priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) yra parengtas vadovaujantis Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
teatrams ir koncertinėms įstaigoms pasirinkti biudžetinės ar viešosios įstaigos statusą ir derinti skiriamą dotaciją darbui apmokėti ir pastatams išlaikyti su galimybe užsidirbti iš teatro spektaklių ir koncertų naujiems projektams įgyvendinti.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 158 punktu yra nustatyta, kad „siekiant pertvarkyti profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos valdymą ir finansavimą, parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektą.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto 2014 m. gegužės 30 d. posėdyje pristačius Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros iniciatyvą, pritarta alternatyvai – dalį įstaigų, pareiškusių norą, pertvarkyti į viešąsias įstaigas, kurių vienintelis steigėjas ir savininkas yra valstybė.
Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymui (toliau – Galiojantis įstatymas) ir įstaigoms nustačius biudžetinės įstaigos teisinę organizacinę formą, įstaigų vadovai nuolat kėlė klausimą dėl biudžetinės įstaigos teisinės organizacinės formos neatitikimo teatro ar koncertinės įstaigos veiklai. Tai pagrindė ir atlikti šios srities tyrimai (2010 m. Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras pateikė tyrimą „Lietuvos dramos teatrų sistemos efektyvumo tyrimas ir modernizavimo gairės“, 2014 m. VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“
Nacionaliniai, valstybiniai, savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos turi tiek biudžetinės, tiek viešosios įstaigos teisinio reguliavimo ypatumų: iš valstybės ar savivaldybių biudžetų asignavimų yra skiriamos lėšos jų darbo užmokesčiui ir pastatų išlaikymui bei maža dalimi turtui įsigyti, tačiau kūrybinei veiklai: naujų spektaklių, koncertų ir meno programų parengimui, jų sklaidai Lietuvoje ir užsienyje, kultūrinei edukacinei veiklai ir jos sklaidai, muzikos instrumentų ir jų priedų, scenos įrangos įsigijimui, kviestinių atlikėjų, darbuotojų priedų apmokėjimui, scenos meno kūrinių autorių teisėms viešam atlikimui įsigyti ir kt. reikmėms – turi užsidirbti lėšų, teikdamos kultūros ir kitas paslaugas. Kūrybinei veiklai vykdyti lėšų poreikis sudaro iki 40 % skiriamų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, tačiau biudžetinės įstaigos teisinė organizacinė forma riboja ūkinės komercinės veiklos galimybes. Vykdydamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą šios įstaigos dėl valstybės biudžeto asignavimų ir pajamų įmokų planavimo ir naudojimo griežto reglamentavimo patiria didelę administracinę naštą, apribojama galimybė veikti lanksčiai: teatrai ir koncertinės įstaigos neturi galimybių uždirbtų lėšų kaupti įstaigos sąskaitoje ir operatyviai naudoti kūrybinėms ir gamybinėms reikmėms, negali operatyviai pirkti scenos įrangos, kai dėl gedimo tai reikia daryti nedelsiant, įsigyti naujus muzikos instrumentus ar jų priedus, mokėti atlikėjams priedus už svarbių ir sudėtingų užduočių vykdymą ar kai dėl spektaklio populiarumo yra būtinybė jį rodyti atlikėjų nedarbo dienomis, organizuoti gastroles ir t.t. Biudžetinės įstaigos nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.
apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, negali mokėti konkurencingo darbo užmokesčio aukščiausios kategorijos kūrybiniams darbuotojams, nes minėtu nutarimu tarnybinis atlygis nustatomas pagal įgytą išsilavinimą, užimamas pareigas ir mokamas iš darbo užmokesčio fondo, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą gali būti nustatomi priedai, bet jiems mokėti lėšų nepakanka. Minėto nutarimo 5¹ punkte nustatyta, kad nacionalinių ir kitų biudžetinių kultūros ir meno įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams, jų pavaduotojams ir kitiems darbuotojams gali būti nustatomi iki 65 ar 45 procentų didesni tarnybinių atlyginimų koeficientai, tačiau nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms skiriamas darbo užmokesčio fondas leidžia mokėti vidutiniškai apie 370 EUR (valstybinėse įstaigose) – 610 EUR (nacionalinėse įstaigose) dydžio tarnybinį atlyginimą. Todėl geriausi šalies aktoriai, solistai vokalistai ar solistai, grojantys muzikos instrumentais, dažniausiai šių įstaigų kūrybinėje veikloje dalyvauja pagal atlikėjo intelektinių paslaugų sutartis ir jų kūrybinė veikla apmokama iš įstaigos uždirbtų lėšų. Įstatymo projekto tikslas yra pakeisti Galiojantį įstatymą ir nustatyti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį bei tobulinti valstybinį valdymą profesionaliojo scenos meno srityje.
Įstatymo projekto uždavinys įtvirtinti specifines nuostatas, susijusias su biudžetinių nacionalinių, valstybinių, savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų pertvarkytų į viešąsias įstaigas, kurių vienintelis savininkas yra valstybė arba savivaldybė, valdymu, finansavimu, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise ar patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį teisiniu reguliavimu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos kultūros ministro sudaryta darbo grupė iš deleguotų profesionaliojo scenos meno atstovų, pakviestų šios srities specialistų bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros ministerija) valstybės tarnautojų. Darbo grupei vadovavo Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento direktorė Raminta Gecevičienė, vėliau – dabar jau buvusi kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė. Įstatymo projektą parengė Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento (direktorė Raminta Gecevičienė, tel. (8 5) 219 3587, el. p. [email protected]) Profesionalaus meno skyriaus vedėja Elė Ona Vilkienė, (tel. (8 5) 219 3438, el. p. [email protected]) ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Irena Didžiulienė (tel. (8 5) 219 3440, e. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojantis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų teatrų ir koncertinių įstaigų vykdomą profesionaliojo scenos meno veiklą, šių įstaigų finansavimą, darbuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų ypatumus.
Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems juridiniams asmenims, kurie užsiima ar verčiasi profesionaliojo scenos meno veikla ir kurie šio įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti teatru ar koncertine įstaiga. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu yra siūloma praplėsti profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių įstaigų sistemą, į ją įtraukiant aktyviai šioje srityje veikiančius cirką, scenos meno informacijos centrą, scenos menų centrą, kūrybinį inkubatorių ir panašias įstaigas, kurios organizuoja profesionaliojo scenos meno kūrybą ir jos sklaidą, kaupia profesionalių scenos meno autorių ir atlikėjų kūrybą ir skleidžia šiuos kūrinius su informacija apie profesionalųjį scenos meną, įtakoja profesionaliojo scenos meno srities pokyčius. Todėl siūloma keisti Galiojančio įstatymo pavadinimą ir nustatyti platesnę profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių įstaigų (ne tik teatrų ir koncertinių įstaigų) sistemą ir atitinkamus pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga pagrindus.
Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę nacionaliniams, valstybiniams (iš jų 20-ties teatrų ir koncertinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Kultūros ministerija ir 1 koncertinės įstaigos – Vidaus reikalų ministerija) ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms pasirinkti biudžetinės ar viešosios įstaigos, kurios vienintelis steigėjas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, statusą ir derinti skiriamą finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų darbo užmokesčiui ir pastatų išlaikymo kaštams apmokėti su galimybe užsidirbti iš teatrų spektaklių ir koncertų naujiems pastatymams ar programoms įgyvendinti. Įstatymo projektu nustatoma, kad nepriklausomai nuo pasirinktos teisinės formos, nacionaliniai ir valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos įgyvendina valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje. Nacionalinių teatrų ir koncertinės įstaigos paskirtis yra savo kūrybine veikla pristatyti visuomenei iškiliausius nacionalinius ir užsienio operos, baleto, dramos ir muzikos meno pasiekimus, reprezentuoti aukštos meninės vertės kūrybą, formuoti Lietuvos kultūros įvaizdį, nuosekliai plėtoti tarptautinę kūrybinę partnerystę, o valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų paskirtis yra formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius. Savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos padeda įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje.
Šių įstaigų paskirtis yra pristatyti visuomenei klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, sudaryti sąlygas regiono profesionaliojo scenos meno autoriams ir atlikėjams pristatyti visuomenei savo kūrybą. Nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos ugdo visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrina profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms (ir pažeidžiamiausioms) šalies visuomenės grupėms. Įstatymo projekte siūloma viešąsias įstaigas nacionalinius, valstybinius ir savivaldybių teatrus ir koncertines įstaigas finansuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ta pačia apimtimi kaip ir biudžetines įstaigas, išskyrus biudžetinių įstaigų pajamas, kad viešosios įstaigos, kurių paskirtis bei veiklos apimtys bus analogiškos biudžetinėms įstaigoms, neatsidurtų nepagrįstai blogesnėje situacijoje nei biudžetinės įstaigos. Dėl to viešosios įstaigos nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos yra išskiriami iš kitų Lietuvoje veikiančių viešųjų įstaigų.
Viešosios įstaigos nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos pajamas turės teisę kaupti savo sąskaitose ir naudoti viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti: prekėms ir paslaugoms, iš jų medžiagoms dekoracijų ir kostiumų gamybai, muzikos instrumentams ir jų priedams įsigyti, ryšių paslaugoms, komandiruotėms, kompensacijoms už asmeninių instrumentų įstaigos kūrybinei veiklai naudojimą, kviestiniams autorių darbams ir atlikėjų paslaugoms apmokėti, kūrybinių darbuotojų priedams mokėti, kai dėl spektaklio ar koncerto populiarumo yra būtinybė jį rodyti papildomai ar kūrybinių darbuotojų nedarbo dienomis, transporto, salių regionuose nuomai, gastrolėms organizuoti, kurui ir kt.), turtui įsigyti (scenos techninės įrangos detalėms, autorių teisių profesionaliojo scenos meno kūriniui įsigyti ir kt.). Šios įstaigos pajamas naudos ir ilgalaikio materialinio turto, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese, nusidėvėjimui (amortizacijai) padengti: patalpų, transporto, rekvizito, baldų, muzikos instrumentų einamajam remontui. Tačiau šių įstaigų kitoms reikmėms: pastatų kapitaliniam remontui, renovacijai, nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų garso, apšvietimo, scenos technikos įrangos įsigijimui, modernizavimui, įdiegimui, muzikos instrumentų, transporto priemonių įsigijimui – bus reikalinga valstybės ir savivaldybių parama. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vykdoma viešosios įstaigos stebėsena, įstaigos veiklos rodiklių analizė leis kasmet įvertinti, kaip įstaiga įgyvendina nustatytus tikslus, priimti sprendimus dėl jos veiklos tobulinimo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo.
Įstatymo projektu siekiama viešosioms įstaigoms nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms valstybės ir savivaldybių turtą perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, negali šio turto išnuomoti. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad viešosios įstaigos nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos turėtų teisę valstybės ir savivaldybių turtą nuomoti ir lėšas, gautas iš turto nuomos, panaudoti viešosios įstaigos nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos įstatuose nustatytai veiklai vykdyti. Biudžetinę įstaigą nacionalinį, valstybinį ar savivaldybės teatrą ar koncertinę įstaigą pertvarkius į viešąją įstaigą, bendras konkurencinis laukas nepasikeis ir privačių ūkio subjektų (visų prisidedančiųjų prie kultūros ir meno plėtros ir sklaidos) sąlygos nepablogės, kadangi privatūs ūkio subjektai teisės aktų nustatyta tvarka taip pat gali gauti valstybės paramą iš Kultūros rėmimo fondo, iš valstybės ir savivaldybių programų. Įstatymo projektu siūloma kasmet vertinti nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovo veiklą pagal jam savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius.
Tai leis priimti sprendimus dėl įstaigos veiklos efektyvumo ir naudos visuomenei, veiklos pokyčių rizikos ir proveržių, vadovo gebėjimo vadovauti ir taikomų veiklos gerinimo priemonių, išlaidų ir pajamų racionalaus naudojimo. Jeigu įstaigos vadovo veikla du kartus iš eilės įvertinama nepatenkinamai, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Gerai ir labai gerai dirbantis nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių. 2014 m. gegužės 30 d. Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje buvo nuspręsta, kad kūrybinių darbuotojų kolektyvą konkurso būdu formuoti pagal savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtintą įstaigos vadovo 5-erių metų kūrybinės veiklos programą ir repertuaro poreikį, taikant terminuotas darbo sutartis. Aktorių bendruomenė nepritarė šiai nuostatai ir priėmė kitą sprendimą: kūrybiniams darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, siūloma taikyti atestavimą, taip pat ir neeilinį atestavimą. Kultūros ministro nustatyta tvarka atestavimas bus vykdomas kompetentingai, skaidriai ir objektyviai, kūrybiniai darbuotojai bus vertinami pagal gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, metinių užduočių rezultatus, dalykines ir asmenines savybes. Jeigu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla du kartus iš eilės bus įvertinama nepatenkinamai, darbdavio iniciatyva kūrybinis darbuotojas bus atleidžiamas.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Galiojančio įstatymo nuostatų dėl nacionalinio teatro ir koncertinės įstaigos steigimo, nacionalinio statuso valstybiniam teatrui ir koncertinei įstaigai suteikimo ar nacionalinio statuso nacionaliniam teatrui ir koncertinei įstaigai panaikinimo. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti esamų trijų nacionalinių teatrų ir vienos nacionalinės koncertinės įstaigos skaičių ir ateityje nacionalinių įstaigų rato neplėsti. 2014 metais Latvijos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu tarptautinė kompanija Civitta atliko teatrų ir koncertinių įstaigų situacijos analizę Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Šio tyrimo ataskaita atskleidė, kad Lietuva, lyginant su Latvija ir Estija, turi daugiausiai nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis profesionaliojo scenos meno kūriniams sukurti, viešai atlikti ar jo (jo dalį) naudoti. Tai sudarys galimybes profesionaliojo scenos meno įstaigoms kurti koprodukcinius didesnės apimties ir išskirtinės meninės kokybės profesionaliojo scenos meno kūrinius, jungiant turimus finansinius, materialinius ir nematerialinius resursus. Valstybė skatina partnerystę tarp kultūros ir verslo, tarp valdžios (viešojo) ir privataus sektorių, tačiau valstybiniam kultūros sektoriui nėra galimybės veikti bendrai su privačiu kultūros sektoriumi ir naudoti žmogiškuosius resursus, valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, bendrų projektų sukūrimui.
Šiuo metu biudžetinės įstaigos nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos, pagal patikėjimo sutartį valdančios geriausias šalies žiūrovų sales, turi teisę tik nuomoti privatiems profesionaliems teatrams ir koncertinėms įstaigoms profesionaliojo scenos meno renginiams organizuoti ir neturi teisės naudoti valstybės turto kaip savo indėlio bendrų projektų sukūrimui. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga turi teisę pasirašyti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir ši sutartis gali būti keičiama tik savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai sutikus. Įstatymo projektu siūloma sudaryti sąlygas buvusiems baleto artistams ir šokėjams, artistams, grojusiems pučiamaisiais muzikos instrumentais, solistams vokalistams ir choro artistams, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių ir gauna mažą senatvės pensiją (o jų yra baigtinis sąrašas – iki 20 žmonių), skirti kompensacinę išmoką ir mokėti senatvės pensijos ir kompensacinės išmokos skirtumą (apie 46 Eur). Įstatymo projektu siūloma mažinti baleto artistams ir šokėjams nustatytą kūrybinio darbo stažą nuo 20 metų iki 18 metų, siekiant gauti kompensacines išmokas. Per pastarąjį dešimtmetį padidėjo baleto artistams ir šokėjams profesinio meistriškumo reikalavimai, kadangi jie turi šokti ir klasikinį, ir šiuolaikinį repertuarą, kuriam būtinas skirtingas kūno parengimas ir atlikimo technika.
Todėl daugeliui baleto artistų ir šokėjų karjeros pabaigoje prireikia daugiau pastangų kūrybinėms užduotims įgyvendinti: išryškėjantys fiziologiniai pokyčiai ir patiriamos traumos verčia baleto artistus ir šokėjus trumpinti kūrybinį darbą profesionalioje scenoje ir nutraukti darbo sutartį su profesionaliojo scenos meno įstaiga. Kompensacines išmokas siekiama padidinti iki 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. Tuo būtų sudaryta galimybė profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekančiam kūrybiniam darbuotojui turėti bent jau minimalų pragyvenimo šaltinį. Įstatymo projektu yra siūloma neatsisakyti Galiojančio įstatymo nuostatos, kad kūrybiniai darbuotojai, pretenduojantys gauti kompensacines išmokas, kūrybinį darbo stažą turi įgyti dirbdami pagal darbo sutartis, o ne pagal intelektinių paslaugų teikimo ar viešo atlikimo sutartis. Darbo sutartis leidžia įvertinti kūrybinio darbo laikotarpius: toks stažas įrodomas darbo knygelėmis, socialinio draudimo pažymėjimais, darbdavių ar jų funkcijų perėmėjų, ar savininko (steigėjo) teises ir pareigas įgyvendinusių institucijų funkcijų vykdytojų darbo stažo pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais, įsakymais ar valstybės ar savivaldybių archyvų sistemos įstaigose saugomų dokumentų kopijomis ar išrašais. Intelektinių paslaugų ar viešo atlikimo sutartimi asmenys nėra įpareigojami dirbti tam tikros profesijos, specialybės darbą tam tikroje darbo vietoje: pavyzdžiui, dėl kompensacinės išmokos skyrimo kreipiasi baleto artistas, dirbantis pagal intelektinių paslaugų teikimo ar viešo atlikimo sutartį. Šį artistą viešam renginiui gali kviesti bet kuri įstaiga (prekybos centras, bankas ir pan.), kuri užsako nebūtinai profesionaliojo scenos meno kūrinį.
Jeigu su baleto artistu intelektinių paslaugų ar viešo atlikimo sutartį sudaro teatras, tai sutartyje yra pažymimas tik sutarties objekto – profesionaliojo scenos meno kūrinio – atlikimo data, o jo parengimo laikotarpis (medžiagos rinkimas, sisteminimas, muzikinio, šokio teksto mokymasis, užduoties tobulinimas ir kt.) nėra nustatomas. Socialinio draudimo sistemoje asmenų, dirbančių pagal minėtas sutartis, darbo stažas kaupiamas atsižvelgiant į gautų pajamų dydį, t.y. sukaupiama tiek stažo mėnesių, kiek sumokama įmokų nuo minimalių mėnesinių algų sumos (jei sumokama socialinio draudimo įmokų nuo 3000 EUR, t.y. 10 minimalių mėnesinių algų bus sukaupta 10 mėnesių socialinio draudimo stažo). Kūrybiniai darbuotojai atlygį gauna atlikę tam tikrą darbą ir kūrybinio darbo rezultatas nėra tiesiogiai susijęs su dirbtu laiku – repetuotu kūriniu: viena intelektinių paslaugų ar viešo atlikimo sutartis vienam renginiui gali atitikti kūrybinio stažo laikotarpio 1 dieną, dėl 3 renginių – 3 dienas. Todėl, pavyzdžiui, baleto artistui 18-kos metų kūrybinio darbo stažą Lietuvos profesionalioje scenoje būtų sunku įrodyti vienkartinėse sutartyse nustatytomis datomis ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžiu nuo gauto atlygio. Įstatymo projekte dėl kompensacinių išmokų mokėjimo yra pateiktas nuolatinių pensijų ir pensinio pobūdžio išmokų baigtinis sąrašas, kuris Įstatymo projekto derinimo metu yra nustatytas kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kultūros ministras turės patariamąjį organą Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybą, kuri pakeis Galiojančiame įstatyme nustatytą Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybą.
Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba atliks eksperto ir konsultanto funkcijas, kultūros ministrui sprendžiant Lietuvos profesionaliojo scenos meno politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Šiai tarybai bus pavesta teikti išvadas ne tik dėl profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių teatrų ir koncertinių įstaigų, bet ir dėl profesionaliojo scenos meno sistemai priklausančių įstaigų veiklos. Įstatymo projektu siūloma stiprinti nacionalinių, valstybinių, savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų dalyvavimą įstaigos valdyme: į meno tarybą – vadovo patariamąjį kolegialų organą, išrinkti įstaigos atstovai turės galimybę teikti siūlymus ne tik įstaigos kūrybinės veiklos klausimais, bet svarstyti įgyvendinimo rezultatus, gastrolių planus, biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą klausimus, aptarti kūrybinių darbuotojų atestavimo ir kitus klausimus. Tai sudarys prielaidą įstaigai veikti demokratiškai, priimti tikslingus sprendimus, bendradarbiauti komandoje. Nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos gali rinktis meno tarybos narių skaičių, atsižvelgiant į poreikį, pavyzdžiui, maža įstaiga gali pasirinkti mažesnės sudėties meno tarybą, didelė įstaiga – didesnės sudėties meno tarybą. Įstatymo projektu siūloma, kad įžymiam menininkui, kultūros veikėjui, aktyviai dirbusiam, kūrusiam ir nutraukusiam darbo sutartį su nacionaliniu, valstybiniu, savivaldybės teatru ar koncertine įstaiga, už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai bei veiklą, kuri padėjo įgyvendinti įstaigos tikslus, įstaigos vadovo sprendimu būtų suteiktas profesionaliojo scenos meno įstaigos emerito vardas.
Šis garbės vardas leis profesionaliojo scenos meno įstaigos emeritui sudaryti sąlygas kelti šios įstaigos darbuotojų profesinį meistriškumą, konsultuoti įstaigos darbuotojus veiklos klausimais, dalyvauti šios įstaigos rengiamose kultūrinės edukacijos programose. Įstatymo projektu siūloma už aukštus veiklos rodiklius, pristatant Lietuvos profesionalųjį scenos meną užsienyje ir
(ar) vykdant profesionaliojo scenos meno sklaidą Lietuvos regionuose ir užtikrinant profesionaliojo scenos meno kūrybos prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms, konkurso būdu skirti valstybės biudžeto lėšas profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, veiklai. Įstatymo projektu yra siekiama pagerinti šių įstaigų veiklos sąlygas bei jų konkurencinę padėtį kultūros rinkoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto 2014 m. gegužės 30 d. posėdyje, pristačius Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros iniciatyvą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatomis atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos korupcijos rizikos profesionaliojo scenos meno įstaigose – nacionaliniuose, valstybiniuose, savivaldybių teatruose ir koncertinėse įstaigose – sumažinimui, nes šių įstaigų vadovams bus nustatytos metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai, pagal kuriuos bus vertinami įstaigos veiklos pokyčiai. Taip pat bus užtikrintas šių įstaigų ir darbuotojų gaunamų pajamų skaidrumas, nes jų šaltiniai bus nurodyti įstaigų veiklos ataskaitose. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų įstatymų, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardinantys terminai yra įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Įsigaliojus Įstatymo projektui, valstybės pagalbos skyrimas nacionaliniams, valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, bus derinamas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal Europos Komisijos
pagalba skelbiama suderinta su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti:
1siūloma pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 217
„Dėl kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams
darbuotojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. ĮV-607 „Dėl Lietuvos nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų bei valstybės teatrų ir valstybės koncertinių įstaigų gastrolių tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro
profesionaliu scenos meno teatru ar koncertine įstaiga bei šio pripažinimo netekimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 26 d. įsakymą Nr.
ĮV-266 „Dėl nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis, atestavimo nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. ĮV-395 „Dėl teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymą ĮV-427 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams patvirtinimo“;
priimti:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų metinės kūrybinės veiklos programos vertinimo tvarkos aprašo ir metinės kūrybinės veiklos programos pavyzdinės formos patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionalinis, valstybinis ar savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, veiklai skiriamų valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl leidimo nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams dirbti kitą darbą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
3siūloma pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr.
ĮV-395 „Dėl teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymą ĮV-427 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams patvirtinimo“;
priimti:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų metinės kūrybinės veiklos programos vertinimo tvarkos aprašo ir metinės kūrybinės veiklos programos pavyzdinės formos patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionalinis, valstybinis ar savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, veiklai skiriamų valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl leidimo nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams dirbti kitą darbą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
3siūloma pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. ĮV-571 „Dėl Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. ĮV-175 „Dėl valstybės teatro ar koncertinės įstaigos prašymo suteikti nacionalinį statusą dokumentų priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ĮV-373 “Dėl nacionalinio ir valstybės teatro bei nacionalinės ir valstybės koncertinės įstaigos sezoninės kūrybinės veiklos programos formos patvirtinimo”. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
keisti nacionalinio, valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos teisinę formą, reikės parengti šios įstaigos turto vertinimo ir įstaigos perregistravimo dokumentus. Teisinių paslaugų ir turto vertinimo kompanijai pasirinkti bus vykdomas viešųjų pirkimų atviras konkursas. Kiekviena įstaiga turi skirtingą turto kiekį ir todėl įvertinant, pavyzdžiui, Kauno lėlių teatro ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro turtą, susidaro skirtingas lėšų poreikis. Yra penkios didelės įstaigos, turinčios po tris – penkis muzikos kolektyvus (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Kauno ir Klaipėdos valstybiniai muzikiniai teatrai, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis “Lietuva”), kurių turimo turto apimtys labai didelės (dekoracijos, muzikos instrumentai, natos, rekvizitas, sceniniai kostiumai, organizacinė technika, baldai ir t.t.), dramos teatrų, lėlių teatrų, orkestrų, chorų turimas kilnojamasis turtas (kai kurios neturi koncertinės salės) mažesnis. Valstybės biudžeto lėšų prireiks, pertvarkant: 1 įstaigą: turto vertinimui nuo 6 iki 30 tūkst. EUR; teisinėms paslaugoms nuo 2 iki 10 tūkst. EUR. Iš viso: iki 40 tūkst. EUR. 5 įstaigas: turto vertinimui nuo 30 tūkst. iki 100 tūkst. EUR. teisinėms paslaugoms nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. EUR. Iš viso: iki 150 tūkst. EUR. 10 įstaigų: turto vertinimui nuo 57 iki 200 tūkst. EUR. teisinėms paslaugoms nuo 20 iki 100 tūkst. EUR. Iš viso: iki 300 mln. EUR. 20 įstaigų turto vertinimui nuo 110 iki 400 tūkst. EUR. teisinėms paslaugoms nuo 40 iki 180 tūkst. EUR. Iš viso: iki 580 mln. EUR. Kultūros ministerijos duomenimis 2017 m. iš biudžetinės į viešąją būtų pertvarkoma viena įstaiga, todėl iš valstybės biudžeto reikės iki 40 tūkstančių eurų. 2.
nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, veiklai paskatinti, 2017 m. papildomai reikės 200 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Ši priemonė leis suteikti valstybės paramą trims-keturioms profesionaliojo scenos meno įstaigoms, skiriant lėšas patalpų išlaikymui (komunalinėms išlaidoms) ir 3–5 darbuotojų darbo užmokesčiui. Pvz., privatus teatras kasmet komunalinėms išlaidoms išleidžia apie 14 tūkst. eurų, atlyginimamas (meno vadovo, dirketoriaus, vyr.buhalterio, vadybininko ir technikos koordinatoriaus) apie 55 tūkst. eurų. Iš viso teatro veiklai paskatinti reikalinga apie 70 tūkst. eurų valstybės parama. 3. Padidinus kompensacinių išmokų dydį nuo 6 BSI iki 8 BSI, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų kompensacinėms išmokoms mokėti 2017 m. papildomai reikės 157 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų:
1) 29 tūkst. eurų – asmenų, kurie sukakę senatvės pensiją turės teisę kreiptis į Kultūros ministerija dėl kompensacinės išmokos ir senatvės pensijos skirtumo skyrimo ir mokėjimo: Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys (jų baigtinis sąrašas – 20) gauna apie 184 eurų per mėn. Kompensacinės išmokos dydį padidinus iki 8 BSI (304 eurų per mėn.), kompensacinės išmokos ir asmenų senatvės pensijos skirtumas sudarytų
x 12 mėn. x 20 asm.);
2) 128 tūkst. eurų – kompensacines išmokas padidinus iki 8 BSI (304 eurų per mėn.): Šiuo metu kompensacinės išmokos dydis yra 228 eurų per mėn. Per metus yra išmokama apie 370 tūkst. eurų (228 x 12 mėn. x 135 asm.) valstybės biudžeto lėšų; Kompensacinės išmokos dydį padidinus iki 8 BSI (304 eurų per mėn.), per metus kompensacinių išmokų mokėjimui papildomai reikės apie 128 tūkst. eurų (76 x 12 mėn. x 140 asm.) valstybės biudžeto lėšų;157 tūkst. eurų = 128 tūkst. eurų + 29 tūkst. eurų. 13.
vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo rengtas su Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupe (žr. šio dokumento 2 dalį), Kultūros ministerijos interneto svetainėje paskelbtas 2014 m. spalio 29 d., jo nuostatos pristatytos Lietuvos Respublikos Seime, dalyvaujant Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams bei scenos meno bendruomenei. Surengtas pasitarimas su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais. Į pareikštas argumentuotas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta. Su visuomene konsultuojamasi Įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „profesionalusis scenos menas”, „profesionaliojo scenos meno įstaiga“, „Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba“, „kūrybinės veiklos programa“, „profesionaliojo scenos meno įstaigos emeritai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) yra parengtas vadovaujantis Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“,
teatrams ir koncertinėms įstaigoms pasirinkti biudžetinės ar viešosios įstaigos statusą ir derinti skiriamą dotaciją darbui apmokėti ir pastatams išlaikyti su galimybe užsidirbti iš teatro spektaklių ir koncertų naujiems projektams įgyvendinti.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 228 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012–2016 metų programos įgyvendinimo prioritetinių priemonių patvirtinimo“, 158 punktu yra nustatyta, kad „siekiant pertvarkyti profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos valdymą ir finansavimą, parengti Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo projektą.“ Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto 2014 m. gegužės 30 d. posėdyje pristačius Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros iniciatyvą, pritarta alternatyvai – dalį įstaigų, pareiškusių norą, pertvarkyti į viešąsias įstaigas, kurių vienintelis steigėjas ir savininkas yra valstybė.
Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymui (toliau – Galiojantis įstatymas) ir įstaigoms nustačius biudžetinės įstaigos teisinę organizacinę formą, įstaigų vadovai nuolat kėlė klausimą dėl biudžetinės įstaigos teisinės organizacinės formos neatitikimo teatro ar koncertinės įstaigos veiklai. Tai pagrindė ir atlikti šios srities tyrimai (2010 m. Teatro ir kino informacijos ir edukacijos centras pateikė tyrimą „Lietuvos dramos teatrų sistemos efektyvumo tyrimas ir modernizavimo gairės“, 2014 m. VšĮ „Europos socialiniai, teisiniai ir ekonominiai projektai“
Nacionaliniai, valstybiniai, savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos turi tiek biudžetinės, tiek viešosios įstaigos teisinio reguliavimo ypatumų: iš valstybės ar savivaldybių biudžetų asignavimų yra skiriamos lėšos jų darbo užmokesčiui ir pastatų išlaikymui bei maža dalimi turtui įsigyti, tačiau kūrybinei veiklai: naujų spektaklių, koncertų ir meno programų parengimui, jų sklaidai Lietuvoje ir užsienyje, kultūrinei edukacinei veiklai ir jos sklaidai, muzikos instrumentų ir jų priedų, scenos įrangos įsigijimui, kviestinių atlikėjų, darbuotojų priedų apmokėjimui, scenos meno kūrinių autorių teisėms viešam atlikimui įsigyti ir kt. reikmėms – turi užsidirbti lėšų, teikdamos kultūros ir kitas paslaugas. Kūrybinei veiklai vykdyti lėšų poreikis sudaro iki 40 % skiriamų valstybės ar savivaldybių biudžetų lėšų, tačiau biudžetinės įstaigos teisinė organizacinė forma riboja ūkinės komercinės veiklos galimybes. Vykdydamos Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymą šios įstaigos dėl valstybės biudžeto asignavimų ir pajamų įmokų planavimo ir naudojimo griežto reglamentavimo patiria didelę administracinę naštą, apribojama galimybė veikti lanksčiai: teatrai ir koncertinės įstaigos neturi galimybių uždirbtų lėšų kaupti įstaigos sąskaitoje ir operatyviai naudoti kūrybinėms ir gamybinėms reikmėms, negali operatyviai pirkti scenos įrangos, kai dėl gedimo tai reikia daryti nedelsiant, įsigyti naujus muzikos instrumentus ar jų priedus, mokėti atlikėjams priedus už svarbių ir sudėtingų užduočių vykdymą ar kai dėl spektaklio populiarumo yra būtinybė jį rodyti atlikėjų nedarbo dienomis, organizuoti gastroles ir t.t. Biudžetinės įstaigos nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, vadovaudamosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1993 m. liepos 8 d. nutarimu Nr.
apmokėjimo tvarkos tobulinimo“, negali mokėti konkurencingo darbo užmokesčio aukščiausios kategorijos kūrybiniams darbuotojams, nes minėtu nutarimu tarnybinis atlygis nustatomas pagal įgytą išsilavinimą, užimamas pareigas ir mokamas iš darbo užmokesčio fondo, neviršijant darbo užmokesčiui skirtų lėšų. Už aukštą kvalifikaciją, skubių, svarbių ar sudėtingų darbų (užduočių) vykdymą gali būti nustatomi priedai, bet jiems mokėti lėšų nepakanka. Minėto nutarimo 5¹ punkte nustatyta, kad nacionalinių ir kitų biudžetinių kultūros ir meno įstaigų vadovams, vadovų pavaduotojams, struktūrinių padalinių vadovams, jų pavaduotojams ir kitiems darbuotojams gali būti nustatomi iki 65 ar 45 procentų didesni tarnybinių atlyginimų koeficientai, tačiau nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms skiriamas darbo užmokesčio fondas leidžia mokėti vidutiniškai apie 370 EUR (valstybinėse įstaigose) – 610 EUR (nacionalinėse įstaigose) dydžio tarnybinį atlyginimą. Todėl geriausi šalies aktoriai, solistai vokalistai ar solistai, grojantys muzikos instrumentais, dažniausiai šių įstaigų kūrybinėje veikloje dalyvauja pagal atlikėjo intelektinių paslaugų sutartis ir jų kūrybinė veikla apmokama iš įstaigos uždirbtų lėšų. Įstatymo projekto tikslas yra pakeisti Galiojantį įstatymą ir nustatyti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos specifiką atitinkantį valdymo ir finansavimo modelį bei tobulinti valstybinį valdymą profesionaliojo scenos meno srityje.
Įstatymo projekto uždavinys įtvirtinti specifines nuostatas, susijusias su biudžetinių nacionalinių, valstybinių, savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų pertvarkytų į viešąsias įstaigas, kurių vienintelis savininkas yra valstybė arba savivaldybė, valdymu, finansavimu, turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo patikėjimo teise ar patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį teisiniu reguliavimu. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą rengė Lietuvos Respublikos kultūros ministro sudaryta darbo grupė iš deleguotų profesionaliojo scenos meno atstovų, pakviestų šios srities specialistų bei Lietuvos Respublikos kultūros ministerijos (toliau – Kultūros ministerija) valstybės tarnautojų. Darbo grupei vadovavo Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento direktorė Raminta Gecevičienė, vėliau – dabar jau buvusi kultūros viceministrė Agneta Lobačevskytė. Įstatymo projektą parengė Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento (direktorė Raminta Gecevičienė, tel. (8 5) 219 3587, el. p. [email protected]) Profesionalaus meno skyriaus vedėja Elė Ona Vilkienė, (tel. (8 5) 219 3438, el. p. [email protected]) ir šio skyriaus vyriausioji specialistė Irena Didžiulienė (tel. (8 5) 219 3440, e. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Galiojantis įstatymas reglamentuoja biudžetinių įstaigų teatrų ir koncertinių įstaigų vykdomą profesionaliojo scenos meno veiklą, šių įstaigų finansavimą, darbuotojų darbo sąlygų ir socialinių garantijų ypatumus.
