Projekto lyginamasis variantas
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO
pakeitimas Papildyti 8 straipsnio 5 dalį nauju 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) per paskutinius 2 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos dienos buvo nustatyta, kad vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo buvo neblaivus, t.y. jam buvo nustatytas lengvas (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), vidutinis (nuo 1,5 promilės iki 2,5 promilės) ar sunkus (nuo 2,5 promilės ir daugiau) neblaivumo (girtumo) laipsnis“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m.
liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2016 m. birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
projekto tikslai ir uždaviniai: Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (IX-1675) 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis motyvuoti asmenis atsisakyti įdingo gyvenimo būdo, žalingų gyvenimo įpročių. Siekiama asmenis skatinti susikurti sau ir savo artimiesiems geresnę gyvenimo aplinką. Nepasiturintys gyventojai turi galimybę pasinaudoti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme numatytomis lengvatomis ir kompensacijomis. Tokia valstybės teikiama parama besinaudojantys asmenys neretai stokoja motyvacijos ieškotis darbo ir gerinti savo gyvenimo sąlygas, nes valstybė juos jau ir taip remia. Asmenys nėra suinteresuoti susikurti sau ir savo artimiesiems geresnės gyvenimo aplinkos. Minėtos valstybės paramos tam tikrai asmenų grupei yra pakankama tam, kad patenkinti minimalius poreikius, t.y. įsigyti ir vartoti pigius alkoholinius gėrimus. Dėl to asmenys nebeturi motyvacijos (nėra suinteresuoti) keisti savo gyvenimo ir dar labiau klimpsta į asocialų gyvenimo būdą. Dėl minėtų priežasčių neretai šeimose kyla ir buitiniai konfliktai, ko pasėkoje kenčia šeimose augantys nepilnamečiai vaikai. Piniginė socialinė parama ir kompensacijos turėtų būti skiriamos tik tiems asmenims, kuriems tokia valstybės parama iš tikrųjų yra reikalinga ir asmenys geba ją išnaudoti tikslingai. Priėmus siūlomą Įstatymo projektą iš dalies pavyktų sutaupyti dalį valstybės ir savivaldybių lėšų, skirtų socialinėms paramoms mokėti, bei užkirsti kelią asmenų, kurie nėra suinteresuot integruotis į darbo rinką ar įgyti darbo įgūdžių, piktnaudžiavimui. 2.
įgalioti atstovai) ir rengėjai: Įstatymo projekto iniciatorius - Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Šiuo metu Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme (Nr. IX-1675) nenumatoma piniginės socialinės paramos arba kompensacijos neskyrimo, sustabdymo ar nutraukimo sąlygos, kuomet į ją pretenduojantis ar ją jau gaunantis asmuo šios išmokos netenka arba jos mokėjimas yra nutraukiamas dėl asmens asocialaus gyvenimo būdo, t.y. girtuokliavimo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą (Nr. IX-1675) nuostata, kuri suteiktų įgaliojimą piniginę socialinę paramą ar kompensaciją skiriančioms institucijos šių lengvatų neskirti arba jų mokėjimą nutraukti, kai į jas pretenduojantis ar ją jau gaunantis asmuo gyvena asocialiai, t.y. girtuokliauja, ir toks faktas yra užfiksuojamas kompetentingų institucijų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Siūlomu Įstatymo projektu pirmiausia siekiama išgryninti tą visuomenės asmenų grupę, kuriai piniginė socialinė parama iš tikrųjų yra reikalinga ir bus išnaudojama tikslingai pagal paskirtį. Įstatymo projektu siekiama motyvuoti asmenis atsisakyti įdingo gyvenimo būdo, stengtis ir dėti pastangas integruojantis į darbo rinką, atsisakyti žalingų gyvenimo įpročių, gerinti savo pačių gyvenimo kokybę.
Be abejo, priėmus siūlomą Įstatymo projektą pavyktų iš dalies sutaupyti valstybės lėšų, skirtų nedarbo išmokoms mokėti, bei užkirsti kelią asmenų , kurie nėra suinteresuot integruotis į darbo rinką ar įgyti darbo įgūdžių, piktnaudžiavimui. Neigiamų įstatymo projektų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Įstatymas neturės įtakos kriminologinei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Įstatymo projektu siūloma pakeisti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (Nr. IX-1675) 8 straipsnį. Taip pat Lietuvos savivaldybių tarybos turės atitinkamai pakeisti priimtus sprendimus dėl piniginės socialinės paramos gyventojams teikimo tvarkos aprašo. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Taip, įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus: Taip, įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:
Taip, įstatymui įgyvendinti reikės įgyvendinamųjų teisės aktų, kuriuos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2016 m. birželio 1 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Kol kas nėra galimybės įvertinti, kiek valstybės lėšų pavyktų sutaupyti. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:
„Socialinė parama“, „neblaivus“, „neblaivumo (girtumo)
laipsnis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-15 Nr. S-2015-8047 Lietuvos Respublikos Seimui
NR. IX-1675 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO nr. XIIP-3889 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675
pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Vaida Čepaitė, tel. 8
Vilnius
2015-12-11 Nr. XIIP-3889 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama, kad piniginė socialinė parama ir kompensacijos turėtų būti skiriamos tik tiems asmenims, kuriems tokia valstybės parama iš tikrųjų yra reikalinga ir asmenys geba ją išnaudoti tikslingai. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu per paskutinius 2 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos dienos buvo nustatyta, kad vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo buvo neblaivus (...). Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, svarstytina, ar įstatymo projekto tikslas negalėtų būti pasiekiamas esamomis teisinio reguliavimo priemonėmis, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta socialinė rizika („socialinė rizika - veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys patiria ar yra pavojus patirti jiems socialinę atskirtį: suaugusiųjų socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; vaikų (įvaikių) visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, priklausomybė nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, skurdas ir benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas“ (pabraukta – mūsų).
Keičiamo įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio; kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu. Taip pat pastebėtina, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis socialinės paslaugos socialinės rizikos suaugusiam asmeniui teikiamos padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimo ir ugdymo, užimtumo, sveikatos priežiūros priemonėmis, užtikrinančią rūpinimąsi asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje.
Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams. Antra, neaišku, kodėl tokiu atveju išskiriami tik asmenys, kuriems nustatytas neblaivumas, nes piniginę paramą ir kompensacijas galimai ne pagal paskirtį galėtų naudoti ir kiti socialinę riziką patiriantys asmenys, pvz., piktnaudžiaujantys narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Trečia, įstatymo projekto nuostatos gali būti sunkiai įgyvendinamos. Neaišku, kas ir kokia tvarka turi konstatuoti faktą, kad asmuo buvo neblaivus. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą galimai padaugėtų ginčų dėl piniginės socialinės paramos skyrimo. 2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį reikėtų dėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
žmogaus teisių komitetas
2016 m. gegužės 4 d. Vilnius
dalyvavo: Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė; Komiteto nariai Mantas Adomėnas, Rimantė Šalaševičiūtė, Leonard Talmont, Sergej Ursul, Ona Valiukevičiūtė, Egidijus Vareikis; komiteto biuro vedėja Jolanta Savickienė, komiteto biuro patarėjos Eglė Gibavičiūtė, Rūta Ragaliauskienė; komiteto biuro padėjėja Jūratė Mikulskienė, Deimantė Žegunė. Kviestieji asmenys: Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Algirdas Šešelgis ir Piniginės paramos skyriaus vedėja Svetlana Kulpina. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-111 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama, kad piniginė socialinė parama ir kompensacijos turėtų būti skiriamos tik tiems asmenims, kuriems tokia valstybės parama iš tikrųjų yra reikalinga ir asmenys geba ją išnaudoti tikslingai. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu per paskutinius 2 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos dienos buvo nustatyta, kad vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo buvo neblaivus (...). Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, svarstytina, ar įstatymo projekto tikslas negalėtų būti pasiekiamas esamomis teisinio reguliavimo priemonėmis, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta socialinė rizika („socialinė rizika - veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys patiria ar yra pavojus patirti jiems socialinę atskirtį: suaugusiųjų socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; vaikų (įvaikių) visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, priklausomybė nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, skurdas ir benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas“ (pabraukta – mūsų). Keičiamo įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio; kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu.
Taip pat pastebėtina, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis socialinės paslaugos socialinės rizikos suaugusiam asmeniui teikiamos padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimo ir ugdymo, užimtumo, sveikatos priežiūros priemonėmis, užtikrinančią rūpinimąsi asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje. Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams. Antra, neaišku, kodėl tokiu atveju išskiriami tik asmenys, kuriems nustatytas neblaivumas, nes piniginę paramą ir kompensacijas galimai ne pagal paskirtį galėtų naudoti ir kiti socialinę riziką patiriantys asmenys, pvz., piktnaudžiaujantys narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Trečia, įstatymo projekto nuostatos gali būti sunkiai įgyvendinamos. Neaišku, kas ir kokia tvarka turi konstatuoti faktą, kad asmuo buvo neblaivus. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą galimai padaugėtų ginčų dėl piniginės socialinės paramos skyrimo. Pritarti2
2Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalį reikėtų dėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos
Pritarti 2.
Europos teisės departamentas 2015-12-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3889 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms. Pritarti
partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, siūlo pagrindiniam komitetui projektą Nr. XIIP-3889 atmesti. Komitetas atkreipia dėmesį, kad vienas iš piniginės socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems asmenims, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, todėl šiuo įstatymo projektu siūlomos naujos nuostatos gali pažeisti kartu gyvenančių vaikų teises, nes atsisakant teikti paramą vienam iš socialinės rizikos šeimos asmenų, būtų nepakankamai užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir bendrai gyvenantiems vaikams. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu ,,už“. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas:
Z. Žvikienė Komiteto pirmininkė Zita Žvikienė
REIKALŲ IR DARBO komitetas
2016-12-21 Nr. 103-P-67(10)
pirmininkas, R. Baškienė, R. J. Dagys, A. Dumbrava, L. Matkevičienė, M. Navickienė, G. Skaistė, T. Tomilinas, J. Varkalys, G. Vasiliauskas; Komiteto biuras: E. Bulotaitė – biuro vedėja, biuro patarėjos – A. Dolmantienė, D. Jonėnienė, I. Kuodienė, biuro padėjėja I. Žukauskaitė; Kviestieji asmenys: R. Guobaitė-Kirslienė – Respublikos Prezidento patarėja, S.Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos skyriaus vedėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-141 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
siekiama, kad piniginė socialinė parama ir kompensacijos turėtų būti skiriamos tik tiems asmenims, kuriems tokia valstybės parama iš tikrųjų yra reikalinga ir asmenys geba ją išnaudoti tikslingai. Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu per paskutinius 2 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos dienos buvo nustatyta, kad vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo buvo neblaivus (...). Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių.
Visų pirma, svarstytina, ar įstatymo projekto tikslas negalėtų būti pasiekiamas esamomis teisinio reguliavimo priemonėmis, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta socialinė rizika („socialinė rizika - veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys patiria ar yra pavojus patirti jiems socialinę atskirtį: suaugusiųjų socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; vaikų (įvaikių) visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, priklausomybė nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, skurdas ir benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas“ (pabraukta – mūsų). Keičiamo įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio; kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu.
Taip pat pastebėtina, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis socialinės paslaugos socialinės rizikos suaugusiam asmeniui teikiamos padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimo ir ugdymo, užimtumo, sveikatos priežiūros priemonėmis, užtikrinančią rūpinimąsi asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje. Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams. Antra, neaišku, kodėl tokiu atveju išskiriami tik asmenys, kuriems nustatytas neblaivumas, nes piniginę paramą ir kompensacijas galimai ne pagal paskirtį galėtų naudoti ir kiti socialinę riziką patiriantys asmenys, pvz., piktnaudžiaujantys narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Trečia, įstatymo projekto nuostatos gali būti sunkiai įgyvendinamos. Neaišku, kas ir kokia tvarka turi konstatuoti faktą, kad asmuo buvo neblaivus. Įtvirtinus siūlomą teisinį reguliavimą galimai padaugėtų ginčų dėl piniginės socialinės paramos skyrimo. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą. 1.2. Teisės departamentas, 2015-12-1421
dėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2016 m. liepos 1 d.“ Nepritarti. Komitetas siūlo projektą atmesti. 2.
Respublikos Teisingumo ministerijos, 2015-12-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3889 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms. Pritarti. Žr. komiteto sprendimą
3Piliečių, asociacijų, politinių partijų,
lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo narys Naglis Puteikis, 2016-12-201 Lietuvoje mažas pajamas gaunančioms šeimoms (vieniems gyvenantiems asmenims), prie kurių yra priskiriamos vienišos motinos skiriama piniginė socialinė parama: socialinė pašalpa ir būsto šildymo išlaidų, išlaidų šaltam ir nuotėkoms bei karštam vandeniui kompensacijos (toliau kompensacija). Pagal dabartinį teisinį reglamentavimą vieniša motina, nežinanti savo vaiko tėvo arba priėmusi sprendimą vaiko gimimo liudijime nenurodyti vaiko tėvystės ryšio, ir norinti gauti socialinę pašalpą bei kompensaciją, privalo kreiptis į teismą pareikšdama ieškinį dėl tėvystės nustatymo (nenurodydama atsakovo duomenų, nes jų nežino). Esant tokiai situacijai Teismas, priimdamas tokį ieškinį, nustato terminą trūkumams pašalinti, kadangi pagal CPK atsakovo duomenys turi būti nurodyti. Nepašalinus trūkumų ieškinys grąžinamas neišnagrinėtas. Gavus tokią teismo nutartį, kuria yra atsisakyta priimti ieškinį ar ieškinys paliktas nenagrinėtas, savivaldybės socialinės paramos skyrius moka socialines pašalpas ir kompensacijas.
Taigi akivaizdu, kad dabar galiojantys teisės aktai verčia tokias motinas formaliai kreiptis į teismą dėl tėvystės nustatymo, o tai be tik apsunkina jų padėtį. Be kita ko toks įtvirtintas reikalavimas prieštarauja LR CPK normoms, nes toks ieškinys neatitinka ieškinio formai keliamų reikalavimų ir negali būti priimamas. Taigi norint gauti lengvatas iš valstybės, reikia kreiptis į teismą, papildomai mokėti, nes ieškinys dėl tėvystės nustatymo yra apmokestinamas žyminiu mokesčiu, tvirtinti kopijas pas notarą, imti įvairias pažymas, mokėti advokatui už tokio pobūdžio ieškinio surašymą, o tuo yra apsunkinama ne tik pareiškėjo padėtis, bet ir teismų darbas. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą problematiką akivaizdu, kad šiuo metu Lietuvoje nėra sureguliuota viena iš esminių socialinių garantijų – kaip gauti pašalpas ir kompensacijas vienišoms motinoms, kurios nežino vaiko tėvo arba kurios yra priėmusios sprendimą vaiko gimimo liudijime nenurodyti tėvystės. Pasiūlymas:
Pakeisti 8 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „ 1) kai yra sudaryta teismo patvirtinta sutartis dėl vaiko (įvaikio) ar vaikų (įvaikių), kuriam (kuriems) yra pripažinta tėvystė, materialinio išlaikymo arba teismas priteisia šiam vaikui (įvaikiui) ar šiems vaikams (įvaikiams) išlaikymą, išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą ar (ir) asmenys vieni augina vaiką, kurio gimimo liudijimo dokumente nėra nurodyta tėvystė;“
1 Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Jeigu šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, nėra sudarę teismo patvirtintos sutarties dėl vaiko (įvaikio) materialinio išlaikymo arba dėl išlaikymo ir (ar) tėvystės nustatymo nesikreipė į teismą arba kreipėsi, bet tėvystė nebuvo nustatyta ir (ar) išlaikymas nebuvo priteistas, arba pareiškimas paliktas nenagrinėtas, kompensacijos neskiriamos, o socialinę pašalpą turi teisę gauti tik vaikas (įvaikis) ar vaikai (įvaikiai), išskyrus atvejį, kai asmenys augina vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikia tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą ar
(ir) asmenys vieni augina vaiką, kurio gimimo liudijimo dokumente nėra nurodyta tėvystė. Asmenys, auginantys vaiką, kuris gimė po nusikalstamos veikos (kaip jos pasekmė), ir pateikę tai patvirtinantį ikiteisminio tyrimo įstaigos, prokuratūros ar teismo išduotą dokumentą, šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys ar asmenys, atitinkantys šio įstatymo 6 ir (ar) 7 straipsnių (straipsnio) reikalavimus, turi teisę gauti socialinę pašalpą ir kompensacijas.“ Nepritarti. Komitetas siūlo projektą atmesti. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų /komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Žmogaus teisių komitetas, 2016-05-04 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Komitetas, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo Teisės departamento pastabas, siūlo pagrindiniam komitetui projektą Nr. XIIP-3889 atmesti.
XIIP-3889 atmesti. Komitetas atkreipia dėmesį, kad vienas iš piniginės socialinės paramos tikslų – padėti tenkinti būtiniausius poreikius tiems asmenims, kurių gaunamos pajamos yra nepakankamos, todėl šiuo įstatymo projektu siūlomos naujos nuostatos gali pažeisti kartu gyvenančių vaikų teises, nes atsisakant teikti paramą vienam iš socialinės rizikos šeimos asmenų, būtų nepakankamai užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir bendrai gyvenantiems vaikams. Pritarti. 2. Sveikatos reikalų komitetas, 2016-05-04 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į gautas pastabas bei Sveikatos reikalų komiteto argumentus. Argumentai: Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. gegužės 15 d. priėmė įstatymą, kuriuo ratifikavo Europos socialinę chartiją, kurios 1 dalies 30 punkte įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties. Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir kuris negali gauti tokių lėšų savo pastangomis ar iš kitų šaltinių, ypač iš socialinės apsaugos sistemos, gautų reikiamą paramą, o susirgęs – priežiūrą, būtiną pagal jo sveikatos būklę (13 straipsnis), Lietuvos Respublika taip pat įsipareigojo prisidėti prie šeimos gyvenimo ekonominės, teisinės ir socialinės apsaugos įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir socialines ir šeimos pašalpas (16 straipsnis). Svarstomu įstatymo projektu siūloma neteikti piniginės socialinės paramos asmenims, kuriems per paskutinius 2 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos dienos buvo nustatytas lengvas, vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad piktnaudžiauti socialinės paramos teikiamomis galimybėmis ir ją naudoti ne pagal paskirtį gali ne tik alkoholį vartojantys asmenys, bet ir kiti socialinės rizikos asmenys. Kita vertus, manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu keliamų tikslų galima siekti veikiančiomis priemonėmis.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad socialinė pašalpa gali būti teikiama ne tik pinigais, bet ir nepiniginėmis formomis (maisto produktais, drabužiais, maisto talonais ir kitais būdais), 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta savivaldybės administracijos prievolė teikiant piniginę socialinę paramą derinti paramos teikimo formas (pinigais ir nepinigine forma) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Taip pat, pažymėtina, kad šio įstatymo projekto nuostatos būtų sunkiai įgyvendinamos, nes nėra aišku nei kokia tvarka asmenys, pretenduojantys gauti socialinę pašalpą, būtų tikrinami dėl blaivumo, nei kokie subjektai šį tikrinimą vykdytų. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas:
Įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir papildomų komitetų pateiktą nuomonę dėl įstatymo projekto, taip pat atsižvelgiant į 1996 m. Europos socialinėje chartijoje, kurią Lietuva ratifikavo 2001 m. birželio 8 d. įstatymu Nr. IX-317, įtvirtintą principą, kad kiekvienas asmuo, neturintis pakankamai išteklių, turi teisę į socialinę paramą (Europos socialinė chartija, I dalis, 13 punktas). Be to, pažymėtina, kad Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 22 ir 23 straipsniuose reglamentuota, kad socialinė pašalpa gali būti teikiama pinigais, nepinigine forma ir (ar) šią paramą derinant su socialinėmis paslaugomis. Savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio. 8.
rezultatai: už
Sysas Komiteto biuro patarėja Asta Dolmantienė
REIKALŲ komitetas
2016 m. gegužės 4 d. Nr. (Posėdžio data)
pirmininkė D. Mikutienė, Komiteto pirmininko pavaduotojas A. Matulas, Komiteto nariai R. Ačas, V. M. Čigriejienė, V. Filipovičienė, K. Kuzminskas, A. Monkauskaitė. Komiteto biuras: vedėja J. Bandzienė, patarėjai K. Civilkienė, E. Jankauskas, D. Šlekytė, V. Valainytė, padėjėja M. Neverkevičienė. Kviestieji asmenys: Sveikatos apsaugos viceministras V. Gavrilov, Sveikatos apsaugos ministro patarėja J. Kumpienė, Prezidento kanceliarijos patarėja A. Mečėjienė, Ministro Pirmininko patarėjas sveikatai A. Vinkus, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos patarėjos A. Urbonienė, N.Kundrotienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė K. Tumienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos atstovė A. Vareikytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-141 Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte nurodyta, kad įstatymo projektu siekiama, kad piniginė socialinė parama ir kompensacijos turėtų būti skiriamos tik tiems asmenims, kuriems tokia valstybės parama iš tikrųjų yra reikalinga ir asmenys geba ją išnaudoti tikslingai.
Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti, kad piniginė socialinė parama vienam iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienam gyvenančiam asmeniui neteikiama, jeigu per paskutinius 2 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos dienos buvo nustatyta, kad vienas iš bendrai gyvenančių asmenų arba vienas gyvenantis asmuo buvo neblaivus (...). Siūlomas reguliavimas svarstytinas dėl kelių priežasčių. Visų pirma, svarstytina, ar įstatymo projekto tikslas negalėtų būti pasiekiamas esamomis teisinio reguliavimo priemonėmis, nes keičiamo įstatymo 2 straipsnio 14 dalyje yra apibrėžta socialinė rizika („socialinė rizika - veiksniai ir aplinkybės, dėl kurių asmenys patiria ar yra pavojus patirti jiems socialinę atskirtį: suaugusiųjų socialinių įgūdžių tinkamai prižiūrėti ir ugdyti vaikus (įvaikius) stoka ar nebuvimas; vaikų (įvaikių) visapusiško fizinio, protinio, dvasinio, dorovinio vystymosi ir saugumo sąlygų neužtikrinimas; psichologinė, fizinė ar seksualinė prievarta; smurtas; įsitraukimas ar polinkis įsitraukti į nusikalstamą veiklą; piktnaudžiavimas narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis, alkoholiu, priklausomybė nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, alkoholio, azartinių lošimų; elgetavimas, valkatavimas, skurdas ir benamystė; motyvacijos dalyvauti darbo rinkoje stoka ar nebuvimas“ (pabraukta – mūsų). Keičiamo įstatymo 23 straipsnyje yra numatyta, kad savivaldybės administracija, teikdama piniginę socialinę paramą, privalo derinti socialinės pašalpos teikimo bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, formas – nepinigine forma ir pinigais – savivaldybės tarybos nustatyta tvarka.
Socialinės pašalpos dydis pinigais negali viršyti 50 procentų paskirtos socialinės pašalpos dydžio; kompensacijas bendrai gyvenantiems asmenims arba vieniems gyvenantiems asmenims, patyrusiems socialinę riziką, teikti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 2 punkte nustatytu būdu. Taip pat pastebėtina, kad vadovaujantis Socialinių paslaugų įstatymo nuostatomis socialinės paslaugos socialinės rizikos suaugusiam asmeniui teikiamos padedant ugdyti socialinius įgūdžius ir stiprinti motyvaciją įveikti iškilusias socialines problemas ir organizuojant pagalbą, suderintą su švietimo ir ugdymo, užimtumo, sveikatos priežiūros priemonėmis, užtikrinančią rūpinimąsi asmeniniu (šeimos) gyvenimu ir dalyvavimą darbo rinkoje. Socialinės paslaugos socialinės rizikos šeimai teikiamos padedant ugdyti suaugusių šeimos narių socialinius įgūdžius ir motyvaciją kurti saugią, sveiką ir darnią aplinką savo namuose, šeimoje, palaikyti socialinius ryšius su visuomene ir užtikrinti šioje šeimoje augančių vaikų visapusį vystymąsi ir ugdymą. Teikiant socialines paslaugas socialinės rizikos šeimai, turi būti užtikrinamas socialinių paslaugų teikimas ir vaikams. Antra, neaišku, kodėl tokiu atveju išskiriami tik asmenys, kuriems nustatytas neblaivumas, nes piniginę paramą ir kompensacijas galimai ne pagal paskirtį galėtų naudoti ir kiti socialinę riziką patiriantys asmenys, pvz., piktnaudžiaujantys narkotinėmis, psichotropinėmis medžiagomis. Trečia, įstatymo projekto nuostatos gali būti sunkiai įgyvendinamos. Neaišku, kas ir kokia tvarka turi konstatuoti faktą, kad asmuo buvo neblaivus.
socialinės paramos skyrimo. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalį reikėtų dėstyti taip:
„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos
departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-12-28 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3889 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento projektui pateiktoms pastaboms. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: siūlyti Seimo paskirtam pagrindiniam komitetui įstatymo projektą atmesti, atsižvelgiant į gautas pastabas bei Sveikatos reikalų komiteto argumentus. Argumentai:
Lietuvos Respublikos Seimas 2001 m. gegužės 15 d. priėmė įstatymą, kuriuo ratifikavo Europos socialinę chartiją, kurios 1 dalies 30 punkte įtvirtinta kiekvieno žmogaus teisė į apsaugą nuo skurdo ir socialinės atskirties.
Lietuvos Respublika įsipareigojo užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pragyvenimui ir kuris negali gauti tokių lėšų savo pastangomis ar iš kitų šaltinių, ypač iš socialinės apsaugos sistemos, gautų reikiamą paramą, o susirgęs – priežiūrą, būtiną pagal jo sveikatos būklę (13 straipsnis), Lietuvos Respublika taip pat įsipareigojo prisidėti prie šeimos gyvenimo ekonominės, teisinės ir socialinės apsaugos įvairiomis priemonėmis, įskaitant ir socialines ir šeimos pašalpas (16 straipsnis). Svarstomu įstatymo projektu siūloma neteikti piniginės socialinės paramos asmenims, kuriems per paskutinius 2 mėnesius iki kreipimosi dėl socialinės paramos dienos buvo nustatytas lengvas, vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis. Atkreiptinas dėmesys, kad piktnaudžiauti socialinės paramos teikiamomis galimybėmis ir ją naudoti ne pagal paskirtį gali ne tik alkoholį vartojantys asmenys, bet ir kiti socialinės rizikos asmenys. Kita vertus, manytina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu keliamų tikslų galima siekti veikiančiomis priemonėmis. Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 22 straipsnyje nustatyta, kad socialinė pašalpa gali būti teikiama ne tik pinigais, bet ir nepiniginėmis formomis (maisto produktais, drabužiais, maisto talonais ir kitais būdais), 23 straipsnio 1 dalies 1 punkte įtvirtinta savivaldybės administracijos prievolė teikiant piniginę socialinę paramą derinti paramos teikimo formas (pinigais ir nepinigine forma) savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Taip pat, pažymėtina, kad šio įstatymo projekto nuostatos būtų sunkiai įgyvendinamos, nes nėra aišku nei kokia tvarka asmenys, pretenduojantys gauti socialinę pašalpą, būtų tikrinami dėl blaivumo, nei kokie subjektai šį tikrinimą vykdytų. 7.
pranešėjai: D. Mikutienė, K. Kuzminskas. Komiteto pirmininkė Dangutė Mikutienė