19 Įstatymo projektas Įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTAS (nauja redakcija) Parengė: Lietuvos Respublikos ūkio ministerija, Lietuvos Respublikos Vyriausybė XIIP-3943 2015-12-31 Registruotas

Lietuva · XIIP-3943 · 2015-12-31 · Registruotas · LT_SEIMAS

Autentiškas šaltinis — oficialus registras ↗.

Mūsų sistemoje

Projekto eiga, iniciatoriai ir keičiamas įstatymas →

Dosjė dokumentai

  1. Aiškinamasis raštas · 2015-12-31
  2. Teisės departamento išvada · 2015-12-31
  3. Komiteto išvada · 2015-12-31

Aiškinamasis raštas

2015-12-31 · oficialus registras ↗

Projektas

LIETUVOS

RESPUBLIKOS

ĮMONIŲ    RESTRUKTŪRIZAVIMO

ĮSTATYMO   NR. IX-218 PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Lietuvos Respublikos įmonių

restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo Nr. IX-218 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Projektas) parengtas siekiant užtikrinti Europos Komisijos 2014 m. kovo 12 d. rekomendacijos 2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (OL 2014 L 74, p. 65) (toliau – Rekomendacija) įgyvendinimą, taip pat atsižvelgiant į valstybinio audito ataskaitoje „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“ (toliau – Audito ataskaita) nurodytas rekomendacijas ir Pasaulio banko atliekamo tyrimo „Doing Business“ metodikos nuostatas, kad reguliavimas suteikiantis teisę kreditoriams inicijuoti įmonių restruktūrizavimą, taip pat nustatantis, kad dėl restruktūrizavimo plano turi balsuoti tik tie kreditoriai, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms restruktūrizavimo planas turės įtakos, atskirose kreditorių grupėse, turi teigiamą poveikį verslo aplinkai šalyje. Projekto tikslas – nustatyti lankstesnes bei veiksmingesnes įmonių restruktūrizavimo procedūras, sudarančias teisines prielaidas perspektyvių įmonių finansinius sunkumus išspręsti kuo ankstyvesniu laikotarpiu, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą, ir panaikinti piktnaudžiavimo įmonių restruktūrizavimu galimybes.

Pagrindiniai Projekto uždaviniai yra sudaryti sąlygas kuo didesniam perspektyvių įmonių skaičiui pradėti restruktūrizavimo procedūras, suteikti teisę kreditoriams inicijuoti įmonės restruktūrizavimo procesą, skatinti įmones ir kreditorius ieškoti įmonės finansinę būklę gerinančių sprendimų ne teismo tvarka, mažinti įmonės restruktūrizavimo išlaidas, įtvirtinti įstatyme restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pagrindines nuostatas, užtikrinti skolininko ir kreditorių teisių pusiausvyrą, taip pat aiškiai apibrėžti restruktūrizavimo ir bankroto procesų teisinį santykį. Atsižvelgiant į tai, kad keičiama daugiau kaip pusė Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) straipsnių, vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymu, visas įstatymas dėstomas nauja redakcija, nors likusios, su Projekto tikslais nesusijusios, įstatymo nuostatos išlieka nepakitusios. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Projektas inicijuojamas atsižvelgiant į Europos Komisijos 2014 m. kovo 12 d. rekomendaciją 2014/135/ES dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą, į Audito ataskaitą ir į Lietuvos Respublikos Vyriausybės išreikštą siekį pagerinti verslo aplinką Lietuvoje, atsižvelgiant į Pasaulio banko atliekamo tyrimo „Doing Business“ metodikos nuostatas. Projekto rengėjas

  • Ūkio ministerija. Projektą parengė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento (direktorė – Audronė Railaitė, tel. 870 664 741, el. p. [email protected] ) Nemokumo politikos skyriaus (vedėjas -

Žydrūnas Paškauskas, tel.

870 664 662, el. p. [email protected] )  patarėja Siuzana Ščerbina-Dalibagienė,     tel. 870 664 826, el. p. [email protected] . 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu ĮRĮ 6 straipsnyje nustatyta, kad įmonės restruktūrizavimą gali inicijuoti tik pati įmonė, kreditoriams tokia teisė nėra suteikta. ĮRĮ 4 straipsnyje apibrėžtose įmonių restruktūrizavimo taikymo sąlygose nurodyta, kad bankrutuojanti įmonė, taip pat įmonė, kuriai nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą ar nutarties nutraukti bylą tam tikrais pagrindais praėjo ne mažiau kaip 5 metai, negali būti restruktūrizuojamos. Restruktūrizavimo plano projektas teismui turi būti pateiktas tvirtinti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus ar įmonės valdymo organo prašymu turi teisę vieną kartą pratęsti šį terminą, bet ne ilgiau kaip vienam mėnesiui (ĮRĮ 14 straipsnio 5 dalis). ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis ir 25 straipsnio 1 dalies 8 punktas nustato, kad kreditorių susirinkimo sprendimas pritarti restruktūrizavimo planui arba pritarti restruktūrizavimo administratoriaus siūlymui kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas, arba kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, yra priimami kreditorių, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Dėl pritarimo restruktūrizavimo planui balsuoja visi kreditoriai, nepriklausomai nuo to, ar restruktūrizavimo planas turės įtakos jų civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms. Taip pat ĮRĮ nėra išskirtos atskiros kreditorių grupės.

Vadovaujantis ĮRĮ 14 straipsnio 6 dalimi, teismo nutartis patvirtinti restruktūrizavimo planą yra galutinė ir neskundžiama. Restruktūrizavimo administratoriaus dalyvavimas yra privalomas visose įmonių restruktūrizavimo bylose nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą ar baigti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos (ĮRĮ 9 straipsnio 2 dalis, 15 straipsnio 1 dalis, 7 straipsnio 8 dalies 2 punktas). Restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo pagrindiniai principai ir nuostatos, tokios kaip minimali suma vienam draudžiamajam įvykiui ir visiems draudžiamiesiems įvykiams per metus, taip pat koks yra draudimo objektas ir kas laikoma draudžiamuoju įvykiu, nėra nustatytos įstatyme. ĮRĮ nėra nustatyta pareiga restruktūrizavimo administratoriui reguliariai informuoti teismą, kreditorių susirinkimą (komitetą), įmonės valdymo organą, įmonės dalyvių susirinkimą, savininką arba valstybės ar savivaldybės įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją apie restruktūrizavimo plano vykdymo eigą. Nors ĮRĮ 26 straipsnio nuostatos reguliuoja restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo nutarimų priėmimo tvark ą, tačiau įstatyme nėra pakankamai išsamiai apibrėžta restruktūrizuojamos įmonės kreditorių susirinkimo sušaukimo tvarka, kreditorių nutarimų įforminimas, neįtvirtinta galimybė kreditoriams balsuoti elektroninių ryšių priemonėmis. Praktikoje pasitaiko situacijos, kai įmonės piktnaudžiauja ĮRĮ 8 straipsnio suteikiamomis galimybėmis sustabdyti išieškojimus pagal įmonės skolas, taip pat palūkanų ir netesybų skaičiavimą.

Įmonės kreipiasi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, tačiau nustatytais terminais nepateikia restruktūrizavimo plano, nevykdo plano arba jį vykdo netinkamai, nepateikia plano įgyvendinimo akto, teismui pateikia įstatymo reikalavimų neatitinkantį planą, todėl teismas priima sprendimą nutraukti restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, tai neapriboja įmonės galimybių pakartotinai kreiptis dėl restruktūrizavimo bylos jai iškėlimo ir vėl naudotis restruktūrizavimo proceso metu suteikiamomis lengvatomis. Pažymėtina, kad restruktūrizavimo tikslas padėti perspektyviai įmonei įveikti finansinius sunkumus, taikant įvairias ekonomines, organizacines priemones, išlaikant pusiausvyrą tarp skolininko ir kreditorių interesų. ĮRĮ 28 straipsnio 2 dalis nustato, kad įsiteisėjus teismo nutarčiai nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nustatytais terminais restruktūrizavimo planas nebuvo pateiktas, planas buvo nevykdomas arba vykdomas netinkamai, nebuvo pateiktas plano įgyvendinimo aktas, ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, teismui turi būti pateiktas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka, tačiau praktikoje nutraukus restruktūrizavimo bylą paprastai bankroto klausimas nėra sprendžiamas. ĮRĮ nėra įtvirtinta priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymo galimybė, kai toks įskaitymas galimas pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas. Vadovaujantis ĮRĮ 2 straipsnio 4 punktu nustatoma, kad fizinio asmens, siekiančio įgyti teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas, žinių patikrinimą atlieka Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisija.

Ji taip pat rengia kvalifikacijos egzaminą pagal jos patvirtintą restruktūrizavimo administratorių atestavimo programą (ĮRĮ 17 straipsnio 1 dalis.). ĮRĮ 18 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimas galioja neterminuotai, tačiau to paties straipsnio 3 dalis nustato sąlygas kada šis pažymėjimas yra panaikinamas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siekiant sudaryti teisines prielaidas kuo anksčiau pradėti įmonių restruktūrizavimą ir atsižvelgiant į Pasaulio banko tyrimo „Doing Business“ verslo aplinkos nemokumo srityje vertinimo metodiką, pagal kurią nemokumo reguliavimo kokybės įvertis didėja, jei teisinis reguliavimas suteikia galimybę kreditoriams inicijuoti įmonės restruktūrizavimą, Projekte siūloma nustatyti, kad įmonės restruktūrizavimo iniciatyvos teisę turi ne tik pati įmonė, bet ir kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, ir siekiantis, kad būtų pradėtas įmonės restruktūrizavimas, kreipiasi į įmonę su reikalavimu įvykdyti prievolę, o jeigu įmonė jos įvykdyti negali, siūlydamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos prievolėms vykdyti. Prievolei įvykdyti arba susitarimui dėl pagalbos prievolėms vykdyti sudaryti kreditorius nustato ne trumpesnį kaip 30 kalendorinių dienų laikotarpį nuo kreipimosi įteikimo įmonei dienos. Jeigu per šį laikotarpį kreditorius nesudaro susitarimo dėl pagalbos prievolėms vykdyti, kreditorius (kreditoriai), kurio pradelsti reikalavimai įmonei viršija 10 teisės aktuose nustatytų minimalių mėnesinių algų, įgyja teisę kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos įmonei iškėlimo.

Pradelstų reikalavimų dydžio nustatymas grindžiamas tuo, kad restruktūrizavimas neturėtų būti naudojamas pakeisti Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtintoms individualioms prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonėms. Pažymėtina, kad Jungtinių Tautų tarptautinės prekybos teisės komisijos UNCITRAL Nemokumo teisės teisėkūros gairėse (toliau – UNCITRAL Nemokumo teisėkūros gairės) taip pat nurodoma, kad atsižvelgiant į vieną svarbiausių restruktūrizavimo tikslų – padidinti turto vertę ir dėka verslo struktūrinių pokyčių tęsiamos ūkinės komercinės veiklos padidinti kreditorių reikalavimų tenkinimo galimybes, yra labai pageidautina, kad teisė inicijuoti įmonės restruktūrizavimą nebūtų suteikiama išimtinai tik pačiai įmonei. Atsižvelgiant į Rekomendacijos nuostatą, kad restruktūrizavimo metu kuo daugiau veiksmų būtų galima atlikti nesikreipiant į teismą, o teismas būtų pasitelkiamas tik tais atvejais, kai tai būtina ir proporcinga siekiant apginti kreditorių teises ir kitų suinteresuotųjų šalių, kurias paveiktų restruktūrizavimo planas, interesus, Projekte siūloma nustatyti, kad asmuo, siekiantis, kad būtų pradėtas įmonės restruktūrizavimas, privalo kitai šaliai pasiūlyti sudaryti susitarimą dėl pagalbos prievolėms vykdyti. Jeigu per nustatytą terminą susitarimas dėl pagalbos prievolėms vykdyti nesudaromas, asmuo įgyja teisę kreiptis į teismą dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Projekte siūloma nustatyti, kad susitarimą dėl pagalbos prievolėms vykdyti, sudarytų įmonė ir kreditoriai, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms dėl šių kreditorių įmonei suteikiamos pagalbos prievolėms vykdyti šis susitarimas turės įtakos.

Apie sudarytą susitarimą dėl pagalbos prievolėms vykdyti įmonės valdymo organas turėtų pranešti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, tačiau ši informacija nebūtų vieša, taip sudarant prielaidas įmonei išlaikyti konfidencialumą. Jeigu susitarimas dėl pagalbos prievolėms vykdyti nevykdomas arba netinkamai vykdomas, įmonė arba kreditorius (kreditoriai), kurio pradelsti reikalavimai įmonei viršija 10 teisės aktuose nustatytų minimalių mėnesinių algų, įgytų teisę pateikti pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo nesilaikant ĮRĮ nustatytos tvarkos ir terminų. Tokiu atveju prie pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo turi būti pridėtas susitarimas dėl pagalbos prievolėms vykdyti ir įrodymai pagrindžiantys, kad jis yra nevykdomas arba vykdomas netinkamai. Atsižvelgiant į Audito ataskaitoje pateiktą rekomendaciją ir siekiant užtikrinti teismui ir kreditoriams teikiamų duomenų patikimumą, Projekte taip pat siūloma įtvirtinti reikalavimą įmonei kartu su pareiškimu teismui dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikti ir įmonės turto vertinimo ataskaitą. Siekiant padidinti galimybės restruktūrizuotis prieinamumą kuo didesniam įmonių skaičiui, Projekte siūloma atsisakyti nuostatos, kad bankrutuojanti įmonė negali būti restruktūrizuojama.

Teismai ne kartą yra pažymėję, kad pagrindinis vaidmuo vertinant tikslingumą siekti išsaugoti laikinų finansinių sunkumų turintį subjektą kaip veikiantį rinkos dalyvį tenka įmonės kreditoriams (pavyzdžiui, Lietuvos apeliacinio teismo bylos 2–904/2011, 2–970/2011, 2–1524/2011), todėl Projekte siūloma neapriboti įmonės galimybių tartis su kreditoriais, kaip pagrindiniais restruktūrizavimo proceso naudos gavėjais, ir kartu ieškoti įmonės finansinę būklę gerinančių sprendimų. Bankrutuojančių įmonių restruktūrizavimo ypatumai būtų nustatyti Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme. Kartu siekiant apriboti įmonių piktnaudžiavimo restruktūrizavimo procesu galimybes, Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu įmonei restruktūrizavimo byla buvo nutraukta, nes restruktūrizavimo planas nustatytais terminais buvo nepateiktas, nevykdomas, pateikto restruktūrizavimo plano teismas nepatvirtino arba nepateiktas restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktas ir nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos praėjo mažiau kaip 5 metai, tokiai įmonei restruktūrizavimo byla pakartotinai  gali būti iškelta tik supaprastinta tvarka. Restruktūrizavimo ir bankroto procesų inicijavimo santykio aiškumo užtikrinimui Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu pareiškimas teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikiamas tuo metu, kai teisme nagrinėjamas pareiškimas dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo, tačiau teismo nutartis iškelti bankroto bylą dar nepriimta, pareiškimas teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo perduodamas nagrinėti pareiškimą dėl įmonės bankroto bylos iškėlimo nagrinėjančiam teismui. Bankroto ir restruktūrizavimo bylų nagrinėjimo sujungimas leis mažinti teismo išlaidas bei užtikrins išsamios informacijos apie įmonę sukaupimą ir analizę.

Atsižvelgiant į Rekomendacijoje įtvirtintą siekį mažinti restruktūrizavimo išlaidas ir į nuostatą, kad teismo skiriamas restruktūrizavimo tarpininkas ar prižiūrėtojas neturėtų būti privalomas, o kiekvienu konkrečiu atveju teismas turėtų spręsti ar tai būtina, Projekte siūloma nustatyti, kad įmonės restruktūrizavimą vykdant teismo tvarka restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimas nėra privalomas. UNCITRAL Nemokumo teisėkūros gairėse pažymima, kad tais atvejais kai įmonės restruktūrizavimo metu įmonės valdymo organai išlaiko įmonės kontrolę ir nėra paskiriamas restruktūrizavimo administratorius, tuomet jo funkcijas įgyvendina pati įmonė. Atsižvelgiant į tai Projekte siūloma nustatyti, kad jeigu restruktūrizavimo administratorius nėra paskirtas, jo teises ir pareigas mutatis mutandis įgyvendina įmonės valdymo organas. Prašyti paskirti restruktūrizavimo administratorių gali įmonė ar kreditorius teikdami pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. Restruktūrizavimo metu kreiptis dėl restruktūrizavimo administratoriaus paskyrimo ar atstatydinimo, taip pat siūlyti teismui restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrą, turi teisę restruktūrizuojama įmonė, kreditorių susirinkimas arba kreditorius (kreditoriai), kurių teismo patvirtinti reikalavimai vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos.

Restruktūrizavimo administratorius gali būti skiriamas laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos ar (ir) laikotarpiui nuo teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos iki teismo sprendimo patvirtinti restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą ir baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą dienos. Dėl restruktūrizavimo administratoriaus vykdomos veiklos ir atliekamų funkcijų jo teisinis statusas pasižymi tam tikra specifika, todėl viešųjų juridinių asmenų (pavyzdžiui, asociacijų, labdaros ir paramos fondų, daugiabučių gyvenamųjų namų, garažų ar sodininkų bendrijų, šeimynų ir kt.) veiklos tikslai nesuderinami su restruktūrizavimo administratoriaus veiklos tikslais. Atsižvelgiant į tai, kad privatus ir viešas juridinis asmuo skiriasi ne tik veiklos tikslais, bet ir teisnumo apimtimi, sandorių, sudarytų pažeidžiant valdymo organų kompetenciją, pasekmėmis, įmonės, kurios restruktūrizavimo administratorius yra viešasis juridinis asmuo, kreditorių teisių apsauga dėl šio administratoriaus veiklos yra mažiau užtikrinta nei tuo atveju, jeigu restruktūrizavimo administratorius būtų privatus juridinis asmuo. Projekte siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimo administratoriumi gali būti paskirtas ne bet koks Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, o privatus Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo.

Pažymėtina, kad 2015 metų gruodžio 1 d. duomenimis, viešųjų juridinių asmenų, įtrauktų į Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašą, nėra. ĮRĮ nustatyta, kad n uo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti restruktūrizavimo planą priėmimo dienos draudžiama vykdyti visas pinigines prievoles, neįvykdytas iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, įskaitant palūkanų, netesybų ir privalomųjų įmokų mokėjimą, išieškoti skolas iš šios įmonės teismo ar ne ginčo tvarka, nustatyti priverstinę hipoteką, servitutus, uzufruktą, įskaityti reikalavimus, įkeisti, parduoti ar kitaip perduoti įmonės turtą, reikalingą įmonės veiklai tęsti, taip pat sustabdomas netesybų ir palūkanų už visų įmonės prievolių, susidariusių iki teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos, skaičiavimas, ir išieškojimas pagal vykdomuosius dokumentus ir reikalavimų įskaitymas (toliau – sustabdymo laikotarpis). Projekte siūloma nustatyti, kad teismas gali priimti nutartį leisti netaikyti visų ar dalies šių nuostatų, jeigu tai palengvintų sprendimo dėl restruktūrizavimo plano priėmimą, ir dėl to kreipiasi restruktūrizavimo administratorius arba įmonės valdymo organas. Rekomendacijoje pažymima, kad sustabdymo laikotarpis turėtų deramai atitikti ir skolininko, ir kreditorių interesus, todėl atsižvelgiant į pastarųjų metų reformų valstybėse narėse patirtį sustabdymo laikotarpis turėtų būti nustatomas įvertinant numatomo restruktūrizavimo sudėtingumą ir neturėtų viršyti 4 mėnesių, o jeigu derantis dėl restruktūrizavimo plano daroma akivaizdi pažanga jis gali būti pratęstas, bet negali viršyti 12 mėnesių.

Atsižvelgiant į tai, Projekte siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimo plano projektas turi būti pateiktas tvirtinti teismui ne vėliau kaip per 4 mėnesius nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Teismas restruktūrizavimo administratoriaus arba įmonės valdymo organo prašymu, jei pagrindžiama akivaizdi pažanga svarstant restruktūrizavimo plano projektą, ir tam pritaria kreditorių susirinkimas, turi teisę pratęsti nustatytą terminą. Atsižvelgiant į šiuo metu galiojančias ĮRĮ nuostatas ir siekį, kad restruktūrizavimo procesas būtų operatyvus ir būtų išvengta piktnaudžiavimo šiuo etapu įmonei suteikiamomis prievolių vykdymo sustabdymo galimybėmis, Projekte siūloma nustatyti, kad bendras restruktūrizavimo plano projekto pateikimo teismui terminas negali viršyti 7 mėnesių nuo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Siekiant užtikrinti įmonės ir kreditorių interesų pusiausvyrą, Projekte siūloma išsamiau sureguliuoti restruktūrizavimo plano turinį ir aiškiai apibrėžti atvejus, kuomet teismas netvirtina restruktūrizavimo plano.

Atsižvelgiant į Audito ataskaitoje pateiktą rekomendaciją, siekiant didinti sėkmingai baigtų restruktūrizavimo procesų skaičių, numatyti priemones, kurios užtikrintų kokybišką restruktūrizavimo plano parengimą, Projekte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina metodiką, pagal kurią turės būti rengiami restruktūrizavimo planai, taip pat, kad teismas priima nutartį netvirtinti restruktūrizavimo plano, jeigu buvo pažeisti ĮRĮ nustatyti reikalavimai restruktūrizavimo plano turiniui, pritarimo jam procedūros ar restruktūrizavimo planas teismui nepateiktas laiku;  jeigu dėl restruktūrizavimo plano projekte nustatytų priemonių šio plano projektui nepritarusių kreditorių teisė į jų reikalavimų vykdymą sumažėtų labiau negu tuo atveju, jei įmonė nebūtų restruktūrizuojama; jeigu restruktūrizuojamos įmonės verslo plane numatytos naujo finansavimo priemonės nėra būtinos restruktūrizavimo planui įgyvendinti ir nepagrįstai riboja restruktūrizavimo plano projektui nepritarusių kreditorių interesus; jeigu restruktūrizavimo plano projekte nustatytos priemonės akivaizdžiai nepadės įmonei išvengti bankroto ir išsaugoti bei plėtoti veiklą ir jeigu nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos iki teismo nutarties dėl restruktūrizavimo plano priėmimo dienos įmonė nemoka einamųjų įmokų. Rekomendacijoje yra numatyta, kad siekiant pagerinti sėkmingo restruktūrizavimo tikimybę ir atitinkamai padidinti gelbėjamų perspektyvių įmonių skaičių, teisės aktuose turėtų būti nustatyta, kad sprendimą dėl restruktūrizavimo plano turėtų priimti kreditoriai, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms restruktūrizavimo planas turės įtakos.

Pabrėžtina, kad iš visų įmonės kreditorių išskyrimas tik tų kreditorių, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms dėl įmonei suteikiamos pagalbos prievolėms vykdyti restruktūrizavimo planas turės įtakos, yra sąlygotas taip pat ir Pasaulio banko atliekamo tyrimo „Doing Business“ metodikos nuostatos, kad reguliavimas nustatantis, kad dėl restruktūrizavimo plano turi balsuoti tik tie kreditoriai, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms restruktūrizavimo planas turės įtakos, atskirose kreditorių grupėse, turi teigiamą poveikį verslo aplinkai šalyje. Taip pat pažymėtinos UNCITRAL Nemokumo teisėkūros gairių rekomendacijos, kad nemokumo teisė turėtų nustatyti, kad kai restruktūrizavimo plane nėra numatytas tam tikrų kreditorių (ar jų grupių) civilinių teisių pakeitimas, tokie kreditoriai (ar jų grupės) neturėtų balsuoti dėl plano patvirtinimo. Šiuo diferencijuotu teisiniu reguliavimu, kai dėl restruktūrizavimo plano balsuoja tik tiek kreditoriai, kurie teikia pagalbą įmonei prievolėms vykdyti, siekiama sudaryti prielaidas lengviau priimti sprendimą dėl įmonės restruktūrizavimo ir užtikrinti didesnę restruktūrizavimo plano sėkmingo įgyvendinimo tikimybę, tačiau kartu išlaikant kreditorių, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms restruktūrizavimo planas neturės įtakos, interesų apsaugą. Be to, Rekomendacijoje taip pat yra siūloma teisės aktuose turėtų nustatyti, kad sprendimą dėl restruktūrizavimo plano priimtų kreditoriai grupėse pagal atitinkamus interesus. Mažiausiai turėtų būti numatytos skirtingos kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), ir tokio užtikrinimo neturinčių kreditorių grupės.

Toks pat siūlymas yra pateiktas ir Audito ataskaitoje bei Pasaulio banko atliekamo tyrimo „Doing Business“ metodikoje. Dėl skirtingų kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindų ir kitų teisinių aplinkybių, kreditorių padėtis ir interesai įmonių restruktūrizavimo procese nėra tapatūs. Reikalavimas balsuoti kreditorių grupėse leidžia geriau užtikrinti kreditorių lygiateisiškumą ir jų interesų apsaugą, ypač smulkiųjų kreditorių atžvilgiu. Be to, kreditorių skirstymas į grupes užtikrina lygiateisiškumo reikalavimo laikymąsi, kad kreditoriai, turintys vienodo pobūdžio reikalavimus, būtų traktuojami vienodai. Atsižvelgiant į tai, Projekte siūloma nustatyti, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui balsuoja kreditoriai, kurių civilinėms teisėms ir (ar) pareigoms dėl įmonei suteikiamos pagalbos prievolėms vykdyti restruktūrizavimo planas turės įtakos, grupėse. Kreditorių grupės yra išskiriamos pagal objektyvius požymius, grindžiančius jų interesų skirtingumą. Vieną grupę sudaro kreditoriai, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu ir (ar) hipoteka, antrą grupę sudaro kreditoriai – valstybės institucijos, trečią grupę

  • kiti kreditoriai. Valstybės institucijos, atstovaujančios valstybei kaip kreditoriui, išskirtos į atskirą kreditorių grupę, atsižvelgiant į problemas, su kuriomis jos susiduria įmonių restruktūrizavimo metu dėl savo kitų kreditorių atžvilgiu išskirtinės padėties. Pažymėtina, kad valstybę kaip kreditorių atstovaujančių valstybės institucijų interesų pobūdis pasižymi specifiškumu, sąlygotu tuo, kad jos atstovauja viešą interesą, dažniausiai neturi pasirinkimo teisės tapti kreditoriumi ar ne, be to, jų mokestinių nuolaidų įmonei suteikimas prilyginamas valstybės pagalbai, kuri yra reguliuojama

Europos Sąjungos teisės. Vyriausiasis administracinis teismas byloje Nr.

A6-1845/2006 yra pažymėjęs, kad mokesčių surinkimas yra susijęs su viešojo intereso apsauga, nes taip yra gaunama lėšų visos visuomenės poreikiams tenkinti. Be to, valstybės institucijos, tokios kaip Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos ar Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba neturi pasirinkimo, kaip kiti kreditoriai, atsisakyti teikti prekes ar paslaugas įmonei, jei mano, kad įmonė negalės už tai atsiskaityti. Įmonei nemokant privalomųjų įmokų į valstybės biudžetą, šias įmokas administruojančios valstybės institucijos automatiškai tampa kreditoriais. Taip pat labai svarbu pažymėti, kad valstybės reikalavimų vykdyti prievolę atsisakymas, atidėjimas ar pan. yra laikomas valstybės pagalba ūkio subjektams, kuri yra reglamentuojama Europos Sąjungos teisės aktų nuostatomis (tam tikrais atvejais turi būti gautas Europos Komisijos leidimas teikti valstybės pagalbą). Neišskyrus valstybės institucijų į atskirą kreditorių grupę galimos situacijos, kai kiti kreditoriai nuspręs, kad valstybė turi suteikti nuolaidas įmonei, o pagal Europos Sąjungos teisės aktus tai bus laikoma valstybės pagalbos teikimu. Esant valstybės pagalbos teikimo reikalavimų pažeidimams (pvz., nesikreipta dėl leidimo į Europos Komisiją, negautas Europos Komisijos leidimas ar pan.), Lietuvai bus taikomos atitinkamos sankcijos. Projekte siūloma nustatyti, kad kreditoriai grupėse taip pat balsuotų ir dėl kitų aiškiai Projekte apibrėžtų svarbiausių su įmonės restruktūrizavimu susijusių klausimų, tai yra dėl kreipimosi į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, išskyrus tuos atvejus, kai restruktūrizavimo planas yra nevykdomas arba netinkamai vykdomas, dėl pritarimo restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktui, dėl pritarimo restruktūrizavimo plano projektui, kai kreipiamasi dėl restruktūrizavimo supaprastinta tvarka.

Tais atvejais, kai ilgiau nei 3 mėnesius nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas arba nemokamos einamosios įmokos, Projekte siūloma suteikti teisę kreditorių susirinkimui kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo, jeigu tam pritaria bent vienos grupės kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 1/2 visų teismo patvirtintų tos grupės kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Tokiu reguliavimu siekiama užtikrinti kreditorių galimybę kuo anksčiau reaguoti į pasikeitusias įmonės finansines aplinkybes ir ieškoti būdų savo interesams apsaugoti. Atsižvelgiant į tai, kad įtvirtinus reikalavimą, kad dėl svarbiausių restruktūrizavimo metu kylančių klausimų reikės gauti kiekvienos kreditorių grupės pritarimą, bus sudėtingiau surasti bendrą visas puses tenkinantį sprendimą, Projekte siūloma sumažinti sprendimui priimti reikalaujamą sprendimui pritariančių kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos dydį nuo 2/3 iki 1/2 visų teismo patvirtintų kiekvienos kreditorių grupės kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos. Pažymėtina, kad tiek Europos Komisijos rekomendacija, tiek UNCITRAL Nemokumo teisėkūros gairės nurodo, kad restruktūrizavimo planui turėtų pritarti kreditorių dauguma, tačiau daugumos dydžio reikalavimai nėra įtvirtinti.

Europos Komisijos 2014 metais atliktoje studijoje dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą – valstybių narių galiojančių nuostatų ir praktikos palyginamoji teisinė analizė

  • pažymėta, kad Europos Sąjungos valstybėse narėse yra didelė kreditorių daugumos restruktūrizavimo planui patvirtinti dydžio įvairovė, kuriai paprastai būdingas paprastos arba kvalifikuotos daugumos reikalavimas. Europos Sąjungoje 1/2 kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos reikalavimą dėl pritarimo restruktūrizavimo plano turi tokios šalys kaip Belgija, Suomija, Vokietija,

Italija, Ispanija ( European Commission, Study on a new approach to business failure and insolvency – Comparative legal analysis of the Member States‘ relevant provisions and practices, 2014 ). Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatos, kurios pasižymi restruktūrizavimo procesui būdingais požymiais, taip pat numato, kad kreditorių susirinkimo sprendimas dėl pritarimo fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo planui laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos (25 straipsnio 6 dalis).

Siekiant užtikrinti restruktūrizuojamai įmonei galimybę tęsti veiklą galiojančiame ĮRĮ yra įtvirtinta galimybė neparduoti įkeisto turto, o įkaito turėtojo pirmenybę tenkinti savo reikalavimus išieškant įsiskolinimą iš hipotekos ar įkeitimo objekto kompensuoti nustatant, kad tuomet įkaitą turinčio kreditoriaus reikalavimai tenkinami pirmąja eile neviršijant įkeisto turto vertės, nes įkaito turėtojas savo pirmenybės teise nesinaudoja ne savo, o įmonės naudai, tam, kad įmonės restruktūrizavimas išvis būtų įmanomas. Pažymėtina, kad šis sprendimas priimamas kreditoriams balsuojant dėl restruktūrizavimo plano vadovaujantis Projekte siūlomomis balsavimo nuostatomis. Užtikrinant įmonės restruktūrizavimo skaidrumą ir kreditorių bei kitų suinteresuotų asmenų interesų apsaugą, Projekte siūloma nustatyti restruktūrizavimo administratoriui pareigą periodiškai teikti ataskaitą apie restruktūrizavimo plano vykdymo eigą, taip pat detalizuojamas šios ataskaitos turinys, terminai per kiek laiko restruktūrizavimo administratorius turi pateikti papildomą informaciją, jei jos buvo pareikalauta.

Įmonės valdymo organui ir restruktūrizavimo administratoriui įtvirtinama pareiga įmonei restruktūrizavimo metu tapus nemokiai, nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po to, kai įmonė tapo nemoki, apie tai informuoti atitinkamai restruktūrizavimo administratorių arba įmonės valdymo organą, kreditorių susirinkimą ir įmonės dalyvių susirinkimą ir kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos nutraukimo ir bankroto bylos įmonei iškėlimo. Taip pat Projekte siūloma nustatyti išsamesnes kreditorių susirinkimo sušaukimo ir sprendimų priėmimo taisykles, sudaryti galimybę kreditoriams iš anksto balsuoti raštu elektroninių ryšių priemonėmis, jeigu užtikrinamas perduodamos informacijos saugumas ir galima nustatyti kreditoriaus tapatybę. Siekiant užtikrinti savalaikį privalomųjų įmokų mokėjimą, Projekte įtvirtinta mokesčių administratoriaus teisė bet kuriuo įmonės restruktūrizavimo metu atlikti priešpriešinių vienarūšių reikalavimų įskaitymą pagal mokesčių įstatymuose nustatytas mokesčio permokos (skirtumo) įskaitymo nuostatas.

Restruktūrizavimas suteikia įmonėms galimybę finansinius sunkumus spręsti ankstyvajame laikotarpyje, kai dar galima išvengti bankroto ir užtikrinti verslo tęstinumą, tačiau siekiant išvengti piktnaudžiavimo šia galimybe, Projekte siūloma nustatyti, kad teismas priimdamas nutartį nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu nustatytais terminais nepateikiamas restruktūrizavimo planas; restruktūrizavimo administratorius arba kreditorių susirinkimas pateikia teismui įrodymus, kad nevykdomas arba netinkamai vykdomas restruktūrizavimo planas; pasibaigus teismo nustatytam restruktūrizavimo plano įgyvendinimo terminui, nepateikiamas šio plano įgyvendinimo aktas; teismas nepatvirtina restruktūrizavimo plano, ir jeigu yra kitų Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatyme nurodytų bankroto bylos iškėlimo sąlygų, ta pačia nutartimi sprendžia ir įmonei bankroto bylos iškėlimo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka klausimą. Atsižvelgiant į tai, teismo nutarties iškelti ar atsisakyti iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo, atsiliepimo į atskiruosius skundus pateikimo terminai yra suderinti su Įmonių bankroto įstatyme nustatytais terminais. Pagrindinės civilinės atsakomybės draudimo sąlygos, minimali privalomojo draudimo suma, draudimo objektas, draudžiamasis įvykis turi būti nustatyti įstatyme, todėl pagal analogiją su Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymu ir Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymu siūloma ĮRĮ papildyti restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės draudimo nuostatomis. Šios nuostatos šiuo metu yra įtvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. sausio 17 d. nutarime Nr.

41 „Dėl Restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės

atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“. Šių nuostatų sklandžiam pereinamajam taikymui, atitinkamai yra papildytos Projekto baigiamosios nuostatos. Pagrindinė Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos paskirtis yra rengti šių administratorių kvalifikacijos įvertinimo egzaminą, todėl siūloma šią komisiją pavadinti Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių egzaminų komisija, o atestavimo programas pervadinti egzaminų programomis. Atsižvelgiant į tai, kad restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimu yra patvirtinama asmens atitinkama kvalifikacija ir į tai, kad jis galioja neterminuotai (ĮRĮ 18 straipsnio 2 dalis), siūloma atsisakyti restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo galiojimo panaikinimo. Fiziniams asmenims teisė teikti restruktūrizavimo administravimo paslaugas panaikinama taip pat kaip ir juridiniams asmenims – išbraukiant juos iš Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo (toliau – Sąrašas), todėl Projekte fizinių asmenų išbraukimo iš Sąrašo pagrindai patikslinami atsižvelgiant į pažymėjimo galiojimo panaikinimo pagrindus, kurių Projekte yra atsisakoma. Šių reguliavimo pakeitimų sklandžiam pereinamajam taikymui, atitinkamai yra papildytos Projekto baigiamosios nuostatos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatyme nurodytu aiškumo principu ir atsižvelgiant į tai, kad ĮRĮ dėstomas nauja redakcija, Projekte siūloma patikslinti ĮRĮ struktūrą, kad nustatytas teisinis reguliavimas būtų nuoseklus, glaustas ir suprantamas. 5.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio

vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Numatomo teisinio reguliavimo neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomas reguliavimas leis užtikrinti lankstesnes bei veiksmingesnes perspektyvių įmonių restruktūrizavimo procedūras, siekiant išvengti įmonių nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimto įstatymo įgyvendinimas siejamas su teigiama įtaka verslo sąlygoms ir verslo plėtrai. Lankstesnės ir mažesnių išlaidų reikalaujančios įmonių restruktūrizavimo procedūros tikėtina skatins įmones susidūrus su finansiniais sunkumais ar numatant, kad artimoje ateityje su jais susidurs, kuo anksčiau pradėti ieškoti įmonės finansinę būklę gerinančių sprendimų, kai dar galima išvengti nemokumo ir užtikrinti verslo tęstinumą. Tai turėtų teigiamą įtaką kreditoriams, darbuotojams, įmonių dalyviams ir apskritai visai šalies ekonomikai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Siekiant užtikrinti sisteminį požiūrį į nemokumo procesų reguliavimą ir atsižvelgiant į tai, kad Projekte siūloma sudaryti teisines prielaidas bankrutuojančiai įmonei pradėti restruktūrizavimą, kartu turi būti keičiamas ir Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymas. 9.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis

Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Įgyvendinant priimtą įstatymą bus keičiami šie teisės aktai:

sausio 17 d. nutarimas Nr. 41 „Dėl Restruktūrizavimo administratoriaus profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių patvirtinimo“. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 3 d. nutarimas Nr. 831 „Dėl Valstybės institucijų įgaliotų asmenų atstovavimo įmonių bankroto ir restruktūrizavimo procesuose tvarkos aprašo patvirtinimo“. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. vasario 15 d. nutarimas Nr. 239 „Dėl kreditorių reikalavimų, kylančių iš piniginių prievolių, atsisakymo, vykdymo terminų atidėjimo ir piniginės prievolės pakeitimo kita prievole, kai įmonei iškelta restruktūrizavimo byla, kai bankrutuojanti įmonė sanuojama arba su ja sudaroma taikos sutartis, taisyklių patvirtinimo“. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. vasario 27 d. nutarimas Nr. 179 „Dėl Teismo skiriamo fizinio asmens bankroto administratoriaus kandidatūros siūlymo teismui taisyklių patvirtinimo“. 5. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2011 m. balandžio 29 d. Nr.

Nr. 4-281 įsakymas „Dėl Restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo išdavimo ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių bei Bankroto administratoriaus pažymėjimo ir bankroto administratoriaus padėjėjo pažymėjimo išdavimo ir įmonių bankroto administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo sudarymo taisyklių patvirtinimo“. 6. Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2007 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. 4-107 „Dėl Bankroto ir

restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“. 7. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2007 m. kovo 23 d. įsakymas Nr. 4-108 „Dėl Bankroto ir restruktūrizavimo administratorių atestavimo komisijos sudėties patvirtinimo“. 8. Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. gruodžio 2 d. įsakymas Nr. 4-886 „Dėl Restruktūrizavimo administratorių veiklos priežiūros taisyklių patvirtinimo“. 9. Lietuvos Respublikos ūkio ministro

2014 m. liepos 7 d. įsakymas Nr. 4-464 „

Dėl Asmenų, siekiančių teikti įmonių bankroto ir įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas laikinai (vienkartinai) ar įsisteigus Lietuvos Respublikoje, profesinės kvalifikacijos pripažinimo“. Įgyvendinant priimtą įstatymą bus priimti šie teisės aktai:

1. Projekto 22 straipsnio 6

dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos įsakymas dėl ataskaitos apie restruktūrizavimo plano vykdymą turinio patvirtinimo. 2. Projekto 22 straipsnio 6 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos įsakymas dėl r estruktūrizavimo plano rengimo metodikos patvirtinimo. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės, taip pat šių lėšų nebus sutaupyta. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui

įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. ĮRĮ pakeitimo projekto reikšminiai žodžiai: „restruktūrizavimas“, „restruktūrizavimo administratorius“, „susitarimas dėl pagalbos prievolėms vykdyti“, „bankroto ir restruktūrizavimo administratorių egzaminų komisija“, „kreditorių grupės“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra.

Teisės departamento išvada

2015-12-31 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Į

MONIŲ

RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMO

NR. IX-218

PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

2016-01-18 Nr. XIIP-3943 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teis ės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo

įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 1 dalyje nustatomos imperatyvios sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimas. Pastebėtina, jog aptariamos straipsnio dalies 5 punkte nustatoma sąlyga, kad įmonės restruktūrizavimas gali būti pradėtas tik, jei „ nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai“, neturėtų būti formuluojama imperatyviai , ir priskiriama prie būtinų sąlygų įmonei restruktūrizuoti, kadangi tik nedaugelis įmonių atitiktų tokią sąlygą. Siūlytina nuostatą koreguoti, pavyzdžiui, papildant žodžiais „Tais atvejais, kai buvo priimtas teismo sprendimas baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutartis nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą ir“

2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma

nustatyti, jog įmonės restruktūrizavimo iniciatyvos teisę turi kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu šioje nuostatoje nereikėtų aptarti atvejų, kai kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę dalimis ir dalies prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Iš teikiamos nuostatos turinio nėra aišku, ar tokiais atvejais kreditorius turėtų restruktūrizavimo iniciatyvos teisę. Pastebėtina, jog prievolės vykdymas dalimis dažniausiai nustatomas kai prievolė yra labai didelė, todėl svarstytina, ar tokie atvejai neturėtų būti aptariami teikiamoje nuostatoje. 3.

3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma

nustatyti, jog į monė, siekianti, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, kreipiasi į kreditorius, kuriems prievolių įvykdymo terminai yra suėję, siūlydama sudaryti susitarimą dėl pagalbos įmonei prievolėms vykdyti. Manytina, jog teikiama nuostata stokoja aiškumo. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant užtikrinti kreditorių interesus žinoti tikrą įmonės finansinę padėtį bei įmonėms, siekiančioms restruktūrizavimo, sudaryti realią galimybę pasinaudoti įstatyme nustatoma galimybe inicijuoti restruktūrizavimą, nereikėtų teikiamoje įstatymo nuostatoje, ar atskiroje straipsnio dalyje, nustatyti reikalavimus, taikytinus įmonės kreipimuisi į kreditorius. Pavyzdžiui, nurodant koks įmonės organas turi teisę priimti sprendimą dėl įmonės kreipimosi į kreditorius dėl įmonės restruktūrizavimo, ar nustatant reikalavimą, jog prie įmonės kreipimosi turėtų būti pridėti tam tikri finansiniai įmonės dokumentai, atskleidžiantys įmonės finansinę padėtį ir skolas kitiems kreditoriams bei pateikiama kita būtina informacija, kad kreditorius nedelsiant galėtų įvertinti įmonės padėtį ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. 4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, jog k reditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, siekiantis, kad būtų pradėtas įmonės restruktūrizavimas, kreipiasi į įmonę „su reikalavimu įvykdyti prievolę, kartu siūlydamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos įmonei prievolėms vykdyti, jeigu įmonė prievolės įvykdyti negali“. Pastebėtina, jog iš teikiamos nuostatos turinio galima daryti išvadą, jog visi kreditoriai, siekiantys, kad būtų pradėtas įmonės restruktūrizavimas privalomai turės siūlyti įmonei sudaryti susitarimą dėl pagalbos įmonei prievolėms vykdyti. Teikiamos nuostatos turinys kelia abejonių dėl kreditoriaus teisių ribojimų.

Nėra aišku, kodėl net tais atvejais, kai siūlymas dėl pagalbos įmonei prievolėms vykdyti neatitinka kreditoriaus interesų, kreditorius vis vien turėtų teikti tokį pasiūlymą. Be to, pastebėtina, jog pasiūlymas visuomet galėtų būti suformuluotas taip, jog jokia įmonė su tokiu pasiūlymu nesutiktų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, svarstytina galimybė aptariamą pasiūlymą nustatyti tik kaip alternatyvą, o ne kaip imperatyvaus reikalavimo dalį. 5. Keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad už įmonės restruktūrizavimo metmenų parengimą atsakingas įmonės vienasmenis ar kolegialus valdymo organas . Pažymėtina, kad iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų lieka neaišku, kuriais atvejais metmenis privalėtų parengti vienasmenis, o kuriais – kolegialus valdymo organas. Nėra aišku, ar konkretus įmonės organas, kuris rengtų reorganizavimo metmenis, turėtų būti nustatytas įmonės steigimo dokumentuose, ar sprendimą, kuriuo vienam ar kitam įmonės valdymo organui būtų pavedama parengti metmenis, turėtų priimti įmonės dalyvių susirinkimas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. 6. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio

3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo

nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia įmonei, kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, antstoliams, nurodytiems šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 5 punkte, ir juridinių asmenų registro tvarkytojui“ (pabraukta mūsų).

Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, 20 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio 9 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 41 straipsnio 5 dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad  šiuose straipsniuose nurodytiems asmenims turėtų būti pateikiamos teismo procesinių dokumentų (teismo nutarčių, sprendimų) kopijos. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio proceso kodekso 275 straipsnyje ir kituose kodekso straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą asmenims paprastai yra įteikiamos teismo sprendimų ir kitų teismo procesinių dokumentų patvirtintos kopijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar aukščiau nurodytų keičiamo įstatymo straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti. 7. Keičiamo įstatymo  9 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad informaciją apie tai, kad priimta nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą teismas privalo paskelbti specialioje interneto svetainėje. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėta informacija turėtų būti skelbiama teismo, nagrinėjančio pareiškimą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, specialioje interneto svetainėje, ar keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuriai įstatymu būtų nustatyta pareiga savo interneto svetainėje skelbti duomenis apie įmonių restruktūrizavimo procesus.

Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. 8. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,atskirasis skundas dėl nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos. Atsiliepimai į atskiruosius skundus gali būti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos gavimo dienos. Jei nėra kitų įrodymų, atskirojo skundo kopija laikoma gauta po 3 darbo dienų nuo atskirojo skundo išsiuntimo byloje dalyvaujantiems asmenims dienos”. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 335 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Teismas, gavęs atskirąjį skundą, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, gali priimti nutartį ir nustatyti ne trumpesnį nei 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams šalinti. Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo pagal teismo nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną. Kai atskirojo skundo trūkumai būtų ištaisyti, dalyvaujantys byloje asmenys per 7 dienas turėtų teisę pateikti teismui atsiliepimus į atskirąjį skundą. Tik po to atskirasis skundas su visais priedais būtų siunčiamas apeliacinės instancijos teismui.

Kyla abejonių, ar teismas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes,  per 14 kalendorinių dienų terminą, kuris būtų skaičiuojamas nuo atskirojo skundo gavimo dienos, suspėtų tokį skundą išnagrinėti. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad skundo išnagrinėjimo terminas skaičiuojamas ne nuo skundo gavimo, bet nuo jo priėmimo dienos arba bylos su atskiruoju skundu gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. 9. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje prieš skaičių ir žodį ,,13 straipsnio“ reikėtų įrašyti žodžius ,,šio įstatymo“. 10. Atkreipiame dėmesį, kad iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio 1-7 dalių nuostatų turinio seka, kad šiame straipsnyje siūloma nustatyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui tvarką. Tuo tarpu iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio pavadinimo seka, kad 19 straipsnyje turėtų būti reglamentuojamas pritarimas ne restruktūrizavimo plano projektui, bet restruktūrizavimo planui. Atkreipiame dėmesį, kad restruktūrizavimo plano projektas taptų restruktūrizavimo planu tik tuomet, kai jį, vadovaujantis projektu siūlomomis keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, patvirtintų teismas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 19 straipsnio pavadinimo nereikėtų patikslinti. 11. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimo administratoriumi galėtų būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas privatus juridinis asmuo , įgijęs teisę teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas projektu keičiamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pagal projektu siūlomas nuostatas įmonių restruktūrizavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje galėtų teikti tik Lietuvos Respublikoje įregistruoti privatūs juridiniai asmenys.

Tuo tarpu, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kitų valstybių narių ne tik privatūs, bet ir viešieji juridiniai asmenys turėtų teisę Lietuvos Respublikoje teikti aukščiau nurodytas paslaugas, jeigu jos teikiamos laikinai arba vienkartinai. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar kitų valstybės narių juridiniams asmenims nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas nei Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims. Svarstytina, ar projekto nuostatos, kad Lietuvos Respublikoje teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas turi teisę teikti tik Lietuvos Respublikoje įsteigti privatūs juridiniai asmenys, nereikėtų atsisakyti. 12. Projekto 28 straipsnyje siūloma atsisakyti teisinio reguliavimo, susijusio su restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo panaikinimu. Atsižvelgiant į tai, jog toks pažymėjimas patvirtina administratoriaus kvalifikaciją, kelia abejonių, jog toks pažymėjimas nebegalės būti panaikinamas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai asmuo pateikė melagingus duomenis pažymėjimui gauti ir kt. Pažymėtina, jog administratoriaus išbraukimas iš Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo (toliau – Sąrašas) negali ir neturi būti prilygintas kvalifikacinio pažymėjimo panaikinimui, nes Sąraše įrašomi asmenys, turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Tuo tarpu, pavyzdžiui, asmenį išbraukus iš Sąrašo projekto 29 straipsnio 8 dalies 9 punkto pagrindu (asmuo netobulino kvalifikacijos), toks asmuo išsaugotų administratoriaus pažymėjimą ir kitose valstybėse būtų laikomas asmeniu turinčiu tinkamą kvalifikaciją teikti administratoriaus paslaugas, nes ir toliau turėtų tinkamą kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą.

Svarstytina, ar siūlomas pakeitimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. 13. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad iš įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo išbraukiamas likviduojamas juridinis asmuo. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalies nuostatas juridiniai asmenys pasibaigia ne tik likvidavimo, bet ir reorganizavimo būdu. Atsižvelgus į tai, iš aukščiau minėto sąrašo turėtų būti išbraukiami ne tik likviduojami juridiniai asmenys, bet juridiniai asmenys, kurie pasibaigia dėl jų reorganizavimo. Todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. 14. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, jog įmonių restruktūrizavimo administratoriai privalo

„nuolat Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tobulinti

kvalifikaciją. Šio straipsnio 8 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, jog už minėtos pareigos nesilaikymą asmuo išbraukiamas iš Sąrašo. Pastebėtina, kad aptariamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise teikti administravimo paslaugas, todėl teigtina, jog esminiai kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai, pavyzdžiui, forma ir terminai, turėtų būti įtvirtinti įstatyme. 15. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą pasirašo įmonės valdymo organas , restruktūrizavimo administratorius, įmonės dalyvių susirinkimo įgaliotas asmuo ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Atkreipiame dėmesį, kad juridiniai asmenys paprastai turi vienasmenį ir kolegialų valdymo organą.

Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar šį planą privalėtų pasirašyti tiek vienasmenis, tiek kolegialus valdymo organai, ar užtenka, kad jį pasirašytų bent vienas iš jų. Be to, nėra pakankamai aišku, ar tuo atveju, kai planą turėtų pasirašyti kolegialus valdymo organas, jį turėtų pasirašyti visi to kolegialaus organo nariai, ar jo vadovas ar kitas įgaliotas asmuo. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. 16. Projekto 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad ,, teismo paskirti restruktūrizavimo administratoriai, kurie yra šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę, privalo per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo”. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu restruktūrizavimo administratoriai teismui nepateiktų prašymų dėl atsistatydinimo. Nėra aišku, ar tokiais atvejais prašymų teismui nepateikę administratoriai ir toliau turėtų teisę vykdyti konkrečios įmonės restruktūrizavimo administratoriaus funkcijas, ar teismas tokius administratorius privalėtų atstatydinti savo iniciatyva. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Departamento direktorius                                                                           Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]

Komiteto išvada

2015-12-31 · oficialus registras ↗

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

EKONOMIKOS

komitetas

PAGRINDINIO KOMITETO

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS Į

MONIŲ

RESTRUKTŪRIZAVIMO ĮSTATYMO

NR. IX-218

PAKEITIMO

ĮSTATYMO

PROJEKTO

XIIP-3943

2016 m. gegužės 04  d. Nr.108-P-13

Vilnius

komiteto nariai: R.Žemaitaitis, A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, , A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė,  R.Žilinskas. Komiteto biuro : vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris,  R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę

Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2016-01-183

15

1. Projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo

įstatymo (toliau – keičiamo įstatymo) 3 straipsnio 1 dalyje nustatomos imperatyvios sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimas. Pastebėtina, jog aptariamos straipsnio dalies 5 punkte nustatoma sąlyga, kad įmonės restruktūrizavimas gali būti pradėtas tik, jei „ nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą šio įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip 5 metai“, neturėtų būti formuluojama imperatyviai , ir priskiriama prie būtinų sąlygų įmonei restruktūrizuoti, kadangi tik nedaugelis įmonių atitiktų tokią sąlygą. Siūlytina nuostatą koreguoti, pavyzdžiui, papildant žodžiais „Tais atvejais, kai buvo priimtas teismo sprendimas baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutartis nutraukti įmonės restruktūrizavimo bylą ir“. Atsižvelgti41

2. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje siūloma

nustatyti, jog įmonės restruktūrizavimo iniciatyvos teisę turi kreditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs.

Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu šioje nuostatoje nereikėtų aptarti atvejų, kai kreditorius turi teisę reikalauti įvykdyti prievolę dalimis ir dalies prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs. Iš teikiamos nuostatos turinio nėra aišku, ar tokiais atvejais kreditorius turėtų restruktūrizavimo iniciatyvos teisę. Pastebėtina, jog prievolės vykdymas dalimis dažniausiai nustatomas kai prievolė yra labai didelė, todėl svarstytina, ar tokie atvejai neturėtų būti aptariami teikiamoje nuostatoje. Atsižvelgti42

3. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje siūloma

nustatyti, jog į monė, siekianti, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, kreipiasi į kreditorius, kuriems prievolių įvykdymo terminai yra suėję, siūlydama sudaryti susitarimą dėl pagalbos įmonei prievolėms vykdyti. Manytina, jog teikiama nuostata stokoja aiškumo. Svarstytina, ar vadovaujantis teisinio aiškumo principu ir siekiant užtikrinti kreditorių interesus žinoti tikrą įmonės finansinę padėtį bei įmonėms, siekiančioms restruktūrizavimo, sudaryti realią galimybę pasinaudoti įstatyme nustatoma galimybe inicijuoti restruktūrizavimą, nereikėtų teikiamoje įstatymo nuostatoje, ar atskiroje straipsnio dalyje, nustatyti reikalavimus, taikytinus įmonės kreipimuisi į kreditorius. Pavyzdžiui, nurodant koks įmonės organas turi teisę priimti sprendimą dėl įmonės kreipimosi į kreditorius dėl įmonės restruktūrizavimo, ar nustatant reikalavimą, jog prie įmonės kreipimosi turėtų būti pridėti tam tikri finansiniai įmonės dokumentai, atskleidžiantys įmonės finansinę padėtį ir skolas kitiems kreditoriams bei pateikiama kita būtina informacija, kad kreditorius nedelsiant galėtų įvertinti įmonės padėtį ir priimti vienokį ar kitokį sprendimą. Atsižvelgti43 4.

Atsižvelgti

43

4. Keičiamo įstatymo 4 straipsnio 3 dalyje siūloma

nustatyti, jog k reditorius, kuriam prievolės įvykdymo terminas yra suėjęs, siekiantis, kad būtų pradėtas įmonės restruktūrizavimas, kreipiasi į įmonę „su reikalavimu įvykdyti prievolę, kartu siūlydamas sudaryti susitarimą dėl pagalbos įmonei prievolėms vykdyti, jeigu įmonė prievolės įvykdyti negali“. Pastebėtina, jog iš teikiamos nuostatos turinio galima daryti išvadą, jog visi kreditoriai, siekiantys, kad būtų pradėtas įmonės restruktūrizavimas privalomai turės siūlyti įmonei sudaryti susitarimą dėl pagalbos įmonei prievolėms vykdyti. Teikiamos nuostatos turinys kelia abejonių dėl kreditoriaus teisių ribojimų. Nėra aišku, kodėl net tais atvejais, kai siūlymas dėl pagalbos įmonei prievolėms vykdyti neatitinka kreditoriaus interesų, kreditorius vis vien turėtų teikti tokį pasiūlymą. Be to, pastebėtina, jog pasiūlymas visuomet galėtų būti suformuluotas taip, jog jokia įmonė su tokiu pasiūlymu nesutiktų. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, svarstytina galimybė aptariamą pasiūlymą nustatyti tik kaip alternatyvą, o ne kaip imperatyvaus reikalavimo dalį. Atsižvelgti71

5. Keičiamo

įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad už įmonės restruktūrizavimo metmenų parengimą atsakingas įmonės vienasmenis ar kolegialus valdymo organas . Pažymėtina, kad iš projektu siūlomų keičiamo įstatymo nuostatų lieka neaišku, kuriais atvejais metmenis privalėtų parengti vienasmenis, o kuriais – kolegialus valdymo organas. Nėra aišku, ar konkretus įmonės organas, kuris rengtų reorganizavimo metmenis, turėtų būti nustatytas įmonės steigimo dokumentuose, ar sprendimą, kuriuo vienam ar kitam įmonės valdymo organui būtų pavedama parengti metmenis, turėtų priimti įmonės dalyvių susirinkimas. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų atitinkamai patikslinti ir projektu siūlomas keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies nuostatas. Atsižvelgti93

6. Keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3

dalyje siūloma nustatyti, kad ,,teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo dienos šios nutarties kopiją išsiunčia įmonei, kreditoriui, kuris pateikė pareiškimą teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, šio įstatymo 22 straipsnio 6 dalyje nurodytai Vyriausybės įgaliotai institucijai, antstoliams, nurodytiems šio įstatymo 8 straipsnio 4 dalies 5 punkte, ir juridinių asmenų registro tvarkytojui“ (pabraukta mūsų). Keičiamo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje, 20 straipsnio 4 dalyje, 32 straipsnio

9 dalyje, 37 straipsnio 3 dalyje, 40 straipsnio 3 dalyje, 41 straipsnio 5

dalyje taip pat siūloma nustatyti, kad  šiuose straipsniuose nurodytiems asmenims turėtų būti pateikiamos teismo procesinių dokumentų (teismo nutarčių, sprendimų) kopijos. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio proceso kodekso 275 straipsnyje ir kituose kodekso straipsniuose nustatytą teisinį reguliavimą asmenims paprastai yra įteikiamos teismo sprendimų ir kitų teismo procesinių dokumentų patvirtintos kopijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar aukščiau nurodytų keičiamo įstatymo straipsnio nuostatų nereikėtų patikslinti. Atsižvelgti94

7. Keičiamo įstatymo  9 straipsnio 4

dalyje siūloma nustatyti, kad informaciją apie tai, kad priimta nutartis dėl pareiškimo iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą priėmimo, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą teismas privalo paskelbti specialioje interneto svetainėje.

Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar aukščiau minėta informacija turėtų būti skelbiama teismo, nagrinėjančio pareiškimą iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą, specialioje interneto svetainėje, ar keičiamo įstatymo 26 straipsnio 6 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos, kuriai įstatymu būtų nustatyta pareiga savo interneto svetainėje skelbti duomenis apie įmonių restruktūrizavimo procesus. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Atsižvelgti113

8. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 3

dalyje siūloma nustatyti, kad ,,atskirasis skundas dėl nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą arba atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą Lietuvos apeliaciniame teisme turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per

14 kalendorinių dienų nuo jo gavimo dienos. Atsiliepimai į atskiruosius

skundus gali būti paduoti per 7 darbo dienas nuo atskirojo skundo kopijos gavimo dienos. Jei nėra kitų įrodymų, atskirojo skundo kopija laikoma gauta po 3 darbo dienų nuo atskirojo skundo išsiuntimo byloje dalyvaujantiems asmenims dienos”. Pažymėtina, kad vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 335 straipsnio 1 dalies nuostatomis, atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama. Teismas, gavęs atskirąjį skundą, vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 115 straipsnio 2 dalimi, gali priimti nutartį ir nustatyti ne trumpesnį nei 7 dienų terminą atskirojo skundo trūkumams šalinti. Civilinio proceso kodekso

115 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu asmuo pagal teismo

nurodymus ir nustatytu terminu pašalina trūkumus, procesinis dokumentas laikomas paduotu pradinio jo pateikimo teismui dieną.