Šio įstatymo nuostatos taikomos visiems juridiniams asmenims, kurie užsiima ar verčiasi profesionaliojo scenos meno veikla ir kurie šio įstatymo nustatyta tvarka yra pripažinti teatru ar koncertine įstaiga. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu yra siūloma praplėsti profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių įstaigų sistemą, į ją įtraukiant aktyviai šioje srityje veikiančius cirką, scenos meno informacijos centrą, scenos menų centrą, kūrybinį inkubatorių ir panašias įstaigas, kurios organizuoja profesionaliojo scenos meno kūrybą ir jos sklaidą, kaupia profesionalių scenos meno autorių ir atlikėjų kūrybą ir skleidžia šiuos kūrinius su informacija apie profesionalųjį scenos meną, įtakoja profesionaliojo scenos meno srities pokyčius. Todėl siūloma keisti Galiojančio įstatymo pavadinimą ir nustatyti platesnę profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių įstaigų (ne tik teatrų ir koncertinių įstaigų) sistemą ir atitinkamus pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga pagrindus.
Įstatymo projektu siūloma sudaryti galimybę nacionaliniams, valstybiniams (iš jų 20-ties teatrų ir koncertinių įstaigų savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra Kultūros ministerija ir 1 koncertinės įstaigos – Vidaus reikalų ministerija) ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms pasirinkti biudžetinės ar viešosios įstaigos, kurios vienintelis steigėjas ir savininkas yra valstybė ar savivaldybė, statusą ir derinti skiriamą finansavimą iš valstybės ir savivaldybių biudžetų darbo užmokesčiui ir pastatų išlaikymo kaštams apmokėti su galimybe užsidirbti iš teatrų spektaklių ir koncertų naujiems pastatymams ar programoms įgyvendinti. Įstatymo projektu nustatoma, kad nepriklausomai nuo pasirinktos teisinės formos, nacionaliniai ir valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos įgyvendina valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje. Nacionalinių teatrų ir koncertinės įstaigos paskirtis yra savo kūrybine veikla pristatyti visuomenei iškiliausius nacionalinius ir užsienio operos, baleto, dramos ir muzikos meno pasiekimus, reprezentuoti aukštos meninės vertės kūrybą, formuoti Lietuvos kultūros įvaizdį, nuosekliai plėtoti tarptautinę kūrybinę partnerystę, o valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų paskirtis yra formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius. Savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos padeda įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje.
Šių įstaigų paskirtis yra pristatyti visuomenei klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, sudaryti sąlygas regiono profesionaliojo scenos meno autoriams ir atlikėjams pristatyti visuomenei savo kūrybą. Nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos ugdo visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrina profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms (ir pažeidžiamiausioms) šalies visuomenės grupėms. Įstatymo projekte siūloma viešąsias įstaigas nacionalinius, valstybinius ir savivaldybių teatrus ir koncertines įstaigas finansuoti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšomis ta pačia apimtimi kaip ir biudžetines įstaigas, išskyrus biudžetinių įstaigų pajamas, kad viešosios įstaigos, kurių paskirtis bei veiklos apimtys bus analogiškos biudžetinėms įstaigoms, neatsidurtų nepagrįstai blogesnėje situacijoje nei biudžetinės įstaigos. Dėl to viešosios įstaigos nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos yra išskiriami iš kitų Lietuvoje veikiančių viešųjų įstaigų.
Viešosios įstaigos nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos pajamas turės teisę kaupti savo sąskaitose ir naudoti viešosios įstaigos veiklos tikslams siekti: prekėms ir paslaugoms, iš jų medžiagoms dekoracijų ir kostiumų gamybai, muzikos instrumentams ir jų priedams įsigyti, ryšių paslaugoms, komandiruotėms, kompensacijoms už asmeninių instrumentų įstaigos kūrybinei veiklai naudojimą, kviestiniams autorių darbams ir atlikėjų paslaugoms apmokėti, kūrybinių darbuotojų priedams mokėti, kai dėl spektaklio ar koncerto populiarumo yra būtinybė jį rodyti papildomai ar kūrybinių darbuotojų nedarbo dienomis, transporto, salių regionuose nuomai, gastrolėms organizuoti, kurui ir kt.), turtui įsigyti (scenos techninės įrangos detalėms, autorių teisių profesionaliojo scenos meno kūriniui įsigyti ir kt.). Šios įstaigos pajamas naudos ir ilgalaikio materialinio turto, kuris daugelį kartų dalyvauja gamybos ir aptarnavimo procese, nusidėvėjimui (amortizacijai) padengti: patalpų, transporto, rekvizito, baldų, muzikos instrumentų einamajam remontui. Tačiau šių įstaigų kitoms reikmėms: pastatų kapitaliniam remontui, renovacijai, nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų garso, apšvietimo, scenos technikos įrangos įsigijimui, modernizavimui, įdiegimui, muzikos instrumentų, transporto priemonių įsigijimui – bus reikalinga valstybės ir savivaldybių parama. Savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vykdoma viešosios įstaigos stebėsena, įstaigos veiklos rodiklių analizė leis kasmet įvertinti, kaip įstaiga įgyvendina nustatytus tikslus, priimti sprendimus dėl jos veiklos tobulinimo, valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšų naudojimo.
Įstatymo projektu siekiama viešosioms įstaigoms nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms valstybės ir savivaldybių turtą perduoti patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 straipsnio 4 dalimi, juridiniai asmenys, kuriems valstybės turtas perduotas patikėjimo teise pagal patikėjimo sutartį, negali šio turto išnuomoti. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti nuostatą, kad viešosios įstaigos nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos turėtų teisę valstybės ir savivaldybių turtą nuomoti ir lėšas, gautas iš turto nuomos, panaudoti viešosios įstaigos nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos įstatuose nustatytai veiklai vykdyti. Biudžetinę įstaigą nacionalinį, valstybinį ar savivaldybės teatrą ar koncertinę įstaigą pertvarkius į viešąją įstaigą, bendras konkurencinis laukas nepasikeis ir privačių ūkio subjektų (visų prisidedančiųjų prie kultūros ir meno plėtros ir sklaidos) sąlygos nepablogės, kadangi privatūs ūkio subjektai teisės aktų nustatyta tvarka taip pat gali gauti valstybės paramą iš Kultūros rėmimo fondo, iš valstybės ir savivaldybių programų. Įstatymo projektu siūloma kasmet vertinti nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovo veiklą pagal jam savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos nustatytas metines užduotis, siektinus rezultatus ir jų vertinimo rodiklius.
Tai leis priimti sprendimus dėl įstaigos veiklos efektyvumo ir naudos visuomenei, veiklos pokyčių rizikos ir proveržių, vadovo gebėjimo vadovauti ir taikomų veiklos gerinimo priemonių, išlaidų ir pajamų racionalaus naudojimo. Jeigu įstaigos vadovo veikla du kartus iš eilės įvertinama nepatenkinamai, savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija priima sprendimą nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovą atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį. Gerai ir labai gerai dirbantis nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių. 2014 m. gegužės 30 d. Vyriausybės strateginio komiteto posėdyje buvo nuspręsta, kad kūrybinių darbuotojų kolektyvą konkurso būdu formuoti pagal savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtintą įstaigos vadovo 5-erių metų kūrybinės veiklos programą ir repertuaro poreikį, taikant terminuotas darbo sutartis. Aktorių bendruomenė nepritarė šiai nuostatai ir priėmė kitą sprendimą: kūrybiniams darbuotojams, dirbantiems pagal terminuotas ir neterminuotas darbo sutartis, siūloma taikyti atestavimą, taip pat ir neeilinį atestavimą. Kultūros ministro nustatyta tvarka atestavimas bus vykdomas kompetentingai, skaidriai ir objektyviai, kūrybiniai darbuotojai bus vertinami pagal gebėjimus atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, metinių užduočių rezultatus, dalykines ir asmenines savybes. Jeigu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla du kartus iš eilės bus įvertinama nepatenkinamai, darbdavio iniciatyva kūrybinis darbuotojas bus atleidžiamas.
Įstatymo projektu siūloma atsisakyti Galiojančio įstatymo nuostatų dėl nacionalinio teatro ir koncertinės įstaigos steigimo, nacionalinio statuso valstybiniam teatrui ir koncertinei įstaigai suteikimo ar nacionalinio statuso nacionaliniam teatrui ir koncertinei įstaigai panaikinimo. Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti esamų trijų nacionalinių teatrų ir vienos nacionalinės koncertinės įstaigos skaičių ir ateityje nacionalinių įstaigų rato neplėsti. 2014 metais Latvijos Respublikos kultūros ministerijos užsakymu tarptautinė kompanija Civitta atliko teatrų ir koncertinių įstaigų situacijos analizę Latvijoje, Estijoje ir Lietuvoje. Šio tyrimo ataskaita atskleidė, kad Lietuva, lyginant su Latvija ir Estija, turi daugiausiai nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis profesionaliojo scenos meno kūriniams sukurti, viešai atlikti ar jo (jo dalį) naudoti. Tai sudarys galimybes profesionaliojo scenos meno įstaigoms kurti koprodukcinius didesnės apimties ir išskirtinės meninės kokybės profesionaliojo scenos meno kūrinius, jungiant turimus finansinius, materialinius ir nematerialinius resursus. Valstybė skatina partnerystę tarp kultūros ir verslo, tarp valdžios (viešojo) ir privataus sektorių, tačiau valstybiniam kultūros sektoriui nėra galimybės veikti bendrai su privačiu kultūros sektoriumi ir naudoti žmogiškuosius resursus, valstybės turtą, perduotą pagal patikėjimo sutartį, bendrų projektų sukūrimui.
Šiuo metu biudžetinės įstaigos nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos, pagal patikėjimo sutartį valdančios geriausias šalies žiūrovų sales, turi teisę tik nuomoti privatiems profesionaliems teatrams ir koncertinėms įstaigoms profesionaliojo scenos meno renginiams organizuoti ir neturi teisės naudoti valstybės turto kaip savo indėlio bendrų projektų sukūrimui. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga turi teisę pasirašyti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį ir ši sutartis gali būti keičiama tik savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai sutikus. Įstatymo projektu siūloma sudaryti sąlygas buvusiems baleto artistams ir šokėjams, artistams, grojusiems pučiamaisiais muzikos instrumentais, solistams vokalistams ir choro artistams, kurie jau yra sukakę senatvės pensijos amžių ir gauna mažą senatvės pensiją (o jų yra baigtinis sąrašas – iki 20 žmonių), skirti kompensacinę išmoką ir mokėti senatvės pensijos ir kompensacinės išmokos skirtumą (apie 46 Eur). Įstatymo projektu siūloma mažinti baleto artistams ir šokėjams nustatytą kūrybinio darbo stažą nuo 20 metų iki 18 metų, siekiant gauti kompensacines išmokas. Per pastarąjį dešimtmetį padidėjo baleto artistams ir šokėjams profesinio meistriškumo reikalavimai, kadangi jie turi šokti ir klasikinį, ir šiuolaikinį repertuarą, kuriam būtinas skirtingas kūno parengimas ir atlikimo technika.
Todėl daugeliui baleto artistų ir šokėjų karjeros pabaigoje prireikia daugiau pastangų kūrybinėms užduotims įgyvendinti: išryškėjantys fiziologiniai pokyčiai ir patiriamos traumos verčia baleto artistus ir šokėjus trumpinti kūrybinį darbą profesionalioje scenoje ir nutraukti darbo sutartį su profesionaliojo scenos meno įstaiga. Kompensacines išmokas siekiama padidinti iki 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. Tuo būtų sudaryta galimybė profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekančiam kūrybiniam darbuotojui turėti bent jau minimalų pragyvenimo šaltinį. Įstatymo projektu yra siūloma neatsisakyti Galiojančio įstatymo nuostatos, kad kūrybiniai darbuotojai, pretenduojantys gauti kompensacines išmokas, kūrybinį darbo stažą turi įgyti dirbdami pagal darbo sutartis, o ne pagal intelektinių paslaugų teikimo ar viešo atlikimo sutartis. Darbo sutartis leidžia įvertinti kūrybinio darbo laikotarpius: toks stažas įrodomas darbo knygelėmis, socialinio draudimo pažymėjimais, darbdavių ar jų funkcijų perėmėjų, ar savininko (steigėjo) teises ir pareigas įgyvendinusių institucijų funkcijų vykdytojų darbo stažo pažymomis, išduotomis remiantis turimais dokumentais, įsakymais ar valstybės ar savivaldybių archyvų sistemos įstaigose saugomų dokumentų kopijomis ar išrašais. Intelektinių paslaugų ar viešo atlikimo sutartimi asmenys nėra įpareigojami dirbti tam tikros profesijos, specialybės darbą tam tikroje darbo vietoje: pavyzdžiui, dėl kompensacinės išmokos skyrimo kreipiasi baleto artistas, dirbantis pagal intelektinių paslaugų teikimo ar viešo atlikimo sutartį. Šį artistą viešam renginiui gali kviesti bet kuri įstaiga (prekybos centras, bankas ir pan.), kuri užsako nebūtinai profesionaliojo scenos meno kūrinį.
Jeigu su baleto artistu intelektinių paslaugų ar viešo atlikimo sutartį sudaro teatras, tai sutartyje yra pažymimas tik sutarties objekto – profesionaliojo scenos meno kūrinio – atlikimo data, o jo parengimo laikotarpis (medžiagos rinkimas, sisteminimas, muzikinio, šokio teksto mokymasis, užduoties tobulinimas ir kt.) nėra nustatomas. Socialinio draudimo sistemoje asmenų, dirbančių pagal minėtas sutartis, darbo stažas kaupiamas atsižvelgiant į gautų pajamų dydį, t.y. sukaupiama tiek stažo mėnesių, kiek sumokama įmokų nuo minimalių mėnesinių algų sumos (jei sumokama socialinio draudimo įmokų nuo 3000 EUR, t.y. 10 minimalių mėnesinių algų bus sukaupta 10 mėnesių socialinio draudimo stažo). Kūrybiniai darbuotojai atlygį gauna atlikę tam tikrą darbą ir kūrybinio darbo rezultatas nėra tiesiogiai susijęs su dirbtu laiku – repetuotu kūriniu: viena intelektinių paslaugų ar viešo atlikimo sutartis vienam renginiui gali atitikti kūrybinio stažo laikotarpio 1 dieną, dėl 3 renginių – 3 dienas. Todėl, pavyzdžiui, baleto artistui 18-kos metų kūrybinio darbo stažą Lietuvos profesionalioje scenoje būtų sunku įrodyti vienkartinėse sutartyse nustatytomis datomis ir sumokėtų socialinio draudimo įmokų dydžiu nuo gauto atlygio. Įstatymo projekte dėl kompensacinių išmokų mokėjimo yra pateiktas nuolatinių pensijų ir pensinio pobūdžio išmokų baigtinis sąrašas, kuris Įstatymo projekto derinimo metu yra nustatytas kartu su Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kultūros ministras turės patariamąjį organą Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybą, kuri pakeis Galiojančiame įstatyme nustatytą Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybą.
Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba atliks eksperto ir konsultanto funkcijas, kultūros ministrui sprendžiant Lietuvos profesionaliojo scenos meno politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Šiai tarybai bus pavesta teikti išvadas ne tik dėl profesionaliojo scenos meno srityje veikiančių teatrų ir koncertinių įstaigų, bet ir dėl profesionaliojo scenos meno sistemai priklausančių įstaigų veiklos. Įstatymo projektu siūloma stiprinti nacionalinių, valstybinių, savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų dalyvavimą įstaigos valdyme: į meno tarybą – vadovo patariamąjį kolegialų organą, išrinkti įstaigos atstovai turės galimybę teikti siūlymus ne tik įstaigos kūrybinės veiklos klausimais, bet svarstyti įgyvendinimo rezultatus, gastrolių planus, biudžetinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą klausimus, aptarti kūrybinių darbuotojų atestavimo ir kitus klausimus. Tai sudarys prielaidą įstaigai veikti demokratiškai, priimti tikslingus sprendimus, bendradarbiauti komandoje. Nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos gali rinktis meno tarybos narių skaičių, atsižvelgiant į poreikį, pavyzdžiui, maža įstaiga gali pasirinkti mažesnės sudėties meno tarybą, didelė įstaiga – didesnės sudėties meno tarybą. Įstatymo projektu siūloma, kad įžymiam menininkui, kultūros veikėjui, aktyviai dirbusiam, kūrusiam ir nutraukusiam darbo sutartį su nacionaliniu, valstybiniu, savivaldybės teatru ar koncertine įstaiga, už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai bei veiklą, kuri padėjo įgyvendinti įstaigos tikslus, įstaigos vadovo sprendimu būtų suteiktas profesionaliojo scenos meno įstaigos emerito vardas.
Šis garbės vardas leis profesionaliojo scenos meno įstaigos emeritui sudaryti sąlygas kelti šios įstaigos darbuotojų profesinį meistriškumą, konsultuoti įstaigos darbuotojus veiklos klausimais, dalyvauti šios įstaigos rengiamose kultūrinės edukacijos programose. Įstatymo projektu siūloma už aukštus veiklos rodiklius, pristatant Lietuvos profesionalųjį scenos meną užsienyje ir
(ar) vykdant profesionaliojo scenos meno sklaidą Lietuvos regionuose ir užtikrinant profesionaliojo scenos meno kūrybos prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms, konkurso būdu skirti valstybės biudžeto lėšas profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, veiklai. Įstatymo projektu yra siekiama pagerinti šių įstaigų veiklos sąlygas bei jų konkurencinę padėtį kultūros rinkoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Poveikio vertinimo rezultatai buvo pateikti Lietuvos Respublikos Vyriausybės Strateginio komiteto 2014 m. gegužės 30 d. posėdyje, pristačius Teatrų ir koncertinių įstaigų valdymo ir finansavimo modelio teisėkūros iniciatyvą. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 18 punkto nuostatomis atliktas Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas.
Priimtas įstatymas turės teigiamos įtakos korupcijos rizikos profesionaliojo scenos meno įstaigose – nacionaliniuose, valstybiniuose, savivaldybių teatruose ir koncertinėse įstaigose – sumažinimui, nes šių įstaigų vadovams bus nustatytos metinės užduotys ir siektini rezultatai bei jų vertinimo rodikliai, pagal kuriuos bus vertinami įstaigos veiklos pokyčiai. Taip pat bus užtikrintas šių įstaigų ir darbuotojų gaunamų pajamų skaidrumas, nes jų šaltiniai bus nurodyti įstaigų veiklos ataskaitose. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Naujų įstatymų, Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymą inkorporuojant į teisinę sistemą, priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos sąvokos ir jas įvardinantys terminai yra įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. Įsigaliojus Įstatymo projektui, valstybės pagalbos skyrimas nacionaliniams, valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, bus derinamas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal Europos Komisijos
pagalba skelbiama suderinta su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti:
1siūloma pakeisti:
Respublikos Vyriausybės 2010 m. gegužės 26 d. nutarimą Nr. 598 „Dėl viešųjų įstaigų, kurių savininkė yra valstybė arba kai valstybė turi daugumą balsų visuotiniame dalininkų susirinkime, vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 217
„Dėl kompensacinių išmokų teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniams
darbuotojams skyrimo ir mokėjimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
3) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2010 m. lapkričio 22 d. įsakymą Nr. ĮV-607 „Dėl Lietuvos nacionalinių teatrų ir nacionalinių koncertinių įstaigų bei valstybės teatrų ir valstybės koncertinių įstaigų gastrolių tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro
profesionaliu scenos meno teatru ar koncertine įstaiga bei šio pripažinimo netekimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2005 m. birželio 26 d. įsakymą Nr.
ĮV-266 „Dėl nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų bei koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų, dirbančių pagal neterminuotas darbo sutartis, atestavimo nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2003 m. lapkričio 6 d. įsakymą Nr. ĮV-395 „Dėl teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymą ĮV-427 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams patvirtinimo“;
priimti:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų metinės kūrybinės veiklos programos vertinimo tvarkos aprašo ir metinės kūrybinės veiklos programos pavyzdinės formos patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionalinis, valstybinis ar savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, veiklai skiriamų valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl leidimo nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams dirbti kitą darbą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
3siūloma pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr.
ĮV-395 „Dėl teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų pareigybių sąrašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2004 m. gruodžio 29 d. įsakymą ĮV-427 „Dėl kvalifikacinių reikalavimų nacionalinių, valstybės ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams patvirtinimo“;
priimti:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, dirbančių pagal darbo sutartį, veiklos vertinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų metinės kūrybinės veiklos programos vertinimo tvarkos aprašo ir metinės kūrybinės veiklos programos pavyzdinės formos patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl profesionaliojo scenos meno įstaigų, kurios nėra nacionalinis, valstybinis ar savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, veiklai skiriamų valstybės biudžeto lėšų tvarkos aprašo patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl leidimo nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovams dirbti kitą darbą tvarkos aprašo patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymą „Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
3siūloma pripažinti netekusiais galios:
1) Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2012 m. rugpjūčio 29 d. įsakymą Nr. ĮV-571 „Dėl Teatrų ir koncertinių įstaigų tarybos nuostatų patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2009 m. balandžio 7 d. įsakymą Nr. ĮV-175 „Dėl valstybės teatro ar koncertinės įstaigos prašymo suteikti nacionalinį statusą dokumentų priėmimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Respublikos kultūros ministro 2007 m. birželio 11 d. įsakymą Nr. ĮV-373 “Dėl nacionalinio ir valstybės teatro bei nacionalinės ir valstybės koncertinės įstaigos sezoninės kūrybinės veiklos programos formos patvirtinimo”. 12.
valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
keisti nacionalinio, valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos teisinę formą, reikės parengti šios įstaigos turto vertinimo ir įstaigos perregistravimo dokumentus. Teisinių paslaugų ir turto vertinimo kompanijai pasirinkti bus vykdomas viešųjų pirkimų atviras konkursas. Kiekviena įstaiga turi skirtingą turto kiekį ir todėl įvertinant, pavyzdžiui, Kauno lėlių teatro ir Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro turtą, susidaro skirtingas lėšų poreikis. Yra penkios didelės įstaigos, turinčios po tris – penkis muzikos kolektyvus (Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinė filharmonija, Kauno ir Klaipėdos valstybiniai muzikiniai teatrai, Valstybinis dainų ir šokių ansamblis “Lietuva”), kurių turimo turto apimtys labai didelės (dekoracijos, muzikos instrumentai, natos, rekvizitas, sceniniai kostiumai, organizacinė technika, baldai ir t.t.), dramos teatrų, lėlių teatrų, orkestrų, chorų turimas kilnojamasis turtas (kai kurios neturi koncertinės salės) mažesnis. Valstybės biudžeto lėšų prireiks, pertvarkant: 1 įstaigą: turto vertinimui nuo 6 iki 30 tūkst. EUR; teisinėms paslaugoms nuo 2 iki 10 tūkst. EUR. Iš viso: iki 40 tūkst. EUR. 5 įstaigas: turto vertinimui nuo 30 tūkst. iki 100 tūkst. EUR. teisinėms paslaugoms nuo 10 tūkst. iki 50 tūkst. EUR. Iš viso: iki 150 tūkst. EUR. 10 įstaigų: turto vertinimui nuo 57 iki 200 tūkst. EUR. teisinėms paslaugoms nuo 20 iki 100 tūkst. EUR. Iš viso: iki 300 tūkst. EUR. 20 įstaigų turto vertinimui nuo 110 iki 400 tūkst. EUR. teisinėms paslaugoms nuo 40 iki 180 tūkst. EUR. Iš viso: iki 580 tūkst. EUR.
EUR. Kultūros ministerijos duomenimis 2017 m. iš biudžetinės į viešąją būtų pertvarkoma viena įstaiga, todėl iš valstybės biudžeto reikės iki 40 tūkstančių eurų. 2. Įstaigų, kurios nėra nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, veiklai paskatinti, 2017 m. papildomai reikės 200 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų. Ši priemonė leis suteikti valstybės paramą trims-keturioms profesionaliojo scenos meno įstaigoms, skiriant lėšas patalpų išlaikymui (komunalinėms išlaidoms) ir 3–5 darbuotojų darbo užmokesčiui. Pvz., privatus teatras kasmet komunalinėms išlaidoms išleidžia apie 14 tūkst. eurų, atlyginimamas (meno vadovo, dirketoriaus, vyr.buhalterio, vadybininko ir technikos koordinatoriaus) apie 55 tūkst. eurų. Iš viso teatro veiklai paskatinti reikalinga apie 70 tūkst. eurų valstybės parama. 3. Padidinus kompensacinių išmokų dydį nuo 6 BSI iki 8 BSI, profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų kompensacinėms išmokoms mokėti 2017 m. papildomai reikės 157 tūkst. eurų valstybės biudžeto lėšų:
1) 29 tūkst. eurų – asmenų, kurie sukakę senatvės pensiją turės teisę kreiptis į Kultūros ministerija dėl kompensacinės išmokos ir senatvės pensijos skirtumo skyrimo ir mokėjimo: Senatvės pensijos amžių sukakę asmenys (jų baigtinis sąrašas – 20) gauna apie 184 eurų per mėn. Kompensacinės išmokos dydį padidinus iki 8 BSI (304 eurų per mėn.), kompensacinės išmokos ir asmenų senatvės pensijos skirtumas sudarytų
x 12 mėn. x 20 asm.);
2) 128 tūkst. eurų – kompensacines išmokas padidinus iki 8 BSI (304 eurų per mėn.): Šiuo metu kompensacinės išmokos dydis yra 228 eurų per mėn. Per metus yra išmokama apie 370 tūkst. eurų (228 x 12 mėn. x 135 asm.) valstybės biudžeto lėšų; Kompensacinės išmokos dydį padidinus iki 8 BSI (304 eurų per mėn.), per metus kompensacinių išmokų mokėjimui papildomai reikės apie 128 tūkst. eurų (76 x 12 mėn. x 140 asm.) valstybės biudžeto lėšų;157 tūkst. eurų = 128 tūkst. eurų + 29 tūkst. eurų. 13.
vertinimai ir išvados Įstatymo projektas buvo rengtas su Lietuvos Respublikos kultūros ministro įsakymu sudaryta darbo grupe (žr. šio dokumento 2 dalį), Kultūros ministerijos interneto svetainėje paskelbtas 2014 m. spalio 29 d., jo nuostatos pristatytos Lietuvos Respublikos Seime, dalyvaujant Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nariams bei scenos meno bendruomenei. Surengtas pasitarimas su Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovais. Į pareikštas argumentuotas pastabas ir pasiūlymus atsižvelgta. Su visuomene konsultuojamasi Įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšmingi žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „profesionalusis scenos menas”, „profesionaliojo scenos meno įstaiga“, „Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba“, „kūrybinės veiklos programa“, „profesionaliojo scenos meno įstaigos emeritai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
2016-01-25 Nr. XIIP-3935 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Profesionaliojo scenos meno įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) preambulės antroji pastraipa yra labiau reguliacinio, o ne deklaratyvaus pobūdžio, siūlome šią nuostatą iš preambulės išbraukti. Tuo labiau, kad profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimas išsamiai reglamentuojamas įstatymo projekto 17 straipsnyje. 2. Derinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 1 straipsnyje vietoj žodžio „reguliavimą“ įrašytinas žodis „valdymą“ (taip, kaip numatyta ir įstatymo II skyriaus pavadinime). 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo kaip ir visų kitų Lietuvos Respublikos įstatymų tikslas yra reguliuoti teisinius santykius, kylančius tarp Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių subjektų, tokių subjektų teises ir pareigas, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų ir įstaigų kompetenciją šių subjektų atžvilgiu. Tuo tarpu kitose valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar jų padalinių veikla, jų teisės ir pareigos nėra ir negali būti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų objektas. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti reguliavimo, pagal kurį ir užsienio valstybių subjektai, neįsisteigę Lietuvos Respublikoje, galėtų būti pripažįstami Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis.
Jeigu būtų atsižvelgta i šią pastabą, įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis turėtų būti dėstoma taip: „Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis indikatorius“. Atitinkaami reikėtų tikslinti ir kitas įstatymo projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas juridinių asmenų ir jų padalinių pripažinimas Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis. 4. Norime pažymėti, kad 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta sąvoka „profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinė edukacija“ toliau įstatymo tekste nevartojama, tačiau vartojama sąvoka „kultūrinė edukacija“. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamą sąvoką. 5. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę siūlome patikslinti, nes siūloma redakcija suponuoja, kad Taryba teikia išvadas ir pasiūlymus dėl profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinės veiklos rezultatų panaikinimo. 6. Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamas terminas „deleguoja“ suponuoja, kad kultūros ministras gali perduoti dalies jo kompetencijai priklausančių įgaliojimų vykdymą patariamajai institucijai, kas teisiškai būtų ydinga ir nepagrįsta. Siekiant išvengti tokio įstatymo aiškinimo, siūlome vietoj žodžio „deleguotų“ įrašyti žodį „nustatytų“. 7.
projekto 5 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos trys veiklos rūšys, iš kurių bent vieną vykdantis juridinis asmuo gali būti pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje numatyti vertinimo kriterijai galėtų būti pritaikomi tik dvejas iš trijų aukščiau nurodytų veiklos rūšių vykdantiems juridiniams asmenims. Taip pat pažymėtina, kad šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas vertinimo kriterijus yra labai abstraktus. 8. Atsižvelgiant į tai, kad juridinių asmenų pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaigomis priklausys išimtinai nuo profesionaliojo meno vertintojų atliekamo jų kūrybinės veiklos vertinimo bei siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte reikėtų atskleisti esmines profesionaliųjų meno vertintojų statusą reglamentuojančias nuostatas. 9. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlome aiškiai nurodyti, kuri iš šiame punkte paminėtų profesionaliojo scenos meno įstaigų yra nacionalinė koncertinė įstaiga. 10. Svarstytina, ar, atsižvelgiant į įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą („Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema“), šio straipsnio 2 – 5 dalyse įtvirtintos nuostatos yra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamas straipsnio pavadinimas arba šios nuostatos dėstomos atskirame straipsnyje. 11. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią sprendimą dėl biudžetinės įstaigos nacionalinio ir valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaiga priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, derintina su Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, pagal kurią tokį sprendimą priima biudžetinės įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi išankstinį Vyriausybės sutikimą. 12.
projekto 7 straipsnio pavadinimas („Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentai“) ne visiškai atitinka šio straipsnio turinį, nes pačiame straipsnyje nustatomi tik papildomi privalomi steigimo dokumentų duomenys. 13. Neaiškus įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 dalių santykis, nes 2 dalyje numatyta, kad <...> įstaigos vadovas kitų metų metinės kūrybinės veiklos programos ir biudžeto išlaidų plano projektus teikia tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai<...>, o 4 dalyje numatyta, kad „Taryba, pritarusi nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriose Kultūros ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas, metinės kūrybinės veiklos programų ir biudžetų išlaidų planų projektams, juos teikia tvirtinti kultūros ministrui.“ (pabraukta mūsų). Be to, pastebėtina, kad 4 dalyje numatyta, kad taryba teikia tvirtinti dokumentus tik pritarusi jų projektams, todėl neaišku, kas būtų, jei ji dokumentų projektams nepritartų. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba yra ekspertinė institucija, atliekanti patariamąją funkciją ir teikianti tik išvadas ir pasiūlymus viešojo administravimo įgaliojimus turinčiai institucijai (Kultūros ministerijai), todėl, mūsų nuomone, įstatymo projekte jai suteikti įgaliojimai, suponuojantys, kad patariamajai institucijai nepritarus teikiamiems projektams, jie neteikiami kompetentingai valstybės valdžios institucijai, o grąžinami pareiškėjams, neatitinka bendrųjų viešojo administravimo principų. Be to, šiame straipsnyje turi būti vartojamas pilnas patariamosios institucijos pavadinimas – Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. 14. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 12 straipsnio 2 dalyje yra minimi meno vadovai, tačiau daugiau įstatymas šių asmenų statuso nereguliuoja. Neaišku, kodėl šie asmenys išskiriami, ar jiems taikomi tam tikri priėmimo į darbą ypatumai. Svarstytina, ar įstatymo projekto nereikėtų tikslinti šiuo aspektu. 15.
nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių, suponuoja, kad gali būti ir tokių įstaigų vadovų, kurie nedirba pagal darbo sutartį. Tačiau įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su visais nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovais sudaroma darbo sutartis penkeriems metams. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, 12 straipsnio 4 dalyje reikėtų arba išbraukti perteklinius žodžius „dirbantis pagal darbo sutartį“, arba atskleisti vadovų, nedirbančių pagal darbo sutartis, darbo santykių ypatumus. Analogiškai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis. 16. Įstatymo projekto 12 straipsnio 5 ir 9 dalyje formuluotė „Darbo kodekso nustatyta tvarka“ traktuotina kaip galimai klaidinanti. Įstatymo IV skyriaus pavadinime nurodyta, jos šis skyrius reguliuoja nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių ypatumus. Todėl minėta formuluotė suponuotų, kad Darbo kodekse turėtų būti nustatyta tam tikra speciali tvarka, taikoma nutraukiant sutartis tik su nurodytais darbuotojais. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyje išbraukti žodžius „Darbo kodekso nustatyta tvarka“. 17. Atsižvelgiant į įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalyje pateikiamą sąvokos „profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinis darbuotojas“ terminą, siūlytina įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje atsisakyti žodžių „neterminuotas ir terminuotas“ kaip perteklinių. 18. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalyje siūlome atskleisti subjektą, vykdysiantį teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų atestaciją. 19.
19Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį siūlome patikslinti, nurodant,
kad meno taryba teikia siūlymus ar išvadas, apsvarsčiusi ar aptarusi šioje dalyje nurodytus klausimus, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad tam tikrų klausimų apsvarstymas ir aptarimas meno taryboje yra savitikslė procedūra, neturinti jokių pasekmių. 20. Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą priimti sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą. 21. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja imperatyvią normą, įpareigojančią įstaigos vadovą visiems įžymiems menininkams ar kultūros veikėjams, nutraukusiems darbo sutartį su įstaiga, už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai, suteikti profesionaliojo scenos meno įstaigos emerito vardą. 22. Neaiškus įstatymo projekto 15 straipsnio 2 ir 3 dalių santykis. Neaišku, ar 2 dalyje numatyta emeritų veikla, kuriai būtų sudaromos sąlygos, būtų atlygintina ar ne, ir kokias pagrindais ji būtų vykdoma. Svarstytina, ar ji neapimtų ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnyje nudorytų autorių teisių objektų. Atkreiptinas dėmesys, kad autorinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką ir intelektinių paslaugų sutarčių sudarymo sąlygas ir tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, paslaugų pirkimą reguliuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, todėl įstatymo 15 straipsnio 3 dalis vertintina kaip perteklinė, nesukurianti iš esmės naujų normų. 23. Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, kad visame įstatyme yra vartojama „kūrybinio darbuotojo“ sąvoka. Siūlytina atitinkamai patikslinti ir IV skyriaus pavadinimą. 24. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje po skaičiaus ir žodžių „8 bazinių socialinių išmokų“ įrašytinas trūkstamas žodis „dydžio“. 25.
turėtų būti numeruotina kaip straipsnio dalis ir atitinkamai tikslintina visų straipsnio dalių numeracija. Be to, siekiant teisinio aiškumo, taip pat turėtų būti atskleistas šioje pastraipoje įtvirtintos nuostatos, kad „skiriama ir mokama kompensacinės išmokos dalis“ turinys. Galbūt tikslinga pateikti nuorodą į šio straipsnio 5 dalį, kurioje reglamentuojamas mokamos kompensacinės išmokso dalies dydžio apskaičiavimas. 26. Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „tarybinės“ įrašytinas žodis „sovietų“. 27. Įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalyje, siekiant aiškumo, vietoj žodžio „savo“ įrašytini žodžiai „nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos“. 28. Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktuose vietoj skaičiaus ir žodžių „šio straipsnio 1“ įrašytinas žodis
„šios“. 29. Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai,
valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, svarstytina, ar įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalyje nereikėtų įtvirtinti, kad Vyriausybė nustato tvarką ar kriterijus, kuriais vadovaujantis savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų duoti sutikimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo (dėl savivaldybės turto įkeitimo atitinkamą tvarką ar kriterijus turėtų nustatyti savivaldybės taryba). 30. Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto
nuostatos, nustatančios nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų į pareigas neterminuotam laikotarpiui, darbo sutarčių pasibaigimo sąlygų. 31.
keičiamas įstatymo pavadinimas, taip pat pateikiamos profesionaliojo scenos meno įstaigos ir profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo sąvokos, todėl siūlytina atitinkamai peržiūrėti ir, esant reikalui, patikslinti kituose galiojančiuose įstatymuose vartojamas sąvokas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-06-28 Nr. XIIP-3935(2) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
pažymėti, kad projekto 1 straipsnyje nauja redakcija dėstomo Profesionaliojo scenos meno įstatymo (toliau – įstatymo projektas) 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžta sąvoka „profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinė edukacija“ toliau įstatymo tekste nevartojama, tačiau vartojama sąvoka „kultūrinė edukacija“. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiamą sąvoką. 2. Atsižvelgiant į tai, kad juridinių asmenų pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaigomis priklausys išimtinai nuo profesionaliojo meno vertintojų atliekamo jų kūrybinės veiklos vertinimo bei siekiant tinkamo įstatymo taikymo, svarstytina, ar tokių įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalyje nurodytų reikalavimų, kaip aukštasis išsilavinimas ir savo nuomonės skleidimas straipsniuose, pakanka asmeniui suteikti profesionaliųjų scenos meno vertintojo statusą. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Teisės aktų rengimo rekomendacijas, patvirtintas teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, teikiant nuorodą į tam tikrą įstatymą, nurodomas visas įstatymo pavadinimas, tačiau kartojant tekste nuorodą į tą patį įstatymą gali būti rašomas trumpesnis įstatymo pavadinimas (be žodžių „Lietuvos Respublikos). Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisės akto glaustumo, įstatymo projekto 2 straipsnio 11 dalyje siūlome atsisakyti skliausteliuose pateikiamų toliau vartojamų įstatymų santrumpų kaip perteklinių. 4. Pažymėtina, kad įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje yra išdėstyti du 6 punktai. Atsižvelgiant į tai, pirmojo iš jų reikėtų atsisakyti. 5.
nesuprantama įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies pirmojo sakinio nuostata, nustatanti, kad eksperto ir konsultanto funkcijas atliekanti taryba sudaroma prie Vyriausybės įgaliotos institucijos, t.y. nėra aiškus nei kokį tarybos teisinį statusą suponuoja ar kitokias teisines pasekmes sukelia „sudarymas prie institucijos“, nei koks yra ar koks gali būti tokios Vyriausybės įgaliotos institucijos vaidmuo tarybos darbo organizavime. Taip pat nėra aiškus minimų Vyriausybės įgaliojimų suteikimas institucijai santykis su įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostata, kad tarybos nuostatus bei tarybos sudėtį tvirtina kultūros ministras. 6. Nėra aiškus įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalyje vartojamos sąvokos
„profesionaliojo scenos meno organizacijos“ turinys, nes projekte tokios
organizacijos neminimos. Taip pat neaiškus formuluotės „profesionaliojo scenos meno organizacijoms nepriklausančios asociacijos ir viešosios įstaigos, veikiančios profesionaliojo scenos meno srityje“ teisinis turinys. Galbūt turima omenyje profesionaliojo scenos meno organizacijos statuso neturinčios asociacijos ir viešosios įstaigos, tačiau tada nėra aiškus jų veikimo profesionaliojo scenos meno srityje konstatavimas, kurio vis dėlto nepakanka suteikti jiems profesionaliojo scenos meno organizacijos statusą. 7. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 2 punkte nurodytas vertinimo kriterijus yra labai abstraktus, nes nuostatos „įvairios viešinimo priemonės“ taikymas gali būti subjektyviai interpretuojamas. 8. Įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 4 punkto pirmojo sakinio nuostatos derintinos su projekto 2 straipsnio 4 dalimi, nustatančia, kokie subjektai gali būti pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigomis. 9. Įstatymo projekto 11 straipsnio pavadinime po skaičiaus „11“ brauktinas taškas. 10.
iš nacionalinių, valstybinių ir savivaldybės teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinius darbuotojus atestuojančių subjektų būtų Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba yra ekspertinė institucija, atliekanti patariamąją funkciją ir teikianti tik išvadas ir pasiūlymus viešojo administravimo įgaliojimus turinčiai institucijai, todėl, mūsų nuomone, įstatymo projekte jai suteikti įgaliojimai, suponuojantys, kad ši patariamoji institucija, vykdanti bendrojo pobūdžio ekspertines funkcijas, atestuotų konkrečių profesionaliojo scenos meno įstaigų, su kurių vykdoma scenos meno veikla ji neturi nieko bendro, kūrybinius darbuotojus, ne tik neatitinka bendrųjų administravimo principų, tačiau yra ir nesuprantama bei nelogiška. 11. Įstatymo projekto 11 straipsnio 9 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai
„ir darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos, netinkamai atlieka darbą“, nes
veiklos nepatenkinamas įvertinimas du kartus iš eilės ir suponuoja, kad darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos ir (ar) netinkamai atlieka savo darbą. 12. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje tikslintinos vartojamos sąvokos – „nacionalinio teatro ar nacionalinės koncertinės įstaigos meno taryba“, „nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos meno taryba“, „meno taryba“. 13. Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalies 5 punkto redakcija tikslintina, nes nėra aiškus formuluotės „iki nustatyto kūrybinio darbo stažo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje“. 14. Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies pirmojoje pastraipoje ir 5 dalyje brauktini pertekliniai žodžiai „kurių juridinė forma yra biudžetinė arba viešoji įstaiga“, o šios dalies 5 punkte po žodžio „valstybės“ įrašytinas žodis „pinigų“. 15. Įstatymo projekto 16 straipsnio 2 dalyje vietoj žodžių „vykdančios jų steigėjų funkcijas“ įrašytini žodžiai „įgyvendinančios jos savininko teises ir pareigas“. 16.
projekto 16 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostata, numatanti, kad valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos kultūros ministro nustatyta tvarka skiriamos metinei kūrybinei veiklos programai įgyvendinti, derintina su to paties straipsnio 6 dalimi, nustatančia, kad tos pačios lėšos tiems patiems tikslams skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka. 17. Įstatymo projekto 16 straipsnio 7 dalies punktai turi būti dėstomi atskiromis dalimis. Be to, šioje dalyje reikėtų konkrečiau atskleisti meno veiklos nacionalinės programos statusą (neaišku, ar tai finansavimo programa, ar tiesiog kūrybinių veiklos formų aprašymas), jos administratoriaus funkcijas, jos įgyvendinimo principus (nėra aiškus aptariamų finansuojamų projektų pobūdis, organizavimas ir vykdymas). 18. Įstatymo projekte praleistas 17 straipsnis. 19. Teikiamo projekto 2 straipsnio 1 dalyje reikėtų nurodyti išlygą ne tik dėl šio straipsnio 2 dalies, tačiau ir 3 dalies ankstesnio įsigaliojimo. 20. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įgyvendinimą, turėtų būti nuostatos, nustatančios nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų į pareigas neterminuotam laikotarpiui, darbo sutarčių pasibaigimo sąlygas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
Vilnius
2016-09-19 Nr. XIIP-3935(3) Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, manytume, kad įstatymo projekto 16 straipsnyje, reguliuojant profesionaliojo scenos meno veiklos nacionalinę programą, reikėtų konkrečiau atskleisti šios programos statusą (neaišku, ar tai finansavimo programa, ar tiesiog kūrybinių veiklos formų aprašymas), jos administratoriaus funkcijas, jos įgyvendinimo principus (nėra aiškus aptariamų finansuojamų projektų pobūdis, organizavimas ir vykdymas). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
2016 m. balandžio 20 d. Nr. 109-P-17
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius,
Andrius Palionis, Irena Degutienė, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėja Danguolė Zabulėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Profesionaliojo scenos meno įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) preambulės antroji pastraipa yra labiau reguliacinio, o ne deklaratyvaus pobūdžio, siūlome šią nuostatą iš preambulės išbraukti. Tuo labiau, kad profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimas išsamiai reglamentuojamas įstatymo projekto 17 straipsnyje. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Nr. XIIP-39351 Derinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 1 straipsnyje vietoj žodžio „reguliavimą“ įrašytinas žodis „valdymą“ (taip, kaip numatyta ir įstatymo II skyriaus pavadinime). Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti.
3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Nr. XIIP-393523 Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo kaip ir visų kitų Lietuvos Respublikos įstatymų tikslas yra reguliuoti teisinius santykius, kylančius tarp Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių subjektų, tokių subjektų teises ir pareigas, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų ir įstaigų kompetenciją šių subjektų atžvilgiu. Tuo tarpu kitose valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar jų padalinių veikla, jų teisės ir pareigos nėra ir negali būti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų objektas. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti reguliavimo, pagal kurį ir užsienio valstybių subjektai, neįsisteigę Lietuvos Respublikoje, galėtų būti pripažįstami Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis. Jeigu būtų atsižvelgta į šią pastabą, įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis turėtų būti dėstoma taip:
„Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka
profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius“. Atitinkami reikėtų tikslinti ir kitas įstatymo projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas juridinių asmenų ir jų padalinių pripažinimas Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti.
4
4 Norime pažymėti, kad 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta sąvoka „profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinė edukacija“ toliau įstatymo tekste nevartojama, tačiau vartojama sąvoka „kultūrinė edukacija“. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiamą sąvoką. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 5
13 Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę siūlome patikslinti, nes siūloma redakcija suponuoja, kad Taryba teikia išvadas ir pasiūlymus dėl profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinės veiklos rezultatų panaikinimo. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 6
16 Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamas terminas „deleguoja“ suponuoja, kad kultūros ministras gali perduoti dalies jo kompetencijai priklausančių įgaliojimų vykdymą patariamajai institucijai, kas teisiškai būtų ydinga ir nepagrįsta. Siekiant išvengti tokio įstatymo aiškinimo, siūlome vietoj žodžio „deleguotų“ įrašyti žodį „nustatytų“. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 7
3 Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos trys veiklos rūšys, iš kurių bent vieną vykdantis juridinis asmuo gali būti pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga.
Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje numatyti vertinimo kriterijai galėtų būti pritaikomi tik dvejas iš trijų aukščiau nurodytų veiklos rūšių vykdantiems juridiniams asmenims. Taip pat pažymėtina, kad šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas vertinimo kriterijus yra labai abstraktus. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 8
4. Atsižvelgiant į tai, kad juridinių asmenų pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaigomis priklausys išimtinai nuo profesionaliojo meno vertintojų atliekamo jų kūrybinės veiklos vertinimo bei siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte reikėtų atskleisti esmines profesionaliųjų meno vertintojų statusą reglamentuojančias nuostatas. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 9
11 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlome aiškiai nurodyti, kuri iš šiame punkte paminėtų profesionaliojo scenos meno įstaigų yra nacionalinė koncertinė įstaiga. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Nr. XIIP-39356 Svarstytina, ar, atsižvelgiant į įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą („Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema“), šio straipsnio 2 – 5 dalyse įtvirtintos nuostatos yra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamas straipsnio pavadinimas arba šios nuostatos dėstomos atskirame straipsnyje.
Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 11
3 Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią sprendimą dėl biudžetinės įstaigos nacionalinio ir valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaiga priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, derintina su Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, pagal kurią tokį sprendimą priima biudžetinės įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi išankstinį Vyriausybės sutikimą. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Nr. XIIP-39357 Įstatymo projekto 7 straipsnio pavadinimas („Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentai“) ne visiškai atitinka šio straipsnio turinį, nes pačiame straipsnyje nustatomi tik papildomi privalomi steigimo dokumentų duomenys. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Nr. XIIP-39358 2,4 Neaiškus įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 dalių santykis, nes 2 dalyje numatyta, kad <...> įstaigos vadovas kitų metų metinės kūrybinės veiklos programos ir biudžeto išlaidų plano projektus teikia tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai<...>, o 4 dalyje numatyta, kad „Taryba, pritarusi nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriose Kultūros ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas, metinės kūrybinės veiklos programų ir biudžetų išlaidų planų projektams, juos teikia tvirtinti kultūros ministrui.“ (pabraukta mūsų).
Be to, pastebėtina, kad 4 dalyje numatyta, kad taryba teikia tvirtinti dokumentus tik pritarusi jų projektams, todėl neaišku, kas būtų, jei ji dokumentų projektams nepritartų. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba yra ekspertinė institucija, atliekanti patariamąją funkciją ir teikianti tik išvadas ir pasiūlymus viešojo administravimo įgaliojimus turinčiai institucijai (Kultūros ministerijai), todėl, mūsų nuomone, įstatymo projekte jai suteikti įgaliojimai, suponuojantys, kad patariamajai institucijai nepritarus teikiamiems projektams, jie neteikiami kompetentingai valstybės valdžios institucijai, o grąžinami pareiškėjams, neatitinka bendrųjų viešojo administravimo principų. Be to, šiame straipsnyje turi būti vartojamas pilnas patariamosios institucijos pavadinimas – Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
211 Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 12 straipsnio 2 dalyje yra minimi meno vadovai, tačiau daugiau įstatymas šių asmenų statuso nereguliuoja. Neaišku, kodėl šie asmenys išskiriami, ar jiems taikomi tam tikri priėmimo į darbą ypatumai. Svarstytina, ar įstatymo projekto nereikėtų tikslinti šiuo aspektu.
Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 15
4 Įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių, suponuoja, kad gali būti ir tokių įstaigų vadovų, kurie nedirba pagal darbo sutartį. Tačiau įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su visais nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovais sudaroma darbo sutartis penkeriems metams. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, 12 straipsnio 4 dalyje reikėtų arba išbraukti perteklinius žodžius „dirbantis pagal darbo sutartį“, arba atskleisti vadovų, nedirbančių pagal darbo sutartis, darbo santykių ypatumus. Analogiškai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 16
59 Įstatymo projekto 12 straipsnio 5 ir 9 dalyje formuluotė „Darbo kodekso nustatyta tvarka“ traktuotina kaip galimai klaidinanti. Įstatymo IV skyriaus pavadinime nurodyta, jos šis skyrius reguliuoja nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių ypatumus. Todėl minėta formuluotė suponuotų, kad Darbo kodekse turėtų būti nustatyta tam tikra speciali tvarka, taikoma nutraukiant sutartis tik su nurodytais darbuotojais. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyje išbraukti žodžius
„Darbo kodekso nustatyta tvarka“. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo,
mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti.
17
6 Atsižvelgiant į įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalyje pateikiamą sąvokos „profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinis darbuotojas“ terminą, siūlytina įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje atsisakyti žodžių „neterminuotas ir terminuotas“ kaip perteklinių. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 18
7 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalyje siūlome atskleisti subjektą, vykdysiantį teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų atestaciją. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 19
5 Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad meno taryba teikia siūlymus ar išvadas, apsvarsčiusi ar aptarusi šioje dalyje nurodytus klausimus, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad tam tikrų klausimų apsvarstymas ir aptarimas meno taryboje yra savitikslė procedūra, neturinti jokių pasekmių. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 20
2 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą priimti sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Nr.
1 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja imperatyvią normą, įpareigojančią įstaigos vadovą visiems įžymiems menininkams ar kultūros veikėjams, nutraukusiems darbo sutartį su įstaiga, už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai, suteikti profesionaliojo scenos meno įstaigos emerito vardą. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 22
3 Neaiškus įstatymo projekto 15 straipsnio 2 ir 3 dalių santykis. Neaišku, ar 2 dalyje numatyta emeritų veikla, kuriai būtų sudaromos sąlygos, būtų atlygintina ar ne, ir kokias pagrindais ji būtų vykdoma. Svarstytina, ar ji neapimtų ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnyje nurodytų autorių teisių objektų. Atkreiptinas dėmesys, kad autorinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką ir intelektinių paslaugų sutarčių sudarymo sąlygas ir tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, paslaugų pirkimą reguliuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, todėl įstatymo 15 straipsnio 3 dalis vertintina kaip perteklinė, nesukurianti iš esmės naujų normų. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 23
2 Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, kad visame įstatyme yra vartojama „kūrybinio darbuotojo“ sąvoka. Siūlytina atitinkamai patikslinti ir IV skyriaus pavadinimą. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Nr.
1 Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje po skaičiaus ir žodžių „8 bazinių socialinių išmokų“ įrašytinas trūkstamas žodis „dydžio“. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 25
13 Po įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto dėstoma pastraipa turėtų būti numeruotina kaip straipsnio dalis ir atitinkamai tikslintina visų straipsnio dalių numeracija. Be to, siekiant teisinio aiškumo, taip pat turėtų būti atskleistas šioje pastraipoje įtvirtintos nuostatos, kad
„skiriama ir mokama kompensacinės išmokos dalis“ turinys. Galbūt
tikslinga pateikti nuorodą į šio straipsnio 5 dalį, kurioje reglamentuojamas mokamos kompensacinės išmokos dalies dydžio apskaičiavimas. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 26
3 Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „tarybinės“ įrašytinas žodis
„sovietų“. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui
sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Nr. XIIP-393519 Įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalyje, siekiant aiškumo, vietoj žodžio „savo“ įrašytini žodžiai „nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos“. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 28
1310 Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktuose vietoj skaičiaus ir žodžių „šio straipsnio 1“ įrašytinas žodis „šios“. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti.
29
3 Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, svarstytina, ar įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalyje nereikėtų įtvirtinti, kad Vyriausybė nustato tvarką ar kriterijus, kuriais vadovaujantis savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų duoti sutikimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo (dėl savivaldybės turto įkeitimo atitinkamą tvarką ar kriterijus turėtų nustatyti savivaldybės taryba). Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Nr. XIIP-39352 Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įgyvendinimą, neturėtų būti nuostatos, nustatančios nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų į pareigas neterminuotam laikotarpiui, darbo sutarčių pasibaigimo sąlygų. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Nr. XIIP-3935 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projektu keičiamas įstatymo pavadinimas, taip pat pateikiamos profesionaliojo scenos meno įstaigos ir profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo sąvokos, todėl siūlytina atitinkamai peržiūrėti ir, esant reikalui, patikslinti kituose galiojančiuose įstatymuose vartojamas sąvokas. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras, Lietuvos simfoninis orkestras, Valstybinis jaunimo teatras ir dar 15 parašų 2016-03-21 Nr. G-2016-2603
Š.m. kovo 7 d. Lietuvos teatro sąjungoje, susirinkę scenos meno bendruomenės nariai, kūrybinių scenos meno organizacijų bei jų interesus atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai aptarė kovo 1 d. Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre Įvykusi susitikimą-diskusiją su naujojo socialinio modelio kūrėjais, taip pat LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, LR Kultūros ministerijos, LR Valstybės kontrolės, Valstybinės darbo inspekcijos atstovais. Diskusijos tema
Darbo kodekso, neįtraukiant darbo santykių į specialų Įstatymą, nes scenos meno kūrėjų darbas yra kūrybinis, jie turi menininko statusą, kuris sąlygoją nenormuoto darbo apskaitą galutiniam scenos meno produktui sukurti.
Apgailestaujame, kad dėl LR kultūros ministerijos valdininkų savivalės, nepaisant ministerijoje dirbusios darbo grupės nuomonės, naujai pasiūlytame svarstyti scenos meno Įstatyme ženkliai sumažinti teatrų meno tarybų ir meno vadovų įgaliojimai ir vaidmuo, neliko nuostatų dėl scenos meno kūrėjų menininko statuso sąlygojamų nuostatų į darbo apskaitą, neliko ir valstybės įsipareigojimo užtikrinti valstybiniams teatrams ne tik bazinį (patalpų išlaikymas ir atlyginimai), bet ir pilną kūrybinių sąnaudų finansavimą. Taip pat apgailestaujame, kad LR kultūros ministras, nesilaikydamas savo pažado, išdiskutuoti ir pilnai parengti naująjį scenos meno Įstatymą, paisant ir atsižvelgiant į scenos meno kūrėjų nuomonę, iki galo neapsvarsčius šio įstatymo nuostatų pakeitimų po kitų ministerijų pateiktų pastabų, net jo paties Įsakymu sudarytoje darbo grupėje, neaptarus, neišdiskutavus ir neparengus iki galo, taip pat nebalsavus už jį papunkčiui ir kaip už visumą, pateikė LR Vyriausybei ir LR Seimui jį svarstyti. Scenos meno kūrėjų atstovai LR kultūros ministerijos darbo grupėje dėl aukščiau minėtų priežasčių dar pernai kreipėsi į LR kultūros ministrą, prašydami pratęsti darbą tobulinant Scenos meno įstatymo projektą. Deja, mūsų prašymas nebuvo išgirstas. Priminsime, kad gerb. LR kultūros ministras Š.Birutis tvirtino, kad jo sudarytos Darbo grupės suformuota pozicija atstovaus jo paties ir kultūros ministerijos nuomonę. Todėl nesuprantame, kodėl aukščiau minėtame susitikime-diskusijoje dalyvavęs gerb.
Š.Birutis savo pasisakymais išsakytą nuomonę pakeitė. Nesuprantame, kodėl gerb. kultūros ministras Š.Birutis, deklaravęs, kad šis įstatymas atspindės ir jo poziciją, nesugebėjo Vyriausybėje jo apginti ir į Lietuvos Respublikos Seimą jis patenka išeliminavus labai svarbias nuostatas, liečiančias scenos meno kūrėjų socialines garantijas, profesionalaus repertuarinio teatro mūsų šalyje išsaugojimą bei puoselėjimą, menininko statuso scenos meno kūrėjams išsaugojimą. Manome, kad siekiant padidinti kūrybinių darbuotojų darbo užmokestį, kultūros ministrui derėtų ne su chronometru skaičiuoti scenos meno kūrėjų minutes, sekundes ir ašaras scenoje, bet geriau pagalvoti, kaip sumažinti išpūstą ministerijos ir daugelio kūrybinių įstaigų administracinį aparatą. Matydami realią grėsmę, kad būsimas "Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymas" ne tik neatstovaus mūsų interesams, bet gali tapti profesionalaus scenos meno griovimo įrankiu, reikalaujame:
Lietuvos Respublikos Trišalėje Taryboje. 2. Grąžinti svarstyti "Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymą" LR kultūros ministerijos darbo grupei ir teikti jį Vyriausybei bei LR Seimui svarstyti tik sulaukus galutinių šios darbo grupės ir scenos meno kūrėjų bendruomenės išvadų bei patobulinimų. 3. Taip pat siūlome ženkliai sumažinti kūrybinį darbą administruojantį aparatą ir įstatyme numatyti saugiklius, neleidžiančius pabloginti kūrybinio-meninio proceso plėtros šalyje. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 2 Dainora Čeplienė 2016-04-12 Nr. G-2016-3590 Laba diena, esu smuikininkė, dirbanti profesionaliame orkestre jau 27 metus.
Negaliu suprasti, kodėl stygininkai neturi teisės į kompensacijas, skiriamas visiems kitiems profesionaliems muzikantams. Mūsų specialybei įgyti reikalingas sistemingas, nuoseklus mokslas nuo 7 m amžiaus, taigi sąnariai dėvisi jau nuo mažų dienų. Grojant orkestre garso poveikis sveikatai yra tikrai ne kitoks, nei tame pačiame kolektyve dirbantiems pučiamųjų instrumentų muzikantams, (beje galintiems žymiai vėliau pradėti mokytis groti savo instrumentu). Taigi, kokiu pagrindu ir kokiomis išvadomis remiantis stygininkai yra šioje situacijoje nereikšmingi," nematomi" ir diskriminuojami? Mūsų darbe profesionalumas ir dėmesys - tai mūsų kiekvienos dienos palydovas, reikalaujame iš savęs nepriekaištingo medžiagos įsisavinimo, darant kiek įmanoma mažiau klaidų. To norėtųsi sulaukti ir iš mus valdančiųjų, rengiančių įstatymų pataisas, kurios turėtų motyvuoti kiekvieną sąžiningai dirbantįjį. Išgirskite ir pamatykite mus, stygininkus, atiduodančius save Lietuvos kultūrai ir garsinančius jos vardą užsienio šalyse !!! Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 3 Kultūros vadybininkų asociacijos direktorė Vaida Steponaitė, 2016-04-06 Nr. G-2016-3292
Reaguodami į pastarojo meto pasisakymus dėl Teatro ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projekto norėtume atkreipti dėmesį, kad išsakoma arši kritika dėl spragų įstatyme - tik dalies scenos meno bendruomenės nuomone. Pastarąjį dešimtmetį galiojęs įstatymas tik įtvirtino jau anksčiau susiklosčiusius scenos meno lauko poslinkius ir susiklosčiusius darbo santykius, tačiau neskatino šios srities reformos ir neatspindėjo realių jau vykusių pokyčių šioje sferoje. Šiuo metu LR Seimui pateiktas įstatymo projektas taip pat nešildo drastiškų reformų, tačiau skatina svarbius pokyčius ir gali tapti puikiu stimulu pozityvioms permainoms.
Šis įstatymo projektas vienodai svarbus ir valstybiniam, ir nevalstybiniam scenos menų sektoriams. Šis įstatymo projektas svarbus ir būtinas nevyriausybiniam scenos menų sektoriui, kuriam priklauso daugiau nei pusė visų scenos meno įstaigų. Tai - nevalstybiniai dramos ir šokio teatrai, informacijos centrai ir mišrią scenos meno veiklą vykdančios organizacijos, kurios neretai sukuria didesnę pridėtinę vertę už joms skiriamą dalinį finansavimą ir aktyviausiai scenos menu sektoriuje vykdo tarpvalstybinį kultūrinį bendradarbiavimą. Įstatymo projekte pagaliau atsisakoma realybes nebeatitinkančio organizacijų skirstymo į teatrus ir koncertines įstaigas, įvedant naują ir šiuolaikinius scenos meno rinkos dėsnius atitinkančią profesionalios scenos meno įstaigos kategoriją. Įstatymo projekte nustatyti scenos meno įstaigų kriterijai yra išsamesni, yra įtrauktas esminis kokybes kriterijus, o preambulėje apibūdinama scenos meno misija, - visa tai sudaro prielaidas, kad įstatymas leistų ne tik teisiškai reguliuoti scenos meno įstaigų veiklą, bet prisidėtų prie scenos menų kokybinio vystymosi, vadinasi, pilnavertiško mūsų šalies piliečių meninio, estetinio ir etinio ugdymo. Nemažiau svarbi ir šiame įstatymo projekte numatoma galimybė valstybiniams ir nacionaliniams teatrams bei koncertinėms įstaigoms sudaryti jungtinės veiklos sutartis ir pagaliau vykdyti lygiaverčius bendradarbiavimo projektus.
Tai ne tik leistų apjungti turimus resursus, didintų biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą, bet ir leistų augti scenos kūrinių įvairovei, skatintų tarp institucinį bendravimą ir konsoliduotų scenos meno bendruomenę.' Bene svarbiausia ir nevyriausybiniam scenos menų sektoriui aktualiausia šio įstatymo projekto nuostata - pagaliau sukuriama galimybe iš Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų kultūros ministro nustatyta tvarka skirti lėšas profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios nėra nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertine įstaiga. Si nuostata bent iš dalies sulygina valstybinių ir nevalstybinių scenos meno įstaigų konkurencines sąlygas, kurios pagal šiuo metu galiojančius teises akus yra ypatingai nelygiavertės: valstybinis sektorius iš valstybės gauna lėšų pastatams išlaikyti, administracijos ir kūrybinio personalo darbo užmokesčiui, (Kultūros ministerijos programos), o meninę veiklą dalinai remia (konkurso tvarka) Kultūros rėmimo fondas; o nevyriausybinis sektorius valstybes paramos gali tikėtis tik iš Kultūros rėmimo fondo, jei gaus paramą projektams konkurso tvarka. Komitetas siūlo pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę įstatymo projektui tobulinti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Negauta
sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr.
IX-2257 pakeitimo įstatymo projektui tobulinti, atsižvelgiant į piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: už - 9; prieš - 0; susilaikė - 1. Komiteto narys Andrius Kubilius balsavime nedalyvavo. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Vitalija Vonžutaitė, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
VALDYMOIR SAVIVALDYBIŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): Milda Petrauskienė, Komiteto pirmininko
pavaduotoja; Raimundas Markauskas, Valentino Bukausko pavaduotojas; Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Irena Didžiulienė, Kultūros ministerijos profesionaliojo meno skyriaus vyriausioji specialistė; Vytautas Juozapaitis, Seimo narys; Audronis Liuga, Jaunimo teatro vadovas; Danguolė Martinkienė, Kultūros ministro patarėja; Jonas Mickus, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas; Patricija Poderytė, Kultūros viceministrė; Valentinas Stundys, Seimo narys; Audronis Urbonas, Lietuvos šokio informacinio centro atstovas; Jonas Turtelis, Kultūros vadybininkų asociacijos atstovas; Elė Ona Vilkienė, Kultūros ministerijos profesionaliojo meno skyriaus vedėja;
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)1 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Profesionaliojo scenos meno įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) preambulės antroji pastraipa yra labiau reguliacinio, o ne deklaratyvaus pobūdžio, siūlome šią nuostatą iš preambulės išbraukti. Tuo labiau, kad profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimas išsamiai reglamentuojamas įstatymo projekto 17 straipsnyje.
Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)1
tarpusavyje, įstatymo projekto 1 straipsnyje vietoj žodžio „reguliavimą“ įrašytinas žodis „valdymą“ (taip, kaip numatyta ir įstatymo II skyriaus pavadinime). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)23
siūloma nustatyti, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo kaip ir visų kitų Lietuvos Respublikos įstatymų tikslas yra reguliuoti teisinius santykius, kylančius tarp Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių subjektų, tokių subjektų teises ir pareigas, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų ir įstaigų kompetenciją šių subjektų atžvilgiu. Tuo tarpu kitose valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar jų padalinių veikla, jų teisės ir pareigos nėra ir negali būti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų objektas. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti reguliavimo, pagal kurį ir užsienio valstybių subjektai, neįsisteigę Lietuvos Respublikoje, galėtų būti pripažįstami Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis. Jeigu būtų atsižvelgta i šią pastabą, įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis turėtų būti dėstoma taip: „Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis indikatorius“.
Atitinkami reikėtų tikslinti ir kitas įstatymo projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas juridinių asmenų ir jų padalinių pripažinimas Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)24
dalyje apibrėžta sąvoka „profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinė edukacija“ toliau įstatymo tekste nevartojama, tačiau vartojama sąvoka
„kultūrinė edukacija“. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti 2 straipsnio
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)413
Taryba teikia išvadas ir pasiūlymus dėl profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinės veiklos rezultatų panaikinimo. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)416
gali perduoti dalies jo kompetencijai priklausančių įgaliojimų vykdymą patariamajai institucijai, kas teisiškai būtų ydinga ir nepagrįsta. Siekiant išvengti tokio įstatymo aiškinimo, siūlome vietoj žodžio „deleguotų“ įrašyti žodį „nustatytų“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)52 7.
Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos trys veiklos rūšys, iš kurių bent vieną vykdantis juridinis asmuo gali būti pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje numatyti vertinimo kriterijai galėtų būti pritaikomi tik dvejas iš trijų aukščiau nurodytų veiklos rūšių vykdantiems juridiniams asmenims. Taip pat pažymėtina, kad šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas vertinimo kriterijus yra labai abstraktus. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)
asmenų pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaigomis priklausys išimtinai nuo profesionaliojo meno vertintojų atliekamo jų kūrybinės veiklos vertinimo bei siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte reikėtų atskleisti esmines profesionaliųjų meno vertintojų statusą reglamentuojančias nuostatas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)611
projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlome aiškiai nurodyti, kuri iš šiame punkte paminėtų profesionaliojo scenos meno įstaigų yra nacionalinė koncertinė įstaiga. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)6
įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą („Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema“), šio straipsnio 2 – 5 dalyse įtvirtintos nuostatos yra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamas straipsnio pavadinimas arba šios nuostatos dėstomos atskirame straipsnyje. Pritarti Siūloma Įstatymo projekto 6 straipsnio 2-5 dalyse esančias nuostatas dėstyti atskirame straipsnyje. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)63 11.
Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią sprendimą dėl biudžetinės įstaigos nacionalinio ir valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaiga priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, derintina su Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, pagal kurią tokį sprendimą priima biudžetinės įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi išankstinį Vyriausybės sutikimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)7
pavadinimas („Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentai“) ne visiškai atitinka šio straipsnio turinį, nes pačiame straipsnyje nustatomi tik papildomi privalomi steigimo dokumentų duomenys. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)8
dalių santykis, nes 2 dalyje numatyta, kad <...> įstaigos vadovas kitų metų metinės kūrybinės veiklos programos ir biudžeto išlaidų plano projektus teikia tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai<...>, o 4 dalyje numatyta, kad „Taryba, pritarusi nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriose Kultūros ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas, metinės kūrybinės veiklos programų ir biudžetų išlaidų planų projektams, juos teikia tvirtinti kultūros ministrui.“. Be to, pastebėtina, kad 4 dalyje numatyta, kad taryba teikia tvirtinti dokumentus tik pritarusi jų projektams, todėl neaišku, kas būtų, jei ji dokumentų projektams nepritartų.
Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba yra ekspertinė institucija, atliekanti patariamąją funkciją ir teikianti tik išvadas ir pasiūlymus viešojo administravimo įgaliojimus turinčiai institucijai (Kultūros ministerijai), todėl, mūsų nuomone, įstatymo projekte jai suteikti įgaliojimai, suponuojantys, kad patariamajai institucijai nepritarus teikiamiems projektams, jie neteikiami kompetentingai valstybės valdžios institucijai, o grąžinami pareiškėjams, neatitinka bendrųjų viešojo administravimo principų. Be to, šiame straipsnyje turi būti vartojamas pilnas patariamosios institucijos pavadinimas – Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)3121211
dalies 11 punkte ir 12 straipsnio 2 dalyje yra minimi meno vadovai, tačiau daugiau įstatymas šių asmenų statuso nereguliuoja. Neaišku, kodėl šie asmenys išskiriami, ar jiems taikomi tam tikri priėmimo į darbą ypatumai. Svarstytina, ar įstatymo projekto nereikėtų tikslinti šiuo aspektu. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)124 15.Įstatymo projekto
savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių, suponuoja, kad gali būti ir tokių įstaigų vadovų, kurie nedirba pagal darbo sutartį. Tačiau įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su visais nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovais sudaroma darbo sutartis penkeriems metams.
Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, 12 straipsnio 4 dalyje reikėtų arba išbraukti perteklinius žodžius „dirbantis pagal darbo sutartį“, arba atskleisti vadovų, nedirbančių pagal darbo sutartis, darbo santykių ypatumus. Analogiškai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)121259
straipsnio 5 ir 9 dalyje formuluotė „Darbo kodekso nustatyta tvarka“ traktuotina kaip galimai klaidinanti. Įstatymo IV skyriaus pavadinime nurodyta, jos šis skyrius reguliuoja nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių ypatumus. Todėl minėta formuluotė suponuotų, kad Darbo kodekse turėtų būti nustatyta tam tikra speciali tvarka, taikoma nutraukiant sutartis tik su nurodytais darbuotojais. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyje išbraukti žodžius „Darbo kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)126
projekto 5 straipsnio 5 dalyje pateikiamą sąvokos „profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinis darbuotojas“ terminą, siūlytina įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje atsisakyti žodžių „neterminuotas ir terminuotas“ kaip perteklinių. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)127
18Siekiant teisinio aiškumo,
įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalyje siūlome atskleisti subjektą, vykdysiantį teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų atestaciją. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)135 19.
Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalį siūlome patikslinti, nurodant, kad meno taryba teikia siūlymus ar išvadas, apsvarsčiusi ar aptarusi šioje dalyje nurodytus klausimus, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad tam tikrų klausimų apsvarstymas ir aptarimas meno taryboje yra savitikslė procedūra, neturinti jokių pasekmių. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)142
projekto 14 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą priimti sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)151
projekto 15 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja imperatyvią normą, įpareigojančią įstaigos vadovą visiems įžymiems menininkams ar kultūros veikėjams, nutraukusiems darbo sutartį su įstaiga, už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai, suteikti profesionaliojo scenos meno įstaigos emerito vardą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)151523
straipsnio 2 ir 3 dalių santykis. Neaišku, ar 2 dalyje numatyta emeritų veikla, kuriai būtų sudaromos sąlygos, būtų atlygintina ar ne, ir kokias pagrindais ji būtų vykdoma. Svarstytina, ar ji neapimtų ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnyje nurodytų autorių teisių objektų. Atkreiptinas dėmesys, kad autorinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką ir intelektinių paslaugų sutarčių sudarymo sąlygas ir tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, paslaugų pirkimą reguliuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, todėl įstatymo 15 straipsnio 3 dalis vertintina kaip perteklinė, nesukurianti iš esmės naujų normų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)152 23.
Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, kad visame įstatyme yra vartojama
„kūrybinio darbuotojo“ sąvoka. Siūlytina atitinkamai patikslinti ir IV
skyriaus pavadinimą. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)161
dalyje po skaičiaus ir žodžių „8 bazinių socialinių išmokų“ įrašytinas trūkstamas žodis „dydžio“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)1613
straipsnio 1 dalies 3 punkto dėstoma pastraipa turėtų būti numeruotina kaip straipsnio dalis ir atitinkamai tikslintina visų straipsnio dalių numeracija. Be to, siekiant teisinio aiškumo, taip pat turėtų būti atskleistas šioje pastraipoje įtvirtintos nuostatos, kad „skiriama ir mokama kompensacinės išmokos dalis“ turinys. Galbūt tikslinga pateikti nuorodą į šio straipsnio 5 dalį, kurioje reglamentuojamas mokamos kompensacinės išmokos dalies dydžio apskaičiavimas. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)133
dalyje vietoj žodžio „tarybinės“ įrašytinas žodis „sovietų“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)195
dalyje, siekiant aiškumo, vietoj žodžio „savo“ įrašytini žodžiai
„nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos“. Pritarti
Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)202011310
dalies 3 ir 10 punktuose vietoj skaičiaus ir žodžių „šio straipsnio 1“ įrašytinas žodis „šios“. Pritarti Redakcinio pobūdžio pastaba Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)203 29.
Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, svarstytina, ar įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalyje nereikėtų įtvirtinti, kad Vyriausybė nustato tvarką ar kriterijus, kuriais vadovaujantis savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų duoti sutikimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo (dėl savivaldybės turto įkeitimo atitinkamą tvarką ar kriterijus turėtų nustatyti savivaldybės taryba). Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)2
aiškumo, projekto 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įgyvendinimą, neturėtų būti nuostatos, nustatančios nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų į pareigas neterminuotam laikotarpiui, darbo sutarčių pasibaigimo sąlygų. Pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-01-25)
projektu keičiamas įstatymo pavadinimas, taip pat pateikiamos profesionaliojo scenos meno įstaigos ir profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo sąvokos, todėl siūlytina atitinkamai peržiūrėti ir, esant reikalui, patikslinti kituose galiojančiuose įstatymuose vartojamas sąvokas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos savivaldybių asociacija (2016-05-16) Lietuvos savivaldybių asociacija, pakartotinai susipažinusi su Lietuvos Respublikos Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. DC-2257 pakeitimo įstatymo projektu Nr.
darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)23 Nepritariame Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtam ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktam Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo galutiniam projektui. Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Seimui svarstyti pateiktas be galutinio darbo grupės pritarimo. Valstybė privalo prisiimti visokeriopą atsakomybę už nacionalinių ir koncertinių įstaigų nacionalinio statuso išsaugojimą. Kitu atveju rizikuojama sužlugdyti repertuarinį teatrą, kuris užtikrina ir formuoja kultūros įvaizdį, sukuria aukštesnę pridėtinę vertę visuomenėje. Nacionaliniai teatrai, muzikos kolektyvai, pažangiose valstybėse yra institucijos, užtikrinančios nacionalinės kultūros puoselėjimą, jos tęstinumą ir perimamumą. 2straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos. 3. Profesionaliojo scenos meno įstaiga <...>
Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)4
scenos meno įstaigų taryba Kadangi šio str. 1 d. sakoma, kad taryba sudaroma paskatinti visuomenės dalyvavimą formuojant meno politiką, esame įsitikinę, jog būtų tikslinga įtraukti ir nacionalinių profesinių sąjungų atstovus į šią tarybą. Pritarti Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)5
Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos, ar jų padalinių pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaiga.
LR Konstitucijos 42 str
ta parama lieka minimali, kaip pavyzdys - švietimo ir gydymo įstaigos, kur valstybė ar savivaldybė lieka tik kaip steigėjas ir dalininkas, jo atsakomybė už šios įstaigos veiklą tampa ribota. Taip pat išsiplečia vadovo kompetencija, kas sudaro sąlygas piktnaudžiavimams. Rekomenduojame atsisakyti valstybinių įstaigų pertvarkymo į VŠĮ kaip ydingos praktikos. Gal vertėtų nustatyti, kad valstybė ir savivaldybės gali steigti VŠĮ, bet esamų negali reorganizuoti. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)6
1) <...> Nacionalinių teatrų ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė) arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė
Ūkio ministerijos pateiktose išvadose nustatyta, kad biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, biudžetinė įstaiga negali būti pertvarkyta į kitos teisinės formos juridinį asmenį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Siūlome pakeisti paskutinį šio punkto sakinį ir išdėstyti jį taip:
Nacionalinių teatrų ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinė forma yra tik biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė). Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)122
darbuotojų darbo santykių reglamentavimo ypatumai
nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus.
Ar tikrai ministras gali nustatyti meno vadovui keliamus reikalavimus? Mūsų įsitikinimu, tai pakankamai jautri pareigybė, kur sunku apibrėžti kažkokius kvalifikacinius reikalavimus. 6. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis, kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami kas treji metai, taip pat gali būti rengiamas šių darbuotojų neeilinis atestavimas. Nesutinkame su kūrybinių darbuotojų neeilinės atestacijos principais. Atestacija turėtų būti kas penkeri metai. Neturėtų būti atestuojami dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis. Neaišku kokiais atvejais skiriama neeilinė atestacija, kas ją gali inicijuoti, kokiu pagrindu rengiama neeilinė atestacija? 9. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Jeigu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas priima sprendimą kūrybinį darbuotoją atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį Darbo kodekso nustatyta tvarka. Advokato, mokslų daktaro Gerb. Nerijaus Kasiliausko komentaras: „ Siūloma įstatymo projekto nuostata, kad du kartus iš eilės nepalankiai įvertintas kūrybinis darbuotojas gali būti atleistas prieštarauja Darbo kodekso 129 str. 2 d. bei teismų jurisprudencijai. Vien tik neigiami atestacijos rezultatai negali būti pagrindas atleisti iš darbo darbuotoją. Dėl neigiamų atestacijos rezultatų galima atleisti tik su papildoma sąlyga, kad darbuotojas dar ir netinkamai atlieką darbą.
Tokiu atveju būtų taikomas Darbo kodekso 129 str. 2 d. Ir darbdavys galėtų atleisti darbuotoją dėl kvalifikacijos stokos, kai netinkamai atliekamas darbas. Kitaip tariant pagal Darbo kodekso nuostatas būtina nustatyti faktą, kad darbuotojas netinkamai atlieka darbą ir faktą, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos. “ Pritarti Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)13 13 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno taryba Įstatymo projekte neteko svarbos meno vadovas, kaip asmuo, formuojantis kolektyvo kūrybinius sprendimus. Įteisinta vadovo vienvaldystė (prisidengiant juridine atsakomybe) yra grėsminga formuojant kūrybinius kolektyvo uždavinius. Tai sudaro prielaidas ir repertuaro komercializavimui. Siūlome įtraukti profesinės sąjungos atstovus į meno tarybos sudėtį. Pritarti Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)16
garantijos Įžvelgiame kūrybinių darbuotojų diskriminaciją. Pažeisdamas lygiateisiškumo principą, projektas supriešina skirtingų profesijų menininkus. Siūlome išplėsti kompensacinių išmokų straipsnį, rengti naują Rentos įstatymą (remiantis Latvijos Rentos įstatymo pavyzdžiu). Dabar galiojantis kompensacinių išmokų straipsnis neatitinka šių dienų ekonominių bei socialinių realijų. Latvijoje kūrybinių darbuotojų socialines garantijas įtvirtinantis įstatymas patvirtintas dar
darbuotojus. LTIKĮDPS federacija nuo 2004 metų siūlo kompensacinių išmokų įstatymo pakeitimus. LR Vyriausybės aiškinamajame rašte yra pateikta valstybės biudžeto lėšų suma, reikalinga teatrų ir koncertinių įstaigų pertvarkos įgyvendinimui.
Vien tik turto vertinimui ir teisinėms paslaugoms 580 tūks. Eurų. Kai tuo tarpu padidinus kompensacinių išmokų kūrybiniams darbuotojams dydį nuo 6 BSI iki 8 BSI (kaip numatyta įstatymo projekte), papildomai reikėtų tik 128 tūkst. Eurų. Prieš pradedant pertvarką, būtina užtikrinti kūrybinių darbuotojų socialines garantijas ir nenutrūkstamo darbo stažą (pasirinkus VŠĮ statusą). Kultūros ministerijoje vykusioje darbo grupėje buvo išdiskutuota ir nuspręsta praplėsti kūrybinių darbuotojų socialines garantijas, kurios buvo atmestos LR Vyriausybės. Kompensacinių išmokų papildymo variantas. 1. Šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta darbo sutartis, šio straipsnio 3-7 dalyse nustatytomis sąlygomis iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama 8 bazinių Socialinių išmokų kompensacinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, cirko numerių atlikėjams, turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
3) muzikantams, grojantiems pučiamaisiais muzikos instrumentais ir turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
4) muzikantams, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą.
Į choro artisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažas;
5) šio straipsnio
nustatytas netektas darbingumas (invalidumo) susijęs su trauma, patirta darbe, ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę iki nustatyto kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažo. Pritarti iš dalies Pritariama Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymui Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)17 17 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Siekiama sumažinti valstybės įsipareigojimus kultūrai. Valstybinės įstaigos tampa tik valstybės remiamomis. Valstybė gali remti tik pagal “galimybes”. Pagal ES nuostatas - iki 80 %, Dabar galiojantis įstatymas užtikrina pilną 100 % finansavimą. Nors jis nevykdomas pilna apimtimi, tačiau paliekantis bent galimybę reikalauti ir siekt pilno finansavimo. Naujame įstatyme tokio valstybės įsipareigojimo kultūrai nebelieka.
Tai sudaro galimybes politikams kištis į kultūros savireaguliacinį procesą, mažinant jos savarankiškumą, autonomiškumą. Spręsti pagrindiniame komitete Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)20 20 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nuosavybės teise Nenumatyti saugikliai valstybės kontroliniam akcijų paketui užtikrinti, o tai sudaro prielaidas valstybės turto švaistymui. Nenumatytas ir iki galo nereglamentuotas VŠĮ statusą turinčių ir valstybinių įstaigų vaidmuo, bei jų konkurencinės galimybės gaunant valstybės paramą kultūros sklaidos procese (pvz. individualių meninių įmonių). Neaptartos meno kūrėjo statusą turinčių menininkų individualios galimybės dalyvauti scenos meno kūrimo procese (pvz. ilgalaikių kūrybinių sutarčių sudarymo, socialinių garantijų užtikrinimo ir kt.). Esame įsitikinę, jog norint, kad profesionaliojo scenos meno politika laiduotų aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūrybą, kūrybinių darbuotojų darbo ypatumai, socialinės garantijos šiame įstatyme turi būti ypatingai kruopščiai apibrėžti ir detalizuoti, nebloginant esamos padėties, o kuo stipriau ją gerinant. Ne kas kitas, o tinkamai motyvuotas ir socialiai saugus kūrybinis darbuotojas gali gerai įgyvendinti profesionaliojo scenos meno misiją – skatinti žmogaus dvasinį tobulėjimą, ugdyti kūrybingą, atvirą, pilietinę visuomenę ir kurti modernią valstybę, puoselėjančią nacionalinį tapatumą, valstybinę ir kitų tautų kalbas, kultūros tradicijas ir vertybes. Pritarti
narė Kristina Savickienė (2016-05-02)4 Reaguodamos į šiuo metu Seime svarstomą Teatro ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr.
IX-2257 pakeitimo įstatymo projektą, nevyriausybinės organizacijos pritaria įstatymo projektui ir savo ruožtu teikia komitetui savo pastabas ir siūlymus. Siūlymas. Dėl profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos sandaros Vieta įstatyme:
straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba
nariai: po 2 narius deleguoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija ir vieną narį skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Siūlymas: Šiame punkte siūloma tarybos sandara neatspindi profesionaliojo scenos menų įstaigų lauko - jame visiškai nėra atstovaujamas nevyriausybinis sektorius. Remdamiesi lygiateisiškumo principu, siūlome tarybos sandarą keisti tokia tvarka:
Tarybą sudaro 9 nariai: Po vieną narį deleguoja Šiuolaikinio šokio asociacija, Kultūros vadybininkų asociacija, Kompozitorių sąjunga, Scenos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga ir vieną narį skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Pritarti Kultūros vadybininkų asociacijos vaidybos narė Kristina Savickienė (2016-05-02)6 Siūlymas: Dėl organizacijų sąrašo patikslinimo. Vieta įstatyme:
straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema
scenos meno įstaigų sistemą sudaro:
4) kiti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai, pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigomis ([teatrai, koncertinės įstaigos, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius) įgyvendina jų steigimo dokumentuose nustatytus tikslus.
Kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų steigėjas (steigėjai) gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Siūlymas. Kadangi šiame punkte pateikiamas (skliaustuose) profesionaliojo scenos meno įstaigomis galinčių tapti organizacijų sąrašas nėra tikslus, neatspindintis Šiandieninio scenos meno įstaigų spektro, siekdami atspindėti šiandieninės scenos menų situaciją ir jų plėtrą ateityje siūlome sąrašą patikslinti tokia tvarka: (teatrai, koncertinės įstaigos, cirko įstaigos, scenos menų informacijos centrai, scenos menų centrai, kūrybiniai inkubatoriai, trupės, scenos menų agentūros, asociacijos, fondai). Pritarti Kultūros vadybininkų asociacijos vaidybos narė Kristina Savickienė (2016-05-02)7 Siūlymas. Vieta įstatyme:
straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentai Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentuose, be duomenų, kurie nurodyti Civiliniame kodekse, Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, turi būti nurodyta:
1) scenos meno rūšis (dramos, muzikinis, lėlių, šokio, pantomimos, cirko ar kitas teatras, muzika ar kita scenos meno rūšis); Siūlymas: Atsižvelgdami į šiuolaikines scenos menų tendencijas ir egzistuojančias įstaigas, kurios atstovauja kelioms meno rūšims, siūlome šį punktą patikslinti taip:
1) Scenos meno rūšis ar rūšys (dramos, muzikinis, lėlių ar kitas teatras, šokis, pantomima, cirkas, performansas, muzika ar kita scenos meno rūšis) Pritarti Kultūros vadybininkų asociacijos vaidybos narė Kristina Savickienė (2016-05-02)11 Siūlymas. Vieta įstatyme:
Vieta įstatyme:
straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigos reklaminė ir informacinė medžiaga
scenos meno įstaigos apie viešai atliekamus spektaklius, koncertus ar kitus renginius informuoja visuomenę, parengdamos informacinę ir (ar) reklaminę medžiagą, kurioje nurodo: [...]
scenos meno įstaigos teikiama reklaminė ir (ar) informacinė medžiaga neturi prieštarauti viešajai tvarkai ir moralės normoms. Siūlymas: Atsižvelgdami į Vakarų Europos praktiką, kurioje neapsiribojama reklamine ir informacine medžiaga, ir galimą netikslų įstatymo straipsnio interpretavimą, siūlome patikslinti ir visas šiame straipsnyje esančias frazes „reklaminė ir (ar) informacinė medžiaga" keisti į formuluotę „sklaidos medžiaga" Spręsti pagrindiniame komitete Kultūros vadybininkų asociacijos vaidybos narė Kristina Savickienė (2016-05-02)12 Siūlymas. Vieta įstatyme:
straipsnis, Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių reglamentavimo ypatumai
4Nacionalinio,
valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių. Siūlymas: Atsižvelgdami į Vakarų Europos teatrų praktiką, siūlome išlaikyti vadovų rotaciją, apribojant 2 ar 3 iš eilės einančias kadencijas. Tai padidintų gerųjų patirčių praktiką profesionaliųjų scenos menų lauke, skatintų lauko plėtrą ir įvairovę. Pritarti Žr. Komiteto pasiūlymą Kultūros vadybininkų asociacijos vaidybos narė Kristina Savickienė (2016-05-02)13 Siūlymas. Vieta įstatyme:
straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno taryba. 2. Meno taryba sudaroma trejiems metams iš 5 ar 7 narių.
Jeigu meno taryba sudaroma iš 5 narių, tai 1 narį siūlo įstaigos vadovas, 3 narius - kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 narį - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, jeigu meno taryba sudaroma iš 7 narių, tai 2 narius siūlo įstaigos vadovas, 4 narius - kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 narį - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Siūlymas:
Turėdami omenyje, kad teatrų ar koncertinių įstaigų vadovo konkurso metu kandidatas privalo pristatyti savo viziją, programą, kurią turėtų įgyvendinti savo kadencijos metu ir realų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų spektrą, siūlome tokią, mūsų nuomone, labiau skatinančią atvirą dialogą įstaigų viduje ir visuomenėje meno tarybos sandarą:
Jeigu meno taryba sudaroma iš 5 narių, tai 2 narius siūlo vadovas, 2 narius – kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 narį - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Jeigu meno taryba sudaroma iš 7 narių, tai 3 narius siūlo įstaigos vadovas, 3 narius – kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 narį - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Spręsti pagrindiniame komitee Kultūros vadybininkų asociacijos vaidybos narė Kristina Savickienė (2016-05-02)16 Siūlymas. Vieta įstatyme:
V SKYRIUS. 16 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos. 3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kūrybinio darbo stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo tarnavo tarybinės armijos profesionaliame muzikos ar šokio kolektyve. Siūlymas: Atsižvelgiant į šio punkto atsiradimo kontekstą, jo aktualumą ir remdamiesi lygiateisiškumo principu, siūlome įtraukti ir Lietuvos Krašto apsaugos sistemos, Karinių sąjungininkų ir kitų LR žinybinių institucijų profesionalius meno kolektyvus. Pritarti Kultūros vadybininkų asociacijos vaidybos narė Kristina Savickienė (2016-05-02)18 Siūlymas. Vieta įstatyme:
straipsnis.
18 straipsnis. Kompensacijos už muzikos instrumentų naudojimą Tais atvejais, kai nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai įstaigos kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus, nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos kultūros ministro nustatyta tvarka už šių instrumentų naudojimą kūrybiniams darbuotojams moka kompensacijas. Siūlymas:
Atsižvelgdami į viso lauko kontekstą, išaugusį specialios įrangos poreikį įvairaus spektro pastatymams, bei skatindami lauko inovatyvumą ir plėtrą, siūlome numatyti kompensaciją ne tik už asmeninius muzikos instrumentus, bet asmeninę įrangą. Siūlome taip papildyti straipsnį:
Tais atvejais, kai nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai įstaigos kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančią įrangą ar muzikos instrumentus, nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos kultūros ministro nustatyta tvarka už šios įrangos ir instrumentų naudojimą kūrybiniams darbuotojams moka kompensacijas. Pritarti Kultūros vadybininkų asociacijos vaidybos narė Kristina Savickienė (2016-05-02) Siūlymas. Palaikydami šį įstatymo projektą ir atsižvelgdami į jo poreikį teatrams ir koncertinėms organizacijoms, siūlome preambulėje konkrečiau įvardinti jo atsiradimo priežastį. Siūlome įtraukti tokį aiškinamąjį sakinį: "Siekiant subalansuoti profesionalių scenos menų įstaigų sistemą, užtikrinti demokratinę jos plėtrą ir įtvirtinti pilietinės visuomenės principus, siūlomas šis įstatymo variantas." Spręsti pagrindiniame komitete Kultūros vadybininkų asociacijos vaidybos narė Kristina Savickienė (2016-05-02) Siūlymas.
Siekdami pozityvių permainų scenos menų sektoriuje ir palaikydami Lietuvos Respublikos kultūros ministro iniciatyvą scenos menų organizacijoms aktyviau reikšti savo nuomonę ir aiškiau artikuliuoti savo poreikius ir siekiamybes, kviestume šią (darbinę) įstatymo versiją viešinti plačiau, įtraukiant į svarstymus platesnius Lietuvos
simfoninis orkestras (2016-04-29)4 Koncertinėje įstaigoje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (toliau - LVSO, Orkestras) gautas raštas dėl Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3935 (toliau - Projektas). Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (toliau - LVSO), įvertinusi savo kaip profesionaliojo scenos meno įstaigos veiklos specifiką, teikia žemiau įvardijamas pastabas dėl Projekto. Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos (4 straipsnis) Projekto 4 straipsnio pirmojoje dalyje nurodoma, jog Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba (toliau - Taryba) sudaroma siekiant paskatinti visuomenės dalyvavimą valstybės profesionaliojo scenos meno politikoje, tačiau nėra aišku, kurioje iš nurodytų Tarybos kompetencijos sričių ir kokiomis priemonėmis konkrečiai turėtų pasireikšti visuomenės suinteresuotumas arba užtikrinama Tarybos narių profesinė kompetencija.
Tarybai įstatymu pavedama vertinti ir teikti išvadas aukšto profesinio pasirengimo lygio reikalaujančiose srityse (teisės aktų projektų analizė, salių nuomos išlaidų struktūros vertinimas, įstaigų kūrybinės veiklos rezultatų bei jų atitikties biudžetui vertinimas ir pan.). Kita vertus, Tarybos narių pasirengimas atlikti šias funkcijas nėra apibrėžiamas konkrečiais reikalavimais, tokiais kaip atitinkamas deleguojamo asmens išsilavinimas, darbo (kūrybinė) patirtis ir/ar pasiekimai nacionalinės kultūros srityje. Tarybos kompetencijos apibrėžimas kritikuotinas dėl funkcijų, kurias, mūsų manymu, turėtų atlikti pati Kultūros ministerija, dubliavimo. Sunku numatyti, ar poįstatyminiame akte (kultūros ministro tvirtinamuose Tarybos nuostatuose) bus nustatyta pakankamai svertų ir priemonių profesionaliojo scenos meno įstaigoms dalyvauti Tarybos sprendimų priėmimo procese (pavyzdžiui, ar bus nustatyta, kad Tarybos posėdžiai vieši, ar bus galima susipažinti su Tarybos išvadų motyvais, balsavimo rezultatais, posėdžių protokolais ir t.t.), juolab, kad kultūros ministerija biudžeto lėšomis numato atsiskaityti už ekspertų ir konsultantų darbą Taryboje. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis Tarybos kaip patariamojo organo tikslas yra įtraukti atskiras visuomenės grupes į kultūros politikos formavimą, manytina, kad įstatymo imperatyvais taip pat tikslinga nustatyti ir Tarybos veiklos principus, kurie atitiktų kultūros įstaigų bei viešąjį interesą.
Pritarti Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (2016-04-29)61 Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemos (6 straipsnio 1 dalis) Šioje normoje atsispindi Projekto rengėjo tikslas profesionaliojo scenos meno įstaigas suklasifikuoti į sistemą, tačiau atkreiptinas dėmesys į reikšmingus rizikos faktorius, kurie paaiškėja, bandant šią normą pritaikyti praktikoje. Pirma, atskiros profesionaliojo scenos meno įstaigos administracijos ir meno kolektyvo veiklos programa yra formuojama siekiant pačių aukščiausių kultūrinių tikslų, pasitelkiant įstaigai prieinamas priemones. Baigtinis sąrašas tikslų, apibrėžiančių atskirų įstaigų grupių paskirtį, yra ydingas tuo atžvilgiu, kad neskatina įstaigų kelti sau aukštesnių uždavinių, siekti klausytojams pateikti aukščiausio profesionalumo lygio kūrinių bei atlikimo. Projekte numatytas apibendrintas įstaigų paskirties apibrėžimas įstatymo imperatyvu riboja įstaigų tarpusavio konkurenciją tiek dėl atlikėjų, tiek dėl klausytojų. Antra, profesionalaus scenos meno įstaigų veiklą kontroliuojančioms (Valstybės kontrolei, kultūros ministerijos vidaus audito skyriui) ar finansuojančioms institucijoms tokia nuostata turėtų tapti tam tikra gaire, kurioje konkretus teatras ar koncertinė įstaiga gali planuoti savo veiklą. Pavyzdžiui, jei savivaldybės teatras ar valstybinė koncertinė įstaiga, rengdama projektą dėl finansavimo įtrauktų tokį tikslą kaip „iškiliausio nacionalinio (meno) pasiekimo pristatymas“ arba
„tarptautinės kūrybinės partnerystės plėtra", tai taptų kliūtimi
palaikyti tokias iniciatyvas, nes Projekte tik nacionalinėms įstaigoms yra numatyta ši paskirtis.
Dar daugiau, Valstybės kontrolė vienareikšmiškai turėtų pagrindą šiems uždaviniams įgyvendinti įstaigos panaudotas lėšas klasifikuoti kaip „panaudotas ne pagal paskirtį” . Darytina išvada, kad, jei visgi laikytume, kad šios sistemos įtvirtinimas įstatymo imperatyvais nėra savitikslis ir perteklinis, tai paskirties (tikslų, uždavinių) sąrašas konkrečioms įstaigų grupėms neturėtų būti baigtinis arba mažiausiai turėtų būti įvardijamas tik kaip „pirminis“ ar „pagrindinis Pritarti Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (2016-04-29)9 Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (9 straipsnis) Jungtinės veiklos sutarties sudarymo opcija, numatyta Projekte, kuris atlieka specialiojo teisės akto funkciją, savo esme turėtų įstaigoms suteikti instrumentą lengviau planuoti savo kūrybinę veiklą, glaudžiau bendradarbiauti, kartu siekti bendrų tikslų kultūriniame gyvenime. Tačiau pažymėtina, kad nuostata nesuteikia teisės išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo: tvarka, pagal kurią būtų atsirenkamas kūrybinės veiklos partneris, vis tiek yra nustatoma būtent pastarojo įstatymo. Kitaip tariant, užuot įstaiga atlikusi iki šiol reikalaujamas procedūras tik pagal vieną (Viešųjų pirkimų) įstatymą (tai yra, skelbimas, pirkimo/partnerio atrankos organizavimas, sutarties pasirašymas, kreipimasis į Viešųjų pirkimų tarnybą leidimo, kai reikia sutarti pakeisti), Projektą priėmus, tokias procedūras turės dubliuoti: kreiptis su motyvuotu prašymu į savininko teises įgyvendinančią instituciją planuojant sutartį sudaryti, gauti jos sutikimą, prireikus sutartį papildyti ar keisti.
Apibendrinant, šios nuostatos įtraukimas į Projektą yra profesionalaus scenos meno įstaigos teorinės teisės aprašymas, sukuriantis nepagrįstą administracinę naštą vardan galimybės tarpusavyje pasirašomą dokumentą pavadinti „Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi“ ir nieko bendro neturintis su įstaigų apčiuopiamu įgalinimu bendradarbiauti efektyviau. Nepritarti Manytina, kad Įstatymo projekto nuostatos dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sudarymo suteikia aiškumo, konkretumo profesionaliojo scenos meno įstaigoms vykdant jungtinę veiklą. Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (2016-04-29)11 Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigos reklaminės ir informacinės medžiagos (11 straipsnis) Nacionalinės, valstybinės ir savivaldybių profesionalaus scenos meno įstaigos turi visą spektrą veiklos, apskaitos, atskaitomybės ir kitų (įskaitant ir finansinių) apribojimų, kurie toli gražu nesuteikia joms pranašumo konkuruojant su privataus sektoriaus pramogų paslaugų teikėjais. Reklama ir informacinės sklaidos priemonės yra viena iš nedaugelio sričių, kurioje, pasitelkiant kūrybiškumą, tokios įstaigos kaip LVSO gali pasiekti ir patraukti galutini paslaugos vartotoją. Projekte nustatyta būtinos pateikti informacijos apimtis yra nepagrįstai didelė, ir kai kurie reklamos (informacinės sklaidos), pardavimų skatinimo kanalai neturi techninių galimybių talpinti tiek informacijos (pvz., 30 sekundžių trukmės reklaminis radijo klipas).
Suprantamas ir pateisinamas Projekto rengėjo tikslas vartotojams užtikrinti galimybę gauti įmanomai daugiausia informacijos, tačiau profesionalaus scenos meno įstaigoms (kaip ir kitiems šioje srityje veikiantiems subjektams) atitinkamą pareigą suponuoja ir kiti teisės aktai - Reklamos įstatymas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir t.t. Manytina, kad Projekto
pareiga nepažeisti moralės normų ir laikytis viešosios tvarkos yra pateisinama ir pakankama priemonė, apibrėžianti profesionalaus scenos meno įstaigų veiklos reklamą ir kitokią informacinę sklaidą Nepritarti Argumentuose paminėta radijo reklama yra tik viena iš informacijos perdavimo priemonių. Manytina, kad Įstatymo projekte nurodyti informavimo apie renginius reikalavimai yra konkretūs ir pagrįsti. Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (2016-04-29)13 Dėl Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno tarybos (13 straipsnis) Profesionalaus scenos meno įstaigose veikiančios patariamojo balso teisę turinčios meno tarybos tikslas turėtų būti pagalba įstaigos administracijai formuojant įstaigos repertuarą, rengiant gastrolių repertuarų planus, kitų kūrybinės (meninės) veiklos klausimų sprendimų priėmimo procese.
Pagal 13 straipsnio 5 dalyje numatytą įstaigos meno tarybos kompetenciją, natūralu būtų tikėtis, kad svarstant šiuos aspektus, dalyvautų asmenys, kurie yra daugiau ar mažiau profesionaliai pasirengę tai daryti: įstaigos veiklos vertinimui reikalinga bent jau meno vadybos (administravimo) patirtis bei žinios, renginių ir kultūrinės edukacijos programų priežiūros klausimų svarstymui taip pat būtinas specifinio pobūdžio pasirengimas. Didžiąja dalimi meno srities klausimai ir problemos yra neatsiejamos nuo administracinių įstaigos veiklos aspektų: pavyzdžiui, klausimai, ar tam tikro itin didelę meninę vertę turinčio kūrinio atlikimas bus pakankamai patrauklus klausytojams (tai yra, ar įstaiga turi galimybių parduoti bilietus į konkretų renginį), kad įstaigai būtų verta įtraukti jį į repertuarą, ar pasirengimui atlikti sudėtingą kūrinį bus skirtas adekvatus laikotarpis, vertinant darbo laiko apskaitos požiūriu. Tokiuose klausimuose būtina išgirsti ir atsižvelgti į įstaigos kūrybinių darbuotojų požiūrį ir interesus, todėl jų dalyvavimas meno taryboje yra reikšmingas, tačiau efektyviam įstaigos meno tarybos darbui užtikrinti, svarbu garantuoti, kad klausimų svarstymas vien iš meninės pusės nebūtų pagrindinis. Šiam tikslui pasiekti būtina keisti Projekte numatytas meno tarybos narių delegavimo proporcijas.
Jei meno taryba sudaroma iš 5 narių, įstaigos vadovas turi siūlyti 2 narius, kūrybinių darbuotojų kolektyvas - 2 narius, savininko teises įgyvendinanti institucija - vieną narį; jei meno taryba sudarom a iš 7 narių - įstaigos vadovas turi siūlyti 3 narius, kūrybinių darbuotojų kolektyvas - 3 narius, savininko teises įgyvendinanti institucija - vieną narį. Spręsti pagrindiniame komitete
(2016-04-14) Esu smuikininkė, dirbanti profesionaliame orkestre jau 27 metus. Negaliu suprasti, kodėl stygininkai neturi teisės j kompensacijas, skiriamas visiems kitiems profesionaliems muzikantams. Mūsų specialybei įgyti reikalingas sistemingas, nuoseklus mokslas nuo 7 m amžiaus, taigi sąnariai dėvisi jau nuo mažų dienų. Grojant orkestre garso poveikis sveikatai yra tikrai ne kitoks, nei tame pačiame kolektyve dirbantiems pučiamųjų instrumentų muzikantams, (beje galintiems žymiai vėliau pradėti mokytis groti savo instrumentu). Taigi, kokiu pagrindu ir kokiomis išvadomis remiantis stygininkai yra šioje situacijoje nereikšmingi, "nematomi" ir diskriminuojami? Mūsų darbe profesionalumas ir dėmesys – tai mūsų kiekvienos dienos palydovas, reikalaujame iš savęs nepriekaištingo medžiagos įsisavinimo, darant kiek įmanoma mažiau klaidų. To norėtųsi sulaukti ir iš mus valdančiųjų, rengiančių įstatymų pataisas, kurios turėtų motyvuoti kiekvieną sąžiningai dirbantįjį. Išgirskite ir pamatykite mus, stygininkus, atiduodančius save Lietuvos kultūrai ir garsinančius jos vardą užsienio šalyse !!! Spręsti pagrindiniame komitete
profesinė sąjunga (2016-03-18) Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro profesinė sąjunga nepritaria Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtam ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktam teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo galutiniam projektui.
Mūsų nuomone, šiame projekte diskriminuojami kūrybiniai darbuotojai likusių dirbančiųjų atžvilgiu. Pažeidžiamas lygiateisiškumo principas, projektas supriešina skirtingų profesijų menininkus. Palaikome Vyriausybės sprendimą pakelti patį kompensacinės išmokos dydį iki 8 bazinių socialinių išmokų dydžio. Taip sudarant galimybę profesionaliojo scenos meno įstaigą paliekančiam kūrybiniam darbuotojui turėti bent jau minimalų pragyvenimo šaltinį. Nesuprantame, kodėl galutiniame projekte nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos institucijų pateiktas išvadas dėl perėjimo iš biudžetinės įstaigos į viešąją tvarką. Nesutinkame su kūrybinių darbuotojų atestacijos principais nurodytais IV sk. 12 straipsnio 9 punkte. Esame įsitikinę, jog norint, kad Profesionaliojo scenos meno politika laiduotų aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūrybą, kūrybinių darbuotojų darbo ypatumai, socialinės garantijos šiame įstatyme turi būti ypatingai kruopščiai apibrėžti ir detalizuoti, nebloginant esamos padėties, o kuo smarkiau ją gerinant. Pritarti iš dalies Manytina, kad tobulinant Įstatymo projektą, turi būti įvertinami kūrybinių darbuotojų darbo ypatumai, jiems numatomos taikyti socialinės garantijos. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1 Argumentai: Siekiant Profesionaliojo scenos meno politikos, kuri laiduotų aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūrybą, kūrybinių darbuotojų darbo santykiai, darbo ypatumai, socialinės garantijos įstatyme turi būti ypatingai kruopščiai apibrėžti ir detalizuoti, nebloginant esamos padėties, o kuo labiau ją gerinant. Ne kas kitas, o tinkamai motyvuotas ir socialiai saugus kūrybinis darbuotojas gali tinkamai įgyvendinti Profesionaliojo scenos meno misiją - skatinti žmogaus dvasinį tobulėjimą, ugdyti kūrybingą, atvirą, pilietinę visuomenę ir kurti modernią valstybę, puoselėjančią nacionalinį tapatumą, valstybinę ir kitų tautų kalbas, kultūros tradicijas ir vertybes. Tačiau projekte tai nepakankamai reglamentuojama. Rengiant projektą nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos institucijų pateiktus pasiūlymus. Neatsižvelgta į Ūkio ministerijos pateiktas išvadas, kuriose atkreipiamas dėmesys į biudžetinių įstaigų 13 straipsnio nuostatas, kad biudžetinė įstaiga negali būti pertvarkyta į kitos teisinės formos juridinį asmenį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Projekte nenurodoma kuriais atvejais nacionalinis teatras gali būti pertvarkytas į viešąją įstaigą ir kuo remiantis tokie veiksmai būtų atliekami. Neapibrėžtos kai kurios sąvokos. Nepakankamai apibrėžti ir kūrybinių darbuotojų atestacijos principai. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „Gastrolės – profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo ar kūrybinių darbuotojų išvykosoje, kurių metu viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai.“ Pritarti Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
3 Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnio
srities organizacijų, ir išdėstyti taip: „3.
Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai – teatras, koncertinė įstaiga, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kt.“ Pritarti Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį ir įtraukti sąvokas: repeticija, individualus darbo laikas, kompensacinės išmokos. Svarstytina kodėl Įstatymo projekte nebeliko galiojančiame įstatyme esamų sąvokų: sezonas, scenografija, sceninis kostiumas, dekoracija, teatro lėlė, rekvizitas. Pritarti Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
2 Pasiūlymas: Papildyti projekto 4 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Tarybą sudaro 9 nariai: po 2 narius deleguoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija ir vieną narį skiria kultūros ministras, po vieną narį - Lietuvos savivaldybių asociacija, kultūros ministras, profesionaliojo scenos meno įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos“ Pritarti Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
11 Pasiūlymas: Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos
Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga.
Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas“, todėl siūlau: Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip:. „1) nacionaliniai teatrai ir nacionalinė koncertinė įstaiga – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir Lietuvos nacionalinė filharmonija, kurių paskirtis yra įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: savo kūrybine veikla pristatyti visuomenei iškiliausius nacionalinius ir užsienio operos, baleto, dramos ir muzikos meno pasiekimus, reprezentuoti aukštos meninės vertės kūrybą, formuoti Lietuvos kultūros įvaizdį, nuosekliai plėtoti tarptautinę kūrybinę partnerystę, ugdyti profesionaliajam scenos menui imlią visuomenę ir užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms. Nacionalinių teatrų ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinė forma yra tik biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė);“ arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė – valstybė);“ Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
2 Pasiūlymas: Pagal projekto 12 straipsnio 2 dalį: „2.
Kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus.“ Svarstytina, ar tikrai ministras gali nustatyti meno įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, nes šiai jautriai pareigybei turbūt sunku apibrėžti kažkokius kvalifikacinius reikalavimus. Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga papildyti Įstatymo projekto nuostatą ir išdėstyti ją taip: „2. Kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus bendruosius kvalifikacinius reikalavimus.“ Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
4 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip: „4. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių. dvi kadencijas.“ Pritarti iš dalies Pritariama pasiūlymo esmei, tačiau, siekiant teisinio aiškumo , siūloma papildyti Įstatymo projekto nuostatą ir išdėstyti ją taip:
„4. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės
teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių. dvi kadencijas iš eilės.“ Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
5 Pasiūlymas: Svarstytina, ar nereikėtų 12 straipsnio 5 dalyje nustatyti kriterijus ir konkrečius reikalavimus, pagal kuriuos būtų vertinama meninės įstaigos vadovo veikla. Taip būtų išvengta susidorojimo su reikliais nemėgstamais vadovais.
Pritarti Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
6 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti taip: „6. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis, kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami kas treji penkeri metai, taip pat gali būti rengiamas šių darbuotojų neeilinis šių darbuotojų atestavimas rengiamas tik argumentuotais, ypatingais atvejais“ Pritarti Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
9 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti taip: „9. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Jeigu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės ir darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos, netinkamai atlieka darbą, nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas priima sprendimą kūrybinį darbuotoją atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį Darbo kodekso nustatyta tvarka. „ Pritarti Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
2 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:. „2. Meno taryba sudaroma trejiems metams iš 5 ar 7 narių. Jeigu meno taryba sudaroma iš 5 narių, tai 1 narį siūlo įstaigos vadovas, 3 2 narius – kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 po narį – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir darbuotojų profesinė sąjunga.
Jeigu meno taryba sudaroma iš 7 narių, tai 2 narius siūlo įstaigos vadovas, 4 3 narius
Pritarti Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
Pakeisti projekto 16 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, cirkų numerių atlikėjams, kurie savo viešuose pasirodymuose naudoja jėgą ir (ar) miklumą (akrobatai, žonglieriai, ekvilibristai, gimnastai ir kiti), turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą; Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą; 2 3) muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais ir solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą; profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą;
3) choro artistams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo stažas. 4) muzikantams, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą.
Į choro artisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažas;
5) šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytiems kūrybiniams darbuotojams, kuriems buvo nustatytas netektas darbingumas (invalidumo) susijęs su trauma, patirta darbe, ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę iki nustatyto kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažo. Asmenims, kuriems yra paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos dalis skiriama ir mokama netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažo reikalavimų.“ Pritarti Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
Pasiūlymas: Svarstyti projekto 17 straipsnio nuostatas dėl Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, nes Projekte siekiama sumažinti valstybės įsipareigojimus kultūrai. Valstybinės įstaigos tampa tik valstybės remiamomis. Valstybė gali remti tik pagal “galimybes”. Pagal ES nuostatas - iki 80 %. Pagal galiojančio įstatymo nuostatas - 100 % finansavimas. Nors jis nevykdomas pilna apimtimi, tačiau paliekama bent galimybė reikalauti ir siekti meno įstaigos pilno finansavimo. Projekte tokio valstybės įsipareigojimo kultūrai nebelieka. Tai sudaro didesnes galimybes į kultūros savireaguliacinį procesą kištis politikams, mažinant jos savarankiškumą, autonomiškumą.
Spręsti pagrindiniame komitete Seimo narys Vytautas Juozapaitis (2016-05
Pasiūlymas: Svarstyti 20 straipsnio „Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nuosavybės teise“ nuostatas. Projekte nenumatyti saugikliai kontroliniam valstybės akcijų paketui užtikrinti, o tai sudaro prielaidas valstybės turto švaistymui. Nepakankamai reglamentuotas VŠĮ statusą turinčių ir valstybinių įstaigų vaidmuo, bei jų konkurencinės galimybės gaunant valstybės paramą kultūros sklaidos procese (pvz. individualių meninių įmonių). Projekte neaptariamos meno kūrėjo statusą turinčių menininkų individualios galimybės dalyvauti scenos menų kūrimo procese (pvz. ilgalaikių kūrybinių sutarčių sudarymas, socialinių garantijų užtikrinimas ir kt.). Pritarti
17 Argumentai: Įstatymo projekte nepakankamai aiškiai apibrėžtas scenos meno įstaigų finansavimas. Siūlome įstatyme įtvirtinti aiškų finansavimo modelį: jį sudarytų bazinis finansavimas ir programinis finansavimas. Pataisose šis modelis yra detalizuojamas. Pasiūlymas: Pakeisti 17 straipsnio 1-4 dalis, išdėstant taip:17 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų
nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir Lietuvos nacionalinė filharmonija yra valstybės biudžeto asignavimų valdytojai. Valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojami iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms valstybės valdymo institucijoms skirtų valstybės biudžeto asignavimų ir kitų lėšų, nurodytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyje.
Savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojami iš savininko teises ir pareigas įgyvendinančioms savivaldybių institucijoms skirtų savivaldybių biudžetų asignavimų ir kitų lėšų, nurodytų šio straipsnio 2 ir 3 dalyje. 2. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto lėšos;
2) savivaldybių biudžetų lėšos;
3) pajamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos;
4) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
5) lėšos gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
6) kitos teisėtai gautos lėšos. 3. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, lėšas sudaro:
1) valstybės biudžeto asignavimai išlaidoms savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtintai metinės kūrybinės veiklos programai įgyvendinti, administravimo, ūkio išlaidoms ir kitoms reikmėms iš dalies dengti;
2) savivaldybių biudžetų asignavimai išlaidoms savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos patvirtintai metinės kūrybinės veiklos programai įgyvendinti, administravimo, ūkio išlaidoms, ir kitoms reikmėms iš dalies dengti;
3) pajamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos;
4) tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
5) lėšos gautos kaip parama pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatymą;
6) kitos teisėtai gautos lėšos. Spręsti pagrindiniame komitee Seimo narys V.
Stundys (2016-05-17)171123 Profesionaliojo scenos meno įstaigų lėšas gali sudaryti:
1) Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;
2) Valstybės investicinių programų ir valstybės investicinių projektų lėšos;
3) Pajamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos;
4) Lėšos, gautos pagal meno veiklos nacionalinę programą;
5) Valstybės fondų lėšos;
6) Tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
7) Lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
8) Kitos teisėtai gautos ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos skirtos lėšos. Nacionalinėms profesionaliojo scenos meno įstaigoms valstybės biudžeto asignavimai skiriami atskira eilute. Kitos valstybės įstaigos finansuojamos iš valstybės institucijų arba įstaigos, vykdančios jų steigėjų funkcijas, skirtų valstybės biudžeto lėšų. Savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš savivaldybės biudžetų ir kitų lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. Kultūros rėmimo fondas gali finansuoti nacionalinių ir valstybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų edukacinius projektus. Spręsti pagrindiniame komitete Balsuota dėl pasiūlymo. Balsavimo rezultatai: už- 3, prieš – nebuvo, susilaikė – 4.) Seimo narys V. Stundys (2016-05-17)171456 Nacionalinėms ir valstybinėms profesionaliojo scenos meno įstaigoms Kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) Administravimui ir ūkiui;
2) Meno veiklai plėtoti;
3) Kitoms reikmėms. Valstybės biudžeto lėšos meno veiklai plėtoti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal įstaigų meno veiklos rezultatus. Meno veiklos nacionalinė programa. 1) Meno veiklos programa yra kūrybinės veiklos priemonių visuma, kurios tikslas yra aukštos meninės vertės scenos kūriniai, jų sklaida ir prieinamumas įvairioms visuomenės grupėms. 2) Meno veiklos nacionalinės programos nuostatus tvirtina Kultūros ministras.
3) Meno veiklos nacionalinė programa įgyvendinama finansuojamų projektų forma. 4) Nacionalinės ir valstybinės profesionaliojo scenos meno įstaigos kartu su metine kūrybinės veikslo programa teikia paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį keliamiems tikslams, aktualumą, kokybės ir kitiems iš anksto žinomiems kriterijams. 5) Meno veiklos nacionalinę programą administruoja Kultūros ministerija. Vyriausybė valstybės biudžeto projekte kasmet numato lėšas šiai programai pagal Kultūros ministro patvirtintas profesionaliojo scenos meno įstaigų metinės kūrybinės veiklos programas. Spręsti pagrindiniame komitete Balsuota dėl pasiūlymo. Balsavimo rezultatai: už- 3, prieš – nebuvo, susilaikė – 4.)
sprendimas ir pasiūlymai:
įstatymo projektą Nr. XIIP-3935 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2016-05-31)122 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga papildyti Įstatymo projekto nuostatą. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus bendruosius kvalifikacinius reikalavimus“. Pritarti Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2016-05-31)124 Argumentai: siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti Įstatymo projekto nuostatą. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4.
Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių. dvi kadencijas iš eilės“. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininko pavaduotoja Milda Petrauskienė
švietimo, mokslo ir kultūros komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Raimundas Paliukas – komiteto pirmininkas, komiteto nariai: Šarūnas
Birutis, Larisa Dmitrijeva, Vytautas Juozapaitis, Orinta Leiputė, Jaroslav Narkevič, Gintaras Steponavičius, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris; komiteto biuras: Kęstutis Kaminskas – komiteto biuro vedėjas, patarėjos: Jurgita Bieliūnienė, Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Aistė Laurinavičiūtė, Rūta Norkienė, Lina Skeberdytė, padėjėjos: Janina Antanavičienė, Giedrė Buinauskaitė; kviestieji asmenys: Audronis Imbrasas – Lietuvos šokio informacijos centro vadovas, Živilė Kačerauskienė – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro teisininkė, Gintautas Kėvišas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinis direktorius, Rimantas Lekavičius
Mendeikos įmonė „Vaivorykštės teatras“, Jonas Mickus – Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėjas švietimo ir kultūros klausimais, Stasys Pancekauskas – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro vadovas, Aušra Pliaugienė – Lietuvos nacionalinio dramos teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja, Patricija Poderytė – kultūros viceministrė, Laimis Roslekas – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro profesinės sąjungos pirmininkas, Henrikas Savickas – Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius, Irena Seliukaitė – Kultūros ministerijos Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento direktorė, Indrė Skuminienė – Lietuvos valstybinio simfoninio orkestro muzikantė, Algirdas Šimėnas – Lietuvos nacionalinės filharmonijos profsąjungos pirmininkas, Laima Vilimienė – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro generalinio direktoriaus pavaduotoja, Elė Ona Vilkienė – Kultūros ministerijos Profesionalaus meno skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-251 P Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 1 straipsniu nauja redakcija dėstomo Profesionaliojo scenos meno įstatymo projekto (toliau – įstatymo projektas) preambulės antroji pastraipa yra labiau reguliacinio, o ne deklaratyvaus pobūdžio, siūlome šią nuostatą iš preambulės išbraukti. Tuo labiau, kad profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimas išsamiai reglamentuojamas įstatymo projekto
2016-01-251 Derinant įstatymo projekto nuostatas tarpusavyje, įstatymo projekto 1 straipsnyje vietoj žodžio
„reguliavimą“ įrašytinas žodis „valdymą“ (taip, kaip numatyta ir įstatymo II
skyriaus pavadinime). Pritarti
projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad profesionaliojo scenos meno įstaiga yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija. Atkreiptinas dėmesys, kad šio įstatymo kaip ir visų kitų Lietuvos Respublikos įstatymų tikslas yra reguliuoti teisinius santykius, kylančius tarp Lietuvos Respublikos jurisdikcijai priklausančių subjektų, tokių subjektų teises ir pareigas, valstybės valdžią įgyvendinančių institucijų ir įstaigų kompetenciją šių subjektų atžvilgiu. Tuo tarpu kitose valstybėse įsteigtų juridinių asmenų ar jų padalinių veikla, jų teisės ir pareigos nėra ir negali būti Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų objektas. Atsižvelgiant į tai, siūlome atsisakyti reguliavimo, pagal kurį ir užsienio valstybių subjektai, neįsisteigę Lietuvos Respublikoje, galėtų būti pripažįstami Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis.
Jeigu būtų atsižvelgta i šią pastabą, įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalis turėtų būti dėstoma taip: „Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis indikatorius“. Atitinkamai reikėtų tikslinti ir kitas įstatymo projekto nuostatas, kuriose reglamentuojamas juridinių asmenų ir jų padalinių pripažinimas Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigomis. Pritarti Tikslintini 2 straipsnio 3 dalis, 4 straipsnio 1 dalies 3 punktas ir 5 straipsnio 1 dalis. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5 Norime pažymėti, kad 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžta sąvoka „profesionaliojo scenos meno įstaigos kultūrinė edukacija“ toliau įstatymo tekste nevartojama, tačiau vartojama sąvoka
„kultūrinė edukacija“. Atsižvelgiant į tai, siūlome patikslinti 2 straipsnio
Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: “Pakeisti 2 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Kultūrinė edukacija – profesionaliojo scenos meno įstaigos kryptinga
kultūrinė veikla, skatinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę – kultūros ir meno vartotoją bei lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas.“ 5.
23 Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 3 punkto formuluotę siūlome patikslinti, nes siūloma redakcija suponuoja, kad Taryba teikia išvadas ir pasiūlymus dėl profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinės veiklos rezultatų panaikinimo. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas:
punktą jį išdėstyti taip: „3) Lietuvos Respublikoje įsteigto juridinio asmens, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinio Lietuvos Respublikoje pripažinimo profesionaliojo scenos meno įstaiga bei šio pripažinimo panaikinimo;“
16 Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 6 punkte vartojamas terminas „deleguoja“ suponuoja, kad kultūros ministras gali perduoti dalies jo kompetencijai priklausančių įgaliojimų vykdymą patariamajai institucijai, kas teisiškai būtų ydinga ir nepagrįsta. Siekiant išvengti tokio įstatymo aiškinimo, siūlome vietoj žodžio
„deleguotų“ įrašyti žodį „nustatytų“. Pritarti
2 Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalyje yra išvardytos trys veiklos rūšys, iš kurių bent vieną vykdantis juridinis asmuo gali būti pripažintas profesionaliojo scenos meno įstaiga. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad šio straipsnio 3 dalyje numatyti vertinimo kriterijai galėtų būti pritaikomi tik dvejas iš trijų aukščiau nurodytų veiklos rūšių vykdantiems juridiniams asmenims. Taip pat pažymėtina, kad šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytas vertinimo kriterijus yra labai abstraktus.
Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: Pakeisti 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Juridinio asmens, siekiančio būti pripažintu profesionaliojo scenos meno įstaiga, veikla turi atitikti bent du kriterijus:
1) ne mažiau kaip du trečdaliai organizuotų, sukurtų ir (ar) viešai atliktų profesionaliojo scenos meno kūrinių turi būti teigiamai įvertinti profesionalių meno vertintojų;
kūriniai kaupiami ir skleidžiami įvairiomis viešinimo priemonėmis;
meistriškumą tobulina profesionaliojo scenos meno srities aukštos kvalifikacijos specialistai; profesionalių meno vertintojų teigiamai įvertinti profesionaliojo scenos meno kūriniai pristatomi aukšto lygio tarptautiniuose profesionaliojo scenos meno renginiuose. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
9 Atsižvelgiant į tai, kad juridinių asmenų pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaigomis priklausys išimtinai nuo profesionaliojo meno vertintojų atliekamo jų kūrybinės veiklos vertinimo bei siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekte reikėtų atskleisti esmines profesionaliųjų meno vertintojų statusą reglamentuojančias nuostatas. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Profesionaliojo meno vertintojas yra universitetinį išsilavinimą turintis
asmuo, plėtojantis pažinimą profesionaliojo scenos meno srityje ir skelbiantis šios veiklos rezultatus monografijose, studijose, recenzijose ir straipsniuose Lietuvoje ir (ar) užsienyje.“ 9.
11 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlome aiškiai nurodyti, kuri iš šiame punkte paminėtų profesionaliojo scenos meno įstaigų yra nacionalinė koncertinė įstaiga. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) nacionaliniai teatrai – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir nacionalinė koncertinė įstaiga Lietuvos nacionalinė filharmonija, kurių paskirtis yra įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: savo kūrybine veikla pristatyti visuomenei iškiliausius nacionalinius ir užsienio operos, baleto, dramos ir muzikos meno pasiekimus, reprezentuoti aukštos meninės vertės kūrybą, formuoti Lietuvos kultūros įvaizdį, nuosekliai plėtoti tarptautinę kūrybinę partnerystę, ugdyti profesionaliajam scenos menui imlią visuomenę ir užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.“
2016-01-256 T Svarstytina, ar, atsižvelgiant į įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinimą („Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema“), šio straipsnio 2 – 5 dalyse įtvirtintos nuostatos yra šio straipsnio reguliavimo dalykas. Svarstytina, ar neturėtų būti tikslinamas straipsnio pavadinimas arba šios nuostatos dėstomos atskirame straipsnyje. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „6 straipsnis.
Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema ir šių įstaigų juridinės formos keitimo pagrindai ir veiklos planavimo dokumentai“
3 Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalies nuostata, pagal kurią sprendimą dėl biudžetinės įstaigos nacionalinio ir valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaiga priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė, derintina su Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatomis, pagal kurią tokį sprendimą priima biudžetinės įstaigos savininkės teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi išankstinį Vyriausybės sutikimą. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos, kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, pertvarkymo į viešąją įstaigą tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas. Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos nacionalinio ir valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą priima biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija, gavusi išankstinį Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė) sutikimą. Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą priima savivaldybės taryba.“
2016-01-257 T Įstatymo projekto 7 straipsnio pavadinimas („Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentai“) ne visiškai atitinka šio straipsnio turinį, nes pačiame straipsnyje nustatomi tik papildomi privalomi steigimo dokumentų duomenys. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas:
Pakeisti 7 straipsnio pavadinimą ir į išdėstyt taip: „7 straipsnis.
meno įstaigų steigimo dokumentų papildomi duomenys
2016-01-258 2, 4 Neaiškus įstatymo 8 straipsnio 2 ir 4 dalių santykis, nes 2 dalyje numatyta, kad <...> įstaigos vadovas kitų metų metinės kūrybinės veiklos programos ir biudžeto išlaidų plano projektus teikia tvirtinti savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai<...>, o 4 dalyje numatyta, kad „Taryba, pritarusi nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų, kuriose Kultūros ministerija įgyvendina savininko teises ir pareigas, metinės kūrybinės veiklos programų ir biudžetų išlaidų planų projektams, juos teikia tvirtinti kultūros ministrui.“ (pabraukta mūsų). Be to, pastebėtina, kad
projektams, todėl neaišku, kas būtų, jei ji dokumentų projektams nepritartų. Atkreiptinas dėmesys, kad Taryba yra ekspertinė institucija, atliekanti patariamąją funkciją ir teikianti tik išvadas ir pasiūlymus viešojo administravimo įgaliojimus turinčiai institucijai (Kultūros ministerijai), todėl, mūsų nuomone, įstatymo projekte jai suteikti įgaliojimai, suponuojantys, kad patariamajai institucijai nepritarus teikiamiems projektams, jie neteikiami kompetentingai valstybės valdžios institucijai, o grąžinami pareiškėjams, neatitinka bendrųjų viešojo administravimo principų. Be to, šiame straipsnyje turi būti vartojamas pilnas patariamosios institucijos pavadinimas – Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Pritarti
2016-01-25 3,121211 Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies 11 punkte ir 12 straipsnio 2 dalyje yra minimi meno vadovai, tačiau daugiau įstatymas šių asmenų statuso nereguliuoja. Neaišku, kodėl šie asmenys išskiriami, ar jiems taikomi tam tikri priėmimo į darbą ypatumai.
4 Įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalies nuostata, nustatanti, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių, suponuoja, kad gali būti ir tokių įstaigų vadovų, kurie nedirba pagal darbo sutartį. Tačiau įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad su visais nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovais sudaroma darbo sutartis penkeriems metams. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, 12 straipsnio 4 dalyje reikėtų arba išbraukti perteklinius žodžius „dirbantis pagal darbo sutartį“, arba atskleisti vadovų, nedirbančių pagal darbo sutartis, darbo santykių ypatumus. Analogiškai tikslintina ir šio straipsnio 5 dalis. Pritarti
2016-01-2511 5, 9 Įstatymo projekto 12 straipsnio 5 ir 9 dalyje formuluotė „Darbo kodekso nustatyta tvarka“ traktuotina kaip galimai klaidinanti. Įstatymo IV skyriaus pavadinime nurodyta, jos šis skyrius reguliuoja nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių ypatumus. Todėl minėta formuluotė suponuotų, kad Darbo kodekse turėtų būti nustatyta tam tikra speciali tvarka, taikoma nutraukiant sutartis tik su nurodytais darbuotojais. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina įstatymo 12 straipsnio 5 ir 9 dalyje išbraukti žodžius „Darbo kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti 17.
6 Atsižvelgiant į įstatymo projekto 5 straipsnio 5 dalyje pateikiamą sąvokos „profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinis darbuotojas“ terminą, siūlytina įstatymo 12 straipsnio 6 dalyje atsisakyti žodžių „neterminuotas ir terminuotas“ kaip perteklinių. Pritarti
7 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 12 straipsnio 7 dalyje siūlome atskleisti subjektą, vykdysiantį teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybinių darbuotojų atestaciją. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinių darbuotojų atestavimą vykdo šios įstaigos vadovo teikimu savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos trejiems penkeriems metams patvirtinta Atestavimo komisija ir Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba, vadovaujantis konstruktyvumo ir pozityvumo, atvirumo ir skaidrumo, objektyvumo, etiškumo ir nediskriminavimo principais.“
4 Įstatymo projekto 13 straipsnio
išvadas, apsvarsčiusi ar aptarusi šioje dalyje nurodytus klausimus, nes dabartinė redakcija suponuoja, kad tam tikrų klausimų apsvarstymas ir aptarimas meno taryboje yra savitikslė procedūra, neturinti jokių pasekmių. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 13 straipsnio 5 dalį ją išdėstyti taip: „5. Meno taryba, apsvarsčiusi šioje dalyje nurodytus klausimus, teikia siūlymus teatro ar koncertinės įstaigos vadovui. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Siekiant teisinio aiškumo, įstatymo projekto 14 straipsnio 2 dalyje reikėtų nurodyti subjektą, įgaliotą priimti sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą.
Pritrati Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 14 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Sprendimą dėl leidimo įstaigos vadovui dirbti kitą darbą priima savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos vadovas jo nustatyta tvarka.“
1 Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto 15 straipsnio 1 dalies formuluotė suponuoja imperatyvią normą, įpareigojančią įstaigos vadovą visiems įžymiems menininkams ar kultūros veikėjams, nutraukusiems darbo sutartį su įstaiga, už nuopelnus Lietuvos menui ir kultūrai, suteikti profesionaliojo scenos meno įstaigos emerito vardą. Pritarti
3 Neaiškus įstatymo projekto
veikla, kuriai būtų sudaromos sąlygos, būtų atlygintina ar ne, ir kokias pagrindais ji būtų vykdoma. Svarstytina, ar ji neapimtų ir Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo 4 straipsnyje nurodytų autorių teisių objektų. Atkreiptinas dėmesys, kad autorinio atlyginimo mokėjimo sąlygas ir tvarką ir intelektinių paslaugų sutarčių sudarymo sąlygas ir tvarką reguliuoja Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymas ir Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, paslaugų pirkimą reguliuoja Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymas, todėl įstatymo 15 straipsnio 3 dalis vertintina kaip perteklinė, nesukurianti iš esmės naujų normų. Pritarti
2016-01-25 Įstatymo projekto 15 straipsnio 2 dalis tikslintina atsižvelgiant į tai, kad visame įstatyme yra vartojama „kūrybinio darbuotojo“ sąvoka.
1 Įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalyje po skaičiaus ir žodžių „8 bazinių socialinių išmokų“ įrašytinas trūkstamas žodis „dydžio“. Pritarti
5 Po įstatymo projekto 16 straipsnio 1 dalies 3 punkto dėstoma pastraipa turėtų būti numeruotina kaip straipsnio dalis ir atitinkamai tikslintina visų straipsnio dalių numeracija. Be to, siekiant teisinio aiškumo, taip pat turėtų būti atskleistas šioje pastraipoje įtvirtintos nuostatos, kad „skiriama ir mokama kompensacinės išmokos dalis“ turinys. Galbūt tikslinga pateikti nuorodą į šio straipsnio 5 dalį, kurioje reglamentuojamas mokamos kompensacinės išmokos dalies dydžio apskaičiavimas. Pritarti
4 Įstatymo projekto 16 straipsnio 3 dalyje vietoj žodžio „tarybinės“ įrašytinas žodis „sovietų“. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 4 dalyje žodį „tarybinės“ ir įrašyti žodžius „sovietų armijos ir Lietuvos kariuomenės“ „3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kūrybinio darbo stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo tarnavo sovietų armijos ir Lietuvos kariuomenės profesionaliame muzikos ar šokio kolektyve.“
2016-01-2519 Įstatymo projekto 19 straipsnio 5 dalyje, siekiant aiškumo, vietoj žodžio „savo“ įrašytini žodžiai
„nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro
ir koncertinės įstaigos“. Pritarti
1 3, 10 Įstatymo projekto 20 straipsnio 1 dalies 3 ir 10 punktuose vietoj skaičiaus ir žodžių
„šio straipsnio 1“ įrašytinas žodis „šios“. Pritarti
29.
3 Atsižvelgiant į tai, kad nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos patikėjimo teise valdo ir naudoja valstybei ar savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą, svarstytina, ar įstatymo projekto 20 straipsnio 3 dalyje nereikėtų įtvirtinti, kad Vyriausybė nustato tvarką ar kriterijus, kuriais vadovaujantis savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija galėtų duoti sutikimą dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto įkeitimo (dėl savivaldybės turto įkeitimo atitinkamą tvarką ar kriterijus turėtų nustatyti savivaldybės taryba). Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti: 20 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Nacionalinis, valstybinis teatras ir koncertinė įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga, turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka ir kriterijais. Savivaldybės teatras ar koncertinė įstaiga, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga, turi teisę skolintis, tai yra pasirašyti paskolos, finansinės nuomos (lizingo) sutartis ir kitus įsipareigojamuosius skolos dokumentus Savivaldybės tarybos nustatyta tvarka ir kriterijais.“
2016-01-25 Svarstytina, ar siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsnyje, reglamentuojančiame įstatymo įgyvendinimą, neturėtų būti nuostatos, nustatančios nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų, iki šio įstatymo įsigaliojimo priimtų į pareigas neterminuotam laikotarpiui, darbo sutarčių pasibaigimo sąlygų.
Nepritarti Argumentai: Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymas reglamentuoja Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovų priėmimą į pareigas konkurso būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, su konkursą laimėjusiu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovu sudarant darbo sutartį penkeriems metams. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2016-01-25 Atkreiptinas dėmesys į tai, kad įstatymo projektu keičiamas įstatymo pavadinimas, taip pat pateikiamos profesionaliojo scenos meno įstaigos ir profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo sąvokos, todėl siūlytina atitinkamai peržiūrėti ir, esant reikalui, patikslinti kituose galiojančiuose įstatymuose vartojamas sąvokas. Nepritarti Argumentai: Kituose galiojančiuose įstatymuose nėra naudojamas Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pavadinimas ir jame naudojamos sąvokos. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Neeilinio scenos meno kūrėjų suvažiavimo, Lietuvos scenos meno įstaigų atstovų, Lietuvos profesinių sąjungų susivienijimo atstovų (2016-03-21)
Š.m. kovo 7 d. Lietuvos teatro sąjungoje, susirinkę scenos meno bendruomenės nariai, kūrybinių scenos meno organizacijų bei jų interesus atstovaujančių profesinių sąjungų atstovai aptarė kovo 1 d.
Lietuvos Nacionaliniame dramos teatre Įvykusi susitikimą-diskusiją su naujojo socialinio modelio kūrėjais, taip pat LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, LR Kultūros ministerijos, LR Valstybės kontrolės, Valstybinės darbo inspekcijos atstovais. Diskusijos tema
Darbo kodekso, neįtraukiant darbo santykių į specialų Įstatymą, nes scenos meno kūrėjų darbas yra kūrybinis, jie turi menininko statusą, kuris sąlygoją nenormuoto darbo apskaitą galutiniam scenos meno produktui sukurti. Apgailestaujame, kad dėl LR kultūros ministerijos valdininkų savivalės, nepaisant ministerijoje dirbusios darbo grupės nuomonės, naujai pasiūlytame svarstyti scenos meno Įstatyme ženkliai sumažinti teatrų meno tarybų ir meno vadovų įgaliojimai ir vaidmuo, neliko nuostatų dėl scenos meno kūrėjų menininko statuso sąlygojamų nuostatų į darbo apskaitą, neliko ir valstybės įsipareigojimo užtikrinti valstybiniams teatrams ne tik bazinį (patalpų išlaikymas ir atlyginimai), bet ir pilną kūrybinių sąnaudų finansavimą.
Taip pat apgailestaujame, kad LR kultūros ministras, nesilaikydamas savo pažado, išdiskutuoti ir pilnai parengti naująjį scenos meno Įstatymą, paisant ir atsižvelgiant į scenos meno kūrėjų nuomonę, iki galo neapsvarsčius šio įstatymo nuostatų pakeitimų po kitų ministerijų pateiktų pastabų, net jo paties Įsakymu sudarytoje darbo grupėje, neaptarus, neišdiskutavus ir neparengus iki galo, taip pat nebalsavus už jį papunkčiui ir kaip už visumą, pateikė LR Vyriausybei ir LR Seimui jį svarstyti. Scenos meno kūrėjų atstovai LR kultūros ministerijos darbo grupėje dėl aukščiau minėtų priežasčių dar pernai kreipėsi į LR kultūros ministrą, prašydami pratęsti darbą tobulinant Scenos meno įstatymo projektą. Deja, mūsų prašymas nebuvo išgirstas. Priminsime, kad gerb. LR kultūros ministras Š.Birutis tvirtino, kad jo sudarytos Darbo grupės suformuota pozicija atstovaus jo paties ir kultūros ministerijos nuomonę. Todėl nesuprantame, kodėl aukščiau minėtame susitikime-diskusijoje dalyvavęs gerb. Š.Birutis savo pasisakymais išsakytą nuomonę pakeitė. Nesuprantame, kodėl gerb. kultūros ministras Š.Birutis, deklaravęs, kad šis įstatymas atspindės ir jo poziciją, nesugebėjo Vyriausybėje jo apginti ir į Lietuvos Respublikos Seimą jis patenka išeliminavus labai svarbias nuostatas, liečiančias scenos meno kūrėjų socialines garantijas, profesionalaus repertuarinio teatro mūsų šalyje išsaugojimą bei puoselėjimą, menininko statuso scenos meno kūrėjams išsaugojimą.
Manome, kad siekiant padidinti kūrybinių darbuotojų darbo užmokestį, kultūros ministrui derėtų ne su chronometru skaičiuoti scenos meno kūrėjų minutes, sekundes ir ašaras scenoje, bet geriau pagalvoti, kaip sumažinti išpūstą ministerijos ir daugelio kūrybinių įstaigų administracinį aparatą. Matydami realią grėsmę, kad būsimas "Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymas" ne tik neatstovaus mūsų interesams, bet gali tapti profesionalaus scenos meno griovimo įrankiu, reikalaujame:
Lietuvos Respublikos Trišalėje Taryboje. 2. Grąžinti svarstyti "Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymą" LR kultūros ministerijos darbo grupei ir teikti jį Vyriausybei bei LR Seimui svarstyti tik sulaukus galutinių šios darbo grupės ir scenos meno kūrėjų bendruomenės išvadų bei patobulinimų. 3. Taip pat siūlome ženkliai sumažinti kūrybinį darbą administruojantį aparatą ir įstatyme numatyti saugiklius, neleidžiančius pabloginti kūrybinio-meninio proceso plėtros šalyje. Nepritarti Nepritarti Nepritarti Nepritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija dėl darbo laiko režimo yra atsakiusi, kad darbo įstatymai nedraudžia vykdyti darbinių funkcijų (ar jų dalies) ne nuolatinėje darbo vietoje, tačiau dėl to, taip pat dėl darbo nuolatinėje darbo vietoje, darbo laiko trukmės, kitų sąlygų turi būti sulygta darbo sutartyje.
Kiekvieno darbuotojo darbo ir poilsio laiko paskirstymas (kaita) per parą, savaitę ar apskaitinį laikotarpį, taip pat kasdienio darbo (pamainos) pradžia ir pabaiga nustatoma pagal įstaigos darbo tvarkos taisykles. Darbo (pamainų) grafikus tvirtina administracija, suderinusi su įstaigos darbuotojų atstovais arba kolektyvinėje sutartyje nustatyta tvarka. Meno kūrėjų socialinės garantijos yra nustatytos Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso įstatyme Trišalė taryba nepritarė Seimas pritarė kultūros ministro teiktam Įstatymo projektui Kultūros ministerijos Audito skyrius audituoja savo pavaldumo įstaigas ir teikia rekomendacijas dėl šių įstaigų administracinės struktūros optimizavimo, pareigybių skaičiaus. 1. Kultūros vadybininkų asociacijos valdybos narė Kristina Savickienė (2016-04-29)
įstaigų tarybos sandaros Vieta įstatyme:
meno įstaigų taryba
Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija ir vieną narį skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Siūlymas: Šiame punkte siūloma tarybos sandara neatspindi profesionaliojo scenos menų įstaigų lauko - jame visiškai nėra atstovaujamas nevyriausybinis sektorius.
Remdamiesi lygiateisiškumo principu, siūlome tarybos sandarą keisti tokia tvarka: Tarybą sudaro 9 nariai: Po vieną narį deleguoja Šiuolaikinio šokio asociacija, Kultūros vadybininkų asociacija, Kompozitorių sąjunga, Scenos meno kūrėjų asociacija, Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos teatro sąjunga ir vieną narį skiria Lietuvos Respublikos kultūros ministras. Nepritarti Argumentai: Galiojančiame įstatyme yra apibrėžta Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba, kaip kultūros ministro patariamasis organas, ir nustatytos eksperto ir konsultanto funkcijos sprendžiant Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos sudarymo nuostatų ir šios tarybos narių skaičių bei narių delegavimą nustatyti kultūros ministro įsakymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas:
Siūlyme palikti galiojančio įstatymo nuostatas: „Prie Vyriausybės įgaliotos valstybės valdymo institucijos sudaroma kolegiali, patariamojo balso teisę turinti Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Ji atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant Profesionaliojo scenos meno įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Profesionaliojo Scenos meno įstaigų taryba sudaroma iš profesionaliojo scenos meno organizacijų bei joms nepriklausančių asociacijų ir viešųjų įstaigų, veikiančių profesionaliojo scenos meno srityje. Kultūros ministras tvirtina Profesionaliojo scenos meno tarybos nuostatus ir narių personalinę sudėtį.“
vadybininkų asociacijos valdybos narė Kristina Savickienė (2016-04-29)614
III SKYRIUS. 6 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema 1.
Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemą sudaro:
4) kiti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai, pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigomis (teatrai, koncertinės įstaigos, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius) įgyvendina jų steigimo dokumentuose nustatytus tikslus. Kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų steigėjas (steigėjai) gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Siūlymas:
Kadangi šiame punkte pateikiamas (skliaustuose) profesionaliojo scenos meno įstaigomis galinčių tapti organizacijų sąrašas nėra tikslus, neatspindintis šiandieninio scenos meno įstaigų spektro, siekdami atspindėti šiandieninės scenos menų situaciją ir jų plėtrą ateityje siūlome sąrašą patikslinti tokia tvarka: (teatrai, koncertinės įstaigos, cirko įstaigos, scenos menų informacijos centrai, scenos menų centrai, kūrybiniai inkubatoriai, trupės, scenos menų agentūros, asociacijos, fondai) Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kiti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai, pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigomis (teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kt.) trupės įgyvendina jų steigimo dokumentuose nustatytus tikslus. Kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų steigėjas (steigėjai) gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys.“
vadybininkų asociacijos valdybos narė Kristina Savickienė (2016-04-29)71 3. Siūlymas: Vieta įstatyme: III SKYRIUS. 7 straipsnis.
meno įstaigų steigimo dokumentai Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentuose, be duomenų, kurie nurodyti Civiliniame kodekse, Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, turi būti nurodyta:
1) scenos meno rūšis (dramos, muzikinis, lėlių, šokio, pantomimos, cirko ar kitas teatras, muzika ar kita scenos meno rūšis); Siūlymas: Atsižvelgdami į šiuolaikines scenos menų tendencijas ir egzistuojančias įstaigas, kurios atstovauja kelioms meno rūšims, siūlome šį punktą patikslinti taip:
1) Scenos meno rūšis ar rūšys (dramos, muzikinis, lėlių ar kitas teatras, šokis, pantomima, cirkas, performansas, muzika ar kita scenos meno rūšis) Iš dalies pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentuose, be duomenų, kurie nurodyti Civiliniame kodekse, Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, turi būti nurodyta:
1) scenos meno rūšis (rūšys) (dramos, muzikinis, lėlių, šokio, pantomimos ar kitas teatras, cirkas, muzika ar kita scenos meno rūšis);
2) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;
3) profesionaliojo scenos meno įstaigos, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga, finansinės veiklos kontrolė.“
vadybininkų asociacijos valdybos narė Kristina Savickienė (2016-04-29) 4. Siūlymas: Vieta įstatyme
meno įstaigos reklaminė ir informacinė medžiaga
viešai atliekamus spektaklius, koncertus ar kitus renginius informuoja visuomenę, parengdamos informacinę ir (ar) reklaminę medžiagą, kurioje nurodo: […]
reklaminė ir (ar) informacinė medžiaga neturi prieštarauti viešajai tvarkai ir moralės normoms.
Siūlymas: Atsižvelgdami į Vakarų Europos praktiką, kurioje neapsiribojama reklamine ir informacine medžiaga, ir galimą netikslų įstatymo straipsnio interpretavimą. siūlome patikslinti ir visas šiame straipsnyje esančias frazes ,,reklaminė ir (ar) informacinė medžiaga” keisti į formuluotę ,,sklaidos medžiaga” Nepritarti Argumentai: Lietuvos Respublikos reklamos įstatyme ir Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme nėra sąvokos „sklaidos medžiaga“. 5. Kultūros vadybininkų asociacijos valdybos narė Kristina Savickienė (2016-04-29) 5. Siūlymas:
Vieta įstatyme: IV SKYRIUS. 12 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių reglamentavimo ypatumai
teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių. Siūlymas: Atsižvelgdami į Vakarų Europos teatrų praktiką, siūlome išlaikyti vadovų rotaciją, apribojant 2 ar 3 iš eilės einančias kadencijas. Tai padidintų gerųjų patirčių praktiką profesionaliųjų scenos menų lauke, skatintų lauko plėtrą ir įvairovę. Nepritarti Argumentai: Galiojančiame įstatyme ir kultūros sritis reglamentuojančiuose įstatymuose nėra ribojamas įstaigos vadovui kadencijų skaičius. Kas penkeri metai, nepriklausomai nuo įstaigos vadovo veiklos rezultatų, yra rengiamas konkursas vadovo pareigoms, į kurį turi teisę visi atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys pretendentai. 6. Kultūros vadybininkų asociacijos valdybos narė Kristina Savickienė (2016-04-29)12 6. Siūlymas:
Vieta įstatyme IV SKYRIUS. 13 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno taryba. 2. Meno taryba sudaroma trejiems metams iš 5 ar 7 narių.
Jeigu meno taryba sudaroma iš 5 narių, tai 1 narį siūlo įstaigos vadovas, 3 narius – kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 narį – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Jeigu meno taryba sudaroma iš 7 narių, tai 2 narius siūlo įstaigos vadovas, 4 narius – kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 narį – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Siūlymas:
Turėdami omenyje, kad teatrų ar koncertinių įstaigų vadovo konkurso metu kandidatas privalo pristatyti savo viziją, programą, kurią turėtų įgyvendinti savo kadencijos metu ir realų teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų spektrą, siūlome tokią, mūsų nuomone, labiau skatinančią atvirą dialogą įstaigų viduje ir visuomenėje meno tarybos sandarą:
Jeigu meno taryba sudaroma iš 5 narių, tai 2 narius siūlo vadovas, 2 narius - kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 narį - savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Jeigu meno taryba sudaroma iš 7 narių, tai 3 narius siūlo įstaigos vadovas, 3 narius – kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 narį – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Nepritarti Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad nacionalinės įstaigos meno tarybos sudėtį vadovo teikimu tvirtina kultūros ministras, o valstybinių ir savivaldybių – įstaigos vadovas steigimų dokumentų nustatyta tvarka. Siūloma Įstatymo projekte atsisakyti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno tarybų sudarymo nuostatų, narių skaičiaus ir šias nuostatas įtvirtinti įstaigos steigimo dokumentuose. Pasiūlymas:
Siūlyme palikti galiojančio įstatymo nuostatas: Nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje, nepaisant jų teisinės formos, turi veikti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos meno tarybos sudėtį teatro ar koncertinės įstaigos vadovo teikimu tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija.
Meno tarybai negali vadovauti teatro ar koncertinės įstaigos vadovas. Valstybės, savivaldybės teatre ar koncertinėje įstaigoje turi būti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Valstybės, savivaldybės teatro ar koncertinės biudžetinės įstaigos meno tarybos sudėtį tvirtina šios įstaigos vadovas. Meno tarybai negali vadovauti teatro ar koncertinės įstaigos vadovas. 7. Kultūros vadybininkų asociacijos valdybos narė Kristina Savickienė (2016-04-29)163 7. Siūlymas:
Vieta įstatyme V SKYRIUS. 16 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos. 3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kūrybinio darbo stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo tarnavo tarybinės armijos profesionaliame muzikos ar šokio kolektyve. Siūlymas: Atsižvelgiant į šio punkto atsiradimo kontekstą, jo aktualumą ir remdamiesi lygiateisiškumo principu, siūlome įtraukti ir Lietuvos Krašto apsaugos sistemos, Karinių sąjungininkų ir kitų LR žinybinių institucijų profesionalius meno kolektyvus. Iš dalies pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kūrybinio darbo stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo tarnavo sovietų armijos ir Lietuvos kariuomenės profesionaliame muzikos ar šokio kolektyve.“
vadybininkų asociacijos valdybos narė Kristina Savickienė (2016-04-29)18 8. Siūlymas: Vieta įstatyme: VI SKYRIUS. 18 straipsnis.
muzikos instrumentų naudojimą Tais atvejais, kai nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai įstaigos kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančius muzikos instrumentus, nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos kultūros ministro nustatyta tvarka už šių instrumentų naudojimą kūrybiniams darbuotojams moka kompensacijas. Siūlymas:
Atsižvelgdami į viso lauko kontekstą, išaugusį specialios įrangos poreikį įvairaus spektro pastatymams, bei skatindami lauko inovatyvumą ir plėtrą, siūlome numatyti kompensaciją ne tik už asmeninius muzikos instrumentus, bet asmeninę įrangą. Siūlome taip papildyti straipsnį:
instrumentų naudojimą Tais atvejais, kai nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų kūrybiniai darbuotojai įstaigos kūrybinei veiklai naudoja asmeninės nuosavybės teise jiems priklausančią įrangą ar muzikos instrumentus, nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos kultūros ministro nustatyta tvarka už šios įrangos ir instrumentų naudojimą kūrybiniams darbuotojams moka kompensacijas. Nepritarti Argumentai: Profesionaliojo scenos meno įstaiga turi sunkumų įsigyjant brangius vertingus muzikos instrumentus, kurie kainuoja 10-80 tūkst. eurų. Profesionalus muzikantas turi teisę savo asmeninį muzikos instrumentą naudoti įstaigos kasdienei veiklai (savarankiškas pasirengimas, repeticijos, vieši renginiai), gaudamas už panaudojimą kompensaciją. Specialioji įranga įvairaus spektro pastatymams gali būti nuomojama tam tikram laikotarpiui pagal atitinkamą sutartį. 9. Kultūros vadybininkų asociacijos valdybos narė Kristina Savickienė (2016-04-29)
9. Siūlymas: Palaikydami šį įstatymo projektą ir atsižvelgdami į jo poreikį teatrams ir koncertinėms organizacijoms, siūlome preambulėje konkrečiau įvardinti jo atsiradimo priežastį.
Siūlome įtraukti tokį aiškinamąjį sakinį:
“Siekiant subalansuoti profesionalių scenos menų
įstaigų sistemą, užtikrinti demokratinę jos plėtrą ir įtvirtinti pilietinės visuomenės principus, siūlomas šis įstatymo variantas.” Nepritarti Argumentai: Įstatymuose neturi būti aiškinamųjų sakinių ir pagrindimų dėl tam tikrų nuostatų atsiradimo priežasčių
vadybininkų asociacijos valdybos narė Kristina Savickienė (2016-04-29)
ir palaikydami Lietuvos Respublikos kultūros ministro iniciatyvą scenos menų organizacijoms aktyviau reikšti savo nuomonę ir aiškiau artikuliuoti savo poreikius ir siekiamybes, kviestume šią (darbinę) įstatymo versiją viešinti plačiau, įtraukiant į svarstymus platesnius Lietuvos Respublikos gyventojų sluoksnius. Atsižvelgti
orkestras (2016-04-29)41 Koncertinėje įstaigoje Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (toliau - LVSO, Orkestras) gautas raštas dėl Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3935 (toliau - Projektas). Koncertinė įstaiga Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras (toliau - LVSO), įvertinusi savo kaip profesionaliojo scenos meno įstaigos veiklos specifiką, teikia žemiau įvardijamas pastabas dėl Projekto. Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos (4 straipsnis) Projekto 4 straipsnio pirmojoje dalyje nurodoma, jog Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba (toliau - Taryba) sudaroma siekiant paskatinti visuomenės dalyvavimą valstybės profesionaliojo scenos meno politikoje, tačiau nėra aišku, kurioje iš nurodytų Tarybos kompetencijos sričių ir kokiomis priemonėmis konkrečiai turėtų pasireikšti visuomenės suinteresuotumas arba užtikrinama Tarybos narių profesinė kompetencija.
Tarybai įstatymu pavedama vertinti ir teikti išvadas aukšto profesinio pasirengimo lygio reikalaujančiose srityse (teisės aktų projektų analizė, salių nuomos išlaidų struktūros vertinimas, įstaigų kūrybinės veiklos rezultatų bei jų atitikties biudžetui vertinimas ir pan.). Kita vertus, Tarybos narių pasirengimas atlikti šias funkcijas nėra apibrėžiamas konkrečiais reikalavimais, tokiais kaip atitinkamas deleguojamo asmens išsilavinimas, darbo (kūrybinė) patirtis ir/ar pasiekimai nacionalinės kultūros srityje. Tarybos kompetencijos apibrėžimas kritikuotinas dėl funkcijų, kurias, mūsų manymu, turėtų atlikti pati Kultūros ministerija, dubliavimo. Sunku numatyti, ar poįstatyminiame akte (kultūros ministro tvirtinamuose Tarybos nuostatuose) bus nustatyta pakankamai svertų ir priemonių profesionaliojo scenos meno įstaigoms dalyvauti Tarybos sprendimų priėmimo procese (pavyzdžiui, ar bus nustatyta, kad Tarybos posėdžiai vieši, ar bus galima susipažinti su Tarybos išvadų motyvais, balsavimo rezultatais, posėdžių protokolais ir t.t.), juolab, kad kultūros ministerija biudžeto lėšomis numato atsiskaityti už ekspertų ir konsultantų darbą Taryboje. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinis Tarybos kaip patariamojo organo tikslas yra įtraukti atskiras visuomenės grupes į kultūros politikos formavimą, manytina, kad įstatymo imperatyvais taip pat tikslinga nustatyti ir Tarybos veiklos principus, kurie atitiktų kultūros įstaigų bei viešąjį interesą.
Nepritarti Nepritarti Pasiūlymas: Siūlyme palikti galiojančio įstatymo nuostatas: Prie Vyriausybės įgaliotos valstybės valdymo institucijos sudaroma kolegiali, patariamojo balso teisę turinti Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Ji atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant Profesionaliojo scenos meno įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Profesionaliojo Scenos meno įstaigų taryba sudaroma iš profesionaliojo scenos meno organizacijų bei joms nepriklausančių asociacijų ir viešųjų įstaigų, veikiančių profesionaliojo scenos meno srityje. Kultūros ministras tvirtina Profesionaliojo scenos meno tarybos nuostatus ir narių personalinę sudėtį. Argumentai:
orkestras (2016-04-29)612 Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistemos (6 straipsnio 1 dalis) Šioje normoje atsispindi Projekto rengėjo tikslas profesionaliojo scenos meno įstaigas suklasifikuoti į sistemą, tačiau atkreiptinas dėmesys į reikšmingus rizikos faktorius, kurie paaiškėja, bandant šią normą pritaikyti praktikoje. Pirma, atskiros profesionaliojo scenos meno įstaigos administracijos ir meno kolektyvo veiklos programa yra formuojama siekiant pačių aukščiausių kultūrinių tikslų, pasitelkiant įstaigai prieinamas priemones. Baigtinis sąrašas tikslų, apibrėžiančių atskirų įstaigų grupių paskirtį, yra ydingas tuo atžvilgiu, kad neskatina įstaigų kelti sau aukštesnių uždavinių, siekti klausytojams pateikti aukščiausio profesionalumo lygio kūrinių bei atlikimo.
Projekte numatytas apibendrintas įstaigų paskirties apibrėžimas įstatymo imperatyvu riboja įstaigų tarpusavio konkurenciją tiek dėl atlikėjų, tiek dėl klausytojų. Antra, profesionalaus scenos meno įstaigų veiklą kontroliuojančioms (Valstybės kontrolei, kultūros ministerijos vidaus audito skyriui) ar finansuojančioms institucijoms tokia nuostata turėtų tapti tam tikra gaire, kurioje konkretus teatras ar koncertinė įstaiga gali planuoti savo veiklą. Pavyzdžiui, jei savivaldybės teatras ar valstybinė koncertinė įstaiga, rengdama projektą dėl finansavimo įtrauktų tokį tikslą kaip „iškiliausio nacionalinio (meno) pasiekimo pristatymas“ arba „tarptautinės kūrybinės partnerystės plėtra", tai taptų kliūtimi palaikyti tokias iniciatyvas, nes Projekte tik nacionalinėms įstaigoms yra numatyta ši paskirtis. Dar daugiau, Valstybės kontrolė vienareikšmiškai turėtų pagrindą šiems uždaviniams įgyvendinti įstaigos panaudotas lėšas klasifikuoti kaip
„panaudotas ne pagal paskirtį” . Darytina išvada, kad, jei visgi laikytume, kad
šios sistemos įtvirtinimas įstatymo imperatyvais nėra savitikslis ir perteklinis, tai paskirties (tikslų, uždavinių) sąrašas konkrečioms įstaigų grupėms neturėtų būti baigtinis arba mažiausiai turėtų būti įvardijamas tik kaip „pirminis“ ar „pagrindinis“.
Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:\ Pasiūlymas: Papildyti 6 straipsnio 1 dalies 2 punkto pirmąjį sakinį ir jį išdėstyti taip: „2) valstybiniai teatrai ir valstybinės koncertinės įstaigos, kurių paskirtis yra įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.“
orkestras (2016-04-29)9 Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutarties (9 straipsnis) Jungtinės veiklos sutarties sudarymo opcija, numatyta Projekte, kuris atlieka specialiojo teisės akto funkciją, savo esme turėtų įstaigoms suteikti instrumentą lengviau planuoti savo kūrybinę veiklą, glaudžiau bendradarbiauti, kartu siekti bendrų tikslų kultūriniame gyvenime. Tačiau pažymėtina, kad nuostata nesuteikia teisės išvengti Viešųjų pirkimų įstatymo taikymo: tvarka, pagal kurią būtų atsirenkamas kūrybinės veiklos partneris, vis tiek yra nustatoma būtent pastarojo įstatymo.
Kitaip tariant, užuot įstaiga atlikusi iki šiol reikalaujamas procedūras tik pagal vieną (Viešųjų pirkimų) įstatymą (tai yra, skelbimas, pirkimo/partnerio atrankos organizavimas, sutarties pasirašymas, kreipimasis į Viešųjų pirkimų tarnybą leidimo, kai reikia sutarti pakeisti), Projektą priėmus, tokias procedūras turės dubliuoti: kreiptis su motyvuotu prašymu į savininko teises įgyvendinančią instituciją planuojant sutartį sudaryti, gauti jos sutikimą, prireikus sutartį papildyti ar keisti. Apibendrinant, šios nuostatos įtraukimas į Projektą yra profesionalaus scenos meno įstaigos teorinės teisės aprašymas, sukuriantis nepagrįstą administracinę naštą vardan galimybės tarpusavyje pasirašomą dokumentą pavadinti „Jungtinės veiklos (partnerystės) sutartimi“ ir nieko bendro neturintis su įstaigų apčiuopiamu įgalinimu bendradarbiauti efektyviau. Atsižvelgti Jungtinės veiklos sutartys sudaromos siekiant nacionaliniams, valstybiniams ir savivaldybių teatrams ir koncertinėms įstaigoms su privačiomis profesionaliojo scenos meno įstaigomis kuriant koprodukcinius didelės apimties ir išskirtinės meninės kokybės profesionaliojo scenos meno kūrinius. Tuo būdu leidžia valstybės turtą naudoti kaip nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos indėlį, tačiau partnerio atsirinkimas nėra susijęs su Jungtinės veiklos sutarties sudarymu ir šios sutarties derinimo su savininko teises ir pareigas įgyvendinančia institucija prievole. 4.
orkestras (2016-04-29) Dėl Profesionaliojo scenos meno įstaigos reklaminės ir informacinės medžiagos (11 straipsnis) Nacionalinės, valstybinės ir savivaldybių profesionalaus scenos meno įstaigos turi visą spektrą veiklos, apskaitos, atskaitomybės ir kitų (įskaitant ir finansinių) apribojimų, kurie toli gražu nesuteikia joms pranašumo konkuruojant su privataus sektoriaus pramogų paslaugų teikėjais. Reklama ir informacinės sklaidos priemonės yra viena iš nedaugelio sričių, kurioje, pasitelkiant kūrybiškumą, tokios įstaigos kaip LVSO gali pasiekti ir patraukti galutinį paslaugos vartotoją. Projekte nustatyta būtinos pateikti informacijos apimtis yra nepagrįstai didelė, ir kai kurie reklamos (informacinės sklaidos), pardavimų skatinimo kanalai neturi techninių galimybių talpinti tiek informacijos (pvz., 30 sekundžių trukmės reklaminis radijo klipas). Suprantamas ir pateisinamas Projekto rengėjo tikslas vartotojams užtikrinti galimybę gauti įmanomai daugiausia informacijos, tačiau profesionalaus scenos meno įstaigoms (kaip ir kitiems šioje srityje veikiantiems subjektams) atitinkamą pareigą suponuoja ir kiti teisės aktai - Reklamos įstatymas, Vartotojų teisių apsaugos įstatymas ir t.t. Manytina, kad Projekto 11 straipsnio 1 dalies reiktų atsisakyti apskritai, 2 dalyje įtvirtinta pareiga nepažeisti moralės normų ir laikytis viešosios tvarkos yra pateisinama ir pakankama priemonė, apibrėžianti profesionalaus scenos meno įstaigų veiklos reklamą ir kitokią informacinę sklaidą. Pritarti Pasiūlymas: Atsisakyti šio straipsnio, nes reklaminės ir informacinės medžiagos turinys yra apibrėžtas Reklamos įstatyme, Vartotojų teisių apsaugos įstatyme, Visuomenės informavimo įstatyme, Autorių ir gretutinių teisių įstatyme. 5.
orkestras (2016-04-29) Dėl Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno tarybos (13 straipsnis) Profesionalaus scenos meno įstaigose veikiančios patariamojo balso teisę turinčios meno tarybos tikslas turėtų būti pagalba įstaigos administracijai formuojant įstaigos repertuarą, rengiant gastrolių repertuarų planus, kitų kūrybinės (meninės) veiklos klausimų sprendimų priėmimo procese. Pagal 13 straipsnio 5 dalyje numatytą įstaigos meno tarybos kompetenciją, natūralu būtų tikėtis, kad svarstant šiuos aspektus, dalyvautų asmenys, kurie yra daugiau ar mažiau profesionaliai pasirengę tai daryti: įstaigos veiklos vertinimui reikalinga bent jau meno vadybos (administravimo) patirtis bei žinios, renginių ir kultūrinės edukacijos programų priežiūros klausimų svarstymui taip pat būtinas specifinio pobūdžio pasirengimas. Didžiąja dalimi meno srities klausimai ir problemos yra neatsiejamos nuo administracinių įstaigos veiklos aspektų: pavyzdžiui, klausimai, ar tam tikro itin didelę meninę vertę turinčio kūrinio atlikimas bus pakankamai patrauklus klausytojams (tai yra, ar įstaiga turi galimybių parduoti bilietus į konkretų renginį), kad įstaigai būtų verta įtraukti jį į repertuarą, ar pasirengimui atlikti sudėtingą kūrinį bus skirtas adekvatus laikotarpis, vertinant darbo laiko apskaitos požiūriu. Tokiuose klausimuose būtina išgirsti ir atsižvelgti į įstaigos kūrybinių darbuotojų požiūrį ir interesus, todėl jų dalyvavimas meno taryboje yra reikšmingas, tačiau efektyviam įstaigos meno tarybos darbui užtikrinti, svarbu garantuoti, kad klausimų svarstymas vien iš meninės pusės nebūtų pagrindinis. Šiam tikslui pasiekti būtina keisti Projekte numatytas meno tarybos narių delegavimo proporcijas.
Jei meno taryba sudaroma iš 5 narių, įstaigos vadovas turi siūlyti 2 narius, kūrybinių darbuotojų kolektyvas - 2 narius, savininko teises įgyvendinanti institucija - vieną narį; jei meno taryba sudarom a iš 7 narių - įstaigos vadovas turi siūlyti 3 narius, kūrybinių darbuotojų kolektyvas - 3 narius, savininko teises įgyvendinanti institucija - vieną narį. Nepritarti Pasiūlymas:
Siūlyme palikti galiojančio įstatymo nuostatas:
teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje turi veikti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos meno tarybos sudėtį teatro ar koncertinės įstaigos vadovo teikimu tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Meno tarybai negali vadovauti teatro ar koncertinės įstaigos vadovas. 2. Valstybės, savivaldybės teatre ar koncertinėje įstaigoje turi būti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Valstybės, savivaldybės teatro ar koncertinės biudžetinės įstaigos meno tarybos sudėtį tvirtina šios įstaigos vadovas. Meno tarybai negali vadovauti teatro ar koncertinės įstaigos vadovas. 1. Kultūros vadybininkų asociacija, Scenos meno kūrėjų asociacija, VšĮ Lietuvos šokio informacijos centras, VšĮ „Menų spaustuvė“, Šiuolaikinio šokio asociacija, Šokio teatras „Padi Dapi Fish“ Šokio teatras „Dansema“, Vučio Jankausko šokio teatras, Šokio teatras „Airos“, Nepriklausomas choreografas ir šokėjas marius Pinigis, Kūrybinė grupė „Stage Stranges“, Kauno šokio teatras „Aura“ 2016-04-30
Reaguodami į pastarojo meto pasisakymus dėl Teatro ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2257 pakeitimo įstatymo projekto norėtume atkreipti dėmesį, kad išsakoma arši kritika dėl spragų įstatyme - tik dalies scenos meno bendruomenės nuomone.
Pastarąjį dešimtmetį galiojęs įstatymas tik įtvirtino jau anksčiau susiklosčiusius scenos meno lauko poslinkius ir susiklosčiusius darbo santykius, tačiau neskatino šios srities reformos ir neatspindėjo realių jau vykusių pokyčių šioje sferoje. Šiuo metu LR Seimui pateiktas įstatymo projektas taip pat nešildo drastiškų reformų, tačiau skatina svarbius pokyčius ir gali tapti puikiu stimulu pozityvioms permainoms. Šis įstatymo projektas vienodai svarbus ir valstybiniam, ir nevalstybiniam scenos menų sektoriams. Šis įstatymo projektas svarbus ir būtinas nevyriausybiniam scenos menų sektoriui, kuriam priklauso daugiau nei pusė visų scenos meno įstaigų. Tai - nevalstybiniai dramos ir šokio teatrai, informacijos centrai ir mišrią scenos meno veiklą vykdančios organizacijos, kurios neretai sukuria didesnę pridėtinę vertę už joms skiriamą dalinį finansavimą ir aktyviausiai scenos menu sektoriuje vykdo tarpvalstybinį kultūrinį bendradarbiavimą. Įstatymo projekte pagaliau atsisakoma realybes nebeatitinkančio organizacijų skirstymo į teatrus ir koncertines įstaigas, įvedant naują ir šiuolaikinius scenos meno rinkos dėsnius atitinkančią profesionalios scenos meno įstaigos kategoriją. Įstatymo projekte nustatyti scenos meno įstaigų kriterijai yra išsamesni, yra įtrauktas esminis kokybes kriterijus, o preambulėje apibūdinama scenos meno misija, - visa tai sudaro prielaidas, kad įstatymas leistų ne tik teisiškai reguliuoti scenos meno įstaigų veiklą, bet prisidėtų prie scenos menų kokybinio vystymosi, vadinasi, pilnavertiško mūsų šalies piliečių meninio, estetinio ir etinio ugdymo. Nemažiau svarbi ir šiame įstatymo projekte numatoma galimybė valstybiniams ir nacionaliniams teatrams bei koncertinėms įstaigoms sudaryti jungtinės veiklos sutartis ir pagaliau vykdyti lygiaverčius bendradarbiavimo projektus.
Tai ne tik leistų apjungti turimus resursus, didintų biudžeto lėšų panaudojimo efektyvumą, bet ir leistų augti scenos kūrinių įvairovei, skatintų tarp institucinį bendravimą ir konsoliduotų scenos meno bendruomenę. Bene svarbiausia ir nevyriausybiniam scenos menų sektoriui aktualiausia šio įstatymo projekto nuostata - pagaliau sukuriama galimybe iš Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų kultūros ministro nustatyta tvarka skirti lėšas profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios nėra nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertine įstaiga. Ši nuostata bent iš dalies sulygina valstybinių ir nevalstybinių scenos meno įstaigų konkurencines sąlygas, kurios pagal šiuo metu galiojančius teises akus yra ypatingai nelygiavertės: valstybinis sektorius iš valstybės gauna lėšų pastatams išlaikyti, administracijos ir kūrybinio personalo darbo užmokesčiui, (Kultūros ministerijos programos), o meninę veiklą dalinai remia (konkurso tvarka) Kultūros rėmimo fondas; o nevyriausybinis sektorius valstybes paramos gali tikėtis tik iš Kultūros rėmimo fondo, jei gaus paramą projektams konkurso tvarka. Pritarti
profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)23 Nepritariame Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtam ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktam Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo galutiniam projektui. Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Seimui svarstyti pateiktas be galutinio darbo grupės pritarimo. Valstybė privalo prisiimti visokeriopą atsakomybę už nacionalinių ir koncertinių įstaigų nacionalinio statuso išsaugojimą.
Kitu atveju rizikuojama sužlugdyti repertuarinį teatrą, kuris užtikrina ir formuoja kultūros įvaizdį, sukuria aukštesnę pridėtinę vertę visuomenėje. Nacionaliniai teatrai, muzikos kolektyvai, pažangiose valstybėse yra institucijos, užtikrinančios nacionalinės kultūros puoselėjimą, jos tęstinumą ir perimamumą. 2straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos. 3. Profesionaliojo scenos meno įstaiga <...> - siūlome nenustatyti baigtinio sąrašo, kadangi gali atsirasti ir kitokia sritis, kuris gali būti priskiriama šiai kategorijai. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kt.“
profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)414 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba Kadangi šio str. 1 d. sakoma, kad taryba sudaroma paskatinti visuomenės dalyvavimą formuojant meno politiką, esame įsitikinę, jog būtų tikslinga įtraukti ir nacionalinių profesinių sąjungų atstovus į šią tarybą. Nepritarti Galiojančiame įstatyme yra apibrėžta Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba, kaip kultūros ministro patariamasis organas, ir nustatytos eksperto ir konsultanto funkcijos sprendžiant Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus.
Įstatymo projekte siūloma atsisakyti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos sudarymo nuostatų ir šios tarybos narių skaičių bei narių delegavimą nustatyti kultūros ministro įsakymo nustatyta tvarka. Pasiūlymas: Palikti galiojančio įstatymo nuostatas: Prie Vyriausybės įgaliotos valstybės valdymo institucijos sudaroma kolegiali, patariamojo balso teisę turinti Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Ji atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant Profesionaliojo scenos meno įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Profesionaliojo Scenos meno įstaigų taryba sudaroma iš profesionaliojo scenos meno organizacijų bei joms nepriklausančių asociacijų ir viešųjų įstaigų, veikiančių profesionaliojo scenos meno srityje. Kultūros ministras tvirtina Profesionaliojo scenos meno tarybos nuostatus ir narių personalinę sudėtį. 3. Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)5
Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos, ar jų padalinių pripažinimas profesionaliojo scenos meno įstaiga. LR Konstitucijos 42 str 2 d. sako, kad valstybė remia kultūrą, pertvarkius biudžetinę įstaigą į VŠĮ ta parama lieka minimali, kaip pavyzdys - švietimo ir gydymo įstaigos, kur valstybė ar savivaldybė lieka tik kaip steigėjas ir dalininkas, jo atsakomybė už šios įstaigos veiklą tampa ribota. Taip pat išsiplečia vadovo kompetencija, kas sudaro sąlygas piktnaudžiavimams. Rekomenduojame atsisakyti valstybinių įstaigų pertvarkymo į VŠĮ kaip ydingos praktikos. Gal vertėtų nustatyti, kad valstybė ir savivaldybės gali steigti VŠĮ, bet esamų negali reorganizuoti.
Nepriarti Argumentai: Įstatymo projektas yra parengtas vadovaujantis Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 244 punktu („sudaryti palankesnes galimybes valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms pasirinkti biudžetinės ar viešosios įstaigos statusą ir derinti skiriamą dotaciją darbui apmokėti ir pastatams išlaikyti su galimybe užsidirbti iš teatro spektaklių ir koncertų naujiems projektams įgyvendinti.“)
profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)6
scenos meno įstaigų sistema
1) <...> Nacionalinių teatrų ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė) arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė
Ūkio ministerijos pateiktose išvadose nustatyta, kad biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, biudžetinė įstaiga negali būti pertvarkyta į kitos teisinės formos juridinį asmenį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Siūlome pakeisti paskutinį šio punkto sakinį ir išdėstyti jį taip:
Nacionalinių teatrų ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinė forma yra tik biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė). Nepritarti Argumentai: Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkyta į kitos teisinės formos juridinį asmenį, jei tai nustatyta atskiru įstatymu. Teikiamu Įstatymo projektu ši galimybė yra nustatoma. Įstatymo projektu siekiama sudaryti vienodas galimybes ir nacionalinėms, ir valstybinėms įstaigoms pasirinkti viešosios įstaigos teisinę formą
profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)122
Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių reglamentavimo ypatumai
nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus. Ar tikrai ministras gali nustatyti meno vadovui keliamus reikalavimus? Mūsų įsitikinimu, tai pakankamai jautri pareigybė, kur sunku apibrėžti kažkokius kvalifikacinius reikalavimus Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus“. 6. Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)126
savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis, kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami kas treji metai, taip pat gali būti rengiamas šių darbuotojų neeilinis atestavimas. Nesutinkame su kūrybinių darbuotojų neeilinės atestacijos principais. Atestacija turėtų būti kas penkeri metai. Neturėtų būti atestuojami dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis. Neaišku kokiais atvejais skiriama neeilinė atestacija, kas ją gali inicijuoti, kokiu pagrindu rengiama neeilinė atestacija? 9. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai.
Jeigu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas priima sprendimą kūrybinį darbuotoją atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį Darbo kodekso nustatyta tvarka. Advokato, mokslų daktaro Gerb. Nerijaus Kasiliausko komentaras: „ Siūloma įstatymo projekto nuostata, kad du kartus iš eilės nepalankiai įvertintas kūrybinis darbuotojas gali būti atleistas prieštarauja Darbo kodekso 129 str. 2 d. bei teismų jurisprudencijai. Vien tik neigiami atestacijos rezultatai negali būti pagrindas atleisti iš darbo darbuotoją. Dėl neigiamų atestacijos rezultatų galima atleisti tik su papildoma sąlyga, kad darbuotojas dar ir netinkamai atlieką darbą. Tokiu atveju būtų taikomas Darbo kodekso 129 str. 2 d. Ir darbdavys galėtų atleisti darbuotoją dėl kvalifikacijos stokos, kai netinkamai atliekamas darbas. Kitaip tariant pagal Darbo kodekso nuostatas būtina nustatyti faktą, kad darbuotojas netinkamai atlieka darbą ir faktą, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos. “ Pritarti Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės
teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis, kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami ne rečiau kaip kas treji penkeri metai, taip pat gali būti rengiamas šių darbuotojų neeilinis šių darbuotojų atestavimas rengiamas tik argumentuotais, ypatingais atvejais“
profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)12 1, 2
Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno taryba Įstatymo projekte neteko svarbos meno vadovas, kaip asmuo, formuojantis kolektyvo kūrybinius sprendimus. Įteisinta vadovo vienvaldystė (prisidengiant juridine atsakomybe) yra grėsminga formuojant kūrybinius kolektyvo uždavinius. Tai sudaro prielaidas ir repertuaro komercializavimui. Siūlome įtraukti profesinės sąjungos atstovus į meno tarybos sudėtį. Nepritarti Nepritarti Argumentai: Meno vadovo pareigybė yra antra pagal svarbumą įstaigoje, todėl siūloma Įstatymo projektu nustatyti, kad kultūros ministras meno vadovo pareigybei nustato kvalifikacinius reikalavimus. Argumentai: Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad nacionalinės įstaigos meno tarybos sudėtį vadovo teikimu tvirtina kultūros ministras, o valstybinių ir savivaldybių – įstaigos vadovas steigimų dokumentų nustatyta tvarka. Siūloma Įstatymo projekte atsisakyti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno tarybų sudarymo nuostatų, narių skaičiaus ir šias nuostatas įtvirtinti įstaigos steigimo dokumentuose. Pasiūlymas: Siūlyme palikti galiojančio įstatymo nuostatas:
nacionalinėje koncertinėje įstaigoje, nepaisant jų teisinės formos, turi veikti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos meno tarybos sudėtį teatro ar koncertinės įstaigos vadovo teikimu tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Meno tarybai negali vadovauti teatro ar koncertinės įstaigos vadovas. 2. Valstybės, savivaldybės teatre ar koncertinėje įstaigoje turi būti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Valstybės, savivaldybės teatro ar koncertinės biudžetinės įstaigos meno tarybos sudėtį tvirtina šios įstaigos vadovas.
Meno tarybai negali vadovauti teatro ar koncertinės įstaigos vadovas. 7. Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)162
scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos Įžvelgiame kūrybinių darbuotojų diskriminaciją. Pažeisdamas lygiateisiškumo principą, projektas supriešina skirtingų profesijų menininkus. Siūlome išplėsti kompensacinių išmokų straipsnį, rengti naują Rentos įstatymą (remiantis Latvijos Rentos įstatymo pavyzdžiu). Dabar galiojantis kompensacinių išmokų straipsnis neatitinka šių dienų ekonominių bei socialinių realijų. Latvijoje kūrybinių darbuotojų socialines garantijas įtvirtinantis įstatymas patvirtintas dar 2003 metais. Tai rezultatas atsakingo valstybės požiūrio į kūrybinius darbuotojus. LTIKĮDPS federacija nuo 2004 metų siūlo kompensacinių išmokų įstatymo pakeitimus. LR Vyriausybės aiškinamajame rašte yra pateikta valstybės biudžeto lėšų suma, reikalinga teatrų ir koncertinių įstaigų pertvarkos įgyvendinimui. Vien tik turto vertinimui ir teisinėms paslaugoms 580 tūks. Eurų. Kai tuo tarpu padidinus kompensacinių išmokų kūrybiniams darbuotojams dydį nuo 6 BSI iki 8 BSI (kaip numatyta įstatymo projekte), papildomai reikėtų tik 128 tūkst. Eurų. Prieš pradedant pertvarką, būtina užtikrinti kūrybinių darbuotojų socialines garantijas ir nenutrūkstamo darbo stažą (pasirinkus VŠĮ statusą). Kultūros ministerijoje vykusioje darbo grupėje buvo išdiskutuota ir nuspręsta praplėsti kūrybinių darbuotojų socialines garantijas, kurios buvo atmestos LR Vyriausybės. Kompensacinių išmokų papildymo variantas. 1.
profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta darbo sutartis, šio straipsnio 3-7 dalyse nustatytomis sąlygomis iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama 8 bazinių Socialinių išmokų kompensacinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, cirko numerių atlikėjams, turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
3) muzikantams, grojantiems pučiamaisiais muzikos instrumentais ir turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
4) muzikantams, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažas;
5) šio straipsnio 2 dalies 1 - 4 punktuose nurodytiems kūrybiniams darbuotojams, kuriems buvo nustatytas netektas darbingumas (invalidumo) susijęs su trauma, patirta darbe, ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę iki nustatyto kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažo. Pritarti Nepritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, cirkų numerių atlikėjams, kurie savo viešuose pasirodymuose naudoja jėgą ir (ar) miklumą (akrobatai, žonglieriai, ekvilibristai, gimnastai ir kiti), turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą; Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais ir solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą; profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą;
3) choro artistams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo stažas. 4) muzikantams, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažas;
5) šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytiems kūrybiniams darbuotojams, kuriems buvo nustatytas netektas darbingumas (invalidumo) susijęs su trauma, patirta darbe, ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę iki nustatyto kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažo.
Asmenims, kuriems yra paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos dalis skiriama ir mokama netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažo reikalavimų.“
profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)17
scenos meno įstaigų finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Siekiama sumažinti valstybės įsipareigojimus kultūrai. Valstybinės įstaigos tampa tik valstybės remiamomis. Valstybė gali remti tik pagal “galimybes”. Pagal ES nuostatas - iki 80 %, Dabar galiojantis įstatymas užtikrina pilną 100 % finansavimą. Nors jis nevykdomas pilna apimtimi, tačiau paliekantis bent galimybę reikalauti ir siekt pilno finansavimo. Naujame įstatyme tokio valstybės įsipareigojimo kultūrai nebelieka. Tai sudaro galimybes politikams kištis į kultūros savireaguliacinį procesą, mažinant jos savarankiškumą, autonomiškumą. Nepritarti (žiūrėti V. Stundžio pataisą) Argumentai: Įsigaliojus Įstatymo projektui, valstybės pagalbos skyrimas nacionaliniams, valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, bus derinamas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal Europos Komisijos 2014 m. birželio 17 d. reglamentą Nr.
651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinta su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. BIUDŽETINĖS įstaigos finansuojamos visa apimtimi: valstybės biudžeto asignavimai yra 2 dalių: išlaidos (darbo užmokestis, pastatų išlaikymas ir turtas) ir pajamos (kadangi pajamų įmokos – iš bilietų, teikiamų paslaugų ir turto nuomos – pervedamos į biudžetą). Įstaigos pajamos užskaitomos kaip valstybės biudžeto asignavimai. VIEŠOSIOMS ĮSTAIGOMS bus skiriamas dalinis finansavimas: valstybės biudžeto asignavimais 1 dalimi: išlaidoms, nes pajamų dalis nebeužskaitoma kaip valstybės biudžeto asignavimai. Pajamas įstaigos galės operatyviai naudoti kūrybiniams ir gamybiniams procesams. 9. Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacija (2015-05-04)20 20 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nuosavybės teise Nenumatyti saugikliai valstybės kontroliniam akcijų paketui užtikrinti, o tai sudaro prielaidas valstybės turto švaistymui. Nenumatytas ir iki galo nereglamentuotas VŠĮ statusą turinčių ir valstybinių įstaigų vaidmuo, bei jų konkurencinės galimybės gaunant valstybės paramą kultūros sklaidos procese (pvz. individualių meninių įmonių). Neaptartos meno kūrėjo statusą turinčių menininkų individualios galimybės dalyvauti scenos meno kūrimo procese (pvz. ilgalaikių kūrybinių sutarčių sudarymo, socialinių garantijų užtikrinimo ir kt.).
Esame įsitikinę, jog norint, kad profesionaliojo scenos meno politika laiduotų aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūrybą, kūrybinių darbuotojų darbo ypatumai, socialinės garantijos šiame įstatyme turi būti ypatingai kruopščiai apibrėžti ir detalizuoti, nebloginant esamos padėties, o kuo stipriau ją gerinant. Ne kas kitas, o tinkamai motyvuotas ir socialiai saugus kūrybinis darbuotojas gali gerai įgyvendinti profesionaliojo scenos meno misiją – skatinti žmogaus dvasinį tobulėjimą, ugdyti kūrybingą, atvirą, pilietinę visuomenę ir kurti modernią valstybę, puoselėjančią nacionalinį tapatumą, valstybinę ir kitų tautų kalbas, kultūros tradicijas ir vertybes. Nepritarti Argumentai: Viešųjų įstaigų nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų savininkas vienintelis yra valstybė. Savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų savininkas vienintelis yra savivaldybė. Valstybės turtas įstaigai bus perduotas patikėjimo teise ir bus valdomas, naudojamas ir disponuojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo projektu yra nustatyta, kad nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga, bendrai organizuodamos profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimą, viešą atlikimą ir jo (jo dalies) naudojimą, gali sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Visos profesionaliojo scenos meno įstaigos turi teisę gauti Lietuvos kultūros tarybos skiriamą finansavimą projektams įgyvendinti. Meno kūrėjo statusą turintys menininkai, dirbdami pagal darbo sutartis, vykdo savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Laisvai samdomi meno kūrėjo statusą turintys menininkai pasirašo civilines sutartis (autorines, atlikėjo, intelektinių paslaugų sutartis ir kt.), kurios nustatytos Autorių ir gretutinių teisių įstatymu. Meno kūrėjų teisės ir galimybės yra nustatomos Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso įstatyme. 10. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (2016-05-20)2 I. Siekiant užtikrinti Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 str. 2 d. 6 p. įtvirtinto teisės akto aiškumo principo įgyvendinimą siūlome į įstatymą įtraukti papildomas sąvokas ir 2 str. išdėstyti sekančiai: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
įstaigos kūrybinio darbuotojo ar kūrybinių darbuotojų išvykoje viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai. Neaišku kas yra gastrolės, ar tai išvykoje atliekami kūriniai, ar pati išvyka. Mano nuomone turėtų būti
„išvyka, kurios metu atliekami kūriniai“. 2. Profesionalusis scenos menas – autoriaus
(autorių) ir (ar) atlikėjo (atlikėjų) aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūryba (sukurti, viešai atlikti ir (ar) įvairiomis viešinimo priemonėmis skleidžiami kūriniai), teigiamai įvertinta profesionalių meno vertintojų. 3. Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai – teatras, koncertinė įstaiga, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius. Siūlyčiau nenustatyti baigtinio sąrašo, kadangi gali atsirasti ir kitokia sritis, kuris gali būti priskiriama šiai kategorijai. 4.
meno įstaigos kultūrinė edukacija – kryptinga kultūrinė veikla, skatinanti asmens kultūros ir švietimo poreikius, ugdanti kūrybingą asmenybę – kultūros ir meno vartotoją bei lavinanti jo meninius gebėjimus ir kompetencijas. 5. Profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinis darbuotojas – profesionaliojo scenos meno įstaigos darbuotojas, dirbantis pagal darbo sutartį ir vykdantis kūrybinę veiklą. 6. Profesionaliojo scenos meno įstaigos repertuaras – profesionaliojo scenos meno įstaigoje sukurtų ir tam tikru laikotarpiu viešai atliekamų scenos meno kūrinių visuma. 7. Profesionaliojo scenos meno kūrinys – pasitelkiant erdvinius, garsinius elementus ir (ar) judesį sukurtas originalus aukšto meistriškumo ir meninio lygio kūrinys – spektaklis, koncertas ar kitas renginys. 8. Kompensacinė išmoka - iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama Vyriausybės nustatyto dydžio kompensacinė išmoka profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to su jais buvo nutraukta darbo sutartis. 9. Repeticija - pagrindinis paruošiamasis darbas meno kūriniui sukurti ir atlikti. 10. Individualus darbas – kūrėjo individualus pasiruošimas sukurti ar atlikti meno kūrinį. 11. Apskrities profesionaliojo scenos meno įstaiga – vienintelis toks šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas Lietuvos Respublikos atitinkamoje apskrityje įsteigtas ir veikiantis juridinis asmuo ar kita organizacija – teatras, koncertinė įstaiga, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius. 12. 8.
vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos yra apibrėžtos Lietuvos Respublikos meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijų statuso įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžetinių įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme, Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos darbo kodekse.“ Iš dalies pritarti Pasiūlymas: Sąvokos
„kompensacinė išmoka“ siūloma neįvesti, nes ši socialinė išmoka yra apibrėžta
šio įstatymo projekto 16 straipsnyje Pasiūlymas: Repeticija – pagrindinis paruošiamasis darbas meno kūriniui sukurti ir atlikti. Individualus darbas – atlikėjo kūrėjo individualus pasiruošimas kūriniui atlikti sukurti ir atlikti meno kūrinį. 11. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (2016-05-20) II.Siekiant užtikrinti, kad nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas skaidriai ir efektyviai vadovautų įstaigai, siūlome riboti vadovo kadencijų skaičių ir galimybę dalyvauti konkurse pasibaigus kadencijoms, ir įstatymo 12 str. 4 d. išdėstyti sekančiai: „12 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių reglamentavimo ypatumai 4.Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių, dvi kadencijas iš eilės. Praėjus nustatytam terminui, asmuo gali dalyvauti naujai paskelbtame konkurse tik jei jo veikla buvo įvertinta labai gerai ar gerai.“ Nepritarti Argumentai: Galiojančiame įstatyme ir kituose kultūros sritį reglamentuojančiuose įstatymuose nėra ribojamas įstaigos vadovo kadencijų skaičius.
Kas penkeri metai, nepriklausomai nuo įstaigos vadovo veiklos rezultatų, yra rengiamas konkursas vadovo pareigoms, į kurį turi teisę visi atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys pretendentai
(2016-05-20) III. Siekiant užtikrinti, kad atsakomybė už darbuotojo veikos rezultatus nebūtų perkelta tik ant paties darbuotojo, o ją padalinti darbdaviui ir darbuotojui, bei siekiant suderinti įstatymo projektą su Darbo kodekso projekto nuostatomis, siūlome įstatymo 12 str. 9 d. išdėstyti sekančiai: „12 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų darbo santykių reglamentavimo ypatumai
teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Jeigu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas priima sprendimą kūrybinį darbuotoją atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį Darbo kodekso nustatyta tvarka.
Darbuotojo darbo rezultatai gali būti priežastis nutraukti darbo sutartį, jeigu darbuotojui raštu buvo nurodyti jo darbo trūkumai ir nepasiekti asmeniniai rezultatai ir buvo bendrai sudarytas rezultatų gerinimo planas, apimantis laikotarpį, ne trumpesnį negu keturi mėnesiai, ir šio plano vykdymo rezultatai nepatenkinami.“ Nepritarti Argumentai: Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinių darbuotojų atestavimą vykdo šios įstaigos vadovo teikimu savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos trejiems metams patvirtinta Atestavimo komisija ir kultūros ministro patariamasis organas Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Kiekvieno kūrybinio darbuotojo atestavimas leidžia įvertinti jo profesinius gebėjimus ir tobulėjimą, skaidriai nustatyti darbo užmokestį ir priedą. Įvertinus, kad jo gebėjimai atlikti pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, metinių užduočių rezultatai neatitinka įstaigos darbuotojui keliamų kvalifikacinių reikalavimų ir veiklos apimčių, kūrybinis darbuotojas yra atleidžiamas Darbo kodekso nustatyta tvarka. Kūrybinis darbas nėra gamyba, todėl nėra vertinami darbo trūkumai ar nepasiekti kiekybiniai asmeniniai rezultatai, negali būti sudaromas rezultatų gerinimo (kvalifikacijos kėlimo) planas. 13. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (2016-05-20) IV. Siekiant užtikrinti kūrybinių darbuotojų atestavimo skaidrumą ir objektyvumą, siūlome 13 str. 4 d. 4 p. išdėstyti sekančiai: „13 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno taryba 4.
4) aptaria kūrybinių darbuotojų atestavimo klausimus svarsto kūrybinių darbuotojų atestavimo klausimus ir rezultatus;“ Nepritarti Argumentai: Pritarta Teisės departamento išvadai. Atestavimą vykdo kultūros ministro patvirtinta Atestavimo komisija ir Profesionaliojo scenos meno taryba. 14. Lietuvos profesinių sąjungų konfederacija (2016-05-20)162 V. Siūlome Pakeisti projekto 16 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, cirkų numerių atlikėjams, kurie savo viešuose pasirodymuose naudoja jėgą ir (ar) miklumą (akrobatai, žonglieriai, ekvilibristai, gimnastai ir kiti), turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą; Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą; 2 3) muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais ir solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą; profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą;
3) choro artistams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo stažas. 4) muzikantams, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą.
Į choro artisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažas;
5) šio straipsnio 2 dalies 1 –
netektas darbingumas (invalidumo) susijęs su trauma, patirta darbe, ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę iki nustatyto kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažo. Asmenims, kuriems yra paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos dalis skiriama ir mokama netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažo reikalavimų.“
profesinė sąjunga (2016-05-23)6 Šiaulių valstybinio choro „Polifonija“ profesinė sąjunga pritaria Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų federacijos siūlomiems įstatymo projekto pakeitimams, juos papildydama savais pasiūlymais. Nepritariame Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės parengtam ir Lietuvos Respublikos Seimui pateiktam Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo galutiniam projektui. Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Vyriausybei bei Seimui svarstyti pateiktas be galutinio darbo grupės pritarimo. Valstybė privalo prisiimti visokeriopą atsakomybę už nacionalinių ir koncertinių įstaigų nacionalinio statuso išsaugojimą. Kitu atveju rizikuojama sužlugdyti repertuarinį teatrą, kuris užtikrina ir formuoja kultūros įvaizdį, sukuria aukštesnę pridėtinę vertę visuomenėje.
Nacionaliniai teatrai, muzikos kolektyvai, pažangiose valstybėse yra institucijos, užtikrinančios nacionalinės kultūros puoselėjimą, jos tęstinumą ir perimamumą. 6 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų sistema
1) <…>Nacionalinių teatrų ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinė forma yra biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė) arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė
Ūkio ministerijos pateiktose išvadose nustatyta, kad biudžetinių įstaigų įstatymo
į kitos teisinės formos juridinį asmenį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Siūlome pakeisti paskutinį šio punkto sakinį ir išdėstyti jį taip: Nacionalinių teatrų ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinė forma yra tik biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė). Nepritarti Argumentai: Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkyta į kitos teisinės formos juridinį asmenį, jei tai nustatyta atskiru įstatymu. Teikiamu Įstatymo projektu ši galimybė yra nustatoma. Įstatymo projektu siekiama sudaryti vienodas galimybes ir nacionalinėms, ir valstybinėms įstaigoms pasirinkti viešosios įstaigos teisinę formą
profesinė sąjunga (2016-05-23)126
savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis, kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami kas treji metai, taip pat gali būti rengiamas šių darbuotojų neeilinis atestavimas. Nesutinkame su kūrybinių darbuotojų neeilinės atestacijos principais. Atestacija turėtų būti kas penkeri metai. Neturėtų būti atestuojami dirbantys pagal terminuotas darbo sutartis.
Neaišku kokiais atvejais skiriama neeilinė atestacija, kas ją gali inicijuoti, kokiu pagrindu rengiama neeilinė atestacija? 9. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Jeigu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės, nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas priima sprendimą kūrybinį darbuotoją atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį Darbo kodekso nustatyta tvarka. Advokato, mokslų daktaro Gerb. Nerijaus Kasiliausko komentaras: „ Siūloma įstatymo projekto nuostata, kad du kartus iš eilės nepalankiai įvertintas kūrybinis darbuotojas gali būti atleistas prieštarauja Darbo kodekso 129 str. 2 d. bei teismų jurisprudencijai. Vien tik neigiami atestacijos rezultatai negali būti pagrindas atleisti iš darbo darbuotoją. Dėl neigiamų atestacijos rezultatų galima atleisti tik su papildoma sąlyga, kad darbuotojas dar ir netinkamai atlieką darbą. Tokiu atveju būtų taikomas Darbo kodekso 129 str. 2 d. Ir darbdavys galėtų atleisti darbuotoją dėl kvalifikacijos stokos, kai netinkamai atliekamas darbas. Kitaip tariant pagal Darbo kodekso nuostatas būtina nustatyti faktą, kad darbuotojas netinkamai atlieka darbą ir faktą, kad jis neturi reikiamos kvalifikacijos. “13 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno taryba Įstatymo projekte netenka svarbos meno vadovas, kaip asmuo, formuojantis kolektyvo kūrybinius sprendimus. Įteisinama vadovo vienvaldystė (prisidengiant juridine atsakomybe) yra grėsminga formuojant kūrybinius kolektyvo uždavinius. Tai sudaro prielaidas ir repertuaro komercializavimui.
Iš dalies pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės
teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis, kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami ne rečiau kaip kas treji penkeri metai, taip pat gali būti rengiamas šių darbuotojų neeilinis šių darbuotojų atestavimas rengiamas tik argumentuotais, ypatingais atvejais“
profesinė sąjunga (2016-05-23)1616 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybinių darbuotojų socialinės garantijos Įžvelgiame kūrybinių darbuotojų diskriminaciją. Pažeisdamas lygiateisiškumo principą, projektas supriešina skirtingų profesijų menininkus. Siūlome išplėsti kompensacinių išmokų straipsnį, rengti naują Rentos įstatymą (remiantis Latvijos Rentos įstatymo pavyzdžiu). Dabar galiojantis kompensacinių išmokų straipsnis neatitinka šių dienų ekonominių bei socialinių realijų. Latvijoje kūrybinių darbuotojų socialines garantijas įtvirtinantis įstatymas patvirtintas dar 2003 metais. Tai rezultatas atsakingo valstybės požiūrio į kūrybinius darbuotojus. LR Vyriausybės aiškinamajame rašte yra pateikta valstybės biudžeto lėšų suma, reikalinga teatrų ir koncertinių įstaigų pertvarkos įgyvendinimui: vien tik turto vertinimui ir teisinėms paslaugoms prireiks net 580 tūks. eurų. Tuo metu padidinus kompensacinių išmokų kūrybiniams darbuotojams dydį nuo 6 BSI iki 8 BSI (kaip numatyta įstatymo projekte), papildomai reikėtų tik 128 tūkst. Eurų. Prieš pradedant pertvarką, būtina užtikrinti kūrybinių darbuotojų socialines garantijas ir nenutrūkstamo darbo stažą (pasirinkus VŠĮ statusą). Kompensacinių išmokų papildymo variantas. 1.
straipsnio 2 dalyje nurodytiems profesionaliojo scenos meno įstaigų kūrybiniams darbuotojams, kurie dėl savo profesijos specifikos negali dirbti pagal įgytą specialybę ir dėl to buvo nutraukta darbo sutartis, šio straipsnio 3–7 dalyse nustatytomis sąlygomis iš valstybės biudžeto lėšų skiriama ir kas mėnesį mokama 8 bazinių socialinių išmokų kompensacinė išmoka. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
cirko numerių atlikėjams, turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
mažesnį kaip 23 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažas;
Kadangi įstatymo projekte stažas kompensacinei išmokai gauti 2 metais mažinamas tik šokėjams ir cirko artistams, siūlytume sumažinti ir visų kitų kūrybinių darbuotojų darbo stažą, reikalingą kompensacinei išmokai gauti. Būtina paminėti, kad mūsų kolegoms, latvių chorų artistams užtenka 25 metų stažo. 5 metai – didelis skirtumas. 5) šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytiems kūrybiniams darbuotojams, kuriems buvo nustatytas netektas darbingumas (invalidumo) susijęs su trauma, patirta darbe, ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę iki nustatyto kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažo.
Naujojo įstatymo projektas numato, kad asmeniui, kuriam priklauso netekto darbingumo (invalidumo) pensija ir išmokos dydis yra mažesnis už priklausančią kompensacinę išmoką, mokamas tik kompensacinės išmokos dalis, lygi skirtumui tarp asmeniui priklausančios kompensacinės išmokos ir asmens gaunamos nuolatinės pensinio pobūdžio išmokos. Tokiu būdu pensinio amžiaus dar nesulaukęs neįgalus scenos meno darbuotojas, kurio negalia gali būti nesusijusi su profesine veikla, yra verčiamas dirbti iki nustatyto pensinio amžiaus, nes kitu atveju jis netenka didelės pragyvenimo lėšų dalies, o jo galimybės susirasti kitą darbą tampa itin ribotomis. Ši, mūsų manymu, ydinga ir socialiai jautrioms visuomenės grupėms net žalinga tvarka buvo ir senajame teatrų ir koncertinių įstaigų įstatyme, todėl siūlome ją keisti, neatimant netekto darbingumo pensijos. Pritarti Nepritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti projekto 16 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, cirkų numerių atlikėjams, kurie savo viešuose pasirodymuose naudoja jėgą ir (ar) miklumą (akrobatai, žonglieriai, ekvilibristai, gimnastai ir kiti), turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą; Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais ir solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą; profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą;
3) choro artistams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo stažas. 4) muzikantams, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažas;
5) šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytiems kūrybiniams darbuotojams, kuriems buvo nustatytas netektas darbingumas (invalidumo) susijęs su trauma, patirta darbe, ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę iki nustatyto kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažo.
Asmenims, kuriems yra paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos dalis skiriama ir mokama netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažo reikalavimų.“
profesinė sąjunga (2016-05-23)17 17 straipsnis. Profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimas iš valstybės ir savivaldybių biudžetų Siekiama sumažinti valstybės įsipareigojimus kultūrai. Valstybinės įstaigos tampa tik valstybės remiamomis. Valstybė gali remti tik pagal “galimybes”. Pagal ES nuostatas - iki 80 %, Dabar galiojantis įstatymas užtikrina pilną 100 % finansavimą. Nors jis nevykdomas pilna apimtimi, tačiau paliekantis bent galimybę reikalauti ir siekt pilno finansavimo. Naujame įstatyme tokio valstybės įsipareigojimo kultūrai nebelieka. Tai sudaro galimybes politikams kištis į kultūros savireaguliacinį procesą, mažinant jos savarankiškumą, autonomiškumą. Nepritarti (žiūrėti V. Stundžio siūlymą) Argumentai: Įsigaliojus Įstatymo projektui, valstybės pagalbos skyrimas nacionaliniams, valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, bus derinamas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal Europos Komisijos 2014 m. birželio 17 d. reglamentą Nr.
651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinta su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. BIUDŽETINĖS įstaigos finansuojamos visa apimtimi: valstybės biudžeto asignavimai yra 2 dalių: išlaidoms (darbo užmokestis, pastatų išlaikymas ir turtas) ir pajamoms (kadangi pajamų įmokos – iš bilietų, teikiamų paslaugų ir turto nuomos – pervedamos į biudžetą). Įstaigos pajamos užskaitomos kaip valstybės biudžeto asignavimai. VIEŠOSIOMS ĮSTAIGOMS bus skiriamas dalinis finansavimas: valstybės biudžeto asignavimais 1 dalimi: išlaidoms, nes pajamų dalis nebeužskaitoma kaip valstybės biudžeto asignavimai. Pajamas įstaigos galės operatyviai naudoti kūrybiniams ir gamybiniams procesams. 5. Šiaulių valstybinis kamerinis choro „Polifonija“ profesinė sąjunga (2016-05-23)2020 straipsnis. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nuosavybės teise Nenumatyti saugikliai valstybės kontroliniam akcijų paketui užtikrinti, o tai sudaro prielaidas valstybės turto švaistymui. Nenumatytas ir iki galo nereglamentuotas VŠĮ statusą turinčių ir valstybinių įstaigų vaidmuo, bei jų konkurencinės galimybės gaunant valstybės paramą kultūros sklaidos procese (pvz.individualių meninių įmonių). Neaptartos meno kūrėjo statusą turinčių menininkų individualios galimybės dalyvauti scenos meno kūrimo procese (pvz. ilgalaikių kūrybinių sutarčių sudarymo, socialinių garantijų užtikrinimo ir kt.).
Esame įsitikinę, jog norint, kad profesionaliojo scenos meno politika laiduotų aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūrybą, kūrybinių darbuotojų darbo ypatumai, socialinės garantijos šiame įstatyme turi būti ypatingai kruopščiai apibrėžti ir detalizuoti, nebloginant esamos padėties, o kuo stipriau ją gerinant. TIK tinkamai motyvuotas ir socialiai saugus kūrybinis darbuotojas gali gerai įgyvendinti profesionaliojo scenos meno misiją - skatinti žmogaus dvasinį tobulėjimą, ugdyti kūrybingą, atvirą, pilietinę visuomenę ir kurti modernią valstybę, puoselėjančią nacionalinį tapatumą, valstybinę ir kitų tautų kalbas, kultūros tradicijas ir vertybes. Nepritarti Argumentai: Viešųjų įstaigų nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų savininkas vienintelis yra valstybė. Savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų savininkas vienintelis yra savivaldybė. Valstybės turtas įstaigai bus perduotas patikėjimo teise ir bus valdomas, naudojamas ir disponuojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka. Įstatymo projektu yra nustatyta, kad nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga, bendrai organizuodamos profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimą, viešą atlikimą ir jo (jo dalies) naudojimą, gali sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Visos profesionaliojo scenos meno įstaigos turi teisę gauti Lietuvos kultūros tarybos skiriamą finansavimą projektams įgyvendinti. Meno kūrėjo statusą turintys menininkai, dirbdami pagal darbo sutartis, vykdo savo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas.
Laisvai samdomi meno kūrėjo statusą turintys menininkai pasirašo civilines sutartis (autorines, atlikėjo, intelektinių paslaugų sutartis ir kt.), kurios nustatytos Autorių ir gretutinių teisių įstatymu. Meno kūrėjų teisės ir galimybės yra nustatomos Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso įstatyme. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nebuvo
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data
Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys V. Juozapaitis (2016-05 03) Argumentai: Siekiant Profesionaliojo scenos meno politikos, kuri laiduotų aukšto meistriškumo ir meninio lygio scenos meno kūrybą, kūrybinių darbuotojų darbo santykiai, darbo ypatumai, socialinės garantijos įstatyme turi būti ypatingai kruopščiai apibrėžti ir detalizuoti, nebloginant esamos padėties, o kuo labiau ją gerinant. Ne kas kitas, o tinkamai motyvuotas ir socialiai saugus kūrybinis darbuotojas gali tinkamai įgyvendinti Profesionaliojo scenos meno misiją - skatinti žmogaus dvasinį tobulėjimą, ugdyti kūrybingą, atvirą, pilietinę visuomenę ir kurti modernią valstybę, puoselėjančią nacionalinį tapatumą, valstybinę ir kitų tautų kalbas, kultūros tradicijas ir vertybes. Tačiau projekte tai nepakankamai reglamentuojama. Rengiant projektą nebuvo atsižvelgta į Lietuvos Respublikos institucijų pateiktus pasiūlymus. Neatsižvelgta į Ūkio ministerijos pateiktas išvadas, kuriose atkreipiamas dėmesys į biudžetinių įstaigų 13 straipsnio nuostatas, kad biudžetinė įstaiga negali būti pertvarkyta į kitos teisinės formos juridinį asmenį, išskyrus įstatymų nustatytus atvejus. Projekte nenurodoma kuriais atvejais nacionalinis teatras gali būti pertvarkytas į viešąją įstaigą ir kuo remiantis tokie veiksmai būtų atliekami.
Nepritarti Argumentai: Biudžetinių įstaigų įstatymo 13 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta, kad biudžetinė įstaiga gali būti pertvarkyta į kitos teisinės formos juridinį asmenį, jei tai nustatyta atskiru įstatymu. Teikiamu Įstatymo projektu ši galimybė yra nustatoma. Įstatymo projekto 6 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad „nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos, kurios teisinė forma yra biudžetinė įstaiga, pertvarkymo į viešąją įstaigą tvarką reglamentuoja Civilinis kodeksas ir Biudžetinių įstaigų įstatymas. Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos nacionalinio ir valstybinio teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Sprendimą dėl biudžetinės įstaigos savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą priima savivaldybės taryba.“ Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos pertvarkymo į viešąją įstaigą poreikio pagrindimo rekomendacijos bus nustatomos kultūros ministro įsakymu patvirtintoje tvarkoje. 2. Seimo narys V. Juozapaitis (2016-05 03)21 Nepakankamai apibrėžti ir kūrybinių darbuotojų atestacijos principai. Neapibrėžtos kai kurios sąvokos. Pasiūlymas:
Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„Gastrolės – profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo ar kūrybinių darbuotojų išvykosoje, kurių
metu viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai.“ Nepritarti Argumentai: Kultūros ministras norminiu teisės aktu nustatys kūrybinių darbuotojų atestavimo tvarką. Visos sąvokos, naudojamos įstatymo projekte, yra suderintos su Terminų banku.
Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip:
„Gastrolės – profesionaliojo scenos meno įstaigos kūrybinio darbuotojo ar
kūrybinių darbuotojų išvykoje viešai atliekami profesionaliojo scenos meno kūriniai.“
V. Juozapaitis (2016-05 03)24 Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnio 3 dalį nenustatant baigtinio sąrašo, kadangi gali atsirasti ir daugiau šios srities organizacijų, ir išdėstyti taip: „3. Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka pripažintas Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padaliniai – teatras, koncertinė įstaiga, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kt.“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka
profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kt.“
V. Juozapaitis (2016-05 03)22 Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį ir įtraukti sąvokas: repeticija, individualus darbo laikas, kompensacinės išmokos. Svarstytina kodėl Įstatymo projekte nebeliko galiojančiame įstatyme esamų sąvokų: sezonas, scenografija, sceninis kostiumas, dekoracija, teatro lėlė, rekvizitas. Iš dalies pritarti Argumentai: Sąvokos
„kompensacinė išmoka“ siūloma neįvesti, nes ši socialinė išmoka yra apibrėžta
šio įstatymo projekto 16 straipsnyje.
Komitetas siūlo tokią formuluotę: Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 2 dalimi: „2. Individualus darbas – atlikėjo kūrėjo individualus pasiruošimas kūriniui atlikti sukurti ir atlikti meno kūrinį.“
V. Juozapaitis (2016-05 03)210 Pasiūlymas: Papildyti projekto 2 straipsnį ir įtraukti sąvokas: repeticija, individualus darbo laikas, kompensacinės išmokos. Svarstytina kodėl Įstatymo projekte nebeliko galiojančiame įstatyme esamų sąvokų: sezonas, scenografija, sceninis kostiumas, dekoracija, teatro lėlė, rekvizitas. Pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Repeticija - pagrindinis paruošiamasis darbas meno kūriniui sukurti ir
atlikti.“
V. Juozapaitis (2016-05 03)41 Pasiūlymas: Papildyti projekto 4 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2. Tarybą sudaro 9 nariai: po 2 narius deleguoja Lietuvos muzikos ir teatro akademija, Lietuvos teatro sąjunga, Lietuvos muzikų sąjunga, Lietuvos savivaldybių asociacija ir vieną narį skiria kultūros ministras, po vieną narį - Lietuvos savivaldybių asociacija, kultūros ministras, profesionaliojo scenos meno įstaigų darbuotojų profesinės sąjungos“. Nepritarti Argumentai: Galiojančiame įstatyme yra apibrėžta Teatrų ir koncertinių įstaigų taryba, kaip kultūros ministro patariamasis organas, ir nustatytos eksperto ir konsultanto funkcijos sprendžiant Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Įstatymo projekte siūloma atsisakyti Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos sudarymo nuostatų ir šios tarybos narių skaičių bei narių delegavimą nustatyti kultūros ministro įsakymo nustatyta tvarka Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės (toliau – Vyriausybė) įgaliotos institucijos sudaroma kolegiali, patariamojo balso teisę turinti Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Ši taryba atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba sudaroma iš profesionaliojo scenos meno organizacijų ir joms nepriklausančių asociacijų ir viešųjų įstaigų, veikiančių profesionaliojo scenos meno srityje, atstovų. Lietuvos Respublikos kultūros ministras (toliau – kultūros ministras) tvirtina Profesionaliojo scenos meno įstaigų tarybos nuostatus ir šios tarybos personalinę sudėtį.“
V. Juozapaitis (2016-05 03)611 Pasiūlymas: Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 42 straipsnio 2 ir 3 dalis „Valstybė remia kultūrą ir mokslą, rūpinasi Lietuvos istorijos, meno ir kitų kultūros paminklų bei vertybių apsauga. Dvasinius ir materialinius autoriaus interesus, susijusius su mokslo, technikos, kultūros ir meno kūryba, saugo ir gina įstatymas“, todėl siūlau:
Pakeisti projekto 6 straipsnio 1 dalies 1 punktą ir išdėstyti taip:.
„1) nacionaliniai teatrai ir nacionalinė koncertinė įstaiga – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras, Lietuvos nacionalinis dramos teatras, Nacionalinis Kauno dramos teatras ir Lietuvos nacionalinė filharmonija, kurių paskirtis yra įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: savo kūrybine veikla pristatyti visuomenei iškiliausius nacionalinius ir užsienio operos, baleto, dramos ir muzikos meno pasiekimus, reprezentuoti aukštos meninės vertės kūrybą, formuoti Lietuvos kultūros įvaizdį, nuosekliai plėtoti tarptautinę kūrybinę partnerystę, ugdyti profesionaliajam scenos menui imlią visuomenę ir užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms. Nacionalinių teatrų ir nacionalinės koncertinės įstaigos teisinė forma yra tik biudžetinė įstaiga (savininkė yra valstybė);“ arba viešoji įstaiga (steigėja ir savininkė – valstybė);“ Nepritarti Argumentai: Įstatymo projektu siekiama sudaryti vienodas galimybes ir nacionalinėms, ir valstybinėms įstaigoms pasirinkti viešosios įstaigos teisinę formą. 8. Seimo narys V. Juozapaitis (2016-05 03)112 Pasiūlymas:
Pagal projekto 11 straipsnio 2 dalį: „2. Kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus.“ Svarstytina, ar tikrai ministras gali nustatyti meno įstaigos vadovui keliamus reikalavimus, nes šiai jautriai pareigybei turbūt sunku apibrėžti kažkokius kvalifikacinius reikalavimus. Iš dalies pritarti Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus“. 7. Seimo narys V. Juozapaitis (2016-05 03)114 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip: „4. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių. dvi kadencijas.“ Nepritarti Argumentai: Galiojančiame įstatyme ir kituose kultūros sritį reglamentuojančiuose įstatymuose nėra ribojamas įstaigos vadovo kadencijų skaičius. Kas penkeri metai, nepriklausomai nuo įstaigos vadovo veiklos rezultatų, yra rengiamas konkursas vadovo pareigoms, į kurį turi teisę visi atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys pretendentai. Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Nacionalinio, valstybinio ar savivaldybės teatro ar koncertinės įstaigos vadovo kadencijų skaičius neribojamas“. 8. Seimo narys V. Juozapaitis (2016-05 03)115 Pasiūlymas: Svarstytina, ar nereikėtų 12 straipsnio 5 dalyje nustatyti kriterijus ir konkrečius reikalavimus, pagal kuriuos būtų vertinama meninės įstaigos vadovo veikla. Taip būtų išvengta susidorojimo su reikliais nemėgstamais vadovais. Nepritarti Argumentai: Kultūros ir meno įstaigos vadovo veiklos vertinimo kriterijai ir konkretūs reikalavimai bus nustatomi poįstatyminiais teisės aktais
Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis, kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami kas treji penkeri metai, taip pat gali būti rengiamas šių darbuotojų neeilinis šių darbuotojų atestavimas rengiamas tik argumentuotais, ypatingais atvejais“ Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės
teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis, kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami ne rečiau kaip kas treji penkeri metai, taip pat gali būti rengiamas šių darbuotojų neeilinis šių darbuotojų atestavimas rengiamas tik argumentuotais, ypatingais atvejais“
V. Juozapaitis (2016-05 03)119 Pasiūlymas: Pakeisti 12 straipsnio 9 dalį ir išdėstyti taip: „9. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla gali būti vertinama labai gerai, gerai arba nepatenkinamai. Jeigu nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos kūrybinio darbuotojo veikla įvertinama nepatenkinamai du kartus iš eilės ir darbuotojas neturi reikiamos kvalifikacijos, netinkamai atlieka darbą, nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas priima sprendimą kūrybinį darbuotoją atleisti iš pareigų ir nutraukia su juo sudarytą darbo sutartį Darbo kodekso nustatyta tvarka.“
V. Juozapaitis (2016-05 03)121 Pasiūlymas: Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip:. „2. Meno taryba sudaroma trejiems metams iš 5 ar 7 narių.
Jeigu meno taryba sudaroma iš 5 narių, tai 1 narį siūlo įstaigos vadovas, 3 2 narius – kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir 1 po narį – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir darbuotojų profesinė sąjunga. Jeigu meno taryba sudaroma iš 7 narių, tai 2 narius siūlo įstaigos vadovas, 4 3 narius – kūrybinių darbuotojų kolektyvas ir po 1 narį – savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ir darbuotojų profesinė sąjunga“ Nepritarti Argumentai: Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad nacionalinės įstaigos meno tarybos sudėtį vadovo teikimu tvirtina kultūros ministras, o valstybinių ir savivaldybių – įstaigos vadovas steigimų dokumentų nustatyta tvarka. Siūloma Įstatymo projekte atsisakyti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno tarybų sudarymo nuostatų, narių skaičiaus ir šias nuostatas įtvirtinti įstaigos steigimo dokumentuose. Pasiūlymas:
Pakeisti 12 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje, nepaisant jų teisinės formos, turi veikti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos meno tarybos sudėtį teatro ar koncertinės įstaigos vadovo teikimu tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Meno tarybai negali vadovauti teatro ar koncertinės įstaigos vadovas. Valstybės, savivaldybės teatre ar koncertinėje įstaigoje turi būti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Valstybės, savivaldybės teatro ar koncertinės biudžetinės įstaigos meno tarybos sudėtį tvirtina šios įstaigos vadovas. 12. Seimo narys V. Juozapaitis (2016-05 03)152 Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 16 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, cirkų numerių atlikėjams, kurie savo viešuose pasirodymuose naudoja jėgą ir (ar) miklumą (akrobatai, žonglieriai, ekvilibristai, gimnastai ir kiti), turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą; Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais ir solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą; profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą;
3) choro artistams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo stažas. 4) muzikantams, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažas;
5) šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytiems kūrybiniams darbuotojams, kuriems buvo nustatytas netektas darbingumas (invalidumo) susijęs su trauma, patirta darbe, ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę iki nustatyto kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažo.
Asmenims, kuriems yra paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos dalis skiriama ir mokama netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažo reikalavimų.“
V. Juozapaitis (2016-05 03)16 Pasiūlymas: Svarstyti projekto 17 straipsnio nuostatas dėl Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigų finansavimo iš valstybės ir savivaldybių biudžetų, nes Projekte siekiama sumažinti valstybės įsipareigojimus kultūrai. Valstybinės įstaigos tampa tik valstybės remiamomis. Valstybė gali remti tik pagal “galimybes”. Pagal ES nuostatas - iki 80 %. Pagal galiojančio įstatymo nuostatas - 100 % finansavimas. Nors jis nevykdomas pilna apimtimi, tačiau paliekama bent galimybė reikalauti ir siekti meno įstaigos pilno finansavimo. Projekte tokio valstybės įsipareigojimo kultūrai nebelieka. Tai sudaro didesnes galimybes į kultūros savireaguliacinį procesą kištis politikams, mažinant jos savarankiškumą, autonomiškumą. Nepritarti Argumentai: Įsigaliojus Įstatymo projektui, valstybės pagalbos skyrimas nacionaliniams, valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, bus derinamas su Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba pagal Europos Komisijos 2014 m. birželio 17 d. reglamentą Nr.
651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinta su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius. BIUDŽETINĖS įstaigos finansuojamos visa apimtimi: valstybės biudžeto asignavimai yra 2 dalių: išlaidoms (darbo užmokestis, pastatų išlaikymas ir turtas) ir pajamoms (kadangi pajamų įmokos – iš bilietų, teikiamų paslaugų ir turto nuomos – pervedamos į biudžetą). Įstaigos pajamos užskaitomos kaip valstybės biudžeto asignavimai. VIEŠOSIOMS ĮSTAIGOMS bus skiriamas dalinis finansavimas: valstybės biudžeto asignavimais 1 dalimi: išlaidoms, nes pajamų dalis nebeužskaitoma kaip valstybės biudžeto asignavimai. Pajamas įstaigos galės operatyviai naudoti kūrybiniams ir gamybiniams procesams. Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pakeisti įstatymo 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pasiūlymas:
meno įstaigų Nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų (nepriklausomai nuo pasirinktos biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos teisinės formos) lėšas sudaro gali sudaryti:
1) Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;
2) Valstybės investicinių programų ir valstybės investicinių projektų lėšos;
3) Pajamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos;
4) Lėšos, gautos pagal meno veiklos nacionalinę programą;
5) Valstybės fondų lėšos;
6) Tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
7) Lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
8) Kitos teisėtai gautos ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos skirtos lėšos. 4.
ir koncertinėms įstaigoms Nacionalinėms profesionaliojo scenos meno įstaigoms valstybės biudžeto asignavimai skiriami atskira eilute. Valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos Kitos valstybės įstaigos finansuojamos iš valstybės institucijų arba įstaigos, vykdančios jų steigėjų funkcijas, skirtų valstybės biudžeto lėšų. 5. Savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš savivaldybės biudžetų ir kitų lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. 4. Kultūros rėmimo fondas gali finansuoti nacionalinių ir valstybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų Nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų edukacinius projektus. Nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms (nepriklausomai nuo pasirinktos biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos teisinės formos)
scenos meno įstaigoms Kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) Administravimui ir ūkiui;
2) Meno veiklai plėtoti; Metinei kūrybinės veiklos programai įgyvendinti;
3) Kitoms reikmėms. 6.Valstybės biudžeto lėšos Metinei kūrybinės veiklos programai įgyvendinti meno veiklai plėtoti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal įstaigų meno veiklos rezultatus. 7. Meno veiklos nacionalinė programa. 1) Meno veiklos nacionalinė programa yra kūrybinės veiklos priemonių visuma, kurios tikslas yra aukštos meninės vertės scenos kūriniai, jų sklaida ir prieinamumas įvairioms visuomenės grupėms. 2) Meno veiklos nacionalinės programos nuostatus tvirtina Kultūros ministras. 3) Meno veiklos nacionalinė programa įgyvendinama finansuojamų projektų forma.
4) Nacionalinės ir valstybinės profesionaliojo scenos meno įstaigos Nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos (nepriklausomai nuo pasirinktos biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos teisinės formos) kartu su metine kūrybinės veikslo programa teikia paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį keliamiems tikslams, aktualumą, kokybės ir kitiems iš anksto žinomiems kriterijams. 5) Meno veiklos nacionalinę programą administruoja Kultūros ministerija. 6) Vyriausybė valstybės biudžeto projekte kasmet numato lėšas šiai programai pagal Kultūros ministro patvirtintas profesionaliojo scenos meno įstaigų metinės kūrybinės veiklos programas. 14. Seimo narys V. Juozapaitis (2016-05 03)19 Pasiūlymas:
Svarstyti 20 straipsnio „Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, turto valdymas, naudojimas ir disponavimas juo nuosavybės teise“ nuostatas. Projekte nenumatyti saugikliai kontroliniam valstybės akcijų paketui užtikrinti, o tai sudaro prielaidas valstybės turto švaistymui. Nepakankamai reglamentuotas VŠĮ statusą turinčių ir valstybinių įstaigų vaidmuo, bei jų konkurencinės galimybės gaunant valstybės paramą kultūros sklaidos procese (pvz. individualių meninių įmonių). Projekte neaptariamos meno kūrėjo statusą turinčių menininkų individualios galimybės dalyvauti scenos menų kūrimo procese (pvz. ilgalaikių kūrybinių sutarčių sudarymas, socialinių garantijų užtikrinimas ir kt.). Nepritarti Viešųjų įstaigų nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų savininkas vienintelis yra valstybė. Savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų savininkas vienintelis yra savivaldybė. Valstybės turtas įstaigai bus perduotas patikėjimo teise ir bus valdomas, naudojamas ir disponuojamas Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatyta tvarka.
Įstatymo projektu yra nustatyta, kad nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos su kita profesionaliojo scenos meno įstaiga, bendrai organizuodamos profesionaliojo scenos meno kūrinio sukūrimą, viešą atlikimą ir jo (jo dalies) naudojimą, gali sudaryti profesionaliojo scenos meno įstaigų jungtinės veiklos (partnerystės) sutartis. Visos profesionaliojo scenos meno įstaigos turi teisę gauti Lietuvos kultūros tarybos skiriamą finansavimą projektams įgyvendinti. Meno kūrėjų teisės ir galimybės nustatomos Meno kūrėjo ir meno kūrėjų organizacijos statuso įstatyme. 15. Seimo narys V. Stundys (2016-05-17)16
sudaryti:
1) Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;
2) Valstybės investicinių programų ir valstybės investicinių projektų lėšos;
3) Pajamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos;
4) Lėšos, gautos pagal meno veiklos nacionalinę programą;
5) Valstybės fondų lėšos;
6) Tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
7) Lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
8) Kitos teisėtai gautos ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos skirtos lėšos. 2. Nacionalinėms profesionaliojo scenos meno įstaigoms valstybės biudžeto asignavimai skiriami atskira eilute. Kitos valstybės įstaigos finansuojamos iš valstybės institucijų arba įstaigos, vykdančios jų steigėjų funkcijas, skirtų valstybės biudžeto lėšų. 3. Savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš savivaldybės biudžetų ir kitų lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. 4. Kultūros rėmimo fondas gali finansuoti nacionalinių ir valstybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų 5.
Nacionalinėms ir valstybinėms profesionaliojo scenos meno įstaigoms Kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) Administravimui ir ūkiui;
2) Meno veiklai plėtoti;
3) Kitoms reikmėms. 6.Valstybės biudžeto lėšos meno veiklai plėtoti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal įstaigų meno veiklos rezultatus. 6. Meno veiklos nacionalinė programa. 1) Meno veiklos nacionalinė programa yra kūrybinės veiklos priemonių visuma, kurios tikslas yra aukštos meninės vertės scenos kūriniai, jų sklaida ir prieinamumas įvairioms visuomenės grupėms. 2) Meno veiklos nacionalinės programos nuostatus tvirtina Kultūros ministras. 3) Meno veiklos nacionalinė programa įgyvendinama finansuojamų projektų forma. 4) Nacionalinės ir valstybinės profesionaliojo scenos meno įstaigos kartu su metine kūrybinės veikslo programa teikia paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį keliamiems tikslams, aktualumą, kokybės ir kitiems iš anksto žinomiems kriterijams. 5) Meno veiklos nacionalinę programą administruoja Kultūros ministerija. 6) Vyriausybė valstybės biudžeto projekte kasmet numato lėšas šiai programai pagal Kultūros ministro patvirtintas profesionaliojo scenos meno įstaigų metinės kūrybinės veiklos programas. Pritarti iš dalies Komitetas siūlo tokią formuluotę:
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1.
Profesionaliojo scenos meno įstaigų Nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų (nepriklausomai nuo pasirinktos biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos teisinės formos) lėšas sudaro gali sudaryti:
1) Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;
2) Valstybės investicinių programų ir valstybės investicinių projektų lėšos;
3) Pajamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos;
4) Lėšos, gautos pagal meno veiklos nacionalinę programą;
5) Valstybės fondų lėšos;
6) Tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
7) Lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
8) Kitos teisėtai gautos ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos skirtos lėšos. 4. Nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms Nacionalinėms profesionaliojo scenos meno įstaigoms valstybės biudžeto asignavimai skiriami atskira eilute. Valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos Kitos valstybės įstaigos finansuojamos iš valstybės institucijų arba įstaigos, vykdančios jų steigėjų funkcijas, skirtų valstybės biudžeto lėšų. 5. Savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš savivaldybės biudžetų ir kitų lėšų, nurodytų šio straipsnio 1 dalyje. 4. Kultūros rėmimo fondas gali finansuoti nacionalinių ir valstybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų Nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų edukacinius projektus. Nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms (nepriklausomai nuo pasirinktos biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos teisinės formos)
scenos meno įstaigoms Kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) Administravimui ir ūkiui;
2) Meno veiklai plėtoti; Metinei kūrybinės veiklos programai įgyvendinti;
3) Kitoms reikmėms.
6.Valstybės biudžeto lėšos Metinei kūrybinės veiklos programai įgyvendinti meno veiklai plėtoti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal įstaigų meno veiklos rezultatus. 7. Meno veiklos nacionalinė programa. 1) Meno veiklos nacionalinė programa yra kūrybinės veiklos priemonių visuma, kurios tikslas yra aukštos meninės vertės scenos kūriniai, jų sklaida ir prieinamumas įvairioms visuomenės grupėms. 2) Meno veiklos nacionalinės programos nuostatus tvirtina Kultūros ministras. 3) Meno veiklos nacionalinė programa įgyvendinama finansuojamų projektų forma. 4) Nacionalinės ir valstybinės profesionaliojo scenos meno įstaigos Nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos (nepriklausomai nuo pasirinktos biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos teisinės formos) kartu su metine kūrybinės veikslo programa teikia paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį keliamiems tikslams, aktualumą, kokybės ir kitiems iš anksto žinomiems kriterijams. 5) Meno veiklos nacionalinę programą administruoja Kultūros ministerija. 6) Vyriausybė valstybės biudžeto projekte kasmet numato lėšas šiai programai pagal Kultūros ministro patvirtintas profesionaliojo scenos meno įstaigų metinės kūrybinės veiklos programas. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų komitetas (2016-04-21) Pasiūlyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui sudaryti darbo grupę Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr.
IX-2257 pakeitimo įstatymo projektui tobulinti, atsižvelgiant į piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Komitetas nusprendė nesudarinėti darbo grupės, bet paskirti išvadų rengėjus, kurie į posėdžius buvo pakvietę suinteresuotų institucijų atstovus ir Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų atstovus. 2. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2016-05-31)112 Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3935 tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė ir Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Pritarti iš dalies Komitetas atsižvelgė Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių, piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus. 3. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas (2016-05-31)114 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga papildyti Įstatymo projekto nuostatą. Pasiūlymas: pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip:
„2. Kultūros ministras nustato nacionalinio,
valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus bendruosius kvalifikacinius reikalavimus“. Nepritarti Pritarta Seimo nario V. Juozapaičio siūlymui. Siūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2. Kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus“. 4.
(2016-05-31)114 Argumentai: siekiant teisinio aiškumo, siūloma papildyti Įstatymo projekto nuostatą. Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 12 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti ją taip: „4. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovas, dirbantis pagal darbo sutartį, gali eiti šias pareigas neribotą kadencijų skaičių. dvi kadencijas iš eilės“. Nepritarti Galiojančiame įstatyme ir kultūros sritis reglamentuojančiuose įstatymuose nėra ribojamas įstaigos vadovui kadencijų skaičius. Kas penkeri metai, nepriklausomai nuo įstaigos vadovo veiklos rezultatų, yra rengiamas konkursas vadovo pareigoms, į kurį turi teisę visi atitinkamus kvalifikacinius reikalavimus atitinkantys pretendentai. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas (Posėdžio protokolo išrašas) (2016 05 11) Daryti svarstymo Komitete pertrauką, siūlyti pagrindiniam Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui kreiptis į Seimo valdybą dėl darbo grupės sudarymo minėtam įstatymo projektui tobulinti, atsižvelgiant į piliečių, asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pasiūlymus. Nepritarti Komitetas nusprendė nesudarinėti darbo grupės, bet paskirti išvadų rengėjus, kurie į posėdžius buvo pakvietę suinteresuotų institucijų atstovus ir Lietuvos teatrų ir koncertinių įstaigų darbuotojų profesinių sąjungų atstovus. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti patobulintą Lietuvos Respublikos teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo Nr. IX-2557 pakeitimo įstatymo projektą (nauja redakcija) Nr. XIIP-3935(2). 7.2. Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
(2016-06-22)22 N Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 2 dalimi:
individualus pasiruošimas kūriniui atlikti sukurti ir atlikti meno kūrinį. Pritarti
(2016-06-22)24 Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Profesionaliojo scenos meno įstaiga – šio įstatymo nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaiga pripažintas Lietuvos Respublikoje įsteigtas juridinis asmuo, tokio juridinio asmens ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigto juridinio asmens ar kitos organizacijos padalinys Lietuvos Respublikoje – teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kt.“
(2016-06-22)210 N Pasiūlymas: Papildyti 2 straipsnį 10 dalimi:
paruošiamasis darbas meno kūriniui sukurti ir atlikti. Pritarti
(2016-06-22)22 Argumentai: Galiojančiame įstatyme nustatyta, kad nacionalinės įstaigos meno tarybos sudėtį vadovo teikimu tvirtina kultūros ministras, o valstybinių ir savivaldybių – įstaigos vadovas steigimų dokumentų nustatyta tvarka. Siūloma Įstatymo projekte atsisakyti nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų meno tarybų sudarymo nuostatų, narių skaičiaus ir šias nuostatas įtvirtinti įstaigos steigimo dokumentuose. Pasiūlymas:
Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „Nacionaliniame teatre ir nacionalinėje koncertinėje įstaigoje, nepaisant jų teisinės formos, turi veikti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Nacionalinio teatro ir nacionalinės koncertinės įstaigos meno tarybos sudėtį teatro ar koncertinės įstaigos vadovo teikimu tvirtina savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija. Meno tarybai negali vadovauti teatro ar koncertinės įstaigos vadovas.
Valstybės, savivaldybės teatre ar koncertinėje įstaigoje turi būti kolegiali patariamojo balso teisę turinti meno taryba. Valstybės, savivaldybės teatro ar koncertinės biudžetinės įstaigos meno tarybos sudėtį tvirtina šios įstaigos vadovas. Pritarti
(2016-06-22)41 Pasiūlymas: Pakeisti 4 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: Prie Vyriausybės įgaliotos valstybės valdymo institucijos sudaroma kolegiali, patariamojo balso teisę turinti Profesionaliojo scenos meno įstaigų taryba. Ji atlieka eksperto ir konsultanto funkcijas sprendžiant Profesionaliojo scenos meno įstaigų politikos formavimo ir įgyvendinimo klausimus. Profesionaliojo Scenos meno įstaigų taryba sudaroma iš profesionaliojo scenos meno organizacijų bei joms nepriklausančių asociacijų ir viešųjų įstaigų, veikiančių profesionaliojo scenos meno srityje. Kultūros ministras tvirtina Profesionaliojo scenos meno tarybos nuostatus ir narių personalinę sudėtį. Pritarti
(2016-06-22)61 Pasiūlymas; Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „2) valstybiniai teatrai ir valstybinės koncertinės įstaigos, kurių paskirtis yra įgyvendinti valstybės politiką profesionaliojo scenos meno srityje: formuoti savitą profesionaliojo scenos meno kryptį ir pristatyti Lietuvoje ir užsienyje aukštos meninės vertės klasikinio ir šiuolaikinio profesionaliojo scenos meno kūrinius, ugdyti visuomenės poreikį profesionaliajam scenos menui, užtikrinti profesionaliojo scenos meno prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms.“ Pritarti 7.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2016-06-22)614 Pasiūlymas: Pakeisti 6 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip:
4) kiti Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigti juridiniai asmenys ar kitos organizacijos, ar jų padaliniai, pripažinti profesionaliojo scenos meno įstaigomis (teatras, koncertinė įstaiga, trupė, ansamblis, cirkas, scenos meno informacijos centras, scenos menų centras, kūrybinis inkubatorius ir kt.) trupės įgyvendina jų steigimo dokumentuose nustatytus tikslus. Kitų profesionaliojo scenos meno įstaigų steigėjas (steigėjai) gali būti fiziniai ir (ar) juridiniai asmenys. Pritarti
(2016-06-22)7 Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Profesionaliojo scenos meno įstaigų steigimo dokumentuose, be duomenų, kurie nurodyti Civiliniame kodekse, Biudžetinių įstaigų įstatyme, Viešųjų įstaigų įstatyme, turi būti nurodyta:
1) scenos meno rūšis (rūšys) (dramos, muzikinis, lėlių, šokio, pantomimos ar kitas teatras, cirkas, muzika ar kita scenos meno rūšis);
2) lėšų šaltiniai, turto ir lėšų naudojimo tvarka;
3) profesionaliojo scenos meno įstaigos, kurios teisinė forma yra viešoji įstaiga, finansinės veiklos kontrolė.“
(2016-06-22)112 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti ją taip: „2.
Kultūros ministras nustato nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės teatro ir koncertinės įstaigos vadovui ir meno vadovui keliamus kvalifikacinius reikalavimus“. Pritarti
(2016-06-22)116 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir išdėstyti ją taip:
„6. Nacionalinio, valstybinio ir savivaldybės
teatro ir koncertinės įstaigos kūrybiniai darbuotojai, dirbantys pagal neterminuotas ir terminuotas darbo sutartis, kultūros ministro nustatyta tvarka atestuojami ne rečiau kaip kas treji penkeri metai, taip pat gali būti rengiamas šių darbuotojų neeilinis šių darbuotojų atestavimas rengiamas tik argumentuotais, ypatingais atvejais“. Pritarti
(2016-06-22)1110 N Pasiūlymas: Papildyti 11 straipsnį nauja 10 dalimi: ,,10. Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai suderinę su įstaigos meno taryba nustato darbo laiko, į kurį įeina individualus darbas, repeticijos ir viešieji renginiai, apskaitos tvarką. Pritarti
(2016-06-22)152 Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 2 dalį ir išdėstyti taip: „2.
Šio straipsnio 1 dalyje nurodytos kompensacinės išmokos, esant šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatytoms sąlygoms, skiriamos:
1) baleto artistams ir šokėjams, cirkų numerių atlikėjams, kurie savo viešuose pasirodymuose naudoja jėgą ir (ar) miklumą (akrobatai, žonglieriai, ekvilibristai, gimnastai ir kiti), turintiems ne mažesnį kaip 18 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą; Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
2) solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 20 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą;
muzikantams, grojantiems pučiamaisiais instrumentais ir solistams vokalistams, turintiems ne mažesnį kaip 25 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą; profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą;
3) choro artistams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo stažas. 4) muzikantams, nenurodytiems šio straipsnio 2 dalies 3 punkte, dirigentams, choro artistams ir aktoriams, turintiems ne mažesnį kaip 30 metų kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą. Į choro artisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažą įskaitomas solisto vokalisto kūrybinio darbo Lietuvos Respublikos profesionalioje scenoje stažas;
5) šio straipsnio 2 dalies 1 – 4 punktuose nurodytiems kūrybiniams darbuotojams, kuriems buvo nustatytas netektas darbingumas (invalidumo) susijęs su trauma, patirta darbe, ar buvo nustatyta profesinė liga, neleidžianti dirbti pagal įgytą specialybę iki nustatyto kūrybinio darbo profesionalioje scenoje stažo.
Asmenims, kuriems yra paskirtos ir mokamos valstybinio socialinio draudimo ištarnauto laiko pensijos ar kompensacijos už ypatingas darbo sąlygas, kompensacinės išmokos dalis skiriama ir mokama netaikant šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytų kūrybinio darbo Lietuvos profesionaliojo scenos meno įstaigoje (įstaigose) stažo reikalavimų.“
(2016-06-22)153 Pasiūlymas: Pakeisti 15 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Į šio straipsnio 2 dalyje nurodytą kūrybinio darbo stažą įtraukiamas laikas, kurį asmuo tarnavo sovietų armijos ir Lietuvos kariuomenės profesionaliame muzikos ar šokio kolektyve.“ Pritarti 14.
Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas (2016-06-22)16 Pasiūlymas: Pakeisti 16 straipsnį ir jį išdėstyti taip: 1.Profesionaliojo scenos meno įstaigų Nacionalinių, valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų (nepriklausomai nuo pasirinktos biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos teisinės formos) lėšas sudaro gali sudaryti:
1) Valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos;
2) Valstybės investicinių programų ir valstybės investicinių projektų lėšos;
3) Pajamos iš teikiamų kultūros ir kitų paslaugų, ūkinės veiklos ir patalpų nuomos;
4) Lėšos, gautos pagal meno veiklos nacionalinę programą;
5) Valstybės fondų lėšos;
6) Tarptautinių ir užsienio fondų ir organizacijų skiriamos lėšos;
7) Lėšos, gautos kaip parama pagal Labdaros ir paramos įstatymą;
8) Kitos teisėtai gautos ar savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos skirtos lėšos. 2.Nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms Nacionalinėms profesionaliojo scenos meno įstaigoms valstybės biudžeto asignavimai skiriami atskira eilute. Valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos Kitos valstybės įstaigos finansuojamos iš valstybės institucijų arba įstaigos, vykdančios jų steigėjų funkcijas, skirtų valstybės biudžeto lėšų. 3.Savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos finansuojamos iš savivaldybės biudžetų ir kitų lėšų, nurodytų šio straipsnio
ir valstybinių profesionaliojo scenos meno įstaigų Nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų edukacinius projektus. Nacionaliniams ir valstybiniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms (nepriklausomai nuo pasirinktos biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos teisinės formos) 5.
Nacionalinėms ir valstybinėms profesionaliojo scenos meno įstaigoms Kultūros ministro nustatyta tvarka valstybės biudžeto bazinio finansavimo lėšos skiriamos:
1) Administravimui ir ūkiui;
2) Meno veiklai plėtoti; Metinei kūrybinės veiklos programai įgyvendinti;
3) Kitoms reikmėms. 6. Valstybės biudžeto lėšos Metinei kūrybinės veiklos programai įgyvendinti meno veiklai plėtoti skiriamos Vyriausybės nustatyta tvarka pagal įstaigų meno veiklos rezultatus. 7. Meno veiklos nacionalinė programa. 1) Meno veiklos nacionalinė programa yra kūrybinės veiklos priemonių visuma, kurios tikslas yra aukštos meninės vertės scenos kūriniai, jų sklaida ir prieinamumas įvairioms visuomenės grupėms. 2) Meno veiklos nacionalinės programos nuostatus tvirtina Kultūros ministras. 3) Meno veiklos nacionalinė programa įgyvendinama finansuojamų projektų forma. 4) Nacionalinės ir valstybinės profesionaliojo scenos meno įstaigos Nacionaliniai, valstybiniai teatrai ir koncertinės įstaigos (nepriklausomai nuo pasirinktos biudžetinės įstaigos ar viešosios įstaigos teisinės formos) kartu su metine kūrybinės veikslo programa teikia paraiškas, kurios vertinamos pagal atitiktį keliamiems tikslams, aktualumą, kokybės ir kitiems iš anksto žinomiems kriterijams. 5) Meno veiklos nacionalinę programą administruoja Kultūros ministerija. 6) Vyriausybė valstybės biudžeto projekte kasmet numato lėšas šiai programai pagal Kultūros ministro patvirtintas profesionaliojo scenos meno įstaigų metinės kūrybinės veiklos programas. 8.
valstybinius teatrus ir koncertines įstaigas, gali gauti valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų, dalyvaudamos Vyriausybės įgaliotos valstybės valdymo institucijos ar kitos įstaigos, teisės aktų nustatyta tvarka turinčios įgaliojimus skelbti konkursus valstybės biudžeto lėšoms gauti, arba savivaldybių skelbiamuose konkursuose atitinkamoms metinėms kūrybinės veiklos programoms, finansuojamoms iš valstybės arba savivaldybių biudžetų, įgyvendinti. 9. Kultūros ministro nustatyta tvarka profesionaliojo scenos meno įstaigoms iš Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų skiriamos lėšos salių, kuriose viešai atliekamas profesionalusis scenos menas, nuomos išlaidoms kompensuoti. 10. Iš Kultūros ministerijai skirtų valstybės biudžeto asignavimų kultūros ministro nustatyta tvarka skiriamos lėšos profesionaliojo scenos meno įstaigoms, kurios nėra nacionalinis, valstybinis ir savivaldybės teatras ir koncertinė įstaiga, už aukštus veiklos rodiklius pristatant Lietuvos profesionalųjį scenos meną užsienyje ir (ar) vykdant profesionaliojo scenos meno sklaidą Lietuvos regionuose ir užtikrinant profesionaliojo scenos meno kūrybos prieinamumą visoms šalies visuomenės grupėms. 11. Kiekvienais metais (ne vėliau kaip iki kovo mėnesio pabaigos) nacionaliniai, valstybiniai ir savivaldybių teatrai ir koncertinės įstaigos, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, viešai skelbia metines veiklos ataskaitas, metines pajamų ir išlaidų sąmatas ir jų įvykdymo ataskaitas ir jas teikia savininko teises ir pareigas įgyvendinančiai institucijai, o profesionaliojo scenos meno įstaigos, kurioms lėšos skiriamos šio straipsnio 7 dalyje nustatytu atveju, šias ataskaitas teikia Kultūros ministerijai. Pritarti
(2016-06-22)1110 Pasiūlymas: Pakeisti 11 straipsni 10 dalį ir ją išdėstyti taip: ,,10.
Nacionalinių, valstybinių ir savivaldybių teatrų ir koncertinių įstaigų vadovai suderinę su įstaigos meno taryba nustato darbo laiko, į kurį įeina individualus darbas, repeticijos ir viešieji renginiai, apskaitos tvarką. Pritarti
(2016-06-22)2 Pasiūlymas; Papildyti 2 straipsnį 2 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos profesionaliojo scenos meno įstatymo 16 straipsnio 7 dalis įsigalioja 2018 m. sausio 1 d.“
pranešėjas: Raimundas Paliukas. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas