Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 34 straipsnio 18 dalį ir ją išdėstyti taip:
„18. Viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas,
vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Įmonėms, kurios atsisako savarankiškos nuotekų valyklos ir pradeda naudotis viešąja nuotekų tvarkymo sistema bei per metus išleidžia ne mažiau kaip 600 tūkst. m³ nuotekų, gali būti taikoma kompensacinė sutartinė nuotekų tvarkymo kaina, kuri negali būti mažesnė už kintamąsias centralizuoto nuotekų tvarkymo sąnaudas. Ši kaina taikoma ne ilgiau kaip 5 metus po įmonės savarankiškos nuotekų veiklos nutraukimo ir prisijungimo prie viešosios nuotekų tvarkymo sistemos. Paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Eligijus Masiulis Šarūnas Gustainis Viktorija Čmilytė-Nielsen Arminas Lydeka
DĖL
rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Įstatymo projekto rengimą paskatino siekis sumažinti Kuršių marių taršą, taip sumažinant šalinamų atliekų keliamą neigiamą poveikį žmonių sveikatai ir aplinkai. Šiuo metu Klaipėdos mieste veikia dvi nuotekų valymo įmonės. AB „Klaipėdos vanduo“ išvalo apie 50 000 m³ nuotekų per parą. AB „Klaipėdos kartonas“ – apie 2 500 m³ nuotekų per parą. Nors AB „Klaipėdos kartonas“ išvalytas nuotekas į Kuršių marias išleidžia AB „Klaipėdos vanduo“ priklausančiu išvalyto vandens kolektoriumi pagal atskirą nuotekų transportavimo sutartį, įmonė nėra ekonomiškai suinteresuota uždaryti savo nuotekų valyklos ir prisijungti prie viešosios nuotekų tvarkymo sistemos, kurią tvarko AB „Klaipėdos vanduo“. Pažymėtina ir tai, jog AB „Klaipėdos kartonas“ prisijungus prie viešosios nuotekų tvarkymo sistemos, visiems abonentams sumažėtų nuotekų valymo kaina. Įstatymo projekto tikslas – įstatyme numatyti galimybę terminuotai taikyti kompensacinę sutartinę nuotekų tvarkymo kainą įmonėms, kurios uždaro savo nuotekų valyklas ir prisijungia prie viešosios nuotekų sistemos. Įstatymo projekto uždaviniai – užtikrinti aplinkos taršos mažinimą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projekto iniciatoriai yra Seimo narys Eligijus Masiulis ir akcinė bendrovė
„Klaipėdos vanduo“. Projekto rengėjas yra Seimo narys Eligijus Masiulis. 3.
projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu įstatymo 34 straipsnio 18 dalis numato, jog viešasis geriamojo vandens tiekėjas ir nuotekų tvarkytojas, vykdantis viešąjį geriamojo vandens tiekimą ir (arba) teikiantis nuotekų tvarkymo paslaugas bent vienoje savivaldybės viešojo geriamojo vandens tiekimo teritorijoje, visiems tos pačios kategorijos abonentams ir vartotojams tiekia geriamąjį vandenį ir teikia nuotekų tvarkymo paslaugas vienodomis sąlygomis ir kainomis. Paviršinių nuotekų tvarkytojas visiems tos pačios kategorijos abonentams paslaugas teikia vienodomis sąlygomis ir kainomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma įstatymą papildyti nuostata, kad įmonėms, kurios atsisako savarankiškos nuotekų valyklos ir pradeda naudotis viešąja nuotekų tvarkymo sistema bei per metus išleidžia ne mažiau kaip 600 tūkst. m³ nuotekų, gali būti taikoma kompensacinė sutartinė nuotekų tvarkymo kaina, kuri negali būti mažesnė už kintamąsias centralizuoto nuotekų tvarkymo sąnaudas. Ši kaina taikoma ne ilgiau kaip 5 metus po įmonės savarankiškos nuotekų veiklos uždarymo ir prisijungimo prie viešosios nuotekų tvarkymo sistemos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo priėmimas prisidėtų prie šalies aplinkosauginės būklės gerinimo. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo priėmimas neturės tiesioginės įtakos verslo sąlygoms. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymą, turės būti pakeista Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos 2006-12-21 nutarimu Nr. O3-92 patvirtinta Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainų nustatymo metodika. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymų projektai parengti laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Įstatymui įgyvendinti lydimųjų aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „Viešoji nuotekų tvarkymo sistema“, „kompensacinė sutartinė nuotekų tvarkymo kaina“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo nariai Eligijus Masiulis Šarūnas Gustainis Viktorija Čmilytė-Nielsen Arminas Lydeka
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-01- Nr. Į 2015-12-21 Nr. S-2015-8224 Lietuvos Respublikos Seimui
STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-3918 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3918 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau svarstytina, ar Projektu siūlomas reguliavimas, kuriuo įmonėms, atsisakiusioms savarankiškos nuotekų valyklos ir pradėjusioms naudotis viešąja nuotekų tvarkymo sistema, gali būti taikoma kompensacinė sutartinė nuotekų tvarkymo kaina, turėtų būti įtvirtintas įstatyminiu lygiu, t.y., ar toks reguliavimas neturėtų būti paliktas šalių susitarimui. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2016-01-26 Nr. XIIP-3918 Vilnius Įvertinus projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad „įmonėms, kurios atsisako savarankiškos nuotekų valyklos ir pradeda naudotis viešąja nuotekų tvarkymo sistema bei per metus išleidžia ne mažiau kaip 600 tūkst. m³nuotekų, gali būti taikoma kompensacinė sutartinė nuotekų tvarkymo kaina, kuri negali būti mažesnė už kintamąsias centralizuoto nuotekų tvarkymo sąnaudas. Ši kaina taikoma ne ilgiau kaip 5 metus po įmonės savarankiškos nuotekų veiklos nutraukimo ir prisijungimo prie viešosios nuotekų tvarkymo sistemos.“ Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos. Pirma, savo turiniu nėra aiški projekto nuostatose siūloma formuluotė, kad įmonėms gali būti „taikoma kompensacinė sutartinė nuotekų tvarkymo kaina“, kuri negali būti mažesnė už kintamąsias centralizuoto nuotekų tvarkymo sąnaudas; t.y., nėra pakankamai aišku, kokiam subjektui – abonentui ar viešajam nuotekų tvarkytojui, - būtų taikoma kompensacinė sutartinė nuotekų tvarkymo kaina. Jei minėta kaina būtų taikoma abonentui, tai iš projekto nuostatų nėra aišku, kaip būtų atlyginami dėl tokių kainų taikymo galimai atsiradę nuostoliai viešajam nuotekų tvarkytojui. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatas pagrindinis geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo finansavimo šaltinis yra abonentų ir vartotojų lėšos, sumokėtos už suteiktas geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų tvarkymo paslaugas (geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kaina, apskaičiuota pagal šio įstatymo 34 straipsnį).
Taigi, iš projekto nuostatų nėra aišku, ar dėl kompensacinių nuotekų tvarkymo paslaugų kainų taikymo vieniems abonentams, nuotekų tvarkymo paslaugų kaina nepadidėtų kitiems vartotojams ir abonentams, kuriems yra teikiamos nuotekų tvarkymo paslaugos. Antra, projektu siūlomose nuostatose vartojamos keičiamame įstatyme neapibrėžtos ir jame nevartojamos sąvokos ar formuluotės:
„įmonė“, „savarankiška nuotekų valykla“, „viešoji nuotekų tvarkymo sistema“,
„kompensacinė sutartinė nuotekų tvarkymo kaina“, „kintamosios centralizuoto
nuotekų tvarkymo sąnaudos“, „savarankiška nuotekų veikla“, todėl siūlomas reguliavimas nėra pakankamai aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamame įstatyme yra apibrėžtos ir/ar vartojamos tokios sąvokos ar formuluotės kaip
„abonentas“, „nuosavybės teise priklausanti ar kitaip valdoma ir (arba)
naudojama nuotekų tvarkymo infrastruktūra“, „nuotekų tvarkymo paslaugų kaina“,
„nuotekų tvarkymas“ ir pan. Siūlytume projekto nuostatas tikslinti
atsižvelgiant į keičiamame įstatyme vartojamas sąvokas. 2. Atsižvelgiant į tai, jog pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 punktą Vyriausybė formuoja ir įgyvendina geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo valstybinio reguliavimo politiką, dėl projekto nuostatų turėtų būti gauta Vyriausybės išvada. 3. Atsižvelgiant į tai, jog pagal projekto aiškinamąjį raštą įgyvendinant projekto nuostatas būtina keisti poįstatyminius teisės aktus, projekte siūlytume nustatyti objektyviais kriterijais pagrįstą vėlesnę priimto įstatymo įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]