Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas 2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 72³ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba labai sunkų tyčinį nusikaltimą ar šio kodekso 198² straipsnyje arba 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos;“. 2 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Papildyti Kodekso priedą 31 punktu:
„31. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir
Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL 2014 L 127, p. 39).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto - 2 lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymas 2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 72³ straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) kaltininkas pripažintas padaręs apysunkį, sunkų arba
labai sunkų tyčinį nusikaltimą ar šio kodekso 198² straipsnyje arba 309 straipsnio 2 dalyje numatytą nesunkų tyčinį nusikaltimą, iš kurio jis turėjo ar galėjo turėti turtinės naudos;“. 2 straipsnis. Kodekso priedo pakeitimas Papildyti Kodekso priedą 31 punktu:
„31. 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES
dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (OL 2014 L 127, p. 39).“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
72³ straipsnio ir priedo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-11 Nr. XIIP-3877 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pažymime, kad teikiamas projektas diskutuotinas dėl atitikimo proporcingumo ir sistemiškumo principams: Dėl proporcingumo pastebėtina, kad išplėstinis turto konfiskavimas, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72³ straipsnyje, yra griežčiausia baudžiamojo poveikio priemonė, pagal savo represinį pobūdį iš esmės prilygstanti bausmei. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką reikalaujama, kad, įteisinant ir taikant išplėstinį turto konfiskavimą, būtų paisoma proporcingumo principo (žr. EŽTT 2001 m. liepos 5 d. sprendimą Philips prieš Jungtinę Karalystę, p. 51). Svarstytina, ar nesunkių tyčinių nusikaltimų atveju būtų proporcinga taikyti tokią griežtą poveikio priemonę. Dėl sistemiškumo atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu siūloma leisti taikyti išplėstinį turto konfiskavimą tik dviejų nesunkių nusikaltimų atveju: numatytų BK 198² straipsnyje ir 309 straipsnio
pavyzdys pateiktinas BK XXX skyriaus „Nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui“ „giminingų“ nusikaltimų palyginimas. Pavyzdžiui, priėmus pataisą, išplėstinį turto konfiskavimą bus galima taikyti už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis (BK 198² straipsnis), bet nebus galima taikyti už kitus nesunkius tyčinius nusikaltimus: neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnis), pagrindines neteisėto poveikio elektroniniams duomenims (BK 196 straipsnio 1 dalis) ir neteisėto poveikio informacinei sistemai (BK 197 straipsnio 1 dalis) sudėtis.
Išanalizavus minėtas sudėtis, konstatuotina, kad, priėmus teikiamą pakeitimą, vien už duomenų, skirtų prisijungti prie informacinės sistemos ar jos dalies, laikymą (BK 198² straipsnio
prie informacinės sistemos ar jos dalies, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones (BK 198¹ straipsnio 1 dalis), ar netgi už prisijungimą prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar jos dalies (BK 198¹ straipsnio 2 dalis) šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebus galimas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalis BK 72³ straipsnio formuluočių dubliuojasi su savarankiškos nusikaltimo sudėties – „Neteisėto praturtėjimo“ (BK 189¹ straipsnis) – formuluotėmis. Pagal BK 189¹ straipsnį vien teisiškai nepagrįsto turto turėjimas traktuotinas kaip apysunkis nusikaltimas, t. y. pavojingesnis už dalį savarankiškų nusikaltimų (pavyzdžiui, BK 309 straipsnio 2 dalis), kurių pagrindu bus galima taikyti išplėstinį turto konfiskavimą – baudžiamąją poveikio priemonę, kurios taikymo sąlygos taip pat yra susijusios su teisiškai nepagrįsto turto turėjimu. Pateikti pavyzdžiai leidžia kelti prielaidą, kad siūlomos BK 72³ straipsnio pataisos yra kazuistinio pobūdžio – ateityje atversiančios poreikį naujiems šio straipsnio pakeitimams. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A.
Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
72³ straipsnio ir priedo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-06-09 Nr. XIIP-3877(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pažymime, kad, priėmus teikiamą projektą, gali iškilti tam tikrų neatitikimo Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) sistemai aspektų, kaip buvo nurodyta 2015 m. gruodžio 11 dienos Teisės departamento išvadoje projektui Nr. XIIP-3877. Manytina, kad tokia BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punkto pataisa gali atverti tolimesnį sąrašo, leidžiančio taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, plėtimą nesunkiais nusikaltimais, nors išplėstinio turto konfiskavimo, kaip griežčiausios baudžiamojo poveikio priemonės, taikymas turėtų būti siejamas tik su pačiais pavojingiausiais nusikaltimais. Neprieštarautina, jog reikia vykdyti prisiimtus įsipareigojimus (t. y. įgyvendinti direktyvos 2014/42/ES nuostatas), ir šiuo konkrečiu atveju BK pataisos yra neišvengiamos. Vis dėlto, Teisės departamento nuomone, priešingai, nei projekto aiškinamajame rašte teigia rengėjai, kodekso sistemos aspektu labiau derėtų BK specialiosios dalies (šiuo atveju – BK 198² straipsnio 1 dalies ir 309 straipsnio 2 dalies sankcijose numatyto laisvės atėmimo bausmės dydžio padidinimas vienais metais – nuo trejų iki ketverių[1]), o ne BK bendrosios dalies nuostatų korekcijos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Past. – kad būtų pasiektas apysunkio nusikaltimo lygmuo.
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
straipsnio ir priedo pakeitimo ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Vilija Aleknaitė- Abramikienė, Juozas Bernatonis, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, Baudžiamosios justicijos skyriaus vedėjas Darius Mickevičius, ministro patarėjas Vainius Šarmavičius, Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-111 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pažymime, kad teikiamas projektas diskutuotinas dėl atitikimo proporcingumo ir sistemiškumo principams:
Dėl proporcingumo pastebėtina, kad išplėstinis turto konfiskavimas, įtvirtintas Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 72³ straipsnyje, yra griežčiausia baudžiamojo poveikio priemonė, pagal savo represinį pobūdį iš esmės prilygstanti bausmei. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką reikalaujama, kad, įteisinant ir taikant išplėstinį turto konfiskavimą, būtų paisoma proporcingumo principo (žr. EŽTT 2001 m. liepos 5 d. sprendimą Philips prieš Jungtinę Karalystę, p. 51).
51). Svarstytina, ar nesunkių tyčinių nusikaltimų atveju būtų proporcinga taikyti tokią griežtą poveikio priemonę. Dėl sistemiškumo atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu siūloma leisti taikyti išplėstinį turto konfiskavimą tik dviejų nesunkių nusikaltimų atveju: numatytų BK 198² straipsnyje ir 309 straipsnio 2 dalyje. Svarstytina, ar tokia pataisa BK sistemos aspektu yra pagrįsta. Kaip pavyzdys pateiktinas BK XXX skyriaus „Nusikaltimai elektroninių duomenų ir informacinių sistemų saugumui“ „giminingų“ nusikaltimų palyginimas. Pavyzdžiui, priėmus pataisą, išplėstinį turto konfiskavimą bus galima taikyti už neteisėtą disponavimą įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis (BK 198² straipsnis), bet nebus galima taikyti už kitus nesunkius tyčinius nusikaltimus: neteisėtą prisijungimą prie informacinės sistemos (BK 198¹ straipsnis), pagrindines neteisėto poveikio elektroniniams duomenims (BK 196 straipsnio 1 dalis) ir neteisėto poveikio informacinei sistemai (BK 197 straipsnio 1 dalis) sudėtis. Išanalizavus minėtas sudėtis, konstatuotina, kad, priėmus teikiamą pakeitimą, vien už duomenų, skirtų prisijungti prie informacinės sistemos ar jos dalies, laikymą (BK 198² straipsnio 1 dalis) išplėstinį turto konfiskavimą bus galima taikyti, o už prisijungimą prie informacinės sistemos ar jos dalies, pažeidžiant informacinės sistemos apsaugos priemones (BK 198¹ straipsnio 1 dalis), ar netgi už prisijungimą prie strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui ar didelę reikšmę valstybės valdymui, ūkiui ar finansų sistemai turinčios informacinės sistemos ar jos dalies (BK 198¹ straipsnio 2 dalis) šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymas nebus galimas. Šiame kontekste taip pat atkreiptinas dėmesys, kad dalis BK 72³ straipsnio formuluočių dubliuojasi su savarankiškos nusikaltimo sudėties –
„Neteisėto praturtėjimo“ (BK 189¹ straipsnis) – formuluotėmis.
Pagal BK 189¹ straipsnį vien teisiškai nepagrįsto turto turėjimas traktuotinas kaip apysunkis nusikaltimas, t. y. pavojingesnis už dalį savarankiškų nusikaltimų (pavyzdžiui, BK 309 straipsnio 2 dalis), kurių pagrindu bus galima taikyti išplėstinį turto konfiskavimą – baudžiamąją poveikio priemonę, kurios taikymo sąlygos taip pat yra susijusios su teisiškai nepagrįsto turto turėjimu. Pateikti pavyzdžiai leidžia kelti prielaidą, kad siūlomos BK 72³ straipsnio pataisos yra kazuistinio pobūdžio – ateityje atversiančios poreikį naujiems šio straipsnio pakeitimams. Nepritarti Pastaboms nepritartina dėl šių priežasčių:
Pirma, dėl proporcingumo principo. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva) įpareigoja leisti taikyti išplėstinį turto konfiskavimą už dvi nesunkias nusikalstamas veikas: (numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse – 198² straipsnyje. (Neteisėtas disponavimas įrenginiais, programine įranga, slaptažodžiais, kodais ir kitokiais duomenimis) arba 309 straipsnio 2 dalyje (Disponavimas pornografinio turinio dalykais, kuriuose vaizduojamas vaikas arba asmuo pateikiamas kaip vaikas ir t.t.). Teisės departamentas (TD) siūlo netaikyti išplėstinio turto konfiskavimo už aukščiau minėtus du nesunkius nusikaltimus, nes mano, kad tai neproporcinga, su kuo būtų galima sutikti, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso sistemą, tačiau uždrausdami apskritai taikyti išplėstinį turto konfiskavimą už šias veikas, pažeistume Direktyvą. Pažymėtina, kad proporcingumo principas taikomas ne apskritai dėl nusikalstamų veikų kategorijos, o dėl kiekvienos konkrečios nusikalstamos veikos konkrečioje byloje.
Teismas galės į šį principą atsižvelgti, spręsdamas ar tikslinga taikyti išplėstinį turto konfiskavimą konkrečioje byloje. Direktyva nereikalauja griežtinti bausmių už minėtas nusikalstamas veikas, todėl tam nėra jokio pagrindo didinti sankcijas BK vien dėl to, kad veika iš nesunkaus nusikaltimo taptų apysunkiu nusikaltimu ir dėl jos būtų leidžiama taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, būtų kur kas labiau neproporcingas Direktyvos perkėlimo būdas. Manytina, kad teismai suformuos teisingą praktiką. Antra, dėl sistemiškumo principo TD pastaboje siūlo išplėstinį turto konfiskavimą taikyti už dar kelias panašias nesunkias nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad Direktyva nereikalauja už kitas panašias veikas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą, be to, pirmojoje pastaboje TD pats abejoja, ar proporcinga už nurodytas dvi nesunkias veikas taikyti išplėstinį turto konfiskavimą todėl Direktyvos plečiamai įgyvendinti nereikia. Trečia, dėl Baudžiamojo kodekso 72³ straipsnio santykio su Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsniu („Nepagrįstas praturtėjimas“) yra apskritai nesusijusi su šiuo įstatymo projektu. Atkreiptinas dėmesys, kad Baudžiamojo kodekso 189¹ straipsnio konstitucingumą šiuo metu nagrinėja Konstitucinis Teismas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2016-05-201 Dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3877 ir Baudžiamojo proceso kodekso priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3878 teikiamos šios pastabos: 1.
Projektu siūlomais BK 72³ straipsnio pakeitimais yra siekiama įgyvendinti 2014 m. balandžio 3 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2014/42/ES dėl nusikaltimų priemonių ir pajamų iš nusikaltimų įšaldymo ir konfiskavimo Europos Sąjungoje (toliau – Direktyva) nuostatas. Kita vertus, pažymėtina, kad perkeliant Direktyvos nuostatas apsiribota tik formaliu jos įgyvendinimu, todėl bendriausia prasme yra neįvertintos galimos išplėstinio turto konfiskavimo taikymo problemos, neišnaudotos Direktyvoje numatytos galimybės užtikrinti proporcingą šios pagal savo turinį griežčiausios baudžiamojo poveikio priemonės taikymą. Iš Direktyvos preambulės akivaizdu, kad ji priimta siekiant sukurti priemones, kurios padėtų kovoti, be kita ko, su organizuotu nusikalstamumu, pavyzdžiui, veiksmingai konfiskuojant iš nusikalstamų veikų gautas pajamas (preambulės 1, 2 ir 3). Kaip antai Direktyvos preambulės 20 punkte teigiama, kad nustatant, ar dėl nusikalstamos veikos galėjo būti gauta ekonominė nauda, valstybės narės gali atsižvelgti į modus operandi, pavyzdžiui, ar nusikalstamos veikos sąlyga yra tai, kad ji buvo padaryta organizuoto nusikalstamumo kontekste arba ketinant gauti nuolatinį pelną iš nusikalstamų veikų. Be to, Direktyvoje apibrėžiant išplėstinio turto konfiskavimo ribas yra numatytos galimybės jį taikyti bent jau tam tikroms nusikalstamoms veikoms, kaip apibrėžta šioje direktyvoje (preambulės 23 punktas), taigi atitinkamai susiaurinti BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punktą bent iki Direktyvos 3 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų. Todėl išplėstinio turto konfiskavimo normoje nenumačius šios baudžiamojo poveikio priemonės proporcingumą užtikrinančių kriterijų visumos, yra abejotinas, pavyzdžiui, BK 72³ straipsnio papildymo BK 198²straipsniu atitikimas teisinių padarinių už padarytas nusikalstamas veikas principiniams reikalavimams.
Pažymėtina, kad tokiais atvejais plečiant BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytų nusikalstamų veikų sąrašą ir nesunkiais (taigi mažiausiai pavojingais) nusikaltimais, atitinkamai turi būti pasitelkiamos Direktyvoje numatytos priemonės galinčios užtikrinti išplėstinio turto konfiskavimo taikymo proporcingumą. Nepritarti Direktyvos preambulės 1-3 punktuose nurodyti bendrieji Direktyvos tikslai, kurie savaime neapriboja Direktyvos taikymo srities. Priešingai aiškinant, tektų kalbėti, kad visos kitos Direktyvos priemonės, įskaitant nusikalstamu būdu įgyto turto konfiskavimą (BK 72 straipsnis) ir laikinas nuosavybės teisės apribojimą (BPK 151 straipsnis) galimos tik kovojant su organizuotu nusikalstamumu. Direktyvos 5 straipsnyje įtvirtintas išplėstinio turto konfiskavimo modelis iš esmės identiškas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72³ straipsnyje numatytam modeliui. Tiek pagal Direktyvą, tiek pagal BK būtinomis išplėstinio turto konfiskavimo sąlygomis yra:
kurias baudžiama laisvės atėmimu iki 4 metų su tam tikromis išimtimis (projekte siūlomais BK pakeitimais būtent šias išimtis ir reikalinga įtraukti);
gali būti gauta turtinės naudos. Tiek Direktyva, tiek BK 72³ straipsnis nenustato, kad konkrečiu atveju turi būti įrodyta, kad tokia nauda buvo realiai gauta, pakanka nustatyti, kad iš tokio nusikaltimo apskritai galėjo būti gauta nauda;
teisėtoms pajamoms;
visas šis turtas gautas nusikalstamu būdu/įgytas iš nusikalstamos veiklos.
Įrodinėjant šį požymį, nepakanka fakto, kad „asmuo neturėjo teisėtų pajamų turtui įsigyti“. Byloje turi būti surinkti konkretūs duomenys, kad turtas gautas būtent iš nusikalstamų veikų. O tai ir būtų duomenys apie asmens nusikalstamos veiklos tęstinumą, pvz., nusikalstamos veikos trukmė, jos pobūdis (aukšto lygio organizuotumas), daugkartiniai kontaktai ar ilgalaikiai ryšiai su nusikaltimus padariusiais ar įtariamais padarius asmenimis ir pan. Tai, manytina, sprendžia LAT iškeltą problemą dėl „modus operandi“ ir susisieja su Direktyvos preambulės 20 punkto (neprivaloma) nuostata. Pažymėtina, kad LAT pastaboje nenurodytas kitas Direktyvos preambulės 20 punkto sakinys, kuris iš principo draudžia įstatymu nustatyti ribojančią sąlygą ir ją leidžia taikyti nebent teismų praktikoje: „Tačiau apskritai tai neturėtų būti kliūtis taikyti išplėstinį konfiskavimą“. Teiginys „Be to, Direktyvoje apibrėžiant išplėstinio turto konfiskavimo ribas yra numatytos galimybės jį taikyti bent jau tam tikroms nusikalstamoms veikoms, kaip apibrėžta šioje direktyvoje (preambulės 23 punktas), taigi atitinkamai susiaurinti BK 72³ straipsnio 2 dalies 1 punktą bent iki Direktyvos 3 straipsnyje nurodytų nusikalstamų veikų“ yra neteisingas, nes Direktyvos preambulės 23 punkto antrasis sakinys, referuodamas į tam tikras nusikalstamas veikas, kaip apibrėžta šioje Direktyvoje, iš tiesų daro nuorodą į Direktyvos 5 straipsnio 2 dalį, kurioje pateiktas nusikalstamų veikų sąrašas, dėl kurių privaloma taikyti išplėstinį turto konfiskavimą. Į jį patenka ir BK 198² straipsnis ir 309 straipsnio 2 dalis. 2.
Aukščiausiasis
praturtėjimas (BK 189¹ straipsnis), tiek ir išplėstinis turto konfiskavimas (BK 72³ straipsnis) leidžia kalbėti apie du savarankiškus būdus, kuriais turtas, keliantis abejonių dėl jo teisėtos kilmės, gali būti paimamas iš kaltininko. Nors teismų praktikos dėl išplėstinio turto konfiskavimo Lietuvoje kol kas nėra, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė ir neteisėto praturtėjimo veika turi nemažai panašumų, iš anksto įmanoma numatyti, kokios problemos kiltų taikant ir išplėstinį turto konfiskavimą (plačiau žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos 2015 m. lapkričio 10 d. nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-100-222/2015). Atsižvelgiant į tai, BK 72³ straipsnio pakeitimai turi būti siūlomi įvertinus Direktyvos tikslus, daugiau dėmesio skiriant baudžiamojo poveikio priemonių proporcingumo užtikrinimo klausimui, o ne siekiant tik mechaniško Direktyvos nuostatų perkėlimo. Šiuo aspektu pažymėtina, kad ne visas dėl pernelyg abstraktaus baudžiamojo teisinio reguliavimo kylančias problemas gali išspręsti teismų praktika. Atsižvelgti Išanalizavus visų pastabų teikėjų išvadas, pasakytina, kad Direktyva perkeliama ne mechaniškai, kadangi išnagrinėti galimi variantai, juo labiau, turint mintyje itin menką išplėstinio turto konfiskavimo taikymą praktikoje ir nesusiformavusią jurisprudenciją, abejotina ar tikslinga dabar iš esmės revizuoti Baudžiamojo įstatymo nuostatas, kurios, kaip nurodyta žemiau, atitinka Direktyvos 5 straipsnį. Neteisėtas praturtėjimas (BK 189¹ straipsnis) ir išplėstinis turto konfiskavimas (BK 72³ straipsnis) turi tris esminius skirtumus. Pirma, išplėstinis turto konfiskavimas galimas tik esant nuosprendžiui (ar kitokiam pripažinimui kaltu) dėl padarytos nusikalstamos veikos, o neteisėtu praturtėjimu vien turto turėjimas yra pagrindas asmenį traukti baudžiamojon atsakomybėn.
Antra, išplėstinio turto konfiskavimo atveju turi būti surinkti konkretūs duomenys, kad turtas gautas būtent nusikalstamu būdu, kas nėra būtina neteisėto praturtėjimo atveju (pakanka, kad veika yra teisės aktais uždrausta). Trečia, neteisėto praturtėjimo atveju asmuo pripažįstamas kaltu dėl tokio turto turėjimo, kas nėra daroma išplėstinio turto konfiskavimo atveju (asmuo praranda tik turtą, bet dėl to nėra nuteisiamas už „kitas“ nusikalstamas veikas). Šie skirtumai leidžia teigti, kad teisinė kritika neteisėtam praturtėjimui (BK 189¹ straipsnis) tik labai ribota apimtimi galėtų būti taikoma išplėstiniam turto konfiskavimui. 3. Generalinė prokuratūra 2016-03-091 Dėl įstatymo projekto Atsakydami į generalinėje prokuratūroje gautą Jūsų raštą dėl išvadų įstatymų projektams Nr. XIIP-3877 ir XIIP-3878 pateikimo, informuojame, jog su pateiktais Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 73³ straipsnio ir priedo pakeitimo (įstatymo projektas Nr. XIIP-3877) bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso priedo pakeitimo (įstatymo projektas XIIP-3878) projektais susipažinome. Pastabų ir pasiūlymų dėl šių projektų neturime. Atsižvelgti 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: negauta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto patobulintam įstatymo projektui XIIP-3877(2) ES ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu – už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas XIIP-3877(2) ES ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas