Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Pakeisti 7 straipsnio 4 dalį ir išdėstyti taip:
„4. Mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip
pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį. Neteko galios nuo 2016 m. liepos 1 d.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai 2015 m. gegužės 28 d. įsigaliojo Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymas, kuriame įtvirtintas draudimas mažosios bendrijos nariams sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis Mažųjų bendrijų įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį. Kaip teigiama Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 6¹ ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto aiškinamajame rašte, atliekant Mažųjų bendrijų įstatymo (toliau
Šio įstatymo nuostatų tiesioginį poveikį pajuto bei būtinumą nedelsiant spręsti susidariusią situaciją patvirtino Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, vienijanti daugiau nei dešimt verslo asociacijų Lietuvoje, kurių nariais yra daugiausia smulkaus verslo subjektai, kasdienėje veikloje betarpiškai susiduriantys su teisinio reguliavimo pokyčiais ir galintys įvertinti jo daromą įtaką verslui ir verslumui apskritai, taip pat Lietuvos darbdavių konfederacija. Lietuvos Respublikos finansų ministerija ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kurių iniciatyva, Ūkio ministerijai atliekant Įstatymo stebėseną, minėtos problemos buvo iškeltos, taip pat pripažino būtinybę keisti galiojantį reguliavimą ir ieškoti kitų alternatyvių būdų šiems tikslams pasiekti. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte (toliau – Įstatymo projektas) siekiama panaikinti draudimą mažosios bendrijos nariams sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo su mažąja bendrija, taip pat draudimą mažosios bendrijos nariams turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Įstatyme įtvirtinus siūlomas nuostatas taip pat būtų prisidėta ir prie mažosios bendrijos kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą inicijavo ir parengė Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3.
reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Mažųjų bendrijų įstatymo 7 straipsnio 4 dalis nustato, kad mažosios bendrijos narys negali turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įsigaliojęs Įstatymo pakeitimas, uždraudęs mažosios bendrijos nariams sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, išskyrus vadovaujantis Įstatymo 22 straipsnio 2 dalimi su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę (paslaugų) sutartį, įtvirtino teisinį reguliavimą, kuris, manytina, yra neproporcingas siekiamiems tikslams pasiekti, todėl teikiamu Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti alternatyvų šios situacijos sprendimo būdą. Įsigaliojęs draudimas lėmė šios juridinio asmens teisinės formos veiklos sąlygų praktinį apsunkinimą (mažosios bendrijos nariui draudžiama sudaryti jam nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo ar kilnojamojo turto nuomos, paskolos ir kt. sutartis su mažąja bendrija) ir nekonkurencingumą kitų juridinių asmenų teisinių formų atžvilgiu, nes pastarosioms teisės aktai panašių draudimų nenustato. Įstatymo 7 straipsnio 4 dalis, nustatanti draudimą mažosios bendrijos nariams turėti darbo santykių su mažąja bendrija, galioja nuo Įstatymo priėmimo 2012 m. Atsižvelgiant į tai, iki civilinių sutarčių draudimo įsigaliojimo, mažųjų bendrijų nariai praktikoje sudarinėdavo įvairaus pobūdžio civilines sutartis (dėl buhalterinių, valymo ir kt. kasdienių paslaugų teikimo) su mažąja bendrija.
Tikėtina, kad tokiu būdu buvo sumažinamas mažosios bendrijos pelnas (padidinus mažosios bendrijos sąnaudas) bei išvengiama prievolės pagal Įstatymo 26 straipsnį grąžinti mažosios bendrijos nariams tenkančią mažosios bendrijos pelno dalį viršijančias iš mažosios bendrijos gautas išmokas. Taip pat keliama grėsmė mažosios bendrijos kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsaugai, o kartu – ir mažosios bendrijos, kaip juridinio asmens teisinės formos, patikimumui. Tad, siekiant visų aukščiau įvardytų tikslų ir, norint užtikrinti efektyvų mažųjų bendrijų narių sudaromų civilinių sutarčių su mažąja bendrija kontrolės mechanizmą, Įstatymo projektu siekiama ne tik panaikinti draudimą mažosios bendrijos nariams sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo su mažąja bendrija, bet ir draudimą mažosios bendrijos nariams turėti darbo santykių su mažąja bendrija. Šiuo teisiniu reguliavimu būtų įvirtintas teisinis pagrindas Valstybinei mokesčių inspekcijai vykdyti ne tik mokestinę kontrolę, kaip ir esant šiuo metu galiojančiam teisiniam reguliavimui, bet ir Valstybinei darbo inspekcijai – dėl darbo sutarčių, jų vykdymo, nelegalaus darbo reiškinių kontrolės ir kt. funkcijas. Įstatymo projektu siekiama įtvirtinti tapačias teises, kurias turi kitų juridinių asmenų teisinių formų dalyviai, užtikrinti, kad mažųjų bendrijų nariai, jiems leidus sudaryti civilines sutartis su mažąja bendrija, nepiktnaudžiautų šia teise, sudarinėdami jas dėl nuolatinio pobūdžio paslaugų teikimo, kai atsirandančių santykių pobūdis savo esme atitiktų darbo santykius ir jų požymius.
