Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo PAKEITIMO ISTATYMO NR. XI-1829 2 straipsnio Pakeitimo įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę, suma 2013–2017 2017–2018 metų mokestiniais laikotarpiais visais atvejais neviršija 0,29 euro už vieną arą.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
RESPUBLIKOS Žemės mokesčio įstatymo
ISTATYMO NR. XI-1829 2 straipsnio
paskatinusios priežastys, parengtų Projektų tikslai ir uždaviniai Įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į Kaimo reikalų komiteto (toliau - Komitetas) 2015 m. lapkričio 18 d. posėdyje Nr. 39 priimtą sprendimą pritarti Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos Žemės mokesčio įstatymo Nr. I-2675 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-278(3) ir Komiteto išvadoms. Komitetas šiame posėdyje pritarė ir 2013 m. balandžio 26 d. Seimo kanceliarijos Posėdžių sekretoriate registruotam Seimo narių D. Teišerskytės ir V. Juozapaičio pirmam pasiūlymui (išdėstytas Komiteto išvadų 5.3 punkte), tačiau šio pasiūlymo nebuvo galima inkorporuoti į įstatymo projektą Nr. XIIP-278(3), kadangi pasiūlymas buvo pateiktas ne tam įstatymui. Žemės mokesčio įstatyme Nr. I-2675, kurį Seimas priėmė 2014 m. balandžio 24 d. (įsigaliojo 2014 m. gegužės 1 d.), nėra žemės mokesčio taikymo pereinamųjų nuostatų - jos išdėstytos Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatyme Nr. XI-1829 (priimtas 2011 m. gruodžio 21 d., įsigaliojo 2013 m. sausio 1 d.; Valstybės žinios, 2011-12-31, Nr. 163-7743;). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai - Seimo nariai D. Teišerskytė ir V. Juozapaitis, įstatymo projekto rengėjai – Kaimo reikalų komitetas. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1829
ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas ir mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemę, suma 2013–2017 metų mokestiniais laikotarpiais visais atvejais neviršija 0,29 euro už vieną arą. 4.
ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma numatyti, kad mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, suma 2017–2018 metų mokestiniais laikotarpiais visais atvejais neviršytų 0,29 euro už vieną arą. Tokiu būdu mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė nebūtų prilyginama apleistoms žemės ūkio naudmenoms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų priimto įstatymo pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, nereikės priimti naujų teisės aktų ar keisti, pripažinti netekusiais galios galiojančius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Įstatymo projekte nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10.
teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos bei Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimas papildomų biudžeto lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: ,,žemės mokestis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi
pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-08 Nr. S-2015-7799 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktą Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-1829 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3880. Pažymime, kad projektu siūlomų nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl pateikto projekto neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]
2015-12-17 Nr. XIIP-3880 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė būtų apmokestinama taip pat kaip kita žemės ūkio paskirties žemė 2017-2018 metų mokestiniais laikotarpiais, t. y. žemės mokesčio suma visais atvejais neviršytų 0,29 euro už vieną arą. Šios projekto nuostatos diskutuotinos keliais aspektais:
Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 2 punktą žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijoje esanti bendrojo naudojimo žemė. Tuo tarpu pagal Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 1 dalies nuostatas žemės mokesčiu neapmokestinama mėgėjiško sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esantys vidaus keliai ir gatvės, taip pat žemės sklypai, skirti šiems keliams (gatvėms) eksploatuoti. Taigi, iš šių įstatymų nuostatų nėra aišku, ar būtų žemės mokesčiu apmokestinami mėgėjiško sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemėje esantys žemės sklypai, skirti ne keliams (gatvėms) eksploatuoti, o kitoms reikmėms, pavyzdžiui, rekreacijai, vandens tiekimo ir
(arba) nuotekų tvarkymo infrastruktūros ir valymo sistemoms eksploatuoti. Siekiant teisinio aiškumo ir įstatymų nuostatų suderinamumo, siūlytina Žemės mokesčio ir Sodininkų bendrijų įstatymuose aiškiai nustatyti, kokia mėgėjų sodo teritorijos bendrojo naudojimo žemė nėra žemės mokesčio objektu. Antra, atkreiptinas dėmesys, jog Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad sodo sklype galima statyti ar rekonstruoti vieną vienbutį gyvenamąjį namą ir jo priklausinius nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties.
Taigi, faktiškai mėgėjų sodo teritorijose, esančiose miestuose ir priemiesčiuose, formuojasi gyvenamosios vietovės, kuriose sodininkystės veikla praktiškai nevykdoma. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tikslinga projektu nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo mėgėjų sodo žemės sklypams būtų taikomas toks pats žemės mokesčio tarifas kaip ir kitai žemės ūkio paskirties žemei. Be to, pagal keičiamo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, žemės savininkai, turintys iki 7 arų sodo sklypą, 2017-2018 m. mokestiniu laikotarpiu žemės mokesčio iš vis nemokėtų. Pažymėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nurodytas siūlomo teisinio reguliavimo argumentas, kad „tokiu būdu mėgėjų sodo bei sodininkų bendrijų bendrojo naudojimo žemė nebūtų prilyginama apleistoms žemės ūkio naudmenomis“ laikytinas nelogišku, nes keičiamo įstatymo 6 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad savivaldybės taryba gali nustatyti ir kelis konkrečius žemės mokesčio tarifus, kurie diferencijuojami atsižvelgiant į vieną arba kelis iš šių kriterijų: pagrindinę žemės naudojimo paskirtį, būdą, žemės naudojimą arba nenaudojimą ir kt. Taigi, savivaldybės tarybos turi diskreciją nustatyti skirtingą žemės mokesčio tarifą apleistoms žemės ūkio naudmenoms ir mėgėjų sodo teritorijos žemei. Trečia, atkreiptinas dėmesys, kad projekto rengėjai siūlo nustatyti, kad mokesčio už žemės ūkio paskirties žemę, išskyrus apleistas žemės ūkio naudmenas, suma 2017-2018 metų mokestiniais laikotarpiais visais atvejais neviršytų 0,29 euro už vieną arą.
Žemės mokesčio įstatymo 6 straipsnio
laikotarpio žemės mokesčio tarifus savivaldybės tarybos turi nustatyti iki einamojo mokestinio laikotarpio birželio 1 dienos arba iki einamojo mokestinio laikotarpio gruodžio 1 dienos, jei žemės mokestinė vertė nustatoma atsižvelgiant į naujai atlikto masinio žemės vertinimo rezultatus. Taigi 2016 metų mokestinio laikotarpio žemės mokesčio tarifus savivaldybių tarybos turėjo pasitvirtinti 2015 metais iki aukščiau paminėtų terminų, be to, 2016 metų mokestinio laikotarpio žemės mokesčio tarifai turėjo būti tvirtinami šiuo metu galiojančių mokesčių tarifų ribose. Todėl priėmus šį projektą, kiltų problemų dėl aukščiau paminėtų tarifų taikymo, kadangi projekte nėra nuostatų skirtų
projekto nuostatos įsigaliotų 2016 m. kovo 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys <...> mokesčio lengvatą <...> turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys į Biudžeto sandaros įstatymo
atitinkamų metų biudžeto pajamoms, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Be to, svarstytina, ar mokestinės lengvatos įsigaliojimas mokestinių metų viduryje nesudarys šio mokesčio administravimo bei šios lengvatos taikymo problemų.
Atsižvelgus į tai, kad žemės mokesčio mokestinis laikotarpis yra kalendoriniai metai, manytina, jog siekiant teisinio aiškumo, siūlomo teisinio reguliavimo įsigaliojimas turėtų būti siejamas su kalendorinių metų pradžia, t. y. mokestinio laikotarpio pradžia. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atsižvelgiant į Biudžeto sandaros įstatymo 17 straipsnio 2 dalies nuostatas, jog trejų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių projektas rengiamas remiantis Vyriausybės programa, Lietuvos konvergencijos programa, Valstybės pažangos strategija <...> manytina, kad turėtų būti gauta Vyriausybės, kaip biudžeto planuotojos, nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo. 4. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto lyginamasis variantas parengtas ant neaktualios keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalies redakcijos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8
5) 239 6350, el. p. [email protected]