Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ TURTO DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1338 2, 3, 5, 6, 7¹ IR 9 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Turtą deklaruojantys gyventojai 1.
Pagal šį Įstatymą turtą deklaruoja šie gyventojai:
Parlamento nariai), ir jų šeimos nariai;
(toliau – kandidatai į Europos Parlamento narius), ir jų šeimos nariai;
notarai ir jų šeimos nariai;
skyrių pirmininkai, teisėjai ir jų šeimos nariai;
nariai;
jų šeimos nariai;
ir jų šeimos nariai;
institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimos nariai;
paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimos nariai;
vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
tybės ir savivaldybės įmonių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
vadovai, vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
mokyklų, ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo įstaigų, kurių steigėjai yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimos nariai;
nariai;
Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje;
nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų;
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (toliau – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas), ir jų šeimos nariai;
administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
ldybių įstaigų vadovai, jų vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
(taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimos nariai;
bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovai, vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
nariai, Audito Rūmų nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, Regionų komiteto nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnai ir jų šeimos nariai;
34) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai ir jų šeimos nariai;
35) gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją ar licenciją verstis farmacine veikla;
punktuose;
politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus neviršija 360 eurų.
Pagal šį Įstatymą turtą deklaruoja šie gyventojai:
Parlamento nariai), ir jų šeimos nariai;
(toliau – kandidatai į Europos Parlamento narius), ir jų šeimos nariai;
notarai ir jų šeimos nariai;
skyrių pirmininkai, teisėjai ir jų šeimos nariai;
nariai;
jų šeimos nariai;
ir jų šeimos nariai;
institucijų ir įstaigų, finansuojamų iš valstybės biudžeto, vadovai bei pareigūnai ir jų šeimos nariai;
paskirtų valstybinių (nuolatinių) komisijų ir tarybų pirmininkai, jų pavaduotojai bei nariai ir jų šeimos nariai;
vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
cionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
vadovai, vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
mokyklų, ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo įstaigų, kurių steigėjai yra valstybė ar savivaldybė, vadovai ir jų šeimos nariai;
nariai;
Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje;
nariai, išskyrus asmenis, kurių auka (aukų suma) vienam savarankiškam politinės kampanijos dalyviui per politinę kampaniją neviršija 12 eurų;
Lietuvos Respublikos paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymą (toliau – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas), ir jų šeimos nariai;
administracijų vadovų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
vadovai, jų pavaduotojai, vyriausieji redaktoriai, jų pavaduotojai, redaktoriai, jų pavaduotojai ir jų šeimos nariai;
avaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
(taikoma struktūriniam padaliniui, nesančiam kitame struktūriniame padalinyje) ir jų šeimos nariai;
bendrovių bei nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai, vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
priklausančios akcijos suteikia daugiau kaip 50 procentų balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, vadovai, vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) nariai ir jų šeimos nariai;
nariai, Audito Rūmų nariai, Europos Sąjungos Teisingumo Teismo ir Bendrojo Teismo nariai, Regionų komiteto nariai, Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto nariai, teisminių ir kitokių tarptautinių institucijų pareigūnai ir jų šeimos nariai;
34) Privalomojo sveikatos draudimo tarybos nariai ir jų šeimos nariai;
35) gydytojai, odontologai ir farmacijos specialistai, dirbantys biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos licenciją ar licenciją verstis farmacine veikla;
punktuose;
politinės partijos nario mokestis per kalendorinius metus neviršija 360 eurų. 2.
nurodyti asmenys privalo deklaruoti turtą tik tuo atveju, jeigu jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Šio straipsnio 1 dalies 1–24, 276–35,
vaikai (įvaikiai) iki 18 metų, kurie privalo deklaruoti turtą tik tuo atveju, jeigu jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Nuolatinis Lietuvos gyventojas yra fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Šio straipsnio 1 dalies 287 punkte nurodytų gyventojų šeimos nariais taip pat laikomi nedirbantys asmenys nuo 18 iki 24 metų, kurie mokosi bendrojo ugdymo mokyklose, profesinio mokymo įstaigose ar aukštosiose mokyklose pagal dieninės ir nuolatinės studijų formų programas, asmenys laikotarpiu nuo bendrojo ugdymo mokyklų baigimo dienos iki tų pačių metų rugsėjo 1 dienos, taip pat asmenys, teismo tvarka pripažinti šeimos nariais, ir sutuoktinių ar vienišo asmens kartu gyvenantys tėvai (įtėviai). 3. Nepilnamečių šeimos narių turtą deklaruoja vienas iš tėvų (įtėvių). 4. Valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekanti įstaiga iki kalendorinių metų vasario 1 dienos turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, kalendoriniais metais, einančiais prieš kalendorinius metus, kuriais pateikiamas šis sąrašas, ėjusių valstybės tarnautojo pareigas, taip pat kandidatavusių į šias pareigas gyventojų vardinį sąrašą. 5.
5–16, 23, 298, 3029, 332, 35 punktuose nurodytų gyventojų duomenis, jeigu šie duomenys nėra pateikti valstybės tarnybos tvarkymo funkcijas atliekančiai įstaigai, turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių šio straipsnio 1 dalies 5–16, 23, 298, 3029, 332, 35 punktuose nurodytas pareigas, taip pat kandidatavusių, priimtų, išrinktų ar paskirtų į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus. Duomenis apie gyventojų, paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių bankroto administratoriaus pareigas, taip pat kandidatavusių, priimtų, išrinktų ar paskirtų į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus Centriniam mokesčio administratoriui pateikia Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. 6. Savininko ar dalininko teises ir pareigas įgyvendinanti valstybės ar savivaldybės institucija turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių šio straipsnio
pareigas, taip pat kandidatavusių, priimtų, išrinktų ar paskirtų į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus. 7. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarija, Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarija, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija, Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių šio straipsnio 1 dalies 17, 18, 353, 34 punktuose nurodytas pareigas, taip pat kandidatavusių, priimtų ar paskirtų į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus. 8. Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija turi pateikti centriniam mokesčio administratoriui gyventojų, paskutiniais praėjusiais kalendoriniais metais ėjusių šio straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose nurodytas pareigas, taip pat išrinktų į šias pareigas gyventojų vardinius sąrašus. 9.
4–8 dalyse nurodytų gyventojų vardiniai sąrašai pateikiami iki einamųjų kalendorinių metų vasario 1 dienos. Vardinių sąrašų pateikimo formą ir tvarką nustato centrinis mokesčių administratorius.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Deklaruojamas turtas
nurodyti gyventojai privalo deklaruoti šį savo turimą turtą:
aktus privaloma teisinė registracija;
bei ne bankuose ir kitose kredito įstaigose, jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;
privalo deklaruoti šį savo turimą turtą:
teisės nėra įregistruotos Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registre (toliau
jeigu jų bendra suma viršija 1 500 eurų;
kurių vieneto vertė viršija 1 500 eurų;
Respublikoje ir užsienio valstybėse esantis šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytas turtas.:
1) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai, įsigyti kalendoriniais metais (įskaitant kalendoriniais metais įsigytus įregistruotus nebaigtus statyti statinius), už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija (toliau – deklaracija), deklaruojami pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą nekilnojamojo daikto įsigijimo kainą;
2) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nekilnojamieji daiktai (įskaitant nebaigtus statyti statinius), įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal nekilnojamojo turto mokestinę vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto mokesčio įstatymo nustatyta tvarka.
Kai nebaigto statyti statinio mokestinė vertė nėra apskaičiuota, nebaigtas statyti statinys deklaruojamas pagal faktiškai patirtas statybos išlaidas;
3) Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti nebaigti statyti statiniai, pradėti statyti arba įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal faktiškai patirtas statybos išlaidas arba pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą nebaigtų statyti statinių įsigijimo kainą;
4) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebaigti statyti statiniai, pradėti statyti arba įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal rinkos kainas, nustatytas paties gyventojo ar turto vertintojo;
5) žemės sklypai, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą žemės sklypo įsigijimo kainą;
6) žemės sklypai, įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal žemės sklypo mokestinę vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka;
7) kilnojamieji daiktai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą kilnojamojo daikto įsigijimo kainą;
8) kilnojamieji daiktai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal rinkos kainas, nustatytas paties gyventojo ar turto vertintojo;
9) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal jų įsigijimo dokumentuose nurodytą įsigijimo kainą;
10) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal rinkos kainas, nustatytas paties gyventojo ar turto vertintojo;
11) įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vertybiniai popieriai, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal jų įsigijimo dokumentuose nurodytą įsigijimo kainą;
12) įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vertybiniai popieriai, įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal rinkos kainas;
13) neįtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vertybiniai popieriai, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal jų įsigijimo dokumentuose nurodytą įsigijimo kainą;
14) neįtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vertybiniai popieriai, įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal nominaliąją vertę (neturintys nominaliosios vertės – pagal buhalterinę vertę) arba pagal rinkos kainas, nustatytas turto vertintojo;
15) užsienio valstybėje turimas turtas deklaruojamas pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą turto įsigijimo kainą.
Kai nebaigto statyti statinio mokestinė vertė nėra apskaičiuota, nebaigtas statyti statinys deklaruojamas pagal faktiškai patirtas statybos išlaidas;
3) Nekilnojamojo turto registre neįregistruoti nebaigti statyti statiniai, pradėti statyti arba įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal faktiškai patirtas statybos išlaidas arba pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą nebaigtų statyti statinių įsigijimo kainą;
4) Nekilnojamojo turto registre įregistruoti nebaigti statyti statiniai, pradėti statyti arba įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal rinkos kainas, nustatytas paties gyventojo ar turto vertintojo;
5) žemės sklypai, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą žemės sklypo įsigijimo kainą;
6) žemės sklypai, įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal žemės sklypo mokestinę vertę, apskaičiuotą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo nustatyta tvarka;
7) kilnojamieji daiktai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą kilnojamojo daikto įsigijimo kainą;
8) kilnojamieji daiktai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisinė registracija, įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal rinkos kainas, nustatytas paties gyventojo ar turto vertintojo;
9) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal jų įsigijimo dokumentuose nurodytą įsigijimo kainą;
10) meno kūriniai, brangakmeniai, juvelyriniai dirbiniai, taurieji metalai, įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal rinkos kainas, nustatytas paties gyventojo ar turto vertintojo;
11) įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vertybiniai popieriai, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal jų įsigijimo dokumentuose nurodytą įsigijimo kainą;
12) įtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vertybiniai popieriai, įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal rinkos kainas;
13) neįtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vertybiniai popieriai, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama deklaracija, deklaruojami pagal jų įsigijimo dokumentuose nurodytą įsigijimo kainą;
14) neįtraukti į prekybą reguliuojamoje rinkoje vertybiniai popieriai, įsigyti anksčiau nei tais kalendoriniais metais, kurių deklaracija teikiama, deklaruojami pagal nominaliąją vertę (neturintys nominaliosios vertės – pagal buhalterinę vertę) arba pagal rinkos kainas, nustatytas turto vertintojo;
15) užsienio valstybėje turimas turtas deklaruojamas pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą turto įsigijimo kainą. 4.
žvalgybos subjektais, žvalgybos institucijomis ir kitais įstatymų nustatytais atvejais, nedeklaruojamas. 5. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 24, 276, 287 ir 37 punktuose nurodyti gyventojai deklaruoja ir gautas pajamas.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–23, 298–37 punktuose
nurodyti gyventojai deklaruoja kalendorinių metų, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija (toliau – deklaracija), gruodžio 31 dieną turimą turtą, pateikdami mokesčio administratoriui vieną deklaracijos egzempliorių. Šių gyventojų pageidavimu gali būti pateikiami du deklaracijos egzemplioriai. Vienas iš jų su žyma, kad deklaracija yra pateikta, grąžinamas deklaraciją pateikusiam gyventojui.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis. Kandidatų į tam tikras pareigas, išrinktų arba paskirtų į pareigas valstybės politikų ir Europos Parlamento narių, asmenų, priimtų arba paskirtų į tam tikras pareigas, nustojusių eiti pareigas valstybės politikų ir Europos Parlamento narių, iš pareigų atleistų tam tikrų asmenų ir jų šeimos narių turto deklaravimas
bei į Europos Parlamento narius ir jų šeimos nariai privalo deklaruoti kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais kandidatuojama, gruodžio 31 dieną turimą turtą. Šiems gyventojams vietos mokesčio administratorius per 15 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos išduoda Vyriausiosios rinkimų komisijos patvirtintos formos pagrindinių deklaracijos duomenų išrašus, kuriuos jie privalo pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai ar apygardos rinkimų komisijai. 2.
šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5–23, 298–35 punktuose, išskyrus tuos, kurie yra deklaravę kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais yra kandidatuojama į minėtas pareigas, gruodžio
prieš kalendorinius metus, kuriais kandidatuojama, gruodžio 31 dieną turimą turtą. Šie gyventojai turto deklaracijas vietos mokesčio administratoriui pateikia per 7 kalendorines dienas nuo prašymo kandidatuoti į minėtas pareigas pateikimo dienos. 3. Išrinkti arba paskirti į pareigas valstybės politikai bei Europos Parlamento nariai ir jų šeimos nariai, priimti arba paskirti į pareigas valstybės tarnautojai ir jų šeimos nariai, taip pat asmenys, priimti arba paskirti į pareigas, nurodytas šio Įstatymo 2 straipsnio
tuos, kurie yra deklaravę kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais valstybės politikai ar Europos Parlamento nariai buvo išrinkti arba paskirti į pareigas, valstybės tarnautojai ar asmenys, einantys pareigas, nurodytas šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5–23, 298–35 punktuose, buvo priimti arba paskirti į pareigas, gruodžio 31 dieną turimą turtą, privalo deklaruoti kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais valstybės politikai ar Europos Parlamento nariai buvo išrinkti arba paskirti į pareigas, valstybės tarnautojai ar asmenys, einantys pareigas, nurodytas šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5–23, 298–35 punktuose, buvo priimti arba paskirti į pareigas, gruodžio 31 dieną turimą turtą. Deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo išrinkimo, paskyrimo arba priėmimo į pareigas pradžios.
Išrinktiems arba paskirtiems į pareigas valstybės politikams bei Europos Parlamento nariams ir jų šeimos nariams, priimtiems arba paskirtiems į pareigas valstybės tarnautojams ir jų šeimos nariams, taip pat asmenims, priimtiems arba paskirtiems į pareigas, nurodytas šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5–23, 298–35 punktuose, ir jų šeimos nariams, deklaravusiems turtą, vietos mokesčio administratorius per 15 darbo dienų nuo deklaracijos pateikimo dienos išduoda pažymas apie deklaracijų pateikimą, išskyrus tuos, kurie yra deklaravę kalendorinių metų, einančių prieš kalendorinius metus, kuriais valstybės politikai ar Europos Parlamento nariai buvo išrinkti arba paskirti į pareigas, valstybės tarnautojai, asmenys, einantys pareigas, nurodytas šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5–23, 298–35 punktuose, buvo priimti arba paskirti į pareigas, gruodžio 31 dieną turimą turtą ir kuriems vietos mokesčio administratorius per 5 darbo dienas išduoda pažymas apie deklaracijų pateikimą. 4. Nustoję eiti pareigas valstybės politikai bei Europos Parlamento nariai ir jų šeimos nariai, taip pat iš pareigų atleisti asmenys, ėję pareigas, nurodytas šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5–23, 298–35 punktuose, ir jų šeimos nariai šio Įstatymo 6 straipsnyje nustatyta tvarka privalo deklaruoti kalendorinių metų, kuriais nustojo eiti pareigas arba buvo atleisti iš pareigų, gruodžio 31 dieną turimą turtą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 7¹ straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 265 punkte nurodyti gyventojai
vieną kartą deklaruoja tų kalendorinių metų, kuriais jie sulaukė 18 metų arba kuriais Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgijo teisę nuolat gyventi Lietuvoje (jeigu ši teisė įgyta vėliau negu sulaukus 18 metų), gruodžio 31 dieną turimą turtą.
Deklaracija pateikiama iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, už kuriuos deklaruojamas turimas turtas, gegužės 1 dienos. Šiuo atveju pateikiama atskaitinė gyventojo turto deklaracija.“
straipsnio pakeitimas
ją išdėstyti taip:
„1. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1–23, 265, 298–37
punktuose nurodyti turtą deklaruoti privalantys gyventojai, vengiantys pateikti deklaracijas laiku arba iš viso jų nepateikę, taip pat šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 24 ir 287 punktuose nurodyti turtą deklaruoti privalantys gyventojai, neteisingai nurodę duomenis, atsako administracine ar baudžiamąja tvarka.“
9 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 276 punkte nurodyti turtą privalantys deklaruoti asmenys, neteisingai nurodę deklaracijos duomenis, atsako administracine ar baudžiamąja tvarka.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki 2016 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo nariai: Giedrė Purvaneckienė Antanas Nesteckis Jolita Vaickienė Zita Žvikienė Vytautas Saulis Valentinas Bukauskas Naglis Puteikis
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 3, 5, 6, 7¹ ir 9 straipsnių pakeitimų įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas atsižvelgiant į
grupės visuotinio gyventojų pajamų ir turto deklaravimo klausimams išnagrinėti darbo rezultatus. Darbo grupė išanalizavusi esamą gyventojų turto ir pajamų deklaravimo sistemą identifikavo, kad esamas teisinis reguliavimas nesudaro visų būtinų prielaidų, kad būtų užtikrintas viešojo administravimo skaidrumas, visuomenės pasitikėjimas viešuoju sektoriumi bei valstybe. Įstatymo projekto rengimą paskatino 2015 m birželio 30 d. Darbo grupės ataskaitoje identifikuoti esamo teisinio reguliavimo trūkumai: 1) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo 2 straipsnyje įtvirtintas baigtinis, turtą deklaruoti privalančių gyventojų sąrašas. Tačiau galiojantis teisinis reguliavimas nenumato prievolės konkrečias pareigas užimantiems asmenims, kurie pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 230 straipsnį prilyginami valstybės tarnautojams ir kuriose korupcijos pasireiškimo tikimybė didžiausia, deklaruoti turimo turto ir pajamų. Dėl esamo teisinio reguliavimo trūkumų valstybėje nėra išsamių duomenų apie konkrečias pareigas užimančių gyventojų turimą turtą, todėl apsunkinamos mokesčių administratoriaus ir teisėsaugos institucijų galimybės tirti ar asmenų įgyjamas turtas yra pagrįstas teisėtai gautomis pajamomis, užkirsti kelią korupcijai viešajame sektoriuje; 2) Gyventojų turto deklaravimo įstatymo
lygmeniu nėra įtvirtinta, kokia turi būti nurodyta nekilnojamojo turto vertė.
Esamas reguliavimas sukuria galimybes asmenims pateikti duomenis, kurie neatspindi tikrosios gyventojo finansinės padėties. Sudaromos prielaidos klaidinti mokesčių administratorių, apsunkinant galimybes atlikti rizikos analizę, nustatyti ar asmens įgytas/turimas turtas yra pagrįstas teisėtai gautomis pajamomis. Įstatymo projekto tikslas – pašalinant Darbo grupės nustatytus esamo teisinio reguliavimo trūkumus, užtikrinti didesnį viešojo administravimo skaidrumą, visuomenės pasitikėjimą viešuoju sektoriumi. Įstatymo projekto uždaviniai:
turtą ir pajamas privalančių deklaruoti gyventojų sąrašą, į jį įtraukiant korupcijos požiūriu rizikingas pareigybių grupes;
užtikrinti, kad teikiamos deklaracijos atspindėtų tikrąją gyventojų finansinę būklę, būtų eliminuotos galimybės klaidinti mokesčių administratorių, įstatyminiu lygmeniu reglamentuoti privalomai deklaruojamo turto tvarką. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto rengimą iniciavo 2015 m. vasario 6 d. Seimo valdybos sprendimu Nr. SV-S-922 sudarytoje darbo grupėje dalyvavę ir kiti žemiau pasirašę Seimo nariai. 3.
reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal galiojančią Gyventojų turto deklaravimo įstatymo redakciją gyventojams nuosavybės teise priklausantį turtą ir turimas pinigines lėšas privalo deklaruoti asmenys einantys atsakingas pareigas valstybės tarnyboje, valstybės ar savivaldybių įstaigose bei įmonėse (Seimo nariai, teisėjai ir kt.), taip pat asmenys, aukojantys partijoms ar politinės kampanijos dalyviams, asmenys, besikreipiantys dėl piniginės socialinės paramos skyrimo arba paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti gavimo, turtą turintys sulaukę 18 metų nuolatiniai Lietuvos gyventojai, taip pat sulaukę 18 metų ir vyresni asmenys, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nustatyta tvarka įgiję teisę nuolat gyventi Lietuvoje. Į privalomai turinčių deklaruoti turtą asmenų sąrašą nėra įtrauktų pareigybių, kurios pagal Baudžiamojo kodekso 230 straipsnį prilyginamos valstybės tarnautojų pareigybėms ir kuriose, Specialiųjų tyrimų tarnybos (toliau – STT) atstovų teigimu, korupcijos pasireiškimo tikimybė yra viena didžiausių. Nors pagal galiojantį teisinį reguliavimą (Mokesčių administravimo įstatymo 33 straipsnio 1 dalies 13 punktas) mokesčių administratorius, kilus pagrįstam įtarimui, kad asmens pajamos nėra apmokestintos įstatymų nustatyta tvarka ar turtas įsigytas už įstatymų nustatyta tvarka neapmokestintas lėšas, turi teisę nurodyti asmenims pateikti paaiškinimus apie turto įsigijimo ir pajamų gavimo šaltinius ir juos pagrįsti, iš esmės apsunkinama mokesčių administratoriaus galimybė atlikti asmens neteisėtai gautų pajamų ar įgyto turto rizikos analizę, nes daugelis gyventojų neturi pareigos deklaruoti turto ir pajamų. Praktikoje gyventojo neteisėtų pajamų gavimas ar lėšų turėjimas gali būti nustatomas atsižvelgiant į jo išlaidas, dažniausiai nekilnojamajam ar kitam brangiam turtui įsigyti.
Šiuo metu esantis reguliavimas iš esmės užkerta kelią efektyviai kovai su korupcija, sunkina nusikalstamų veikų tyrimą, kadangi asmenys patenkantys į minėtų pareigybių grupes ir galimai padarę korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas, neturi pareigos deklaruoti turto ir pajamų. Dėl šios priežasties sunku realiai vertinti asmenų turto įsigijimo pagrįstumą. Todėl neteisėtai praturtėję asmenys turi galimybių nuslėpti neteisėtais būdais įgytą turtą. Dar viena, su deklaruojamu turtu susijusi problema, yra deklaracijoje nurodomo nekilnojamojo turto vertė. Pagal galiojančius teisės aktus nėra imperatyviai apibrėžta kokią nekilnojamojo turto vertę turi nurodyti deklarantai (turto įsigijimo, mokestinę ar kt. vertę). Taip sukuriamos prielaidos klaidinti mokesčių administratorių ir teisėsaugos institucijas galimai dirbtinai mažinant turimo nekilnojamojo turto vertę. Sukuriamos prielaidos nekilnojamojo turto savininkams slėpti realią turto vertę, identifikuoti ar jų įgytas nekilnojamasis turtas gali būti pagrįstas teisėtai gautomis pajamomis. Valstybėje nėra vieningų duomenų apie turto vertę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu Projektu siūloma išplėsti turtą privalomai deklaruojančių asmenų sąrašą, į jį įtraukiant korupcijos požiūriu rizikingas žemiau nurodytas pareigybių grupes. Dėl advokatų ir jų šeimos narių Lietuvos Respublikos nacionalinės kovos su korupcija 2015–2025 metų programos 14.2 papunktyje nurodoma, jog kiekvienais metais yra fiksuojama korupcijos atvejų teismų, prokuratūros ir advokatų veikloje. Tačiau atkreiptinas dėmesys į teisinio reguliavimo trūkumą, pagal kurį advokatai, priešingai nei prokurorai ar teisėjai, neprivalo deklaruoti turimą turtą ir pajamas.
Esant tokiam reguliavimui nėra galimybės gauti išsamių duomenų apie advokatų turimą turtą ir pajamas, realiai vertinti jų įsigijimo pagrįstumą, todėl neteisėtai praturtėję advokatai turi galimybių nuslėpti neteisėtais būdais įgytą turtą. Pažymėtina, jog vykdant korupcinius nusikaltimus teismuose, būtent advokatai tampa tarpininkais, per kuriuos galimai yra mokami kyšiai teisėjams, teisėsaugos institucijoms. Advokatai tokiu būdu gali disponuoti nelegaliomis piniginėmis lėšomis, kurios vėliau yra panaudojamas korupciniams nusikaltimams ar asmeninėms reikmėms. Dėl bankroto administratorių ir jų šeimos narių Bankroto administratoriai vykdo įmonių bankroto procedūras, o nuo jų priklauso ar bus sudarytos sąlygos teismui nagrinėti bankroto bylą, ar bus apginti bankrutuojančios arba bankrutavusios įmonės ir jos kreditorių interesai. Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymą (tolia – ĮBĮ) bankroto administratoriaus atlyginimo sumą už įmonės administravimą bankroto proceso metu, nustato pirmasis kreditorių susirinkimas (ĮBĮ 22 straipsnio 1 dalis, 23 straipsnio 9 punktas). Pirmasis kreditorių susirinkimas privalo nustatyti ir sumą, kuri turi būti sumokėta administratoriui už įmonės administravimą bankroto proceso metu, įskaitant laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonei bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki pavedimo sutarties su juo sudarymo dienos arba iki pirmojo kreditorių susirinkimo dienos (ĮBĮ 36 straipsnio 4 dalis). STT 2010 m. atliko korupcijos rizikos analizę Ūkio ministerijoje. Atliekant korupcijos rizikos analizę įvertinta ir bankroto administratorių veikla.
STT atkreipė dėmesį, jog nesąžiningi asmenys, turi galimybę bankroto administratoriui nustatyti nepagrįstai didelį atlygį už jo teikiamas įmonės bankroto administravimo paslaugas, pažeidžiant kitų suinteresuotų asmenų (pvz., bankrutavusios ar bankrutuojančios įmonės savininkų) turtinius interesus. Nesąžiningi asmenys (pvz., bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės savininkai, organizavę tyčinį įmonės bankrotą ir įgiję galimybę daryti įtaką kreditorių susirinkimo sprendimams) turi galimybę „legaliai“ paskatinti bankroto administratorių peržiūrint bankrutuojančios (bankrutavusios) įmonės 3 metų sandorius „nepastebėti“ sandorių, kurie galimai buvo priešingi įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjo turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi, bankroto administratorius, įžvelgdamas galimybę gauti atlygį, neadekvatų jo atliekamo darbo sudėtingumui, gali sąmoningai sudaryti aplinkybes, kad kreditorių susirinkimas neprieštarautų objektyviais faktais nepagrįstam administratoriaus prašymui padidinti atlygį už jo teikiamas įmonės bankroto administravimo paslaugas. Taip pat pastebima nemažai atvejų, kai bankrutuojančios ar bankrutavusios įmonės turto pardavimas varžytinių būdu yra nepakankamai skaidrus. Valstybės kontrolė 2014 m. atlikusi valstybinį auditą, ataskaitoje „Įmonių bankroto procesų valdymas ir kontrolė“ atkreipė dėmesį, jog ne visi bankroto administratoriai patikėtas pareigas vykdo tinkamai, bankroto administratorių priežiūra nepakankamai užtikrinama. Siekiant, jog bankroto administratoriai atitiktų ir išlaikytų aukščiau išdėstytus jiems keliamus reikalavimus, siūloma bankroto administratorius įtraukti į asmenų, kuriems privalu deklaruoti turtą sąrašą.
Siekiama kiek įmanoma labiau sumažinti korupcijos riziką bankroto administratoriaus veikloje ir bankroto procedūrose, o bankroto administratoriams deklaruojant turtą būtų užtikrinta galimybė teisėsaugos institucijoms gauti išsamius duomenis apie turimą jų turtą ir pajamas, realiai vertinti turto ir pajamų įsigijimo pagrįstumą, o neteisėtai praturtėję bankroto administratoriai neturėtų galimybės nuslėpti neteisėtais būdais įgyto turto. Dėl įstaigų, įmonių, organizacijų kolegialių valdymo organų (valdybos ir stebėtojų tarybos) narių ir jų šeimos narių Preziumuotina, kad įstaigų, įmonių, organizacijų valdymui esminę reikšmę turi ne tik vadovai, bet ir valdybų bei stebėtojų tarybų nariai. Būtent šių valdymo organų sprendimais atleidžiami vadovai, planuojamos investicijos, tvirtinamos strategijos ir priimami kiti esminiai sprendimai. Dėl profesinio mokymo įstaigų, bendrojo lavinimo mokyklų, ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo įstaigų, kurių steigėjai yra valstybė ar savivaldybė vadovų ir jų šeimos narių Švietimo įstaigų vadovai turi pakankamai didelę sprendimų priėmimo galią tvarkant įstaigos ūkinius ar organizacinius klausimus. Bendrojo lavinimo mokyklos, ikimokyklinio ir/ar priešmokyklinio ugdymo įstaigos tampa perkančiosiomis organizacijomis, todėl gali vykdyti viešuosius pirkimus. Kai kurios švietimo įstaigos tampa Europos Sąjungos ar kitos tarptautinės paramos gavėjais. Kyla rizika, kad, turėdami didelę sprendimų priėmimo galią, švietimo įstaigų vadovai, gali ja piktnaudžiauti ir siekti nelegaliai pasipelnyti viešųjų pirkimų metu ar įsisavinant ES paramą, o gautas nelegalias lėšas panaudoti savo reikmėms: įsigyjant nekilnojamąjį turtą, automobilius ir pan.
Dėl gydytojų, odontologų ir farmacijos specialistų, dirbančių biudžetinėse ir viešosiose įstaigose, kurių savininkė yra valstybė ar savivaldybė, valstybės ir savivaldybių įmonėse bei įmonėse, kurių akcijos, suteikiančios daugiau kaip 1/2 balsų visuotiniame akcininkų susirinkime, nuosavybės teise priklauso valstybei ar savivaldybei, turinčiose asmens sveikatos priežiūros veiklos ar verstis farmacine veikla licencijas Europos Sąjungos kovos su korupcija ataskaitos priede „LIETUVA“ teigiama, jog remiantis 2013 m. „Eurobarometro“ specialiojo tyrimo Nr. 397 duomenimis, matyti, jog sveikatos priežiūra yra viena iš labiausiai korupcijos pažeidžiamų sričių Lietuvoje, net
papildomai ar kitaip „atsidėkojo“ už paslaugas. Priede pažymima, jog tai antra pagal dydį procentinė dalis ES, o ES vidurkis tesiekia 2 proc. Vertinant Pasaulio korupcijos barometro 2013 metų duomenis, Lietuvoje net 35 proc. apklaustųjų, per pastaruosius 12 mėnesių naudojęsi medikų paslaugomis, pripažino davę kyšį, kai tuo tarpu pasaulio vidurkis tik 12 proc. Taip pat atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė dar 2012 m. valstybinio audito ataskaitoje „Dėl gyventojų turto ir pajamų deklaravimo“, atkreipė dėmesį, jog nepaisant to, jog Įstatyme nuolat keičiasi deklaruojančiųjų asmenų sąrašas, tačiau į deklaruojančiųjų sąrašą neįtraukiamos pareigybės, kurias užimantys asmenys, visuomenės nuomone, yra labiausiai korumpuoti. Kaip ydingą pavyzdį Valstybės kontrolė ataskaitoje pateikia tai, jog pagal Įstatymą gydymo įstaigose turtą deklaruoja tik vadovai ir jų šeimos nariai.
Siūlomas pakeitimas leis mokesčių administratoriui ir teisėsaugos institucijoms kovoti su korupcija galimai labiausiai jos paliestose ir visuomenei itin jautriose srityse (valstybinis, medicinos sektorius ir kt.). Minėti pakeitimai veiks kaip prevencinė priemonė korupcijos ir neteisėto praturtėjimo srityse. Projektu taip pat siūloma įstatyminiu lygmeniu įtvirtinti privalomai deklaruojamo turto tvarką. Siūloma nustatyti, kad nekilnojamieji daiktai, įsigyti kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, deklaruojami pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą nekilnojamojo daikto įsigijimo kainą, vėlesniais metais pagal nekilnojamojo turto mokestinę vertę, neatlygintinai skelbiamą Nekilnojamojo turto registre. Kitas turimas turtas, įsigytas kalendoriniais metais, už kuriuos teikiama gyventojo turto deklaracija, deklaruojamas pagal įsigijimo dokumentuose nurodytą daikto įsigijimo kainą, vėlesniais metais pagal rinkos kainas, nustatytas paties gyventojo ar turto vertintojo. Siūlomas teisinis reguliavimas eliminuos gyventojų galimybę nuslėpti tikrąją finansinę padėtį, padės susisteminti valstybėje kaupiamus duomenis apie asmenų turimo turto kainas. Nebeliks dviprasmiškų, klaidinančių, realybės neatitinkančių deklaracijų. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma, priešingai, įgyvendinus teikiamo įstatymo projekto nuostatas bus užtikrintas efektyvesnis mokesčių administratoriaus ir teisėsaugos institucijų funkcijų vykdymas nustatant ar asmenų įgytas turtas pagrįstas teisėtai gautomis pajamomis. 6.
kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai kriminogeninei situacijai įtakos neturės, padės mažinti korupciją viešajame sektoriuje, skatins visuomenės pasitikėjimą valstybe, o tai turės teigiamos įtakos nusikalstamų veikų atskleidimui ir jų prevencijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektai neturės neigiamos ar kitos reikšmingos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymų projektą, atitinkamai reikės keisti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektuose nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų, todėl Įstatymų projektų nereikia įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis, yra suderintas su Europos Sąjungos teisės aktais. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įsigaliojimas numatomas
įgaliotos įstaigos turėtų įvertinti įgyvendinamųjų teisės aktų keitimo poreikį ir prireikus iki 2016 m. gruodžio 31 d. juos pakoreguoti. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Preliminariais Valstybinės mokesčių inspekcijos vertinimais, įstatymo įgyvendinimas pirmaisiais metais papildomai pareikalaus iki 1.5 mln. Eur, vėlesniais metais – iki 1,25 mln. Eur. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas rengtas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos ir Specialiųjų tyrimų tarnybos atstovų vertinimus bei pasiūlymus. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc:
„turto deklaravimas“. 15. Kiti, iniciatorių
nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia: Seimo nariai: Giedrė Purvaneckienė Antanas Nesteckis Jolita Vaickienė Zita Žvikienė Vytautas Saulis Valentinas Bukauskas Naglis Puteikis
NR. I-1338 2, 3, 5, 6, 7¹
2016-01-25 Nr. XIIP-3949 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu keičiamo Gyventojų turto deklaravimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 19, 20, 21, 22, 30 ir 32 punktuose siūlytina atsisakyti žodžių „(valdybos ir stebėtojų tarybos)“, kadangi atskiras teisines formas reglamentuojantys įstatymai numato skirtingus juridinių asmenų kolegialius valdymo organus. 2. Projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje siūlytina atsisakyti 23 punkto, nes visos šiame punkte nurodytos įstaigos patenka į tos pačios dalies 21 ir 30 punktų reguliavimo sritį. Jeigu jo nebūtų atsisakyta, tai galėtų susiaurinti 21 ir 30 punktų taikymą, apimantį reikalavimą deklaruoti turtą ne tik tų viešųjų įstaigų, kurių steigėja yra valstybė ar savivaldybė, vadovus ir kitus šiame punkte nurodytus asmenis, bet ir tų, kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė. Atkreipiame dėmesį ir į tai, kad palyginus 21 ir 30 punktuose nurodytus subjektus, kurie privalo deklaruoti turtą, su 23 punkte siūlomais įtvirtinti subjektais – jie taip pat nesutampa. Pagal 23 punktą deklaruoti turtą neturėtų ne tik „valstybinių aukštųjų mokyklų, profesinio mokymo įstaigų <...> kurių dalininkė yra valstybė ar savivaldybė“, vadovai ir jų šeimos nariai, bet ir vadovų pavaduotojai, kolegialių valdymo organų nariai ir jų šeimos nariai. Taigi ir šiuo aspektu gali būti sukuriamas prieštaringas teisinis reguliavimas. Atsižvelgus į tai, siūlytina išbraukti 23 punktą, patikslinti 2 straipsnio 1 dalies 24 – 33 punktų numeraciją ir kituose straipsniuose esančias nuorodas (įskaitant papildomai 7¹ straipsnio 3 dalį). 3.
keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 35 punkte siūlytina išbraukti žodį
„odontologai“, kadangi šie asmenys taip pat yra gydytojai. Be to, šiame punkte,
derinant su tos pačios dalies 30 punktu, vietoj žodžio „biudžetinėse“ įrašytini žodžiai „valstybės ar savivaldybių įstaigose“. 4. Projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje yra siūloma vietoj skaičiaus „36“ įrašyti skaičių „34“. Tačiau tokiu atveju asmenys, nurodyti 2 straipsnio 1 dalies 36 punkte, turės deklaruoti turtą visais atvejais, o ne tik tais atvejais, kai jie yra nuolatiniai Lietuvos gyventojai. Svarstytinas tokių nuostatų tikslingumas. 5. Projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžio „ugdymo“ įrašytinas žodis „lavinimo“. 6. Projektu keičiamo Įstatymo 2 straipsnio 3 dalies preambulėje brauktinas žodis „Deklaruojamas“, o po žodžio „turtas“ įrašytini žodžiai „deklaruojamas šia tvarka“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-01- Nr. Į 2016-01-14 Nr. S-2016-201 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 3, 5, 6, 7¹ ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3949 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2, 3, 5, 6, 7¹ ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3949, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]