Kai atskirojo skundo trūkumai būtų ištaisyti, dalyvaujantys byloje asmenys per 7 dienas turėtų teisę pateikti teismui atsiliepimus į atskirąjį skundą. Tik po to atskirasis skundas su visais priedais būtų siunčiamas apeliacinės instancijos teismui. Kyla abejonių, ar teismas, atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes,  per 14 kalendorinių dienų terminą, kuris būtų skaičiuojamas nuo atskirojo skundo gavimo dienos, suspėtų tokį skundą išnagrinėti. Svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti, kad skundo išnagrinėjimo terminas skaičiuojamas ne nuo skundo gavimo, bet nuo jo priėmimo dienos arba bylos su atskiruoju skundu gavimo Lietuvos apeliaciniame teisme dienos. Atsižvelgti152

9. Keičiamo įstatymo 15 straipsnio 2

dalyje prieš skaičių ir žodį ,,13 straipsnio“ reikėtų įrašyti žodžius ,,šio įstatymo“. Atsižvelgti19

10. Atkreipiame dėmesį, kad iš keičiamo

įstatymo 19 straipsnio 1-7 dalių nuostatų turinio seka, kad šiame straipsnyje siūloma nustatyti pritarimo restruktūrizavimo plano projektui tvarką. Tuo tarpu iš keičiamo įstatymo 19 straipsnio pavadinimo seka, kad 19 straipsnyje turėtų būti reglamentuojamas pritarimas ne restruktūrizavimo plano projektui, bet restruktūrizavimo planui. Atkreipiame dėmesį, kad restruktūrizavimo plano projektas taptų restruktūrizavimo planu tik tuomet, kai jį, vadovaujantis projektu siūlomomis keičiamo įstatymo 20 straipsnio nuostatomis, patvirtintų teismas. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar keičiamo įstatymo 19 straipsnio pavadinimo nereikėtų patikslinti. Atsižvelgti2214 11.

Atsižvelgti

2214

11. Keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1

dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad restruktūrizavimo administratoriumi galėtų būti Lietuvos Respublikoje įsteigtas privatus juridinis asmuo , įgijęs teisę teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas projektu keičiamo įstatymo ir su jo įgyvendinimu susijusių teisės aktų nustatyta tvarka. Taigi pagal projektu siūlomas nuostatas įmonių restruktūrizavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje galėtų teikti tik Lietuvos Respublikoje įregistruoti privatūs juridiniai asmenys. Tuo tarpu, pagal projektu siūlomas keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas, kitų valstybių narių ne tik privatūs, bet ir viešieji juridiniai asmenys turėtų teisę Lietuvos Respublikoje teikti aukščiau nurodytas paslaugas, jeigu jos teikiamos laikinai arba vienkartinai. Atsižvelgus į tai, diskutuotina, ar kitų valstybės narių juridiniams asmenims nebūtų sudarytos palankesnės sąlygos teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas nei Lietuvos Respublikoje įsteigtiems juridiniams asmenims. Svarstytina, ar projekto nuostatos, kad Lietuvos Respublikoje teikti įmonių restruktūrizavimo paslaugas turi teisę teikti tik Lietuvos Respublikoje įsteigti privatūs juridiniai asmenys, nereikėtų atsisakyti. Atsižvelgti28

12. Projekto 28 straipsnyje siūloma atsisakyti teisinio reguliavimo, susijusio su

restruktūrizavimo administratoriaus pažymėjimo panaikinimu. Atsižvelgiant į tai, jog toks pažymėjimas patvirtina administratoriaus kvalifikaciją, kelia abejonių, jog toks pažymėjimas nebegalės būti panaikinamas, pavyzdžiui, tais atvejais, kai asmuo pateikė melagingus duomenis pažymėjimui gauti ir kt. Pažymėtina, jog administratoriaus išbraukimas iš Įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo (toliau

  • Sąrašas) negali ir neturi

būti prilygintas kvalifikacinio pažymėjimo panaikinimui, nes Sąraše įrašomi asmenys, turintys teisę teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas Lietuvos Respublikoje.

Tuo tarpu, pavyzdžiui, asmenį išbraukus iš Sąrašo projekto 29 straipsnio 8 dalies

9 punkto pagrindu (asmuo netobulino kvalifikacijos), toks asmuo išsaugotų

administratoriaus pažymėjimą ir kitose valstybėse būtų laikomas asmeniu turinčiu tinkamą kvalifikaciją teikti administratoriaus paslaugas, nes ir toliau turėtų tinkamą kvalifikaciją patvirtinantį pažymėjimą. Svarstytina, ar siūlomas pakeitimas yra proporcingas siekiamiems tikslams. Atsižvelgti2985

13. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punkte siūloma nustatyti, kad iš

įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas teikiančių asmenų sąrašo išbraukiamas likviduojamas juridinis asmuo. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Civilinio kodekso 2.95 straipsnio 1 dalies nuostatas juridiniai asmenys pasibaigia ne tik likvidavimo, bet ir reorganizavimo būdu. Atsižvelgus į tai, iš aukščiau minėto sąrašo turėtų būti išbraukiami ne tik likviduojami juridiniai asmenys, bet juridiniai asmenys, kurie pasibaigia dėl jų reorganizavimo. Todėl projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti. Atsižvelgti29113

14. Keičiamo įstatymo 29 straipsnio 11 dalies 3 punkte

siūloma nustatyti, jog įmonių restruktūrizavimo administratoriai privalo

„nuolat Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka tobulinti

kvalifikaciją. Šio straipsnio 8 dalies 9 punkte siūloma nustatyti, jog už minėtos pareigos nesilaikymą asmuo išbraukiamas iš Sąrašo. Pastebėtina, kad aptariamas teisinis reguliavimas yra tiesiogiai susijęs su asmenų teise teikti administravimo paslaugas, todėl teigtina, jog esminiai kvalifikacijos tobulinimo reikalavimai, pavyzdžiui, forma ir terminai, turėtų būti įtvirtinti įstatyme.

Atsižvelgti

411

15. Keičiamo įstatymo 41 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad

restruktūrizavimo plano įgyvendinimo aktą pasirašo įmonės valdymo organas , restruktūrizavimo administratorius, įmonės dalyvių susirinkimo įgaliotas asmuo ir kreditorių susirinkimo pirmininkas. Atkreipiame dėmesį, kad juridiniai asmenys paprastai turi vienasmenį ir kolegialų valdymo organą. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar šį planą privalėtų pasirašyti tiek vienasmenis, tiek kolegialus valdymo organai, ar užtenka, kad jį pasirašytų bent vienas iš jų. Be to, nėra pakankamai aišku, ar tuo atveju, kai planą turėtų pasirašyti kolegialus valdymo organas, jį turėtų pasirašyti visi to kolegialaus organo nariai, ar jo vadovas ar kitas įgaliotas asmuo. Projekto nuostatas reikėtų atitinkamai papildyti, pašalinant šiuos neaiškumus. Atsižvelgti322

teismo paskirti restruktūrizavimo administratoriai, kurie yra šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto įstatymo 32 straipsnio 2 dalyje nurodytų asmenų artimieji giminaičiai, sutuoktiniai ar asmenys, įregistravę savo partnerystę, privalo per 20 darbo dienų nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos pateikti teismui prašymą dėl atsistatydinimo”. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto nuostatų lieka neaišku, kokios teisinės pasekmės kiltų tuo atveju, jeigu restruktūrizavimo administratoriai teismui nepateiktų prašymų dėl atsistatydinimo. Nėra aišku, ar tokiais atvejais prašymų teismui nepateikę administratoriai ir toliau turėtų teisę vykdyti konkrečios įmonės restruktūrizavimo administratoriaus funkcijas, ar teismas tokius administratorius privalėtų atstatydinti savo iniciatyva.

Atsižvelgus į tai, projekto nuostatas reikėtų

atitinkamai papildyti. Atsižvelgti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1. Sprendimas: įstatymo projektą grąžinti iniciatoriams tobulinti, įvertinant visus gautus pasiūlymus ir pastabas, atsižvelgiant į 2015 m. lapkričio 18 d. Ekonomikos komitete vykusios apvalaus stalo diskusijos „Nemokumo teisinės aplinkos tobulinimo perspektyvos“ metu akademinės bendruomenės ir verslo asocijuotų struktūrų išsakytą nuomonę dėl tikslingumo įmonių bankroto ir įmonių restruktūrizavimo procedūras reglamentuoti vienu teisės aktu, o taip pat atsižvelgiant į 2015-10-02 valstybinio audito ataskaitoje  „Įmonių restruktūrizavimo proceso valdymas“ išdėstytas išvadas ir rekomendacijas. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:

R.Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė : nėra. PRIDEDAMA: priedų nėra. Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Remigijus Žemaitaitis