paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu Lietuvos Respublikos Seime yra svarstomas visas kompleksas įstatymų projektų, kurie sudaro Socialinio modelio kompleksą. Svarstant naują Darbo kodekso įstatymo projektą ir su socialiniais partneriais, ir Seime buvo sutarta, kad reikalingas fondas, kuris garantuotų dirbantiesiems dėl įvairių priežasčių išėjusiems iš darbo didesnes išeitines išmokas. Toks fondas neužkrautų didelių išlaidų darbdaviams. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai- Seimo nariai –SRD komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė, DP frakcijos seniūnas K. Daukšys, LSDP frakcijos seniūnė Irena Šiaulienė, frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūnas Petras Gražulis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu nėra įstatymo, reguliuojančio fondo įkūrimą ir jo naudojimo tvarką. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma nustatyti Ilgalaikio darbo išmokų fondo sudarymo, administravimo ir valdymo pagrindus, ilgalaikio darbo išmokų iš Fondo apskaičiavimo, skyrimo ir mokėjimo tvarką. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą dirbantiesiems būtų užtikrintas darbuotojų socialinės garantijos juos atleidžiant iš darbo. Tuo pačiu darbdaviai išvengtų didesnės finansinės naštos. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Kriminogeninei situacijai, korupcijai įstatymas įtakos neturės. 7.
verslo sąlygoms ir jo plėtrai Verslo sąlygos bus pagerintos. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymo projektas yra suderintas su kitais Socialinio modelio įstatymais. Galiojančių teisės aktų keisti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo projektui įgyvendinti turės būti parengtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas, kuris nustatys fondo kūrimo ir administravimo taisykles. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais). Einamaisiais metais nereikės išlaidų. Fondas pradės veikti neanksčiau kaip 2017metais. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimo ir išvadų negauta. 14.
14Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „Ilgalaikio darbo išmokų fondas“, „Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokos“
15Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Teikia Seimo nariai Irena Šiaulienė Kęstutis Daukšys Petras Gražulis
Vilnius
DĖL
Įstatymo PROJEKTO 2015-12-21 Nr. XIIP-3933 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
„ĮSTATYMAS“ rašytinas naujoje eilutėje ir centre. 2. Įstatymo projekto pavadinimas, įstatymo
projekto 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtis leidžia preziumuoti, kad įstatymo projekte siekiama nustatyti Ilgalaikio darbo išmokų fondo teisinius santykius, tačiau iš įstatymo projekte teikiamų nuostatų nevisiškai aišku, koks fondo teisinis statusas jame apibrėžiamas. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra lėšos (kurių valdymas ir administravimas patikėjimo teise perduotas Fondo administratoriui ir iš kurio pagal šį įstatymą mokamos ilgalaikio darbo išmokos realiai atleistiems ilgalaikiams darbuotojams). Tačiau Ilgalaikio darbo išmokų fondo tarybos, Fondo rezervo ir kitų savarankiškam juridiniam asmeniui būdingų institutų įtvirtinimas suponuoja išvadą, kad siūloma reguliuoti Fondo, kaip juridinio asmens, teisinį statusą. Pažymėtina, kad Fondas gali būti apibrėžiamas ir kaip juridinis asmuo (subjektas) ir kaip tam tikros lėšos, tačiau šių sampratų turinys turi būti aiškiai atribotas ir identifikuotas, todėl įstatymo projekto pavadinimas ir jo turinys tikslintini priklausomai nuo to, ką norima reguliuoti. 3. Įstatymo projekto 2 straipsnio sąvokos dėstytinos abėcėline tvarka ir sunumeruotinos. 4. Įstatymo projekto 2 straipsnyje siūloma apibrėžti pagrindines šio įstatymo sąvokas. Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, galima daryti išvadą, kad kai kurios jų ne tiek apibrėžia tam tikrą sampratą, kiek nustato norminio pobūdžio taisykles, todėl siūlytina jas formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose.
Pavyzdžiui, sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondas“ ir ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai“ dėstytinos projekto 3 straipsnyje, reglamentuojančiame fondo sampratą ir paskirtį. 5. Įstatymo projekto 2 straipsnyje reikėtų atsisakyti 1 dalyje nurodytos darbdavio sąvokos, kuri yra perteklinė ir blanketinio pobūdžio, nes šiame straipsnyje tik teikiama nuoroda į Darbo kodeksą. Taip pat siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokos“, kuri apibrėžta idem per idem (atitinkamai patikslinant 5 straipsnio pavadinimą bei turinį). 6. Įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,Ilgalaikis darbas“. Numatyta, kad „Ilgalaikis darbas – darbas, kai darbuotojo darbo santykiai su darbdaviu jo atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai iki jis atleidžiamas iš darbo.“ Šioje sampratoje nuostata „nepertraukiamai“ gali būti įvairiai interpretuojama, pavyzdžiui, neaišku, ar darbuotojo, sudariusio su darbdaviu kelias paeiliui einančias terminuotas darbo sutartis, tarp kurių nebuvo nei vienos dienos pertraukos, darbas būtų laikomas ilgalaikiu darbu, todėl samprata tikslintina. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,Ilgalaikis darbas“ bet ne ,,ilgalaikis darbuotojas“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondas“ apibrėžtį. 7. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų samprata. Laikantis įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad fondas yra lėšos, sektų, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiami lėšų nuostatai.
Įstatymo projekto 2 straipsnio
darbo išmokų fondas yra lėšos, kurių valdymas ir administravimas patikėjimo teise perduotas Fondo administratoriui. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Fondas yra savarankiškas finansinių išteklių fondas, neįtraukiamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Įstatymo projekte reikėtų nurodyti kam nuosavybės teise priklauso fondas ir/ar fondo lėšos, kas steigia (sudaro) šį savarankišką finansinių išteklių fondą (žiūr.: įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį), nes antraip jo teisinis statusas ir iš to kylančios teisės, pareigos ir atsakomybė nebus aiškūs. Kelia abejonių nuostatos, pagal kurias Fondo metinį biudžetą, Fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir konsoliduotąjį ataskaitų rinkinį tvirtina Taryba, nes ji nėra šio fondo sudarytoja, steigėja ar savininkė. 8. Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų turinys. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, 8 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 14 straipsnyje,
teikiamos nuorodos į Nuostatus, t. y. numatyta, kad nurodytose normose nustatytus teisinius santykius reguliuoja Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kuriose nurodytose normose reguliuojami teisiniai santykiai yra įstatymo, o ne įstatymo įgyvendinamojo teisės akto reguliavimo dalyku ir negali būti nustatomi Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose Nuostatuose, todėl kai kurios nuorodos į Nuostatus turėtų būti tikslinamos.
Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta Tarybos kompetencija priimti sprendimus Nuostatų keitimo klausimais yra nesuprantama (nes Nuostatus tvirtina, o tai reiškia, kad ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė Nuostatuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Nuostatai negali reguliuoti Vyriausybės sprendimų priėmimo tvarkos, todėl formuluotė „Nuostatuose nustatyta tvarka“ brauktina kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui. 9. Siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalyje apibrėžiamos sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondo taryba“, kadangi pačios tarybos sudarymo tvarka ir paskirtis numatyta įstatymo projekto 17 straipsnyje. Šias nuostatas reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį Taryba yra Fondo priežiūros organas, o pagal įstatymo projekto 17 straipsnį – taryba atlieka Fondo administravimo priežiūrą. 10. Įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondas yra skirtas užtikrinti pagal Darbo kodekso [projekto] 56 straipsnį atleidžiamų iš darbo darbuotojų, kurių darbo santykis su darbdaviu jų atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai, apsaugą dėl prarandamų pajamų.
Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnį, ilgalaikio darbo išmokos iš Fondo skiriamos asmeniui, kurio darbo santykiai su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu jo atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau nei penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso [projekto] 56 straipsnyje nurodytais pagrindais ir su sąlyga, kad tarp darbdavio ir jo atleisto iš darbo darbuotojo per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis, arba kai tarp įmonės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, kaip ir darbdavys, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, ir atleisto darbuotojo per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis. Pagal įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį, ilgalaikio darbo išmokos būtų mokamos už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį iki būtų išmokama visa darbuotojui paskirta šios išmokos suma. Atsižvelgiant į šias nuostatas darytina išvada, kad asmuo, sudaręs darbo sutartį su kitu, nei čia nurodyta darbdaviu, išsaugotų teisę į šio įstatymo reguliuojamą ilgalaikio darbo išmoką, nepaisant gaunamų darbo pajamų, todėl įstatymo projekto 3 straipsnio nuostata, pagal kurią Fondo paskirtis yra užtikrinti apsaugą dėl prarandamų pajamų, nėra tiksli, neaišku kokias prarastas pajamas kompensuoja ilgalaikio darbo išmoka.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš įstatymo projekto turinio neaiškus ilgalaikio darbo išmokos ir nedarbo socialinio draudimo, socialinės paramos išmokų tarpusavio santykis, todėl nuostatos tikslintinos ir tarpusavyje derintinos su minėtas išmokas reguliuojančiais įstatymais, ypač, jeigu bus įtvirtinta, kad Fondo paskirtis yra užtikrinti apsaugą dėl prarandamų pajamų. 11. Įstatymo projekto 5 straipsnio 1 dalyje brauktina kaip perteklinė nuoroda į įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, šioje dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. 12. Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos tikslintinos teisės technikos prasme – punktų papunkčiai turi būti žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. 13. Tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas, kadangi ne visais Darbo kodekse nustatytais atleidimo iš darbo pagrindais bus mokama ilgalaikio darbo išmoka. 14. Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis brauktina kaip perteklinė, kadangi fondo lėšų naudojimo baigtinis sąrašas jau yra pateiktas šio straipsnio 2 dalyje. 15. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini kaip pertekliniai žodžiai ,,kurios skiriamos šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytais pagrindais“. 16. Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose brauktini kaip pertekliniai žodžiai ,,Nuostatuose nustatyta tvarka“. 17.
apibrėžtą darbdavio sąvoką, siūlytina projekto 11 straipsnyje braukti žodžius ,,Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu“ kaip perteklinius. 18. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalyje brauktini kaip pertekliniai žodžiai ,,kaip tai numatyta šio įstatymo 11 straipsnyje“. 19. Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies nuostatos tarpusavyje derintinos su šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokio dydžio ilgalaikio darbo išmoka darbuotojui būtų mokama – ar darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, ar pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuoto vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojanti darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka skiriasi nuo projektu siūlomos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos. Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, nustatant darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. 20. Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostatos, reguliuojančios gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų mokėjimą nuo darbuotojui išmokamos ilgalaikio darbo išmokos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, todėl turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose. 21. Siekiant išvengti teisinio neapibrėžtumo, siūlytina įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti terminą per kurį vėliausiai turi būti išmokama laiku nesumokėta ilgalaikio darbo išmoka. 22. Įstatymo projekte reikėtų pašalinti logines klaidas. Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime reikėtų nurodyti atsakomybę už įmokų nemokėjimą arba už netinkamą mokėjimą. 23.
blanketinė nuoroda į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. 24. Siekiant teisinio reguliavimo glaustumo, siūlytina įstatymo projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatos „Nustačius fiktyvų atleidimo atvejį, darbuotojui skirtos išmokos iš Fondo grąžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka“ atsisakyti, kadangi 14 straipsnis atkirai reglamentuoja ilgalaikio darbo išmokos grąžinimo atvejus. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžio „grąžinamos“ reikėtų įrašyti žodį „išieškomos“. Atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto 14 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisės, pareigos ir atsakomybė turi būti reguliuojama įstatymu, todėl išmokų išieškojimo teisinius santykius reikėtų nustatyti įstatymo projekte. 25. Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalyje brauktinas žodis „detalią“. 26. Tobulintina bendrinė įstatymo projekto kalba ir rašyba, neaišku, kodėl kai kurie žodžiai tekste rašomi iš didžiosios raidės (pavyzdžiui, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte, žodis
„Įmokos“ visame įstatymo projekto tekste ir t. t.). 27. Įstatymo projekte reikėtų nustatyti Fondo
lėšų šaltinį (garantą) tuo atveju, jeigu įstatyme nustatytoms išmokoms mokėti nepakaktų lėšų padidinus įstatymo projekto 5 straipsnyje nurodytą įmokos tarifą bei panaudojus Fondo rezervo lėšas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra aišku, kas atsakingas už įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo įgyvendinimą. 28. Įstatymo projekte siūlomo teisinio reguliavimo tikslas yra nustatyti teisės į ilgalaikio darbo išmoką įgyvendinimo taisykles. Pagal įstatymo projekto 11 straipsnį, teisę į šią išmoką įgytų asmenys, kurie buvo atleisti iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (projekto Nr. XIIP-3234, toliau – Darbo kodekso projektas) 56 straipsnyje nurodytais pagrindais.
Darbo kodekso projekto 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nutraukus darbo sutartį 56 straipsnyje nurodytais pagrindais, atleidžiamam darbuotojui turi būti sumokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (Darbo kodekso 140 straipsnis), išeitinė išmoka nutraukus darbo sutartį analogiškais pagrindais ir turint tą patį nepertraukiamąjį darbo stažą yra 4, 5 ir 6 darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Aptariamo įstatymo projekto 12 straipsnyje numatytos vieno, dviejų ir trijų darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių išmokos. Svarstytina, ar siekiant įgyvendinti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatytą tikslą - užtikrinti pagal Darbo kodekso [projekto] 56 straipsnį atleidžiamų iš darbo darbuotojų, kurių darbo santykis su darbdaviu jų atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai, apsaugą dėl prarandamų pajamų, nepakaktų Darbo kodekso projekte nustatyti pareigą darbdaviui, atleidusiam iš darbo darbuotoją Darbo kodekso projekto 56 straipsnyje nustatytais pagrindais, išmokėti atitinkamo dydžio ilgalaikio darbo išmoką, jeigu buvęs darbuotojas neturi draudžiamųjų pajamų (išskyrus socialinio draudimo išmokas) po darbo santykių nutraukimo tiek mėnesių, kiek išeitinių išmokų jam priklausytų. Toks teisinis reguliavimas nustatytų individualią, o ne kolektyvinę darbdavių atsakomybę, leistų išvengti galimo piktnaudžiavimo teise į išmoką ir nustatytų apsaugą dėl tikrai negaunamų pajamų.
Be to, nereikėtų papildomų administravimo kaštų, nes įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti ilgalaikio darbo įmokos ir išmokos, šių lėšų administravimas pareikalaus finansinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl sukels teisinių ir socialinių pasekmių darbdaviams, darbuotojams ir valstybei. 29. Įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai, kaip bus apibrėžtas fondo teisinis statusas (Fondas yra juridinis asmuo ar tik lėšos). Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio
manytina, kad jis negali būti reorganizuojamas. 30. Tikslintinas įstatymo projekto 19 straipsnio pavadinimas, kadangi šiame straipsnyje nėra jokių nuostatų reguliuojančių įstatymo taikymą. Be to, šiame straipsnyje brauktinas žodelis ,,nuo“ ir formuluotė „tačiau ne anksčiau, nei įsigalioja naujos redakcijos Darbo kodeksas“. Siekiant, kad šis įstatymas ir naujos redakcijos Darbo kodeksas įsigaliotų tuo pačiu metu, juose reikia nustatyti vienodą jų įsigaliojimo datą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujos redakcijos Darbo kodekso projekte yra kelios jo nuostatų įsigaliojimo datos. Be to, formuluotė „naujos redakcijos Darbo kodeksas“ nėra oficialus šio akto projekto pavadinimas. 31. Vertinant įstatymo projekto teisės normų turinį, siūlomus įtvirtinti ilgalaikio darbo įmokų ir išmokų dydžius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų teisinių ir socialinių pasekmių darbdaviams ir darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] I.
Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-01- Nr. Į 2015-12-21 Nr. S-2015-8224 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektą Nr. XIIP-3933, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetas
DĖL
2016 m. birželio 29 d. Nr. 109-P-30
Narkevičius, Bronius Bradauskas, Kęstutis Bartkevičius, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Kęstutis Bartkevičius, Antanas Nesteckis, Rita Tamašunienė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-21 Nr. XIIP-3933 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
centre. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2Įstatymo projekto pavadinimas, įstatymo projekto 1 straipsnyje apibrėžta šio įstatymo paskirtis
leidžia preziumuoti, kad įstatymo projekte siekiama nustatyti Ilgalaikio darbo išmokų fondo teisinius santykius, tačiau iš įstatymo projekte teikiamų nuostatų nevisiškai aišku, koks fondo teisinis statusas jame apibrėžiamas. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra lėšos (kurių valdymas ir administravimas patikėjimo teise perduotas Fondo administratoriui ir iš kurio pagal šį įstatymą mokamos ilgalaikio darbo išmokos realiai atleistiems ilgalaikiams darbuotojams).
Tačiau Ilgalaikio darbo išmokų fondo tarybos, Fondo rezervo ir kitų savarankiškam juridiniam asmeniui būdingų institutų įtvirtinimas suponuoja išvadą, kad siūloma reguliuoti Fondo, kaip juridinio asmens, teisinį statusą. Pažymėtina, kad Fondas gali būti apibrėžiamas ir kaip juridinis asmuo (subjektas) ir kaip tam tikros lėšos, tačiau šių sampratų turinys turi būti aiškiai atribotas ir identifikuotas, todėl įstatymo projekto pavadinimas ir jo turinys tikslintini priklausomai nuo to, ką norima reguliuoti. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
dėstytinos abėcėline tvarka ir sunumeruotinos. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
apibrėžti pagrindines šio įstatymo sąvokas. Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, galima daryti išvadą, kad kai kurios jų ne tiek apibrėžia tam tikrą sampratą, kiek nustato norminio pobūdžio taisykles, todėl siūlytina jas formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Pavyzdžiui, sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondas“ ir ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai“ dėstytinos projekto 3 straipsnyje, reglamentuojančiame fondo sampratą ir paskirtį. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-21 Nr. XIIP-3933 5.
darbdavio sąvokos, kuri yra perteklinė ir blanketinio pobūdžio, nes šiame straipsnyje tik teikiama nuoroda į Darbo kodeksą. Taip pat siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokos“, kuri apibrėžta idem per idem (atitinkamai patikslinant 5 straipsnio pavadinimą bei turinį). Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti6 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
darbas“. Numatyta, kad „Ilgalaikis darbas – darbas, kai darbuotojo darbo santykiai su darbdaviu jo atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai iki jis atleidžiamas iš darbo.“ Šioje sampratoje nuostata „nepertraukiamai“ gali būti įvairiai interpretuojama, pavyzdžiui, neaišku, ar darbuotojo, sudariusio su darbdaviu kelias paeiliui einančias terminuotas darbo sutartis, tarp kurių nebuvo nei vienos dienos pertraukos, darbas būtų laikomas ilgalaikiu darbu, todėl samprata tikslintina. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,Ilgalaikis darbas“ bet ne ,,ilgalaikis darbuotojas“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondas“ apibrėžtį. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti7 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
7Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiama Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų
samprata. Laikantis įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad fondas yra lėšos, sektų, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiami lėšų nuostatai. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra lėšos, kurių valdymas ir administravimas patikėjimo teise perduotas Fondo administratoriui.
Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Fondas yra savarankiškas finansinių išteklių fondas, neįtraukiamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus. Įstatymo projekte reikėtų nurodyti kam nuosavybės teise priklauso fondas ir/ar fondo lėšos, kas steigia (sudaro) šį savarankišką finansinių išteklių fondą (žiūr.: įstatymo projekto 3 straipsnio
ir atsakomybė nebus aiškūs. Kelia abejonių nuostatos, pagal kurias Fondo metinį biudžetą, Fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir konsoliduotąjį ataskaitų rinkinį tvirtina Taryba, nes ji nėra šio fondo sudarytoja, steigėja ar savininkė. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti8 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
8Įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžtas Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų
turinys. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalies 2 ir
straipsnyje, 16 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 8 punkte, 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse teikiamos nuorodos į Nuostatus, t. y. numatyta, kad nurodytose normose nustatytus teisinius santykius reguliuoja Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kuriose nurodytose normose reguliuojami teisiniai santykiai yra įstatymo, o ne įstatymo įgyvendinamojo teisės akto reguliavimo dalyku ir negali būti nustatomi Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose Nuostatuose, todėl kai kurios nuorodos į Nuostatus turėtų būti tikslinamos.
Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta Tarybos kompetencija priimti sprendimus Nuostatų keitimo klausimais yra nesuprantama (nes Nuostatus tvirtina, o tai reiškia, kad ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė Nuostatuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Nuostatai negali reguliuoti Vyriausybės sprendimų priėmimo tvarkos, todėl formuluotė
„Nuostatuose nustatyta tvarka“ brauktina kaip prieštaraujanti Lietuvos
įstatymo projektą atmesti9 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1710
sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondo taryba“, kadangi pačios tarybos sudarymo tvarka ir paskirtis numatyta įstatymo projekto 17 straipsnyje. Šias nuostatas reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį Taryba yra Fondo priežiūros organas, o pagal įstatymo projekto 17 straipsnį – taryba atlieka Fondo administravimo priežiūrą. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti10 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Fondas yra skirtas užtikrinti pagal Darbo kodekso [projekto] 56 straipsnį atleidžiamų iš darbo darbuotojų, kurių darbo santykis su darbdaviu jų atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai, apsaugą dėl prarandamų pajamų.
Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnį, ilgalaikio darbo išmokos iš Fondo skiriamos asmeniui, kurio darbo santykiai su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu jo atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau nei penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso [projekto]
nurodytais pagrindais ir su sąlyga, kad tarp darbdavio ir jo atleisto iš darbo darbuotojo per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis, arba kai tarp įmonės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, kaip ir darbdavys, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, ir atleisto darbuotojo per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis. Pagal įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį, ilgalaikio darbo išmokos būtų mokamos už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį iki būtų išmokama visa darbuotojui paskirta šios išmokos suma. Atsižvelgiant į šias nuostatas darytina išvada, kad asmuo, sudaręs darbo sutartį su kitu, nei čia nurodyta darbdaviu, išsaugotų teisę į šio įstatymo reguliuojamą ilgalaikio darbo išmoką, nepaisant gaunamų darbo pajamų, todėl įstatymo projekto 3 straipsnio nuostata, pagal kurią Fondo paskirtis yra užtikrinti apsaugą dėl prarandamų pajamų, nėra tiksli, neaišku kokias prarastas pajamas kompensuoja ilgalaikio darbo išmoka.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš įstatymo projekto turinio neaiškus ilgalaikio darbo išmokos ir nedarbo socialinio draudimo, socialinės paramos išmokų tarpusavio santykis, todėl nuostatos tikslintinos ir tarpusavyje derintinos su minėtas išmokas reguliuojančiais įstatymais, ypač, jeigu bus įtvirtinta, kad Fondo paskirtis yra užtikrinti apsaugą dėl prarandamų pajamų. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti11 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, šioje dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti12 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
teisės technikos prasme – punktų papunkčiai turi būti žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti13 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
visais Darbo kodekse nustatytais atleidimo iš darbo pagrindais bus mokama ilgalaikio darbo išmoka.
įstatymo projektą atmesti14 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
fondo lėšų naudojimo baigtinis sąrašas jau yra pateiktas šio straipsnio 2 dalyje. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti15 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
21
žodžiai ,,kurios skiriamos šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytais pagrindais“. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti16 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
23
pertekliniai žodžiai ,,Nuostatuose nustatyta tvarka“. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti17 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kaip perteklinius. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti18 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
1
įstatymo projektą atmesti19 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-21 Nr. XIIP-3933 19.
šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokio dydžio ilgalaikio darbo išmoka darbuotojui būtų mokama – ar darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, ar pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuoto vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojanti darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka skiriasi nuo projektu siūlomos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos. Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650, nustatant darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydį skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti20 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų mokėjimą nuo darbuotojui išmokamos ilgalaikio darbo išmokos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, todėl turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti21 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
2
straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti terminą per kurį vėliausiai turi būti išmokama laiku nesumokėta ilgalaikio darbo išmoka. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti22 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
projekte reikėtų pašalinti logines klaidas.
Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime reikėtų nurodyti atsakomybę už įmokų nemokėjimą arba už netinkamą mokėjimą. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti23 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
3
blanketinė nuoroda į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti24 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
143
straipsnio 3 dalies nuostatos „Nustačius fiktyvų atleidimo atvejį, darbuotojui skirtos išmokos iš Fondo grąžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka“ atsisakyti, kadangi 14 straipsnis atkirai reglamentuoja ilgalaikio darbo išmokos grąžinimo atvejus. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžio „grąžinamos“ reikėtų įrašyti žodį „išieškomos“. Atitinkamai tikslintinas įstatymo projekto
atsakomybė turi būti reguliuojama įstatymu, todėl išmokų išieškojimo teisinius santykius reikėtų nustatyti įstatymo projekte. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti25 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
5
25Įstatymo projekto 13 straipsnio 5 dalyje brauktinas žodis „detalią“. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui
įstatymo projektą atmesti26 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
kurie žodžiai tekste rašomi iš didžiosios raidės (pavyzdžiui, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte, žodis „Įmokos“ visame įstatymo projekto tekste ir t. t.). Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti27 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-21 Nr. XIIP-3933 27.
27Įstatymo projekte reikėtų nustatyti Fondo lėšų šaltinį (garantą) tuo atveju,
jeigu įstatyme nustatytoms išmokoms mokėti nepakaktų lėšų padidinus įstatymo projekto 5 straipsnyje nurodytą įmokos tarifą bei panaudojus Fondo rezervo lėšas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra aišku, kas atsakingas už įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo įgyvendinimą. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti28 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ilgalaikio darbo išmoką įgyvendinimo taisykles. Pagal įstatymo projekto 11 straipsnį, teisę į šią išmoką įgytų asmenys, kurie buvo atleisti iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (projekto Nr. XIIP-3234, toliau – Darbo kodekso projektas) 56 straipsnyje nurodytais pagrindais. Darbo kodekso projekto 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nutraukus darbo sutartį 56 straipsnyje nurodytais pagrindais, atleidžiamam darbuotojui turi būti sumokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (Darbo kodekso 140 straipsnis), išeitinė išmoka nutraukus darbo sutartį analogiškais pagrindais ir turint tą patį nepertraukiamąjį darbo stažą yra 4, 5 ir 6 darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Aptariamo įstatymo projekto 12 straipsnyje numatytos vieno, dviejų ir trijų darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių išmokos.
Svarstytina, ar siekiant įgyvendinti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatytą tikslą - užtikrinti pagal Darbo kodekso [projekto] 56 straipsnį atleidžiamų iš darbo darbuotojų, kurių darbo santykis su darbdaviu jų atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai, apsaugą dėl prarandamų pajamų, nepakaktų Darbo kodekso projekte nustatyti pareigą darbdaviui, atleidusiam iš darbo darbuotoją Darbo kodekso projekto 56 straipsnyje nustatytais pagrindais, išmokėti atitinkamo dydžio ilgalaikio darbo išmoką, jeigu buvęs darbuotojas neturi draudžiamųjų pajamų (išskyrus socialinio draudimo išmokas) po darbo santykių nutraukimo tiek mėnesių, kiek išeitinių išmokų jam priklausytų. Toks teisinis reguliavimas nustatytų individualią, o ne kolektyvinę darbdavių atsakomybę, leistų išvengti galimo piktnaudžiavimo teise į išmoką ir nustatytų apsaugą dėl tikrai negaunamų pajamų. Be to, nereikėtų papildomų administravimo kaštų, nes įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti ilgalaikio darbo įmokos ir išmokos, šių lėšų administravimas pareikalaus finansinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl sukels teisinių ir socialinių pasekmių darbdaviams, darbuotojams ir valstybei. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti29 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
29Įstatymo projekto 18 straipsnio nuostatos tikslintinos atsižvelgiant į tai,
kaip bus apibrėžtas fondo teisinis statusas (Fondas yra juridinis asmuo ar tik lėšos). Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį, preziumuotina, kad fondas yra lėšos, bet ne juridinis asmuo, todėl manytina, kad jis negali būti reorganizuojamas. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti30 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-21 Nr. XIIP-393319 30.
straipsnyje nėra jokių nuostatų reguliuojančių įstatymo taikymą. Be to, šiame straipsnyje brauktinas žodelis ,,nuo“ ir formuluotė „tačiau ne anksčiau, nei įsigalioja naujos redakcijos Darbo kodeksas“. Siekiant, kad šis įstatymas ir naujos redakcijos Darbo kodeksas įsigaliotų tuo pačiu metu, juose reikia nustatyti vienodą jų įsigaliojimo datą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujos redakcijos Darbo kodekso projekte yra kelios jo nuostatų įsigaliojimo datos. Be to, formuluotė „naujos redakcijos Darbo kodeksas“ nėra oficialus šio akto projekto pavadinimas. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti31 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
ilgalaikio darbo įmokų ir išmokų dydžius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų teisinių ir socialinių pasekmių darbdaviams ir darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti32 Europos Teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos, 2016-01 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektą Nr. XIIP-3933, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Negauta Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
2016-01-25 Nr.
1
2016-01-25 Nr. G-2016-690
pastabos dėl LR Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projekto (toliau – Projektas) pakeitimų po pristatymo Trišalėje Taryboje (2015.12.08) :
atsisakyti 2 str. apibrėžtos realaus atleidimo iš darbo sąvokos, kadangi jos įvedimas riboja tiek atleisto asmens teisę įsidarbinti, tiek darbdavio teisę vėl priimti darbuotoją į darbą anksčiau nei praeis 6 mėnesiai po darbo sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma sąvoka visiškai nepagrįstai ribojamas darbuotojo įsidarbinimas įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, nes grupė nėra darbdavys (Darbo kodekso projekto 20 str. 3 d). Tokio reguliavimo atveju darbuotojas gali būti priverstas 6 mėnesius neįsidarbinti ar neieškoti naujos darbo vietos, kadangi jo gyvenamojoje vietovėje tiesiog nebus kitos darbo pasiūlos, kaip įmonių grupėje ar pas buvusį darbdavį. Be to nebus įgyvendintas vienas iš išeitinių išmokų mokėjimo tikslų užtikrinti lėšas darbuotojo pragyvenimui kol susiras naują darbą. Siūlome atsisakyti draudimo asmeniui įsidarbinti įmonių grupėje. Kaip alternatyvą, siūlome įsidarbinimą ribojantį terminą nuo 6 mėn. sutrumpinti iki 3mėn., kadangi 6 mėn. terminas yra neprotingai ilgas ir nepriimtinas. Siūlome prie apibrėžimo
„ilgalaikis darbas‘ po žodžio „atleidimas“ įterpti „LR DK 56 str. pagrindu“. 2. Kadangi
DK projekte yra siūloma, kad iš fondo būtų daromos išmokos tik turint ilgesnį nei penkerių metų darbo stažą (tokių darbuotojų išmokos sumažėja net 3 kartus), siūlome grįžti prie LR DK projekte 56 str. 7 d. rengėjų pasiūlymo darbdaviui mokėti dviejų vidutinio darbo užmokesčio dydžio išmokas tokiems darbuotojams arba numatyti išmokas nuo vienų, metų darbo stažo. 3. Siūlome atsisakyti Projekto 12 str.
ribojimo iki Lietuvos statistikos departamento darbuotojo atleidimo dieną paskelbto kalendorinio ketvirčio vieno mėnesio šalies ūkio pusantro vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, kadangi tokia nuostata prieštarauja Europos socialinės chartijos 4 str. ir LR Konstitucijos 48 str., kurie įtvirtina asmens teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentare nurodoma, jog teisingas atlygis už darbą reiškia: atlyginimą, kuris garantuotų darbuotojams ir jų šeimoms normalų gyvenimo lygį; padidintą darbo užmokestį už viršvalandžius bei ypatingas darbo sąlygas; įvairias kitas garantines išmokas ir kompensacijas, susijusias su darbo santykiais. Tokia nuostata taip pat pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes diskriminuoja darbuotojus pagal jų gaunamą darbo užmokestį. LR Trišalėje taryboje derinant DK 56 str. numatytas išmokas buvo sutarta konkrečius išeitinių išmokų dydžius apskaičiuoti vadovaujantis vidutiniu darbuotojo atlyginimu. Socialiniai partneriai net nediskutavo dėl ilgalaikio darbo išmokų dydžių ribojimas atsižvelgiant į šalies VDU. 4.. Siūlome Projekto 13 str. 2 d. numatyti aiškias priežastis dėl kurių išeitinė išmoka iš fondo gali būti nesumokėta iš fondo ir įstatyme nustatyti konkrečius terminus, per kiek išmoka turi būti sumokėta, jei vėluojama sumokėti. Palikus tokį reguliavimą, kos šiuo metu yra pasiūlytas, lieka neaišku, ką reiškia terminas „vėliau“ ir, kol nepateikti Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai, neįmanoma diskutuoti apie laikotarpį, kurį apima terminas „vėliau“ ir ar šis laikotarpis pagrįstas bei protingas. 6. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė neturi įgaliojimų rinkti socialinių partnerių atstovų, siūlome keisti 17 str. 3 d. ir vietoje žodžio
„renka“ įrašyti „Tarybą, socialinių partnerių teikimu tvirtina Vyriausybė“. 8. Siūlome 17 str. papildyti 5 d.
„Taryba, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus, už savo veiklą atsiskaito Lietuvos Respublikos Trišalei tarybai“. 9. Prašome, prieš svarstant Projektą LR Trišalėje taryboje, pateikti susipažinti Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatus, kadangi Projekte nurodoma, kad dalis svarbių ilgalaikio darbo išmokų mokėjimo sąlygų ir terminų bus numatyta nuostatuose. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti2 Lietuvos Profesinių sąjungų konfederacija 2016-01-25 Nr. 5; 2016-02-25 Nr. G-2016-18132 LPSK pastabos dėl Lietuvos Respublikos Ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projekto (toliau - Projektas) pakeitimų po pristatymo Lietuvos Respublikos Trišalėje Taryboje (2015.12.08) :
atsisakyti 2 str.- apibrėžtos realaus atleidimo iš darbo sąvokos, kadangi jos įvedimas riboja tiek atleisto asmens teisę įsidarbinti, tiek darbdavio teisę vėl priimti darbuotoją į darbą anksčiau nei praeis 3 mėnesiai po darbo sutarties nutraukimo. Atkreiptinas dėmesys, kad siūloma sąvoka visiškai nepagrįstai ribojamas darbuotojo įsidarbinimas įmonėje, kuri priklauso tai pačiai įmonių grupei, nes grupė nėra darbdavys (Darbo kodekso projekto 20 str. 3 d). Tokio reguliavimo atveju darbuotojas gali būti priverstas 3 mėnesius neįsidarbinti ar neieškoti naujos darbo vietos, kadangi jo gyvenamojoje vietovėje tiesiog nebus kitos darbo pasiūlos, kaip įmonių grupėje ar pas buvusį darbdavį. Be to nebus įgyvendintas vienas iš išeitinių išmokų mokėjimo tikslų užtikrinti lėšas darbuotojo pragyvenimui kol susiras naują darbą. Siūlome atsisakyti draudimo asmeniui įsidarbinti 3 mėnesius po atleidimo iš darbo, kadangi toks terminas yra neprotingas ir nepriimtinas. Siekiant skatinti darbuotojų lojalumą darbdaviui ir darbo paieškas, darbo sutarties nutraukimo atveju, siūlome visiškai atsisakyti realaus atleidimo iš darbo sąvokos bei nenumatyti išeitinės išmokos grąžinimo įsidarbinimo atveju.
Siūlome prie apibrėžimo
„ilgalaikis darbas1 po žodžio „atleidimas“ įterpti „LR DK 56 str. pagrindu”. 2. Kadangi
DK projekte yra siūloma, kad iš fondo būtų daromos išmokos tik turint ilgesnį nei penkerių metų darbo stažą (tokių darbuotojų išmokos sumažėja net 3 kartus), siūlome grįžti prie LR DK projekto 56 str. 7 d. svarstymo ir išeitinių išmokų dydžius išdėstyti sekančiai:
1) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi ilgiau kaip vieneri metai, bet ne ilgiau kaip treji metai - jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka, mokama iš darbdavio lėšų;
2) kali ¿laibo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi ilgiau kaip treji metai, bet ne ilgiau kaip, penkeri metai - dviejų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, mokama iš darbdavio lėšų;
3) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi ilgiau kaip penkeri metai, bet ne ilgiau kaip dešimt metų - dviejų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, mokama iš darbdavio lėšų ir jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka mokama iš Fondo lėšų;
3) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dešimt ir daugiau metų, bet ne ilgiau kaip penkiolika metų - dviejų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, mokama iš darbdavio lėšų ir dviejų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka mokama iš Fondo lėšų;
3) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi penkiolika metų ir daugiau - dviejų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio išmoka, mokama iš darbdavio lėšų ir trijų jo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka, mokama iš Fondo lėšų. 3.
atsisakyti Projekto 12 str. 2 d. įrašyto ilgalaikio darbo išmokos dydžio ribojimo iki Lietuvos statistikos departamento darbuotojo atleidimo dieną paskelbto kalendorinio ketvirčio vieno mėnesio Šalies ūkio pusantro vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio, kadangi tokia nuostata prieštarauja Europos socialinės chartijos 4 str. ir LR Konstitucijos 48 str., kurie įtvirtina asmens teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą, Lietuvos Respublikos Konstitucijos komentare nurodoma, jog teisingas atlygis už darbą reiškia: atlyginimą, kuris garantuotų darbuotojams it jų šeimoms normalų gyvenimo lygį; padidintą darbo užmokestį už viršvalandžius bei ypatingas darbo sąlvgas: įvairias kitas garantines išmokas ir kompensacijas, susijusias su darbo santykiais. Tokia nuostata taip pat pažeidžia lygiateisiškumo principą, nes diskriminuoja darbuotojus pagal jų gaunamą darbo užmokestį. LR Trišalėje taryboje derinant DK
apskaičiuoti vadovaujantis vidutiniu darbuotojo atlyginimu. Socialiniai partneriai net nediskutavo dėl ilgalaikio darbo išmokų dydžių ribojimas atsižvelgiant į šalies VDU. 4. Siūlome Projekto 13 str. 2 d. numatyti aiškias priežastis dėl kurių išeitinė išmoka iš fondo gali būti nesumokėta iš fondo ir įstatyme nustatyti konkrečius terminus, per kiek išmoka turi būti sumokėta, jei vėluojama sumokėti. Palikus tokį reguliavimą, kas šiuo metu yra pasiūlytas, lieka neaišku, ką reiškia terminas „vėliau*' ir, kol nepateikti Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai, neįmanoma diskutuoti apie laikotarpį, kurį apima terminas „vėliau“ ir ar Šis laikotarpis pagrįstas bei protingas. 6. Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausybė neturi įgaliojimų rinkti socialinių partnerių atstovų, siūlome keisti 17 str. 3 d. ir papildyti, įrašant „Tarybą, socialinių partnerių teikimu tvirtina Vyriausybė“. 8. Siūlome 17 str. papildyti 5 d.
„Taryba, ne rečiau kaip kartą per kalendorinius metus,
už savo veiklą atsiskaito Lietuvos-Respublikos-Trišalei tarybai“. 9. Prašome, prieš svarstant Projektą LR Trišalėje taryboje, pateikti susipažinti Ilgalaikio darbo išmokų fondo Nuostatus, kadangi Projekte nurodoma, kad dalis svarbių ilgalaikio darbo išmokų .mokėjimo sąlygų ir terminų bus numatyta nuostatuose. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti
įstaigų pasiūlymai: Negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1
nutarimas Nr. 3224 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
Nr. SV-S-1328 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektui Nr. XIIP-3933 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Įstatymo projektą tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
„Ilgalaikio darbo išmokų fondas“ apibrėžtį ir ją išdėstyti taip:
„4. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – lėšos, kurių valdymas ir administravimas patikėjimo teise perduotas Fondo administratoriui ir iš kurio pagal šį įstatymą mokamos ilgalaikio darbo išmokos realiai atleistiems darbuotojams.“
įstatymo projektą atmesti2
nutarimas Nr. 3212123 2.
3212123
nuostatas su šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokio dydžio ilgalaikio darbo išmoka darbuotojui būtų mokama – ar darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, ar pagal 12 straipsnio 2 dalį apskaičiuoto vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, siūloma Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus išdėstyti taip: „1) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi ilgiau kaip penkerius metus, bet ne ilgiau kaip dešimt metų, – vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka;
2) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dešimt ir daugiau metų, bet ne ilgiau kaip dvidešimt metų, – dviejų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių ilgalaikio darbo išmoka;
3) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt metų ir daugiau, – trijų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių ilgalaikio darbo išmoka.“
įstatymo projektą atmesti3
nutarimas Nr. 32132
3Siūlytina Įstatymo projekto 13 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti terminą,
per kurį vėliausiai turi būti išmokama laiku nesumokėta ilgalaikio darbo išmoka, ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Jeigu atleistam darbuotojui Fondo paskirta ilgalaikio darbo išmoka nesumokama laiku, ji išmokama vėliau Nuostatuose nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus.“
įstatymo projektą atmesti4 Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-01-18 nutarimas Nr. 32
nuostatos, kadangi 14 straipsnis atskirai reglamentuoja ilgalaikio darbo išmokos grąžinimo atvejus. Tikslintinas Įstatymo projekto 14 straipsnis – vietoj žodžio „grąžinamos“ siūlytina įrašyti žodį „išieškomos“.
įstatymo projektą atmesti5
nutarimas Nr. 3215
„informacinė sistema“. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui
įstatymo projektą atmesti6
nutarimas Nr. 321723
Tarybos kompetencija priimti sprendimus Nuostatų keitimo klausimais ir siūlytina 3 punktą išdėstyti taip: „3) priima sprendimus Nuostatų keitimo pasiūlymų ir kitais Fondo veiklos klausimais;“. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti7
nutarimas Nr. 32173
Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė Nuostatuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Nuostatai negali reguliuoti Vyriausybės sprendimų priėmimo tvarkos, todėl formuluotė „Nuostatuose nustatyta tvarka“ brauktina kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui, o 3 dalį siūlytina išdėstyti taip:
„3. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė. Tarybos veiklai vadovauja pirmininkas,
arba, kai jo nėra ar jis negali dalyvauti posėdyje, – jo pavaduotojas.“
įstatymo projektą atmesti8
nutarimas Nr. 3219
šiame straipsnyje nėra jokių nuostatų, reguliuojančių įstatymo taikymą, taip pat išbraukti žodį „nuo“ ir formuluotę „tačiau ne anksčiau, nei įsigalioja naujos redakcijos Darbo kodeksas“ ir 19 straipsnį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“. Komitetas siūlo pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti 6.
Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: Pasiūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, nes Komitetas pritarė Lietuvos Respublikos garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo projektui Nr. XIIP-4524(3). 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Raimundas Markauskas, Rita Tamašunienė Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
komitetas
2016 m. balandžio 13 d. Nr. 6
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Vytautas Kamblevičius, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petaraitienė, Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, padėjėjos: Jūratė Sadulaitė, Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Ministro Pirmininko patarėjas socialiniais klausimais Audrius Misevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-21 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
eilutėje ir centre. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
apibrėžta šio įstatymo paskirtis leidžia preziumuoti, kad įstatymo projekte siekiama nustatyti Ilgalaikio darbo išmokų fondo teisinius santykius, tačiau iš įstatymo projekte teikiamų nuostatų nevisiškai aišku, koks fondo teisinis statusas jame apibrėžiamas. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra lėšos (kurių valdymas ir administravimas patikėjimo teise perduotas Fondo administratoriui ir iš kurio pagal šį įstatymą mokamos ilgalaikio darbo išmokos realiai atleistiems ilgalaikiams darbuotojams).
Tačiau Ilgalaikio darbo išmokų fondo tarybos, Fondo rezervo ir kitų savarankiškam juridiniam asmeniui būdingų institutų įtvirtinimas suponuoja išvadą, kad siūloma reguliuoti Fondo, kaip juridinio asmens, teisinį statusą. Pažymėtina, kad Fondas gali būti apibrėžiamas ir kaip juridinis asmuo (subjektas) ir kaip tam tikros lėšos, tačiau šių sampratų turinys turi būti aiškiai atribotas ir identifikuotas, todėl įstatymo projekto pavadinimas ir jo turinys tikslintini priklausomai nuo to, ką norima reguliuoti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
ir sunumeruotinos. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo sąvokas. Atsižvelgiant į šių sąvokų turinį, galima daryti išvadą, kad kai kurios jų ne tiek apibrėžia tam tikrą sampratą, kiek nustato norminio pobūdžio taisykles, todėl siūlytina jas formuluoti atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose straipsniuose. Pavyzdžiui, sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondas“ ir ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai“ dėstytinos projekto 3 straipsnyje, reglamentuojančiame fondo sampratą ir paskirtį. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
17
nurodytos darbdavio sąvokos, kuri yra perteklinė ir blanketinio pobūdžio, nes šiame straipsnyje tik teikiama nuoroda į Darbo kodeksą.
Taip pat siūlytina atsisakyti įstatymo projekto 2 straipsnio 7 dalyje nurodytos sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondo įmokos“, kuri apibrėžta idem per idem (atitinkamai patikslinant 5 straipsnio pavadinimą bei turinį). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
24
,,Ilgalaikis darbas“. Numatyta, kad „Ilgalaikis darbas – darbas, kai darbuotojo darbo santykiai su darbdaviu jo atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai iki jis atleidžiamas iš darbo.“ Šioje sampratoje nuostata „nepertraukiamai“ gali būti įvairiai interpretuojama, pavyzdžiui, neaišku, ar darbuotojo, sudariusio su darbdaviu kelias paeiliui einančias terminuotas darbo sutartis, tarp kurių nebuvo nei vienos dienos pertraukos, darbas būtų laikomas ilgalaikiu darbu, todėl samprata tikslintina. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama sąvoka ,,Ilgalaikis darbas“ bet ne ,,ilgalaikis darbuotojas“, siūlytina atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondas“ apibrėžtį. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
apibrėžiama Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatų samprata. Laikantis įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies nuostatos, kad fondas yra lėšos, sektų, kad įstatymo projekto 2 straipsnio 5 dalyje apibrėžiami lėšų nuostatai. Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad Ilgalaikio darbo išmokų fondas yra lėšos, kurių valdymas ir administravimas patikėjimo teise perduotas Fondo administratoriui. Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad Fondas yra savarankiškas finansinių išteklių fondas, neįtraukiamas į valstybės ir savivaldybių biudžetus.
Įstatymo projekte reikėtų nurodyti kam nuosavybės teise priklauso fondas ir/ar fondo lėšos, kas steigia (sudaro) šį savarankišką finansinių išteklių fondą (žiūr.: įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį), nes antraip jo teisinis statusas ir iš to kylančios teisės, pareigos ir atsakomybė nebus aiškūs. Kelia abejonių nuostatos, pagal kurias Fondo metinį biudžetą, Fondo metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir konsoliduotąjį ataskaitų rinkinį tvirtina Taryba, nes ji nėra šio fondo sudarytoja, steigėja ar savininkė. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
darbo išmokų fondo nuostatų turinys. Įstatymo projekto 4 straipsnio 4 dalyje, 7 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose, 8 straipsnio 2 dalyje, 13 straipsnio 1, 2, 5 dalyse, 14 straipsnyje, 16 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 8 punkte, 17 straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse teikiamos nuorodos į Nuostatus, t. y. numatyta, kad nurodytose normose nustatytus teisinius santykius reguliuoja Ilgalaikio darbo išmokų fondo nuostatai, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kai kuriose nurodytose normose reguliuojami teisiniai santykiai yra įstatymo, o ne įstatymo įgyvendinamojo teisės akto reguliavimo dalyku ir negali būti nustatomi Vyriausybės nutarimu tvirtinamuose Nuostatuose, todėl kai kurios nuorodos į Nuostatus turėtų būti tikslinamos. Įstatymo projekto 17 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatyta Tarybos kompetencija priimti sprendimus Nuostatų keitimo klausimais yra nesuprantama (nes Nuostatus tvirtina, o tai reiškia, kad ir keičia Lietuvos Respublikos Vyriausybė). Įstatymo projekto 17 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė Nuostatuose nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Nuostatai negali reguliuoti Vyriausybės sprendimų priėmimo tvarkos, todėl formuluotė „Nuostatuose nustatyta tvarka“ brauktina kaip prieštaraujanti
1710
apibrėžiamos sąvokos ,,Ilgalaikio darbo išmokų fondo taryba“, kadangi pačios tarybos sudarymo tvarka ir paskirtis numatyta įstatymo projekto 17 straipsnyje. Šias nuostatas reikėtų tikslinti ir tarpusavyje derinti, nes pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 10 dalį Taryba yra Fondo priežiūros organas, o pagal įstatymo projekto 17 straipsnį – taryba atlieka Fondo administravimo priežiūrą. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nustatyta, kad Fondas yra skirtas užtikrinti pagal Darbo kodekso [projekto]
darbdaviu jų atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai, apsaugą dėl prarandamų pajamų.
Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį, 13 straipsnio 1 dalį ir 11 straipsnį, ilgalaikio darbo išmokos iš Fondo skiriamos asmeniui, kurio darbo santykiai su Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu darbdaviu jo atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsėsi daugiau nei penkerius metus ir kuris yra atleistas iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso [projekto] 56 straipsnyje nurodytais pagrindais ir su sąlyga, kad tarp darbdavio ir jo atleisto iš darbo darbuotojo per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis, arba kai tarp įmonės, priklausančios tai pačiai įmonių grupei, kaip ir darbdavys, kaip apibrėžta Lietuvos Respublikos įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatyme, ir atleisto darbuotojo per trijų mėnesių laikotarpį po atleidimo nėra sudaroma nauja darbo sutartis. Pagal įstatymo projekto 13 straipsnio 1 dalį, ilgalaikio darbo išmokos būtų mokamos už praėjusį mėnesį ne rečiau kaip kartą per mėnesį iki būtų išmokama visa darbuotojui paskirta šios išmokos suma. Atsižvelgiant į šias nuostatas darytina išvada, kad asmuo, sudaręs darbo sutartį su kitu, nei čia nurodyta darbdaviu, išsaugotų teisę į šio įstatymo reguliuojamą ilgalaikio darbo išmoką, nepaisant gaunamų darbo pajamų, todėl įstatymo projekto 3 straipsnio nuostata, pagal kurią Fondo paskirtis yra užtikrinti apsaugą dėl prarandamų pajamų, nėra tiksli, neaišku kokias prarastas pajamas kompensuoja ilgalaikio darbo išmoka.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš įstatymo projekto turinio neaiškus ilgalaikio darbo išmokos ir nedarbo socialinio draudimo, socialinės paramos išmokų tarpusavio santykis, todėl nuostatos tikslintinos ir tarpusavyje derintinos su minėtas išmokas reguliuojančiais įstatymais, ypač, jeigu bus įtvirtinta, kad Fondo paskirtis yra užtikrinti apsaugą dėl prarandamų pajamų. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
nuoroda į įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Be to, atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, šioje dalyje prieš nurodyto įstatymo pavadinimą įrašytini žodžiai ,,Lietuvos Respublikos“. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21
straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos tikslintinos teisės technikos prasme – punktų papunkčiai turi būti žymimi mažosiomis raidėmis abėcėlės tvarka, po jų rašomi uždaromieji skliaustai. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
13Tikslintinas įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalies 3 punktas,
kadangi ne visais Darbo kodekse nustatytais atleidimo iš darbo pagrindais bus mokama ilgalaikio darbo išmoka. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
14Įstatymo projekto 7 straipsnio 1 dalis brauktina kaip perteklinė,
kadangi fondo lėšų naudojimo baigtinis sąrašas jau yra pateiktas šio straipsnio 2 dalyje. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
21 15.
Įstatymo projekto 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte brauktini kaip pertekliniai žodžiai ,,kurios skiriamos šio įstatymo 11 straipsnyje nurodytais pagrindais“. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
23
brauktini kaip pertekliniai žodžiai ,,Nuostatuose nustatyta tvarka“. 17. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
projekto 11 straipsnyje braukti žodžius ,,Lietuvos Respublikos jurisdikcijoje esančiu“ kaip perteklinius. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
pertekliniai žodžiai ,,kaip tai numatyta šio įstatymo 11 straipsnyje“. 19. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
derintinos su šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokio dydžio ilgalaikio darbo išmoka darbuotojui būtų mokama – ar darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, ar pagal šio straipsnio 2 dalį apskaičiuoto vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu galiojanti darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio skaičiavimo tvarka skiriasi nuo projektu siūlomos vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos. Pagal Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašą, patvirtintą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. gegužės
skaičiuojamasis laikotarpis yra 3 paskutiniai kalendoriniai mėnesiai, einantys prieš tą mėnesį, už kurį (ar jo dalį) mokamas vidutinis darbo užmokestis. 20. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3 20.
Įstatymo projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostatos, reguliuojančios gyventojų pajamų mokesčio ir sveikatos draudimo įmokų mokėjimą nuo darbuotojui išmokamos ilgalaikio darbo išmokos nėra šio įstatymo reguliavimo dalyku, todėl turėtų būti nustatytos atitinkamus teisinius santykius reguliuojančiuose įstatymuose. 21. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
projekto 13 straipsnio 2 dalyje aiškiai nustatyti terminą per kurį vėliausiai turi būti išmokama laiku nesumokėta ilgalaikio darbo išmoka. 22. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
22Įstatymo projekte reikėtų pašalinti logines klaidas. Įstatymo projekto 6 straipsnio pavadinime reikėtų nurodyti atsakomybę už
įmokų nemokėjimą arba už netinkamą mokėjimą. 23. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
3
teisinga blanketinė nuoroda į šio įstatymo 3 straipsnio 1 dalį. 24. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
143
projekto 13 straipsnio 3 dalies nuostatos „Nustačius fiktyvų atleidimo atvejį, darbuotojui skirtos išmokos iš Fondo grąžinamos Vyriausybės nustatyta tvarka“ atsisakyti, kadangi 14 straipsnis atkirai reglamentuoja ilgalaikio darbo išmokos grąžinimo atvejus. Be to, šioje nuostatoje vietoj žodžio
„grąžinamos“ reikėtų įrašyti žodį „išieškomos“. Atitinkamai tikslintinas
įstatymo projekto 14 straipsnis. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmens teisės, pareigos ir atsakomybė turi būti reguliuojama įstatymu, todėl išmokų išieškojimo teisinius santykius reikėtų nustatyti įstatymo projekte. 25. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
5
„detalią“. 26. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2015-12-21 26.
Tobulintina bendrinė įstatymo projekto kalba ir rašyba, neaišku, kodėl kai kurie žodžiai tekste rašomi iš didžiosios raidės (pavyzdžiui, įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalies 4 punkte, žodis „Įmokos“ visame įstatymo projekto tekste ir t. t.). 27. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
tuo atveju, jeigu įstatyme nustatytoms išmokoms mokėti nepakaktų lėšų padidinus įstatymo projekto 5 straipsnyje nurodytą įmokos tarifą bei panaudojus Fondo rezervo lėšas. Šiame kontekste pažymėtina, kad nėra aišku, kas atsakingas už įstatymo projekto 4 straipsnio 5 dalyje nustatyto reikalavimo įgyvendinimą. 28. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nustatyti teisės į ilgalaikio darbo išmoką įgyvendinimo taisykles. Pagal įstatymo projekto 11 straipsnį, teisę į šią išmoką įgytų asmenys, kurie buvo atleisti iš darbo Lietuvos Respublikos darbo kodekso (projekto Nr. XIIP-3234, toliau – Darbo kodekso projektas) 56 straipsnyje nurodytais pagrindais. Darbo kodekso projekto 56 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad nutraukus darbo sutartį 56 straipsnyje nurodytais pagrindais, atleidžiamam darbuotojui turi būti sumokėta dviejų jo vidutinio darbo užmokesčio dydžių išeitinė išmoka, o jei darbo santykiai tęsiasi trumpiau nei vienerius metus - pusės jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinė išmoka. Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą (Darbo kodekso 140 straipsnis), išeitinė išmoka nutraukus darbo sutartį analogiškais pagrindais ir turint tą patį nepertraukiamąjį darbo stažą yra 4, 5 ir 6 darbuotojo vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio. Aptariamo įstatymo projekto 12 straipsnyje numatytos vieno, dviejų ir trijų darbuotojo vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių išmokos.
Svarstytina, ar siekiant įgyvendinti įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalyje numatytą tikslą - užtikrinti pagal Darbo kodekso [projekto] 56 straipsnį atleidžiamų iš darbo darbuotojų, kurių darbo santykis su darbdaviu jų atleidimo iš darbo dieną nepertraukiamai tęsiasi daugiau nei penkeri metai, apsaugą dėl prarandamų pajamų, nepakaktų Darbo kodekso projekte nustatyti pareigą darbdaviui, atleidusiam iš darbo darbuotoją Darbo kodekso projekto 56 straipsnyje nustatytais pagrindais, išmokėti atitinkamo dydžio ilgalaikio darbo išmoką, jeigu buvęs darbuotojas neturi draudžiamųjų pajamų (išskyrus socialinio draudimo išmokas) po darbo santykių nutraukimo tiek mėnesių, kiek išeitinių išmokų jam priklausytų. Toks teisinis reguliavimas nustatytų individualią, o ne kolektyvinę darbdavių atsakomybę, leistų išvengti galimo piktnaudžiavimo teise į išmoką ir nustatytų apsaugą dėl tikrai negaunamų pajamų. Be to, nereikėtų papildomų administravimo kaštų, nes įstatymo projekte siūlomos įtvirtinti ilgalaikio darbo įmokos ir išmokos, šių lėšų administravimas pareikalaus finansinių ir žmogiškųjų išteklių, todėl sukels teisinių ir socialinių pasekmių darbdaviams, darbuotojams ir valstybei. 29. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atsižvelgiant į tai, kaip bus apibrėžtas fondo teisinis statusas (Fondas yra juridinis asmuo ar tik lėšos). Pagal įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalį, preziumuotina, kad fondas yra lėšos, bet ne juridinis asmuo, todėl manytina, kad jis negali būti reorganizuojamas. 30. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
šiame straipsnyje nėra jokių nuostatų reguliuojančių įstatymo taikymą.
Be to, šiame straipsnyje brauktinas žodelis ,,nuo“ ir formuluotė „tačiau ne anksčiau, nei įsigalioja naujos redakcijos Darbo kodeksas“. Siekiant, kad šis įstatymas ir naujos redakcijos Darbo kodeksas įsigaliotų tuo pačiu metu, juose reikia nustatyti vienodą jų įsigaliojimo datą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad naujos redakcijos Darbo kodekso projekte yra kelios jo nuostatų įsigaliojimo datos. Be to, formuluotė „naujos redakcijos Darbo kodeksas“ nėra oficialus šio akto projekto pavadinimas. 31. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įtvirtinti ilgalaikio darbo įmokų ir išmokų dydžius, atkreiptinas dėmesys į tai, kad nustatomas reguliavimas galimai sukeltų teisinių ir socialinių pasekmių darbdaviams ir darbuotojams. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad įstatymo projektą reikia suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba bei paprašyti Vyriausybės išvados dėl siūlomo teisinio reguliavimo. Pritarti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. sausio 18 d. nutarimas Nr. 32 „Dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projekto Nr. XIIP-3933“. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2016-01-18 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektą Nr. XIIP-3933, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui dėl atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-01-18 (nutarimas Nr. 32)24 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. sausio 8 d. sprendimo Nr. SV-S-1328 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 6 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektui Nr. XIIP-3933 (toliau – Įstatymo projektas) ir pasiūlyti Įstatymo projektą tobulinti pagal šias pastabas ir pasiūlymus:
patikslinti Įstatymo projekto 2 straipsnio 4 dalies sąvokos „Ilgalaikio darbo išmokų fondas“ apibrėžtį ir ją išdėstyti taip: „4. Ilgalaikio darbo išmokų fondas – lėšos, kurių valdymas ir administravimas patikėjimo teise perduotas Fondo administratoriui ir iš kurio pagal šį įstatymą mokamos ilgalaikio darbo išmokos realiai atleistiems darbuotojams.“
2016-01-18 (nutarimas Nr. 32)12123 2.
123
punktų nuostatas su šio straipsnio 2 dalies nuostatomis, kadangi iš siūlomo reguliavimo neaišku, kokio dydžio ilgalaikio darbo išmoka darbuotojui būtų mokama – ar darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio dydžio, ar pagal 12 straipsnio 2 dalį apskaičiuoto vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, siūloma Įstatymo projekto 12 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus išdėstyti taip: „1) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi ilgiau kaip penkerius metus, bet ne ilgiau kaip dešimt metų, – vieno vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžio ilgalaikio darbo išmoka;
2) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dešimt ir daugiau metų, bet ne ilgiau kaip dvidešimt metų, – dviejų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių ilgalaikio darbo išmoka;
3) kai darbo santykiai su darbdaviu atleidimo iš darbo dieną tęsėsi dvidešimt metų ir daugiau, – trijų vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydžių ilgalaikio darbo išmoka.“
2016-01-18 (nutarimas Nr. 32)132
nustatyti terminą, per kurį vėliausiai turi būti išmokama laiku nesumokėta ilgalaikio darbo išmoka, ir šią dalį išdėstyti taip: „2. Jeigu atleistam darbuotojui Fondo paskirta ilgalaikio darbo išmoka nesumokama laiku, ji išmokama vėliau Nuostatuose nustatyta tvarka, tačiau ne vėliau kaip per vienus kalendorinius metus.“
2016-01-18 (nutarimas Nr. 32)13143
antrojo sakinio nuostatos, kadangi 14 straipsnis atskirai reglamentuoja ilgalaikio darbo išmokos grąžinimo atvejus. Tikslintinas Įstatymo projekto 14 straipsnis – vietoj žodžio „grąžinamos“ siūlytina įrašyti žodį „išieškomos“. 5. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-01-18 (nutarimas Nr. 32)15 5.
sąvoką „informacinė sistema“. 6. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-01-18 (nutarimas Nr. 32)1723
numatyta Tarybos kompetencija priimti sprendimus Nuostatų keitimo klausimais ir siūlytina 3 punktą išdėstyti taip: „3) priima sprendimus Nuostatų keitimo pasiūlymų ir kitais Fondo veiklos klausimais;“. 7. Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2016-01-18 (nutarimas Nr. 32)173
nuostata, kad Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė Nuostatuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad Nuostatai negali reguliuoti Vyriausybės sprendimų priėmimo tvarkos, todėl formuluotė „Nuostatuose nustatyta tvarka“ brauktina kaip prieštaraujanti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatymui, o 3 dalį siūlytina išdėstyti taip: „3. Tarybos sudėtį tvirtina Vyriausybė. Tarybos veiklai vadovauja pirmininkas, arba, kai jo nėra ar jis negali dalyvauti posėdyje, – jo pavaduotojas.“
2016-01-18 (nutarimas Nr. 32)19
8Siūlytina patikslinti Įstatymo projekto 19 straipsnio pavadinimą,
kadangi šiame straipsnyje nėra jokių nuostatų, reguliuojančių įstatymo taikymą, taip pat išbraukti žodį „nuo“ ir formuluotę „tačiau ne anksčiau, nei įsigalioja naujos redakcijos Darbo kodeksas“ ir 19 straipsnį išdėstyti taip: „19 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d.“. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, į tai, kad didėtų darbdaviams finansinė našta, į tai, kad nėra kartu parengti ir suderinti Lietuvos Respublikos biudžeto sandaros įstatymo (kuris nustatytų, kad Lietuvos Respublikoje surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomos per Ilgalaikį darbo išmokų fondą), Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymo (kuris suderintų ilgalaikio darbo išmokos ir bedarbiui, atleistam iš darbo ir gavusiam išeitinę išmoką arba šalių susitarimu kompensaciją, nedarbo draudimo išmokos mokėjimo terminus) Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (kuris nustatytų steigiamo fondo įmokų administravimo tvarką ir kt.) ir kitų įstatymų projektai, bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatomis, kurios nustato, kad rengiant teisės aktų projektus vadovaujamasi tikslingumo principu, kuris reiškia, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, taip pat efektyvumo principu, reiškiančiu, kad rengiant teisės akto projektą turi būti įvertinamos visos galimos teisinio reguliavimo alternatyvos ir pasirenkama geriausia iš jų, siūloma pagrindiniam komitetui Lietuvos Respublikos ilgalaikio darbo išmokų fondo įstatymo projektą Nr. XIIP-3933 atmesti. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Donatas Jankauskas. Komiteto pirmininkė Jolita Vaickienė