SUKŪRIMO IR įgyvendinimo
tikslai ir uždaviniai Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija, kurioje buvo suformuluoti balsavimo internetu įvedimo tikslai, pagrindiniai balsavimo principai, aprašyta balsavimo internetu schema bei numatyta, kad turi būti pakeisti Savivaldybių tarybų rinkimų, Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Referendumo įstatymai, juose įteisinant balsavimą internetu kaip alternatyvų balsavimo būdą, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-912 buvo patvirtinta 2006 m. lapkričio 16 d. Įstatymų projektai buvo parengti ne vieną kartą, t. y. 2008 m. sausio mėn., 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. birželio mėn., buvo teikiami Lietuvos Respublikos Seimui, tačiau nesėkmingai, Lietuvos Respublikos Seimas įstatymų projektus grąžindavo iniciatoriams tobulinti. Paskutinį kartą minėtų įstatymų projektai Lietuvos Respublikos Seimui buvo pateikti 2014 m. gegužės 21 d. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Seimo komitetuose išsakytas pastabas, parengtu Lietuvos Respublikos balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo įstatymo projektu (toliau – įstatymo projektas) siekiama detaliau sureglamentuoti balsavimo internetu informacinės sistemos steigimo (toliau – informacinė sistema), jos saugumo ir patikimumo, audito klausimus, balsavimo slaptumo ir balso patikrinimo aspektus. Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybė turės įstatyminį pagrindą steigti informacinę sistemą ir ją testuoti. Specialistams padarius išvadą, kad informacinė sistema atitinka reikalingą saugumo ir patikimumo lygį, Lietuvos Respublikos Seimui bus pateikti balsavimą internetu konkrečiuose rinkimuose ir referendumuose reglamentuojantys teisės aktai.
Rinkimai modernioje atstovaujamojoje demokratijoje yra svarbiausias valdžios ir pačios sistemos legitimacijos būdas, todėl visų valstybės piliečių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje įtraukimas į rinkimus yra pagrindinis įrankis, siekiant užtikrinti platesnį atstovavimą ir galimybę prisidėti prie valstybės kūrimo bei vystymo. Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje: 2014 m. gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimuose, taip pat 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik apie 47 procentų rinkėjų. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse rinkėjų aktyvumas siekia 67 procentus. Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2011 m. balandžio mėn. atlikta apklausa parodė, kad internetiniam balsavimui pritaria beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų (65 proc.), taip pat dalis rinkėjų pasinaudotų balsavimo internetu galimybe. Teisingumo ministerijos iniciatyva „Baltijos tyrimai“ 2015 m. gegužės 23–31 dienomis organizavo pakartotiną Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklaustas
įteisinimo kaip papildomos galimybės dalyvauti rinkimuose. Sociologinės apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (56 proc.) remia idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. Dar didesnis rėmėjų procentas yra tarp tų, kurie naudojasi internetu kasdieniame gyvenime – apie 70 proc. Šios apklausos rezultatai rodo, kad balsavimas internetu labiausiai imponuoja dėl to, kad yra patogus – taip mano net 66 proc. apklaustųjų.
Beveik
užsienyje gyvenantiems arba studijuojantiems Lietuvos piliečiams aktyviau dalyvauti rinkimuose. O ketvirtadalis apklaustųjų yra įsitikinę, kad balsavimas internetu padidintų gyventojų susidomėjimą rinkimais. Lietuvos piliečių emigracija yra viena iš svarbių mažėjančio rinkėjų aktyvumo priežasčių. Statistikos departamento 2014 m. duomenimis, virš 600 tūkst. Lietuvos pilietybę turinčių asmenų gyvena užsienyje ir iš jų tik 11–14 tūkst. balsuoja rinkimų metu. Toks žemas užsienio lietuvių aktyvumas rinkimų metu tiesiogiai susijęs su dalyvavimo rinkimuose procedūriniais sunkumais. Pasaulio lietuvių bendruomenės XV Seimas 2015 m. liepos 17 d. priėmė rezoliuciją „Dėl balsavimo internetu“, kurioje pabrėžė, kad balsavimas internetu turi potencialą itin reikšmingai palengvinti užsienio lietuvių dalyvavimą Lietuvos rinkimuose ir balsavimuose dėl referendumų, taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nepatenkinamai įgyvendinama lygi rinkimų teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55, 78 ir 119 straipsniuose, nes užsienio lietuviams nesudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Lietuvos Respublikos rinkimuose, kaip Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, ir paragino artimiausiu metu, užtikrinus tinkamas saugumo priemones, įgyvendinti balsavimą internetu, leidžiant balsuoti užsienio lietuviams. Nuo 1990 metų Lietuvoje per metus vidutiniškai vykdoma ~1,3 rinkimų, kurių kaina svyruoja nuo 6,19 mln. eurų (2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai) iki 11,5 mln. eurų (2014 m. Respublikos Prezidento, Europos Parlamento rinkimai ir referendumas).
Dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo, prieštaringų techninių analizių ir užsienio valstybių patirtų klaidų organizuojant elektroninį balsavimą (tarp jų ir organizuojant balsavimą internetu), Lietuvoje balsavimas internetu iki šiol nėra įgyvendintas. Neabejotina elektroninio balsavimo srities lyderė yra Estija, kurioje piliečiai turi galimybę nuo 2005 m. balsuoti internetu vietos savivaldos, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose. Balsavusių internetu Estijos piliečių dalis nuolat augo – nuo 1,9 procento 2005 m. iki 31 procento 2015 m. rinkimuose į Estijos parlamentą. Prancūzijos piliečiai, gyvenantys už Prancūzijos ribų, nuo
Français de l'étranger). Vietos savivaldos rinkimuose balsavimas internetu organizuojamas Ontario provincijoje Kanadoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje Australijoje. Balsuoti internetu vietos rinkimuose gali Šveicarijos Neuchatel, Ciuricho ir Ženevos kantonų gyventojai. Lietuvoje elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų naudojimas nuosekliai didėja, sparčiai gausėja interneto naudotojų skaičius, todėl balsuoti internetu galėtų dauguma Lietuvos piliečių, taip pat tikėtina, kad balsavimas internetu paskatins jaunimą ir užsienyje gyvenančius rinkėjus aktyviau reikšti savo valią rinkimuose ir referendumuose. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymo projektą, bus visapusiškai pasirengta balsavimui internetu Lietuvoje ir sudarytos prielaidos naujos balsavimo formos įteisinimui, kuri palengvins ir supaprastins rinkėjų dalyvavimą rinkimuose bei suteiks jiems platesnes galimybes balsuoti ne rinkimų dieną. Balsavimas internetu neribos rinkėjų teisės balsuoti tradiciniais būdais ir atitiks Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytus demokratinių rinkimų teisės principus, t. y. visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės ir slapto balsavimo.
Planuojama, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija Balsavimo internetu informacinę sistemą sukurs iki 2017 m. liepos 1 d. Informacinė sistema bus įteisinta iki 2018 m. sausio 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. kovo 1 d. turės parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti visų rinkimų įstatymų pakeitimus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Teisingumo ministerija. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamentas (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]). Tiesioginis įstatymo projekto rengėjas – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Žana Jerochovienė (tel. 266 2913, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu teisės aktais nereglamentuojami balsavimo internetu principai, tvarka, balsų skaičiavimo taisyklės, balsavimo internetu informacinės sistemos steigimo pagrindai, tokiai informacinei sistemai keliami funkciniai ir saugumo reikalavimai. Galiojantys Prezidento rinkimų, rinkimų į Europos Parlamentą, Seimo rinkimų, savivaldybių tarybų rinkimų ir referendumo įstatymai įtvirtina tik dvi balsavimo galimybes – balsavimą rinkimų dieną ir balsavimą iki rinkimų dienos. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, rinkėjai rinkimų dieną turi teisę balsuoti apylinkių, į kurių sąrašus jie yra įrašyti, rinkimų komisijų balsavimo patalpose, taip pat laivuose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose.
Rinkėjai iki rinkimų dienos turi teisę balsuoti paštu (specialiuose paštuose, namuose, taip pat patalpose, esančiose pastate, kuriame yra to miesto, rajono savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta). Tradiciniu būdu išreikštų balsų skaičiavimas užima labai daug laiko, taip pat išlieka skaičiavimo klaidų tikimybė. Šis aspektas ypač aktualus, kuomet yra reitinguojami kandidatai. Atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuojant balsus tradiciniu būdu, rinkimų ar referendumo rezultatai gaunami tik kitos dienos rytą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų plėtra nuosekliai auga, sparčiai gausėja interneto naudotojų skaičius, kasmet pasiekiami aukštesni kompiuterinio raštingumo rezultatai visose amžiaus grupėse. Tai leidžia daryti prielaidą, kad viešoji ar administracinė paslauga, kuri yra teikiama elektroniniu būdu, visuomenei yra patrauklesnė ir priimtinesnė, nei tradiciniu būdu teikiama paslauga. Įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, balsavimo paslapties užtikrinimo principus, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, informacinės sistemos steigimo pagrindus, jos funkcinius, saugumo ir audito reikalavimus. Įstatymo projektas numato, kad vykstant balsavimui, rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau bus įskaitomas tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas. Tokiu būdu, sudarius rinkėjui galimybę pakeisti savo balsą, naikinamos prielaidos balsuojančių internetu rinkėjų papirkinėjimui.
Taip pat įstatymo projekte numatyta balsavimo internetu procedūra, balsų skaičiavimo ir anuliavimo taisyklės, kurios užtikrins, kad rinkėjo balsas būtų skaičiuojamas tik vieną kartą. Balsuojančiojo internetu tapatybei nustatyti bus naudojami plačiai paplitę, patikimi ir saugūs identifikavimo būdai, panaudojant skaitmeninius sertifikatus. Įstatymo projekte steigiamai informacinei sistemai be bendrųjų reikalavimų, taikomų valstybės informacinėms sistemoms, kad informacine sistema turi pasitikėti visi rinkimų proceso dalyviai, kad ji turi būti lengvai prieinama, lanksti, keičiamos apimties, integruojama su veikiančiomis rinkimų informacinėmis sistemomis, bus nustatyti specialūs minimalūs reikalavimai programinei įrangai, pagrįsti būtinybe užtikrinti balsavimo internetu saugumą, tačiau tokie reikalavimai nebus neproporcingai dideli, kad galėtų apriboti balsavimo internetu prieinamumą. Balsuojant internetu bus vadovaujamasi slapto balsavimo principu, reiškiančiu, kad informacinė sistema privalės užtikrinti, kad nė vienas asmuo, įskaitant ir informacinės sistemos tvarkytoją, negalės susipažinti su rinkėjo balsu, taip pat saugaus balsavimo principu. Informacinė sistema turės apimti įprastas saugumo priemones, kurios užtikrintų išorinių atakų blokavimą. Prieš pradedant ja naudotis, ji bus ištestuota saugumo ir atsparumo įsilaužimams aspektais ir visi informacinės sistemos trūkumai bus nedelsiant pašalinti. Tokiu būdu, priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos sąlygos ištestuoti balsavimo internetu informacinę sistemą prieš pradedant ją naudoti įvairaus lygio rinkimuose ir referendumuose. Informacinės sistemos testavimo metu bus galima objektyviai įvertinti visas su informacinės sistemos organizavimu ir veikimu susijusias rizikas bei parengti tinkamus sprendimus.
Informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas turės Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytas teises ir pareigas, todėl informacinės sistemos steigimo ir diegimo laikotarpiu bus paskirtos atsakingos institucijos jos priežiūrai bei valdymui. Sėkmingai išbandžius kiekvieną informacinės sistemos komponentą ir pademonstravus bandomąją informacinės sistemos versiją suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, atsiras svaresnis pagrindas tikslinti arba pildyti įstatymų projektų nuostatas dėl balsavimo internetu, kaip papildomo balsavimo būdo rinkimuose ir referendumuose, įteisinimo. Pirminiame etape informacine sistema bus galima pasinaudoti nevyriausybinių organizacijų veikloje, o vėliau balsavimui vienoje ar keliose mažose apylinkėse, leidžiant ribotam rinkėjų kiekiui balsuoti internetu, neužskaitant paduoto balso. Perspektyvoje balsavimas internetu sumažins rinkimų rezultatų klastojimo galimybę, rezultatai bus apdorojami greičiau, bus užtikrinta asmens teisų ir duomenų apsauga, jų privatumas, bus taupomos valstybės biudžeto lėšos organizuojant rinkimus, nes įdiegus tokį balsavimą reikės mažiau lėšų tiek biuletenių spausdinimui, tiek rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma ir administracinė našta nedidės.
Ilgalaikėje perspektyvoje, kai Seimas priims rinkimų įstatymų pakeitimus, administracinė našta sumažės Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms siunčiant rinkimų ir referendumo biuletenius užsienyje balsuojantiems Lietuvos piliečiams, tuo pačiu ir užsienyje esantiems rinkėjams, nes bus atsisakyta nepatogios procedūros balsuojant paštu. Taip pat administracinė našta mažės ir Lietuvoje gyventiems rinkėjams, kurie galės balsavimui iš anksto pasirinkti elektroninio ryšio priemones vietoj nepatogios balsavimo procedūros savivaldybės administracijos patalpose, taip taupant savo laiką. Balsavimas elektroninio ryšio priemonėmis galės būti pritaikytas prie konkretaus asmens negalios. Tai sumažintų socialinę atskirtį ir padidintų neįgalių ir vyresnio amžiaus asmenų, kurie dėl negalios ar sveikatos problemų negali balsuoti atvykę į apylinkę, įsitraukimą į demokratinių rinkimų procesą, bei ilgalaikėje perspektyvoje sumažintų valstybės skiriamus išteklius tokio pobūdžio problemoms spręsti. Balsavimas internetu paskatintų didesnę jaunimo dalį įsitraukti į demokratinius procesus ir išreikšti savo pilietinę valią rinkimuose. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos visiems rinkėjams balsuoti jiems priimtinu ir prieinamu būdu, bus išplėstas balsavimo būdų ratas. Taip pat bus išvengta papildomų eilių balsavimo dieną rinkimų apylinkėse, sumažinta administracinė našta piliečiams, sutaupytos valstybės biudžeto lėšos. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Tradiciniai balsavimo būdai neužkerta kelio rinkimų įstatymų pažeidimams, kurie dažniausiai padaromi balsavimo iš anksto metu.
Pavyzdžiui, per 2015 m. vykusius savivaldybių tarybų rinkimus buvo anuliuoti 3 savivaldybių (Trakų rajono, Švenčionių rajono ir Šilutės rajono) rinkimų rezultatai dėl pažeidimų per išankstinį balsavimą apygardose. Pažymėtina, kad Trakų rajone rinkimų rezultatai buvo panaikinti dėl to, kad buvo pažeidžiamos vokų, naudojamų išankstiniam balsavimui, hologramos. Taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl rezultatų pakeitimo. Panašūs pažeidimai buvo užfiksuoti Šilutės rajone. Įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir teigiamai vertintinas antikorupciniu požiūriu, nes siekiama tobulinti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir įteisinti naują balsavimo būdą rinkimuose, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti rinkimų teise įvairaus lygio rinkimuose, kad rinkimuose būtų laikomasi rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo. Įgyvendinant įstatymo projektą bus galima ištirti realias kriminogenines rizikas, susijusias su rinkėjų balsų klastojimu įtakojant pačios informacinės sistemos veikimą arba informacinės sistemos valdytojo ar tvarkytojo veiklą. Išanalizavus ir ištyrus rizikas, bus galima sukurti jų valdymo strategiją ir taip užkirsti kelią rinkėjų balsų klastojimui ar rinkimų pažeidimams. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą 1.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė iki 2018 m. kovo 1 d. turės parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus. 2. Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimu Nr. X-912 patvirtinta Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija turi būti pripažinta netekusia galios. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatams ir Europos Sąjungos dokumentams, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2004 m. rugsėjo 30 d. patvirtintai Rekomendacijai (2004)11 dėl teisinių, organizacinių ir techninių normų, taikomų balsavimui rinkimuose elektroniniu būdu.
Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi priimto įstatymo reikalavimais ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, Balsavimo internetu informacinę sistemą įsteigs iki 2017 m. liepos 1 d. Informacinė sistema bus įteisinta iki 2018 m. sausio 1 d. Informacinės sistemos įteisinimui bus parengti, priimti ir patvirtinti įgyvendinamieji teisės aktai: Balsavimo internetu informacinės sistemos nuostatai, Balsavimo internetu informacinės sistemos saugos nuostatai, pagal poreikį kiti teisės aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Informacinės sistemos steigimas galėtų būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Taip pat informacinės sistemos, skirtos balsavimui elektroninio ryšio priemonėmis, kūrimas galėtų būti finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 2 prioriteto „Informacinės visuomenės skatinimas“ priemones, kurių įgyvendinimui patvirtinta Informacinės visuomenės plėtros 2014-2020 metų programa „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ ir jai įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. balandžio 27 d. nutarimu Nr.
478 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros 2014-2020 metų programos „Lietuvos Respublikos skaitmeninė darbotvarkė“ įgyvendinimo tarpinstitucinis veiklos planas (plano priemonė 2.3.3 – įdiegti balsavimo internetu sprendinį, užtikrinantį galimybę Lietuvos Respublikos piliečiams balsuoti internetu rinkimuose ir referendumuose). Visų rūšių rinkimams ir referendumui paruoštos balsavimo internetu informacinės sistemos kūrimas ir įdiegimas gali kainuoti apie 2 mln. eurų, įskaitant lėšas bandomosios balsavimo internetu informacinės sistemos, skirtos mažam vartotojų kiekiui ir jos pritaikymui visuomenei, kūrimui (30 tūkst. eurų – 100 tūkst. eurų). Remiantis užsienio šalių praktika bei patirtimi, siekiant tiksliau apskaičiuoti balsavimo internetu informacinės sistemos įdiegimo išlaidas, buvo fiksuojama 30 procentų paklaida. Todėl tikslūs skaičiavimai turėtų paaiškėti po techninės užduoties parengimo. Ateityje vyksiantiems rinkimams kelerių metų laikotarpyje informacinės sistemos palaikymui ir atnaujinimui papildomai reikės 100 – 300 tūkst. eurų išlaidų kasmet. Ilgalaikėje perspektyvoje po trijų rinkimų ciklų, rinkimų organizavimo metų būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos popierinių biuletenių spausdinimui, vokų su biuleteniais siuntimui į užsienio valstybes, popierinių biuletenių sandėliavimui ir transportavimui, rinkimų komisijų darbo sąnaudoms. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, paskelbiant jį Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje.
Rengiant įstatymo projektą, specialistų išvadų negauta. Parengtam įstatymo projektui buvo gautas suinteresuoto piliečio komentaras, į dalį pastabų buvo atsižvelgta. 14. Reikšminiai įstatymo projekto žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „rinkimai“, „informacinė sistema“,
„balsavimas“, „balsavimas internetu“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Rengiant įstatymo projektą, buvo gauta Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 2015 m. balandžio 25 d. rezoliucija „Dėl piliečių balsavimo internetu Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų, Europos Parlamento rinkimų ir referendumo metu įteisinimo“ ir Pasaulio lietuvių bendruomenės XV Seimo 2015 m. liepos 17 d. rezoliucija „Dėl balsavimo internetu“. Teisingumo ministras Juozas Bernatonis
BALSAVIMO INTERNETU pagrinDų
projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcija, kurioje buvo suformuluoti balsavimo internetu įvedimo tikslai, pagrindiniai balsavimo principai, aprašyta balsavimo internetu schema bei numatyta, kad turi būti pakeisti Savivaldybių tarybų rinkimų, Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Referendumo įstatymai, juose įteisinant balsavimą internetu kaip alternatyvų balsavimo būdą, Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu Nr. X-912 buvo patvirtinta 2006 m. lapkričio 16 d. Parengti rinkimų įstatymų pakeitimai kelis kartus, t. y. 2008 m. sausio mėn., 2009 m. gruodžio mėn., 2010 m. birželio mėn., 2014 m. gegužės mėn. buvo teikiami Lietuvos Respublikos Seimui, tačiau nesėkmingai, Lietuvos Respublikos Seimas įstatymų projektus grąžindavo iniciatoriams tobulinti. Pirmą kartą parengtas Lietuvos Respublikos balsavimo internetu pagrindų įstatymo projektas (toliau – įstatymo projektas) po pateikimo Lietuvos Respublikos Seimui 2016 m. kovo 22 d. posėdžio metu buvo grąžintas iniciatoriams tobulinti. Įvertinus Lietuvos Respublikos Seimo narių išsakytas pastabas, taip pat suinteresuotų institucijų bei visuomenės pasiūlymus, parengtas patobulintas įstatymo projektas, kuriuo siekiama detaliau sureglamentuoti balsavimo internetu informacinės sistemos steigimo (toliau – informacinė sistema), jos saugumo ir patikimumo, audito klausimus, balsavimo slaptumo ir balso patikrinimo aspektus. Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija turės įstatyminį pagrindą steigti informacinę sistemą ir ją testuoti. Specialistams padarius išvadą, kad informacinė sistema atitinka reikalingą saugumo ir patikimumo lygį, Lietuvos Respublikos Seimui bus pateikti balsavimą internetu konkrečiuose rinkimuose ir referendumuose reglamentuojantys teisės aktai.
Rinkimai modernioje atstovaujamojoje demokratijoje yra svarbiausias valdžios ir pačios sistemos legitimacijos būdas, todėl visų valstybės piliečių tiek Lietuvoje, tiek užsienyje įtraukimas į rinkimus yra pagrindinis įrankis, siekiant užtikrinti platesnį atstovavimą ir galimybę prisidėti prie valstybės kūrimo bei vystymo. Rinkėjų aktyvumas Lietuvoje – vienas mažiausių visoje Europos Sąjungoje: 2014 m. gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimuose, 2015 m. kovo 1 d. savivaldybių tarybų rinkimuose dalyvavo tik apie 47 procentų rinkėjų. 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose dalyvavo 51 procentas rinkėjų. Tuo tarpu kitose Europos Sąjungos šalyse rinkėjų aktyvumas siekia 67 procentus. Visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai“ 2011 m. balandžio mėn. atlikta apklausa parodė, kad internetiniam balsavimui pritaria beveik du trečdaliai Lietuvos gyventojų (65 proc.), taip pat dalis rinkėjų pasinaudotų balsavimo internetu galimybe. Teisingumo ministerijos iniciatyva „Baltijos tyrimai“ 2015 m. gegužės 23–31 dienomis organizavo pakartotinę Lietuvos gyventojų apklausą, kurios metu buvo apklaustas 1101 gyventojas nuo 18 metų amžiaus iš visos Lietuvos dėl balsavimo internetu įteisinimo kaip papildomos galimybės dalyvauti rinkimuose. Sociologinės apklausos duomenys parodė, kad daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų (56 proc.) remia idėją, kad per rinkimus būtų galima balsuoti ir internetu. Dar didesnis rėmėjų procentas yra tarp tų, kurie naudojasi internetu kasdieniame gyvenime – apie 70 proc. Šios apklausos rezultatai rodo, kad balsavimas internetu labiausiai imponuoja dėl to, kad yra patogus – taip mano net 66 proc. apklaustųjų.
Beveik 50 proc. mano, kad balsavimo internetu įteisinimas sudarytų prielaidas užsienyje gyvenantiems arba studijuojantiems Lietuvos piliečiams aktyviau dalyvauti rinkimuose. O ketvirtadalis apklaustųjų yra įsitikinę, kad balsavimas internetu padidintų gyventojų susidomėjimą rinkimais. Lietuvos piliečių emigracija yra viena iš svarbių mažėjančio rinkėjų aktyvumo priežasčių. Statistikos departamento 2014 m. duomenimis, virš 600 tūkst. Lietuvos pilietybę turinčių asmenų gyvena užsienyje ir iš jų tik 11–14 tūkst. balsuoja rinkimų metu. Toks žemas užsienio lietuvių aktyvumas rinkimų metu tiesiogiai susijęs su dalyvavimo rinkimuose procedūriniais sunkumais. Pasaulio lietuvių bendruomenės XV Seimas 2015 m. liepos 17 d. priėmė rezoliuciją „Dėl balsavimo internetu“, kurioje pabrėžė, kad balsavimas internetu turi potencialą itin reikšmingai palengvinti užsienio lietuvių dalyvavimą Lietuvos rinkimuose ir balsavimuose dėl referendumų, taip pat atkreipė dėmesį, kad šiuo metu nepatenkinamai įgyvendinama lygi rinkimų teisė, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 55, 78 ir 119 straipsniuose, nes užsienio lietuviams nesudarytos vienodos sąlygos dalyvauti Lietuvos Respublikos rinkimuose, kaip Lietuvoje gyvenantiems Lietuvos Respublikos piliečiams, ir paragino artimiausiu metu, užtikrinus tinkamas saugumo priemones, įgyvendinti balsavimą internetu, leidžiant balsuoti užsienio lietuviams. Jungtinių Tautų Neįgaliųjų teisių komitetas, svarstydamas Lietuvos Respublikos ataskaitą dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos įgyvendinimo, nurodė galimus Konvencijos įgyvendinimo trūkumus ir pateikė savo rekomendacijas.
Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komitetas rekomendavo Lietuvai, glaudžiai bendradarbiaujant su neįgaliųjų organizacijomis, paspartinti rinkimų įstatymų priėmimą, kad būtų užtikrintos teisiškai įgyvendinamos neįgaliųjų teisės balsuoti, ir, be kita ko, jiems būtų prieinama rinkimų medžiaga, rinkimų aplinka bei užtikrinta laisvai pasirenkama, tinkama ir būtina pagalba, kad visiems žmonėms, nepaisant negalios, būtų lengviau balsuoti. Kaip viena iš Rekomendacijų įgyvendinimo priemonių galėtų būti sąlygų neįgaliesiems sudarymas rinkimų metu naudotis naujausiomis technologijomis, tai yra balsuoti internetu. Pažymėtina ir tai, kad Lygių galimybių kontrolierius 2016 m. gruodžio 19 d. pažymoje „Dėl galimos diskriminacijos negalios pagrindu nesuteikiant vienodų galimybių balsuoti 2016 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose tyrimo“ konstatavo, kad didžiojoje dalyje rinkimų apylinkių buvo neužtikrinta asmenų su negalia teisė veiksmingai ir visapusiškai dalyvauti rinkimuose lygiai su kitais asmenimis, nes balsavimo patalpos nebuvo tinkamai įrengtos. Tačiau nei Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija, nei savivaldybės neturi pakankamai finansinių išteklių pritaikyti balsavimo patalpas neįgaliesiems, todėl įgyvendinant Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių komiteto rekomendacijas tikslinga sudaryti žmonėms su negalia galimybę balsuoti internetu. Nuo
svyruoja nuo 6,19 mln. eurų (2012 m. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimai) iki 11,5 mln. eurų (2014 m. Respublikos Prezidento, Europos Parlamento rinkimai ir referendumas).
Dėl nepakankamo teisinio reglamentavimo, prieštaringų techninių analizių ir užsienio valstybių patirtų klaidų organizuojant elektroninį balsavimą (tarp jų ir organizuojant balsavimą internetu), Lietuvoje balsavimas internetu iki šiol nėra įgyvendintas. Neabejotina elektroninio balsavimo srities lyderė yra Estija, kurioje piliečiai turi galimybę nuo 2005 m. balsuoti internetu vietos savivaldos, nacionaliniuose ir Europos Parlamento rinkimuose. Balsavusių internetu Estijos piliečių dalis nuolat augo – nuo 1,9 procento 2005 m. iki 31 procento 2015 m. rinkimuose į Estijos parlamentą. Prancūzijos piliečiai, gyvenantys už Prancūzijos ribų, nuo 2009 metų balsuodami internetu renka išeivijos asamblėją (Assemblée des Français de l'étranger). Vietos savivaldos rinkimuose balsavimas internetu organizuojamas Ontario provincijoje Kanadoje, Naujojo Pietų Velso valstijoje Australijoje. Balsuoti internetu vietos rinkimuose gali Šveicarijos Neuchatel, Ciuricho ir Ženevos kantonų gyventojai. Lietuvoje elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų naudojimas nuosekliai didėja, sparčiai gausėja interneto naudotojų skaičius, todėl balsuoti internetu galėtų dauguma Lietuvos piliečių, taip pat tikėtina, kad balsavimas internetu paskatins jaunimą ir užsienyje gyvenančius rinkėjus aktyviau reikšti savo valią rinkimuose ir referendumuose. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos prielaidos naujos balsavimo formos įteisinimui, kuri palengvins ir supaprastins rinkėjų dalyvavimą rinkimuose bei suteiks jiems platesnes galimybes balsuoti ne rinkimų dieną. Balsavimas internetu neribos rinkėjų teisės balsuoti tradiciniais būdais ir atitiks Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nustatytus demokratinių rinkimų teisės principus, t. y. visuotinės, lygios, tiesioginės rinkimų teisės ir slapto balsavimo.
Planuojama, kad Balsavimo internetu informacinė sistema turėtų būti įsteigta ir įteisinta iki 2019 m. liepos 1 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybė visų rinkimų įstatymų pakeitimus turės parengti ir Lietuvos Respublikos Seimui pateikti iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimui priėmus visų rinkimų įstatymų pakeitimus, balsuoti internetu Lietuvoje bus galima 2020 m. spalio 11 d. vyksiančiuose Seimo rinkimuose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Teisingumo ministerija. Įstatymo projektą parengė Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamentas (direktorė Jolita Sinkevičiūtė, tel. 266 2993, el. paštas [email protected]). Tiesioginis įstatymo projekto rengėjas – Teisingumo ministerijos Teisinių institucijų departamento Informacinių išteklių koordinavimo skyriaus vyriausioji specialistė Žana Jerochovienė (tel. 266 2913, el. paštas [email protected]). 3. Dabartinis teisinis įstatymo projekto aptartų teisinių santykių reglamentavimas Šiuo metu teisės aktais nereglamentuojami balsavimo internetu principai, tvarka, balsų skaičiavimo taisyklės, balsavimo internetu informacinės sistemos steigimo pagrindai, tokiai informacinei sistemai keliami funkciniai ir saugumo reikalavimai. Galiojantys Prezidento rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą, Seimo rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų ir Referendumo įstatymai įtvirtina tik dvi balsavimo galimybes – balsavimą rinkimų dieną ir balsavimą iki rinkimų dienos. Pagal dabar galiojančius teisės aktus, rinkėjai rinkimų dieną turi teisę balsuoti apylinkių, į kurių sąrašus jie yra įrašyti, rinkimų komisijų balsavimo patalpose, taip pat laivuose, Lietuvos Respublikos diplomatinėse atstovybėse bei konsulinėse įstaigose.
Rinkėjai iki rinkimų dienos turi teisę balsuoti paštu (specialiuose paštuose, namuose, taip pat patalpose, esančiose pastate, kuriame yra to miesto, rajono savivaldybės mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta). Tradiciniu būdu išreikštų balsų skaičiavimas užima labai daug laiko, taip pat išlieka skaičiavimo klaidų tikimybė. Šis aspektas ypač aktualus, kuomet yra reitinguojami kandidatai. Atkreiptinas dėmesys, kad skaičiuojant balsus tradiciniu būdu, rinkimų ar referendumo rezultatai gaunami tik kitos dienos rytą. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Elektroninių viešųjų ir administracinių paslaugų plėtra nuosekliai auga, sparčiai gausėja interneto naudotojų skaičius, kasmet pasiekiami aukštesni kompiuterinio raštingumo rezultatai visose amžiaus grupėse. Tai leidžia daryti prielaidą, kad viešoji ar administracinė paslauga, kuri yra teikiama elektroniniu būdu, visuomenei yra patrauklesnė ir priimtinesnė, nei tradiciniu būdu teikiama paslauga. Įstatymo projektu siūloma nustatyti pagrindinius balsavimo internetu principus, rinkėjo balso prioriteto, balso patikrinimo ir anuliavimo taisykles, balsavimo paslapties užtikrinimo principus, rinkėjo tapatybės nustatymo aspektus, informacinės sistemos steigimo pagrindus, jos funkcinius, saugumo ir audito reikalavimus. Įstatymo projektas numato, kad vykstant balsavimui, rinkėjas internetu gali balsuoti kelis kartus, tačiau bus įskaitomas tik vėliausiai gautas rinkėjo balsas. Tokiu būdu, sudarius rinkėjui galimybę pakeisti savo balsą, naikinamos prielaidos balsuojančių internetu rinkėjų papirkinėjimui.
Tai neprieštarauja Europos Komisijos „Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) Gerosios rinkimų praktikos kodeksui, kuriame numatyta, kad svarbu, kad rinkėjai galėtų gauti patvirtinimą apie balsą ir galėtų jį pataisyti, jei reikia, laikantis slapto balsavimo. Taip pat įstatymo projekte numatyta balsavimo internetu procedūra, balsų skaičiavimo ir anuliavimo taisyklės, kurios užtikrins, kad rinkėjo balsas būtų skaičiuojamas tik vieną kartą. Balsuojančiojo internetu tapatybei nustatyti bus naudojamos plačiai paplitusios, patikimos ir saugios asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje priemonės, kurios atitinka aukštą saugumo užtikrinimo lygį, kaip tai numatyta
ir Europos Komisijos įgyvendinamajame reglamente (ES)2015/1502. Įstatymo projekte informacinei sistemai be bendrųjų reikalavimų, taikomų valstybės informacinėms sistemoms, kad informacine sistema turi pasitikėti visi rinkimų proceso dalyviai, kad ji turi būti lengvai prieinama, lanksti, keičiamos apimties, integruojama su veikiančiomis rinkimų informacinėmis sistemomis, bus nustatyti specialūs minimalūs reikalavimai programinei įrangai, pagrįsti būtinybe užtikrinti balsavimo internetu saugumą, tačiau tokie reikalavimai nebus neproporcingai dideli, kad neapribotų balsavimo internetu prieinamumo. Kuriant informacinę sistemą, bus skiriamas ypatingas dėmesys informacinės sistemos saugumui, slaptumui ir patikimumui, bus įvertintos galimos grėsmės, susijusios su informacinių technologijų naudojimu balsavimo metu. Balsuojant internetu bus vadovaujamasi slapto balsavimo principu, reiškiančiu, kad informacinė sistema privalės užtikrinti, kad nė vienas asmuo, įskaitant ir informacinės sistemos tvarkytoją, negalės susipažinti su rinkėjo balsu, taip pat saugaus balsavimo principu.
Informacinė sistema turės apimti įprastas saugumo priemones, kurios užtikrintų išorinių atakų blokavimą. Prieš pradedant ja naudotis, ji bus ištestuota saugumo ir atsparumo įsilaužimams aspektais ir visi informacinės sistemos trūkumai bus nedelsiant pašalinti. Informacinės sistemos testavime galės dalyvauti visos suinteresuotos institucijos, taip pat visuomeninių organizacijų atstovai. Balsavimas internetu bus pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyta, kad buvo pažeistas informacinės sistemos saugumas ir duomenų vientisumas. Atskiroje duomenų bazėje bus registruojami visi prieigos prie informacinės sistemos veiksmai. Šios duomenų bazės turinys bus nuolat stebimas, siekiant užfiksuoti bet kokius neteisėtus prisijungimo veiksmus prie informacinėje sistemoje saugomų duomenų. Išskiriami esminiai patobulinto įstatymo projekto pakeitimai, padaryti palyginus su 2016 m. pateiktu įstatymo projektu:
sąvokos, taip pat išsamiau apibrėžtas balsavimas internetu. 2. Numatyta, kad rinkėjo identifikavimas informacinėje sistemoje bus vykdomas pagal 2014 m. liepos 23 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 910/2014 ir Europos Komisijos įgyvendinamąją reglamentą (ES) 2015/1502. 3. Siekiant išvengti bet kokios galimybės pasinaudoti asmens duomenimis, tame tarpe ir rinkėjo balsu, įstatymo projekte numatyta, kad informacinė sistema turės užtikrinti techninio pobūdžio apribojimus pasinaudoti kito asmens atpažinimo elektroninėje erdvėje informacija. 4.
4Nustatyti papildomi reikalavimai dėl balsavimo įrenginių: balsuoti internetu rinkėjas galės tik iš saugiam
balsavimui pritaikytų galinių įrenginių, kurių techniniai parametrai atitiks informacinės sistemos valdytojo nustatytus reikalavimus. 5. Pagal neįgaliųjų interesus atstovaujančių organizacijų atstovų siūlymus įstatymo projekte numatyta, kad informacinė sistema turi būti pritaikyta neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. 6. Nustatyti papildomi saugumo reikalavimai, kurie turės įtakos rinkimų rezultatams: balsavimas internetu bus pripažintas negaliojančiu, jeigu bus nustatyta, kad informacinė sistema nebuvo techniškai paruošta saugiam balsavimui internetu. Sprendimą tokiais atvejais priims Vyriausioji rinkimų komisija. 7. Sustiprintas informacinės sistemos auditas, numatant, kad bus atliekamas informacinės sistemos saugos auditas ir informacinės sistemos veikimo rinkimų metu auditas. Taip pat audito tikslais informacinė sistema turės registruoti visus veiksmus, kurie buvo atlikti balsavimo proceso metu. 8. Apibrėžti balsavimo internetu stebėjimo komponentai: informacinės sistemos valdytojas sudarys galimybę rinkimų stebėtojams, auditoriams, visuomenės informavimo priemonių atstovams, priklausomai nuo jų turimų teisių, stebėti balsavimo internetu eigą duomenų bazės lygmeniu, stebint duomenų bazės žurnalus, naudojantis specialiai sukurtoms monitoringo priemonėmis. Projektuojant ir kuriant informacinę sistemą bus numatyti integraciniai sprendimai su Nacionaline elektronines atpažinties sistema (NETAIS), kuri kuriama pasinaudojant Europos Sąjungos projekto STORK2 (www.eid-stork2.eu) rezultatais. Tai leis nedubliuoti ir atskirai nekurti jau esamų techninių sprendimų ir tokiu būdu padės sutaupyti valstybės biudžeto lėšų. Tokiu būdu, priėmus įstatymo projektą, bus sudarytos sąlygos ištestuoti informacinę sistemą prieš pradedant ją naudoti įvairaus lygmens rinkimuose ir referendumuose.
Informacinės sistemos testavimo metu bus galima objektyviai įvertinti visas su informacinės sistemos organizavimu ir veikimu susijusias rizikas bei parengti tinkamus sprendimus. Tokie veiksmai padidins informacinės sistemos skaidrumą ir visuomenės pasitikėjimą naujausiomis technologijomis. Tuo labiau, kad Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2017 m. birželio 14 d. patvirtintoje Rekomendacijoje (2017)5 dėl elektroninio balsavimo standartų valstybėms narėms rekomenduojama laikytis skaidrumo reikalavimų visuose elektroninio balsavimo etapuose. Informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas turės Lietuvos Respublikos informacinių išteklių valdymo įstatymo nustatytas teises ir pareigas. Sėkmingai išbandžius kiekvieną informacinės sistemos komponentą ir pademonstravus bandomąją informacinės sistemos versiją suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, atsiras svaresnis pagrindas tikslinti arba pildyti rinkimų ir referendumo įstatymų nuostatas dėl balsavimo internetu, kaip papildomo balsavimo būdo rinkimuose ir referendumuose, įteisinimo. Pažymėtina, kad Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Demokratinių institucijų ir žmogaus teisių biuras, įvertinus 2016 m. spalio 9 d. Lietuvos Respublikos Seimo rinkimus, savo misijos ataskaitoje pateikė rekomendaciją Lietuvai, kad siekiant didesnio skaidrumo ir visuomenės pasitikėjimo rinkimuose naudojamomis informacinių technologijų sistemomis, valdžios institucijos turėtų viešai ir išsamiai jas išbandyti prieš rinkimus ir paskelbti susijusią dokumentaciją.
Pirminiame etape informacine sistema bus galima pasinaudoti nevyriausybinių organizacijų veikloje, taip pat organizuojant savivaldybėse seniūnaičių rinkimus, rengiant savivaldybių gyventojų apklausas ar kitokias įstatymų numatytas pilietines (gyventojų) iniciatyvas, o vėliau balsuojantiems užsienyje, balsuojantiems kariniuose vienetuose, balsuojantiems vienoje rinkimų apygardoje (pavyzdžiui, Naujamiesčio rinkimų apygardoje, kurioje balsuoja tiek Lietuvos teritorijoje, tiek už jos ribų gyvenantys rinkėjai). Perspektyvoje balsavimas internetu sumažins rinkimų rezultatų klastojimo galimybę, rezultatai bus apdorojami greičiau, bus užtikrinta asmens teisų ir duomenų apsauga, jų privatumas, bus taupomos valstybės biudžeto lėšos organizuojant rinkimus, nes įdiegus tokį balsavimą reikės mažiau lėšų tiek biuletenių spausdinimui, tiek rinkimų komisijų narių darbo užmokesčiui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma ir administracinė našta nedidės. Ilgalaikėje perspektyvoje, kai Seimas priims rinkimų įstatymų pakeitimus, administracinė našta sumažės Lietuvos Respublikos diplomatinėms atstovybėms ir konsulinėms įstaigoms siunčiant rinkimų ir referendumo biuletenius užsienyje balsuojantiems Lietuvos piliečiams, tuo pačiu ir užsienyje esantiems rinkėjams, nes numatoma atsisakyta nepatogios procedūros balsuojant paštu.
Taip pat administracinė našta mažės ir Lietuvoje gyventiems rinkėjams, kurie galės balsavimui iš anksto pasirinkti elektroninio ryšio priemones vietoj nepatogios balsavimo procedūros savivaldybės administracijos patalpose, taip taupant savo laiką. Balsavimas elektroninio ryšio priemonėmis galės būti pritaikytas prie konkretaus asmens negalios. Tai sumažintų socialinę atskirtį ir padidintų neįgalių ir vyresnio amžiaus asmenų, kurie dėl negalios ar sveikatos problemų negali balsuoti atvykę į apylinkę, įsitraukimą į demokratinių rinkimų procesą, bei ilgalaikėje perspektyvoje sumažintų valstybės skiriamus išteklius tokio pobūdžio problemoms spręsti. Balsavimas internetu paskatintų didesnę jaunimo dalį įsitraukti į demokratinius procesus ir išreikšti savo pilietinę valią rinkimuose. Tokiu būdu bus sudarytos sąlygos visiems rinkėjams balsuoti jiems priimtinu ir prieinamu būdu, bus išplėstas balsavimo būdų ratas. Taip pat bus išvengta papildomų eilių balsavimo dieną rinkimų apylinkėse, sumažinta administracinė našta piliečiams, sutaupytos valstybės biudžeto lėšos. 6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Tradiciniai balsavimo būdai neužkerta kelio rinkimų įstatymų pažeidimams, kurie dažniausiai padaromi balsavimo iš anksto metu. Pavyzdžiui, per 2015 m. vykusius savivaldybių tarybų rinkimus buvo anuliuoti 3 savivaldybių (Trakų rajono, Švenčionių rajono ir Šilutės rajono) rinkimų rezultatai dėl pažeidimų per išankstinį balsavimą apygardose.
Pažymėtina, kad Trakų rajone rinkimų rezultatai buvo panaikinti dėl to, kad buvo pažeidžiamos vokų, naudojamų išankstiniam balsavimui, hologramos. Taip pat buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl rezultatų pakeitimo. Panašūs pažeidimai buvo užfiksuoti Šilutės rajone. Įstatymo projektas neturės neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir teigiamai vertintinas antikorupciniu požiūriu, nes siekiama tobulinti šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą ir įteisinti naują balsavimo būdą rinkimuose, kad būtų užkirstas kelias piktnaudžiauti rinkimų teise įvairaus lygio rinkimuose, kad rinkimuose būtų laikomasi rinkimų proceso sąžiningumo ir skaidrumo. 7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą įstatymo projektą
iki 2019 m. gruodžio 31 d. Lietuvos Respublikos Seimui turės pateikti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų įstatymo, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymo, Lietuvos Respublikos vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso pakeitimų projektus. 2. Kartu su įstatymo projektu teikiamas Lietuvos Respublikos Seimo 2006 m. lapkričio 16 d. nutarimo Nr.
X-912 „Dėl balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepcijos patvirtinimo“ projektas, pagal kurį Balsavimo internetu rinkimuose ir referendumuose koncepciją siūloma pripažinti netekusia galios kaip pasenusią ir neatitinkančią šiuolaikinių informacinių technologijų. 9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Įstatymo projekto atitikimas Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis ir Europos Sąjungos dokumentams, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2017 m. birželio 14 d. patvirtintai Rekomendacijai (2017)5 dėl elektroninio balsavimo standartų, Europos Komisijos
„Demokratija per teisę“ (Venecijos komisija) Gerosios rinkimų praktikos
kodeksui, Europos Tarybos Demokratijos ir politinių reikalų generalinio direktorato 2011 m. vasario 16 d. dokumentui „E-balsavimo sistemų sertifikavimas. Vystymo procesų, kurie patvirtina atitikimą nustatytiems reikalavimams ir standartams, gairės“ bei Europos Tarybos Demokratijos ir politinių reikalų generalinio direktorato 2011 m. vasario 16 d. dokumentui „E-rinkimų skaidrumo gairės“. 11.
rengėjai Priėmus įstatymo projektą Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija, vadovaudamasi priimto įstatymo reikalavimais ir Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo nuostatomis, Balsavimo internetu informacinę sistemą įsteigs ir įteisins iki 2019 m. liepos 1 d. Informacinės sistemos įteisinimui bus parengti, priimti ir patvirtinti įgyvendinamieji teisės aktai:
Balsavimo internetu informacinės sistemos nuostatai, Balsavimo internetu informacinės sistemos saugos nuostatai, pagal poreikį kiti teisės aktai. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas Informacinės sistemos steigimas galėtų būti finansuojamas iš Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų. Taip pat informacinės sistemos, skirtos balsavimui elektroninio ryšio priemonėmis, kūrimas galėtų būti finansuojamas iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšų. Visų rūšių rinkimams ir referendumui paruoštos balsavimo internetu informacinės sistemos kūrimas ir įdiegimas gali kainuoti apie 2 mln. eurų, įskaitant lėšas bandomosios balsavimo internetu informacinės sistemos, skirtos mažam vartotojų kiekiui ir jos pritaikymui visuomenei, kūrimui (30 tūkst. eurų – 100 tūkst. eurų). Remiantis užsienio šalių praktika bei patirtimi, siekiant tiksliau apskaičiuoti balsavimo internetu informacinės sistemos įdiegimo išlaidas, buvo fiksuojama 30 procentų paklaida. Todėl tikslūs skaičiavimai turėtų paaiškėti po techninės užduoties parengimo. Ateityje vyksiantiems rinkimams kelerių metų laikotarpyje informacinės sistemos palaikymui ir atnaujinimui papildomai reikės 100 – 300 tūkst. eurų išlaidų kasmet.
Ilgalaikėje perspektyvoje po trijų rinkimų ciklų rinkimų organizavimo metu būtų taupomos valstybės biudžeto lėšos popierinių biuletenių spausdinimui, vokų su biuleteniais siuntimui į užsienio valstybes, popierinių biuletenių sandėliavimui ir transportavimui, rinkimų komisijų darbo sąnaudoms. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projektas pateiktas derinti suinteresuotoms institucijoms ir visuomenei, paskelbiant jį Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinės sistemos Projektų registravimo posistemėje. 2016 m. balandžio 20 d. Teisingumo ministerija dalyvavo susitikime su asociacijos ISACA Lietuva, vienijančios daugiau nei 130 IT audito, valdymo ir saugumo specialistų, atstovais, bei pristatė įstatymo projektą. Po susitikimo Teisingumo ministerijai buvo pateikti asociacijos ISACA narių pasiūlymai dėl papildomų saugumo priemonių balsuojant internetu, į pasiūlymus buvo atsižvelgta. Rengiant patobulintą įstatymo projektą taip pat buvo gautas asociacijos INFOBALT, vienijančios apie
institucijų, 2016 m. birželio 10 d. raštas su pasiūlymu asociacijų narių ekspertinėmis žiniomis prisidėti prie techninio balsavimo internetu sistemos sukūrimo ir įgyvendinimo. 2018 m. sausio 19 d. Teisingumo ministerija dalyvavo Jaunimo reikalų tarybos posėdyje ir pristatė patobulintą įstatymo projektą. Jaunimo reikalų tarybos nariai pateikė savo rekomendacijas ir pastabas dėl balsavimo internetu sistemos sukūrimo, taip pat buvo gautas Jaunimo reikalų tarybos narių pritarimas balsavimo internetu, kaip alternatyvaus balsavimo būdo nacionaliniuose ir regioniniuose rinkimuose, įteisinimui. 14.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „rinkimai“,
„referendumas“, „informacinė sistema“, „balsavimas“, „balsavimas internetu“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Rengiant įstatymo projektą buvo gauti Lietuvos jaunimo organizacijų tarybos 2015 m. balandžio 25 d. rezoliucija „Dėl piliečių balsavimo internetu Prezidento, Seimo, savivaldybių tarybų, merų, Europos Parlamento rinkimų ir referendumo metu įteisinimo“, Pasaulio lietuvių bendruomenės XV Seimo 2015 m. liepos 17 d. rezoliucija „Dėl balsavimo internetu“, Lietuvos neįgaliųjų organizacijų atstovų pasiūlymai dėl balsavimo internetu sistemos pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. 2016 m. birželio
organizuotoje diskusijoje dėl balsavimo internetu pagrindinių gairių. Įstatymo projektas atitinkamai patikslintas pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos pateiktas pastabas ir pasiūlymus. Teisingumo ministrė Milda Vainiutė
2016-02-10 Nr. XIIP-3879 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
paskirtis: nustatyti pagrindinius balsavimo internetu principus ir tvarką, rinkėjo balso prioriteto ir anuliavimo taisykles, balsavimo internetu informacinės sistemos (toliau – informacinė sistema) steigimo pagrindus ir kt. Atsižvelgus į tai, kad projektu teikiamo įstatymo taikymo sritis yra tik balsavimo internetu sistemos naudojimas rinkimuose ir referendume – šią taikymo sritį ir reikia įrašyti projekto 1 straipsnyje. 2. Teikiamo projekto nuostatomis būtų kuriamas fragmentuotas rinkimų ir referendumo santykių teisinis reguliavimas, kai projektu teikiamas reguliavimas ir tik tam tikra apimtimi būtų taikomas tik vienam iš rinkimuose ar referendume taikomų balsavimo būdų – balsavimui internetu. Apkreipiame dėmesį, kad rinkimų teisė (taip pat referendumo) ir jos įgyvendinimas, atitinkamų institucijų rinkimų tvarka ir referendumo vykdymas atitinkamai yra nustatomi rinkimų įstatymuose (Seimo rinkimų, Prezidento rinkimų, Savivaldybių tarybų rinkimų, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymu) bei Referendumo įstatymu (toliau - rinkimų ir referendumo įstatymai). Šiuose įstatymuose apibrėžiama rinkėjo sąvoka, rinkėjų teisės ir jų įgyvendinimo tvarka, balsavimo būdai, laikas, tvarka, balsų skaičiavimo ir anuliavimo tvarka, rinkimų (referendumo) dokumentai, Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimai ir pan. Šiuos įstatymus bus būtina keisti, siekiant įtvirtinti naują balsavimo būdą – balsavimą internetu. Kol šie įstatymai nepakeisti, projektu teikiamo įstatymo (net jeigu jis būtų priimtas) pagrindu negalės būti organizuojami ir vykdomi rinkimai ar referendumas.
Atsižvelgus į tai, siekiant teisinio reguliavimo ekonomiškumo, vientisumo ir vieningumo siūlytina projekte apsiriboti nuostatomis, skirtomis balsavimo internetu informacinei sistemai sukurti, juolab, kad tai atsispindi įstatymo pavadinime, t.y., atsisakant nuostatų, kuriose įtvirtinamos rinkėjų teisės ir jų įgyvendinimo tvarka (pvz., projekto 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 4, 5, 6, 7 ir 8 straipsnius), taip pat rinkimų organizavimo ir vykdymo nuostatų, reglamentuojančių Vyriausiosios rinkimų komisijos, apylinkių rinkimų komisijų įgaliojimus (6 straipsnio 1 ir 2 dalys, 8 ir 13 straipsniai, 15 straipsnio 3 dalis). 3. Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2012 m. kovo 15 d. priimtu Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu Seimas yra įsipareigojęs patvirtinti Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir Referendumo konstitucinį įstatymą (Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai). Taigi, būtų neaiškus minėtų konstitucinių įstatymų, kurių priėmimo ir keitimo ypatingą tvarką numato Konstitucijos 69 straipsnio 3 dalis, santykis su vertinamu projektu, kuriame siūloma reglamentuoti į Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo reguliavimo sferą patenkančius klausimus. Manytume, kad praktika, leidžianti nurodytų konstitucinių įstatymų sferai priskirtus klausimus reglamentuoti paprastu įstatymu, taip išvengiant Konstitucijoje numatytos ypatingos konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarkos, būtų ydinga. 4.
„balsavimo internetu“ apibrėžimą siūlytina patikslinti, apibrėžiant tokio
balsavimo teisinę charakteristiką: „balsavimo būdas, kai nuotoliniu būdu iš visų pagrindinių ir Lietuvos Respublikoje paplitusių interneto ryšį turinčių įrenginių balsuojama rinkimuose ir referendume“. Atsižvelgus į tai, projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkte apibrėžiamo „alternatyvaus balsavimo“ principo derėtų atsisakyti. 5. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant
„balsavimo internetu“ sąvoką vartojama kita neapibrėžta sąvoka – „nuotolinis
balsavimas“, be to, apibrėžimas nedera su projekto 9 straipsniu, nustatančiu, kad balsavimas internetu gali būti vykdomas ir kontroliuojamoje aplinkoje, taigi, ne nuotoliniu būdu. 6. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje apibrėžiama
„balsavimo kontroliuojamoje aplinkoje“ sąvoka. Šios sąvokos apibrėžimui
pareikštinos šios pastabos:
ir vietos - susiaurina nustatytuosius rinkimų ir referendumo įstatymuose: pvz., nėra balsavimo būdo „paštu“, nors būtent šis būdas taikomas balsuojant ne tik „sveikatos priežiūros (išskyrus ambulatorines), socialinės rūpybos ar globos įstaigose, bausmių vykdymo įstaigose“, bet ir areštinėse, tardymo izoliatoriuose (sulaikymo namuose) – šios vietos net neminimos aptariamos sąvokos apibrėžime. 6.2. šioje sąvokoje nuostata „<...> iš anksto savivaldybės administracijos patalpose“ neatitiktų kituose rinkimų įstatymuose įtvirtintos nuostatos „<...> iš anksto parengtose ir balsavimui tinkamose patalpose, esančiose pastate, kuriame yra savivaldybės, kurios teritorijoje yra rinkimų apygarda, mero (administracijos direktoriaus) darbo vieta”. (Seimo rinkimų įstatymo 67¹ straipsnio 2 dalies, Prezidento rinkimų įstatymo 64 straipsnio 2 dalies, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 65 straipsnio 2 dalies, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 68 straipsnio 3 dalies).
siūlomas įtvirtinti požymis „akivaizdžiai nedalyvaujant rinkimų komisijos nariams“ neatitiks rinkimų ir referendumo įstatymuose nustatytos balsavimo tvarkos
„diplomatinėse atstovybėse ir konsulinėse įstaigose, laivuose“, kurioje
nustatyta, kad šiose balsavimo vietose sudaromos ne rinkimų, o „balsavimo“ komisijos (Seimo rinkimų įstatymo 68 straipsnis, Prezidento rinkimų įstatymo 60 straipsnis, Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymo 71 straipsnis, Referendumo įstatymo 57 straipsnis). Tokia pat pastaba teiktina ir dėl projekto 2 straipsnio
nariams“. 6.4. Šios sąvokos apibrėžime vartojama formuluotė „balsavimas <...> dalyvaujant rinkimų komisijų nariams“ turi būti tikslinama. Konstitucijos 55, 78, 119 straipsniai įtvirtina balsavimo slaptumo principą. Rinkimų ir referendumo įstatymai nustato, kad rinkėjas „balsuoja asmeniškai ir slaptai“, tuo tarpu minėtos projekto nuostatos formuluotė galėtų būti traktuojama kaip pažeidžianti šį principą ir leidžianti rinkėjui balsuojant dalyvauti ir rinkimų komisijos nariams.
Atsižvelgus į 6.1 - 6.3 pastabas, aptariamosios sąvokos apibrėžime reikia vengti visų balsavimo būdų ir vietų vardinimo, nes jie nustatyti atitinkamai rinkimų ir referendumo įstatymuose ir jeigu juose bus įtvirtintas dar vienas balsavimo būdas ar vieta, reikės keisti ir projektu teikiamą įstatymą. Taigi, aptariamajame apibrėžime vietoj balsavimo būdų ir vietų, rinkimų komisijų, reikėtų vartoti nuorodą į rinkimų ir referendumo įstatymus. 7. Projekto 2 straipsnio 2, 3, 4 dalyse (taip pat 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto, 4 straipsnyje, 5 straipsnio 1 dalies, 13 straipsnio 2 dalyje, 14 straipsnio nuostatose) vartojama tik rinkimų institutui būdinga terminija - „rinkimų dieną“, „rinkimų apylinkėse“, „rinkimų komisijos narius“, „rinkimų apygarda“, „apylinkių rinkimų komisijos“. Tokios terminijos vartojimas susiaurintų projektu teikiamo įstatymo taikymo sritį, nes ji neapimtų referendumo. Šiam institutui yra būdinga kitokia terminija: balsuojama „referendumo dieną“, referendumus organizuoja ir vykdo „referendumo komisijos“, jiems vykdyti tvirtinamas „referendumų apylinkių“ sąrašas (Referendumo įstatymo 19, 23, 53 straipsniai ir kt.). 8. Projekto 2 straipsnio 4 dalyje apibrėžiama
„elektroninės balsadėžės“ sąvoka. Pagal šios sąvokos apibrėžimą, tokioje
balsadėžėje yra „saugojami internetu balsavusių rinkėjų balsai, užkoduoti kriptografiniais algoritmais“. Tuo tarpu pagal projekto 7 straipsnio 2 dalį tokioje balsadėžėje būtų saugomas tik paskutinis rinkėjo pateiktas „elektroninis rinkimų ar referendumo biuletenis“. Taigi neaišku, ar būtų saugomi „rinkėjų balsai“ ar „biuletenis“.
Be to, 2 straipsnio 4 dalyje rašoma, kad internetu balsavusių rinkėjų balsai būtų saugomi iki „rinkimų pabaigos“, 7 straipsnio 2 dalyje ir 11 straipsnio 3 dalyje jokių saugojimo tikslų ir terminų nėra. Būtina patikslinti rinkimų ir referendumo pabaigos momentą, nes rinkimų ir referendumo įstatymuose yra įtvirtintas rinkimų ir referendumo galutinių rezultatų paskelbimas, jų apskundimas, rinkimų pripažinimo negaliojančiais procedūros. Pažymime, kad pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 dalį rinkimai ir referendumas, kaip politinė kampanija, baigiasi praėjus 100 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos. 9. Projekto 2 straipsnio 5 ir 6 dalyse vartojama sąvoka “failas“ neapibrėžta nei rinkimų, nei kituose įstatymuose. Be to, pačios sąvokos apibrėžimas, nepaisant to, kad skiriasi elektroninio biuletenio pateikimo būdas rinkėjui balsuojant internetu, susiaurina Referendumo įstatymo
pateikimo ypatumų (pvz. referendumo biuletenyje yra išspausdinami ne tik atsakymų variantai, bet ir kreipimais į pilietį, o jeigu kartu vykdomi keli variantai – turi skirtis biuletenių spalva) bei rinkimų įstatymuose (Seimo rinkimų įstatymo 58 straipsnyje, Prezidento rinkimų įstatymo 50 straipsnyje, Rinkimų į Europos Parlamento 58 straipsnyje, Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo 55 straipsnyje) nustatytus reikalavimus rinkimų biuletenio turiniui.
Pažymime, kad Seimo rinkimuose ir savivaldybių tarybų rinkimuose rinkimų biuletenių turinys balsuojant vienmandatėje ir daugiamandatėje rinkimų apygardose skiriasi, taip pat juose rinkėjas žymini ne „pirmumo balsą (- us)“, o balsuojant už kandidatų sąrašą, penkiuose specialiuose laukeliuose rinkėjas įrašo pasirinktų kandidatų rinkimų numerius (Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo
Parlamentą įstatymo 58 straipsnis). 10. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad balsuojant internetu turi būti vadovaujamasi slaptumo užtikrinimo principu – „informacinėje sistemoje privalo būti užtikrinama, kad nė vienas asmuo, įskaitant informacinės sistemos valdytoją ir tvarkytoją, negalėtų susipažinti su rinkėjo balsu“. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata „balsuojant internetu“ suponuoja rinkėjo valios išreiškimą aptariamu būdu. Šios valios išreiškimo slaptumo užtikinimas informacinėje sistemoje yra ne rinkėjo pareiga, nes tokios informacijos slaptumo apsauga turi užtikrinti informacinės sistemos valdytojas ir tvarkytojas.
Taigi, nuostata „balsuojant internetu“ yra netinkama ir ją reikia performuluoti taip, kad būtų aišku, kad „slaptumo užtikrinimo“ principu (kaip ir kitais 3 straipsnio 2 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais principais) būtų vadovaujamasi užtikrinant balsavimą internetu. 11. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostata, reikalaujanti užtikrinti, kad niekas „negalėtų susipažinti su rinkėjo balsu“ suformuluota taip, kad iš esmės neleistų nustatyti balsavimo internetu rezultatų – su rinkėjų internetu paduotais balsais susipažinti nebūtų galima. Nuostata tikslintina – tikriausiai turėtų būti ne ribojamas susipažinimas su rinkėjo balsu, o, pavyzdžiui, draudžiamas rinkėjo identifikavimas pagal jo paduotą balsą. 12. Projekto 3 straipsnio 2 dalies 2 punkto nuostata, kad balsavimo internetu būdu galima pasinaudoti „lygiagrečiai“ su kitais balsavimo būdais neatskleidžia alternatyvaus balsavimo principo esmės (neaišku, ar turima omenyje, kad vienu metu vykdomas balsavimas skirtingais būdais, ar kad vienas rinkėjas skirtingu metu gali pasinaudoti skirtingais balsavimo būdais, ar dar kitos alternatyvos), todėl tikslintina. 13. Projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostata, apibrėžianti rinkėjo balso prioritetą tarp balsavimo rinkimų apylinkėje rinkimų dieną ir balsavimo kontroliuojamoje aplinkoje, yra ne šio įstatymo reguliavimo dalykas. 14. Projekto 5 straipsnio 3 dalies nuostata „balsavo <...> paštu ar kontroliuojamoje aplinkoje“ yra logiškai ydinga, nes balsavimas paštu visada yra balsavimas kontroliuojamoje aplinkoje, kaip ji apibrėžiama projekto 2 straipsnio 2 dalyje. 15. Projekto 6 straipsnio 1 dalyje nustatoma, kad
„Balsavimą internetu prižiūri Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų
komisija“, tačiau „priežiūros“ turinys ir apimtis lieka visiškai neaiškūs.
Vertinama formuluotė galėtų apimti, pavyzdžiui, priežiūrą kaip balsuoja internetu konkretus rinkėjas, todėl turėtų būti tikslinama suteikiant jai konkretesnį turinį. 16. Projekto 6 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatų atsisakytina, nes rinkėjo rinkimų teisė ir jos įgyvendinimas būdas yra atitinkamo rinkimų ir referendumo įstatymų reglamentuojamų santykių sritis, nurodyti įstatymai taip pat nustato rinkėjų sąrašų rūšis, sudarymo, tikslinimo tvarką bei Vyriausiosios rinkimų komisijos įgaliojimų ribas. 17. Diskutuotinos projekto 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, numatančios internetu pakartotinai pateikto neužpildyto biuletenio vertinimo pasekmes. Šios projekto nuostatos tikslas būtų suteikti galimybę rinkėjui išvengti pašalinės įtakos balsuojant internetu ar pašalinti tokios įtakos pasekmes, kadangi veikiant bet kokiai įtakai internetu paduotas balsas gali būti bet kada vėliau rinkėjo anuliuotas. Tačiau vertinama nuostata neleidžia visiškai eliminuoti galimai neteisėtai veikiamo rinkėjo įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams. Pažymime, kad rinkimų ir referendumo rezultatai priklauso ne tik nuo rinkėjų balsavimo turinio, bet ir nuo rinkėjų aktyvumo, o vertinama norma nustatant, kad pakartotinai internetu pateikus neužpildytą biuletenį, būtų eliminuojamas tik rinkėjo valios turinys, o ne pats rinkėjo dalyvavimas balsavime, galintis lemti ar referendumas įvyko, ar prezidentas ar Seimo narys yra išrinktas pirmame rinkimų ture ir pan. 18. Projekto 10 straipsnis nustato vieną esminių balsavimo internetu sistemos elementų – rinkėjo identifikavimą.
Šio elemento besąlygiškas patikimumas iš esmės lemia pasitikėjimą visa balsavimo internetu sistema, todėl nesuprantamas šio straipsnio normos neapibrėžtumas, leidžiantis rinkėją identifikuoti pagal neapibrėžtus „kitus asmens atpažinimo <...> duomenis“. Taip pat neapibrėžtas ir laisvai interpretuojamas šios normos reikalavimas užtikrinti „aukštą <...> saugumo užtikrinimo lygį“ neapibrėžiant koks saugumo užtikrinimo lygis gali būtų laikomas aukštu. Siekiant išvengti balsavimo internetu sistemos diskreditavimo, rinkėjų identifikavimo ir sistemos saugumo reikalavimai įstatyme turėtų būti apibrėžti maksimaliai aiškiai ir išsamiai. 19. Projekto 11 straipsnio 1 dalyje nurodomi „tarpiniai rinkimų rezultatai“, nors tokios rezultatų rūšies galiojantys rinkimų įstatymai nenumato. 20. Projekto 12 straipsnio 1 ir 2 punktų formuluotės tikslintinos, nes rinkėjui atlikti veiksmus leidžia ne principas, o jo užtikrinimas ar įgyvendinimas. 21. Projekto 15 straipsnio nuostata suformuluota taip, kad gali būti interpretuojama kaip leidžianti prieiti audituoti informacinę sistemą neapibrėžtam išorinių auditorių ratui. Nuostata tikslintina nustatant, kokiu būdu prieigą turintys išoriniai auditoriai turėtų būti parenkami. 22. Projekto 16 straipsnio nuostata, turinti užtikrinti rinkėjo galimybę balsuoti „iš visų pagrindinių ir Lietuvos Respublikoje paplitusių interneto ryšį turinčių įrenginių“ nenustatant jokių kriterijų bei reikalavimų tokiems įrenginiams bei jų paplitimui, yra deklaratyvi, neinformatyvi, ir gali būti ne visais atvejais pritaikoma (pvz., vertinant išmaniųjų priemonių įvairovę, paplitimą ir technines galimybes). 23. Projekte nėra nustatoma įstatymo įsigaliojimo data ir įstatymas (jeigu jis bus priimtas) įsigalios Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka – kitą dieną jį oficialiai paskelbus Teisės aktų registre.
Nuo šios datos įstatymas turėtų būti taikomas. Pagal 18 straipsnį įstatymo įgyvendinimas priklausys nuo kelių aplinkybių:
Seimo įsipareigojimo patvirtinti Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir Referendumo konstitucinį įstatymą (Lietuvos Respublikos konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai). Diskutuotina, ar projektu teikiamo įstatymo, kuris sudaryti teisines prielaidas sukurti, įdiegti palaikyti ir atnaujinti balsavimo internetu sistemą (kuri pareikalautų valstybės biudžeto išlaidų, kurių preliminarus paskaičiavimai pateikti projekto aiškinamajame rašte), priėmimas neturėtų vykti lygiagrečiai su rinkimų ir referendumo įstatymų pakeitimais (nustatant vėlesnę jų įsigaliojimo data, kuri būtų pakankama pasirengti minėtos balsavimo internetu sistemos sukūrimui ir pan.), taip pat su kitais 18 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymų pakeitimais, o ne šiuos pakeitimus aplenkiant. Juolab, kad kol rinkimų ir referendumo įstatymai nebus pakeisti, projektu teikiamo įstatymo (net jeigu jis būtų priimtas) pagrindu negalės būti organizuojami ir vykdomi rinkimai ar referendumas; kol nebus pakeistas Baudžiamasis kodeksas ir Administracinių nusižengimų kodeksas negalės būti taikoma ir atsakomybė už šio įstatymo pažeidimus (projekto 17 straipsnis,
direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P.
Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]
2018-05-25 Nr. XIIP-3879(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Atkreipiame dėmesį į tai, kad 2012 m. kovo 15 d. priimtu Konstitucinių įstatymų sąrašo konstituciniu įstatymu Seimas yra įsipareigojęs
patvirtinti Rinkimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo konstitucinį įstatymą ir Referendumo konstitucinį įstatymą (Konstitucinių įstatymų sąrašo konstitucinio įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktai). Taigi, būtų neaiškus minėtų konstitucinių įstatymų, kurių priėmimo ir keitimo ypatingą tvarką numato Konstitucijos 69 straipsnio trečioji dalis, santykis su vertinamu projektu, kuriame siūloma reglamentuoti į Rinkimų kodekso ir Referendumo konstitucinio įstatymo reguliavimo sferą patenkančius klausimus. Manytume, kad praktika, leidžianti nurodytų konstitucinių įstatymų sferai priskirtus klausimus reglamentuoti paprastu įstatymu, taip išvengiant Konstitucijoje numatytos ypatingos konstitucinių įstatymų priėmimo ir keitimo tvarkos, būtų ydinga. 2. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje sąvokos
„balsavimo internetu“ apibrėžimas konstruojamas kaip privalomus tokio balsavimo
elementus nurodant rinkėjo laisvą valią balsuojant nuotoliniu būdu, taip pat – kad rinkėjas balsuoja nekontroliuojamas ir niekieno nevaržomas. Taip pat projekto 4 straipsnyje nustatomas privalomas reikalavimas, kad balsavimas internetu turi atitikti visus balsavimui keliamus reikalavimus, nustatytus rinkimų ar referendumo įstatymuose. Projekto nuostatos bei jų imperatyvumas diskutuotini. Balsavimas internetu nuotoliniu būdu vyksta nekontroliuojamoje rinkėjo pasirinktoje aplinkoje. Tai reiškia, kad rinkimų komisijų nariai ir kiti valstybės įgalioti asmenys negali įsitikinti balsavimo slaptumu bei rinkėjo laisva valia, juo labiau negali to užtikrinti.
Reikalavimai dėl balsavimo slaptumo bei rinkėjo laisvos valios balsavimo internetu metu negali būti užtikrinami, todėl balsavimas internetu niekada negalėtų atitikti minėtų imperatyvių projekto nuostatų. Rinkėjo balsavimo asmeniškumas ir slaptumas projekte apibrėžiamas ir užtikrinamas kitaip nei balsuojant kontroliuojamoje aplinkoje – ne tiesiogiai balsavimo metu (kaip galiojančiuose rinkimų įstatymuose, reglamentuojančiuose balsavimą naudojant popierinius biuletenius kontroliuojamoje aplinkoje), o užtikrinant pačiam rinkėjui galimybę balsuoti dar kartą internetu arba tradiciniais šiuo metu numatytais būdais, ir tokiu būdu užtikrinant galimybę rinkėjui slaptai išreikšti laisvą valią, o rinkėjo valios pareiškimo neteisėtą kontrolę padaryti beprasmę. 3. Projekto 2 straipsnio 1 dalyje apibrėžiant
„balsavimo internetu“ sąvoką vartojama kita neapibrėžta sąvoka – „nuotolinis
balsavimas“, todėl projekto 2 straipsnio 1 dalis vertintina kaip stokojanti aiškumo ir išbaigtumo. 4. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje nustatytas užšifruotų elektroninių rinkimų ar referendumo biuletenių saugojimo terminas
„iki rezultatų skaičiavimo“, o 10 straipsnio 3 dalyje – „iki galutinių rinkimų
ar referendumo rezultatų“. Projekto 12 straipsnio 1 dalyje informacijos šifravimo raktų (skirtų rinkimų ar referendumo biuletenių iššifravimui) saugojimo terminas nustatomas „iki rinkimų ar referendumo dienos pabaigos“ Būtina patikslinti ir suvienodinti šiuos terminus, nes galiojantys rinkimų bei referendumo įstatymai įtvirtina rezultatų skaičiavimą trijų lygių rinkimų ar referendumo komisijose, galimybę apskųsti balsų skaičiavimo rezultatus, rinkimų ir referendumo galutinių rezultatų paskelbimą, jų apskundimą, rinkimų pripažinimo negaliojančiais procedūras.
Pažymime, kad, pavyzdžiui, pagal Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 2 straipsnio 13 dalį rinkimai ir referendumas, kaip politinė kampanija, baigiasi praėjus 100 dienų nuo rinkimų (pakartotinių rinkimų) ar referendumo galutinių rezultatų paskelbimo dienos. 5. Projekto 2 straipsnio 3 ir 4 dalyse vartojama sąvoka „failas“ neapibrėžta nei rinkimų ir referendumo, nei kituose įstatymuose. Nežinant šios sąvokos turinio, sunku vertinti pačią normą, nes, pavyzdžiui, jei turima omenyje elektroninė byla, lieka neaišku, kodėl įstatymu nustatomas techninio pobūdžio informacinės sistemos organizavimo aspektas, kad biuleteniai turi būti atskirose bylose, o užkertamas kelias pasirinkti informacijos organizavimo būdą darant skirtingus įrašus vienoje byloje. 6. Projekto 3 straipsnio 2 bei 3 punkte, 8 straipsnyje, 10 straipsnio 3 dalyje, 13 straipsnyje nustatomi alternatyvaus balsavimo bei paskutinio balso prioriteto principai bei jų įgyvendinimo taisyklės stokoja nuostatų, užtikrinančių galimybę rinkėjui ne pakeisti savo balsą, paduotą internetu, o tokį balsą (taip pat ir savo dalyvavimą rinkimuose) anuliuoti. Šių trūkstamų nuostatų tikslas būtų suteikti galimybę rinkėjui išvengti pašalinės įtakos balsuojant internetu ar pašalinti tokios įtakos pasekmes. Projekto nuostatos vertintinos kaip neleidžiančios visiškai eliminuoti galimai neteisėtai veikiamo rinkėjo įtakos rinkimų ar referendumo rezultatams.
Pažymime, kad rinkimų ir referendumo rezultatai priklauso ne tik nuo rinkėjų balsavimo turinio, bet ir nuo rinkėjų aktyvumo, o, pagal projektą balsavus pakartotinai internetu ar kitais balsavimo būdais būtų keičiamas tik rinkėjo valios turinys, o ne pats rinkėjo dalyvavimas balsavime, galintis lemti ar referendumas įvyko, ar Respublikos Prezidentas arba Seimo narys yra išrinktas pirmame rinkimų ture ir pan. 7. Projekto 6 straipsnio 2 dalies konstrukcija, nustatanti, kad rinkėjai balsuoti gali „iš interneto ryšį turinčių galinių įrenginių <...>, taip pat kitų <...> reikalavimus atitinkančių tinklų“ tikslintina keliais aspektais:
informavimo bei Elektroninių ryšių įstatymuose apibrėžiama skirtingai, todėl ši sąvoka arba turėtų būti apibrėžta projekte, arba ją vartojant pateikta nuoroda į konkretaus kito įstatymo apibrėžimą;
arba turėtų būti vartojama kitame įstatyme apibrėžta tiksli sąvoka bei pateikiama atitinkama nuoroda. Atkreipiame dėmesį, kad „tinklas“ Elektroninių ryšių įstatyme gali reikšti ir „elektroninių ryšių tinklą“, šios sąvokos apimamą viešąjį ryšių tinklą ar net kabelinės televizijos tinklą (2 straipsnio 16, 28, 72-74 dalys), o daugelyje kitų įstatymų – dar kitokio turinio sąvokas. 7.3. nėra aiški ir suprantama loginė konstrukcija, kaip alternatyvius balsavimo įrenginius nurodanti „galinį įrenginį“ ir
„tinklą“, nes tai yra skirtingos savo esme ir paskirtimi sąvokos – „tinklas“
siejamas su signalo perdavimui kaip procesui naudojama infrastruktūra, o
„galinis įrenginys“ – su šią informaciją perduodančiu ar priimančiu įrenginiu. 8. Projekto 6 straipsnio 4 dalyje vartojama
„referendumo apylinkės elektroninio rinkimų biuletenio“ sąvoka yra neaiški ir
nesuprantama.
Rinkėjui turėtų būti pateikiamas rinkimų apygardos elektroninis rinkimų biuletenis (konkretūs kandidatai ar kandidatų sąrašai yra keliami ir už juos balsuojama vienmandatėje arba daugiamandatėje rinkimų apygardoje, o tos pačios apygardos rinkimų apylinkėse biuleteniai nesiskiria) arba elektroninis referendumo biuletenis (referendumo metu teritorija į apygardas neskirstoma, visose rinkimų apylinkėse biuleteniai nesiskiria). 9. Projekto 9 straipsnio 1 ir 2 punktų formuluotės tikslintinos, nes rinkėjui atlikti veiksmus leidžia ne principas, o jo užtikrinimas ar įgyvendinimas. 10. Projekto 12 straipsnio 2 dalyje nėra aišku, kodėl elektroniniai rinkimų biuleteniai išrūšiuojami pagal rinkimų apygardas, o elektroniniai referendumo biuleteniai – pagal referendumo apylinkes. Pažymime, kad jei siekiama ne tik nustatyti rinkimų rezultatus (išrinktus asmenis) apygardoje, o ir identifikuoti balsavimo rezultatus apylinkių lygmeniu (rinkėjų aktyvumas, paduotų už kandidatus ar jų sąrašus balsų skaičius, negaliojančių biuletenių skaičius ir pan.) – būtinas rūšiavimas pagal rinkimų apylinkes. Ir atvirkščiai
Diskutuotina, ar projektu teikiamo įstatymo, kuris sudarytų teisines prielaidas sukurti, įdiegti palaikyti ir atnaujinti balsavimo internetu sistemą, priėmimas neturėtų vykti lygiagrečiai su rinkimų ir referendumo įstatymų pakeitimais (nustatant vėlesnę jų įsigaliojimo datą, kuri būtų pakankama pasirengti minėtos balsavimo internetu sistemos sukūrimui ir pan.), taip pat su kitais 17 straipsnio 2 dalyje nurodytų įstatymų pakeitimais, o ne šiuos pakeitimus aplenkiant. Juolab, kad, kol rinkimų ir referendumo įstatymai nebus pakeisti, projektu teikiamo įstatymo (net jeigu jis būtų priimtas) pagrindu negalės būti organizuojami ir vykdomi rinkimai ar referendumas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. [email protected] P. Žukauskas tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]