Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
1 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Šio įstatymo VI skirsnis netaikomas Valstybinio socialinio draudimo fondui, Privalomojo sveikatos draudimo fondui ir šių fondų administravimo įstaigoms. Šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalis netaikoma viešojo sektoriaus subjektams, įgyvendinantiems valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas, apskaitoje registruojant valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) vertę“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (2)
2016 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Apskaitoje registruojamas tik to viešojo sektoriaus subjekto nuosavas ir patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės ar savivaldybės turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Viešojo sektoriaus subjektai, įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir kuriems valstybiniai miškai perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas, savo buhalterinėje apskaitoje registruoja tų valstybinių miškų valdytojų patikėjimo teise valdomą valstybinių miškų vertę.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Audito komiteto vardu Audito komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS MIŠKŲ ĮSTATYMO NR. I-671 2, 5 IR 7 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Miškų įstatymu, valstybės įmonės miškų urėdijos (toliau – miškų urėdijos) neapskaito miško ir miško žemės vertės buhalterinėje apskaitoje ir nenurodo finansinėse ataskaitose. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu, buhalterinėje apskaitoje nenurodoma labai svarbaus valstybei priklausančio turto – valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) – vertė. Minėta išlyga neleidžia teisingai įvertinti viso valstybei nuosavybės teise priklausančio turto, nes kita valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė (ne miško žemė) yra vertinama tikrąja verte, registruojama apskaitoje ir nurodoma finansinėse ataskaitose. Būtinybę spręsti šią problemą ir sudaryti teisines prielaidas teisingai apskaityti visą valstybei nuosavybės teise priklausantį turtą pabrėžė Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė Valstybinio audito išvadoje (2014 m. rugsėjo 30 d. Nr. 9–47), taip pat Lietuvos Respublikos Seimas 2014 m. gruodžio 9 d. priimdamas nutarimą Nr. XII-1405 „Dėl Lietuvos Respublikos 2013 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Remiantis minėtu Lietuvos Respublikos Seimo nutarimu, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai parengti reikalingą Miškų įstatymo pakeitimo projektą. Vadovaujantis šiuo metu galiojančiu Miškų įstatymu, miškų urėdijos turi teisę jungtinės veiklos sutarties pagrindu kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, taip pat miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti.
Šis baigtinis sąrašas atvejų, kuriems esant miškų urėdijos gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, nesudaro tinkamų sąlygų įgyvendinti didelių investicijų reikalaujančius projektus, apsunkina inovacijų į miškų ūkį diegimą. Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė valstybinio finansinio (teisėtumo) audito metu Generalinėje miškų urėdijoje prie Aplinkos ministerijos atlikusi valstybės lėšų, skirtų valstybės įmonėms ilgalaikiam turtui įsigyti, panaudojimo teisėtumo vertinimą, 2015 m. kovo 10 d. raštu Nr. S-(20-3872)-488, atkreipė dėmesį, kad miškų veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžta infrastruktūros, kuri pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, sąvoka. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo 13 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad iš įmonei skirtų lėšų sukurtas turtas laikomas dotacija, kai lėšos skiriamos infrastruktūrai įsigyti ar sukurti, taip pat įmonės valdomos infrastruktūros vertei padidinti, jeigu infrastruktūra, kuri būtų įsigyta, sukurta ar kurios vertė būtų padidinta, priskirtina turtui, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė. Atsižvelgiant į tai, kad miškų veiklos sritį reglamentuojančiuose teisės aktuose nėra apibrėžta infrastruktūros, kuri pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, sąvoka, iškyla problemos miškų urėdijoms skiriant lėšas infrastruktūrai įsigyti ar sukurti.
Būtinybę tobulinti viešojo intereso gynimo teisinį reguliavimą ir sudaryti teisines prielaidas Valstybinei miškų tarnybai ginti viešąjį interesą valstybinės reikšmės miškų apsaugos srityje pabrėžė Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko 2014 m. birželio 27 d. potvarkiu Nr. 24 „Dėl darbo grupės sudarymo“ sudaryta darbo grupė viešojo intereso gynimo teisinio reguliavimo tobulinimui. Remiantis minėtos darbo grupės pasiūlymais, Lietuvos Respublikos Vyriausybė pavedė Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai parengti Miškų įstatymo pakeitimo projektą. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas savo nutarimuose yra ne kartą konstatavęs, kad viešasis interesas yra konstitucinė vertybė. Viešasis interesas yra suprantamas kaip bendras visuomenės ar jos dalies interesas, kuris grindžiamas Konstitucijoje įtvirtintomis pamatinėmis visuomenės vertybėmis ir kurį valstybė, vykdydama savo funkcijas, yra įpareigota ginti. Kai yra pažeistos konkretaus asmens teisės ir teisėti interesai, veiksmų jiems apginti turi imtis pats asmuo, o, kai pažeistos visuomenės ir valstybės teisės ir teisėti interesai, veiksmų turi imtis Prokuratūra ir kitos valstybės institucijos. Valstybės institucijos yra įsteigiamos tam tikriems steigimo dokumentuose ir teisės aktuose numatytiems veiklos tikslams. Tai viešieji juridiniai asmenys, kurie turi specialųjį teisnumą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.74 straipsnio
ieškovas ar atsakovas teisme (CK 2.33 straipsnio 1 dalis). Valstybės institucija, kaip juridinis asmuo, veikia pagal specialųjį teisnumą valstybės jai pavestoje srityje.
Per šį asmenį valstybė įgyja civilines teises, prisiima civilines pareigas ir jas įgyvendina. CK 2.47 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad juridinio asmens įstatuose, steigimo sandoryje, bendruose nuostatuose arba teisės akte, jeigu viešasis asmuo veikia pagal teisės aktą, turi būti nurodyti ir juridinio asmens veiklos tikslai. CK 2.47 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad viešojo asmens veiklos tikslai turi būti apibūdinti aiškiai ir išsamiai nurodant veiklos sritį bei rūšį. Taigi, valstybės institucija, įgyvendindama jai priskirtus tikslus, turėdama juridinio asmens teises, turi procesines teises ir pareigas būti ieškovu ir atsakovu įgyvendinant priskirtą viešąjį interesą, taip pat materialinį teisinį valstybės interesą konkrečioje jai priskirtoje veiklos srityje. Valstybinė miškų tarnyba veikia pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą (toliau – Miškų įstatymas), kurio 5 straipsnio 3 dalyje Valstybinei miškų tarnybai priskirtos konkrečios miškų kontrolės funkcijos. Veikdama pagal Miškų įstatymą, Valstybinė miškų tarnyba atlieka valstybinę visų nuosavybės formų miškų būklės, naudojimo, atkūrimo, įveisimo ir apsaugos kontrolę. Taigi, Valstybinė miškų tarnyba įgyvendina viešąjį interesą valstybės jai pavestoje veiklos srityje. Šiais pagrindais Valstybinė miškų tarnyba, kaip valstybės institucija, privalo savarankiškai ir iniciatyviai veikti pagal jai priskirtas veiklos sritis ir veiklos rūšis, todėl prireikus privalo atstovauti ar ginti viešąjį interesą, reikšti ieškinius, pareiškimus teisme ar kitaip atstovauti valstybės interesams dėl jai pavestos veiklos srities teismuose ar kitose institucijose. Šios veiklos vykdymas yra viešojo intereso įgyvendinimas ir kartu valstybės institucijos tinkama veikla pagal institucijos veiklos tikslus.
Įstatymo projekto tikslai – užtikrinti, kad visas valstybei nuosavybės teise priklausantis miškas ir miško žemė būtų teisės aktų nustatyta tvarka registruojami apskaitoje ir nurodomi finansinėse ataskaitose; sudaryti sąlygas miškų urėdijoms įgyvendinti didelių investicijų reikalaujančius projektus, diegti inovacijas į miškų ūkį; apibrėžti miško infrastruktūros, valstybinių miškų sąvokas; suteikti Valstybinei miškų tarnybai įgaliojimus ginti viešąjį interesą valstybinių miškų apsaugos srityje.
Siekiant šių tikslų – siūloma Miškų įstatyme atsisakyti išlygos, kad vertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami ir nustatyti, kad valstybinius miškus (miško žemę ir medynus) tikrąja verte vertina ir buhalterinėje apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektai, valdantys šiuos miškus arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas; siūloma nustatyti, kad miškų urėdijos turi teisę jungtinės veiklos sutarties pagrindu kooperuoti lėšas bet kokiam ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti; siūloma Miškų įstatyme apibrėžti miško infrastruktūros, kuri gali būti tik valstybės nuosavybė, sąvoką, šiai infrastruktūrai priskiriant miško medelynuose įrengtą infrastruktūrą, miško žemėje esančius miško kelius, miško žemės sausinimo sistemų įrenginius, priešgaisrinės miško apsaugos sistemos inžinerinius statinius ir įrenginius, taip pat kitus inžinerinius statinius (kurie nėra pastatai), skirtus miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms užtikrinti (pvz., rekreacinę infrastruktūrą – pavėsines, suoliukus, laužavietes ir pan., saugomų gyvūnų ir augalų rūšių apsaugai skirtus inžinerinius statinius
Siekiant šių tikslų – siūloma Miškų įstatyme atsisakyti išlygos, kad vertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami ir nustatyti, kad valstybinius miškus (miško žemę ir medynus) tikrąja verte vertina ir buhalterinėje apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektai, valdantys šiuos miškus arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas; siūloma nustatyti, kad miškų urėdijos turi teisę jungtinės veiklos sutarties pagrindu kooperuoti lėšas bet kokiam ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti; siūloma Miškų įstatyme apibrėžti miško infrastruktūros, kuri gali būti tik valstybės nuosavybė, sąvoką, šiai infrastruktūrai priskiriant miško medelynuose įrengtą infrastruktūrą, miško žemėje esančius miško kelius, miško žemės sausinimo sistemų įrenginius, priešgaisrinės miško apsaugos sistemos inžinerinius statinius ir įrenginius, taip pat kitus inžinerinius statinius (kurie nėra pastatai), skirtus miško rekreacinėms ar aplinkosauginėms funkcijoms užtikrinti (pvz., rekreacinę infrastruktūrą – pavėsines, suoliukus, laužavietes ir pan., saugomų gyvūnų ir augalų rūšių apsaugai skirtus inžinerinius statinius
Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija. Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerijos Miškų departamento (direktorius – Valdas Vaičiūnas, tel. 272 5868, el. p. [email protected]) Miškų ūkio plėtros skyriaus (vedėjas – Nerijus Kupstaitis, tel. 272 8289, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Giedrė Ričkutė, tel. 272 8046, el. p. [email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančią Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatą, miškų urėdijos, kurios patikėjimo teise valdo valstybei nuosavybės teise priklausančius miškus, buhalterinėje apskaitoje ir finansinėse ataskaitose, žemės ir miško vertės neapskaito. Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatytas baigtinis sąrašas atvejų kada miškų urėdijos jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti. Gali būti įsigyjamos miškų ūkio veiklos integruotos informacinės sistemos arba ilgalaikis turtas, kuris būtinas saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai. Miškų įstatyme nėra apibrėžtos miško infrastruktūros, kuri pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, ir valstybinių miškų sąvokos. Pagal šiuo metu galiojantį Miškų įstatymą Valstybinė miškų tarnyba neturi įgaliojimų ginti viešąjį interesą valstybinių miškų apsaugos srityje. Šiuo metu viešąjį interesą visose srityse gina Lietuvos Respublikos prokuratūra (Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 19 straipsnis).
Vadovaujantis Miškų įstatymo 6 straipsnio 1 dalimi, valstybiniams miškų pareigūnams numatytos pareigos – organizuoti ir vykdyti miškų apsaugą nuo neteisėtų veiksmų; gavus pranešimą apie Miškų įstatymo bei kitų gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimus, imtis visų priemonių, kad būtų išaiškintas pažeidimas ir nustatyti pažeidėjai, o, jei to patys padaryti negali, privalo informuoti kompetentingą valstybės instituciją, kad ši imtųsi priemonių pažeidimui išaiškinti ir pažeidėjui nustatyti. Miškų įstatymo 23 straipsnio 2 dalyje valstybiniams miškų pareigūnams suteikta teisė pareikšti ieškinius dėl neteisėta veika padarytos žalos, kai žala padaroma miškui, kaip aplinkos objektui. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Panaikinus išimtį, pagal kurią įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami, valstybei nuosavybės teise priklausanti žemė ir miškas teisės aktų nustatyta tvarka bus registruojami apskaitoje ir nurodomi finansinėse ataskaitose. Tokiu būdu finansinėse ataskaitose bus nurodyta pagrįsta ir teisinga viso valstybei nuosavybės teise priklausančio turto vertė. Įtraukus į buhalterinės apskaitos registrus duomenis apie valstybei priklausančių miškų ir miško žemės vertę, bus sudarytos prielaidos patikimai įvertinti valstybei priklausančio, miškų urėdijų patikėjimo teise valdomo turto generuojamą finansinę naudą valstybei. Siūlomas pakeitimas sudarys galimybes palyginti miškų urėdijų patikėjimo teise valdomus miško išteklius su miškų urėdijų finansiniais rodikliais, tokiu būdu bus galima objektyviau įvertinti miškų urėdijų veiklos efektyvumą.
Miškų urėdijoms patikėto valstybės turto įtraukimas į apskaitą taip pat sudarys sąlygas kompleksiškai įvertinti planuojamas investicijas į miškų ūkį – palyginti planuojamų išlaidų ir turto vertę proporcingumo požiūriu, atlikti tikslesnę išlaidų – naudos analizę. Nustačius, kad teisės aktų nustatyta tvarka, jungtinės veiklos sutarties pagrindu, miškų urėdijos turi teisę kooperuoti lėšas bet kokiam ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti bus sudarytos sąlygos didelių investicijų reikalaujančių projektų, apimančių kelių miškų urėdijų veiklos teritorijas, įgyvendinimui. Pavyzdžiui, inovatyvių miško dauginamosios medžiagos auginimo technologijų diegimui (pvz., medelyno su uždara šaknų sistema įrengimas). Pažymėtina, kad dėl šiuo metu galiojančių apribojimų miškų urėdijoms kooperuoti lėšas, nuo 2012 m. iki šiol nėra įgyvendintas medelyno su uždara šaknų sistema įrengimo Lietuvoje projektas. Siūlomas pakeitimas užtikrins efektyvų ir racionalų miškų urėdijų lėšų panaudojimą diegiant inovacijas į miškų ūkį, sudarys sąlygas bendromis lėšomis įsigyti brangiai kainuojančius medienos, biokuro ruošos ir kitus miškų ūkio įrenginius ir techniką, kurią siekiant naudoti racionaliai, pilnu pajėgumu, tikslinga naudoti kelioms miškų urėdijoms kartu. Miškų įstatyme apibrėžus miško infrastruktūros, kuri pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, sąvoką, bus tarpusavyje suderintos Miškų įstatymo ir Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo nuostatos. Siūlomas pakeitimas leis išvengti praktikoje kylančių problemų skiriant miškų urėdijoms lėšas infrastruktūrai įsigyti ar sukurti, taip pat jau valdomos infrastruktūros vertei padidinti.
Valstybinei miškų tarnybai suteikus įgaliojimus ginti viešąjį interesą teisme valstybinių miškų apsaugos srityje, bus užtikrinta efektyvi ir veiksminga viešojo intereso apsauga valstybinių miškų apsaugos srityje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, valstybei nuosavybės teise priklausantis miškas ir miško žemė būtų teisės aktų nustatyta tvarka registruojami apskaitoje ir nurodomi finansinėse ataskaitose. Tai turės teigiamos įtakos tiksliam ir teisingam valstybei nuosavybės teise priklausančio turto įvertinimui, taip pat sudarys sąlygas tiksliau įvertinti valstybei priklausančio turto generuojamą finansinę naudą. Įstatymo projektu siūlomi pakeitimai turės teigiamos įtakos efektyviam ir racionaliam miškų urėdijų lėšų panaudojimui diegiant inovacijas į miškų ūkį. Priėmus Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus bus efektyviau vykdoma viešojo intereso valstybinių miškų apsaugos srityje apsauga. Priėmus šį Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomas naujas reglamentavimas įtakos verslo sąlygoms neturės. 8.
inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų teisės aktų, pakeisti galiojančių teisės aktų ar pripažinti netekusiais galios. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekto sąvoka „miško infrastruktūra“ suderinta su Valstybine lietuvių kalbos komisija. Įstatymo projekto sąvoka „valstybiniai miškai“ derinama su Valstybine lietuvių kalbos komisija. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos dokumentams. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, reikės priimti šiuos įgyvendinamuosius teisės aktus: · pakeisti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 „Dėl žemės įvertinimo tvarkos“; · pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2009 m. rugpjūčio 3 d. įsakymą Nr. D1-464 (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2012 m. rugsėjo 3 d. įsakymo Nr. D1-712 redakcija) „Dėl Miško genetinių išteklių, sėklų ir sodmenų tarnybos, Miško sanitarinės apsaugos tarnybos, Valstybinės miškotvarkos tarnybos ir Valstybinės aplinkos apsaugos inspekcijos reorganizavimo“; · pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. liepos 10 d. įsakymą Nr.
D1-594 ,,Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus aplinkos ministro valdymo sritims priskirtose įstaigose prie Aplinkos ministerijos patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Įstatymo projektą, Lietuvos Respublikos Vyriausybei ir aplinkos ministrui reikės priimti Įstatymo projekto įgyvendinamuosius teisės aktus, siūlomas Įstatymo projekto įsigaliojimo terminas – 2016 m. liepos 1 d., o šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminas – iki 2016 m. birželio 30 d. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų nereikės. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad priimto Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti Valstybinėje miškų tarnyboje reikės papildomų 1–2 specialistų (teisininkų), karjeros valstybės tarnautojų (A13) viešojo intereso gynimo valstybinių miškų apsaugos srityje funkcijai įgyvendinti, kasmet papildomai skirti 13–26 tūkst. eurų darbo užmokesčiui ir socialinio draudimo įmokoms. Pažymėtina, kad Valstybinės miškų tarnybos valdymo išlaidos yra finansuojamos Bendrųjų miškų ūkio reikmių finansavimo programos lėšomis, todėl papildomų valstybės ir savivaldybių biudžetų lėšų Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno ,,Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „miškas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-12-14 Nr. XIIP-3875 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Projekto 1 straipsnio vienintelės struktūrinės dalies numeriu žymėti nereikia. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
2016-06-27 Nr. XIIP-3875(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime, tačiau atkreipiame dėmesį, kad, redaguojant įstatymo tekstą, reikėtų ištaisyti techninę klaidą, t. y., projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje vietoj žodžio „valdomą“ reikėtų įrašyti žodį „valdomų“. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
komitetas
2016 m. birželio 8 d. Nr. 33
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Nerijus Kupstaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-14 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą:
vienintelės struktūrinės dalies numeriu žymėti nereikia. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirta. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Seimo Audito komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3875(2) 7.2. Pasiūlymai: 1.
Pasiūlymai:
atskaitomybės įstatymo 1 straipsnis reglamentuoja įstatymo paskirtį ir taikymą, o keičiamu Įstatymo projektu siekiama nustatyti, kokie subjektai turi registruoti valstybinių miškų vertę, tikslinga keisti ne Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 1 straipsnį, o 4 straipsnį. Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 4 straipsnio pakeitimas Pakeisti 4 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Apskaitoje registruojamas tik to viešojo sektoriaus subjekto nuosavas ir
patikėjimo teise valdomas, naudojamas ir disponuojamas valstybės ar savivaldybės turtas, finansavimo sumos ir įsipareigojimai, pajamos ir sąnaudos. Viešojo sektoriaus subjektai, įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir kuriems valstybiniai miškai perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas, savo buhalterinėje apskaitoje registruoja tų valstybinių miškų valdytojų patikėjimo teise valdomą valstybinių miškų vertę.“
2Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė
Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius