2015-12-21 Nr. XIIP-3902 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto aiškinamąjį raštą, projektu siekiama nustatyti tokias teisines sąlygas bei išimtis, kurios panaikintų teisines kliūtis konkretaus projekto - Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įgyvendinimui. Tačiau nenurodoma, koks koncesijos modelis bus pasirinktas. Atvirkščiai, pagal projekto aiškinamąjį raštą, galima manyti, kad joks konkretus modelis dar nepasirinktas (neaišku, kas bus koncesijos dalyku, ar oro uostus koncesininkas-privatus subjektas valdys vienas ar kartu su valstybės įmone). Aiškinamajame rašte rašoma: „Susisiekimo ministerija ir VĮ Lietuvos oro uostai numato pasitelkti tarptautinę patirtį oro uostų koncesijos srityje turinčius finansinius, techninius ir teisinius ekspertus, kurie patars, kaip nustatyti optimalias koncesijos sutarties sąlygas, taip pat VĮ Lietuvos oro uostams optimalią funkcinę ir organizacinę struktūrą po koncesijos sutarties pasirašymo“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgdami į tai, manytume, kad siūlomas reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų teisėkūros principų.
Šiame kontekste, nekvestionuojant aiškinamojo rašto teiginių dėl pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vykdomų oro uostų koncesijų projektų, vis tik pastebėtina, kad Europos Tarptautinės oro uostų tarybos paskelbtame 2010 metų tyrime[1] nurodyta, jog didžioji dauguma Europos oro uostų – 78 proc. yra valdomi viešųjų subjektų (pavaldūs valstybės ar vietos valdžios institucijoms arba veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas, kurio visas kapitalas priklauso ar kurio visas akcijas valdo valstybės ir/arba vietos valdžios institucijos), ir tik 13 proc. yra valdoma bendrovių, kurių akcijas turi viešieji ir privatūs subjektai ir 9 proc. yra visiškai privatizuota. Visi oro uostai yra valdomi privačių operatorių tik Kipre, Jungtinėje Karalystėje – 52 proc., Bulgarijoje ir Slovėnijoje – 50 proc., likusiose 4 valstybėse privatūs operatoriai valdo 5-25 proc. oro uostų, 10 valstybių, įskaitant Lietuvą, oro uostų operatoriai yra viešieji subjektai. 2. Atsižvelgdami į tai, kad oro uostai turi ypatingą svarbą nacionalinio saugumo užtikrinimui[2], taip pat į tai, kad pagal projektą numatoma perduoti privačiam subjektui trijų iš keturių tarptautinių oro uostų valdymą suteikiant koncesiją, manytume, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas:
įstatymuose nėra ir nesiūloma nustatyti valstybės institucijos, atsakingos už valstybės nacionalinį saugumą, teisės duoti privalomus nurodymus oro uostus valdančiam koncesininkui, kai tai būtina siekiant apsaugoti nacionalinius interesus ir vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.
Dar daugiau, projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, taip pat kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą ir naudojimą bei disponavimą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymai taip pat nustato kai kurias specialias valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisykles, paskelbus valstybėje nepaprastąją ar karo padėtį. Be to, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad nepaprastosios padėties metu galioja Lietuvos Respublikos įstatymai, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis. Taigi projektu siūloma sukurti tokią situaciją, kai net ir esant valstybėje nepaprastajai padėčiai nebūtų aišku, kurio įstatymo normos taikomos.
2) projekte nėra jokių nuostatų, sudarančių sąlygas užtikrinti, kad oro uosto koncesininkas turės kompetenciją vykdyti oro uostų valdymą, nėra jokių privalomų reikalavimų oro uosto valdytojui ir jo vadovams, išskyrus atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą (projekto 3 straipsnis), jokių jo priežiūros taisyklių, išskyrus nuostatas dėl suteikiančiosios institucijos leidimų koncesininkui perduoti valstybės turtą valdyti ir naudoti tretiesiems asmenims bei teisės nutraukti koncesijos sutartį vienašališkai (projekto 5, 6 straipsniai), nenustatyta oro uostų valdytojo atsakomybė už teisės aktų nesilaikymą. Pastebėtina, kad Koncesijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos dėl išankstinės dalyvių atrankos ir jos kriterijų, įskaitant atitinkamos profesinės ir techninės kvalifikacijos, valdymo ir organizacinės patirties reikalavimus, nėra imperatyvios, ar juos taikyti, sprendžia suteikiančioji institucija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad oro uostų valdymo veikla laikytina monopoline, nes tris iš keturių Lietuvos tarptautinių oro uostų valdo viena įmonė, todėl įstatyme turi būti nustatytas mechanizmas, kaip išvengti monopolininko piktnaudžiavimo rinka ir apsaugoti vartotojus. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 6 d. nutarime yra pažymėjęs, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas. Jeigu monopolija yra susidariusi, valstybė monopolinę ūkinę veiklą reguliuoja įstatyme nustatydama atitinkamus reikalavimus monopolistui. Manytume, kad projekte turėtų būti nuostata dėl koncesininko teikiamų monopolinių paslaugų teikimo principų (skaidrumo, nediskriminavimo ir pan.), jų kainų reguliavimo. 3) projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siūloma Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus perduoti valdyti privačiam investuotojui koncesijos sutarties pagrindu, neprarandant oro uostų kontrolės.
Tačiau projekte nėra nuostatų, leidžiančių užtikrinti, kad valstybė nepraras oro uostų valdymo kontrolės. Tokios projekto nuostatos, kaip suteikiančiosios institucijos išduodami leidimai turto nuomos ar panaudos sutarčiai sudaryti, vertintinos kaip disponavimu turtu priežiūros priemonės, tačiau nėra pakankamos, kad nebūtų prarasta oro uostų kontrolė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad koncesininko-privataus subjekto, valdančio ir naudojančio valstybės turtą, veiklos kontrolės formos ir būdai iš esmės skiriasi nuo valstybės turtą patikėjimo teise valdančios valstybės įmonės. 3. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto rengimą paskatinusi priežastis yra ta, kad siekiant išlaikyti oro transporto sistemos konkurencingumą ir jį didinti, būtina nuolat plėtoti jos infrastruktūrą ir didinti veiklos ir valdymo efektyvumą. Bendras investicijų poreikis visiems trims oro uostams 2015-2045 metais sudarytų maždaug 216 mln. - 348 mln. eurų. Dalį finansavimo įmanoma padengti iš dabartinių ir ateityje planuojamų VĮ Lietuvos oro uostų grynųjų pinigų rezervų ir veiklos pelningumo bei pritraukti iš ES paramos fondų, tačiau šių lėšų nepakaks, ir apytiksliai 77 -119 mln. eurų investicijos turės būti pritrauktos iš ribotų viešųjų finansavimo šaltinių. Atsižvelgus į tai, teikiamu įstatymo projektu, siekiant plėtoti oro uostų infrastruktūrą ir paslaugas, siūloma Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus perduoti valdyti privačiam investuotojui koncesijos sutarties pagrindu, neprarandant oro uostų kontrolės. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad tikėtina, kad be investicijų į minėtų oro uostų infrastruktūrą, valstybės biudžetas bus papildomas koncesijos mokesčiu, gautu iš koncesininko.
Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kiek konkrečiai pajamų valstybė gauna iš šiuo metu veikiančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai. Be to, nėra aišku, kiek konkrečiai pajamų valstybė gautų iš oro uostų koncesininko, nes, kaip yra teigiama aiškinamajame rašte, koncesijos mokestį iš anksto nustatyti yra sudėtingas uždavinys. Taip pat projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomos priežastys, dėl kurių valdanti oro uostus valstybės įmonė Lietuvos oro uostai 30 metų laikotarpiu negalėtų gauti trūkstamų investicijoms lėšų iš nenurodytų aiškinamajame rašte finansavimo šaltinių. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei į žemiau pateikiamas pastabas dėl konkrečių projekto straipsnių, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuotus universalius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, kurie yra nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, bei teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus, nustatytus Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose. Be to, svarstytina, ar, atsižvelgiant į Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, neturėtų būti atliekamas nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas, ypač kiek tai susiję su nacionalinio saugumo garantijomis ir siūlomo koncesijos modelio efektyvumu ir naudingumu viešiesiems finansams. 4. Projekto 1 straipsnio nuostatos dėl kitų įstatymų netaikymo „teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu“ suformuluotos taip, kad leidžia ypač plačiai interpretuoti atvejus, kada kiti įstatymai, įskaitant jų imperatyvias nuostatas, gali būti netaikomi įgyvendinant oro uostų koncesiją. Be to, pati formuluotė klaidina.
Teikiamu projektu yra reglamentuojama tik labai nedidelė dalis koncesijos suteikimo ir turto valdymo santykių, tačiau vertinama nuostata suformuluota taip, kad atrodo, jog tai yra pagrindinis koncesijos suteikimą ir turto valdymą reglamentuojantis įstatymas. Atsižvelgdami į tai, taip pat į principo lex specialis derogat legi generali esmę, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma, siūlytume nustatyti, kokie įstatymai taikomi koncesijos suteikimui ir perduoto koncesininkui valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui bei aptarti teisės normų taikymą esant jų konkurencijai. Manytume, kad tinkamu specialaus teisinio reguliavimo pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymas. Pastebėtina, kad pastabai nepritarus ir palikus siūlomą projekto 1 straipsnio redakciją, gali kilti ne tik koncesijos suteikimą, valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reguliuojančių teisės aktų taikymo problemų, bet ir neaiškumų dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo normų taikymo (pvz., kaip būtų taikomos šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl oro uosto žemės perdavimo neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). 5. Projekto 2 straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme vartojamas sąvokas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą koncesijos apibrėžimą, koncesininkas neturi teisės disponuoti jam perduotu valstybės turtu. Tuo tarpu pagal teikiamo projekto nuostatas, koncesininkui tokia teisė būtų suteikta – jis galėtų jam perduotą valstybės turtą išnuomoti ir suteikti panaudai.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu teikiamame įstatyme turėtų būti pateikta oro uostų koncesijos apibrėžtis. Tas pats pasakytina apie koncesijos sutarties dalyką. Pastebėtina ir tai, kad pagal pateiktą medžiagą nėra aišku, ar oro uostų koncesija neturės viešųjų darbų koncesijos požymių. Jeigu siekiama, kad įstatymas būtų taikomas ir oro uostų viešųjų darbų koncesijai, reikėtų pateikti ir jos apibrėžtį. Jeigu nesiekiama, kad įstatymas būtų taikomas ir oro uostų viešųjų darbų koncesijai, tai reikėtų aptarti projekte. 6. Projekto 3 straipsnio 2 dalyje nurodomas „spendimas dėl oro uostų koncesijos įgyvendinimo“, kurį priima Vyriausybė ir „sprendimas dėl oro uostų koncesijos“, kurį priima Seimas. Sąvokos suvienodintinos. Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šios dalies antrą sakinį formuluoti kaip bendrosios taisyklės išimtį. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar vertinamoje dalyje nurodytas dokumentas yra tas pats, kuris nurodytas projekto 4 straipsnyje –
„sprendimas dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo“, ar tai skirtingi
dokumentai, priimami atskiruose koncesijos suteikimo proceso etapuose. 7. Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Iš šios projekto nuostatos seka, kad subjektas turi atitikti nacionalinio saugumo interesus tik koncesijos suteikimo metu.
Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra reikalavimo, jog koncesininkas privalėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį. Tobulinant projektą, manytina, kad tokį reikalavimą reikėtų nustatyti. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, tokį patį reikalavimą reikėtų nustatyti ir subjektams, kuriems koncesininkas valstybės turtą nuomotų ar perduotų jį naudoti panaudos pagrindais. Atsižvelgus į tai, reikėtų papildyti ir projekto 6 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 3 straipsnio 4 dalyje nurodytu subjektu, kuriam suteikiama oro uostų koncesija, gali būti ne tik viena įmonė, bet ir susijusių įmonių konsorciumas, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar tuo atveju, kai nurodytu subjektu būtų konsorciumas, nacionalinio saugumo reikalavimai būtų keliami tik pačiam konsorciumui, ar ir jo dalyviams. Be to, pagal Koncesijų įstatymo 21¹ straipsnį, prireikus koncesininkas specialiai koncesijos projektui įgyvendinti gali įsteigti juridinį asmenį. Pagal pateiktą projektą neaišku, ar tuo atveju, kai koncesijos projektui įgyvendinti būtų įsteigiamas juridinis asmuo, būtų vertinama šio juridinio asmens ar jo steigėjų atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į projekto 3 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad tikrinama subjektų, kurie ketina tapti įmonės, kuriai jau suteikta koncesija, dalyviais, atitiktis nacionalinio saugumo interesams, bet nėra nuostatos dėl steigiamo juridinio asmens - koncesininko steigėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimo.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad koncesininko ir jo dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams laikytina viena iš nacionalinio saugumo garantijų, svarstytina galimybė projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatas perkelti į projekto 6 straipsnį, o 3 straipsnio 4 dalyje pateikti nuorodą į atitinkamas 6 straipsnio nuostatas. 8. Projekto 4 straipsnis tobulintinas:
1) neaiški formuluotė „Valstybės nuosavybe <...> valdomas“, taip pat neaišku, kieno „kontroliuojami asmenys“ nurodyti. Jeigu turima omenyje turtas, nuosavybės teise priklausantis valstybei, ir valstybės kontroliuojami asmenys, tai 4 straipsnio 1 sakinį reikėtų pradėti taip: „Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas <....>“. 2) projekte nurodytas „patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas“, tačiau pagal CK 4.106 str. patikėtinis patikėtą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, o pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnį valstybės įmonė jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė projekto nuostatas patikslinti. 3) vertinamame projekto straipsnyje siūloma nustatyti, kad „turto perdavimo koncesininkui būdai“ nustatomi Vyriausybės arba Seimo sprendime. Tačiau pačiame projektu teikiamame įstatyme yra nurodyta, kad turtas koncesininkui gali būti perduodamas be aukciono (be atskiro konkurso), t.y. įstatyme nustatytas turto perdavimo būdas, taigi vertinama nuostata laikytina pertekline.
Jeigu turėta omeny, kad Vyriausybė arba Seimas nustato, kokie gali būti koncesininkui perduoto valstybės turto valdymo ir naudojimo būdai (nuoma, panauda) ar kokias teises į turtą gali įgyti koncesininkas (patikėjimo, nuomos, panaudos), projektas atitinkamai tikslintinas. 4) jeigu vertinamame straipsnyje nurodytas sprendimas dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo yra kitas dokumentas nei nurodyta projekto 3 straipsnyje, reikėtų nustatyti, kas ir kada inicijuoja jo priėmimą. 5) pastebėtina, kad Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Tais atvejais, kai koncesininkui perduodamas valdyti ir (ar) naudoti valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, iki konkurso suteikti koncesiją sąlygų paskelbimo turi būti priimtas šio kontroliuojamo asmens sprendimas dalyvauti koncesijos sutartyje ir perduoti koncesininkui tam tikrą savo nuosavybės ar patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą turtą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas įstatymas, skirtingai nei projektu teikiamas įstatymas, nenumato galimybės perduoti koncesininkui valstybės kontroliuojamo asmens patikėjimo teise valdomo turto perdavimo koncesininkui patikėjimo teise. Taigi neaišku, kokia tvarka būtų paimamas iš valstybės įmonės valstybės turtas, kurį ji valdo patikėjimo teise, ir perduotas kitam patikėtiniui – koncesininkui.
Neaišku, ar šiuo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį Vyriausybės sprendimu bei Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 18 straipsnio nuostatos, kad viešosios transporto infrastruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykius nustato turto patikėjimo sutartis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į šią Valstybės ir savivaldybių įmonių 13 straipsnio 6 dalies nuostatą: „Dalis įmonės turto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perduota kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jeigu įmonės įsipareigojimai po įmonės turto sumažėjimo neviršytų 1/3 likusio įmonės savininko kapitalo.“ Pažymėtina, kad ši nuostata yra skirta valstybės įmonės kreditorių interesų apsaugai. 9. Projekto 5 straipsnio pavadinimas neatitinka jo turinio, nes straipsnio nuostatos nustato ne tik koncesininko teises valdant ir naudojant jam perduotą valstybės turtą, bet ir teisę juo disponuoti (išnuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai). Straipsnio pavadinimas tikslintinas. 10. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos:
1) nuostatos dėl perduoto turto valdymo ir naudojimo būdų (išnuomoti, subnuomoti ir kt.) derintinos su šio straipsnio 1 dalimi, kuria draudžiama perduotą turtą – aerodromus išnuomoti, suteikti panaudai ar kitais pagrindais perduoti kitiems asmenims. 2) vertinamos straipsnio nuostatos suteikia teisę oro uostų koncesininkui disponuoti jam perduotu valstybės turtu – jį išnuomoti, subnuomoti, išskyrus žemę, suteikti panaudai be aukciono ir viešo konkurso.
Pastebėtina, kad jau pats patikėjimo teisės į valstybės turtą suteikimas yra bendrosios taisyklės išimtis, pagal galiojančius įstatymus kitiems koncesininkams tokia teisė nesuteikiama. Todėl kelia abejonių nuostata dėl leidimo nuomoti valstybės turtą savo nuožiūra be aukciono ir viešo konkurso. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančias Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, tarptautinį oro uostą valdančios valstybės institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės nuomoja tarptautinio oro uosto žemės sklypus aukciono būdu, išskyrus žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad koncesininko sudarytos su kitais asmenimis valstybės turto nuomos, subnuomos, panaudos sutartys gali būti laikomos konfidencialiomis, todėl neaišku, kaip suteikiančioji institucija vykdytų koncesijos sutarties vykdymo priežiūrą, t.y., kaip galėtų susipažinti su nurodytomis sutartimis ir įsitikinti, kad valstybės turtas valdomas efektyviai, kad koncesininkas nepiktnaudžiauja savo teise disponuoti valstybės turtu. Pastebėtina ir tai, kad neaišku, kokia tvarka koncesininkas turėtų formuoti naujus žemės sklypus, skirtus žemės nuomai, nes nuostatos dėl naujų žemės sklypų (neužstatytų statiniais) nuomai formavimo yra nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės nuomos aukciono būdu tvarką (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1098 „Dėl tarptautinių oro uostų žemės nuomos“ patvirtintas Tarptautinių oro uostų žemės nuomos aukciono būdu tvarkos aprašas).
3) projektu siūloma nustatyti, kad koncesininkas nustato išnuomojamo jam perduoto valstybės turto nuomos mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką. Projekte nėra nuostatų, kam atitenka nuompinigiai už išnuomotą valstybės turtą, todėl turėtų būti taikomos galiojančių teisės aktų nuostatos. Pastebėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus, nuompinigiai už išnuomotą valstybės turtą pervedami į patikėtinio sąskaitą, tačiau nuompinigiai už išnuomotą valstybinę žemę - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą. Tik valstybinės žemės, kuri yra tarptautinių oro uostų teritorijoje, nuomos mokestį renka oro uostus valdanti valstybės įmonė, vadovaudamasi Aviacijos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (kaip tai nurodyta projekto 5 straipsnio 3 dalyje). Tačiau pagal projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 sakinį galima manyti, kad turima omenyje ne tik tarptautinių oro uostų žemė, bet ir kita koncesininkui patikėjimo teise perduota valdyti žemė. Šiame kontekste atrodo nelogiška projekto nuostata, kad valstybinės žemės, kuri nėra tarptautinio oro uosto teritorijoje, nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma koncesininko ir žemės nuomotojo susitarimu. 4) pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, koncesininkas turėtų teisę pats nuspręsti, kuriems subjektams oro uosto žemę išnuomoti ar ją perduoti panaudos pagrindais. Prieš sudarydamas tokios žemės nuomos ar panaudos sutartis jis turėtų gauti suteikiančiosios institucijos sutikimą. Atkreipiame dėmesį, kad Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijoms, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, oro uosto žemė perduodama neatlygintinai naudotis Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimus perduoti neatlygintinai naudotis oro uosto žeme priima įmonės vadovas.
Pažymėtina, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje pateikto Aviacijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Aviacijos įstatymo nuostatos dėl tarptautinių oro uostų žemės taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymas. Atsižvelgus į tai, kad teikiamame įstatymo projekte siūloma reglamentuoti oro uostų žemės suteikimą naudotis tretiesiems asmenims panaudos pagrindais kiek kitaip nei Aviacijos įstatyme, Aviacijos įstatymo nuostatos dėl oro uostų žemės panaudos oro uostų koncesijos suteikimo metu nebūtų taikomos. Taigi pagal abejuose projektuose siūlomą nustatyti reguliavimą, nebūtų užtikrinta valstybės institucijų, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal įstatymus, įstatyme nustatyta teisė gauti neatlygintinai naudoti oro uostų žemę. Atsižvelgus į tai, manytume, kad teikiamame įstatyme reikėtų nustatyti koncesininko prievolę suteikti atitinkamoms valstybės institucijoms oro uostų žemę, reikalingą jų veiklai vykdyti, panaudos pagrindais. 5) neaiškus 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 sakinių nuostatų santykis su 4 sakinio nuostatomis, kurios nustato nuomos mokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir ilgalaikio turto, išskyrus žemę, nuomos termino nustatymo taisykles. Neaišku, kas nustatytų žemės nuomos terminą. 6) pagal projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, koncesijos sutartis galėtų būti vienašališkai nutraukta nepasibaigus jos galiojimo terminui. Koncesijos sutartis taip pat galėtų būti nutraukta prieš terminą kitais įstatymuose bei koncesijos sutartyje nustatytais pagrindais.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti, kokias pasekmes koncesijos sutarties pasibaigimas turės koncesininko su trečiaisiais asmenimis sudarytoms žemės ar kito valstybės turto nuomos, panaudos sutartims. Pažymėtina, kad pagal projektą koncesininkas sudaro valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartis ir nustato nuomos mokesčius bei jų mokėjimo tvarką kita tvarka nei kiti valstybinės žemės patikėjimo teisės turėtojai ir valdytojai. 7) pastebėtina, kad projekte nėra nustatyta, kokiais kriterijais turėtų vadovautis suteikiančioji institucija priimdama sprendimą išduoti leidimą koncesininkui sudaryti konkrečią sutartį arba atsisakyti jį išduoti. Projekto 7 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyta, kad leidimų išdavimo sąlygos nustatomos koncesijos sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas sudaryti valstybės turto nuomos, subnuomos, panaudos sutartį yra susijęs su disponavimu valstybės turtu. 11. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Koncesininkas išnuomoja žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu oro uostų žemė, perduota koncesininkui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.“ Pastebėtina, kad šiuo metu nurodytos žemės nuomos sutartis sudaro ir žemės mokestį renka VĮ Lietuvos oro uostai. Priėmus teikiamą projektą ir perdavus koncesininkui oro uostų žemę valdyti patikėjimo teise, bus neaišku, kuris subjektas – koncesininkas ar VĮ Lietuvos oro uostai (jeigu ji nebus reorganizuota ar likviduota, iš projekto nuostatų tai neaišku) turi administruoti iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis ir rinkti žemės nuomos mokestį.
Projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis. 12. Pagal projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostatas neaišku, ar turimi omenyje žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka skirti koncesininkui naujiems statiniams ir įrenginiams statyti ir žemės sklypai, kuriuose yra koncesininkui perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantys rekonstruotini statiniai, ar turima omenyje valstybinė žemė, perduota koncesininkui patikėjimo teise, kurioje statybą ir statinių rekonstrukciją gali vykdyti tiek koncesininkas, tiek kiti asmenys. 13. Projekto 5 straipsnio 6 dalis tobulintina:
1) projektą reikia papildyti nuostata, kad koncesininkui draudžiama jai perduotu valstybės turtu užtikrinti prievolių, tiek susijusių, tiek nesusijusių su koncesijos įgyvendinimu įvykdymą. 2) neaiški projekto formuluotė
„suteiktų prievolinių teisių į tokį turtą“, neaišku, kas ir kokia tvarka
„suteiktų“ prievolines teises į turtą. Iš projekto nuostatų taip pat neaišku, kaip
šiuo atveju suprantamos prievolinės teisės į turtą – ar tai reikalavimo teisės, kylančios iš prievolės, kurias paprastai galima perleisti kitam asmeniui, ar tai teisė į prievolės dalyką, kuris gali būti piniginės ir nepiniginės išraiškos (pirkimo-pardavimo atveju tai daiktai ir turtinės teisės (CK 6.306 str.), nuomos – nesunaudojamieji daiktai (CK 6.477 str.), rangos – darbų rezultatai (CK 6.645 str.), paskolos – pinigai ir rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai (CK 6.870 str.)). Jeigu turimos omenyje teisės į prievolės dalyką, tai leidimas jas įkeisti ar kitaip suvaržyti, jomis laiduoti diskutuotinas.
3) projektas papildytinas nuostatomis dėl suteikiančiosios institucijos sutikimo ar nesutikimo leisti įkeisti ar kitaip suvaržyti teises kriterijų. 14. Projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostata, kad esant joje nustatytoms aplinkybėms
„suteikiančioji institucija nedelsdama perima oro uosto ar oro uostų valdymą iš
koncesininko“, kelia abejonių dėl galimybės ją realizuoti. Nėra aišku, kaip ir kokia tvarka suteikiančioji institucija vykdytų perėmimą ir ką reikėtų daryti, jeigu koncesininkas jai neperduotų turto (jam, beje, ir nenustatyta pareiga perduoti turtą). 15. Iš projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostatų neaišku, kokia tvarka nedelsiant vienašališkai nutraukiama koncesijos sutartis, kokios jos nutraukimo pasekmės. Pastebėtina, kad CK 6.217 str. nuostatos numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kita šalis jos nevykdo arba vykdo netinkamai. Tačiau įstatymai nenumato, kokia tvarka sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, kai kita sutarties šalis ją tinkamai vykdo ir tokio nutraukimo teisinių pasekmių. 16. Projekto 6 straipsnio
nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonose stokoja konkretumo, neaišku, kokius leidimus ir kokia tvarka turės išduoti koncesininkas. Pastebėtina, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose. 17. Projekto 7 straipsnio nuostatos tobulintinos:
1) pagal 2 punktą, koncesijos sutartyje nustatomos sąlygos, kurioms esant išduodami suteikiančiosios institucijos leidimai disponuoti perduotu valstybės turtu. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisių visuma sudaro nuosavybės turinį. Minėtąja Konstitucijos norma įstatymų leidėjui pavedama įstatymu sureguliuoti valstybės nuosavybės santykius (1997 m. birželio 17 d. nutarimas).
Taigi manytume, kad leidimų suteikimas disponuoti valstybės turtu patenka į valstybės nuosavybės reguliavimo santykių sritį ir turi būti reguliuojama įstatymu. 2) iš 3 punkto nuostatų neaišku, kam netaikoma civilinė atsakomybė – suteikiančiajai institucijai ar koncesininkui. Be to, neaišku, kokie koncesijos sutarties nutraukimo atvejai turimi omenyje. Manytina, kad koncesininkui galėtų būti atlyginama dėl koncesijos sutarties nutraukimo tik tuo atveju, jeigu koncesininkas tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, bet sutartis nutraukiama suteikiančiosios institucijos iniciatyva šalių susitarimu ar kitais teisės aktuose ar sutartyje nustatytais atvejais. 3) 5 punkte neaiški formuluotė „priimančios šalies paramos teikimui“ – „priimanti šalis“, kaip, beje, ir „mobilizacinės užduotys“, neapibrėžta ir 2 straipsnyje nurodytuose įstatymuose. 18. Projekto 7 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad kitos koncesijos sąlygos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu. Pastebėtina, kad Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 24 punkte nustatyta, kad galima susitarti dėl koncesijos sutarčiai taikomos teisės. Svarstytina, ar susitarus, kad koncesijos sutarčiai taikoma kitos valstybės teisė, nebus apeinamos projektu teikiamame įstatyme nustatytos nacionalinio saugumo garantijos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S.
Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] [1] The Ownership of Europe’s Airports, prieiga per internetą: https://www.aci-europe.org/policy/fast-facts.html [2] Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnį aerodromai yra priskirti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintiems įrenginiams, o VĮ Lietuvos oro uostai – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms valstybės įmonėms.
DĖL
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, Komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, patarėjai Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas ir Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministras Arijandas Šliupas, Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus vedėjas Dalius Labanauskas, Prezidentės patarėjas Mindaugas Silkauskas, Oro uostų koncesijos projekto koordinatorius Virginijus Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-21 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškinamąjį raštą, projektu siekiama nustatyti tokias teisines sąlygas bei išimtis, kurios panaikintų teisines kliūtis konkretaus projekto - Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įgyvendinimui. Tačiau nenurodoma, koks koncesijos modelis bus pasirinktas. Atvirkščiai, pagal projekto aiškinamąjį raštą, galima manyti, kad joks konkretus modelis dar nepasirinktas (neaišku, kas bus koncesijos dalyku, ar oro uostus koncesininkas-privatus subjektas valdys vienas ar kartu su valstybės įmone).
Aiškinamajame rašte rašoma: „Susisiekimo ministerija ir VĮ Lietuvos oro uostai numato pasitelkti tarptautinę patirtį oro uostų koncesijos srityje turinčius finansinius, techninius ir teisinius ekspertus, kurie patars, kaip nustatyti optimalias koncesijos sutarties sąlygas, taip pat VĮ Lietuvos oro uostams optimalią funkcinę ir organizacinę struktūrą po koncesijos sutarties pasirašymo“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgdami į tai, manytume, kad siūlomas reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų teisėkūros principų. Šiame kontekste, nekvestionuojant aiškinamojo rašto teiginių dėl pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vykdomų oro uostų koncesijų projektų, vis tik pastebėtina, kad Europos Tarptautinės oro uostų tarybos paskelbtame 2010 metų tyrime nurodyta, jog didžioji dauguma Europos oro uostų – 78 proc. yra valdomi viešųjų subjektų (pavaldūs valstybės ar vietos valdžios institucijoms arba veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas, kurio visas kapitalas priklauso ar kurio visas akcijas valdo valstybės ir/arba vietos valdžios institucijos), ir tik 13 proc. yra valdoma bendrovių, kurių akcijas turi viešieji ir privatūs subjektai ir 9 proc. yra visiškai privatizuota. Visi oro uostai yra valdomi privačių operatorių tik Kipre, Jungtinėje Karalystėje – 52 proc., Bulgarijoje ir Slovėnijoje – 50 proc., likusiose 4 valstybėse privatūs operatoriai valdo 5-25 proc. oro uostų, 10 valstybių, įskaitant Lietuvą, oro uostų operatoriai yra viešieji subjektai. Atsižvelgti
Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-211 2.
Atsižvelgdami į tai, kad oro uostai turi ypatingą svarbą nacionalinio saugumo užtikrinimui, taip pat į tai, kad pagal projektą numatoma perduoti privačiam subjektui trijų iš keturių tarptautinių oro uostų valdymą suteikiant koncesiją, manytume, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas:
nacionalinio saugumo garantijos, nes nei projekte, nei kituose įstatymuose nėra ir nesiūloma nustatyti valstybės institucijos, atsakingos už valstybės nacionalinį saugumą, teisės duoti privalomus nurodymus oro uostus valdančiam koncesininkui, kai tai būtina siekiant apsaugoti nacionalinius interesus ir vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Dar daugiau, projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, taip pat kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą ir naudojimą bei disponavimą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymai taip pat nustato kai kurias specialias valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisykles, paskelbus valstybėje nepaprastąją ar karo padėtį. Be to, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad nepaprastosios padėties metu galioja Lietuvos Respublikos įstatymai, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis. Taigi projektu siūloma sukurti tokią situaciją, kai net ir esant valstybėje nepaprastajai padėčiai nebūtų aišku, kurio įstatymo normos taikomos. Pritarti iš dalies
2Argumentai:
Sprendžiant įstatymų konkurenciją, negalima palikti neapibrėžtumo, kurį sukeltų formuluotės „kiti įstatymai“ vartojimas.
Manytina, kad visais atvejais turėtų būti nustatomas santykis tarp baigtinio teisės aktų rato, o visą apimančios formuluotės galėtų būti naudojamos tik fundamentaliuose, tam tikras santykių kategorijas reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz., Civilinis kodeksas) numatant jų viršenybę kolizijos atveju, arba bendruose įstatymuose numatant galimybę specialiais įstatymais nustatyti kitokį reguliavimą (Biudžetinių įstaigų įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Žemės įstatymas). Siekiant išvengti situacijų, kuomet teisės aktų konkurencija sprendžiama tokiomis formuluotėmis, kurios neleidžia vienareikšmiškai nusakyti, kuris teisės aktas turėtų būti taikomas (Seimo Teisės departamento pavyzdys dėl Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo), siūlytume atsisakyti teisės aktų vardijimo bei pasiūlytos jų konkurencijos sprendimo formuluotės. Komitetas mano, kad teisės aktų konkurencija galėtų būti sprendžiama įprastinėmis teisinėmis priemonėmis (pvz., esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai turėtų būti taikoma specialioji norma). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas yra konstitucinis pagal Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą. Komiteto įsitikinimu, ypatingą valstybės statusą reglamentuojantys įstatymai, apimantys gyvybiškai svarbius tautos išlikimo ar nacionalinio saugumo klausimus, įskaitant Karo padėties, Nepaprastosios padėties, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymus, neturėtų konkuruoti su palyginti siauros apimties, su valstybės išlikimu tiesiogiai nesusijusius teisinius santykius reglamentuojančiu teikiamu įstatymo projektu. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
Šis įstatymas nustato teisines ir organizacines tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kuriuos valdo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (toliau – oro uostai, kiekvienas iš jų – oro uostas), koncesijos sąlygas. Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą ir naudojimą bei disponavimą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui. 2.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-21
2) projekte nėra jokių nuostatų, sudarančių sąlygas užtikrinti, kad oro uosto koncesininkas turės kompetenciją vykdyti oro uostų valdymą, nėra jokių privalomų reikalavimų oro uosto valdytojui ir jo vadovams, išskyrus atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą (projekto 3 straipsnis), jokių jo priežiūros taisyklių, išskyrus nuostatas dėl suteikiančiosios institucijos leidimų koncesininkui perduoti valstybės turtą valdyti ir naudoti tretiesiems asmenims bei teisės nutraukti koncesijos sutartį vienašališkai (projekto 5, 6 straipsniai), nenustatyta oro uostų valdytojo atsakomybė už teisės aktų nesilaikymą. Pastebėtina, kad Koncesijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos dėl išankstinės dalyvių atrankos ir jos kriterijų, įskaitant atitinkamos profesinės ir techninės kvalifikacijos, valdymo ir organizacinės patirties reikalavimus, nėra imperatyvios, ar juos taikyti, sprendžia suteikiančioji institucija.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad oro uostų valdymo veikla laikytina monopoline, nes tris iš keturių Lietuvos tarptautinių oro uostų valdo viena įmonė, todėl įstatyme turi būti nustatytas mechanizmas, kaip išvengti monopolininko piktnaudžiavimo rinka ir apsaugoti vartotojus. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 6 d. nutarime yra pažymėjęs, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas. Jeigu monopolija yra susidariusi, valstybė monopolinę ūkinę veiklą reguliuoja įstatyme nustatydama atitinkamus reikalavimus monopolistui. Manytume, kad projekte turėtų būti nuostata dėl koncesininko teikiamų monopolinių paslaugų teikimo principų (skaidrumo, nediskriminavimo ir pan.), jų kainų reguliavimo. Atsižvelgti
spręsti pagrindiniame komitete. 2.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-21
ir Palangos oro uostus perduoti valdyti privačiam investuotojui koncesijos sutarties pagrindu, neprarandant oro uostų kontrolės. Tačiau projekte nėra nuostatų, leidžiančių užtikrinti, kad valstybė nepraras oro uostų valdymo kontrolės. Tokios projekto nuostatos, kaip suteikiančiosios institucijos išduodami leidimai turto nuomos ar panaudos sutarčiai sudaryti, vertintinos kaip disponavimu turtu priežiūros priemonės, tačiau nėra pakankamos, kad nebūtų prarasta oro uostų kontrolė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad koncesininko-privataus subjekto, valdančio ir naudojančio valstybės turtą, veiklos kontrolės formos ir būdai iš esmės skiriasi nuo valstybės turtą patikėjimo teise valdančios valstybės įmonės. Atsižvelgti
spręsti pagrindiniame komitete. 3.
paskatinusi priežastis yra ta, kad siekiant išlaikyti oro transporto sistemos konkurencingumą ir jį didinti, būtina nuolat plėtoti jos infrastruktūrą ir didinti veiklos ir valdymo efektyvumą. Bendras investicijų poreikis visiems trims oro uostams 2015-2045 metais sudarytų maždaug 216 mln. - 348 mln. eurų. Dalį finansavimo įmanoma padengti iš dabartinių ir ateityje planuojamų VĮ Lietuvos oro uostų grynųjų pinigų rezervų ir veiklos pelningumo bei pritraukti iš ES paramos fondų, tačiau šių lėšų nepakaks, ir apytiksliai 77 -119 mln. eurų investicijos turės būti pritrauktos iš ribotų viešųjų finansavimo šaltinių. Atsižvelgus į tai, teikiamu įstatymo projektu, siekiant plėtoti oro uostų infrastruktūrą ir paslaugas, siūloma Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus perduoti valdyti privačiam investuotojui koncesijos sutarties pagrindu, neprarandant oro uostų kontrolės. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad tikėtina, kad be investicijų į minėtų oro uostų infrastruktūrą, valstybės biudžetas bus papildomas koncesijos mokesčiu, gautu iš koncesininko. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kiek konkrečiai pajamų valstybė gauna iš šiuo metu veikiančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai. Be to, nėra aišku, kiek konkrečiai pajamų valstybė gautų iš oro uostų koncesininko, nes, kaip yra teigiama aiškinamajame rašte, koncesijos mokestį iš anksto nustatyti yra sudėtingas uždavinys. Taip pat projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomos priežastys, dėl kurių valdanti oro uostus valstybės įmonė Lietuvos oro uostai 30 metų laikotarpiu negalėtų gauti trūkstamų investicijoms lėšų iš nenurodytų aiškinamajame rašte finansavimo šaltinių.
Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei į žemiau pateikiamas pastabas dėl konkrečių projekto straipsnių, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuotus universalius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, kurie yra nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, bei teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus, nustatytus Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose. Be to, svarstytina, ar, atsižvelgiant į Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, neturėtų būti atliekamas nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas, ypač kiek tai susiję su nacionalinio saugumo garantijomis ir siūlomo koncesijos modelio efektyvumu ir naudingumu viešiesiems finansams. Atsižvelgti
spręsti pagrindiniame komitete. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu“ suformuluotos taip, kad leidžia ypač plačiai interpretuoti atvejus, kada kiti įstatymai, įskaitant jų imperatyvias nuostatas, gali būti netaikomi įgyvendinant oro uostų koncesiją. Be to, pati formuluotė klaidina. Teikiamu projektu yra reglamentuojama tik labai nedidelė dalis koncesijos suteikimo ir turto valdymo santykių, tačiau vertinama nuostata suformuluota taip, kad atrodo, jog tai yra pagrindinis koncesijos suteikimą ir turto valdymą reglamentuojantis įstatymas.
Atsižvelgdami į tai, taip pat į principo lex specialis derogat legi generali esmę, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma, siūlytume nustatyti, kokie įstatymai taikomi koncesijos suteikimui ir perduoto koncesininkui valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui bei aptarti teisės normų taikymą esant jų konkurencijai. Manytume, kad tinkamu specialaus teisinio reguliavimo pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių
“Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymas. Pastebėtina,
kad pastabai nepritarus ir palikus siūlomą projekto 1 straipsnio redakciją, gali kilti ne tik koncesijos suteikimą, valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reguliuojančių teisės aktų taikymo problemų, bet ir neaiškumų dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo normų taikymo (pvz., kaip būtų taikomos šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl oro uosto žemės perdavimo neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Pritarti iš dalies Pasiūlymas:
tikslas, paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato teisines ir organizacines tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kuriuos valdo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (toliau – oro uostai, kiekvienas iš jų – oro uostas), koncesijos sąlygas.
Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą ir naudojimą bei disponavimą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme vartojamas sąvokas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą koncesijos apibrėžimą, koncesininkas neturi teisės disponuoti jam perduotu valstybės turtu. Tuo tarpu pagal teikiamo projekto nuostatas, koncesininkui tokia teisė būtų suteikta – jis galėtų jam perduotą valstybės turtą išnuomoti ir suteikti panaudai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu teikiamame įstatyme turėtų būti pateikta oro uostų koncesijos apibrėžtis. Tas pats pasakytina apie koncesijos sutarties dalyką. Pastebėtina ir tai, kad pagal pateiktą medžiagą nėra aišku, ar oro uostų koncesija neturės viešųjų darbų koncesijos požymių. Jeigu siekiama, kad įstatymas būtų taikomas ir oro uostų viešųjų darbų koncesijai, reikėtų pateikti ir jos apibrėžtį. Jeigu nesiekiama, kad įstatymas būtų taikomas ir oro uostų viešųjų darbų koncesijai, tai reikėtų aptarti projekte. Atsižvelgti
spręsti pagrindiniame komitete. 6.
2
įgyvendinimo“, kurį priima Vyriausybė ir „sprendimas dėl oro uostų koncesijos“, kurį priima Seimas. Sąvokos suvienodintinos. Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šios dalies antrą sakinį formuluoti kaip bendrosios taisyklės išimtį. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar vertinamoje dalyje nurodytas dokumentas yra tas pats, kuris nurodytas projekto 4 straipsnyje – „sprendimas dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo“, ar tai skirtingi dokumentai, priimami atskiruose koncesijos suteikimo proceso etapuose. Atsižvelgti
spręsti pagrindiniame komitete. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Iš šios projekto nuostatos seka, kad subjektas turi atitikti nacionalinio saugumo interesus tik koncesijos suteikimo metu. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra reikalavimo, jog koncesininkas privalėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį. Tobulinant projektą, manytina, kad tokį reikalavimą reikėtų nustatyti. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, tokį patį reikalavimą reikėtų nustatyti ir subjektams, kuriems koncesininkas valstybės turtą nuomotų ar perduotų jį naudoti panaudos pagrindais. Atsižvelgus į tai, reikėtų papildyti ir projekto 6 straipsnio 2 dalį.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 3 straipsnio 4 dalyje nurodytu subjektu, kuriam suteikiama oro uostų koncesija, gali būti ne tik viena įmonė, bet ir susijusių įmonių konsorciumas, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar tuo atveju, kai nurodytu subjektu būtų konsorciumas, nacionalinio saugumo reikalavimai būtų keliami tik pačiam konsorciumui, ar ir jo dalyviams. Be to, pagal Koncesijų įstatymo 21¹ straipsnį, prireikus koncesininkas specialiai koncesijos projektui įgyvendinti gali įsteigti juridinį asmenį. Pagal pateiktą projektą neaišku, ar tuo atveju, kai koncesijos projektui įgyvendinti būtų įsteigiamas juridinis asmuo, būtų vertinama šio juridinio asmens ar jo steigėjų atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į projekto 3 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad tikrinama subjektų, kurie ketina tapti įmonės, kuriai jau suteikta koncesija, dalyviais, atitiktis nacionalinio saugumo interesams, bet nėra nuostatos dėl steigiamo juridinio asmens - koncesininko steigėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad koncesininko ir jo dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams laikytina viena iš nacionalinio saugumo garantijų, svarstytina galimybė projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatas perkelti į projekto 6 straipsnį, o 3 straipsnio 4 dalyje pateikti nuorodą į atitinkamas 6 straipsnio nuostatas. Pritarti Argumentai:
pritaria, kad atitikimo nacionaliniam saugumui tikrinimas turėtų būti atliekamas ne tik koncesininko, potencialaus akcininko ar įmonės dalyvio, tačiau ir kitų susijusių asmenų, atžvilgiu. Todėl siūlytina tikrintinų subjektų sąrašą pildyti. 2) Komitetas pritaria, kad dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams reglamentavimas turėtų būti įtvirtintas 6 straipsnyje, įtvirtinančiame nacionalinio saugumo garantijas.
kad koncesininkas, asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, koncesininko panaudos pagrindais perduoto turto nuomotojai ar panaudos gavėjai, įmonių konsorciumas ar juridinis asmuo, įsteigtas įgyvendinti koncesijos projektą, koncesininko steigėjas, turėtų užtikrinti atitikimą nacionalinio saugumo interesams visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. išlaikyti status quo Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos (toliau – Komisija) sprendimo atžvilgiu. Komiteto manymu, šį reikalavimą galima būtų įtvirtinti sutartiniu pagrindu. Be to, esant Komiteto siūlomam reglamentavimui, koncesininko, nebeatitinkančio reikalavimų nacionalinio saugumo interesams atžvilgiu, galėtų būti inicijuotas vienašalis sutarties nutraukimas dėl netinkamo sutarties vykdymo (kaip kad nustatyta Civiliniame kodekso 6.217 str.). 4) Komitetas taip pat pritaria, kad koncesininko steigėjai turėtų būti tikrinami dėl atitikimo nacionalinio saugumo interesams. Todėl siūlytina atitinkamai papildyti 3 straipsnio 4 dalį. Pasiūlymas:
Panaikinti Projekto 3 straipsnio 4 dalį perkeliant ją į 6 straipsnio 1 dalį, atitinkamai pakeičiant 6 straipsnio dalių numeraciją ir išdėstyti taip: „4. Oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą.
Taip pat Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka tikrinama subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, atitiktis nacionalinio saugumo interesams.“ Pasiūlymas:
koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Taip pat Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka tikrinama subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, koncesininko panaudos pagrindais perduoto turto nuomotojų ar panaudos gavėjų, įmonių konsorciumo ar juridinio asmens, įsteigto įgyvendinti koncesijos projektą, koncesininko steigėjo atitiktis nacionalinio saugumo interesams.
Pasiūlymas: Papildyti Projekto 7 straipsnio 1 dalį nauju 1 punktu ir atitinkamai pakeisti šios dalies punktų numeraciją: „1) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardintų subjektų atitikimo nacionalinio saugumo interesams visą koncesijos galiojimo laikotarpį sąlygos;“ 8.1
8Projekto 4 straipsnis tobulintinas:
neaišku, kieno „kontroliuojami asmenys“ nurodyti. Jeigu turima omenyje turtas, nuosavybės teise priklausantis valstybei, ir valstybės kontroliuojami asmenys, tai 4 straipsnio 1 sakinį reikėtų pradėti taip: „Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas
spręsti pagrindiniame komitete. 8.2 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-214
tačiau pagal CK 4.106 str. patikėtinis patikėtą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, o pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnį valstybės įmonė jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė projekto nuostatas patikslinti. Atsižvelgti
spręsti pagrindiniame komitete.
8.3 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-214
koncesininkui būdai“ nustatomi Vyriausybės arba Seimo sprendime. Tačiau pačiame projektu teikiamame įstatyme yra nurodyta, kad turtas koncesininkui gali būti perduodamas be aukciono (be atskiro konkurso), t.y. įstatyme nustatytas turto perdavimo būdas, taigi vertinama nuostata laikytina pertekline. Jeigu turėta omeny, kad Vyriausybė arba Seimas nustato, kokie gali būti koncesininkui perduoto valstybės turto valdymo ir naudojimo būdai
spręsti pagrindiniame komitete. 8.4 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-214
projekto įgyvendinimo yra kitas dokumentas nei nurodyta projekto 3 straipsnyje, reikėtų nustatyti, kas ir kada inicijuoja jo priėmimą. Atsižvelgti
spręsti pagrindiniame komitete. 8.5 Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-214
atvejais, kai koncesininkui perduodamas valdyti ir (ar) naudoti valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir
(ar) naudojamas turtas, iki konkurso suteikti koncesiją sąlygų paskelbimo turi būti priimtas šio kontroliuojamo asmens sprendimas dalyvauti koncesijos sutartyje ir perduoti koncesininkui tam tikrą savo nuosavybės ar patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą turtą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas įstatymas, skirtingai nei projektu teikiamas įstatymas, nenumato galimybės perduoti koncesininkui valstybės kontroliuojamo asmens patikėjimo teise valdomo turto perdavimo koncesininkui patikėjimo teise.
Taigi neaišku, kokia tvarka būtų paimamas iš valstybės įmonės valstybės turtas, kurį ji valdo patikėjimo teise, ir perduotas kitam patikėtiniui – koncesininkui. Neaišku, ar šiuo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį Vyriausybės sprendimu bei Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 18 straipsnio nuostatos, kad viešosios transporto infrastruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykius nustato turto patikėjimo sutartis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į šią Valstybės ir savivaldybių įmonių 13 straipsnio 6 dalies nuostatą: „Dalis įmonės turto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perduota kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jeigu įmonės įsipareigojimai po įmonės turto sumažėjimo neviršytų 1/3 likusio įmonės savininko kapitalo.“ Pažymėtina, kad ši nuostata yra skirta valstybės įmonės kreditorių interesų apsaugai. Atsižvelgti
spręsti pagrindiniame komitete. 9.
nuostatos nustato ne tik koncesininko teises valdant ir naudojant jam perduotą valstybės turtą, bet ir teisę juo disponuoti (išnuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai). Straipsnio pavadinimas tikslintinas. Atsižvelgti
spręsti pagrindiniame komitete. 10.1
2
10Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos:
ir kt.) derintinos su šio straipsnio 1 dalimi, kuria draudžiama perduotą turtą – aerodromus išnuomoti, suteikti panaudai ar kitais pagrindais perduoti kitiems asmenims. Atsižvelgti
spręsti pagrindiniame komitete. 10.2
2
disponuoti jam perduotu valstybės turtu – jį išnuomoti, subnuomoti, išskyrus žemę, suteikti panaudai be aukciono ir viešo konkurso. Pastebėtina, kad jau pats patikėjimo teisės į valstybės turtą suteikimas yra bendrosios taisyklės išimtis, pagal galiojančius įstatymus kitiems koncesininkams tokia teisė nesuteikiama. Todėl kelia abejonių nuostata dėl leidimo nuomoti valstybės turtą savo nuožiūra be aukciono ir viešo konkurso. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančias Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, tarptautinį oro uostą valdančios valstybės institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės nuomoja tarptautinio oro uosto žemės sklypus aukciono būdu, išskyrus žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais.
Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad koncesininko sudarytos su kitais asmenimis valstybės turto nuomos, subnuomos, panaudos sutartys gali būti laikomos konfidencialiomis, todėl neaišku, kaip suteikiančioji institucija vykdytų koncesijos sutarties vykdymo priežiūrą, t.y., kaip galėtų susipažinti su nurodytomis sutartimis ir įsitikinti, kad valstybės turtas valdomas efektyviai, kad koncesininkas nepiktnaudžiauja savo teise disponuoti valstybės turtu. Pastebėtina ir tai, kad neaišku, kokia tvarka koncesininkas turėtų formuoti naujus žemės sklypus, skirtus žemės nuomai, nes nuostatos dėl naujų žemės sklypų (neužstatytų statiniais) nuomai formavimo yra nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės nuomos aukciono būdu tvarką (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nuomos“ patvirtintas Tarptautinių oro uostų žemės nuomos aukciono būdu tvarkos aprašas). Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 10.3
2
perduoto valstybės turto nuomos mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką. Projekte nėra nuostatų, kam atitenka nuompinigiai už išnuomotą valstybės turtą, todėl turėtų būti taikomos galiojančių teisės aktų nuostatos.
Pastebėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus, nuompinigiai už išnuomotą valstybės turtą pervedami į patikėtinio sąskaitą, tačiau nuompinigiai už išnuomotą valstybinę žemę - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą. Tik valstybinės žemės, kuri yra tarptautinių oro uostų teritorijoje, nuomos mokestį renka oro uostus valdanti valstybės įmonė, vadovaudamasi Aviacijos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (kaip tai nurodyta projekto 5 straipsnio 3 dalyje). Tačiau pagal projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 sakinį galima manyti, kad turima omenyje ne tik tarptautinių oro uostų žemė, bet ir kita koncesininkui patikėjimo teise perduota valdyti žemė. Šiame kontekste atrodo nelogiška projekto nuostata, kad valstybinės žemės, kuri nėra tarptautinio oro uosto teritorijoje, nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma koncesininko ir žemės nuomotojo susitarimu. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 10.4
2
4) pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, koncesininkas turėtų teisę pats nuspręsti, kuriems subjektams oro uosto žemę išnuomoti ar ją perduoti panaudos pagrindais. Prieš sudarydamas tokios žemės nuomos ar panaudos sutartis jis turėtų gauti suteikiančiosios institucijos sutikimą. Atkreipiame dėmesį, kad Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijoms, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, oro uosto žemė perduodama neatlygintinai naudotis Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimus perduoti neatlygintinai naudotis oro uosto žeme priima įmonės vadovas. Pažymėtina, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Aviacijos įstatymo Nr.
straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto 1 straipsnyje pateikto Aviacijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Aviacijos įstatymo nuostatos dėl tarptautinių oro uostų žemės taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymas. Atsižvelgus į tai, kad teikiamame įstatymo projekte siūloma reglamentuoti oro uostų žemės suteikimą naudotis tretiesiems asmenims panaudos pagrindais kiek kitaip nei Aviacijos įstatyme, Aviacijos įstatymo nuostatos dėl oro uostų žemės panaudos oro uostų koncesijos suteikimo metu nebūtų taikomos. Taigi pagal abejuose projektuose siūlomą nustatyti reguliavimą, nebūtų užtikrinta valstybės institucijų, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal įstatymus, įstatyme nustatyta teisė gauti neatlygintinai naudoti oro uostų žemę. Atsižvelgus į tai, manytume, kad teikiamame įstatyme reikėtų nustatyti koncesininko prievolę suteikti atitinkamoms valstybės institucijoms oro uostų žemę, reikalingą jų veiklai vykdyti, panaudos pagrindais. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 10.5
2
nuostatomis, kurios nustato nuomos mokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir ilgalaikio turto, išskyrus žemę, nuomos termino nustatymo taisykles. Neaišku, kas nustatytų žemės nuomos terminą. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 10.6
2
6) pagal projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, koncesijos sutartis galėtų būti vienašališkai nutraukta nepasibaigus jos galiojimo terminui. Koncesijos sutartis taip pat galėtų būti nutraukta prieš terminą kitais įstatymuose bei koncesijos sutartyje nustatytais pagrindais.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti, kokias pasekmes koncesijos sutarties pasibaigimas turės koncesininko su trečiaisiais asmenimis sudarytoms žemės ar kito valstybės turto nuomos, panaudos sutartims. Pažymėtina, kad pagal projektą koncesininkas sudaro valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartis ir nustato nuomos mokesčius bei jų mokėjimo tvarką kita tvarka nei kiti valstybinės žemės patikėjimo teisės turėtojai ir valdytojai. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 10.7
2
vadovautis suteikiančioji institucija priimdama sprendimą išduoti leidimą koncesininkui sudaryti konkrečią sutartį arba atsisakyti jį išduoti. Projekto
nustatomos koncesijos sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas sudaryti valstybės turto nuomos, subnuomos, panaudos sutartį yra susijęs su disponavimu valstybės turtu. Atsižvelgti
3
11Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Koncesininkas išnuomoja žemės sklypus, užstatytus
fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu oro uostų žemė, perduota koncesininkui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.“ Pastebėtina, kad šiuo metu nurodytos žemės nuomos sutartis sudaro ir žemės mokestį renka VĮ Lietuvos oro uostai.
Priėmus teikiamą projektą ir perdavus koncesininkui oro uostų žemę valdyti patikėjimo teise, bus neaišku, kuris subjektas – koncesininkas ar VĮ Lietuvos oro uostai (jeigu ji nebus reorganizuota ar likviduota, iš projekto nuostatų tai neaišku) turi administruoti iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis ir rinkti žemės nuomos mokestį. Projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis. Atsižvelgti
4
žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka skirti koncesininkui naujiems statiniams ir įrenginiams statyti ir žemės sklypai, kuriuose yra koncesininkui perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantys rekonstruotini statiniai, ar turima omenyje valstybinė žemė, perduota koncesininkui patikėjimo teise, kurioje statybą ir statinių rekonstrukciją gali vykdyti tiek koncesininkas, tiek kiti asmenys. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 13.1
6
13Projekto 5 straipsnio 6 dalis tobulintina:
valstybės turtu užtikrinti prievolių, tiek susijusių, tiek nesusijusių su koncesijos įgyvendinimu įvykdymą. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete.
13.2
6
neaišku, kas ir kokia tvarka „suteiktų“ prievolines teises į turtą. Iš projekto nuostatų taip pat neaišku, kaip šiuo atveju suprantamos prievolinės teisės į turtą – ar tai reikalavimo teisės, kylančios iš prievolės, kurias paprastai galima perleisti kitam asmeniui, ar tai teisė į prievolės dalyką, kuris gali būti piniginės ir nepiniginės išraiškos (pirkimo-pardavimo atveju tai daiktai ir turtinės teisės (CK 6.306 str.), nuomos – nesunaudojamieji daiktai (CK 6.477 str.), rangos – darbų rezultatai (CK 6.645 str.), paskolos
Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 13.3
6
ar nesutikimo leisti įkeisti ar kitaip suvaržyti teises kriterijų. Atsižvelgti
1
aplinkybėms „suteikiančioji institucija nedelsdama perima oro uosto ar oro uostų valdymą iš koncesininko“, kelia abejonių dėl galimybės ją realizuoti. Nėra aišku, kaip ir kokia tvarka suteikiančioji institucija vykdytų perėmimą ir ką reikėtų daryti, jeigu koncesininkas jai neperduotų turto (jam, beje, ir nenustatyta pareiga perduoti turtą). Atsižvelgti
1
vienašališkai nutraukiama koncesijos sutartis, kokios jos nutraukimo pasekmės.
Pastebėtina, kad CK 6.217 str. nuostatos numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kita šalis jos nevykdo arba vykdo netinkamai. Tačiau įstatymai nenumato, kokia tvarka sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, kai kita sutarties šalis ją tinkamai vykdo ir tokio nutraukimo teisinių pasekmių. Pritarti Argumentai:
Atsižvelgiant į Teisės departamento 7 pastabą ir komiteto argumentus dėl jos, Komitetas siūlo 7 straipsnio 1 dalyje įtraukti naują 1 punktą, atitinkamai pakeisti kitų punktų numeraciją ir išdėstyti taip: Pasiūlymas: „1) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardintų subjektų atitikimo nacionalinio saugumo interesams visą koncesijos galiojimo laikotarpį sąlygos;“
2
veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonose stokoja konkretumo, neaišku, kokius leidimus ir kokia tvarka turės išduoti koncesininkas. Pastebėtina, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 17.1
12
17Projekto 7 straipsnio nuostatos tobulintinos:
išduodami suteikiančiosios institucijos leidimai disponuoti perduotu valstybės turtu. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisių visuma sudaro nuosavybės turinį. Minėtąja Konstitucijos norma įstatymų leidėjui pavedama įstatymu sureguliuoti valstybės nuosavybės santykius (1997 m. birželio 17 d. nutarimas). Taigi manytume, kad leidimų suteikimas disponuoti valstybės turtu patenka į valstybės nuosavybės reguliavimo santykių sritį ir turi būti reguliuojama įstatymu.
Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 17.2
13
suteikiančiajai institucijai ar koncesininkui. Be to, neaišku, kokie koncesijos sutarties nutraukimo atvejai turimi omenyje. Manytina, kad koncesininkui galėtų būti atlyginama dėl koncesijos sutarties nutraukimo tik tuo atveju, jeigu koncesininkas tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, bet sutartis nutraukiama suteikiančiosios institucijos iniciatyva šalių susitarimu ar kitais teisės aktuose ar sutartyje nustatytais atvejais. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 17.3
15
„priimanti šalis“, kaip, beje, ir „mobilizacinės užduotys“, neapibrėžta ir 2
straipsnyje nurodytuose įstatymuose. Pritarti Argumentai: Siūlytina papildyti Projekto 2 straipsnį įtraukiant ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamas sąvokas. Pasiūlymas: „2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos Įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamas sąvokas.“
2
nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu.
Pastebėtina, kad Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 24 punkte nustatyta, kad galima susitarti dėl koncesijos sutarčiai taikomos teisės. Svarstytina, ar susitarus, kad koncesijos sutarčiai taikoma kitos valstybės teisė, nebus apeinamos projektu teikiamame įstatyme nustatytos nacionalinio saugumo garantijos. Atsižvelgti Siūlyti spręsti pagrindiniame komitete. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektui Nr. XIIP-3902 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-04-201
Šis įstatymas nustato teisines ir organizacines tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kuriuos valdo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (toliau – oro uostai, kiekvienas iš jų – oro uostas), koncesijos sąlygas.
Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą ir naudojimą bei disponavimą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui. Pritarti Sprendžiant įstatymų konkurenciją, negalima palikti neapibrėžtumo, kurį sukeltų formuluotės „kiti įstatymai“ vartojimas. Manytina, kad visais atvejais turėtų būti nustatomas santykis tarp baigtinio teisės aktų rato, o visą apimančios formuluotės galėtų būti naudojamos tik fundamentaliuose, tam tikras santykių kategorijas reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz., Civilinis kodeksas) numatant jų viršenybę kolizijos atveju, arba bendruose įstatymuose numatant galimybę specialiais įstatymais nustatyti kitokį reguliavimą (Biudžetinių įstaigų įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Žemės įstatymas). Siekiant išvengti situacijų, kuomet teisės aktų konkurencija sprendžiama tokiomis formuluotėmis, kurios neleidžia vienareikšmiškai nusakyti, kuris teisės aktas turėtų būti taikomas (Seimo Teisės departamento pavyzdys dėl Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo), siūlytume atsisakyti teisės aktų vardijimo bei pasiūlytos jų konkurencijos sprendimo formuluotės.
Komitetas mano, kad teisės aktų konkurencija galėtų būti sprendžiama įprastinėmis teisinėmis priemonėmis (pvz., esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai turėtų būti taikoma specialioji norma). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas yra konstitucinis pagal Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą. Komiteto įsitikinimu, ypatingą valstybės statusą reglamentuojantys įstatymai, apimantys gyvybiškai svarbius tautos išlikimo ar nacionalinio saugumo klausimus, įskaitant Karo padėties, Nepaprastosios padėties, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymus, neturėtų konkuruoti su palyginti siauros apimties, su valstybės išlikimu tiesiogiai nesusijusius teisinius santykius reglamentuojančiu teikiamu įstatymo projektu. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-04-202 Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir išdėstyti taip:
Įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamas sąvokas.
Pritarti Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra įtvirtinamos „priimančiosios šalies“ ar „mobilizacinių užduočių“ sąvokos, siūlytina papildyti 2 straipsnį Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu. 3. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
Respublikos koncesijų įstatyme ir šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Sprendimą dėl oro uostų koncesijos įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytu atveju sprendimą dėl oro uostų koncesijos priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu. 3. Oro uostų koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu. 4. Oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą.
Taip pat Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka tikrinama subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, atitiktis nacionalinio saugumo interesams. 54. Oro uostų koncesijos sutartimi koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti oro uostuose koncesijos sutartyje numatytą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su oro uostų infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės turtą, taip pat jį nuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai tretiesiems asmenims šiame įstatyme ir koncesijos sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis. 65. Koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos. 76. Koncesijos sutartis negali būti sudaroma ir (arba) pratęsiama ilgesniam nei Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme numatytam terminui. Pritarti Atsižvelgiant į Teisės departamento 7 pastabą, siūlytina Projekto 3 straipsnio 4 dalį perkelti į Projekto 6 straipsnį, formuluojant nauja dalimi. 4. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
1
1.
Oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Taip pat Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka tikrinama subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, koncesininko panaudos pagrindais perduoto turto nuomotojų ar panaudos gavėjų, įmonių konsorciumo ar juridinio asmens, įsteigto įgyvendinti koncesijos projektą, koncesininko steigėjo atitiktis nacionalinio saugumo interesams. 12. Vyriausybei ar Lietuvos Respublikos Seimui priėmus nutarimą, kad, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus, oro uosto ar oro uostų valdymas turi būti perduotas valstybei ar valstybės kontroliuojamai įmonei, suteikiančioji institucija nedelsdama perima oro uosto ar oro uostų valdymą iš koncesininko ir turi teisę nedelsiant vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį. 23. Koncesininkas turi teisę išnuomoti ir (arba) suteikti panaudai žemę ir
(arba) išnuomoti (subnuomoti) ir (arba) suteikti panaudai kitą turtą, taip pat leisti vykdyti veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonose tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantiems subjektams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme.
Subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai išnuomota ir (arba) suteikta panaudai žemė ir
(arba) išnuomotas (subnuomotas) ir (arba) suteiktas panaudai kitas turtas ar leista vykdyti veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonose, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, atitiktis nacionalinio saugumo interesams tikrinama mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatytą potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimo tvarką. Pritarti
15
1.
Koncesijos sutartyje nustatomos šios sąlygos:
1) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardintų subjektų atitikimo nacionalinio saugumo interesams visą koncesijos galiojimo laikotarpį sąlygos; 1)2) privalomos sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis nuomodamas ar teikdamas panaudai žemę, o kitą turtą nuomodamas, subnuomodamas ar teikdamas panaudai; 2)3) sąlygos, kuriomis išduodami šio įstatymo 5 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse numatyti suteikiančiosios institucijos leidimai; 3)4) suteikiančiosios institucijos civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat atlyginimo koncesininkui apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos bei tvarka koncesijos sutarties nutraukimo atvejais; 4)5) koncesijos sutarties vykdymo priežiūros sąlygos; 5)6) privalomi įsipareigojimai ir sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis užtikrindamas oro uostų panaudojimą priimančiosios šalies paramos teikimui ir mobilizacinių užduočių vykdymui. Šie įsipareigojimai ir sąlygos derinami su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. 2. Kitos koncesijos sutarties sąlygos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu. Pritarti Manytina, kad koncesininkas, asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, koncesininko panaudos pagrindais perduoto turto nuomotojai ar panaudos gavėjai, įmonių konsorciumas ar juridinis asmuo, įsteigtas įgyvendinti koncesijos projektą, koncesininko steigėjas, turėtų užtikrinti atitikimą nacionalinio saugumo interesams visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. išlaikyti status quo Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sprendimo atžvilgiu. Komiteto manymu, šį reikalavimą galima būtų įtvirtinti sutartiniu pagrindu.
Be to, esant Komiteto siūlomam reglamentavimui, koncesininko, nebeatitinkančio reikalavimų nacionalinio saugumo interesams atžvilgiu, galėtų būti inicijuotas vienašalis sutarties nutraukimas dėl netinkamo sutarties vykdymo (kaip kad nustatyta Civiliniame kodekso 6.217 str.). Komiteto įsitikinimu, sutarties nuostatos (ar atskira sutartis, esanti Koncesijos sutarties sudėtine dalimi), susijusios su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, turėtų būti suderintos su tiesiogiai už šią sritį atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO AUDITO komitetas PAPILDOMO KOMITETO I Š V A D O S DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS ĮMONĖS LIETUVOS ORO UOSTŲ VALDOMŲ ORO UOSTŲ KONCESIJOS
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė.
Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos viceministras Arijandas Šliūpas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento direktorius Gražvydas Jakubauskas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Civilinės aviacijos skyriaus vedėjas Vilius Veitas, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Kelių transporto ir civilinės aviacijos politikos departamento Civilinės aviacijos skyriaus vyriausiasis specialistas Mantas Kerdokas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento direktorė Gina Jaugielavičienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vedėjas Aleksandras Laurinavičius, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Investicijų ir eksporto departamento Investicijų politikos skyriaus vyriausioji specialistė Justina Stundžė, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Ūkio plėtros departamento direktorius Osvaldas Šmitas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Turto valdymo departamento Turto valdymo ir atnaujinimo koordinavimo skyriaus vedėja Laima Kalinauskienė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vedėja Daina Petrauskaitė, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas Saulius Švedas, VĮ Lietuvos oro uostai Koncesijos projekto koordinatorius Virginijus Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2015-12-21 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projekto aiškinamąjį raštą, projektu siekiama nustatyti tokias teisines sąlygas bei išimtis, kurios panaikintų teisines kliūtis konkretaus projekto - Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įgyvendinimui. Tačiau nenurodoma, koks koncesijos modelis bus pasirinktas. Atvirkščiai, pagal projekto aiškinamąjį raštą, galima manyti, kad joks konkretus modelis dar nepasirinktas (neaišku, kas bus koncesijos dalyku, ar oro uostus koncesininkas-privatus subjektas valdys vienas ar kartu su valstybės įmone). Aiškinamajame rašte rašoma: „Susisiekimo ministerija ir VĮ Lietuvos oro uostai numato pasitelkti tarptautinę patirtį oro uostų koncesijos srityje turinčius finansinius, techninius ir teisinius ekspertus, kurie patars, kaip nustatyti optimalias koncesijos sutarties sąlygas, taip pat VĮ Lietuvos oro uostams optimalią funkcinę ir organizacinę struktūrą po koncesijos sutarties pasirašymo“ (pabraukta mūsų). Atsižvelgdami į tai, manytume, kad siūlomas reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų teisėkūros principų. Šiame kontekste, nekvestionuojant aiškinamojo rašto teiginių dėl pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vykdomų oro uostų koncesijų projektų, vis tik pastebėtina, kad Europos Tarptautinės oro uostų tarybos paskelbtame 2010 metų tyrime[¹] nurodyta, jog didžioji dauguma Europos oro uostų – 78 proc. yra valdomi viešųjų subjektų (pavaldūs valstybės ar vietos valdžios institucijoms arba veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas, kurio visas kapitalas priklauso ar kurio visas akcijas valdo valstybės ir/arba vietos valdžios institucijos), ir tik 13 proc. yra valdoma bendrovių, kurių akcijas turi viešieji ir privatūs subjektai ir 9 proc. yra visiškai privatizuota.
Visi oro uostai yra valdomi privačių operatorių tik Kipre, Jungtinėje Karalystėje – 52 proc., Bulgarijoje ir Slovėnijoje – 50 proc., likusiose 4 valstybėse privatūs operatoriai valdo 5-25 proc. oro uostų, 10 valstybių, įskaitant Lietuvą, oro uostų operatoriai yra viešieji subjektai. Pritarti Žiūrėti 1 ir 4 Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
saugumo užtikrinimui[²], taip pat į tai, kad pagal projektą numatoma perduoti privačiam subjektui trijų iš keturių tarptautinių oro uostų valdymą suteikiant koncesiją, manytume, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas:
įstatymuose nėra ir nesiūloma nustatyti valstybės institucijos, atsakingos už valstybės nacionalinį saugumą, teisės duoti privalomus nurodymus oro uostus valdančiam koncesininkui, kai tai būtina siekiant apsaugoti nacionalinius interesus ir vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus.
Pritarti iš dalies Koncesininko ir jo dalyvių tikrinimo reglamentavimas yra Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo reguliavimo dalykas, todėl nuostatų, susijusių su atitikimo nacionalinio saugumo interesams tikrinimu, galėtų iš viso nelikti Oro uostų koncesijos įstatymo projekte (tam būtų taikomas Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas). Visgi, atsižvelgiant į specifiškumą, tikslinga būtų Oro uostų koncesijos įstatyme apibrėžti momentą, kada tikrinamas šis atitikimas. Žiūrėti 2 ir 9 Seimo Audito komiteto pasiūlymus. Dar daugiau, projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, taip pat kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą ir naudojimą bei disponavimą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui.
Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymai taip pat nustato kai kurias specialias valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisykles, paskelbus valstybėje nepaprastąją ar karo padėtį. Be to, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad nepaprastosios padėties metu galioja Lietuvos Respublikos įstatymai, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis. Taigi projektu siūloma sukurti tokią situaciją, kai net ir esant valstybėje nepaprastajai padėčiai nebūtų aišku, kurio įstatymo normos taikomos. Pritarti iš dalies Nepaprastosios padėties įstatymas yra konstitucinis pagal Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą, todėl juridinės galios kontekste Įstatymo projektas nekonkuruotų su konstituciniais įstatymais. Žiūrėti 2 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 2) projekte nėra jokių nuostatų, sudarančių sąlygas užtikrinti, kad oro uosto koncesininkas turės kompetenciją vykdyti oro uostų valdymą, nėra jokių privalomų reikalavimų oro uosto valdytojui ir jo vadovams, išskyrus atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą (projekto 3 straipsnis), jokių jo priežiūros taisyklių, išskyrus nuostatas dėl suteikiančiosios institucijos leidimų koncesininkui perduoti valstybės turtą valdyti ir naudoti tretiesiems asmenims bei teisės nutraukti koncesijos sutartį vienašališkai (projekto 5, 6 straipsniai), nenustatyta oro uostų valdytojo atsakomybė už teisės aktų nesilaikymą.
Pastebėtina, kad Koncesijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos dėl išankstinės dalyvių atrankos ir jos kriterijų, įskaitant atitinkamos profesinės ir techninės kvalifikacijos, valdymo ir organizacinės patirties reikalavimus, nėra imperatyvios, ar juos taikyti, sprendžia suteikiančioji institucija. Pritarti Žiūrėti 5 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad oro uostų valdymo veikla laikytina monopoline, nes tris iš keturių Lietuvos tarptautinių oro uostų valdo viena įmonė, todėl įstatyme turi būti nustatytas mechanizmas, kaip išvengti monopolininko piktnaudžiavimo rinka ir apsaugoti vartotojus. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 6 d. nutarime yra pažymėjęs, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas. Jeigu monopolija yra susidariusi, valstybė monopolinę ūkinę veiklą reguliuoja įstatyme nustatydama atitinkamus reikalavimus monopolistui. Manytume, kad projekte turėtų būti nuostata dėl koncesininko teikiamų monopolinių paslaugų teikimo principų (skaidrumo, nediskriminavimo ir pan.), jų kainų reguliavimo. Apsispręsti pagrindiniame komitete
ir Palangos oro uostus perduoti valdyti privačiam investuotojui koncesijos sutarties pagrindu, neprarandant oro uostų kontrolės.
Tačiau projekte nėra nuostatų, leidžiančių užtikrinti, kad valstybė nepraras oro uostų valdymo kontrolės. Tokios projekto nuostatos, kaip suteikiančiosios institucijos išduodami leidimai turto nuomos ar panaudos sutarčiai sudaryti, vertintinos kaip disponavimu turtu priežiūros priemonės, tačiau nėra pakankamos, kad nebūtų prarasta oro uostų kontrolė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad koncesininko-privataus subjekto, valdančio ir naudojančio valstybės turtą, veiklos kontrolės formos ir būdai iš esmės skiriasi nuo valstybės turtą patikėjimo teise valdančios valstybės įmonės. Pritarti Žiūrėti 7 ir 9 Audito komiteto pasiūlymus. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
paskatinusi priežastis yra ta, kad siekiant išlaikyti oro transporto sistemos konkurencingumą ir jį didinti, būtina nuolat plėtoti jos infrastruktūrą ir didinti veiklos ir valdymo efektyvumą. Bendras investicijų poreikis visiems trims oro uostams 2015-2045 metais sudarytų maždaug 216 mln. - 348 mln. eurų. Dalį finansavimo įmanoma padengti iš dabartinių ir ateityje planuojamų VĮ Lietuvos oro uostų grynųjų pinigų rezervų ir veiklos pelningumo bei pritraukti iš ES paramos fondų, tačiau šių lėšų nepakaks, ir apytiksliai 77 -119 mln. eurų investicijos turės būti pritrauktos iš ribotų viešųjų finansavimo šaltinių. Atsižvelgus į tai, teikiamu įstatymo projektu, siekiant plėtoti oro uostų infrastruktūrą ir paslaugas, siūloma Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus perduoti valdyti privačiam investuotojui koncesijos sutarties pagrindu, neprarandant oro uostų kontrolės.
Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad tikėtina, kad be investicijų į minėtų oro uostų infrastruktūrą, valstybės biudžetas bus papildomas koncesijos mokesčiu, gautu iš koncesininko. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kiek konkrečiai pajamų valstybė gauna iš šiuo metu veikiančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai. Be to, nėra aišku, kiek konkrečiai pajamų valstybė gautų iš oro uostų koncesininko, nes, kaip yra teigiama aiškinamajame rašte, koncesijos mokestį iš anksto nustatyti yra sudėtingas uždavinys. Taip pat projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomos priežastys, dėl kurių valdanti oro uostus valstybės įmonė Lietuvos oro uostai 30 metų laikotarpiu negalėtų gauti trūkstamų investicijoms lėšų iš nenurodytų aiškinamajame rašte finansavimo šaltinių. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei į žemiau pateikiamas pastabas dėl konkrečių projekto straipsnių, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuotus universalius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, kurie yra nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, bei teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus, nustatytus Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose. Be to, svarstytina, ar, atsižvelgiant į Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, neturėtų būti atliekamas nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas, ypač kiek tai susiję su nacionalinio saugumo garantijomis ir siūlomo koncesijos modelio efektyvumu ir naudingumu viešiesiems finansams.
Pritarti Atkreipiame pagrindinio komiteto dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. rugsėjo 30 d. valstybinio audito ataskaitos „Koncesijos sutarčių vykdymas“ išvadose pažymėta, kad dalis koncesijos projektų pradėti vykdyti neišanalizavus jų tikslingumo, socialinės ir ekonominės naudos, nėra atlikta viešojo ir privataus sektoriaus projektų įgyvendinimo palyginamoji analizė, todėl nėra tinkamai įsitikinta, ar valstybės investicijos ir turtas, perduotas valdyti koncesininkui, užtikrins didesnės vertės sukūrimą. Taip pat atkreipiame pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame posėdyje buvo pavesta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, VĮ Lietuvos oro uostams ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ parengti investicijų projektą finansiškai (ekonomiškai), techniškai pagrįstą ir socialiai pagrindžiantį investavimo tikslus, įvertinantį investicijų grąžą bei įgyvendinimo terminus, tačiau iki šiol minėtas investicijų projektas yra rengimo stadijoje. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu“ suformuluotos taip, kad leidžia ypač plačiai interpretuoti atvejus, kada kiti įstatymai, įskaitant jų imperatyvias nuostatas, gali būti netaikomi įgyvendinant oro uostų koncesiją. Be to, pati formuluotė klaidina. Teikiamu projektu yra reglamentuojama tik labai nedidelė dalis koncesijos suteikimo ir turto valdymo santykių, tačiau vertinama nuostata suformuluota taip, kad atrodo, jog tai yra pagrindinis koncesijos suteikimą ir turto valdymą reglamentuojantis įstatymas.
Atsižvelgdami į tai, taip pat į principo lex specialis derogat legi generali esmę, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma, siūlytume nustatyti, kokie įstatymai taikomi koncesijos suteikimui ir perduoto koncesininkui valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui bei aptarti teisės normų taikymą esant jų konkurencijai. Manytume, kad tinkamu specialaus teisinio reguliavimo pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”,
“Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymas. Pastebėtina,
kad pastabai nepritarus ir palikus siūlomą projekto 1 straipsnio redakciją, gali kilti ne tik koncesijos suteikimą, valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reguliuojančių teisės aktų taikymo problemų, bet ir neaiškumų dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo normų taikymo (pvz., kaip būtų taikomos šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl oro uosto žemės perdavimo neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Pritarti Žiūrėti 2 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme vartojamas sąvokas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą koncesijos apibrėžimą, koncesininkas neturi teisės disponuoti jam perduotu valstybės turtu. Tuo tarpu pagal teikiamo projekto nuostatas, koncesininkui tokia teisė būtų suteikta – jis galėtų jam perduotą valstybės turtą išnuomoti ir suteikti panaudai.
Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu teikiamame įstatyme turėtų būti pateikta oro uostų koncesijos apibrėžtis. Tas pats pasakytina apie koncesijos sutarties dalyką. Pritarti Žiūrėti 4 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. Pastebėtina ir tai, kad pagal pateiktą medžiagą nėra aišku, ar oro uostų koncesija neturės viešųjų darbų koncesijos požymių. Jeigu siekiama, kad įstatymas būtų taikomas ir oro uostų viešųjų darbų koncesijai, reikėtų pateikti ir jos apibrėžtį. Jeigu nesiekiama, kad įstatymas būtų taikomas ir oro uostų viešųjų darbų koncesijai, tai reikėtų aptarti projekte. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu nenumatoma, kad bus vykdoma viešųjų darbų koncesija ir Įstatymo projektas nepanaikina Koncesijų įstatymo taikymo, todėl viešųjų darbų koncesijos reguliavimas (specialios procedūros) bus taikomas visa apimtimi, jei projekto eigoje paaiškės, kad koncesija tapo viešųjų darbų koncesija be atskirų nuorodų Įstatymo projekte. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
įgyvendinimo“, kurį priima Vyriausybė ir „sprendimas dėl oro uostų koncesijos“, kurį priima Seimas. Sąvokos suvienodintinos. Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šios dalies antrą sakinį formuluoti kaip bendrosios taisyklės išimtį. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar vertinamoje dalyje nurodytas dokumentas yra tas pats, kuris nurodytas projekto 4 straipsnyje – „sprendimas dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo“, ar tai skirtingi dokumentai, priimami atskiruose koncesijos suteikimo proceso etapuose. Pritarti Žiūrėti
kanceliarijos Teisės departamentas
4 7.
Projekto 3 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Iš šios projekto nuostatos seka, kad subjektas turi atitikti nacionalinio saugumo interesus tik koncesijos suteikimo metu. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra reikalavimo, jog koncesininkas privalėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį. Tobulinant projektą, manytina, kad tokį reikalavimą reikėtų nustatyti. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, tokį patį reikalavimą reikėtų nustatyti ir subjektams, kuriems koncesininkas valstybės turtą nuomotų ar perduotų jį naudoti panaudos pagrindais. Atsižvelgus į tai, reikėtų papildyti ir projekto
dėmesys ir į tai, kad projekto 3 straipsnio 4 dalyje nurodytu subjektu, kuriam suteikiama oro uostų koncesija, gali būti ne tik viena įmonė, bet ir susijusių įmonių konsorciumas, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar tuo atveju, kai nurodytu subjektu būtų konsorciumas, nacionalinio saugumo reikalavimai būtų keliami tik pačiam konsorciumui, ar ir jo dalyviams. Be to, pagal Koncesijų įstatymo 21¹ straipsnį, prireikus koncesininkas specialiai koncesijos projektui įgyvendinti gali įsteigti juridinį asmenį. Pagal pateiktą projektą neaišku, ar tuo atveju, kai koncesijos projektui įgyvendinti būtų įsteigiamas juridinis asmuo, būtų vertinama šio juridinio asmens ar jo steigėjų atitiktis nacionalinio saugumo interesams.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į projekto 3 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad tikrinama subjektų, kurie ketina tapti įmonės, kuriai jau suteikta koncesija, dalyviais, atitiktis nacionalinio saugumo interesams, bet nėra nuostatos dėl steigiamo juridinio asmens - koncesininko steigėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad koncesininko ir jo dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams laikytina viena iš nacionalinio saugumo garantijų, svarstytina galimybė projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatas perkelti į projekto 6 straipsnį, o 3 straipsnio 4 dalyje pateikti nuorodą į atitinkamas
Žiūrėti 8 ir 9 Seimo Audito komiteto pasiūlymus. 8. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
8Projekto 4 straipsnis tobulintinas:
neaišku, kieno „kontroliuojami asmenys“ nurodyti. Jeigu turima omenyje turtas, nuosavybės teise priklausantis valstybei, ir valstybės kontroliuojami asmenys, tai 4 straipsnio 1 sakinį reikėtų pradėti taip: „Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas <....>“. 2) projekte nurodytas „patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas“, tačiau pagal CK 4.106 str. patikėtinis patikėtą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, o pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnį Pritarti Žiūrėti 6 Seimo Audito komiteto pasiūlymą.
turtas“, tačiau pagal CK 4.106 str. patikėtinis patikėtą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, o pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnį valstybės įmonė jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė projekto nuostatas patikslinti. Nepritarti Patikslinus gali kilti nesuderinamumo su Koncesijų įstatymo reguliavimu klausimas. 3) vertinamame projekto straipsnyje siūloma nustatyti, kad „turto perdavimo koncesininkui būdai“ nustatomi Vyriausybės arba Seimo sprendime. Tačiau pačiame projektu teikiamame įstatyme yra nurodyta, kad turtas koncesininkui gali būti perduodamas be aukciono (be atskiro konkurso), t.y. įstatyme nustatytas turto perdavimo būdas, taigi vertinama nuostata laikytina pertekline. Jeigu turėta omeny, kad Vyriausybė arba Seimas nustato, kokie gali būti koncesininkui perduoto valstybės turto valdymo ir naudojimo būdai (nuoma, panauda) ar kokias teises į turtą gali įgyti koncesininkas (patikėjimo, nuomos, panaudos), projektas atitinkamai tikslintinas. Pritarti Žiūrėti
vertinamame straipsnyje nurodytas sprendimas dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo yra kitas dokumentas nei nurodyta projekto 3 straipsnyje, reikėtų nustatyti, kas ir kada inicijuoja jo priėmimą. Pritarti Žiūrėti 5 Seimo Audito komiteto pasiūlymą.
koncesininkui perduodamas valdyti ir (ar) naudoti valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, iki konkurso suteikti koncesiją sąlygų paskelbimo turi būti priimtas šio kontroliuojamo asmens sprendimas dalyvauti koncesijos sutartyje ir perduoti koncesininkui tam tikrą savo nuosavybės ar patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą turtą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas įstatymas, skirtingai nei projektu teikiamas įstatymas, nenumato galimybės perduoti koncesininkui valstybės kontroliuojamo asmens patikėjimo teise valdomo turto perdavimo koncesininkui patikėjimo teise. Taigi neaišku, kokia tvarka būtų paimamas iš valstybės įmonės valstybės turtas, kurį ji valdo patikėjimo teise, ir perduotas kitam patikėtiniui – koncesininkui. Neaišku, ar šiuo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį Vyriausybės sprendimu bei Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 18 straipsnio nuostatos, kad viešosios transporto infrastruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykius nustato turto patikėjimo sutartis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į šią Valstybės ir savivaldybių įmonių 13 straipsnio 6 dalies nuostatą: „Dalis įmonės turto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perduota kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jeigu įmonės įsipareigojimai po įmonės turto sumažėjimo neviršytų 1/3 likusio įmonės savininko kapitalo.“ Pažymėtina, kad ši nuostata yra skirta valstybės įmonės kreditorių interesų apsaugai.
Nepritarti Įstatymo projektas nenustato specialių taisyklių dėl tvarkos, kuria turtas perduodamas koncesininkui patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai bei į Įstatymo projekto 1 str., šiuo aspektu būtų taikomos kitų įstatymų ir juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatos, įskaitant Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 str. 4 d. nuostatas dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį Vyriausybės sprendimu, Vyriausybės 2001 m. sausio 5 d. nutarimu Nr. 16 patvirtintą Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašą, taip pat ir išvadoje minimą Valstybės ir savivaldybių įmonių 13 str. 6 d. nuostatą, ribojančią valstybės įmonės turto perdavimą patikėjimo teise kitiems asmenims. Pagal aukščiau nurodyto Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo 11 p. kartu su Vyriausybės nutarimo dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise projektu turi būti pateikiamas valstybės turto valdytojo, kurio prašoma perduoti jo patikėjimo teise valdomą turtą, sutikimas, kas iš esmės atitinka galiojančio Koncesijų įstatymo 3 str. 6 d. numatytą kontroliuojamo asmens sprendimą dalyvauti koncesijos sutartyje ir perduoti koncesininkui tam tikrą savo nuosavybės ar patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą turtą. Taip pat būtų taikomas Koncesijų įstatymo 3 str.
asmens sprendimo priėmimo. 9. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
nuostatos nustato ne tik koncesininko teises valdant ir naudojant jam perduotą valstybės turtą, bet ir teisę juo disponuoti (išnuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai). Straipsnio pavadinimas tikslintinas. Pritarti Žiūrėti
kanceliarijos Teisės departamentas
2
10Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos tobulintinos:
ir kt.) derintinos su šio straipsnio 1 dalimi, kuria draudžiama perduotą turtą – aerodromus išnuomoti, suteikti panaudai ar kitais pagrindais perduoti kitiems asmenims. Pritarti Žiūrėti
vertinamos straipsnio nuostatos suteikia teisę oro uostų koncesininkui disponuoti jam perduotu valstybės turtu – jį išnuomoti, subnuomoti, išskyrus žemę, suteikti panaudai be aukciono ir viešo konkurso. Pastebėtina, kad jau pats patikėjimo teisės į valstybės turtą suteikimas yra bendrosios taisyklės išimtis, pagal galiojančius įstatymus kitiems koncesininkams tokia teisė nesuteikiama. Todėl kelia abejonių nuostata dėl leidimo nuomoti valstybės turtą savo nuožiūra be aukciono ir viešo konkurso. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančias Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, tarptautinį oro uostą valdančios valstybės institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės nuomoja tarptautinio oro uosto žemės sklypus aukciono būdu, išskyrus žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais.
Nepritarti Šiuo Įstatymo projektu koncesininkui suteikiama teisė vykdyti ūkinę komercinę veiklą oro uostuose, valdyti ir naudoti jam perduotą turtą. Siūlytina nustatyti, kad koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ekonominio pobūdžio vykdymo riziką. Atsižvelgiant į tai, koncesininkui turėtų būti sudarytos sąlygos priimti tinkamiausius ekonominius sprendimus, siekti pelno. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad koncesininko sudarytos su kitais asmenimis valstybės turto nuomos, subnuomos, panaudos sutartys gali būti laikomos konfidencialiomis, todėl neaišku, kaip suteikiančioji institucija vykdytų koncesijos sutarties vykdymo priežiūrą, t. y., kaip galėtų susipažinti su nurodytomis sutartimis ir įsitikinti, kad valstybės turtas valdomas efektyviai, kad koncesininkas nepiktnaudžiauja savo teise disponuoti valstybės turtu. Nepritarti Nekilnojamųjų daiktų (pastatų, statinių ar įrenginių bei žemės sklypų) nuomos, subnuomos ir panaudos sutartys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.531 str. 2 d., 6.547 str. 2 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 str. 5 d. ir
kontrolės /koncesijos sutarties vykdymo priežiūros tvarka bus numatyta koncesijos sutartyje, kaip tai apibrėžta Įstatymo projekto 7 str. 1 d. Teisė atskleisti sutartis suteikiančiajai ar priežiūros institucijai gali būti užtikrinta koncesijos sutartimi.
Pastebėtina ir tai, kad neaišku, kokia tvarka koncesininkas turėtų formuoti naujus žemės sklypus, skirtus žemės nuomai, nes nuostatos dėl naujų žemės sklypų (neužstatytų statiniais) nuomai formavimo yra nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės nuomos aukciono būdu tvarką (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1098 „Dėl tarptautinių oro uostų žemės nuomos“ patvirtintas Tarptautinių oro uostų žemės nuomos aukciono būdu tvarkos aprašas). Nepritarti Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 872 „Dėl tarptautinių oro uostų teritorijų ribų ir ploto patvirtinimo“ tarptautinių oro uostų teritorijose esanti žemė jau yra suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški žemės sklypai. Atitinkamai, koncesininkui neiškils būtinybė formuoti naujus žemės sklypus laisvoje, į žemės sklypus nesuformuotoje valstybinėje žemėje bei galėtų iškilti poreikis tik pertvarkyti (sujungti, padalinti, atidalinti ir pan.) jau suformuotus žemės sklypus. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1098 patvirtinto Tarptautinių oro uostų žemės nuomos aukciono būdu tvarkos aprašo 11 p. tarptautinių oro uostų žemę patikėjimo teise šiuo metu valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai kompetencija žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo prasme apsiriboja tik teise inicijuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto (jeigu tokie dokumentai neparengti) rengimą, keitimą ar koregavimą. Tokią teritorijų planavimo iniciatyvos teisę koncesininkas turėtų pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str.
3 d. koncesininkas, kaip valstybinės žemės patikėtinis ir (arba) valstybinės žemės naudotojas, turėtų teisę inicijuoti ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. 3) projektu siūloma nustatyti, kad koncesininkas nustato išnuomojamo jam perduoto valstybės turto nuomos mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką. Projekte nėra nuostatų, kam atitenka nuompinigiai už išnuomotą valstybės turtą, todėl turėtų būti taikomos galiojančių teisės aktų nuostatos. Pastebėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus, nuompinigiai už išnuomotą valstybės turtą pervedami į patikėtinio sąskaitą, tačiau nuompinigiai už išnuomotą valstybinę žemę - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą. Tik valstybinės žemės, kuri yra tarptautinių oro uostų teritorijoje, nuomos mokestį renka oro uostus valdanti valstybės įmonė, vadovaudamasi Aviacijos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (kaip tai nurodyta projekto 5 straipsnio 3 dalyje). Tačiau pagal projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 sakinį galima manyti, kad turima omenyje ne tik tarptautinių oro uostų žemė, bet ir kita koncesininkui patikėjimo teise perduota valdyti žemė. Šiame kontekste atrodo nelogiška projekto nuostata, kad valstybinės žemės, kuri nėra tarptautinio oro uosto teritorijoje, nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma koncesininko ir žemės nuomotojo susitarimu. Pritarti Žiūrėti
teisinį reguliavimą, koncesininkas turėtų teisę pats nuspręsti, kuriems subjektams oro uosto žemę išnuomoti ar ją perduoti panaudos pagrindais. Prieš sudarydamas tokios žemės nuomos ar panaudos sutartis jis turėtų gauti suteikiančiosios institucijos sutikimą.
Atkreipiame dėmesį, kad Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijoms, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, oro uosto žemė perduodama neatlygintinai naudotis Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimus perduoti neatlygintinai naudotis oro uosto žeme priima įmonės vadovas. Pažymėtina, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3,
Aviacijos įstatymo 3 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad Aviacijos įstatymo nuostatos dėl tarptautinių oro uostų žemės taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymas. Atsižvelgus į tai, kad teikiamame įstatymo projekte siūloma reglamentuoti oro uostų žemės suteikimą naudotis tretiesiems asmenims panaudos pagrindais kiek kitaip nei Aviacijos įstatyme, Aviacijos įstatymo nuostatos dėl oro uostų žemės panaudos oro uostų koncesijos suteikimo metu nebūtų taikomos. Taigi pagal abejuose projektuose siūlomą nustatyti reguliavimą, nebūtų užtikrinta valstybės institucijų, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal įstatymus, įstatyme nustatyta teisė gauti neatlygintinai naudoti oro uostų žemę. Atsižvelgus į tai, manytume, kad teikiamame įstatyme reikėtų nustatyti koncesininko prievolę suteikti atitinkamoms valstybės institucijoms oro uostų žemę, reikalingą jų veiklai vykdyti, panaudos pagrindais. Pritarti Žiūrėti
neaiškus 5 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 sakinių nuostatų santykis su 4 sakinio nuostatomis, kurios nustato nuomos mokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir ilgalaikio turto, išskyrus žemę, nuomos termino nustatymo taisykles. Neaišku, kas nustatytų žemės nuomos terminą.
Pritarti Žiūrėti
straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, koncesijos sutartis galėtų būti vienašališkai nutraukta nepasibaigus jos galiojimo terminui. Koncesijos sutartis taip pat galėtų būti nutraukta prieš terminą kitais įstatymuose bei koncesijos sutartyje nustatytais pagrindais. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti, kokias pasekmes koncesijos sutarties pasibaigimas turės koncesininko su trečiaisiais asmenimis sudarytoms žemės ar kito valstybės turto nuomos, panaudos sutartims. Pažymėtina, kad pagal projektą koncesininkas sudaro valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartis ir nustato nuomos mokesčius bei jų mokėjimo tvarką kita tvarka nei kiti valstybinės žemės patikėjimo teisės turėtojai ir valdytojai. Pritarti Žiūrėti
pastebėtina, kad projekte nėra nustatyta, kokiais kriterijais turėtų vadovautis suteikiančioji institucija priimdama sprendimą išduoti leidimą koncesininkui sudaryti konkrečią sutartį arba atsisakyti jį išduoti. Projekto
nustatomos koncesijos sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas sudaryti valstybės turto nuomos, subnuomos, panaudos sutartį yra susijęs su disponavimu valstybės turtu. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas
3 11.
Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti: „Koncesininkas išnuomoja žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu oro uostų žemė, perduota koncesininkui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.“ Pastebėtina, kad šiuo metu nurodytos žemės nuomos sutartis sudaro ir žemės mokestį renka VĮ Lietuvos oro uostai. Priėmus teikiamą projektą ir perdavus koncesininkui oro uostų žemę valdyti patikėjimo teise, bus neaišku, kuris subjektas – koncesininkas ar VĮ Lietuvos oro uostai (jeigu ji nebus reorganizuota ar likviduota, iš projekto nuostatų tai neaišku) turi administruoti iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis ir rinkti žemės nuomos mokestį. Projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis. Pritarti Žiūrėti 6 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 12. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
4
projekto 5 straipsnio 4 dalies nuostatas neaišku, ar turimi omenyje žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka skirti koncesininkui naujiems statiniams ir įrenginiams statyti ir žemės sklypai, kuriuose yra koncesininkui perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantys rekonstruotini statiniai, ar turima omenyje valstybinė žemė, perduota koncesininkui patikėjimo teise, kurioje statybą ir statinių rekonstrukciją gali vykdyti tiek koncesininkas, tiek kiti asmenys. Pritarti Žiūrėti 7 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
6
13Projekto 5 straipsnio 6 dalis tobulintina:
valstybės turtu užtikrinti prievolių, tiek susijusių, tiek nesusijusių su koncesijos įgyvendinimu įvykdymą.
Pritarti Žiūrėti 7 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 2) neaiški projekto formuluotė „suteiktų prievolinių teisių į tokį turtą“, neaišku, kas ir kokia tvarka „suteiktų“ prievolines teises į turtą. Iš projekto nuostatų taip pat neaišku, kaip šiuo atveju suprantamos prievolinės teisės į turtą – ar tai reikalavimo teisės, kylančios iš prievolės, kurias paprastai galima perleisti kitam asmeniui, ar tai teisė į prievolės dalyką, kuris gali būti piniginės ir nepiniginės išraiškos (pirkimo-pardavimo atveju tai daiktai ir turtinės teisės (CK 6.306 str.), nuomos – nesunaudojamieji daiktai (CK 6.477 str.), rangos – darbų rezultatai (CK 6.645 str.), paskolos
Žiūrėti 7 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 3) projektas papildytinas nuostatomis dėl suteikiančiosios institucijos sutikimo ar nesutikimo leisti įkeisti ar kitaip suvaržyti teises kriterijų. Pritarti Žiūrėti 7 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 14. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
1
aplinkybėms „suteikiančioji institucija nedelsdama perima oro uosto ar oro uostų valdymą iš koncesininko“, kelia abejonių dėl galimybės ją realizuoti. Nėra aišku, kaip ir kokia tvarka suteikiančioji institucija vykdytų perėmimą ir ką reikėtų daryti, jeigu koncesininkas jai neperduotų turto (jam, beje, ir nenustatyta pareiga perduoti turtą). Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas
1 15.
Iš projekto 6 straipsnio 1 dalies nuostatų neaišku, kokia tvarka nedelsiant vienašališkai nutraukiama koncesijos sutartis, kokios jos nutraukimo pasekmės. Pastebėtina, kad CK 6.217 str. nuostatos numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kita šalis jos nevykdo arba vykdo netinkamai. Tačiau įstatymai nenumato, kokia tvarka sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, kai kita sutarties šalis ją tinkamai vykdo ir tokio nutraukimo teisinių pasekmių. Pritarti Žiūrėti 9 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 16. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonose stokoja konkretumo, neaišku, kokius leidimus ir kokia tvarka turės išduoti koncesininkas. Pastebėtina, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose. Apsispręsti pagrindiniame komitete
kanceliarijos Teisės departamentas
17Projekto 7 straipsnio nuostatos tobulintinos:
1) pagal
suteikiančiosios institucijos leidimai disponuoti perduotu valstybės turtu. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisių visuma sudaro nuosavybės turinį. Minėtąja Konstitucijos norma įstatymų leidėjui pavedama įstatymu sureguliuoti valstybės nuosavybės santykius (1997 m. birželio 17 d. nutarimas). Taigi manytume, kad leidimų suteikimas disponuoti valstybės turtu patenka į valstybės nuosavybės reguliavimo santykių sritį ir turi būti reguliuojama įstatymu. Nepritarti Nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime akcentuojama, kad išskirtinis vaidmuo reglamentuojant valstybinę nuosavybę tenka Seimui, kuris valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato leisdamas įstatymus.
Tuo tarpu kiti subjektai valstybės turto srityje turi tokią kompetenciją, kurią apibrėžia įstatymai. Taigi, Konstitucinio Teismo doktrina neužkerta kelio nustatyti sąlygas ar atvejus, kuriais išduodami leidimai ir ne įstatymo lygio teisės aktu, jei tokia kompetencija atitinkamam subjektui buvo suteikta įstatymu. 2) iš 3 punkto nuostatų neaišku, kam netaikoma civilinė atsakomybė – suteikiančiajai institucijai ar koncesininkui. Be to, neaišku, kokie koncesijos sutarties nutraukimo atvejai turimi omenyje. Manytina, kad koncesininkui galėtų būti atlyginama dėl koncesijos sutarties nutraukimo tik tuo atveju, jeigu koncesininkas tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, bet sutartis nutraukiama suteikiančiosios institucijos iniciatyva šalių susitarimu ar kitais teisės aktuose ar sutartyje nustatytais atvejais. Pritarti Žiūrėti 9 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 3) 5 punkte neaiški formuluotė „priimančios šalies paramos teikimui“ – „priimanti šalis“, kaip, beje, ir „mobilizacinės užduotys“, neapibrėžta ir 2 straipsnyje nurodytuose įstatymuose. Pritarti Žiūrėti 3 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 18. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2
nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu. Pastebėtina, kad Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 24 punkte nustatyta, kad galima susitarti dėl koncesijos sutarčiai taikomos teisės. Svarstytina, ar susitarus, kad koncesijos sutarčiai taikoma kitos valstybės teisė, nebus apeinamos projektu teikiamame įstatyme nustatytos nacionalinio saugumo garantijos. Pritarti Žiūrėti 9 Seimo Audito komiteto pasiūlymą. 3.
pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektui Nr. XIIP-3902 ir:
Respublikos Seimo Audito komiteto pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas;
pagrindinio komiteto dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės 2013 m. rugsėjo 30 d. valstybinio audito ataskaitos „Koncesijos sutarčių vykdymas“ išvadose pažymėta, kad dalis koncesijos projektų pradėti vykdyti neišanalizavus jų tikslingumo, socialinės ir ekonominės naudos, nėra atlikta viešojo ir privataus sektoriaus projektų įgyvendinimo palyginamoji analizė, todėl nėra tinkamai įsitikinta, ar valstybės investicijos ir turtas, perduotas valdyti koncesininkui, užtikrins didesnės vertės sukūrimą;
komiteto dėmesį į tai, kad 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame posėdyje buvo pavesta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, VĮ Lietuvos oro uostams ir VšĮ „Investuok Lietuvoje“ parengti investicijų projektą finansiškai (ekonomiškai), techniškai pagrįstą ir socialiai pagrindžiantį investavimo tikslus, įvertinantį investicijų grąžą bei įgyvendinimo terminus, tačiau iki šiol minėtas investicijų projektas yra rengimo stadijoje. 6.2. pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2016-04-20 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad koncesijos sutartis bus sudaroma vadovaujantis Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymu, kuriame nėra apibrėžiami šio įstatymo tikslai, į kuriuos privalu atsižvelgti sudarant koncesijos sutartį, taip pat aiškinant koncesijos sutarties nuostatas iškilus teisiniam ginčui, siūlytina įstatymo projektą papildyti preambule, kurioje išdėstomi esminiai koncesijos sutarčiai keltini tikslai.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą preambule ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tokias konstitucines vertybes kaip bendra tautos gerovė, šalies ūkio pajėgumas ir konkurencingumas, ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva bei aplinkos apsauga, atsižvelgdamas į tai, kad valstybės įmonė Lietuvos oro uostai bei jos patikėjimo teise valdomi aerodromai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos interesus ir užtikrinti Lietuvos oro transporto sistemos konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose, siekdamas, nekeičiant valstybės turto nuosavybės teisių ir neprarandant oro uostų valdymo kontrolės, didinti ir kompleksiškai plėtoti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, keleivių skaičiaus augimą ir skrydžių krypčių išplėtimą, siekdamas taikyti inovatyvius oro uostų valdymo principus skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir atsižvelgdamas į pasaulinę praktiką, pripažindamas, kad oro uostų infrastruktūros modernizavimas ir vystymas, oro transporto keleivių skaičiaus augimas yra išskirtiniai Lietuvos Respublikos transporto plėtotės prioritetai, siekdamas išspręsti oro uostų infrastruktūros išlaikymo ir plėtros finansavimą, taip pat didinti valstybės gaunamą grąžą iš oro uostų veiklos, siekdamas sukurti kokybišką, integruotą ir tranzitui pritaikytą oro transporto sistemą, siekdamas valstybės turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais: priima šį Lietuvos Respublikos oro uostų koncesijos įstatymą.“ Pritarti 2.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą preambule ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tokias konstitucines vertybes kaip bendra tautos gerovė, šalies ūkio pajėgumas ir konkurencingumas, ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva bei aplinkos apsauga, atsižvelgdamas į tai, kad valstybės įmonė Lietuvos oro uostai bei jos patikėjimo teise valdomi aerodromai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos interesus ir užtikrinti Lietuvos oro transporto sistemos konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose, siekdamas, nekeičiant valstybės turto nuosavybės teisių ir neprarandant oro uostų valdymo kontrolės, didinti ir kompleksiškai plėtoti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, keleivių skaičiaus augimą ir skrydžių krypčių išplėtimą, siekdamas taikyti inovatyvius oro uostų valdymo principus skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir atsižvelgdamas į pasaulinę praktiką, pripažindamas, kad oro uostų infrastruktūros modernizavimas ir vystymas, oro transporto keleivių skaičiaus augimas yra išskirtiniai Lietuvos Respublikos transporto plėtotės prioritetai, siekdamas išspręsti oro uostų infrastruktūros išlaikymo ir plėtros finansavimą, taip pat didinti valstybės gaunamą grąžą iš oro uostų veiklos, siekdamas sukurti kokybišką, integruotą ir tranzitui pritaikytą oro transporto sistemą, siekdamas valstybės turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais: priima šį Lietuvos Respublikos oro uostų koncesijos įstatymą.“
2016-04-201 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 ir 4 pastabas, kuriose keliamas Įstatymo projekto ir kitų įstatymų taikymo konkurencijos klausimas, siūlytina nustatyti, kad tais atvejais, kai Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme nėra nuostatos, reglamentuojančios konkretų klausimą, taikomos kitų įstatymų nuostatos, juose numatyta taikymo tvarka.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato teisines ir organizacines tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kuriuos valdo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (toliau
Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, ir kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą ir, naudojimą bei disponavimą, ir kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip tai neprieštarauja šiam įstatymui.“
2016-04-202 Argumentai: Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl projekte naudojamų sąvokų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį įtraukiant Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamas sąvokas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Įstatyme vartojamos sąvokos Įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamas sąvokas.“
2016-04-20 3N Argumentai: Įstatymo projektas laikytinas specialiuoju Koncesijų įstatymo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad priešingai nei Koncesijų įstatyme, Įstatymo projekte nustatoma išimtinė koncesininko teisė disponuoti jam perduotu valstybės turtu, siekiant teisinio aiškumo, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, siūlytina Įstatymo projektą papildyti apibrėžiant koncesijos dalyką. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Koncesijos dalykas Oro uostų koncesijos sutartimi koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti oro uostuose koncesijos sutartyje numatytą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su oro uostų infrastruktūros objektų ir kito koncesijos sutartyje numatyto turto projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias ar kitas paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės turtą, taip pat jį nuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai tretiesiems asmenims šiame įstatyme ir koncesijos sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis.“
2016-04-203 Argumentai: Įstatymo projekto 3 straipsnyje reglamentuojamas oro uostų koncesijos suteikimas. 1.
straipsnio 2 dalyje išvardinti subjektai (Vyriausybė ir Seimas), kuriems suteikiama teisė suteikti koncesiją sudarant koncesijos sutartį. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti, kad sprendimus dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo priima Vyriausybė, o išskirtiniu atveju, apibrėžtu Koncesijų įstatyme (išimtis iš bendrosios taisyklės) – Seimas. 2. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu. Kadangi Įstatymo projekte nėra aptariamos koncesijos konkurso sąlygos, konkursas būtų organizuojamas Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka. Koncesijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos dėl išankstinės dalyvių atrankos ir jos kriterijų, įskaitant atitinkamos profesinės ir techninės kvalifikacijos, valdymo ir organizacinės patirties reikalavimus, nėra imperatyvios, ar juos taikyti, sprendžia suteikiančioji institucija. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateisinti suteikiančiosios institucijos lūkesčiai dėl koncesijos sutarties sudarymo taip pat atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto
koncesijos sutarčiai keliami tikslai bei įvardijami prioritetai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį nustatant, kad dėl oro uostų koncesijos skelbiamo viešo konkurso sąlygos rengiamos vadovaujantis preambulėje iškeltais tikslais;
nacionalinio saugumo interesams reglamentavimas turėtų būti įtvirtintas Įstatymo projekto 6 straipsnyje, įtvirtinančiame nacionalinio saugumo garantijas. Todėl siūlytina panaikinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį perkeliant ją į 6 straipsnio 1 dalį;
į Seimo Audito komiteto 4 pasiūlymą, kuriuo Įstatymo projektas papildytas 3 nauju straipsniu į jį iškeliant Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalies nuostatas, siūlytina 3 straipsnio 5 dalies nuostatas išbraukti. 5.
projekto 3 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos. Nuostatos formuluotė „prisiima didžiąją dalį rizikos“ suponuoja, kad likusią dalį rizikos prisiima kita koncesijos sutarties šalis ar tretieji asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad oro uostuose pilna apimtimi ūkinę komercinę veiklą vykdys, perduotą valstybės turtą valdys ir naudos koncesininkas, koncesininkui turi tekti iš vykdomos veiklos kylanti rizika. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį pakeisti, nustatant, kad koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ekonominio pobūdžio riziką;
projekto 3 straipsnio 6 dalyje numatyta, kad koncesijos sutartis sudaroma ne ilgesniam nei Koncesijų įstatyme numatytam terminui. Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad bendra koncesijų sutarties trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 25 metai. Atsižvelgiant į tai, kad į nacionalinę teisę bus perkeliamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo nuostatos, kurioje nėra nustatomas maksimalus koncesijų sutarčių terminas, siekiant užtikrinti, kad pasikeitus reguliavimui nebūtų sudarytos sąlygos oro uostų koncesijos sutartį pratęsti neterminuotam laikui, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį nustatant maksimalų galimą koncesijos sutarties terminą – 25 metus;
užtikrinti valstybės interesų apsaugą, siūlytina įstatyme, o ne koncesijos sutartyje įtvirtinti, kad koncesijos sutarties vykdymo priežiūrą atlieka Vyriausybė, arba jos pavesta institucija. Esant siūlomam reguliavimui bus sudarytos prielaidos įstatyminiu lygmeniu užtikrinti sutartinių santykių priežiūros mechanizmą, reglamentuoti prižiūrinčiosios institucijos teises, pareigas, atsakomybes.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3
suteikiama Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme ir šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Sprendimą dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytu atveju sSprendimą dėl oro uostų koncesijos pagal kurią Lietuvos Respublika prisiima turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal koncesijos sutartį), viršijančius
priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu. 3. Oro uostų koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu pagal suteikiančiosios institucijos parengtas konkurso sąlygas, atitinkančias šio įstatymo preambulėje iškeltus tikslus. 4. Oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą.
Taip pat Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka tikrinama subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, atitiktis nacionalinio saugumo interesams. 5. Oro uostų koncesijos sutartimi koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti oro uostuose koncesijos sutartyje numatytą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su oro uostų infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės turtą, taip pat jį nuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai tretiesiems asmenims šiame įstatyme ir koncesijos sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis. 6. 4. Koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos ekonominio pobūdžio riziką. 7. 5. Koncesijos sutartis negali būti sudaroma ir (arba) pratęsiama ilgesniam nei Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme numatytam
sutarties vykdymo priežiūrą atlieka Vyriausybė arba jos įgaliota institucija
2016-04-204 Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnyje reglamentuojamos specialiosios valstybės turto perdavimo koncesininkui sąlygos.
Minėtame straipsnyje numatyta, kad koncesininkui perduodamas patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, reikalingas oro uostų koncesijai vykdyti. Tačiau straipsnyje nėra aptariami atvejai, kuris subjektas po turto perdavimo koncesininkui, administruos ir įgys teisę į žemės nuomos mokestį, kurį šiuo metu renka VĮ Lietuvos oro uostai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, eliminuojančia šią spragą. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabos 1, 3 ir 4 dalims ir jose pateiktiems pasiūlymams, taip pat Seimo Audito komiteto 5 pasiūlymą bei jame išdėstytą argumentaciją, siūlytina pakoreguoti pakeist Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4
sąlygos
kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, reikalingas oro uostų koncesijos sutarčiai vykdyti, įskaitant oro uostų aerodromus ir oro uostų žemę (sklypus ar jų dalis), gali būti perduodamas koncesininkui be aukciono (be atskiro konkurso) patikėjimo, nuomos ir (arba) panaudos pagrindu koncesijos sutarties galiojimo terminui. Nuosavybės teisė į tokį turtą koncesininkui neperduodama. Valstybei Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (arba) naudojamas priklausantis turtas ir jo perdavimo koncesininkui būdai (patikėjimas, nuoma ir (arba) panauda) nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo sprendime dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo. 2.
taip pat gali būti perduodamos valstybės kontroliuojamų asmenų teisės ir pareigos, atsirandančios iš tokių asmenų sudarytų sandorių.“
2016-04-205 Argumentai:
Seimo kanceliarijos Teisės departamento 9, 10 pastabos 1 ir 4 dalims, 13 pastabos 1 ir 3 dalims, siūlytina Įstatymo projektą papildyti pagal minėtose pastabose pateiktus pasiūlymus. 2. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabos 3 daliai, siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatas papildyti nustatant, kad koncesininkui perduoto ir tretiesiems asmenims nuomojamo turto nuomos mokestis yra mokamas koncesininkui. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabos 5 daliai, siūlytina Įstatymo projekto 5 str. 2 ir 3 d. patikslinti taip, kad Įstatymo projekto 5 str. 3 d. reguliuotų tik koncesininkui patikėjimo teise perduotos žemės, kuri yra užstatyta trečiųjų asmenų statiniais ir įrenginiais, nuomą (tokiu atveju nuomos mokesčio dydis būtu nustatomas Aviacijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, įskaitant ir nuomos mokesčio dydį), o 5 str. 2 d. – viso kito koncesininkui perduoto turto (išskyrus aerodromus ir patikėjimo teise perduotą užstatytą žemę), tad ir visos neužstatytos žemės nuomą, subnuomą ir panaudą (užmokesčio dydį nustatytų koncesininkas). 3. Pritariant
projekto 5 straipsnio nuostatą papildyti ribojimu, koncesininkui perduotuose žemės sklypuose vykdyti naujų statinių ar įrenginių statybą bei esamų rekonstrukciją. Ribojimą siūlytina nustatyti tiek koncesininkui, tiek ir tretiesiems asmenims, kuriems koncesininkas žemės sklypus išnuomojo, subnuomojo ar suteikė panaudai. 4. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą koncesininkas ir tretieji asmenys esant suteikiančiosios institucijos sutikimui įgys teisę statyti naujus statinius ir įrenginius.
Pasibaigus koncesijos sutarčiai naujai sukurtas nekilnojamasis turtas liks koncesininko ar trečiųjų asmenų nuosavybe. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą minėti subjektai, valstybinėje žemėje koncesijos sutarties metu pastatę nekilnojamojo turto, turės teisę be konkurso išsinuomoti valstybinę žemę, sudarydami ilgalaikės nuomos sutartį (99 metams) ar rinkos kainomis įsigydami valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę. Pagal siūlomą reguliavimą koncesininkui ir tretiesiems asmenims sudaromos sąlygos po koncesijos sutarties pasibaigimo įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę arba joje neterminuotai vykdyti komercinę veiklą. Siekiant užtikrinti valstybės interesus gauti didžiausią finansinę grąžą iš sudaromos koncesijos sutarties, siūlytina nustatyti, kad pasibaigus koncesijos sutarčiai koncesininko ar trečiųjų asmenų sukurtas nekilnojamas turtas neatlygintinai perleidžiamas valstybei. Esant tokiam reguliavimui bus sudaromos galimybės valstybei perduotu turtu disponuoti, sukuriant finansinę, ekonominę naudą. 5. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnį papildyti nuostatomis pagal kurias koncesininkas neturi teisės jam perduoto turto įkeisti, suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą. Tačiau nustatyti, reguliavimą pagal kurį koncesininkui esant suteikiančiosios institucijos sutikimui, įstatyme nustatytu atveju, suteikiama teisė įkeisti ar suvaržyti turimą prievolinę teisę į jam perduotą turtą, t. y. teisę į nuomą, subnuomą, panaudą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo audito komitetas, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5
ir disponavimo juo sąlygos
draudžiama oro uostų aerodromus išnuomoti, suteikti panaudai ar kitais pagrindais perduoti juos valdyti ir (arba) naudoti tretiesiems asmenims. 2. Koncesininkas turi teisę valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų jam perduotą turtą valdyti, naudoti ir (ar) šį turtą (išskyrus oro uostų aerodromus ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą žemę) šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka be aukciono ir viešo konkurso išnuomoti, subnuomoti, išskyrus žemę, suteikti panaudai tretiesiems asmenims tiek, kiek tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikalinga joje numatytai veiklai vykdyti koncesininko ir trečiųjų asmenų nustatytam, bet ne ilgesniam nei koncesijos sutarties nustatytam terminui. Oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje esanti žemė ir kitas turtas koncesininko gali būti valdomi, naudojami ir (ar) perduodami tretiesiems asmenims valdyti ir naudoti tik gavus suteikiančiosios institucijos leidimą. Sprendimus dėl perduoto turto nuomos (subnuomos) ir panaudos priima koncesininkas. Koncesininko tretiesiems asmenims nuomojamo (subnuomojamojo) turto (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą žemę) nuomos (subnuomos) mokesčio dydis, jo perskaičiavimo ir mokėjimo koncesininkui tvarka ir terminai, taip pat ilgalaikio turto, išskyrus žemę, nuomos (subnuomos) terminas nustatomi nuomos (subnuomos) sutartyje koncesininko ir trečiojo asmens susitarimu. Koncesininkas turi teisę atlyginti nuomininkui (subnuomininkui) ar panaudos gavėjui, pagerinusiam turtą, už jo atliktus pagerinimus. 3.
3Koncesininkas jam patikėjimo teise perduotus išnuomoja žemės sklypus (jų dalis), užstatytus
fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), išnuomoja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu oro uostų žemė, perduota koncesininkui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise. Šioje dalyje nurodytos, koncesininkui patikėjimo teise perduotos žemės nuomininkas koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu metinį žemės nuomos mokestį moka į koncesininko sąskaitą žemės nuomos sutartyje nustatytais terminais, o, jeigu tokie terminai žemės nuomos sutartyje nenustatyti – iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. 4. Koncesininkui perduota oro uosto žemė ir turtas, reikalingi valstybės institucijoms, kurių veikla oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, koncesininko sprendimu perduodama nurodytoms valstybės institucijoms neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje esanti žemė ir kitas turtas koncesininko gali būti valdomi, naudojami ir (ar) perduodami tretiesiems asmenims valdyti ir naudoti tik gavus suteikiančiosios institucijos sutikimą. 6. Sprendimus dėl koncesininkui perduoto turto nuomos, subnuomos ir panaudos priima koncesininkas. 7. 4.
kontroliuojamų asmenų perduotuose koncesininkui žemės sklypuose koncesininkas ir kiti asmenys, kuriems koncesininkas šiuos žemės sklypus išnuomojo, subnuomojo ar suteikė panaudai, turi teisę statyti, rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius ir įrengti naujus statinius ir ar įrenginius ir (arba) rekonstruoti esamus leidžiama tik Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gavus suteikiančiosios institucijos leidimą. Statinius ir įrenginius, pastatytus pažeidžiant šiuos reikalavimus, privaloma nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Pasibaigus koncesijos sutarčiai naujai pastatyti pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise perduodami valstybei. 8. 5. Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų perduotuose koncesininkui žemės sklypuose, griauti ar išardyti esamus valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius ir įrenginius leidžiama tik Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka ir gavus suteikiančiosios institucijos leidimąsutikimą. 9. 6. Koncesininkas negali jam perduoto turto perduoti kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jo sunaikinti ar sugadinti, išskyrus šio straipsnio 5 8 dalyje numatytą atvejį, taip pat jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymą., taip pat be suteikiančiosios institucijos sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti jam suteiktų prievolinių teisių į tokį turtą, jomis laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymą., taip pat
negali be suteikiančiosios institucijos sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti prievolinių teisių į tokį jam perduotą turtą, jomis laiduoti ar kitu būdu jomis užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą.
Suteikiančiosios institucijos sutikimas įkeisti ar kitaip suvaržyti koncesininko prievolines teises į jam perduotą turtą, jomis laiduoti ar kitokiu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą gali būti išduodamas tik tuo atveju, jei tai reikalinga prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymo užtikrinimui.“
2016-04-206 Argumentai:
į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas dėl nacionalinio saugumo garantijų pritartina, kad atitikimo nacionaliniam saugumui tikrinimas turėtų būti atliekamas ne tik koncesininko, potencialaus akcininko ar įmonės dalyvio, tačiau ir kitų susijusių asmenų, atžvilgiu. Todėl siūlytina tikrintinų subjektų sąrašą pildyti. 3. Pritartina, kad koncesininko steigėjai turėtų būti tikrinami dėl atitikimo nacionalinio saugumo interesams. Todėl siūlytina atitinkamai papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį. 2. Pritartina, kad dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams reglamentavimas turėtų būti įtvirtintas Įstatymo projekto 6 straipsnyje, įtvirtinančiame nacionalinio saugumo garantijas. Todėl siūlytina panaikinti Įstatymo projekto 3 straipsnio
straipsnio dalių numeraciją. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl įstatymo projekte reglamentuojamų nacionalinio saugumo garantijų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„6 7 straipsnis. Nacionalinio saugumo garantijos
1.
Oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Taip pat Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka tikrinama subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, koncesininko panaudos pagrindais perduoto turto nuomotojų ar panaudos gavėjų, įmonių konsorciumo ar juridinio asmens, įsteigto įgyvendinti koncesijos projektą, koncesininko steigėjo atitiktis nacionalinio saugumo interesams. 1. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar Lietuvos Respublikos Seimui priėmus nutarimą, kad, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus, oro uosto ar oro uostų valdymas turi būti perduotas valstybei ar valstybės kontroliuojamai įmonei, suteikiančioji institucija nedelsdama perima oro uosto ar oro uostų valdymą iš koncesininko ir turi teisę nedelsiant vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį. 2. 3. Koncesininkas turi teisę išnuomoti, subnuomoti ir (arba) suteikti panaudai jam perduotą žemę ir (arba) išnuomoti (subnuomoti) ir (arba) suteikti panaudai kitą turtą, patenkantį į aerodromų nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritoriją taip pat leisti vykdyti veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonose tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantiems subjektams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme.
Subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai išnuomota, subnuomota ir (arba) suteikta panaudai žemė ir
(arba) išnuomotas (subnuomotas) ir (arba) suteiktas panaudai kitas turtas patenkantis į aerodromų nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritoriją ar leista vykdyti veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos tokiose zonose, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, atitiktis nacionalinio saugumo interesams tikrinama mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatytą potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimo tvarką.“
2016-04-207 Argumentai: Įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatomos sąlygos, kurios bus detalizuojamos tarp šalių sudaromoje koncesijos sutartyje. 1. Manytina, kad koncesininkas, asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, koncesininko panaudos pagrindais perduoto turto nuomotojai ar panaudos gavėjai, įmonių konsorciumas ar juridinis asmuo, įsteigtas įgyvendinti koncesijos projektą, koncesininko steigėjas, turėtų užtikrinti atitikimą nacionalinio saugumo interesams visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį. 2.
pasibaigus koncesijos sutarties terminui, koncesijos sutartį nutraukus vienašališkai ar kt. Siekiant išvengti teisminių ginčų, koncesijos sutartyje turi būti detalizuota koncesininkui perduoto valstybės turto gražinimo ir koncesijos sutarties metu sukurto turto perleidimo valstybės nuosavybei mechanizmas. 3. Siekiant apsaugoti valstybės bei trečiųjų asmenų interesus koncesijos sutartyje turi būti aptartas koncesijos šalių bei trečiųjų asmenų atsakomybės klausimas koncesijos sutarties galiojimo metu, koncesijos sutarties pasibaigimo ir nutraukimo atvejais. 4. Koncesijos sutartis bus rengiama, todėl ir aiškinama vadovaujantis ne tik specialiuoju oro uostų koncesijos įstatymu bet ir nacionalinės teisės aktais. Dėl šios priežasties ginčai, kylantys iš koncesijos sutarties turės būti sprendžiami vadovaujantis nacionalinės teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina imperatyviai įtvirtinti, kad visi ginčai kylantys iš šalių sudarytos koncesijos sutarties sprendžiami vadovaujantis nacionaline teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7
1.
Koncesijos sutartyje nustatomos šios sąlygos:
saugumo interesams visą koncesijos galiojimo laikotarpį;
grąžinamas turtas valstybei;
kurių koncesininkas turi laikytis nuomodamas, subnuomodamas ar teikdamas panaudai jam perduotą žemę, o ir kitą turtą nuomodamas, subnuomodamas ar teikdamas panaudai;
4) 2) sąlygos, kuriomis išduodami šio įstatymo 5 straipsnio 2, 7, 4 ir 8 5 ir 9 dalyse numatyti suteikiančiosios institucijos leidimai;
5) 3) suteikiančiosios institucijos koncesijos sutarties šalių civilinės atsakomybės taikymo, netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat atlyginimo koncesininkui apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos bei tvarka koncesijos sutarties nutraukimo atvejais bei pasekmės;
vykdymo priežiūros sąlygos;
laikytis užtikrindamas oro uostų panaudojimą priimančiosios šalies paramos teikimui ir mobilizacinių užduočių vykdymui;
koncesijos sutarties ir visiems kitiems su koncesijos sutartimi susijusiems ginčams taikoma Lietuvos Respublikos teisė. 2. Kitos koncesijos sutarties sąlygos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu.“
pranešėjai: Gintaras Tamošiūnas.
Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius [1] The Ownership of Europe’s Airports, prieiga per internetą: https://www.aci-europe.org/policy/fast-facts.html [2] Pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 straipsnį aerodromai yra priskirti strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turintiems įrenginiams, o VĮ Lietuvos oro uostai – strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms valstybės įmonėms.
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto nariai: R.Žemaitaitis,
A.Skardžius, K.Daukšys, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, , A.Mockus, J.Razma, B.Vėsaitė, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Duburaitė, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė ir G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Susisiekimo viceministras A.Šliupas, Susisiekimo ministerijos atstovai: A.Šniuolis, J.Norkienė, M.Kerdokas, G.Jakubauskas, V.Veitas; VĮ Lietuvos oro uostai atstovas V.Sinkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
projekto aiškinamąjį raštą, projektu siekiama nustatyti tokias teisines sąlygas bei išimtis, kurios panaikintų teisines kliūtis konkretaus projekto - Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įgyvendinimui. Tačiau nenurodoma, koks koncesijos modelis bus pasirinktas. Atvirkščiai, pagal projekto aiškinamąjį raštą, galima manyti, kad joks konkretus modelis dar nepasirinktas (neaišku, kas bus koncesijos dalyku, ar oro uostus koncesininkas-privatus subjektas valdys vienas ar kartu su valstybės įmone). Aiškinamajame rašte rašoma: „Susisiekimo ministerija ir VĮ Lietuvos oro uostai numato pasitelkti tarptautinę patirtį oro uostų koncesijos srityje turinčius finansinius, techninius ir teisinius ekspertus, kurie patars, kaip nustatyti optimalias koncesijos sutarties sąlygas, taip pat VĮ Lietuvos oro uostams optimalią funkcinę ir organizacinę struktūrą po koncesijos sutarties pasirašymo“ (pabraukta mūsų).
Atsižvelgdami į tai, manytume, kad siūlomas reguliavimas neatitinka Teisėkūros pagrindų įstatyme nustatytų teisėkūros principų. Šiame kontekste, nekvestionuojant aiškinamojo rašto teiginių dėl pastaraisiais metais kai kuriose šalyse vykdomų oro uostų koncesijų projektų, vis tik pastebėtina, kad Europos Tarptautinės oro uostų tarybos paskelbtame 2010 metų tyrime nurodyta, jog didžioji dauguma Europos oro uostų – 78 proc. yra valdomi viešųjų subjektų (pavaldūs valstybės ar vietos valdžios institucijoms arba veikia kaip savarankiškas ūkio subjektas, kurio visas kapitalas priklauso ar kurio visas akcijas valdo valstybės ir/arba vietos valdžios institucijos), ir tik
subjektai ir 9 proc. yra visiškai privatizuota. Visi oro uostai yra valdomi privačių operatorių tik Kipre, Jungtinėje Karalystėje – 52 proc., Bulgarijoje ir Slovėnijoje – 50 proc., likusiose 4 valstybėse privatūs operatoriai valdo 5-25 proc. oro uostų, 10 valstybių, įskaitant Lietuvą, oro uostų operatoriai yra viešieji subjektai. Nepritarti. Atkreiptinas dėmesys, kad numatoma valdymo teisių koncesija, kuria perduodama teisė valdyti VĮ Lietuvos oro uostų valdomą turtą ir teikti oro uostų paslaugas visuose trijuose oro uostuose (išskyrus oro navigacijos paslaugas). Taip pat pažymėtina, kad dabartinis reglamentavimas leidžia tik vieną koncesijos formą, o specialusis įstatymas jos nekeičia. Numatoma, kad oro uostus koncesininkas valdys vienas be valstybės, nes siekiama perduoti visą veiklą ir visą su veikla susijusią riziką.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad
projektų rengėjų argumentus, kad valstybės valdomų oro uostų skaičius Europoje sumažėjo nuo 78 proc. iki 59 proc., o mišraus valdymo ir pilnai privačių oro uostų skaičius atitinkamai nuo 13 proc. ir 9 proc. išaugo iki 25 proc. ir 16 proc., lyginant su 2010 m. (prieiga per internetą: https://www.aci-europe.org/policy/position-papers.html?view=group&group=1&id=6
uostai turi ypatingą svarbą nacionalinio saugumo užtikrinimui, taip pat į tai, kad pagal projektą numatoma perduoti privačiam subjektui trijų iš keturių tarptautinių oro uostų valdymą suteikiant koncesiją, manytume, kad siūlomas teisinis reguliavimas yra nepakankamas:
1) nepakankamos nacionalinio saugumo garantijos, nes nei projekte, nei kituose įstatymuose nėra ir nesiūloma nustatyti valstybės institucijos, atsakingos už valstybės nacionalinį saugumą, teisės duoti privalomus nurodymus oro uostus valdančiam koncesininkui, kai tai būtina siekiant apsaugoti nacionalinius interesus ir vykdyti Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus. Dar daugiau, projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, taip pat kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą ir naudojimą bei disponavimą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymai taip pat nustato kai kurias specialias valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisykles, paskelbus valstybėje nepaprastąją ar karo padėtį.
Be to, Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo 29 straipsnyje nustatyta, kad nepaprastosios padėties metu galioja Lietuvos Respublikos įstatymai, išskyrus šio Įstatymo nustatytas išimtis. Taigi projektu siūloma sukurti tokią situaciją, kai net ir esant valstybėje nepaprastajai padėčiai nebūtų aišku, kurio įstatymo normos taikomos. 2) projekte nėra jokių nuostatų, sudarančių sąlygas užtikrinti, kad oro uosto koncesininkas turės kompetenciją vykdyti oro uostų valdymą, nėra jokių privalomų reikalavimų oro uosto valdytojui ir jo vadovams, išskyrus atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimą (projekto 3 straipsnis), jokių jo priežiūros taisyklių, išskyrus nuostatas dėl suteikiančiosios institucijos leidimų koncesininkui perduoti valstybės turtą valdyti ir naudoti tretiesiems asmenims bei teisės nutraukti koncesijos sutartį vienašališkai (projekto 5, 6 straipsniai), nenustatyta oro uostų valdytojo atsakomybė už teisės aktų nesilaikymą. Pastebėtina, kad Koncesijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos dėl išankstinės dalyvių atrankos ir jos kriterijų, įskaitant atitinkamos profesinės ir techninės kvalifikacijos, valdymo ir organizacinės patirties reikalavimus, nėra imperatyvios, ar juos taikyti, sprendžia suteikiančioji institucija. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad oro uostų valdymo veikla laikytina monopoline, nes tris iš keturių Lietuvos tarptautinių oro uostų valdo viena įmonė, todėl įstatyme turi būti nustatytas mechanizmas, kaip išvengti monopolininko piktnaudžiavimo rinka ir apsaugoti vartotojus. Konstitucinis Teismas 1999 m. spalio 6 d. nutarime yra pažymėjęs, kad valstybė turi teisinėmis priemonėmis riboti monopolines tendencijas.
Jeigu monopolija yra susidariusi, valstybė monopolinę ūkinę veiklą reguliuoja įstatyme nustatydama atitinkamus reikalavimus monopolistui. Manytume, kad projekte turėtų būti nuostata dėl koncesininko teikiamų monopolinių paslaugų teikimo principų (skaidrumo, nediskriminavimo ir pan.), jų kainų reguliavimo. 3) projekto aiškinamajame rašte teigiama, kad projektu siūloma Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus perduoti valdyti privačiam investuotojui koncesijos sutarties pagrindu, neprarandant oro uostų kontrolės. Tačiau projekte nėra nuostatų, leidžiančių užtikrinti, kad valstybė nepraras oro uostų valdymo kontrolės. Tokios projekto nuostatos, kaip suteikiančiosios institucijos išduodami leidimai turto nuomos ar panaudos sutarčiai sudaryti, vertintinos kaip disponavimu turtu priežiūros priemonės, tačiau nėra pakankamos, kad nebūtų prarasta oro uostų kontrolė. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad koncesininko-privataus subjekto, valdančio ir naudojančio valstybės turtą, veiklos kontrolės formos ir būdai iš esmės skiriasi nuo valstybės turtą patikėjimo teise valdančios valstybės įmonės. Pritarti. Pažymėtina, kad turtas, įskaitant aerodromus, gali būti perduotas subjektui, kuris nėra priskirtas strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčioms įmonėms (Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo 3 str. 1 d. ir 4 str. 1 d.), tik tuo atveju, jei toks subjektas atitinka nacionalinius saugumo interesus. Atsižvelgiant į tai, kad VĮ Lietuvos oro uostai ir jų valdomi aerodromai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, įstatymo projekte siūloma nustatyti papildomas sąlygas dėl koncesininko atitikties saugumo interesams.
T. y. siūloma nustatyti, kad koncesija gali būti suteikiama tik subjektui, dėl kurio priimtas sprendimas, kad jis atitinka nacionalinio saugumo interesus. Įstatymo projekto 7 str. taip pat nustatytos tam tikros papildomos saugumo garantijos, t. y. koncesijos sutarties nutraukimas Vyriausybei ar Seimui priėmus nutarimą. Taip pat koncesijos sutartyje bus įtraukti privalomi įsipareigojimai ir sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis užtikrindamas oro uostų panaudojimą priimančiosios šalies paramos teikimui ir mobilizacinių užduočių vykdymui, taip pat perduoti turtą tik nacionalinio saugumo interesus atitinkančių asmenų valdymui bei naudojimui. Pabrėžtina, kad įstatymas nenustato jokių specialių taisyklių nepaprastosios ir /ar karo padėties metu, t. y. „nenustato kitaip“ nei Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymai. Atitinkamai, valstybėje paskelbus nepaprastąją ar karo padėtį, būtų taikomi minėtus santykius reguliuojantys Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties ir Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymai. Tačiau sutinkame su pastaba ir siūlome patikslinti Įstatymo projekto 1 str., nurodant, kad kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip. Pažymėtina, kad privalomi reikalavimai oro uosto valdytojui nustatomi konkurso sąlygose ir sutartiniuose dokumentuose, kas atitinka įprastą praktiką tokiuose projektuose. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad tokių nuostatų nebuvo ir kituose panašiuose projektuose. Atkreiptinas dėmesys, kad Šiaulių oro uostas yra karinis ir civiliniai skrydžiai beveik nevykdomi, todėl VĮ Lietuvos oro uostų valdomi oro uostai nekonkuruoja su šiuo oro uostu.
Taip pat pažymėtina, kad koncesininkas veiks pagal galiojančius teisės aktus, tad jam bus taikomi visi konkurenciją reglamentuojantys teisės aktai, o kainų reguliavimas bus aptartas sutartyje, taip pat reglamentuojamas LR bei ES teisės aktų lygmeniu (pagal 2009 m. kovo 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2009/12/EB dėl oro uostų mokesčių). Pažymėtina, kad be įstatymo projekto 4 str. 6 dalies, koncesijos sutartyje bus įtvirtintos koncesininko veiklos priežiūros ir kontrolės sąlygos, įskaitant suteikiančiosios institucijos teisę tikrinti kaip ir kokiems tikslams koncesininkas naudoja jam perduotą turtą bei laikosi kitų koncesijos sutarties sąlygų, taip pat sankcijos ir priemonės koncesijos sutarties pažeidimo atveju. Koncesijos sutartis bus parengta vadovaujantis Koncesijų įstatymo IV skyriuje nustatytais reikalavimais, atsižvelgiant į VšĮ Centrinės projektų valdymo agentūros parengtą pavyzdinę koncesijos sutarties formą ir vadovaujantis atitinkama tarptautine praktika.
Tačiau, atsižvelgiant į projekto specifiką, projekto 8 str. numatytos tam tikros papildomos sutarties sąlygos, tokios kaip: „1) privalomos sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis nuomodamas, subnuomodamas ar teikdamas panaudai jam perduotą žemę ir kitą turtą;
2) sąlygos, kuriomis išduodami šio įstatymo 5 straipsnio 2, 7, 8 ir 9 dalyse numatyti suteikiančiosios institucijos leidimai;
netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat atlyginimo koncesininkui apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos bei tvarka koncesijos sutarties nutraukimo atvejais;
4) koncesijos sutarties vykdymo priežiūros sąlygos;
5) privalomi įsipareigojimai ir sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis užtikrindamas oro uostų panaudojimą priimančiosios šalies paramos teikimui ir mobilizacinių užduočių vykdymui.“
aiškinamajame rašte nurodoma, kad įstatymo projekto rengimą paskatinusi priežastis yra ta, kad siekiant išlaikyti oro transporto sistemos konkurencingumą ir jį didinti, būtina nuolat plėtoti jos infrastruktūrą ir didinti veiklos ir valdymo efektyvumą. Bendras investicijų poreikis visiems trims oro uostams 2015-2045 metais sudarytų maždaug 216 mln. - 348 mln. eurų. Dalį finansavimo įmanoma padengti iš dabartinių ir ateityje planuojamų VĮ Lietuvos oro uostų grynųjų pinigų rezervų ir veiklos pelningumo bei pritraukti iš ES paramos fondų, tačiau šių lėšų nepakaks, ir apytiksliai 77 -119 mln. eurų investicijos turės būti pritrauktos iš ribotų viešųjų finansavimo šaltinių.
Atsižvelgus į tai, teikiamu įstatymo projektu, siekiant plėtoti oro uostų infrastruktūrą ir paslaugas, siūloma Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostus perduoti valdyti privačiam investuotojui koncesijos sutarties pagrindu, neprarandant oro uostų kontrolės. Projekto aiškinamajame rašte taip pat nurodoma, kad tikėtina, kad be investicijų į minėtų oro uostų infrastruktūrą, valstybės biudžetas bus papildomas koncesijos mokesčiu, gautu iš koncesininko. Atkreipiame dėmesį, kad iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kiek konkrečiai pajamų valstybė gauna iš šiuo metu veikiančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai. Be to, nėra aišku, kiek konkrečiai pajamų valstybė gautų iš oro uostų koncesininko, nes, kaip yra teigiama aiškinamajame rašte, koncesijos mokestį iš anksto nustatyti yra sudėtingas uždavinys. Taip pat projekto aiškinamajame rašte nėra nurodomos priežastys, dėl kurių valdanti oro uostus valstybės įmonė Lietuvos oro uostai 30 metų laikotarpiu negalėtų gauti trūkstamų investicijoms lėšų iš nenurodytų aiškinamajame rašte finansavimo šaltinių. Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta bei į žemiau pateikiamas pastabas dėl konkrečių projekto straipsnių, kyla abejonių, ar projekto nuostatos atitinka Konstitucinio Teismo doktrinoje suformuotus universalius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principus, kurie yra nustatyti Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje, bei teisėkūros tikslingumo ir efektyvumo principus, nustatytus Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1 ir 5 punktuose.
Be to, svarstytina, ar, atsižvelgiant į Seimo statuto 145 straipsnio 2 dalies nuostatas, neturėtų būti atliekamas nepriklausomas ekspertinis įstatymo projekto įvertinimas, ypač kiek tai susiję su nacionalinio saugumo garantijomis ir siūlomo koncesijos modelio efektyvumu ir naudingumu viešiesiems finansams. Nepritarti. Atsižvelgiant į tai, kad sėkmingai reorganizuoti tarptautiniai Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostai, taip pat siekiant užtikrinti spartesnį Lietuvos pasiekiamumo augimą (naujų skrydžių ir oro linijų bendrovių pritraukimą), vidutinio ir ilgojo laikotarpio Lietuvos oro uostų investicijų ir veiklos finansavimą ir skatinti Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimą, didinant valstybės valdomo kapitalo grąžą, įstatymų projektais visų pirma siekiama sukurti palankią teisinę aplinką minėtam koncesijos projektui įgyvendinti. Taip pat pažymėtina, kad dalį iš pastabų rengėjų minimų 77-119 mln. eurų, kurių reikės investicijoms į infrastruktūrą, būtų įmanoma padengti iš dabartinių ir ateityje planuojamų VĮ Lietuvos oro uostų grynųjų pinigų rezervų ir veiklos pelningumo bei pritraukti iš ES paramos fondų, tačiau šių lėšų nepakaks ir reikės pritraukti papildomų investicijų iš ribotų viešųjų finansavimo šaltinių, nes papildoma valstybės pagalba (t.y. biudžeto lėšos) oro uostams nėra galima dėl Europos Komisijos valstybės pagalbos oro uostams gairėse (2014/C99/3) nustatytų griežtų apimties apribojimų.
Be to, šiame ES fondų finansavimo periode galima finansuoti tik su aplinkosauga susijusius Vilniaus oro uosto projektus (Palangos ir Kauno oro uostų investicinių projektų iš ES lėšų finansuoti nėra galimybių), o nuo 2020 m. ES parama Lietuvos oro uostams apskritai nebus galima. Kiti finansavimo šaltiniai negalimi dėl įmonės skolinimosi galimybių. Kalbant apie ekspertinį įstatymo projekto įvertinimą kiek tai susiję su nacionalinio saugumo garantijomis, atkreiptinas dėmesys, kad derinimo metu nuolat buvo bendradarbiaujama tiek su Krašto apsaugos ministerija, tiek su Valstybės saugumo departamentu, kurios pritarė teikiamoms įstatymo projekto nuostatoms, susijusiomis su nacionaliniu saugumu. Taip pat pažymėtina, kad 2015 m. BLS, ALG ir PwC tarptautiniai konsultantai atliko VĮ Lietuvos oro uostų plėtros galimybių studiją, kurioje prieita išvadų, kad Lietuvos oro uostų sujungimas į vieną tinklą buvo geriausias sprendimas tolesnei sklandžiai oro uostų veiklai, tačiau norint toliau plėstis ir išlaikyti keleivių srautų didėjimą ir šiuos srautus suvaldyti, geriausias būdas yra privatus investuotojas. 1
straipsnio nuostatos dėl kitų įstatymų netaikymo „teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu“ suformuluotos taip, kad leidžia ypač plačiai interpretuoti atvejus, kada kiti įstatymai, įskaitant jų imperatyvias nuostatas, gali būti netaikomi įgyvendinant oro uostų koncesiją.
Be to, pati formuluotė klaidina. Teikiamu projektu yra reglamentuojama tik labai nedidelė dalis koncesijos suteikimo ir turto valdymo santykių, tačiau vertinama nuostata suformuluota taip, kad atrodo, jog tai yra pagrindinis koncesijos suteikimą ir turto valdymą reglamentuojantis įstatymas. Atsižvelgdami į tai, taip pat į principo lex specialis derogat legi generali esmę, kad esant bendrosios ir specialiosios normų konkurencijai yra taikoma specialioji norma, siūlytume nustatyti, kokie įstatymai taikomi koncesijos suteikimui ir perduoto koncesininkui valstybės turto valdymui, naudojimui ir disponavimui bei aptarti teisės normų taikymą esant jų konkurencijai. Manytume, kad tinkamu specialaus teisinio reguliavimo pavyzdžiu šiuo atveju galėtų būti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių “Būtingės nafta”, “Mažeikių nafta” ir “Naftotiekis” reorganizavimo įstatymas. Pastebėtina, kad pastabai nepritarus ir palikus siūlomą projekto 1 straipsnio redakciją, gali kilti ne tik koncesijos suteikimą, valstybės turto valdymą, naudojimą ir disponavimą juo reguliuojančių teisės aktų taikymo problemų, bet ir neaiškumų dėl Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo normų taikymo (pvz., kaip būtų taikomos šio įstatymo 44 straipsnio 5 dalies nuostatos dėl oro uosto žemės perdavimo neatlygintinai naudotis valstybės institucijoms, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus). Pritarti. Patikslinti Įstatymo projekto 1 str., nurodant, kad kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis Įstatymas nenustato kitaip. „1 straipsnis.
„1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato teisines ir organizacines tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kuriuos valdo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (toliau – oro uostai, kiekvienas iš jų – oro uostas), koncesijos sąlygas. Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą, naudojimą bei disponavimą, taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip tai neprieštarauja šiam įstatymui.“ Pažymėtina, kad būtent tokia formuluotė vartojama ir kituose įstatymuose (pvz., Lietuvos Respublikos suskystintų gamtinių dujų termino įstatymo 1 str. 3 d., Lietuvos
straipsnyje siūloma nustatyti, kad įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme vartojamas sąvokas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Koncesijų įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą koncesijos apibrėžimą, koncesininkas neturi teisės disponuoti jam perduotu valstybės turtu. Tuo tarpu pagal teikiamo projekto nuostatas, koncesininkui tokia teisė būtų suteikta – jis galėtų jam perduotą valstybės turtą išnuomoti ir suteikti panaudai. Atsižvelgiant į tai, manytina, kad projektu teikiamame įstatyme turėtų būti pateikta oro uostų koncesijos apibrėžtis. Tas pats pasakytina apie koncesijos sutarties dalyką. Pastebėtina ir tai, kad pagal pateiktą medžiagą nėra aišku, ar oro uostų koncesija neturės viešųjų darbų koncesijos požymių.
Jeigu siekiama, kad įstatymas būtų taikomas ir oro uostų viešųjų darbų koncesijai, reikėtų pateikti ir jos apibrėžtį. Jeigu nesiekiama, kad įstatymas būtų taikomas ir oro uostų viešųjų darbų koncesijai, tai reikėtų aptarti projekte. Pritarti iš dalies. Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte pateiktoje koncesijos sąvokoje neminimas valstybės turto valdymas ir naudojimas, taip pat nėra pateikiama koncesijos sutarties dalyko sąvoka. Atitinkamai, po Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo šiuo aspektu nebus jokio prieštaravimo ir/ar neatitikimo. Šiuo metu yra sudėtinga pateikti sąvoką, kuri būtų priderinta tiek prie galiojančio Koncesijų įstatymo, tiek ir prie naujo Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto. Tad siūlytina to išvengti. Be to, koncesijos ypatybės (įskaitant teisę ribotai disponuoti turtu) yra aiškiai apibrėžtos Įstatymo projekto 3 str. Pažymėtina, kad šiuo metu nenumatoma, kad bus vykdoma būtent viešųjų darbų koncesija. Be to, Įstatymo projektas nepanaikina Koncesijų įstatymo taikymo, todėl viešųjų darbų koncesijos reguliavimas (specialios procedūros) bus taikomas visa apimtimi, jei projekto eigoje paaiškės, kad koncesija tapo viešųjų darbų koncesija be atskirų nuorodų Įstatymo projekte. 32
straipsnio 2 dalyje nurodomas „spendimas dėl oro uostų koncesijos įgyvendinimo“, kurį priima Vyriausybė ir „sprendimas dėl oro uostų koncesijos“, kurį priima Seimas. Sąvokos suvienodintinos. Taip pat, siekiant teisinio aiškumo, siūlytume šios dalies antrą sakinį formuluoti kaip bendrosios taisyklės išimtį. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų neaišku, ar vertinamoje dalyje nurodytas dokumentas yra tas pats, kuris nurodytas projekto 4 straipsnyje – „sprendimas dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo“, ar tai skirtingi dokumentai, priimami atskiruose koncesijos suteikimo proceso etapuose.
Pritarti. Įstatymo projekto 4 str. vartojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų formuluotes suvienodinti. Be to, atsižvelgiant į rengiamą Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, t. y. aplinkybę, kad nurodytame projekte nėra numatyta Seimo kompetencija priimti sprendimus dėl koncesijos, neatsižvelgiant į koncesijos vertę, specialiame įstatyme siūlome apskritai atsisakyti Seimo sprendimo dėl oro uostų koncesijos formuluotės: (4 str. 2.d.) „Sprendimą dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytu atveju sSprendimą dėl oro uostų koncesijos pagal kurią Lietuvos Respublika prisiima turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal koncesijos sutartį), viršijančius 58 000 000 eurų priima
straipsnis. Specialiosios valstybės turto perdavimo koncesininkui sąlygos
nuosavybe ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, reikalingas oro uostų koncesijos sutarčiai vykdyti, įskaitant oro uostų aerodromus ir oro uostų žemę (sklypus ar jų dalis), gali būti perduodamas koncesininkui be aukciono (be atskiro konkurso) patikėjimo, nuomos ir (arba) panaudos pagrindu koncesijos sutarties galiojimo terminui. Nuosavybės teisė į tokį turtą koncesininkui neperduodama.
Valstybei Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (arba) naudojamas priklausantis turtas ir jo perdavimo koncesininkui būdai (patikėjimas, nuoma ir (arba) panauda) nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo sprendime dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo. 2. Koncesijos sutartimi bei joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesininkui taip pat gali būti perduodamos valstybės kontroliuojamų asmenų teisės ir pareigos, atsirandančios iš tokių asmenų sudarytų sandorių.“34
straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Iš šios projekto nuostatos seka, kad subjektas turi atitikti nacionalinio saugumo interesus tik koncesijos suteikimo metu. Atkreipiame dėmesį, kad projekte nėra reikalavimo, jog koncesininkas privalėtų atitikti nacionalinio saugumo interesus visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį. Tobulinant projektą, manytina, kad tokį reikalavimą reikėtų nustatyti. Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, tokį patį reikalavimą reikėtų nustatyti ir subjektams, kuriems koncesininkas valstybės turtą nuomotų ar perduotų jį naudoti panaudos pagrindais. Atsižvelgus į tai, reikėtų papildyti ir projekto 6 straipsnio 2 dalį.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad projekto 3 straipsnio 4 dalyje nurodytu subjektu, kuriam suteikiama oro uostų koncesija, gali būti ne tik viena įmonė, bet ir susijusių įmonių konsorciumas, tačiau iš projekto nuostatų neaišku, ar tuo atveju, kai nurodytu subjektu būtų konsorciumas, nacionalinio saugumo reikalavimai būtų keliami tik pačiam konsorciumui, ar ir jo dalyviams. Be to, pagal Koncesijų įstatymo 21¹ straipsnį, prireikus koncesininkas specialiai koncesijos projektui įgyvendinti gali įsteigti juridinį asmenį. Pagal pateiktą projektą neaišku, ar tuo atveju, kai koncesijos projektui įgyvendinti būtų įsteigiamas juridinis asmuo, būtų vertinama šio juridinio asmens ar jo steigėjų atitiktis nacionalinio saugumo interesams. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į projekto 3 straipsnio 4 dalį, kurioje nustatyta, kad tikrinama subjektų, kurie ketina tapti įmonės, kuriai jau suteikta koncesija, dalyviais, atitiktis nacionalinio saugumo interesams, bet nėra nuostatos dėl steigiamo juridinio asmens - koncesininko steigėjų atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimo. Be to, atsižvelgiant į tai, kad koncesininko ir jo dalyvių atitiktis nacionalinio saugumo interesams laikytina viena iš nacionalinio saugumo garantijų, svarstytina galimybė projekto 3 straipsnio 4 dalies nuostatas perkelti į projekto 6 straipsnį, o 3 straipsnio 4 dalyje pateikti nuorodą į atitinkamas
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymams. Be to, įstatymo projektas buvo konstruojamas taip, kad apimtų, tačiau iš esmės neišplėstų reguliavimo, nustatyto Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Nurodytas reguliavimas atitinka minėto įstatymo 7 str. reguliavimą. Pažymėtina, kad rengiamame minėto įstatymo pakeitimo projekte (t. y. jo 13 str.
1 d.) yra numatyta galimybė patikrą atlikti ir kitu metu, esant pagrįstų duomenų manyti, kad apsaugos zonoje investuotojo vykdoma ar planuojama vykdyti ūkinė komercinė veikla gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams. Priėmus nurodytus pakeitimus, atitinkama patikros procedūra būtų taikoma ir oro uosto koncesininkui bei asmenims, kuriems koncesininkas suteiktų teisę vykdyti veiklą oro uostuose. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės
nacionaliniam saugumui turinčių įmonių potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sudarymo ir šios komisijos darbo tvarkos aprašo patvirtinimo“, atliekant potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimą yra vertinamas ne tik pats potencialus dalyvis, tačiau ir jo dalyviai. Todėl savarankiško juridinio asmens įsteigimas, siekiant dalyvauti koncesijos konkurse, neleistų tokio juridinio asmens dalyviams išvengti atitikties nacionalinio saugumo interesams vertinimo. 5
tobulintinas:
1) neaiški formuluotė
„Valstybės nuosavybe <...> valdomas“, taip pat neaišku, kieno
„kontroliuojami asmenys“ nurodyti. Jeigu turima omenyje turtas, nuosavybės
teise priklausantis valstybei, ir valstybės kontroliuojami asmenys, tai 4 straipsnio 1 sakinį reikėtų pradėti taip: „Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas <....>“. 2) projekte nurodytas „patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas“, tačiau pagal CK 4.106 str. patikėtinis patikėtą turtą valdo, naudoja ir juo disponuoja, o pagal Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 2 straipsnį
2) valstybės įmonė jai perduotą ir jos įgytą turtą valdo, naudoja bei juo disponuoja patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai, svarstytina galimybė projekto nuostatas patikslinti.
3) vertinamame projekto straipsnyje siūloma nustatyti, kad „turto perdavimo koncesininkui būdai“ nustatomi Vyriausybės arba Seimo sprendime. Tačiau pačiame projektu teikiamame įstatyme yra nurodyta, kad turtas koncesininkui gali būti perduodamas be aukciono (be atskiro konkurso), t.y. įstatyme nustatytas turto perdavimo būdas, taigi vertinama nuostata laikytina pertekline. Jeigu turėta omeny, kad Vyriausybė arba Seimas nustato, kokie gali būti koncesininkui perduoto valstybės turto valdymo ir naudojimo būdai (nuoma, panauda) ar kokias teises į turtą gali įgyti koncesininkas (patikėjimo, nuomos, panaudos), projektas atitinkamai tikslintinas. 4) jeigu vertinamame straipsnyje nurodytas sprendimas dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo yra kitas dokumentas nei nurodyta projekto 3 straipsnyje, reikėtų nustatyti, kas ir kada inicijuoja jo priėmimą. 5) pastebėtina, kad Koncesijų įstatymo 3 straipsnio 6 dalyje nustatyta: „Tais atvejais, kai koncesininkui perduodamas valdyti ir (ar) naudoti valstybės ar savivaldybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir
(ar) naudojamas turtas, iki konkurso suteikti koncesiją sąlygų paskelbimo turi būti priimtas šio kontroliuojamo asmens sprendimas dalyvauti koncesijos sutartyje ir perduoti koncesininkui tam tikrą savo nuosavybės ar patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą turtą.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nurodytas įstatymas, skirtingai nei projektu teikiamas įstatymas, nenumato galimybės perduoti koncesininkui valstybės kontroliuojamo asmens patikėjimo teise valdomo turto perdavimo koncesininkui patikėjimo teise. Taigi neaišku, kokia tvarka būtų paimamas iš valstybės įmonės valstybės turtas, kurį ji valdo patikėjimo teise, ir perduotas kitam patikėtiniui – koncesininkui.
Neaišku, ar šiuo atveju turėtų būti taikomos Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatos dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį Vyriausybės sprendimu bei Lietuvos Respublikos transporto veiklos pagrindų įstatymo 18 straipsnio nuostatos, kad viešosios transporto infrastruktūros savininko ir valdytojo tarpusavio santykius nustato turto patikėjimo sutartis. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys ir į šią Valstybės ir savivaldybių įmonių 13 straipsnio 6 dalies nuostatą: „Dalis įmonės turto Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nustatytais atvejais ir tvarka gali būti perduota kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jeigu įmonės įsipareigojimai po įmonės turto sumažėjimo neviršytų 1/3 likusio įmonės savininko kapitalo.“ Pažymėtina, kad ši nuostata yra skirta valstybės įmonės kreditorių interesų apsaugai. Pritarti. Patikslinti Įstatymo projekto 5 str.:
„5 straipsnis. Specialiosios valstybės turto perdavimo koncesininkui
sąlygos
nuosavybe ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, reikalingas oro uostų koncesijos sutarčiai vykdyti, įskaitant oro uostų aerodromus ir oro uostų žemę (sklypus ar jų dalis), gali būti perduodamas koncesininkui be aukciono (be atskiro konkurso) patikėjimo, nuomos ir (arba) panaudos pagrindu koncesijos sutarties galiojimo terminui. Nuosavybės teisė į tokį turtą koncesininkui neperduodama.
Valstybei Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (arba) naudojamas priklausantis turtas ir jo perdavimo koncesininkui būdai (patikėjimas, nuoma ir (arba) panauda) nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo sprendime dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo. 2. Koncesijos sutartimi bei joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesininkui taip pat gali būti perduodamos valstybės kontroliuojamų asmenų teisės ir pareigos, atsirandančios iš tokių asmenų sudarytų sandorių.“ Formuluotė „nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas“ vartojama tiek galiojančiame Koncesijų įstatyme (žr. Koncesijų įstatymo 3 str. 3 d. ir 7 d.), tiek ir jo pakeitimo įstatymo projekte (žr. Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo
nereiškia, jog valstybė ir (ar) jos kontroliuojami asmenys neturi teisės disponuoti nuosavybės ar patikėjimo teise valdomu turtu. Be to, patikslinus gali kilti nesuderinamumo su Koncesijų įstatymo reguliavimu klausimas. Įstatymo projekto 4 str. 2 d. ir 5 str. vartojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės sprendimų formuluotes suvienodinti.
Be to, atsižvelgiant į rengiamą Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, t. y. aplinkybę, kad nurodytame projekte nėra numatyta Seimo kompetencija priimti sprendimus dėl koncesijos, neatsižvelgiant į koncesijos vertę, specialiame įstatyme siūlome apskritai atsisakyti Seimo sprendimo dėl oro uostų koncesijos formuluotės: „Sprendimą dėl oro uostų koncesijos pagal kurią Lietuvos Respublika prisiima turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal koncesijos sutartį), viršijančius 58 000 000 eurų priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu.“ Įstatymo projektas nenustato specialių taisyklių dėl tvarkos, kuria turtas perduodamas koncesininkui patikėjimo teise. Atsižvelgiant į tai bei į Įstatymo projekto 1 str., šiuo aspektu būtų taikomos kitų įstatymų ir juos įgyvendinančių poįstatyminių teisės aktų nuostatos, įskaitant Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 10 str. 4 d. nuostatas dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise pagal turto patikėjimo sutartį Vyriausybės sprendimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybės
valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašą, taip pat ir išvadoje minimą Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių 13 str. 6 d. nuostatą, ribojančią valstybės įmonės turto perdavimą patikėjimo teise kitiems asmenims.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal aukščiau nurodyto Valstybės turto perdavimo valdyti, naudoti ir disponuoti juo patikėjimo teise tvarkos aprašo 11 p. kartu su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimo dėl valstybės turto perdavimo patikėjimo teise projektu turi būti pateikiamas valstybės turto valdytojo, kurio prašoma perduoti jo patikėjimo teise valdomą turtą, sutikimas, kas iš esmės atitinka galiojančio Koncesijų įstatymo 3 str. 6 d. numatytą kontroliuojamo asmens sprendimą dalyvauti koncesijos sutartyje ir perduoti koncesininkui tam tikrą savo nuosavybės ar patikėjimo teise valdomą ir (ar) naudojamą turtą. Taip pat nėra pagrindo teigti, kad šiuo atveju netaikomas Koncesijų įstatymo 3 str. 6 d. (Koncesijų įstatymo projekto 21 str. 6 d.) numatytas reikalavimas dėl kontroliuojamo asmens sprendimo priėmimo. 6
pavadinimas neatitinka jo turinio, nes straipsnio nuostatos nustato ne tik koncesininko teises valdant ir naudojant jam perduotą valstybės turtą, bet ir teisę juo disponuoti (išnuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai). Straipsnio pavadinimas tikslintinas. Pritarti. Patikslinant Įstatymo projekto 6 str. pavadinimą:
„6 straipsnis. Specialiosios koncesininkui perduoto turto valdymo,
naudojimo ir disponavimo juo sąlygos“. 62
dalies nuostatos tobulintinos:
1) nuostatos dėl perduoto turto valdymo ir naudojimo būdų (išnuomoti, subnuomoti ir kt.) derintinos su šio straipsnio 1 dalimi, kuria draudžiama perduotą turtą – aerodromus išnuomoti, suteikti panaudai ar kitais pagrindais perduoti kitiems asmenims. 2) vertinamos straipsnio nuostatos suteikia teisę oro uostų koncesininkui disponuoti jam perduotu valstybės turtu – jį išnuomoti, subnuomoti, išskyrus žemę, suteikti panaudai be aukciono ir viešo konkurso.
Pastebėtina, kad jau pats patikėjimo teisės į valstybės turtą suteikimas yra bendrosios taisyklės išimtis, pagal galiojančius įstatymus kitiems koncesininkams tokia teisė nesuteikiama. Todėl kelia abejonių nuostata dėl leidimo nuomoti valstybės turtą savo nuožiūra be aukciono ir viešo konkurso. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal galiojančias Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo 44 straipsnio 3 dalies nuostatas, tarptautinį oro uostą valdančios valstybės institucijos, valstybės ar savivaldybės įmonės nuomoja tarptautinio oro uosto žemės sklypus aukciono būdu, išskyrus žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims priklausančiais nuosavybės teise ar jų nuomojamais pastatais, statiniais ir įrenginiais. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad koncesininko sudarytos su kitais asmenimis valstybės turto nuomos, subnuomos, panaudos sutartys gali būti laikomos konfidencialiomis, todėl neaišku, kaip suteikiančioji institucija vykdytų koncesijos sutarties vykdymo priežiūrą, t.y., kaip galėtų susipažinti su nurodytomis sutartimis ir įsitikinti, kad valstybės turtas valdomas efektyviai, kad koncesininkas nepiktnaudžiauja savo teise disponuoti valstybės turtu. Pastebėtina ir tai, kad neaišku, kokia tvarka koncesininkas turėtų formuoti naujus žemės sklypus, skirtus žemės nuomai, nes nuostatos dėl naujų žemės sklypų (neužstatytų statiniais) nuomai formavimo yra nustatytos poįstatyminiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose žemės nuomos aukciono būdu tvarką (pvz., Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1098 „Dėl tarptautinių oro uostų žemės nuomos“ patvirtintas Tarptautinių oro uostų žemės nuomos aukciono būdu tvarkos aprašas).
3) projektu siūloma nustatyti, kad koncesininkas nustato išnuomojamo jam perduoto valstybės turto nuomos mokesčio dydį ir mokėjimo tvarką. Projekte nėra nuostatų, kam atitenka nuompinigiai už išnuomotą valstybės turtą, todėl turėtų būti taikomos galiojančių teisės aktų nuostatos. Pastebėtina, kad pagal galiojančius teisės aktus, nuompinigiai už išnuomotą valstybės turtą pervedami į patikėtinio sąskaitą, tačiau nuompinigiai už išnuomotą valstybinę žemę - į savivaldybės, kurios teritorijoje yra nuomojama valstybinė žemė, biudžetą. Tik valstybinės žemės, kuri yra tarptautinių oro uostų teritorijoje, nuomos mokestį renka oro uostus valdanti valstybės įmonė, vadovaudamasi Aviacijos įstatymu ir jo įgyvendinamaisiais teisės aktais (kaip tai nurodyta projekto 5 straipsnio 3 dalyje). Tačiau pagal projekto 5 straipsnio 2 dalies 1 sakinį galima manyti, kad turima omenyje ne tik tarptautinių oro uostų žemė, bet ir kita koncesininkui patikėjimo teise perduota valdyti žemė. Šiame kontekste atrodo nelogiška projekto nuostata, kad valstybinės žemės, kuri nėra tarptautinio oro uosto teritorijoje, nuomos mokesčio dydis ir mokėjimo tvarka nustatoma koncesininko ir žemės nuomotojo susitarimu. 4) pagal projektu siūlomą teisinį reguliavimą, koncesininkas turėtų teisę pats nuspręsti, kuriems subjektams oro uosto žemę išnuomoti ar ją perduoti panaudos pagrindais. Prieš sudarydamas tokios žemės nuomos ar panaudos sutartis jis turėtų gauti suteikiančiosios institucijos sutikimą. Atkreipiame dėmesį, kad Aviacijos įstatymo 44 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad valstybės institucijoms, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, oro uosto žemė perduodama neatlygintinai naudotis Žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Sprendimus perduoti neatlygintinai naudotis oro uosto žeme priima įmonės vadovas.
Pažymėtina, kad teikiamą įstatymo projektą lydinčiajame Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 72 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto
nustatyti, kad Aviacijos įstatymo nuostatos dėl tarptautinių oro uostų žemės taikomos tiek, kiek to nereglamentuoja Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymas. Atsižvelgus į tai, kad teikiamame įstatymo projekte siūloma reglamentuoti oro uostų žemės suteikimą naudotis tretiesiems asmenims panaudos pagrindais kiek kitaip nei Aviacijos įstatyme, Aviacijos įstatymo nuostatos dėl oro uostų žemės panaudos oro uostų koncesijos suteikimo metu nebūtų taikomos. Taigi pagal abejuose projektuose siūlomą nustatyti reguliavimą, nebūtų užtikrinta valstybės institucijų, kurių veikla tarptautiniame oro uoste privaloma pagal įstatymus, įstatyme nustatyta teisė gauti neatlygintinai naudoti oro uostų žemę. Atsižvelgus į tai, manytume, kad teikiamame įstatyme reikėtų nustatyti koncesininko prievolę suteikti atitinkamoms valstybės institucijoms oro uostų žemę, reikalingą jų veiklai vykdyti, panaudos pagrindais. 5) neaiškus 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 sakinių nuostatų santykis su 4 sakinio nuostatomis, kurios nustato nuomos mokesčio dydžio, mokėjimo tvarkos ir ilgalaikio turto, išskyrus žemę, nuomos termino nustatymo taisykles. Neaišku, kas nustatytų žemės nuomos terminą. 6) pagal projekto 6 straipsnio 1 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, koncesijos sutartis galėtų būti vienašališkai nutraukta nepasibaigus jos galiojimo terminui. Koncesijos sutartis taip pat galėtų būti nutraukta prieš terminą kitais įstatymuose bei koncesijos sutartyje nustatytais pagrindais.
Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio 2 dalyje nereikėtų nustatyti, kokias pasekmes koncesijos sutarties pasibaigimas turės koncesininko su trečiaisiais asmenimis sudarytoms žemės ar kito valstybės turto nuomos, panaudos sutartims. Pažymėtina, kad pagal projektą koncesininkas sudaro valstybinės žemės nuomos ir panaudos sutartis ir nustato nuomos mokesčius bei jų mokėjimo tvarką kita tvarka nei kiti valstybinės žemės patikėjimo teisės turėtojai ir valdytojai. 7) pastebėtina, kad projekte nėra nustatyta, kokiais kriterijais turėtų vadovautis suteikiančioji institucija priimdama sprendimą išduoti leidimą koncesininkui sudaryti konkrečią sutartį arba atsisakyti jį išduoti. Projekto 7 straipsnio 1 dalies
sutartyje. Atkreiptinas dėmesys, kad leidimas sudaryti valstybės turto nuomos, subnuomos, panaudos sutartį yra susijęs su disponavimu valstybės turtu. Pritarti. Patikslinti Įstatymo projekto 6 str. 2 d.: „2. Koncesininkas turi teisę valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų jam perduotą turtą valdyti, naudoti ir (ar) šį turtą (išskyrus oro uostų aerodromus ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą žemę) šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka be aukciono ir viešo konkurso išnuomoti, subnuomoti, išskyrus žemę, suteikti panaudai tretiesiems asmenims tiek, kiek tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikalinga joje numatytai veiklai vykdyti koncesininko ir trečiųjų asmenų nustatytam, bet ne ilgesniam nei koncesijos sutarties nustatytam terminui. Oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje esanti žemė ir kitas turtas koncesininko gali būti valdomi, naudojami ir (ar) perduodami tretiesiems asmenims valdyti ir naudoti tik gavus suteikiančiosios institucijos leidimą.
Sprendimus dėl perduoto turto nuomos (subnuomos) ir panaudos priima koncesininkas. Koncesininko tretiesiems asmenims nuomojamo (subnuomojamojo) turto (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą žemę) nuomos (subnuomos) mokesčio dydis, jo perskaičiavimo ir mokėjimo koncesininkui tvarka ir terminai, taip pat ilgalaikio turto, išskyrus žemę, nuomos (subnuomos) terminas nustatomi nuomos (subnuomos) sutartyje koncesininko ir trečiojo asmens susitarimu. Koncesininkas turi teisę atlyginti nuomininkui (subnuomininkui) ar panaudos gavėjui, pagerinusiam turtą, už jo atliktus pagerinimus.“ Koncesininkas, investuodamas į valstybės turtą bei perimdamas jo valdymą, kartu prisiima visą ar didžiąją dalį su tokio turto valdymu susijusios ekonominės rizikos. Dar daugiau, numatoma, kad už koncesijos būdu suteiktą teisę vykdyti ekonominę veiklą koncesininkas valstybei mokės mokestį. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, privačiam subjektui turi būti užtikrinta galimybė operatyviai reaguoti į rinkos situaciją ir savarankiškai priimti būtinus sprendimus efektyvesniam turto valdymo klausimų sprendimui. Šiuo metu teisės aktuose nustatytas reguliavimas dėl valstybės turto valdymo ir naudojimo nėra pritaikytas privačiam investuotojui perduoto turto tolesniam perdavimui tretiesiems asmenims. Todėl yra būtinos specialiosios taisyklės. Nekilnojamųjų daiktų (pastatų, statinių ar įrenginių bei žemės sklypų) nuomos, subnuomos ir panaudos sutartys pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.531 str. 2 d., 6.547 str. 2 d., Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 8 str. 5 d. ir 9 str. 2 d. privalo būti registruojamos viešame registre. Be to, detali kontrolės /koncesijos sutarties vykdymo priežiūros tvarka bus numatyta koncesijos sutartyje, kaip tai apibrėžta Įstatymo projekto 7 str.
atskleisti sutartis suteikiančiajai ar priežiūros institucijai gali būti užtikrinta koncesijos sutartimi. Pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. rugsėjo 3 d. nutarimą Nr. 872 „Dėl tarptautinių oro uostų teritorijų ribų ir ploto patvirtinimo“ tarptautinių oro uostų teritorijose esanti žemė jau yra suformuota ir įregistruota Nekilnojamojo turto registre kaip savarankiški žemės sklypai. Atitinkamai, koncesininkui neiškils būtinybė formuoti naujus žemės sklypus laisvoje, į žemės sklypus nesuformuotoje valstybinėje žemėje bei galėtų iškilti poreikis tik pertvarkyti (sujungti, padalinti, atidalinti ir pan.) jau suformuotus žemės sklypus. Pastaruoju aspektu pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. lapkričio 8 d. nutarimu Nr. 1098 patvirtinto Tarptautinių oro uostų žemės nuomos aukciono būdu tvarkos aprašo 11 p. tarptautinių oro uostų žemę patikėjimo teise šiuo metu valdančios valstybės įmonės Lietuvos oro uostai kompetencija žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo prasme apsiriboja tik teise inicijuoti žemės sklypo teritorijų planavimo dokumento ar žemės valdos projekto (jeigu tokie dokumentai neparengti) rengimą, keitimą ar koregavimą. Tokią teritorijų planavimo iniciatyvos teisę koncesininkas turėtų pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 6 str. 3 d. Be to, pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 40 str. 3 d. koncesininkas, kaip valstybinės žemės patikėtinis ir (arba) valstybinės žemės naudotojas, turėtų teisę inicijuoti ir žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimą. Įstatymo projekto 6 str. 2 ir 3 d. papildyti, numatant, jog koncesininko tretiesiems asmenims nuomojamo turto nuomos mokestis mokamas koncesininkui. Kadangi Įstatymas reguliuoja oro uostų koncesiją, nenumatoma, kad koncesininkui patikėjimo teise būtų perduota ne oro uostų žemė: „2.
Koncesininkas turi teisę valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų jam perduotą turtą valdyti, naudoti ir (ar) šį turtą (išskyrus oro uostų aerodromus ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą žemę) šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka be aukciono ir viešo konkurso išnuomoti, subnuomoti, išskyrus žemę, suteikti panaudai tretiesiems asmenims tiek, kiek tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikalinga joje numatytai veiklai vykdyti koncesininko ir trečiųjų asmenų nustatytam, bet ne ilgesniam nei koncesijos sutarties nustatytam terminui. Oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje esanti žemė ir kitas turtas koncesininko gali būti valdomi, naudojami ir (ar) perduodami tretiesiems asmenims valdyti ir naudoti tik gavus suteikiančiosios institucijos leidimą. Sprendimus dėl perduoto turto nuomos (subnuomos) ir panaudos priima koncesininkas. Koncesininko tretiesiems asmenims nuomojamo (subnuomojamojo) turto (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą žemę) nuomos (subnuomos) mokesčio dydis, jo perskaičiavimo ir mokėjimo koncesininkui tvarka ir terminai, taip pat ilgalaikio turto, išskyrus žemę, nuomos (subnuomos) terminas nustatomi nuomos (subnuomos) sutartyje koncesininko ir trečiojo asmens susitarimu. Koncesininkas turi teisę atlyginti nuomininkui (subnuomininkui) ar panaudos gavėjui, pagerinusiam turtą, už jo atliktus pagerinimus. 3.
patikėjimo teise perduotus išnuomoja žemės sklypus (jų dalis), užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), išnuomoja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu oro uostų žemė, perduota koncesininkui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise. Šioje dalyje nurodytos, koncesininkui patikėjimo teise perduotos žemės nuomininkas koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu metinį žemės nuomos mokestį moka į koncesininko sąskaitą žemės nuomos sutartyje nustatytais terminais, o, jeigu tokie terminai žemės nuomos sutartyje nenustatyti, – iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos.“ Manytina, kad siūlomas reguliavimas nepanaikina nurodomų Aviacijos įstatymo nuostatų. Siekiant išvengti neaiškumo siūloma Įstatymo projektą papildyti nauja 6 str. 4 d., reguliuojančia žemės panaudą valstybės institucijoms, kurių veikla oro uoste privaloma pagal įstatymus:
„4. Koncesininkui perduota oro uosto žemė, reikalinga valstybės
institucijoms, kurių veikla oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, koncesininko sprendimu perduodama nurodytoms valstybės institucijoms neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Kadangi Įstatymo projekto 6 str. 2 d. antrasis ir trečiasis sakiniai taikytini tiek užstatytos, tiek ir neužstatytos žemės bei kito turto nuomai, subnuomai ir panaudai, siūloma pastaruosius išskirti į atskiras Įstatymo projekto 5 str. 5-6 d. „5.
„5. Oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje esanti žemė ir kitas
turtas koncesininko gali būti valdomi, naudojami ir (ar) perduodami tretiesiems asmenims valdyti ir naudoti tik gavus suteikiančiosios institucijos leidimą. 6. Sprendimus dėl koncesininkui perduoto turto nuomos, subnuomos ir panaudos priima koncesininkas.“ Ankstesniuose įstatymo projekto redakcijose buvo siūloma nuostata, skirta valdyti koncesininko sudarytų nuomos ar panaudos sutarčių kontrahentų teisėtus lūkesčius koncesijos sutarties pasibaigimo metu, tačiau Vyriausybės teisės departamentui nepritarus („Atkreipiame dėmesį į tai, kad Įstatymo projekto 7 str. 2 d, numatanti pareigą suteikiančiajai institucijai nedelsiant vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį, gali riboti galimybę koncesijos sutartį nutraukti dvišaliu (abipusius) susitarimu ir jame nustatytais terminais, nuostata ,,nedelsdama“ yra vertinamojo pobūdžio, o pagal siūlomą redakciją nedelsiant turės būti atlyginti ir koncesininko nuostoliai.“), minėtos nuostatos buvo atsisakyta. Pažymėtina, kad išskirtinis vaidmuo reglamentuojant valstybinę nuosavybę tenka Seimui, kuris valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato leisdamas įstatymus. Tuo tarpu kiti subjektai valstybės turto srityje turi tokią kompetenciją, kurią apibrėžia įstatymai. Taigi nėra užkertamas kelias nustatyti sąlygas ar atvejus, kuriais išduodami leidimai ir ne įstatymo lygio teisės aktu, jei tokia kompetencija atitinkamam subjektui buvo suteikta įstatymu. 53 11.
53
dalyje siūloma nustatyti: „Koncesininkas išnuomoja žemės sklypus, užstatytus fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu oro uostų žemė, perduota koncesininkui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise.“ Pastebėtina, kad šiuo metu nurodytos žemės nuomos sutartis sudaro ir žemės mokestį renka VĮ Lietuvos oro uostai. Priėmus teikiamą projektą ir perdavus koncesininkui oro uostų žemę valdyti patikėjimo teise, bus neaišku, kuris subjektas – koncesininkas ar VĮ Lietuvos oro uostai (jeigu ji nebus reorganizuota ar likviduota, iš projekto nuostatų tai neaišku) turi administruoti iki įstatymo įsigaliojimo sudarytas valstybinės žemės nuomos sutartis ir rinkti žemės nuomos mokestį. Projektas tobulintinas, papildant jį atitinkamomis nuostatomis. Pritarti. Perdavus koncesininkui patikėjimo teise turtą, kuris jau yra išnuomotas kitiems asmenims, koncesininkui kartu bus perduotos ir VĮ Lietuvos oro uostų teisės ir pareigos pagal šias sutartis, ko pasėkoje koncesininkas įgis teisę šias sutartis administruoti, tad ir rinkti žemės ar kito turto nuomos mokestį. Atsižvelgiant į išvados 11 p. bei tai, kad Koncesijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekte nebeliko galiojančio Koncesijų įstatymo 3 str. 3 d. nuostatos, numatančios galimybę perleisti koncesininkui valstybės kontroliuojamų asmenų teises ir pareigas, kylančias iš tokių asmenų sudarytų sutarčių, siūloma šią galiojančio Koncesijų įstatymo nuostatą įtraukta į Įstatymo projekto 5 str. 2 d.: „2. Koncesijos sutartimi bei joje nustatytomis sąlygomis ir tvarka koncesininkui taip pat gali būti perduodamos valstybės kontroliuojamų asmenų teisės ir pareigos, atsirandančios iš tokių asmenų sudarytų sandorių.“64 12.
Pagal projekto 6 straipsnio 4 dalies nuostatas neaišku, ar turimi omenyje žemės sklypai, teisės aktų nustatyta tvarka skirti koncesininkui naujiems statiniams ir įrenginiams statyti ir žemės sklypai, kuriuose yra koncesininkui perduoti valstybei nuosavybės teise priklausantys rekonstruotini statiniai, ar turima omenyje valstybinė žemė, perduota koncesininkui patikėjimo teise, kurioje statybą ir statinių rekonstrukciją gali vykdyti tiek koncesininkas, tiek kiti asmenys. Pritarti. Atsižvelgiant į išvados 12 p., siūlome Įstatymo projekto 6 str. nuostatą, koncesininkui perduotuose žemės sklypuose ribojančią naujų statinių ar įrenginių statybą bei esamų rekonstrukciją, patikslinti taip, kad būtų taikoma tiek koncesininkui, tiek ir tretiesiems asmenims, kuriems koncesininkas žemės sklypus išnuomojo, subnuomojo ar suteikė panaudai:
„7.4. Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų perduotuose
koncesininkui žemės sklypuose koncesininkas ir kiti asmenys, kuriems koncesininkas šiuos žemės sklypus išnuomojo, subnuomojo ar suteikė panaudai, turi teisę statyti, rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius ir įrengti naujus statinius ir ar įrenginius ir (arba) rekonstruoti esamus leidžiama tik Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gavus suteikiančiosios institucijos leidimą. Statinius ir įrenginius, pastatytus pažeidžiant šiuos reikalavimus, privaloma nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą.“69
tobulintina:
1) projektą reikia papildyti nuostata, kad koncesininkui draudžiama jai perduotu valstybės turtu užtikrinti prievolių, tiek susijusių, tiek nesusijusių su koncesijos įgyvendinimu įvykdymą.
2) neaiški projekto formuluotė
„suteiktų prievolinių teisių į tokį turtą“, neaišku, kas ir kokia tvarka
„suteiktų“ prievolines teises į turtą. Iš projekto nuostatų taip pat neaišku,
kaip šiuo atveju suprantamos prievolinės teisės į turtą – ar tai reikalavimo teisės, kylančios iš prievolės, kurias paprastai galima perleisti kitam asmeniui, ar tai teisė į prievolės dalyką, kuris gali būti piniginės ir nepiniginės išraiškos (pirkimo-pardavimo atveju tai daiktai ir turtinės teisės (CK 6.306 str.), nuomos – nesunaudojamieji daiktai (CK 6.477 str.), rangos – darbų rezultatai (CK 6.645 str.), paskolos – pinigai ir rūšiniais požymiais apibrėžti daiktai (CK 6.870 str.)). Jeigu turimos omenyje teisės į prievolės dalyką, tai leidimas jas įkeisti ar kitaip suvaržyti, jomis laiduoti diskutuotinas. 3) projektas papildytinas nuostatomis dėl suteikiančiosios institucijos sutikimo ar nesutikimo leisti įkeisti ar kitaip suvaržyti teises kriterijų. Pritarti. „9.6. Koncesininkas negali jam perduoto turto perduoti kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jo sunaikinti ar sugadinti, išskyrus šio straipsnio 8 5 dalyje numatytą atvejį, taip pat jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymą, taip pat be suteikiančiosios institucijos sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti jam suteiktų prievolinių teisių į tokį turtą, jomis laiduoti ar kitu būdu jomis užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymą.
Suteikiančiosios institucijos sutikimas įkeisti ar kitaip suvaržyti koncesininko prievolines teises į jam perduotą turtą, jomis laiduoti ar kitokiu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą gali būti išduodamas tik tuo atveju, jei tai reikalinga prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymo užtikrinimui.“ Įstatymo projekto formuluotę „suteiktų prievolinių teisių į tokį turtą“ siūloma patikslinti, paliekant tik
„prievolinių teisių į tokį turtą“. Į kitą šios išvados 13.2 p. dalį siūloma
neatsižvelgti. Nurodyta formuluotė reiškia, jog koncesininkas be suteikiančiosios institucijos sutikimo neturi teisės įkeisti ar kitaip suvaržyti savo prievolinių teisių į jam perduotą turtą (pvz., nuomos ar panaudos teisės), jomis laiduoti ar kitokiu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.224 str. 1 d. 4 p. pasibaigus teisės, esančios įkeitimo dalyku, galiojimo terminui, pasibaigia ir įkeitimas. Svarbu ir tai, kad Įstatymo projektu numatomas tik draudimas atitinkamai disponuoti tokiomis teisėmis be suteikiančiosios institucijos sutikimo bei numatoma esminė tokio sutikimo išdavimo sąlyga (reikalingumas prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymo užtikrinimui), tačiau nenustatoma specialių taisyklių dėl to, kas gali būti įkeitimo objektu.
Šiuo aspektu būtų taikomi kiti įstatymai ir teisės aktai bei, jei jie draustų atitinkamos teisės įkeitimą, ji negalėtų būti įkeista. Atsižvelgiant į išvados 13.3 p., siūloma tikslinti Įstatymo projekto 6 str.: „9.6. Koncesininkas negali jam perduoto turto perduoti kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jo sunaikinti ar sugadinti, išskyrus šio straipsnio 8 5 dalyje numatytą atvejį, taip pat jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymą, taip pat be suteikiančiosios institucijos sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti jam suteiktų prievolinių teisių į tokį turtą, jomis laiduoti ar kitu būdu jomis užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymą. Suteikiančiosios institucijos sutikimas įkeisti ar kitaip suvaržyti koncesininko prievolines teises į jam perduotą turtą, jomis laiduoti ar kitokiu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą gali būti išduodamas tik tuo atveju, jei tai reikalinga prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymo užtikrinimui.“ ir 8 str. 1 d. 2 p. nuostatas atitinkamai papildyti: „2) sąlygos, kuriomis išduodami šio įstatymo 6 straipsnio 2, 74, 85 ir
71
dalies nuostata, kad esant joje nustatytoms aplinkybėms „suteikiančioji institucija nedelsdama perima oro uosto ar oro uostų valdymą iš koncesininko“, kelia abejonių dėl galimybės ją realizuoti.
Nėra aišku, kaip ir kokia tvarka suteikiančioji institucija vykdytų perėmimą ir ką reikėtų daryti, jeigu koncesininkas jai neperduotų turto (jam, beje, ir nenustatyta pareiga perduoti turtą). Nepritarti. Vyriausybei priėmus nutarimą, kad esant Projekto 7 straipsnio 1 dalyje nustatytoms aplinkybėms VĮ Lietuvos oro uostai perimtų oro uosto ar oro uostų valdymą iš koncesininko, o jei koncesininkas valdymo neperduotų, teisės aktų nustatyta tvarka būtų pasitelkiamos teisėsaugos institucijos, kurios užtikrintų šių reikalavimų vykdymą perdavimas būtų užtikrintas teisės aktų nustatyta tvarka atitinkamoms institucijoms ėmusis reikiamų veiksmų. 71
dalies nuostatų neaišku, kokia tvarka nedelsiant vienašališkai nutraukiama koncesijos sutartis, kokios jos nutraukimo pasekmės. Pastebėtina, kad CK 6.217 str. nuostatos numato galimybę vienašališkai nutraukti sutartį, jei kita šalis jos nevykdo arba vykdo netinkamai. Tačiau įstatymai nenumato, kokia tvarka sutartis gali būti nutraukta vienašališkai, kai kita sutarties šalis ją tinkamai vykdo ir tokio nutraukimo teisinių pasekmių. Pritarti. Įstatymo projekte jau numatytas pagrindas vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį, tuo tarpu nutraukimo tvarka ir padariniai bus numatyti koncesijos sutartyje. 72
dalyje nurodyta koncesininko teisė leisti vykdyti veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonose stokoja konkretumo, neaišku, kokius leidimus ir kokia tvarka turės išduoti koncesininkas. Pastebėtina, kad asmenų teisės ir pareigos turi būti nustatytos įstatymuose. Nepritarti. Ši formuluotė yra paimta iš Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo.
Manytina, kad Įstatymo projektu neturėtų būti siaurinama reikalavimų dėl patikros apimtis. Be to, kitokių sąvokų naudojimas Įstatymo projekte gali sukelti neaiškumų, ar tokiu atveju taikomi Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo reikalavimai. Koncesininkas suteiks teises vykdyti veiklą pagal koncesijos sutarties ir galiojančius teisės aktų reikalavimus. 8
nuostatos tobulintinos:
1) pagal 2 punktą, koncesijos sutartyje nustatomos sąlygos, kurioms esant išduodami suteikiančiosios institucijos leidimai disponuoti perduotu valstybės turtu. Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo teisių visuma sudaro nuosavybės turinį. Minėtąja Konstitucijos norma įstatymų leidėjui pavedama įstatymu sureguliuoti valstybės nuosavybės santykius (1997 m. birželio 17 d. nutarimas). Taigi manytume, kad leidimų suteikimas disponuoti valstybės turtu patenka į valstybės nuosavybės reguliavimo santykių sritį ir turi būti reguliuojama įstatymu. 2) iš 3 punkto nuostatų neaišku, kam netaikoma civilinė atsakomybė – suteikiančiajai institucijai ar koncesininkui. Be to, neaišku, kokie koncesijos sutarties nutraukimo atvejai turimi omenyje. Manytina, kad koncesininkui galėtų būti atlyginama dėl koncesijos sutarties nutraukimo tik tuo atveju, jeigu koncesininkas tinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, bet sutartis nutraukiama suteikiančiosios institucijos iniciatyva šalių susitarimu ar kitais teisės aktuose ar sutartyje nustatytais atvejais. 3) 5 punkte neaiški formuluotė „priimančios šalies paramos teikimui“ – „priimanti šalis“, kaip, beje, ir „mobilizacinės užduotys“, neapibrėžta ir 2 straipsnyje nurodytuose įstatymuose. Pritarti iš dalies.
Pritarti iš dalies. Nurodytame Konstitucinio Teismo nutarime akcentuojama, kad išskirtinis vaidmuo reglamentuojant valstybinę nuosavybę tenka Seimui, kuris valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką nustato leisdamas įstatymus. Tuo tarpu kiti subjektai valstybės turto srityje turi tokią kompetenciją, kurią apibrėžia įstatymai. Taigi, Konstitucinio Teismo doktrina neužkerta kelio nustatyti sąlygas ar atvejus, kuriais išduodami leidimai ir ne įstatymo lygio teisės aktu, jei tokia kompetencija atitinkamam subjektui buvo suteikta įstatymu. Koncesijos sutarties nutraukimo atvejai ir padariniai detaliai bus numatyti koncesijos sutartyje. Įstatymo projekto 2 str. papildyti nuoroda į Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymą. 82
dalyje nurodoma, kad kitos koncesijos sąlygos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu. Pastebėtina, kad Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 24 punkte nustatyta, kad galima susitarti dėl koncesijos sutarčiai taikomos teisės. Svarstytina, ar susitarus, kad koncesijos sutarčiai taikoma kitos valstybės teisė, nebus apeinamos projektu teikiamame įstatyme nustatytos nacionalinio saugumo garantijos. Pritarti. Numatoma, kad šiai koncesijai bus taikoma Lietuvos Respublikos teisė (8 str. 1 d. 8 p.)
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Audito komitetas, 2016-04-26 Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektui Nr.
XIIP-3902 ir:
jį tobulinti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo Audito komiteto pasiūlymus ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Lietuvos Respublikos Seimo Audito komitetas;
pagrindinio komiteto dėmesį, kad Lietuvos Respublikos valstybės kontrolės
vykdymas“ išvadose pažymėta, kad dalis koncesijos projektų pradėti vykdyti neišanalizavus jų tikslingumo, socialinės ir ekonominės naudos, nėra atlikta viešojo ir privataus sektoriaus projektų įgyvendinimo palyginamoji analizė, todėl nėra tinkamai įsitikinta, ar valstybės investicijos ir turtas, perduotas valdyti koncesininkui, užtikrins didesnės vertės sukūrimą;
pagrindinio komiteto dėmesį į tai, kad 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės strateginiame posėdyje buvo pavesta Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijai, VĮ Lietuvos oro uostams ir VšĮ
„Investuok Lietuvoje“ parengti investicijų projektą finansiškai (ekonomiškai),
techniškai pagrįstą ir socialiai pagrindžiantį investavimo tikslus, įvertinantį investicijų grąžą bei įgyvendinimo terminus, tačiau iki šiol minėtas investicijų projektas yra rengimo stadijoje. Pritarti. Įstatymo projektas patobulintas įvertinus visus konkrečiai suformuluotus pasiūlymus.
Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad koncesijos sutartis bus sudaroma vadovaujantis Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymu, kuriame nėra apibrėžiami šio įstatymo tikslai, į kuriuos privalu atsižvelgti sudarant koncesijos sutartį, taip pat aiškinant koncesijos sutarties nuostatas iškilus teisiniam ginčui, siūlytina įstatymo projektą papildyti preambule, kurioje išdėstomi esminiai koncesijos sutarčiai keltini tikslai.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą preambule ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tokias konstitucines vertybes kaip bendra tautos gerovė, šalies ūkio pajėgumas ir konkurencingumas, ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva bei aplinkos apsauga, atsižvelgdamas į tai, kad valstybės įmonė Lietuvos oro uostai bei jos patikėjimo teise valdomi aerodromai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos interesus ir užtikrinti Lietuvos oro transporto sistemos konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose, siekdamas, nekeičiant valstybės turto nuosavybės teisių ir neprarandant oro uostų valdymo kontrolės, didinti ir kompleksiškai plėtoti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, keleivių skaičiaus augimą ir skrydžių krypčių išplėtimą, siekdamas taikyti inovatyvius oro uostų valdymo principus skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir atsižvelgdamas į pasaulinę praktiką, pripažindamas, kad oro uostų infrastruktūros modernizavimas ir vystymas, oro transporto keleivių skaičiaus augimas yra išskirtiniai Lietuvos Respublikos transporto plėtotės prioritetai, siekdamas išspręsti oro uostų infrastruktūros išlaikymo ir plėtros finansavimą, taip pat didinti valstybės gaunamą grąžą iš oro uostų veiklos, siekdamas sukurti kokybišką, integruotą ir tranzitui pritaikytą oro transporto sistemą, siekdamas valstybės turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais: priima šį Lietuvos Respublikos oro uostų koncesijos įstatymą.“ Pritarti.
Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projektą preambule ir ją išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, atsižvelgdamas į tokias konstitucines vertybes kaip bendra tautos gerovė, šalies ūkio pajėgumas ir konkurencingumas, ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva bei aplinkos apsauga, atsižvelgdamas į tai, kad valstybės įmonė Lietuvos oro uostai bei jos patikėjimo teise valdomi aerodromai turi strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui, siekdamas apsaugoti Lietuvos Respublikos interesus ir užtikrinti Lietuvos oro transporto sistemos konkurencingumą Europos ir pasaulio rinkose, siekdamas, nekeičiant valstybės turto nuosavybės teisių ir neprarandant oro uostų valdymo kontrolės, didinti ir kompleksiškai plėtoti Lietuvos pasiekiamumą oro transportu, keleivių skaičiaus augimą ir skrydžių krypčių išplėtimą, siekdamas taikyti inovatyvius oro uostų valdymo principus skatinant viešojo ir privataus sektorių partnerystę ir atsižvelgdamas į pasaulinę praktiką, pripažindamas, kad oro uostų infrastruktūros modernizavimas ir vystymas, oro transporto keleivių skaičiaus augimas yra išskirtiniai Lietuvos Respublikos transporto plėtotės prioritetai, siekdamas išspręsti oro uostų infrastruktūros išlaikymo ir plėtros finansavimą, taip pat didinti valstybės gaunamą grąžą iš oro uostų veiklos, siekdamas sukurti kokybišką, integruotą ir tranzitui pritaikytą oro transporto sistemą, siekdamas valstybės turtą valdyti, naudoti ir juo disponuoti vadovaujantis visuomeninės naudos, efektyvumo, racionalumo ir viešosios teisės principais: priima šį Lietuvos Respublikos oro uostų koncesijos įstatymą.“ Pritarti. 1 Argumentai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 ir 4 pastabas, kuriose keliamas Įstatymo projekto ir kitų įstatymų taikymo konkurencijos klausimas, siūlytina nustatyti, kad tais atvejais, kai Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatyme nėra nuostatos, reglamentuojančios konkretų klausimą, taikomos kitų įstatymų nuostatos, juose numatyta taikymo tvarka.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. Įstatymo tikslas, paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato teisines ir organizacines tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kuriuos valdo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (toliau – oro uostai, kiekvienas iš jų – oro uostas), koncesijos sąlygas. Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, Lietuvos Respublikos karo padėties įstatymas, Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymas, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas, ir kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą ir, naudojimą bei disponavimą, ir kiti įstatymai taikomi tiek, kiek šis įstatymas nenustato kitaip tai neprieštarauja šiam įstatymui.“ Pritarti. 2 Argumentai:
Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai dėl projekte naudojamų sąvokų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 2 straipsnį įtraukiant Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamas sąvokas. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis.
Įstatyme vartojamos sąvokos Įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme, ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamas sąvokas.“ Pritarti. 3N Argumentai:
Įstatymo projektas laikytinas specialiuoju Koncesijų įstatymo atžvilgiu. Atsižvelgiant į tai, kad priešingai nei Koncesijų įstatyme, Įstatymo projekte nustatoma išimtinė koncesininko teisė disponuoti jam perduotu valstybės turtu, siekiant teisinio aiškumo, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, siūlytina Įstatymo projektą papildyti apibrėžiant koncesijos dalyką. Pasiūlymas:
Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Koncesijos dalykas Oro uostų koncesijos sutartimi koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti oro uostuose koncesijos sutartyje numatytą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su oro uostų infrastruktūros objektų ir kito koncesijos sutartyje numatyto turto projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias ar kitas paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės turtą, taip pat jį nuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai tretiesiems asmenims šiame įstatyme ir koncesijos sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis.“ Pritarti. 3 Argumentai:
Įstatymo projekto 3 straipsnyje reglamentuojamas oro uostų koncesijos suteikimas. 1. Minėto straipsnio 2 dalyje išvardinti subjektai (Vyriausybė ir Seimas), kuriems suteikiama teisė suteikti koncesiją sudarant koncesijos sutartį.
Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina nustatyti, kad sprendimus dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo priima Vyriausybė, o išskirtiniu atveju, apibrėžtu Koncesijų įstatyme (išimtis iš bendrosios taisyklės) – Seimas. 2. To paties straipsnio 3 dalyje numatyta, kad koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu. Kadangi Įstatymo projekte nėra aptariamos koncesijos konkurso sąlygos, konkursas būtų organizuojamas Koncesijų įstatymo nustatyta tvarka. Koncesijų įstatymo 10 straipsnio nuostatos dėl išankstinės dalyvių atrankos ir jos kriterijų, įskaitant atitinkamos profesinės ir techninės kvalifikacijos, valdymo ir organizacinės patirties reikalavimus, nėra imperatyvios, ar juos taikyti, sprendžia suteikiančioji institucija. Siekiant užtikrinti, kad būtų pateisinti suteikiančiosios institucijos lūkesčiai dėl koncesijos sutarties sudarymo taip pat atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 1 siūlymą dėl įstatymo projekto papildymo preambule, kurioje nustatomi koncesijos sutarčiai keliami tikslai bei įvardijami prioritetai, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 3 dalį nustatant, kad dėl oro uostų koncesijos skelbiamo viešo konkurso sąlygos rengiamos vadovaujantis preambulėje iškeltais tikslais;
turėtų būti įtvirtintas Įstatymo projekto 6 straipsnyje, įtvirtinančiame nacionalinio saugumo garantijas. Todėl siūlytina panaikinti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį perkeliant ją į 6 straipsnio 1 dalį;
4Atsižvelgiant į Seimo Audito komiteto 4 pasiūlymą,
kuriuo Įstatymo projektas papildytas 3 nauju straipsniu į jį iškeliant Įstatymo projekto 3 straipsnio 5 dalies nuostatas, siūlytina 3 straipsnio 5 dalies nuostatas išbraukti. 5.
5Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje numatyta,
kad koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos. Nuostatos formuluotė „prisiima didžiąją dalį rizikos“ suponuoja, kad likusią dalį rizikos prisiima kita koncesijos sutarties šalis ar tretieji asmenys. Atsižvelgiant į tai, kad oro uostuose pilna apimtimi ūkinę komercinę veiklą vykdys, perduotą valstybės turtą valdys ir naudos koncesininkas, koncesininkui turi tekti iš vykdomos veiklos kylanti rizika. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį pakeisti, nustatant, kad koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ekonominio pobūdžio riziką;
6Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalyje numatyta,
kad koncesijos sutartis sudaroma ne ilgesniam nei Koncesijų įstatyme numatytam terminui. Koncesijų įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta, kad bendra koncesijų sutarties trukmė turi būti ne ilgesnė kaip 25 metai. Atsižvelgiant į tai, kad į nacionalinę teisę bus perkeliamos 2014 m. vasario 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/23/ES dėl koncesijos sutarčių suteikimo nuostatos, kurioje nėra nustatomas maksimalus koncesijų sutarčių terminas, siekiant užtikrinti, kad pasikeitus reguliavimui nebūtų sudarytos sąlygos oro uostų koncesijos sutartį pratęsti neterminuotam laikui, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 6 dalį nustatant maksimalų galimą koncesijos sutarties terminą – 25 metus;
7Siekiant užtikrinti valstybės interesų apsaugą,
siūlytina įstatyme, o ne koncesijos sutartyje įtvirtinti, kad koncesijos sutarties vykdymo priežiūrą atlieka Vyriausybė, arba jos pavesta institucija. Esant siūlomam reguliavimui bus sudarytos prielaidos įstatyminiu lygmeniu užtikrinti sutartinių santykių priežiūros mechanizmą, reglamentuoti prižiūrinčiosios institucijos teises, pareigas, atsakomybes.
Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, taip pat į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo Audito komitetas, siūlytina pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 4 straipsnis. Oro uosto koncesijos suteikimas
Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme ir šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Sprendimą dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytu atveju sSprendimą dėl oro uostų koncesijos pagal kurią Lietuvos Respublika prisiima turtinius įsipareigojimus (įskaitant galimą civilinę atsakomybę, atsirandančią pagal koncesijos sutartį), viršijančius 58 000 000 eurų priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu. 3. Oro uostų koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu pagal suteikiančiosios institucijos parengtas konkurso sąlygas, atitinkančias šio įstatymo preambulėje iškeltus tikslus. 4. Oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą.
Taip pat Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka tikrinama subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, atitiktis nacionalinio saugumo interesams. 5. Oro uostų koncesijos sutartimi koncesininkui suteikiamas leidimas vykdyti oro uostuose koncesijos sutartyje numatytą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su oro uostų infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės turtą, taip pat jį nuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai tretiesiems asmenims šiame įstatyme ir koncesijos sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis. 6. 4. Koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos ekonominio pobūdžio riziką. 7. 5. Koncesijos sutartis negali būti sudaroma ir
(arba) pratęsiama ilgesniam nei Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme numatytam 25 metų terminui. 6. Koncesijos sutarties vykdymo priežiūrą atlieka Vyriausybė arba jos įgaliota institucija Vyriausybės nustatyta tvarka. Pritarti. Pritarti. 4 Argumentai: Įstatymo projekto 4 straipsnyje reglamentuojamos specialiosios valstybės turto perdavimo koncesininkui sąlygos.
Minėtame straipsnyje numatyta, kad koncesininkui perduodamas patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, reikalingas oro uostų koncesijai vykdyti. Tačiau straipsnyje nėra aptariami atvejai, kuris subjektas po turto perdavimo koncesininkui, administruos ir įgys teisę į žemės nuomos mokestį, kurį šiuo metu renka VĮ Lietuvos oro uostai. Atsižvelgiant į tai, siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnį papildyti nauja 2 dalimi, eliminuojančia šią spragą. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 8 pastabos 1, 3 ir 4 dalims ir jose pateiktiems pasiūlymams, taip pat Seimo Audito komiteto 5 pasiūlymą bei jame išdėstytą argumentaciją, siūlytina pakoreguoti pakeist Įstatymo projekto 4 straipsnio 1 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 5 straipsnis. Specialiosios valstybės turto perdavimo koncesininkui sąlygos
ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (ar) naudojamas turtas, reikalingas oro uostų koncesijos sutarčiai vykdyti, įskaitant oro uostų aerodromus ir oro uostų žemę (sklypus ar jų dalis), gali būti perduodamas koncesininkui be aukciono (be atskiro konkurso) patikėjimo, nuomos ir (arba) panaudos pagrindu koncesijos sutarties galiojimo terminui. Nuosavybės teisė į tokį turtą koncesininkui neperduodama. Valstybei Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų nuosavybės, patikėjimo teise valdomas ir (arba) naudojamas priklausantis turtas ir jo perdavimo koncesininkui būdai (patikėjimas, nuoma ir (arba) panauda) nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar Lietuvos Respublikos Seimo sprendime dėl oro uostų koncesijos projekto įgyvendinimo. 2.
koncesininkui taip pat gali būti perduodamos valstybės kontroliuojamų asmenų teisės ir pareigos, atsirandančios iš tokių asmenų sudarytų sandorių.“ Pritarti. 5 Argumentai:
9, 10 pastabos 1 ir 4 dalims, 13 pastabos 1 ir 3 dalims, siūlytina Įstatymo projektą papildyti pagal minėtose pastabose pateiktus pasiūlymus. 2. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento
papildyti nustatant, kad koncesininkui perduoto ir tretiesiems asmenims nuomojamo turto nuomos mokestis yra mokamas koncesininkui. Pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento 10 pastabos 5 daliai, siūlytina Įstatymo projekto 5 str. 2 ir 3 d. patikslinti taip, kad Įstatymo projekto 5 str. 3 d. reguliuotų tik koncesininkui patikėjimo teise perduotos žemės, kuri yra užstatyta trečiųjų asmenų statiniais ir įrenginiais, nuomą (tokiu atveju nuomos mokesčio dydis būtu nustatomas Aviacijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, įskaitant ir nuomos mokesčio dydį), o 5 str. 2 d. – viso kito koncesininkui perduoto turto (išskyrus aerodromus ir patikėjimo teise perduotą užstatytą žemę), tad ir visos neužstatytos žemės nuomą, subnuomą ir panaudą (užmokesčio dydį nustatytų koncesininkas). 3. Pritariant 12 Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai, siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnio nuostatą papildyti ribojimu, koncesininkui perduotuose žemės sklypuose vykdyti naujų statinių ar įrenginių statybą bei esamų rekonstrukciją. Ribojimą siūlytina nustatyti tiek koncesininkui, tiek ir tretiesiems asmenims, kuriems koncesininkas žemės sklypus išnuomojo, subnuomojo ar suteikė panaudai. 4. Pagal siūlomą teisinį reguliavimą koncesininkas ir tretieji asmenys esant suteikiančiosios institucijos sutikimui įgys teisę statyti naujus statinius ir įrenginius.
Pasibaigus koncesijos sutarčiai naujai sukurtas nekilnojamasis turtas liks koncesininko ar trečiųjų asmenų nuosavybe. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą minėti subjektai, valstybinėje žemėje koncesijos sutarties metu pastatę nekilnojamojo turto, turės teisę be konkurso išsinuomoti valstybinę žemę, sudarydami ilgalaikės nuomos sutartį (99 metams) ar rinkos kainomis įsigydami valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę. Pagal siūlomą reguliavimą koncesininkui ir tretiesiems asmenims sudaromos sąlygos po koncesijos sutarties pasibaigimo įsigyti valstybei nuosavybės teise priklausančią žemę arba joje neterminuotai vykdyti komercinę veiklą. Siekiant užtikrinti valstybės interesus gauti didžiausią finansinę grąžą iš sudaromos koncesijos sutarties, siūlytina nustatyti, kad pasibaigus koncesijos sutarčiai koncesininko ar trečiųjų asmenų sukurtas nekilnojamas turtas neatlygintinai perleidžiamas valstybei. Esant tokiam reguliavimui bus sudaromos galimybės valstybei perduotu turtu disponuoti, sukuriant finansinę, ekonominę naudą. 5. Siekiant teisinio aiškumo siūlytina Įstatymo projekto 5 straipsnį papildyti nuostatomis pagal kurias koncesininkas neturi teisės jam perduoto turto įkeisti, suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą. Tačiau nustatyti, reguliavimą pagal kurį koncesininkui esant suteikiančiosios institucijos sutikimui, įstatyme nustatytu atveju, suteikiama teisė įkeisti ar suvaržyti turimą prievolinę teisę į jam perduotą turtą, t. y. teisę į nuomą, subnuomą, panaudą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus argumentus, Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Seimo audito komitetas, siūlytina pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį.
Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„5 6 straipsnis. Specialiosios koncesininkui perduoto turto valdymo, naudojimo ir
disponavimo juo sąlygos
draudžiama oro uostų aerodromus išnuomoti, suteikti panaudai ar kitais pagrindais perduoti juos valdyti ir (arba) naudoti tretiesiems asmenims. 2. Koncesininkas turi teisę valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų jam perduotą turtą valdyti, naudoti ir (ar) šį turtą (išskyrus oro uostų aerodromus ir šio straipsnio 3 dalyje nurodytą žemę) šio įstatymo ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka be aukciono ir viešo konkurso išnuomoti, subnuomoti, išskyrus žemę, suteikti panaudai tretiesiems asmenims tiek, kiek tai numatyta koncesijos sutartyje ir reikalinga joje numatytai veiklai vykdyti koncesininko ir trečiųjų asmenų nustatytam, bet ne ilgesniam nei koncesijos sutarties nustatytam terminui. Oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje esanti žemė ir kitas turtas koncesininko gali būti valdomi, naudojami ir (ar) perduodami tretiesiems asmenims valdyti ir naudoti tik gavus suteikiančiosios institucijos leidimą. Sprendimus dėl perduoto turto nuomos (subnuomos) ir panaudos priima koncesininkas. Koncesininko tretiesiems asmenims nuomojamo (subnuomojamojo) turto (išskyrus šio straipsnio 3 dalyje nurodytą žemę) nuomos (subnuomos) mokesčio dydis, jo perskaičiavimo ir mokėjimo koncesininkui tvarka ir terminai, taip pat ilgalaikio turto, išskyrus žemę, nuomos (subnuomos) terminas nustatomi nuomos (subnuomos) sutartyje koncesininko ir trečiojo asmens susitarimu. Koncesininkas turi teisę atlyginti nuomininkui (subnuomininkui) ar panaudos gavėjui, pagerinusiam turtą, už jo atliktus pagerinimus. 3.
3Koncesininkas jam patikėjimo teise perduotus išnuomoja žemės sklypus (jų dalis), užstatytus
fiziniams ar juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus ir neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui), išnuomoja Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka ir sąlygomis, jeigu oro uostų žemė, perduota koncesininkui valdyti, naudoti ir disponuoti patikėjimo teise. Šioje dalyje nurodytos, koncesininkui patikėjimo teise perduotos žemės nuomininkas koncesijos sutarties galiojimo laikotarpiu metinį žemės nuomos mokestį moka į koncesininko sąskaitą žemės nuomos sutartyje nustatytais terminais, o, jeigu tokie terminai žemės nuomos sutartyje nenustatyti – iki einamųjų metų lapkričio 15 dienos. 4. Koncesininkui perduota oro uosto žemė ir turtas, reikalingi valstybės institucijoms, kurių veikla oro uoste privaloma pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, koncesininko sprendimu perduodama nurodytoms valstybės institucijoms neatlygintinai naudotis Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymo, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. 5. Oro uosto kontroliuojamoje teritorijoje esanti žemė ir kitas turtas koncesininko gali būti valdomi, naudojami ir (ar) perduodami tretiesiems asmenims valdyti ir naudoti tik gavus suteikiančiosios institucijos sutikimą. 6. Sprendimus dėl koncesininkui perduoto turto nuomos, subnuomos ir panaudos priima koncesininkas. 7. 4.
asmenų perduotuose koncesininkui žemės sklypuose koncesininkas ir kiti asmenys, kuriems koncesininkas šiuos žemės sklypus išnuomojo, subnuomojo ar suteikė panaudai, turi teisę statyti, rekonstruoti valstybei nuosavybės teise priklausančius ir įrengti naujus statinius ir ar įrenginius ir (arba) rekonstruoti esamus leidžiama tik Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatyta tvarka ir gavus suteikiančiosios institucijos leidimą. Statinius ir įrenginius, pastatytus pažeidžiant šiuos reikalavimus, privaloma nugriauti ir sutvarkyti žemės sklypą. Pasibaigus koncesijos sutarčiai naujai pastatyti pastatai ir įrenginiai nuosavybės teise perduodami valstybei. 8. 5. Valstybės ir (arba) valstybės kontroliuojamų asmenų perduotuose koncesininkui žemės sklypuose, griauti ar išardyti esamus valstybei nuosavybės teise priklausančius statinius ir įrenginius leidžiama tik Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nustatyta tvarka ir gavus suteikiančiosios institucijos leidimąsutikimą. 9. 6. Koncesininkas negali jam perduoto turto perduoti kitiems asmenims nuosavybės ar patikėjimo teise, jo sunaikinti ar sugadinti, išskyrus šio straipsnio 5 8 dalyje numatytą atvejį, taip pat jo įkeisti ar kitaip suvaržyti daiktines teises į jį, juo garantuoti, laiduoti ar kitu būdu juo užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymą., taip pat be suteikiančiosios institucijos sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti jam suteiktų prievolinių teisių į tokį turtą, jomis laiduoti ar kitu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymą., taip pat
institucijos sutikimo įkeisti ar kitaip suvaržyti prievolinių teisių į tokį jam perduotą turtą, jomis laiduoti ar kitu būdu jomis užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą.
Suteikiančiosios institucijos sutikimas įkeisti ar kitaip suvaržyti koncesininko prievolines teises į jam perduotą turtą, jomis laiduoti ar kitokiu būdu užtikrinti savo ar kitų asmenų prievolių įvykdymą gali būti išduodamas tik tuo atveju, jei tai reikalinga prievolių, susijusių su koncesijos įgyvendinimu, įvykdymo užtikrinimui.“ Pritarti. 5 straipsnio (6 naujos numeracijos) 7 dalies paskutinį sakinį išdėstyti taip:
„Pasibaigus koncesijos sutarčiai, įgyvendinant koncesijos sutartį naujai pastatyti pastatai, statiniai ir įrenginiai kurie nuosavybės teise priklauso
koncesininkui ar tretiesiems asmenims, kuriems koncesininkas išnuomojo, subnuomojo ar suteikė panaudai žemės sklypus, LR Vyriausybės sprendimu ir nustatyta tvarka perduodami valstybei nuosavybės teise.“6 Argumentai:
departamento pastabas dėl nacionalinio saugumo garantijų pritartina, kad atitikimo nacionaliniam saugumui tikrinimas turėtų būti atliekamas ne tik koncesininko, potencialaus akcininko ar įmonės dalyvio, tačiau ir kitų susijusių asmenų, atžvilgiu. Todėl siūlytina tikrintinų subjektų sąrašą pildyti. 3. Pritartina, kad koncesininko steigėjai turėtų būti tikrinami dėl atitikimo nacionalinio saugumo interesams. Todėl siūlytina atitinkamai papildyti Įstatymo projekto 3 straipsnio 4 dalį. 2. Pritartina, kad dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams reglamentavimas turėtų būti įtvirtintas Įstatymo projekto 6 straipsnyje, įtvirtinančiame nacionalinio saugumo garantijas. Todėl siūlytina panaikinti Įstatymo projekto 3 straipsnio
straipsnio dalių numeraciją.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms dėl įstatymo projekte reglamentuojamų nacionalinio saugumo garantijų, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 6 straipsnį. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „6 7 straipsnis. Nacionalinio saugumo garantijos
uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Taip pat Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka tikrinama subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, koncesininko panaudos pagrindais perduoto turto nuomotojų ar panaudos gavėjų, įmonių konsorciumo ar juridinio asmens, įsteigto įgyvendinti koncesijos projektą, koncesininko steigėjo atitiktis nacionalinio saugumo interesams. 1. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybei ar Lietuvos Respublikos Seimui priėmus nutarimą, kad, atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus, oro uosto ar oro uostų valdymas turi būti perduotas valstybei ar valstybės kontroliuojamai įmonei, suteikiančioji institucija nedelsdama perima oro uosto ar oro uostų valdymą iš koncesininko ir turi teisę nedelsiant vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį. 2. 3.
išnuomoti, subnuomoti ir (arba) suteikti panaudai jam perduotą žemę ir (arba) išnuomoti (subnuomoti) ir (arba) suteikti panaudai kitą turtą, patenkantį į aerodromų nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritoriją taip pat leisti vykdyti veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonose tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantiems subjektams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai išnuomota, subnuomota ir (arba) suteikta panaudai žemė ir (arba) išnuomotas (subnuomotas) ir (arba) suteiktas panaudai kitas turtas patenkantis į aerodromų nacionaliniam saugumui svarbios apsaugos zonos teritoriją ar leista vykdyti veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos tokiose zonose, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, atitiktis nacionalinio saugumo interesams tikrinama mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatytą potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimo tvarką.“ Pritarti. 7 Argumentai:
Įstatymo projekto 7 straipsnyje nustatomos sąlygos, kurios bus detalizuojamos tarp šalių sudaromoje koncesijos sutartyje. 1. Manytina, kad koncesininkas, asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, koncesininko panaudos pagrindais perduoto turto nuomotojai ar panaudos gavėjai, įmonių konsorciumas ar juridinis asmuo, įsteigtas įgyvendinti koncesijos projektą, koncesininko steigėjas, turėtų užtikrinti atitikimą nacionalinio saugumo interesams visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį. 2.
dalykų yra turto grąžinimas valstybei pasibaigus koncesijos sutarties terminui, koncesijos sutartį nutraukus vienašališkai ar kt. Siekiant išvengti teisminių ginčų, koncesijos sutartyje turi būti detalizuota koncesininkui perduoto valstybės turto gražinimo ir koncesijos sutarties metu sukurto turto perleidimo valstybės nuosavybei mechanizmas. 3. Siekiant apsaugoti valstybės bei trečiųjų asmenų interesus koncesijos sutartyje turi būti aptartas koncesijos šalių bei trečiųjų asmenų atsakomybės klausimas koncesijos sutarties galiojimo metu, koncesijos sutarties pasibaigimo ir nutraukimo atvejais. 4. Koncesijos sutartis bus rengiama, todėl ir aiškinama vadovaujantis ne tik specialiuoju oro uostų koncesijos įstatymu bet ir nacionalinės teisės aktais. Dėl šios priežasties ginčai, kylantys iš koncesijos sutarties turės būti sprendžiami vadovaujantis nacionalinės teisės aktais. Atsižvelgiant į tai, siūlytina imperatyviai įtvirtinti, kad visi ginčai kylantys iš šalių sudarytos koncesijos sutarties sprendžiami vadovaujantis nacionaline teise. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, taip pat pritariant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaboms, siūlytina papildyti Įstatymo projekto 7 straipsnį. Pasiūlymas:
Pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7 8 straipsnis. Koncesijos sutarties sąlygos
1.
Koncesijos sutartyje nustatomos šios sąlygos:
1) šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje įvardintų subjektų atitikimo nacionalinio saugumo interesams visą koncesijos galiojimo laikotarpį;
2) sąlygos ir tvarka, kuriomis vadovaujantis pasibaigus koncesijos sutarčiai grąžinamas turtas valstybei;
sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis nuomodamas, subnuomodamas ar teikdamas panaudai jam perduotą žemę, o ir kitą turtą nuomodamas, subnuomodamas ar teikdamas panaudai;
4) 2) sąlygos, kuriomis išduodami šio įstatymo 5 straipsnio 2, 7, 4 ir
leidimai;
5) 3) suteikiančiosios institucijos koncesijos sutarties šalių civilinės atsakomybės taikymo, netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat atlyginimo koncesininkui apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos bei tvarka koncesijos sutarties nutraukimo atvejais bei pasekmės;
sutarties vykdymo priežiūros sąlygos;
7) 5) privalomi įsipareigojimai ir sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis užtikrindamas oro uostų panaudojimą priimančiosios šalies paramos teikimui ir mobilizacinių užduočių vykdymui;
8) iki sutartiniams ir sutartiniams ginčams, kylantiems iš koncesijos sutarties ir visiems kitiems su koncesijos sutartimi susijusiems ginčams taikoma Lietuvos Respublikos teisė. 2. Kitos koncesijos sutarties sąlygos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu.“ Pritarti. 2. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, 2016-04-22 Pritarti Lietuvos Respublikos valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo projektui Nr. XIIP-3902 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Komiteto pasiūlymus. Pritarti. 1 Argumentai:
Sprendžiant įstatymų konkurenciją, negalima palikti neapibrėžtumo, kurį sukeltų formuluotės „kiti įstatymai“ vartojimas.
Manytina, kad visais atvejais turėtų būti nustatomas santykis tarp baigtinio teisės aktų rato, o visą apimančios formuluotės galėtų būti naudojamos tik fundamentaliuose, tam tikras santykių kategorijas reglamentuojančiuose teisės aktuose (pvz., Civilinis kodeksas) numatant jų viršenybę kolizijos atveju, arba bendruose įstatymuose numatant galimybę specialiais įstatymais nustatyti kitokį reguliavimą (Biudžetinių įstaigų įstatymas, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Žemės įstatymas). Siekiant išvengti situacijų, kuomet teisės aktų konkurencija sprendžiama tokiomis formuluotėmis, kurios neleidžia vienareikšmiškai nusakyti, kuris teisės aktas turėtų būti taikomas (Seimo Teisės departamento pavyzdys dėl Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymo), siūlytume atsisakyti teisės aktų vardijimo bei pasiūlytos jų konkurencijos sprendimo formuluotės. Komitetas mano, kad teisės aktų konkurencija galėtų būti sprendžiama įprastinėmis teisinėmis priemonėmis (pvz., esant specialiosios ir bendrosios normų konkurencijai turėtų būti taikoma specialioji norma). Taip pat pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatymas yra konstitucinis pagal Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinį įstatymą. Komiteto įsitikinimu, ypatingą valstybės statusą reglamentuojantys įstatymai, apimantys gyvybiškai svarbius tautos išlikimo ar nacionalinio saugumo klausimus, įskaitant Karo padėties, Nepaprastosios padėties, Mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymus, neturėtų konkuruoti su palyginti siauros apimties, su valstybės išlikimu tiesiogiai nesusijusius teisinius santykius reglamentuojančiu teikiamu įstatymo projektu. Pasiūlymas:
Pasiūlymas:
tikslas, ir paskirtis ir taikymas Šis įstatymas nustato teisines ir organizacines tarptautinių Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų, kuriuos valdo valstybės įmonė Lietuvos oro uostai (toliau – oro uostai, kiekvienas iš jų – oro uostas), koncesijos sąlygas. Teisiniams santykiams, kylantiems šio įstatymo pagrindu, Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymas, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatymas, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymas, Lietuvos Respublikos valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, Lietuvos Respublikos žemės įstatymas ir kiti įstatymai, reglamentuojantys valstybės turto perdavimą, valdymą ir naudojimą bei disponavimą, taikomi tiek, kiek tai neprieštarauja šiam įstatymui Pritarti iš dalies Siūloma pritarti Audito komiteto siūlymui, nustatančiam šio įstatymo prioritetą prieš kitus įstatymus nustatant valstybės turto perdavimo valdymo naudojimo ir disponavimo tvarką. 2 Argumentai:
Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nėra įtvirtinamos „priimančiosios šalies“ ar „mobilizacinių užduočių“ sąvokos, siūlytina papildyti 2 straipsnį Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatymu. Pasiūlymas: Pakeisti Projekto 2 straipsnį ir išdėstyti taip: „2 straipsnis. Įstatyme vartojamos sąvokos Įstatyme vartojamos sąvokos atitinka Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme, Lietuvos Respublikos aviacijos įstatyme, Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme ir Lietuvos Respublikos mobilizacijos ir priimančiosios šalies paramos įstatyme vartojamas sąvokas.“ Pritarti.
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Teisės departamento 7 pastabą, siūlytina Projekto 3 straipsnio 4 dalį perkelti į Projekto 6 straipsnį, formuluojant nauja dalimi. Pasiūlymas: „3 straipsnis. Oro uostų koncesijos suteikimas
suteikiama Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme ir šiame įstatyme nustatyta tvarka ir sąlygomis. 2. Sprendimą dėl oro uostų koncesijos įgyvendinimo priima Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme nustatytu atveju sprendimą dėl oro uostų koncesijos priima Lietuvos Respublikos Seimas Lietuvos Respublikos Vyriausybės siūlymu. 3. Oro uostų koncesija suteikiama atviro viešo konkurso būdu. 4. Oro uostų koncesija suteikiama tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Taip pat Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka tikrinama subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, atitiktis nacionalinio saugumo interesams. 54.
uostuose koncesijos sutartyje numatytą ūkinę komercinę veiklą, susijusią su oro uostų infrastruktūros objektų projektavimu, statyba, plėtra, atnaujinimu, pakeitimu, remontu, valdymu, naudojimu ir (ar) priežiūra, teikti viešąsias paslaugas, valdyti ir (ar) naudoti valstybės turtą, taip pat jį nuomoti, subnuomoti, suteikti panaudai tretiesiems asmenims šiame įstatyme ir koncesijos sutartyje nustatytais atvejais ir sąlygomis. 65. Koncesininkas pagal koncesijos sutartį prisiima visą ar didžiąją dalį su tokia veikla susijusios rizikos. 76. Koncesijos sutartis negali būti sudaroma ir (arba) pratęsiama ilgesniam nei Lietuvos Respublikos koncesijų įstatyme numatytam terminui.“ Pritarti. 61 „6 straipsnis. Nacionalinio saugumo garantijos
tik subjektui, kurio atitiktis nacionalinio saugumo interesams yra įvertinta ir dėl kurio priimtas sprendimas, kuriuo patvirtinama, kad tikrintas subjektas atitinka nacionalinio saugumo interesus pagal Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymą. Taip pat Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatyta tvarka tikrinama subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, koncesininko panaudos pagrindais perduoto turto nuomotojų ar panaudos gavėjų, įmonių konsorciumo ar juridinio asmens, įsteigto įgyvendinti koncesijos projektą, koncesininko steigėjo atitiktis nacionalinio saugumo interesams. 12.
12Vyriausybei ar Lietuvos Respublikos Seimui priėmus nutarimą, kad,
atsižvelgiant į nacionalinio saugumo interesus, oro uosto ar oro uostų valdymas turi būti perduotas valstybei ar valstybės kontroliuojamai įmonei, suteikiančioji institucija nedelsdama perima oro uosto ar oro uostų valdymą iš koncesininko ir turi teisę nedelsiant vienašališkai nutraukti koncesijos sutartį. 23. Koncesininkas turi teisę išnuomoti ir (arba) suteikti panaudai žemę ir (arba) išnuomoti (subnuomoti) ir (arba) suteikti panaudai kitą turtą, taip pat leisti vykdyti veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonose tik nacionalinio saugumo interesus atitinkantiems subjektams, kaip tai numatyta Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme. Subjektų, kurie oficialiai pareiškia ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai išnuomota ir (arba) suteikta panaudai žemė ir (arba) išnuomotas (subnuomotas) ir (arba) suteiktas panaudai kitas turtas ar leista vykdyti veiklą aerodromų nacionaliniam saugumui svarbiose apsaugos zonose, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, atitiktis nacionalinio saugumo interesams tikrinama mutatis mutandis taikant Lietuvos Respublikos strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatyme nustatytą potencialaus dalyvio atitikties nacionalinio saugumo interesams tikrinimo tvarką.“ Pritarti.
71 Argumentai: Manytina, kad koncesininkas, asmuo, oficialiai pareiškęs ketinimą ar interesą įsigyti įmonės, kuriai suteikta oro uostų koncesija, akcijų ar tapti tokios įmonės dalyviu, koncesininko panaudos pagrindais perduoto turto nuomotojai ar panaudos gavėjai, įmonių konsorciumas ar juridinis asmuo, įsteigtas įgyvendinti koncesijos projektą, koncesininko steigėjas, turėtų užtikrinti atitikimą nacionalinio saugumo interesams visą koncesijos sutarties galiojimo laikotarpį, t.y. išlaikyti status quo Potencialių dalyvių atitikties nacionalinio saugumo interesams įvertinimo komisijos sprendimo atžvilgiu. Komiteto manymu, šį reikalavimą galima būtų įtvirtinti sutartiniu pagrindu. Be to, esant Komiteto siūlomam reglamentavimui, koncesininko, nebeatitinkančio reikalavimų nacionalinio saugumo interesams atžvilgiu, galėtų būti inicijuotas vienašalis sutarties nutraukimas dėl netinkamo sutarties vykdymo (kaip kad nustatyta Civiliniame kodekso 6.217 str.). Komiteto įsitikinimu, sutarties nuostatos (ar atskira sutartis, esanti Koncesijos sutarties sudėtine dalimi), susijusios su Lietuvos Respublikos tarptautiniais įsipareigojimais, turėtų būti suderintos su tiesiogiai už šią sritį atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Pasiūlymas:
sutarties sąlygos 1.
Koncesijos sutartyje nustatomos šios sąlygos:
1) šio įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje išvardintų subjektų atitikimo nacionalinio saugumo interesams visą koncesijos galiojimo laikotarpį sąlygos; 1)2) privalomos sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis nuomodamas ar teikdamas panaudai žemę, o kitą turtą nuomodamas, subnuomodamas ar teikdamas panaudai; 2)3) sąlygos, kuriomis išduodami šio įstatymo 5 straipsnio 2, 4 ir 5 dalyse numatyti suteikiančiosios institucijos leidimai; 3)4) suteikiančiosios institucijos civilinės atsakomybės netaikymo ir atleidimo nuo civilinės atsakomybės pagrindai, taip pat atlyginimo koncesininkui apskaičiavimo ir mokėjimo sąlygos bei tvarka koncesijos sutarties nutraukimo atvejais; 4)5) koncesijos sutarties vykdymo priežiūros sąlygos; 5)6) privalomi įsipareigojimai ir sąlygos, kurių koncesininkas turi laikytis užtikrindamas oro uostų panaudojimą priimančiosios šalies paramos teikimui ir mobilizacinių užduočių vykdymui. Šie įsipareigojimai ir sąlygos derinami su Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. 2. Kitos koncesijos sutarties sąlygos nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos koncesijų įstatymu. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: 5 „už“; - „prieš“; 2 „susilaikė“. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis