimo prevenciją. Aptariamų viešojo administravimo funkcijų perdavimas Akreditavimo tarnybai pakenktų odontologijos praktikos sistemai ir odontologijos paslaugų kokybei, nes Akreditavimo tarnyba, kuriai Projektu siūloma perduoti Odontologų rūmų vykdomą viešojo administravimo funkciją Lietuvos Respublikos ekonomikos ir inovacijų ministerijos vykdomame ,,švieslentės projekte“ įvertinta 3.43 balais iš l0 galimų ir yra D (žemiausioje) kategorijoje (48 pozicijoje iš 54 vertintų valstybės institucijų), kas leidžia abejoti šios institucijos pajėgumu užtikrinti daugiau nei 8000¹ specialistų efektyvų veiklos reguliavimą. Odontologų ir burnos priežiūros specialistų bendruomenė turi teisėtą lūkestį, kad odontologija Lietuvoje buvo, yra ir bus laisvoji profesija, veikianti savireguliacijos principu, tačiau tuo pačiu liks atskaitinga Lietuvos Respublikos Seimui, Sveikatos apsaugos ministerijai, Valstybės įmonei Registrų centrui bei visai bendruomenei kaip Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos dalis. --------------------------------- ¹2019-01-01 Rūmai turėjo iš viso 8147 narius: 4023 gydytojai odontologai, 1196 dantų technikai, 1191 burnos higienistas, 17 37 gydytojo odontologo padėjėjai. II.
Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas teisinio reguliavimo pokytis, siekiant be jokio pagrįsto poreikio Rūmų atliekamas viešojo administravimo funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai, daro žalą teisinės valstybės koncepcijai ir pasitikėjimui teisine sistema. Aiškinamajame rašte abstrakčiai nurodomos Projektu siekiamos naudos (vienintelė nauda, kad priėmus Projektą Akreditavimo tarnyba atliktų visą asmens sveikatos priežiūros licencijavimą) ir nepasisakoma dėl poveikio įstatymu reguliuojamai sričiai (Aiškinamojo rašto 5 punkte nurodoma, kad priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma; 6 punkte nurodoma, kad licencijos bus išduodamos greičiau ir paprasčiau, tačiau nepaaiškinama, kodėl tų pačių tikslų nebūtų galima pasiekti nenaikinant efektyviai veikiančios odontologų savivaldos sistemos). Taip pat Aiškinamojo rašto 12 punkte pateiktas jokiais objektyviais skaičiavimais nepagristas papildomo finansavimo poreikis perdavus Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas Akreditavimo tarnybai. Preliminariais skaičiavimais Akreditavimo tarnybos papildomų funkcijų finansavimui būtų reikalingas didesnis nei 200 000 eurų per metus finansavimo poreikis (skaičiavimai pateikti 2 priede). Tuo tarpu Odontologų rūmai 15 metų nuosekliai ir sistemiškai vykdo įstatymu pavestas viešojo administravimo funkcijas, tokiu būdu prisidedant prie Lietuvos Respublikos strateginių tikslų sveikatos apsaugos ir profesinės savivaldos srityse įgyvendinimo, tačiau nereikalaujant papildomo finansavimo iš valstybės. Sveikatos apsaugos ministerijos Seimui pateiktas Projektas prieštarauja valstybės strategijai profesines savivaldos srityje², kadangi nuosekliai įstatymais profesinėms savivaldoms yra suteikiami įgaliojimai vykdyti viešojo administravimo funkcijas.
Tokiems teisės aktams priskirtini: Lietuvos Respublikos šaulių sąjungos įstatymas; Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymas; Lietuvos Respublikos pramonės, prekybos ir amatų rūmų įstatymas; Lietuvos Respublikos advokatūros įstatymas; Lietuvos Respublikos notariato įstatymas; Lietuvos Respublikos antstolių įstatymas; Lietuvos Respublikos audito įstatymas; Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymas; Lietuvos Respublikos draudimo įstatymas; Lietuvos Respublikos architektų rūmų įstatymas;
Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas; Lietuvos Respublikos meno kūrėjų ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatymas; Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymas; Lietuvos Respublikos profesinių pensijų kaupimo įstatymas; Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymas;
Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas; Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymas; Lietuvos Respublikos pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymas; Lietuvos Respublikos vartotojų teisių gynimo įstatymas; Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymas. Visuose šiuose teisės aktuose yra akivaizdžių profesinės arba funkcinės savivaldos apraiškų, įskaitant privalomos narystės elementą. Todėl nesuprantamas Sveikatos apsaugos ministerijos siekis apriboti sėkmingai veikiančią odontologų ir burnos priežiūros specialistų savivaldą. ² 2014 metais Lietuvos teisės institutas atliko mokslinę analizę dėl Architektų rūmų veiklos teisinio reguliavimo (interaktyvus priėjimas prie šios ataskaitos htÞs://drive.google.com/file/d/08-weBzOJ2f94UElVRDlOU3hBVFlc/view?usp:sharing).
Šioje ataskaitoje pateiktas kompetentingos ir kvalifikuotos Lietuvos teisininkų mokslininkų grupės įvertinimas dėl profesinės savivaldos ir jai patikėtų funkcijų aktualus ir nagrinėjimu atveju. Apibendrinant akcentuotina, kad Projektas negali būti priimtas, kadangi Projektas:
(i) prieštarauja eilei šiuo metu galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos socialinei chartijai, Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui, Europos Sąjungos teisės aktams);
(ii) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – LR KT) doktrinai;
(iii) kelia abejonių dėl siūlomo reguliavimo pokyčių objektyvumo ir pagrįstumo;
(iv) kelia abejonių dėl atlikto poveikio vertinimo turinio ir apimties tinkamumo;
(v) padidintų administracinę naštą valstybei;
(vi) padidintų administracinę naštą specialistams ir verslui;
(vii) padidintų finansinę naštą valstybei;
(viii) padidintų finansinę naštą sveikatos priežiūros specialistams (fiziniams asmenims);
(ix) padidintų finansinę naštą sveikatos priežiūros įstaigoms;
(x) sumažintų šiuo metu atliekamą odontologijos paslaugų rinkos kontrolę bei priežiūrą;
(xi) turėtų neigiamos įtakos pacientų teisių ir teisėtų interesų apsaugai;
(xii) nepalaikomas Europos Sąjungos kompetentingų organizacijų;
(xiii) kelia abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo reikalavimams.
Apibendrinant akcentuotina, kad Projektas negali būti priimtas, kadangi Projektas:
(i) prieštarauja eilei šiuo metu galiojančių teisės aktų (Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymui, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymui, Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai, Europos socialinei chartijai, Tarptautiniam pilietinių ir politinių teisių paktui, Europos Sąjungos teisės aktams);
(ii) prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo (toliau – LR KT) doktrinai;
(iii) kelia abejonių dėl siūlomo reguliavimo pokyčių objektyvumo ir pagrįstumo;
(iv) kelia abejonių dėl atlikto poveikio vertinimo turinio ir apimties tinkamumo;
(v) padidintų administracinę naštą valstybei;
(vi) padidintų administracinę naštą specialistams ir verslui;
(vii) padidintų finansinę naštą valstybei;
(viii) padidintų finansinę naštą sveikatos priežiūros specialistams (fiziniams asmenims);
(ix) padidintų finansinę naštą sveikatos priežiūros įstaigoms;
(x) sumažintų šiuo metu atliekamą odontologijos paslaugų rinkos kontrolę bei priežiūrą;
(xi) turėtų neigiamos įtakos pacientų teisių ir teisėtų interesų apsaugai;
(xii) nepalaikomas Europos Sąjungos kompetentingų organizacijų;
(xiii) kelia abejonių dėl atitikimo Lietuvos Respublikos teisėkūros įstatymo reikalavimams. Svarbu paminėti, kad LR KT 2008 m. sausio 7 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pabrėžė, kad visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja: (i) atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu kvalifikacijos tobulinimo organizavimą; (ii) vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę; (iii) kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę.
Be to, Konstitucinis Teismas akcentavo, kad tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebuvimas, labai apsunkintų atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, įgyvendinimą. Todėl, nesant privalomos narystės tam tikrose valstybės kontroliuojamų profesijų asociacijose, ta profesija besiverčiantys asmenys galėtų išvengti atitinkamos profesinės veiklos kontrolės, o tai skatintų vienodų profesinės etikos standartų nesilaikymą. Konstitucinis Teismas pasisakė, kad įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga. Pabrėžtina, kad Rūmai neneigia poreikio įstatymu nustatyti odontologijos praktikos licencijavimo sąlygas.
Atsižvelgiant į tai, daroma pagrįsta išvada, kad Sveikatos apsaugos ministerija, nesant objektyvių priežasčių, Projektu siekia panaikinti 15 metų sėkmingai veikiantį teisinį reguliavimą ir tokiu būdu kelia nepasitikėjimą Lietuvos teisine sistema, todėl LIETUVOS RESPUBLIKOS
1vadovaujantis Lietuvos Respublikos peticijų įstatymu,
šį kreipimąsi pripažinti peticija;
pavestos viešojo administravimo funkcijos, susijusios su odontologijos praktikos, burnos priežiūros specialistų praktikos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų išdavimu, jų galiojimo sustabdymu ir panaikinimu, Akreditavimo tarnybai;
ministerijos parengto Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. l-1246 pakeitimo įstatymo projekto, kuris TAIS įregistruotas 2019-03-29, reg. Nr. XIIP-3955(3). Nepritarti Aiškinamajame rašte yra pateikti objektyvūs bei pagrįsti argumentai bei motyvai kodėl viešojo administravimo funkciją (licencijų išdavimą gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančioms įstaigoms) tikslinga perduoti Akreditavimo tarnybai:
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įgyvendinant šią nuostatą kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų (ne gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ne odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų) licencijavimą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba).
Atsižvelgiant į tai, viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), taip pat turėtų būti pavesti Akreditavimo tarnybai. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla). Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Be to, Lietuvos Respublikos asociacijų įstatymo 2 str. 1 d. nustatyti asociacijos tikslai – koordinuoti asociacijos narių veiklą, atstovauti asociacijos narių interesams ir juos ginti ar tenkinti kitus viešuosius interesus – nesiderina su funkcija vykdyti asociacijos narių veiklos priežiūrą (išduoti jiems licencijas, taikyti poveikio priemones – licencijos stabdymą ar panaikinimą).
Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“, „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“. Pažymėtina, kad, nėra tokio oficialaus dokumento kaip ,,Valstybės strategija profesinės savivaldos srityje“, Aiškinamajame rašte, taip pat ir rašte, kuriuo buvo teikiami projektai derinti suinteresuotoms institucijoms nėra nurodoma, kad draudžiama ar teisiškai neįmanoma viešojo administravimo funkcijų perduoti asociacijai, tačiau pateikiami faktai ir argumentai, kad šiuo – Odontologų rūmų atveju esamas reglamentavimas yra nepasiteisinęs ir keistinas. Kas dėl valstybės strategijos, tai būtent Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame dokumente - Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. gegužės 16 d. nutarimu Nr.
sektoriaus įstaigų sistemos tobulinimo gairių įgyvendinimo veiksmų plano patvirtinimo“, 59 p., yra numatyta, kad siekiama apriboti viešojo administravimo įgaliojimų suteikimą asociacijoms. Kas dėl Ūkio ministerijos vertinimo ,,švieslentės projekto“, tai yra tik pirminis priežiūros institucijų vertinimas ir nemažai priežiūros institucijų buvo toje kategorijoje kaip ir Akreditavimo tarnyba. Pastebėtina, kad vienas iš švieslentės tikslų yra padėti identifikuoti esmines problemas bei įvertinti poreikį imtis konkrečių veiksmų situacijai verslo priežiūros srityje gerinti (taigi tai įrankis veiklai tobulinti). Šiuo metu Akreditavimo tarnyba yra įvykdžiusi iš esmės visas Ūkio ministerijos rekomendacijas (iš esmės pertvarkiusi konsultavimo sistemą (visi telefoniniai pokalbiai yra įrašomi), patikrinimus vykdanti pagal kontrolinius klausimynus, pasirašius deklaraciją dėl pirmųjų ūkio subjektų veiklos metų ir kt.). Visa ši informacija yra Akreditavimo tarnybos interneto svetainėje. Tuo tarpu patys Odontologų rūmai net nebuvo vertinti kaip ūkio subjektus prižiūrinti institucija ir sprendžiant iš jų interneto svetainės visų šių priemonių neturi.
Projektais sprendžiamas klausimas dėl licencijavimo proceso tęstinumo - Projektų įgyvendinimo nuostatose yra numatyta, kad Lietuvos odontologų rūmai per 14 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos perduoda visus duomenis ir dokumentus, susijusius su odontologijos praktikos, burnos priežiūros praktikos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų išdavimu, licencijų galiojimo sustabdymu, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimu ir licencijų galiojimo panaikinimu. Nei Projektais, nei jų lydimaisiais dokumentais nėra prieštaraujama Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinai, nėra nurodoma, kad draudžiama ar teisiškai neįmanoma viešojo administravimo funkcijų perduoti asociacijai. Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“, „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“.
Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas konkrečiai pasisakydamas apie sveikatos priežiūros veiklą kalba, kad priežiūros veiklą turi prižiūrėti ne ,,institucijos“, o būtent ,,valstybės institucijos“. Kas dėl lygiateisiškumo, tai atkreiptinas dėmesys, kad gydytojai odontologai ir burnos priežiūros specialistai yra tik vieni iš asmens sveikatos priežiūros specialistų. Kiti asmens sveikatos priežiūros specialistai (pvz. gydytojai, slaugytojai, akušeriai) neturi privalomos narystės savo profesinėse organizacijose. Taigi tiek keičiant Odontologų rūmų įstatymą, tiek Odontologijos praktikos įstatymą, kaip tik ir siekiama vienodo visų asmens sveikatos priežiūros specialistų veiklos reguliavimo. Ekonomikos ir inovacijų ministerijos vertinimu, kurios kompetencijai priskirtinas administracinės naštos ūkio subjektams vertinimo monitoravimas, Projektų lydintis dokumentas – Administracinės naštos ūkio subjektams apskaičiavimo ataskaita – yra tinkama. Projektais nėra iš esmės pertvarkoma viešojo administravimo sistema.
Projektais viena viešojo administravimo funkcija (licencijų išdavimas gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančioms įstaigoms) grąžinama valstybės institucijai, kuri šią funkciją vykdė ir anksčiau. 3. Lietuvos Respublikos odontologų rūmai, 2019-08-13 Lietuvos Respublikos odontologų rūmai (toliau –Rūmai) yra asociacija, Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu įgaliota atlikti viešąjį administravimą, išduodant /sustabdant /panaikinant odontologijos praktikos ir burnos priežiūros specialisto praktikos licencijas ir licencijas odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms ir šias įstaigas akredituojant, organizuojant Rūmų narių kvalifikacijos tobulinimą ir atliekant kitas įstatymu apibrėžtas funkcijas. Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetas 2019 m liepos 17 d. sprendimu Nr. 11 l-S-17 prašo Rūmų papildomų išvadų dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3955(3), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1049(2), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1050(2), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3335, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-3336 (toliau visi kartu – Įstatymų pakeitimų projektai).
Įstatymų pakeitimų projektais iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, numatant Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba), kas lems 15 metų veikiančios organizacinės struktūros, kuria suderinta odontologų ir susijusių profesijų savivalda su valstybiniu reguliavimu, nepagrįstą sunaikinimą. Rūmai akcentuoja, kad Rūmams viešojo administravimo įgaliojimai suteikti 2003 m. gruodžio 18 d. priimtu Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymu Nr. IX -1929, todėl nuo 2004 m. – jau 15 metų, Rūmai vykdo įstatymu perduotas valstybės reguliuojamos profesinės veiklos valdymo ir priežiūros funkcijas. Primename, kad iniciatyvos dėl Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perdavimo Akreditavimo tarnybai pradėtos dar 2015 m ., tačiau iki šiol nėra objektyvių pagrindų, pagrindžiančių poreikį / būtinybę naikinti efektyviai veikiantį odontologų ir susijusių profesijų veiklos reguliavimo modelį. Rūmai iš esmės nepritaria Įstatymų pakeitimų projektais siekiamam sukurti teisiniam reguliavimui, todėl ne kartą teikė pastabas dėl Įstatymų pakeitimų projektų ydingumo, nes jie parengti neįgyvendinant esminių teisėkūros principų, pažeidžiant Lietuvos Respublikos Konstituciją ir konstitucinę doktriną, bei nepagrindžiant poreikio keisti veikiantį teisinį reguliavimą. Manytina, kad Įstatymų pakeitimų projektais siekiama patenkinti ne viešąjį interesą, bet galimai politines ambicijas, ignoruojant neigiamas didelio poveikio pasekmes odontologijos praktikai Lietuvoje, įstatymų pakeitimų projektais keliama destrukcija asmens sveikatos apsaugos srityje, daro žalą teisinės valstybės reputacijai ir mažina visuomenės pasitikėjimą valdžios institucijomis. I.
I. Rūmų teiktos pastabos /pozicijos dėl siekio Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai Atkreipiame dėmesį, kad nuo 2015 m. Odontologijos praktikos įstatymo ir Odontologų rūmų įstatymo pakeitimų projektai, kuriais buvo siekiama Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Akreditavimo tarybai, nėra priimti, nes teisės aktų projektų rengėjai nepagrindžia objektyvaus poreikio siūlomam naujam teisiniam reguliavimui. Akivaizdu, kad Rūmams sėkmingai vykdant įstatymu pavestą viešąjį administravimą, nėra objektyvių pagrindų keisti Odontologijos praktikos įstatymą ir naikinti Odontologų rūmų įstatymą (kaip šio rašto 1 priedas pridedamos Rūmų teikiamos naudos nariams ir valstybei). 1.1. Rūmai primena, kad jau 2015 metais buvo siekiama dalį Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perduoti Akreditavimo tarnybai, taip pat kaip aptariamu atveju neįvertinus galimo neigiamo poveikio odontologijos praktikai. Rūmai 2015 m. rugsėjo 15 d. teikė pastabas ir pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo pakeitimo projekto. 1.2. Galiojančio odontologijos praktikos teisinio reguliavimo atitikimą Europos Sąjungos politikai patvirtino Europos Odontologų Taryba (Council of European Dentists – organizacija, patarianti Europos Komisijai) (toliau – CED ), kuri 2018 m. lapkričio 28 d. raštu (pridedamas kaip 2 priedas) išsakė savo pastabas ir abejones Sveikatos apsaugos ministerijai, Lietuvos Respublikos Seimui, Lietuvos Respublikos Prezidentei ir kitoms institucijoms dėl siūlomo Odontologų rūmų naikinimo. Anot CED, odontologų veiklos teisinis reguliavimas Lietuvoje iš esmės yra tinkamas, todėl nerekomenduotini esminiai pokyčiai. 1.3. Sveikatos apsaugos ministerijai 2018 m. įregistravus įstatymų pakeitimų projektus, Rūmai 2018 m. gruodžio 13 d. teikė pastabas, kuriomis pakartotinai iš esmės nepritarė siūlymui visas Rūmų vykdomas viešojo administravimo funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai (pridedama kaip 3 priedas).
Kartu su pastarosiomis pastabomis Seimui pakartotinai buvo pateiktas ir CED raštas. 1.4. Rūmai 2019 m. atliko savo narių apklausą dėl Rūmų veiklos vertinimo. Apklausoje dalyvavo 1357 odontologai, iš kurių daugiau nei
funkcijų kokybe, o daugiau nei 81 proc. nemano, jog licencijavimo funkcijas reikėtų perduoti Akreditavimo tarnybai. Apibendrinę įvairių susitikimų su bendruomene metu išsakytas mintis, Rūmai gali teigti, kad kiekvienas Rūmų narys jaučia, jog priklauso bendruomenei, kuri atsakinga ne tik už kvalifikacijos tobulinimą ir viešojo administravimo funkcijų atlikimą, bet tuo pačiu teikia metodinę bei teisinę pagalbą savo nariams, užtikrinant odontologijos praktikos paslaugų kokybę ir asmens sveikatos žalos kilimo prevenciją. 1.5. Įvertinus Rūmų narių apklausos rezultatus, Rūmų narių įgaliotinių 2019 m. gegužės 24 d. susirinkime (konferencijoje) buvo priimtas pareiškimas (rezoliucija) „Dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo“ (pridedama kaip 4 priedas), kuriuo išreikštas prieštaravimas siekiui naikinti Rūmų viešojo administravimo įgaliojimus kaip numatyta Įstatymų pakeitimų projektais. 1.6. Atsižvelgiant į tai, kad Rūmų nariai sunerimę dėl nesistemingai ir chaotiškai planuojamų jų veiklos reguliavimo pokyčių, todėl, pritarus daugiau nei 1100 narių, Rūmų tarybos pirmininkas Alvydas Šeikus Seimui pateikė 2019 m. gegužės 24 d. peticiją dėl Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto (pridedama kaip 5 priedas).
Aukščiau nurodytuose dokumentuose yra pateikta argumentuota ir sisteminga Rūmų pozicija dėl Įstatymų pakeitimų projektų neteisėtumo ir nepagrįstumo, todėl žemiau nurodomi tik esminiai šių projektų neteisėtumo aspektai. II. Įstatymų pakeitimų projektai neatitinka Lietuvos Respublikos konstitucinės doktrinos ir teisėkūros taisyklių Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis teisinės valstybės principas yra universalus, itin talpus, apima daug įvairių tarpusavyje susijusių imperatyvų, jo turinys atsiskleidžia įvairiose Lietuvos Respublikos Konstitucijos nuostatose (inter alia 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2017 m. birželio 26 d. nutarimas). 2.1. Neatsiejami teisinės valstybės principo elementai yra teisėtų lūkesčių apsauga, teisinis tikrumas ir teisinis saugumas; šie konstituciniai principai suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti asmenų teises, gerbti teisėtus interesus ir teisėtus lūkesčius, vykdyti prisiimtus įsipareigojimus asmeniui; asmenys turi teisę pagrįstai tikėtis, kad jų pagal galiojančius įstatymus ar kitus teisės aktus, neprieštaraujančius Konstitucijai, įgytos teisės bus išlaikytos nustatytą laiką ir galės būti realiai įgyvendintos; teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių; neužtikrinus asmens teisėtų lūkesčių apsaugos, teisinio tikrumo ir teisinio saugumo, nebūtų užtikrintas asmens pasitikėjimas valstybe ir teise (inter alia 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2017 m. sausio 25 d. nutarimai).
Aptariamu atveju Sveikatos apsaugos ministerijos parengti įstatymų pakeitimų projektai iš esmės pažeidžia Rūmų ir narių teisėtų lūkesčių principą. Rūmai 15 metų vykdo Odontologų rūmų įstatymu pavestas viešojo administravimo funkcijas ir veikia išimtinai Sveikatos apsaugos ministro leidžiamų vykdomųjų teisės aktų pagrindu. Rūmų veikla nebuvo įvertinta kaip daranti žalą sveikatos apsaugos sistemai, nes yra efektyvi – nereikalauja finansavimo iš valstybės biudžeto (Rūmų veikla finansuojama iš narystės mokesčių ir rinkliavų už teikiamas paslaugas). Rūmams nebuvo skirti jokie asignavimai įstatymų pavestų viešojo administravimo funkcijoms vykdyti. 2.2. Pažymėtina, jog įstatymų pakeitimų projektais naikinamas privalomos narystės Rūmuose institutas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinai.
Šio Teismo 2008 m. sausio 7 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos Antstolių įstatymo 45 straipsnio 3, 5 dalių atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ pabrėžiama, kad visuotinai – ne tik Lietuvoje – pripažįstama, kad tokios valstybės kontroliuojamos profesijos kaip antstolio ir kt. (beje, ne vien teisinės profesijos) suponuoja atitinkamos profesijos savireguliaciją ir atitinkamą savivaldos sistemą, kuri apima visą šią profesiją (visus ja besiverčiančius asmenis) ir užtikrina atstovavimą tai profesijai (ja besiverčiantiems asmenims) esant santykiams su valstybės ir savivaldos institucijomis bei tarptautiniu lygiu, kvalifikacijos tobulinimo organizavimą, vienodus profesinės etikos standartus ir jų laikymosi kontrolę, taip pat kitokią įstatymų reikalaujamą tos profesijos asmenų veiklos kontrolę. Konstitucinis Teismas nutarime akcentuoja, kad tokios savireguliacijos ir savivaldos sistemos nebuvimas, labai apsunkintų atitinkamų funkcijų, kurių vykdymą valstybė privalo užtikrinti, įgyvendinimą. Todėl, nesant privalomai narystei tam tikrose valstybės kontroliuojamų profesijų asociacijose, ta profesija besiverčiantys asmenys galėtų išvengti atitinkamos profesinės veiklos kontrolės, o tai skatintų vienodų profesinės etikos standartų nesilaikymą. Teismas pasisakė, kad įstatymu gali būti nustatytas toks teisinis reguliavimas, kad buvimas tokios asociacijos nariu būtų būtina vertimosi atitinkama profesine veikla sąlyga. 2.3. Tokį požiūrį palaiko ir Europos Žmogaus Teisių Teismas, kuris ne vieną kartą savo sprendimuose yra pasisakęs, kad privaloma narystė tokiose organizacijose neprieštarauja Europos Žmogaus Teisių Teismo konvencijos 11 straipsniui (Byla Le Compte, van Leuven ir de Meyere prieš Belgiją Nr.
14331/88: pareiškėjai gydytojai galėjo būti verčiami stoti į medicinos asociaciją, kurios tikslas yra narių medicininės etikos, profesinės paslapties, sąžiningumo bei garbės laikymosi priežiūra). Teismas nurodė, kad Belgijos gydytojų ordinas yra viešosios teisės institucija, kuri įkurta ne privačių asmenų, bet įstatymo leidėjo, ji turi tikslą atstovauti viešąjį interesą – prisidėti prie visuomenės sveikatos apsaugos užtikrinimo per įstatymo leidėjo įtvirtintą tam tikros profesinės veiklos viešąją kontrolę. Šių uždavinių įgyvendinimui Belgijos gydytojų ordinui yra suteikta daug įgaliojimų (administracinių ir disciplininių), vykdant narių profesinę kontrolę ir tokiu būdu įgyvendinant viešosios teisės funkcijas. Šios bylos faktinės aplinkybės tiesiogiai taikytinos ir įstatymų pakeitimų projektais kuriamam reguliavimui. Europos Žmogaus Teisių Komisija taip pat pritarė ir kitų organizacijų privalomos narystės principui – Universitetų studentų organizacijos (Pet. Nr. 6094/73), Veterinarinių chirurgų tarybos (Pet. Nr. 8724/79), šiose bylose Europos Žmogaus Teisių Komisija ir Europos Žmogaus Teisių Teismas profesinių sąjungų atžvilgiu vadovavosi
„bendro tikslo“ – ekonominių, socialinių, profesinių sąjungų narių interesų
gynimo – kriterijumi. 2.4. Dabartinės Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr.
XIII-82, 271 punktas numato, kad „tiek Lietuvos, tiek ir daugelio kitų šalių patirtis rodo, kad didelę dalį valstybės funkcijų gali efektyviau, greičiau ir pigiau atlikti nevyriausybiniai veikėjai – nevyriausybinės organizacijos, bendruomenės“, o Vyriausybė imsis „realių žingsnių, skirtų nevyriausybinėms organizacijoms ir vietos bendruomenėms stiprinti. Tačiau Įstatymų pakeitimų projektais, kuriuos inicijuoja Sveikatos apsaugos ministerija, veikiama priešingai nei deklaruota pastarojoje Vyriausybės programoje. 2.5. Manytina, kad Įstatymų pakeitimų projektai prieštarauja Konstitucijos 69 straipsnio 1 daliai, kurioje nustatyta, kad įstatymai Seime priimami laikantis įstatymo nustatytos procedūros, konstituciniam teisinės valstybės principui pagal priėmimo tvarką. Priimant įstatymus turi būti laikomasi Seimo statuto, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų, Korupcijos prevencijos įstatymų reikalavimų, susijusių su įstatymų projektų pateikimu, jų vertinimu, svarstymu ir priėmimu. Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad, rengiant teisės akto, kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas; jo rezultatai turi būti pateikiami aiškinamajame rašte arba atskiru dokumentu. Aptariamu atveju įstatymų pakeitimų projektų rengėjai neatliko numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo, nors keičiamas odontologijos praktikos licencijavimo modelis ir jį įgyvendinantis subjektas. Akivaizdu, kad Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perdavimas Akreditavimo tarnybai lems didesnį valstybės finansavimo poreikį, nes šiuo metu Rūmai įstatymu pavestas funkcijas vykdo be asignavimų iš valstybės biudžeto.
Tačiau detalus ekspertinis vertinimas dėl papildomo Akreditavimo tarnybos finansavimo poreikio su įstatymų pakeitimų projektais nėra pateiktas. Taip pat su įstatymų pakeitimų projektais nėra pateiktas numatomo teisinio reguliavimo poveikis licencijavimo kokybei, specialistų kvalifikacijos tobulinimui, verslui ir valstybės reputacijai ne tik Lietuvos visuomenėje, bet ir tarptautinėje bendruomenėje. 2.6. Būtina pažymėti, kad įstatymų pakeitimų projektais nėra numatytas Rūmų vykdomų viešojo administravimo funkcijų perdavimo Akreditavimo tarnybai procesas – kokiais terminais ir kaip bus vykdomas funkcijų perdavimas; kaip tuo laikotarpiu bus užtikrintos Rūmų narių teisės ir pareigų vykdymas. Konstitucinio Teismo praktikoje nurodyta, kad teisinio reguliavimo pataisomis negalima paneigti asmens teisėtų interesų ir teisėtų lūkesčių (inter alia Konstitucinio Teismo 2003 m. kovo 4 d., 2013 m. vasario 15 d., 2013 m. gegužės 30 d., 2016 m. vasario 2 d. nutarimai). Teisinio reguliavimo pakeitimai turėtų būti daromi taip, kad asmenims, kurių teisinei padėčiai jie turi įtakos, būtų užtikrinta reali galimybė prisitaikyti prie naujos teisinės situacijos (Konstitucinio Teismo 2016 m. sausio 25 d. nutarimas).
Darant esminius galiojančio teisinio reguliavimo pakeitimus, lemiančius asmenų teisinei padėčiai nepalankius padarinius, gali būti reikalinga numatyti ne tik pakankamą vacatio legis, bet ir tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą; asmenų, kuriems taikytinas naujas teisinis reguliavimas, teisinė padėtis pereinamosiomis nuostatomis turėtų būti sureguliuota taip, kad jiems būtų suteikta pakankamai laiko užbaigti pradėtus veiksmus, kurių jie ėmėsi ankstesnio teisinio reguliavimo pagrindu, tikėdamiesi, kad jis bus stabilus, ir įgyvendinti pagal ankstesnį teisinį reguliavimą įgytas teises (Konstitucinio Teismo 2013 m. vasario 15 d. nutarimas, 2016 m. vasario 2 d. nutarimas). Teisinis neapibrėžtumas pažeidžia tiek Rūmų, tiek narių teisėtą lūkestį pasiruošti teisinio reguliavimo pokyčiui, žinant, kaip toks pokytis bus suvaldytas ir kokio rezultato laukiama. Apibendrinat aukščiau išdėstytą, konstatuotina, kad iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylanti valstybės pareiga užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, be kita ko, reiškia ir tai, kad įstatymų leidėjas, padaręs esminius galiojusio teisinio reguliavimo pakeitimus, turėtų nustatyti tam tikrą pereinamąjį teisinį reguliavimą bei terminą, iki kurio asmenys gali įgyvendinti pagal iki šių pakeitimų galiojusį teisinį reguliavimą įgytas teises. Rūmai tikisi, kad į šias pastabas, argumentus bei motyvus bus atsižvelgta. Jeigu turėtumėte klausimų, prašome nedvejojant kreiptis.
Nepritarti Aiškinamajame rašte yra pateikti objektyvūs bei pagrįsti argumentai bei motyvai kodėl viešojo administravimo funkciją (licencijų išdavimą gydytojams odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) paslaugas teikiančioms įstaigoms) tikslinga perduoti Valstybinei sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos:
Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymo 30 straipsnio 1 dalį įstaiga prie ministerijos steigiama valstybės politikai ministrui pavestose valdymo srityse įgyvendinti ir šios politikos formavimui ir įgyvendinimui aptarnauti. Įgyvendinant šią nuostatą kitų asmens sveikatos priežiūros specialistų (ne gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų) ir asmens sveikatos priežiūros įstaigų (ne odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų) licencijavimą vykdo Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnyba). Atsižvelgiant į tai, viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), taip pat turėtų būti pavesti Akreditavimo tarnybai. Pažymėtina, kad Akreditavimo tarnyba vykdo visų kitų asmens sveikatos priežiūros įstaigų licencijuojamos veiklos priežiūrą, be to, ji vykdo ir visų be išimties asmens sveikatos priežiūros įstaigų, įskaitant ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų, teikiamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės valstybinę priežiūrą, nagrinėja pacientų skundus, registruoja ir prižiūri medicinos priemones (prietaisus) (taip pat susijusias su odontologine veikla).
Pastebėtina ir tai, kad Odontologų rūmai kaip asociacija licencijuodama savo narius – gydytojus odontologus ir burnos priežiūros specialistus – ir vykdydama jų licencijuojamos veiklos priežiūrą nuolat yra galimo viešųjų ir privačių interesų konflikto grėsmės situacijoje. Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“, „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“.
Kas dėl Europos Odontologų Tarybos (Council of European Dentists) (toliau – CED, tai tik vienos suinteresuotos organizacijos nuomonė, kurioje tik siūloma nekeisti esamo reglamentavimo, tačiau šios organizacijos rašte nėra nurodoma, kad projektai prieštarauja tarptautiniams dokumentams, ES teisės aktams, Europos Teisingumo Teismo praktikai, taip pat kad jie gali pakenkti Lietuvos reputacijai ES valstybėse bei kitose šalyse. Be to, Europos odontologų tarybos rašte akcentuojamas tęstinis profesinis tobulėjimas, tuo tarpu projektu siūloma Akreditavimo tarnybai iš Odontologų rūmų perduoti tik licencijavimo funkciją. Odontologų ir burnos priežiūros specialistų pareiga tobulinti profesinę kvalifikaciją numatyta projekte, o Odontologų rūmų įstatymo 3 straipsnio 3 punkte paliekamas Odontologų rūmų uždavinys rūpintis odontologinės veiklos Lietuvos Respublikoje plėtra, pacientų švietimu, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinine kultūra.
Nei Projektais, nei jų lydimaisiais dokumentais nėra prieštaraujama Lietuvos Respublikos Konstitucinio teismo doktrinai, nėra nurodoma, kad draudžiama ar teisiškai neįmanoma viešojo administravimo funkcijų perduoti asociacijai. Taip pat pabrėžtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas 2013 m. gegužės 16 d. nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo, Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo ir jo pakeitimo įstatymo kai kurių nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ nurodė, kad „valstybė privalo sudaryti teisines ir organizacines prielaidas veikti tokiai sveikatos apsaugos sistemai, kuri užtikrintų kokybišką ir visiems prieinamą sveikatos priežiūrą <...> vykdydamos šią konstitucinę funkciją valstybės sveikatos politiką formuojančios ir įgyvendinančios valstybės institucijos, be kita ko, turi <...> prižiūrėti sveikatinimo veiklą, kontroliuoti sveikatos priežiūros paslaugų ir vaistų kokybę“, „valstybė taip pat privalo prižiūrėti visų sveikatos priežiūros įstaigų veiklą ir kontroliuoti jų teikiamų paslaugų kokybę“. Taigi Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas konkrečiai pasisakydamas apie sveikatos priežiūros veiklą kalba, kad priežiūros veiklą turi prižiūrėti ne ,,institucijos“, o būtent ,,valstybės institucijos“.
Projektais sprendžiamas klausimas dėl licencijavimo proceso tęstinumo - Projektų įgyvendinimo nuostatose yra numatyta, kad Lietuvos odontologų rūmai per 14 dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos perduoda visus duomenis ir dokumentus, susijusius su odontologijos praktikos, burnos priežiūros praktikos ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijų išdavimu, licencijų galiojimo sustabdymu, licencijų galiojimo sustabdymo panaikinimu ir licencijų galiojimo panaikinimu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. numato, kad rengiant teisės akto, kuriuo numatoma reglamentuoti iki tol nereglamentuotus santykius, taip pat kuriuo iš esmės keičiamas teisinis reguliavimas, projektą, privalo būti atliekamas numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimas. Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – projektas), taip pat kartu juo pateiktu Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr.
IX-1929 ir kitais lydimaisiais įstatymų projektais nei naujas, nei iš esmės kitoks nei galiojantis teisinis reguliavimas nenustatomas - tiek pagal projektą, tiek pagal galiojančius teisės aktus numatytas odontologų, burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimas, keičiamas tik odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijų išdavimo modelis iš G į D (suvienodinant su kitais asmens sveikatos priežiūros specialistais), taip pat nekeičiant reguliavimo esmės į įstatymo lygmenį perkeliamas galiojantis burnos priežiūros specialistų ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų licencijavimo reglamentavimas bei patikslinamas odontologų licencijavimo reglamentavimas. Todėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodika, patvirtinta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 276 ,,Dėl Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo metodikos patvirtinimo“ (4 punkto nuostata iš esmės analogiška Teisėkūros pagrindų įstatymo 15 str. 1 daliai), projektui nėra taikoma. Visa Teisėkūros pagrindų įstatyme ir Lietuvos Respublikos Seimo statute numatyta privaloma informacija yra pateikta projekto Aiškinamajame rašte. 4. Lietuvos sveikatos mokslų universitetas, 2019-08-14 Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3955(3) siekiama reglamentuoti sąlygas, norint verstis odontologo ir burnos priežiūros specialisto praktika. Įstatymu siūloma nustatyti licencijavimo teisinį reguliavimą – licencijos išdavimo ir licencijavimo veiklos sąlygos, atsisakymas išduoti licenciją, licencijos galiojimo sustabdymas, licencijos galiojimo sustabdymo panaikinimas, licencijos galiojimo panaikinimas ir kt. taip pat įstatymu keičiamas licencijavimo modelis. Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatvmo Nr.
1-1246 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XTIP-3955(3) ta apimtimi kaip nurodyta aukščiau, pastabų ir pasiūlymu neteikiame. Bet tuo pačiu Lietuvos Respublikos Odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-3955(3), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX-1929 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1049(2), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1050(2), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3335, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr. IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3336 siekiama, kad odontologams, burnos priežiūros specialistams ir odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigoms licencijas išduotų ne Lietuvos odontologų rūmai, bet Valstybinė akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos. Tačiau ta apimtimi, kuria siekiama Lietuvos odontologų rūmų funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai, su įstatymu pakeitimais sutikti negalime. Odontologijos fakultete rengiami aukštos kvalifikacijos gydytojai odontologai ir burnos higienistai, taikomi modernūs ir inovatyvūs mokymo metodai, atliekami moksliniai tyrimai, diegiamos naujausios technologijos bei plėtojama į pacientą orientuota klinikinė praktika. Fakulteto, pelniusio tarptautinį pripažinimą specialistų rengimo, mokslinio darbo ir klinikinės praktikos srityse, absolventai yra puikiai vertinami darbdavių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Fakultetas bendradarbiauja su Lietuvos odontologijos rūmais, kadangi rūmai vykdo gydytojų odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimą ir kvalifikacijos tobulinimą.
Todėl rūmai turi žinių, su kokiomis praktinėmis problemomis susiduria fakultete rengiami specialistai, kai pradeda veiklą pagal įgytą profesiją, ir į ką turėtų universitetas atkreipti dėmesį rengdamas studijų programas. Dėl šios priežasties, rengiant mokymo programas, fakultetas bendradarbiauja su Lietuvos odontologų rūmais, kurie teikia metodines rekomendacijas, kokių praktinių įgūdžių reikia gydytojams odontologams ir burnos priežiūros specialistams, pabaigusiems universiteto studijų programas. Taip pat fakultetas su Lietuvos odontologų rūmais bendradarbiauja ir kitose srityse, pavyzdžiui:
Mūsų nuomone, Lietuvos odontologų rūmų vykdomas profesinės savivaldos ir viešo administravimo funkcijų derinimas yra pavyzdinis, todėl universiteto savivalda rūmų veikla vadovaujasi kaip gerąja praktika, kuri atitinka ir tarptautines praktikas profesinės savivaldos autonomijos srityje. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstyta, Lietuvos Respublikos Seimo Sveikatos reikalų komitetui siūlome nepritarti įstatymų pakeitimams, kuriais siekiama Lietuvos odontologų rūmų vykdomas funkcijas perduoti Akreditavimo tarnybai. Tikimės, kad profesionaliai veikianti odontologų savivalda, turinti valstybės pavestas funkcijas, ir toliau plėtos kokybiškų paslaugų teikimo praktiką pacientams. Nepritarti Odontologų rūmai nebevykdydami viešojo administravimo funkcijų ir toliau galės veikti kaip profesinė asociacija, todėl Lietuvos sveikatos mokslų universitetas ir toliau galės sėkmingai bendradarbiauti nurodytais klausimais. Nebevykdydami licencijavimo, šiems klausimams Odontologų rūmai galės skirti daugiau laiko. 5. Studentų odontologų asociacija, 2019-08-14 Studentų odontologų asociacija (SOA) teikia poziciją dėl Lietuvos Respublikos Sveikatos reikalų komiteto pateiktų derinti Lietuvos Respublikos odontologijos praktikos įstatymo Nr. 1-1246 pakeitimo įsakymo projektą Nr. XIIP-3955(3), Lietuvos Respublikos odontologų rūmų įstatymo Nr. IX -1929 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1049(2), Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. 1-1367 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1050(2), Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VII-602 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3335, Lietuvos Respublikos farmacijos įstatymo Nr.
IX-709 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-3336 (toliau – Projektai). SOA neturi pastabų ar pastebėjimų dėl Projektų dalių, kuriomis: nustatomi Odontologinės priežiūros (pagalbos) priežiūros įstaigų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo pagrindai ir keičiamas odontologų ir burnos priežiūros specialistų licencijavimo modelis. Tačiau SOA laikosi pozicijos, kad Lietuvos odontologų rūmų (LOR) viešojo administravimo įgaliojimai, susiję su odontologinės priežiūros (pagalbos) įstaigų bei odontologų ir burnos priežiūros specialistų praktikos licencijavimu (valstybės politikos asmens sveikatos priežiūros srityje įgyvendinimu), NETURĖTŲ būti pavesti Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – Akreditavimo tarnybai). SOA veikia nuo 2004 metų ir vienija Lietuvos odontologijos studentus ir atstovauja jų interesus. Įgyvendindami savo tikslus, bendradarbiaujame ne tik su kitomis studentiškomis organizacijomis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) odontologijos fakultetu ir Europos odontologijos studentų asociacijos (European Dentistry Students’ Association, EDSA) kongresu, bet ir su LOR. Manome, kad SOA bendradarbiavimas su LOR yra efektyvus ir operatyvus, kadangi lyginant su kitomis valstybinėmis institucijomis, LOR atstovai bendradarbiauja geranoriškai ir padeda įgyvendinti mūsų uždavinius, tokius kaip įgauti praktikos įvairiose odontologijos srityse, nes LOR atstovai teikia konsultacijas odontologų veiklos licencijavimo, kvalifikacijos kėlimo klausimais ir sudaro galimybes SOA nariams dalyvauti LOR renginiuose, mokymuose, keičiasi informacija apie LOR narių veiklą, dalinasi poreikiu studentams praktikuotis odontologijos klinikose. LOR vertiname kaip partnerį, plėtojantį odontologijos praktikos vertybes ir prisidedantį prie studentų profesinių vertybių formavimo bei odontologų neformalaus švietimo klausimų sprendimo.
Norime atkreipti dėmesį, kad SOA ir LOR bendradarbiavimas yra naudingas, nes yra atvejų, kai LOR, įvertinusi SOA prašymą, finansiškai parėmė SOA atstovų galimybę dalyvauti EDSA suvažiavimuose ir metiniuose kongresuose. Taigi, mūsų nuomone, LOR reikšmingai rūpinasi odontologinės veiklos Lietuvoje plėtra, odontologų profesiniu mokymu ir kvalifikacijos kėlimu, medicinos kultūra. SOA nariai (studentai) vertina, kad odontologai veikia konkurencingoje aplinkoje, o teikiamų paslaugų kokybę užtikrina LOR. Būtų apmaudu, jeigu LOR su progresyviu ir inovatyviu požiūriu į asmens sveikatos priežiūrą netektų galimybės vykdyti odontologų veiklos priežiūros ir kvalifikacijos tobulinimo, nes mažai tikėtina, kad Akreditavimo tarnyba teiktų tokios pačios kokybės paslaugas kaip LOR. Tikimės, kad studentams išliks galimybė dalyvauti odontologijos praktikos vertybes puoselėjančioje profesinėje savivaldoje, kurią įgyvendina LOR. Manytume, kad LOR funkcijų perdavimas Akreditavimo tarnybai įveltų naujus specialistus į biurokratijos labirintus ir mažintų odontologijos kaip profesijos patrauklumą. Nepritarti Odontologų rūmai nebevykdydami viešojo administravimo funkcijų ir toliau galės veikti kaip profesinė asociacija, todėl Studentų odontologų asociacija ir toliau galės sėkmingai bendradarbiauti nurodytais klausimais. Nebevykdydami licencijavimo, šiems klausimams Odontologų rūmai galės skirti daugiau laiko. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
150 straipsnį.
Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio
Komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-3955(4) ir Komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
1 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą bei įvertinus tai, kad 2016 m. gruodžio 1 d. įsakymu Nr. V-1075 patvirtinta kvalifikacinių laipsnių sąranga galioja tik įstojusiems nuo 2017 metų, o anksčiau įgytas kvalifikacinis laipsnis buvo susietas su krypties pavadinimu, siūlome patikslinti sąvokas Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Burnos higienistas – asmuo, įgijęs sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir burnos higienisto profesinę kvalifikaciją arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
reikalų komitetas,
6 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Dantų technikas – asmuo, įgijęs sveikatos mokslų profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir dantų techniko profesinę kvalifikaciją arba lygiavertę
aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
reikalų komitetas,
7 Argumentai: tie patys. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Gydytojas odontologas – asmuo, įgijęs sveikatos mokslų
magistro kvalifikacinį laipsnį ir gydytojo odontologo profesinę kvalifikaciją arba lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją.“
reikalų komitetas,
20 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, siūlome tikslinti Projekto 2 straipsnio 20 dalį.
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 20 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20. Pakopinių kompetencijų patvirtinimo pažymėjimas – universiteto nustatyta tvarka odontologijos rezidentūros studijų
metu universiteto išduodamas pažymėjimas, kuriuo patvirtinama gydytojo odontologo rezidento Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro nustatyta kompetencija šio Įstatymo nustatyta tvarka savarankiškai be gydytojo vadovo priežiūros verstis odontologijos praktika.“
reikalų komitetas,
21 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 4 pastabą, siūlome tikslinti Projekto 2 straipsnio 21 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 21 dalį ir ją išdėstyti taip: „21. Rezidentūros bazė – universiteto ligoninė ar kita sveikatos priežiūros įstaiga, sveikatos apsaugos ministro ir švietimo, ir mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka įgijusi teisę vykdyti odontologijos rezidentūrą.“
reikalų komitetas,
2 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, siūlome tikslinti 3 straipsnio 2 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Odontologijos Sveikatos mokslų magistro kvalifikacinis laipsnis ir gydytojo odontologo profesinė kvalifikacija įgyjama baigus odontologijos studijų krypties studijas.“
reikalų komitetas,
4 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 5 pastabą bei į Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo 1 str.
3 d. įtvirtintą nuostatą, kad šis įstatymas nesudaro kliūčių Lietuvos Respublikai kitų teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių už Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos ribų ir trečiųjų valstybių piliečių, įgijusių profesinę kvalifikaciją Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, įgytą profesinę kvalifikaciją. Pripažįstant profesinę kvalifikaciją, visais atvejais turi būti laikomasi būtiniausių atitinkamų profesijų rengimo reikalavimų.bei į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. birželio 18 d. nutarimas Nr. 637 „Dėl Lietuvos Respublikos reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo įgyvendinimo“ siūloma pakeisti 3 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti 3 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Užsienyje Europos Sąjungos valstybių narių piliečių, Europos
ekonominės erdvės valstybių piliečių ir Šveicarijos Konfederacijos piliečių (toliau – valstybių narių piliečiai) Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgyta gydytojo odontologo profesinė kvalifikacija pripažįstama Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių už Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos ribų ir trečiųjų valstybių piliečių, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, įgyta profesinė kvalifikacija pripažįstama Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Pritarti 8.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
3 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, siūlome tikslinti 4 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Dantų techniko profesinę kvalifikaciją įgyja asmuo, baigęs
kolegines ne trumpesnės kaip 3 metų trukmės dantų technologijų burnos priežiūros krypties studijas, kurių sudėtinė dalis yra dantų techniko profesinės veiklos praktika, ir išlaikęs kvalifikacinį egzaminą. Asmenims, baigusiems dantų technologijų studijas, atlikusiems profesinę veiklos praktiką ir išlaikiusiems kvalifikacinį egzaminą, išduodamas aukštojo mokslo diplomas, patvirtinantis suteiktą burnos priežiūros profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir dantų techniko profesinę kvalifikaciją.“
reikalų komitetas,
4 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 1 pastabą, siūlome tikslinti 4 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Gydytojo odontologo padėjėjo profesinę kvalifikaciją įgyja asmuo,
baigęs universitetines ar kolegines ne trumpesnės kaip 3 metų trukmės burnos priežiūros krypties gydytojo odontologo padėjėjo studijas, kurių sudėtinė dalis yra gydytojo odontologo padėjėjo profesinės veiklos praktika, ir išlaikęs kvalifikacinį egzaminą.
Asmenims, baigusiems odontologinės priežiūros studijas, atlikusiems gydytojo odontologo padėjėjo profesinės veiklos praktiką ir išlaikiusiems kvalifikacinį egzaminą, išduodamas aukštojo mokslo diplomas, patvirtinantis suteiktą burnos priežiūros profesinio bakalauro kvalifikacinį laipsnį ir gydytojo odontologo padėjėjo profesinę kvalifikaciją.“
reikalų komitetas,
5 Argumentai: atsižvelgiant į Sveikatos reikalų komiteto 7 pasiūlyme nurodytus argumentus, siūlome analogiškai pakeisti ir 4 straipsnio 5 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5.Užsienyje valstybių narių piliečių Europos
Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje įgyta burnos priežiūros specialisto profesinė kvalifikacija pripažįstama Reglamentuojamų profesinių kvalifikacijų pripažinimo įstatymo nustatyta tvarka. Valstybių narių piliečių, trečiųjų valstybių piliečių už Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybių ir Šveicarijos Konfederacijos ribų ir trečiųjų valstybių piliečių, Europos Sąjungos, Europos ekonominės erdvės valstybėse ir Šveicarijos Konfederacijoje, įgyta profesinė kvalifikacija pripažįstama Vyriausybės nustatyta tvarka.“
reikalų komitetas,
4 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabą, siūlome pakeisti 5 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Licencijas išduodanti institucija, siekdama patikrinti, ar yra įvykdytos licencijos išdavimo sąlygos, ar licencijos turėtojas laikosi šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų, ar yra pagrindas sustabdyti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimą, panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, patikslinti licencijos duomenis, turi teisę iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų juridinių ir fizinių asmenų, tvarkančių duomenis, susijusius su šiuo įstatymu reglamentuojama odontologijos ir (ar) burnos priežiūros praktika, neatlygintinai gauti duomenis apie odontologo ir burnos priežiūros specialisto atitiktį šio straipsnio 6 dalyje nurodytoms licencijos išdavimo sąlygoms, šio įstatymo 12 straipsnyje nurodytų pareigų vykdymą, juridinių faktų, nurodytų šio įstatymo
kvalifikacijos tobulinimą šio įstatymo 8 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, kiti juridiniai ir fiziniai asmenys, tvarkantys duomenis, susijusius su šiuo įstatymu reglamentuojama odontologijos ir (ar) burnos priežiūros praktika, privalo pateikti šioje dalyje nurodytus duomenis licencijas išduodančiai institucijai per jos nurodytą terminą, kuris negali būti trumpesnis nei 15 dienų.“
reikalų komitetas,
10 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 12 pastabą, siūlome Projekto 5 straipsnį papildyti nauja 10 dalimi. Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnį papildyti nauja 10 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„10. Į šio straipsnio 9 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus terminus
neįskaičiuojamas šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas trūkumų šalinimo laikotarpis.“ Pritarti 13.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
13 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą, siūlome papildyti Projekto 5 straipsnį nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnį papildyti nauja 13 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„13. Licencijas išduodančios institucijos sprendimai atsisakyti
išduoti licenciją, atsisakyti patikslinti licencijos duomenis, sustabdyti licencijos galiojimą, atsisakyti panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą, panaikinti licencijos galiojimą gali būti skundžiami Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka.“
reikalų komitetas,
14 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 15 pastabą, siūlome papildyti Projekto 5 straipsnį nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas: Projekto 5 straipsnį papildyti nauja 14 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„14. Už odontologijos praktikos ir burnos priežiūros praktikos licencijos išdavimą
imama nustatyto dydžio valstybės rinkliava.“
reikalų komitetas,
11 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 17 pastabą, siūlome pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
1) pateikti netinkamai įforminti ar ne visi licencijai gauti reikalingi dokumentai ir (ar) juose pateikta ne visa ir (ar) netiksli informacija, ir odontologas ar burnos priežiūros specialistas per licencijavimo taisyklių nustatytą terminą 90 dienų neįvykdo licencijas išduodančios institucijos reikalavimo ištaisyti šiuos trūkumus;
Pritarti 16.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
2 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą, siūlome pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 6 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas, paraišką ir
licencijai gauti reikalingus dokumentus pateikusiam odontologui ar burnos priežiūros specialistui, pateikiamas raštu per 5 dienas po sprendimo priėmimo.“
reikalų komitetas,
15 Argumentai: siekiant sistemiškumo, būtina suderinti projekto nuostatas su 2019 m. liepos 18 d. priimto Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2379 nuostatomis dėl licencijų galiojimo panaikinimo ir sustabdymo.
Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) profesinės kompetencijos vertinimo komisija nustatė, kad odontologas ar burnos priežiūros specialistas padarė šiurkščią odontologijos ar burnos priežiūros praktikos klaidą arba per vienerius metus nuo paskutinės odontologo ar burnos priežiūros specialisto praktikos klaidos padarė odontologijos ir burnos priežiūros praktikos klaidą ir nusprendė, kad odontologo ar burnos priežiūros specialisto kvalifikacija neatitinka licencijoje nurodytos profesinės kvalifikacijos reikalavimų;“
reikalų komitetas,
4 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą, siūlome pakeisti Projekto 9 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Licencijas išduodanti institucija sprendimą sustabdyti
licencijos galiojimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateikia:
1) odontologui ar burnos priežiūros specialistui, kartu, jei licencijos galiojimas buvo sustabdytas vadovaujantis šio straipsnio 1 dalies 1–5, 7, 9 ar 10 punktu, nurodydama, kad per vienerius metus nuo sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo dienos, nepateikus šio straipsnio 7 dalies 1 ar 2 punkte nurodytų dokumentų licencijos galiojimas bus panaikintas;
2) asmens sveikatos priežiūros įstaigos, kurioje odontologas ar burnos priežiūros specialistas verčiasi odontologijos ar burnos priežiūros praktika, vadovui arba jo įgaliotam atstovui (toliau – darbdavys). Vykdydamas licencijas išduodančios institucijos sprendimą sustabdyti licencijos galiojimą, darbdavys privalo licencijos galiojimo sustabdymo laikotarpiui nušalinti odontologą ar burnos priežiūros specialistą nuo pareigų Lietuvos Respublikos darbo kodekso nustatyta tvarka.“ Pritarti 19.
Seimo Sveikatos reikalų komitetas,
10 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą, siūlome pakeisti Projekto 8 straipsnio 10 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti 8 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip: „10. Licencijas išduodanti institucija sprendimą panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą ar atsisakyti panaikinti licencijos galiojimo sustabdymą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateikia odontologui ar burnos priežiūros specialistui ir odontologo ar burnos priežiūros specialisto darbdaviui.“
reikalų komitetas,
11 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 21 pastabą, siūlome pakeisti Projekto 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kai paaiškėja, kad licencijai gauti buvo
pateikti tikrovės neatitinkantys duomenys ir dokumentai;
reikalų komitetas,
12 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 22 pastabą, siūlome pakeisti Projekto 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Pasiūlymas: Pakeisti 9 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) odontologas ar burnos priežiūros specialistas
per vienerius metus nuo sprendimo sustabdyti licencijos galiojimą priėmimo dienos nepateikė dokumentų, patvirtinančių licencijos galiojimo sustabdymo pagrindo, nurodyto šio įstatymo 8 straipsnio 7 dalyje, panaikinimą išnykimą;“
reikalų komitetas,
13 Argumentai: siekiant sistemiškumo, būtina suderinti projekto nuostatas su 2019 m. liepos 18 d. priimto Medicinos praktikos įstatymo Nr.
I-1555 6, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2379 nuostatomis dėl licencijų galiojimo panaikinimo ir sustabdymo. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 9 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) kai licencijos turėtojas per vienus metus nuo paskutinės šiurkščios odontologijos ar burnos priežiūros praktikos klaidos padarymo padaro šiurkščią odontologijos ar burnos priežiūros praktikos klaidą, kurią nustato Profesinės kompetencijos vertinimo komisija;“
reikalų komitetas,
4 Argumentai: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 14 pastabą, siūlome pakeisti Projekto 9 straipsnio 4 dalį.. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 9 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Licencijas išduodanti institucija sprendimą panaikinti
licencijos galiojimą ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šio sprendimo priėmimo dienos pateikia odontologui ar burnos priežiūros specialistui ir odontologo ar burnos priežiūros specialisto darbdaviui.“
reikalų komitetas, 2019-10-162 Argumentai: siūlome nukelti įstatymo įsigaliojimo datą. Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
m. lapkričio 2020 m. gegužės 1 d. Pritarti
rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Kubilienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3955(4) Komiteto pirmininkė Asta Kubilienė Sveikatos reikalų komiteto biuro vedėja Jolanta Bandzienė