Taigi, nuolatinio pobūdžio paslaugų teikimas (išskyrus su mažosios bendrijos vadovu sudaromą civilinę sutartį) turi būti įteisinamas darbo santykiais, o ne civilinėmis sutartimis – taip pat kaip ir kitose juridinių asmenų teisinėse formose. Mažoji bendrija – juridinio asmens teisinė forma, skirta smulkiajam verslui, kurios egzistavimas ir veikla grindžiami asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu. Mažosios bendrijos steigimo ir veiklos tikslas yra sutelkti mažosios bendrijos narius bendrai veiklai, o visos jų teikiamos paslaugos ir vykdomi darbai mažojoje bendrijoje būtent ir skirti šiai veiklai per mažosios bendrijos narius vykdyti. Atsižvelgiant į tai, kad mažosios bendrijos nariai už mažojoje bendrijoje vykdomą veiklą turi teisę gauti atlygį, Įstatyme išlieka galimybė mažosios bendrijos nariams gauti lėšų, kaip avansu išmokamą pelną, asmeniniams poreikiams. Šių lėšų paėmimo ir gavimo tvarka ir sąlygos nustatomos mažosios bendrijos nuostatuose. Pastebėtina, kad Įstatymo 24 straipsnis nustato alternatyvų būdą, kuriuo mažosios bendrijos nariai gali gauti pelno iš mažosios bendrijos avansu, tai – mažosios bendrijos pelno dalies už trumpesnį negu finansiniai metai laikotarpį išmokėjimas. Taip pat, kaip ir daugeliui kitų juridinių asmenų teisinių formų dalyvių (pvz. uždarosios akcinės bendrovės ir akcinės bendrovės akcininkams, tikrųjų ūkinių bendrijų ir komanditinių ūkinių bendrijų nariams), mažosios bendrijos nariams pelnas gali būti paskirstytas pasibaigus mažosios bendrijos finansiniams metams.
Pastebėtina, kad abiem šiais atvejais, tiek skirstant pelną pasibaigus finansiniams metams, tiek ir už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį, turi būti tenkinamos Įstatymo 26 straipsnio 8-9 dalyse nustatytos sąlygos. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Įstatymo projektu siūlomi reguliuoti teisiniai santykiai neturės esminės įtakos ir neigiamų pasekmių ekonomikai, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, administracinei naštai. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas Įstatymas turės teigiamą įtaką verslo sąlygoms ir jo plėtrai, kadangi bus ne tik panaikintas draudimas mažosios bendrijos nariams sudaryti civilines sutartis dėl paslaugų teikimo ar darbų atlikimo su mažąja bendrija, bet ir draudimas mažosios bendrijos nariams turėti darbo santykių su mažąja bendrija, tokiu teisiniu reguliavimu praplečiant mažųjų bendrijų narių galimybes pasirinkti veiklos mažojoje bendrijoje būdą bei įtvirtinant tapačias teises turimoms kitų teisinių formų juridinių asmenų dalyvių, taip padidint šios teisinės formos konkurencingumą bei prisidedant prie kreditorių teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo ir apsaugos. 8.
8Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymą, kurio projektas teikiamas, nereikės keisti, panaikinti galiojančių ar priimti naujų teisės aktų. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra apibrėžiama naujų sąvokų ir atitinkamai jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas nesusijęs su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymą, kurio projektas teikiamas, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priėmus Įstatymą, kurio projektas teikiamas, prognozuojamas teigiamas poveikis biudžetui dėl galimai išaugsiančių mažųjų bendrijų mokėtinų mokesčių už mažųjų bendrijų narius dėl su jais sudarytų darbo ir civilinių sutarčių. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Dėl Įstatymo projekto specialistų vertinimų, rekomendacijų ar išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia norint jį įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „mažoji bendrija“, „paslaugų sutartis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-17 Nr. S-2015-8115 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3914 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo Nr. XI-2159 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3914, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2015-12-29 Nr. XIIP-3914 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį, kurios nuostatos draudžia mažosios bendrijos nariams turėti darbo santykių su mažąja bendrija, taip pat sudaryti su ja civilinių sutarčių dėl paslaugų mažajai bendrijai teikimo ar darbų atlikimo, siūloma išdėstyti taip: ,,4. Neteko galios nuo 2016 m. liepos 1d.“ Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Atkreipiame dėmesį, kad mažoji bendrija - juridinio asmens teisinė forma, skirta smulkiajam verslui, jos veikla grindžiama intuitu personae, t. y. asmeninėmis savybėmis grįsto bendradarbiavimo principu[1]. Šios naujos teisinės formos juridinių asmenų veikla grindžiama jos narių asmeniniu darbu, paslaugų teikimu bendrijai, nesudarant su jais darbo ar civilinių sutarčių, o mažosios bendrijos nariai lėšas asmeniniams poreikiams iš mažosios bendrijos gauna kaip avansu išmokamą pelną ar bendrijos nariams paskirstant mažosios bendrijos pelną tiek pasibaigus finansiniams metams, tiek jiems nepasibaigus, t. y. už trumpesnį nei finansiniai metai laikotarpį. Tokių lėšų paėmimo ir gavimo tvarka ir sąlygos nustatomos mažosios bendrijos nuostatuose. Kartu atkreipiame dėmesį, kad Mažųjų bendrijų įstatymo projekte (reg. Nr.
Nr. XIP-4003) buvo siūloma įtvirtinti galimybę mažosios bendrijos nariams gauti lėšų asmeniniams poreikiams, kaip avansu išmokamą pelną, nes „nepaisant to, kad mažosios bendrijos nariai dirbtų mažojoje bendrijoje, darbo sutartys su jais nebūtų sudaromos.“[2] Su šiomis nuostatomis susijusios ir kitos Mažųjų bendrijų įstatymo nuostatos, pvz., 26 straipsnio 7 dalies: grąžinant per finansinius metus gautų išmokų, kaip avansu išmokėto pelno sumą, kuri viršija jam tenkančią finansinių metų pelno dalį, laikoma, kad paskiausiai grąžinama išmokų dalis, nuo kurios pagal Valstybinio socialinio draudimo įstatymo nuostatas buvo skaičiuojamos ir mokamos mažosios bendrijos nario valstybinio socialinio draudimo įmokos. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytina, ar suteikimas galimybės mažosios bendrijos nariams gauti pajamas iš mažųjų bendrijų ne tik išmokos iš bendrijos pelno forma, bet ir darbo bei civilinių sutarčių pagrindu, atitiktų tuos tikslus ir principus, kuriais buvo grindžiamas šios naujos teisinės formos juridinio asmens atsiradimas. 2. Jeigu nebūtų atsižvelgta į šios išvados 1 pastabą, projektas taisytinas juridinės technikos požiūriu:
1 straipsnis dėstytinas taip: „Pripažinti netekusia galios 7 straipsnio 4 dalį.“
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalį siekiama pripažinti netekusia galios nuo 2016 m. liepos 1 d., projektą reikėtų papildyti 2 straipsniu ir jame nustatyti, kad įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Kitu atveju, projektu siūlomi keičiamo įstatymo pakeitimai, vadovaujantis Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalies nuostatomis, įsigaliotų kitą dieną po įstatymo oficialaus paskelbimo teisės aktų registre dienos. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymas gali turėti įtakos valstybės biudžeto lėšų surinkimui. Už valstybės biudžeto pajamų bei išlaidų planavimą pagal įstatymus yra atsakinga Vyriausybė. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar dėl teikiamo įstatymo projekto nereikėtų prašyti Vyriausybės išvados.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] Mažųjų bendrijų įstatymo projekto reg. Nr. XIP-4003 aiškinamasis raštas. [2] Ten pat