Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
2 straipsnį 30 dalimi: „30. Miško infrastruktūra
1Papildyti 5 straipsnio 3 dalį nauju 11 punktu:
„11) nustačiusi galimą viešojo intereso pažeidimą valstybinių miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo;“. 2. Buvusį 5 straipsnio 3 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos Vvalstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami. Valstybinius miškus (miško žemę ir medynus) tikrąja verte, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, vertina ir buhalterinėje apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektai, valdantys šiuos miškus arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas.
Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“
7 straipsnį 4 dalimi: „4. Valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miškų urėdijos lėšų ir jai skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
sektoriaus subjektai, valdantys valstybinius miškus, arba įgyvendinantys valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas, 2016 m. liepos 1 d. buhalterinėje apskaitoje įregistruoja miško žemės ir medynų vertę. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2016 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto Nr. XIIP-3874 (2) lyginamasis variantas
1Papildyti 2 straipsnį nauja 10 dalimi:
„10. Miško infrastruktūra
2 straipsnį nauja 29 dalimi: „29. Valstybiniai miškai
straipsnis. 5 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 5 straipsnio 3 dalį nauju 11 punktu:
„11) nustačiusi galimą viešojo intereso pažeidimą valstybinių miškų apsaugos srityje, kreipiasi į teismą dėl viešojo intereso gynimo;“. 2. Buvusį 5 straipsnio 3 dalies 11 punktą laikyti 12 punktu. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos Vvalstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami.
Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“
2Papildyti 7 straipsnį 4 dalimi:
„4. Valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) vertė apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika ir buhalterinėje apskaitoje registruojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu.“
3Papildyti 7 straipsnį 5 dalimi:
„5. Valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miško valdytojo lėšų ir (arba) jam skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 2 dalies 4 punktą: „4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje.“
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
2015-12-14 Nr. XIIP-3874 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinius miškus (miško žemę ir medynus) tikrąja verte, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, vertina ir buhalterinėje apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektai, valdantys šiuos miškus arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kurie konkrečiai subjektai privalėtų vertinti ir buhalterinėje apskaitoje registruoti valstybinius miškus. Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Jeigu projekto tikslas nustatyti, kad valstybinius miškus vertintų ir buhalterinėje apskaitoje registruotų viešojo sektoriaus subjektai, valdantys valstybinę miško žemę patikėjimo teise, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. 2.
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti“. Galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kuomet miškų urėdijos galėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartį, siekiant kooperuoti valstybės lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, ratą. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį projekto nuostata ,,kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti“ gali būti aiškinama plečiamai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir remiantis kokiais kriterijais nustatytų, kad konkreti miškų urėdijų vykdoma ūkio veikla yra priskirtina kompleksinei miškų ūkio veiklai. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad galiojantis teisinis reguliavimas be keičiamame įstatyme jau nurodytų atvejų iš esmės neapima tik vieno atvejo, t. y., kuomet miškų urėdijų lėšas reikia kooperuoti inovatyvių miško dauginimosi medžiagos augimo technologijų diegimui. Konkrečiai kokiems kitiems tikslams būtų reikalinga kooperuoti miškų urėdijų lėšas (valstybės turtą) projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma. Kartu pastebėtina, kad teikiamu projektu siūloma išbraukti nuostatą, kad jungtinės veiklos sutartis sudaroma tik tuo atveju, jeigu tam pritaria valstybės įmonių - miškų urėdijų valdybos.
Taigi lieka neaišku, kuris valstybės įmonių organas turėtų pritarti tokių sutarčių sudarymui, kokio maksimalaus dydžio lėšas valstybės įmonės turėtų teisę kooperuoti, esminės tokių sutarčių sąlygos ir pan. Todėl kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus apibrėžti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytume, kad įstatyme turėtų būti išvardinti konkretūs atvejai, kuomet miškų urėdijos turėtų teisę sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria būtų kooperuojamos valstybės įmonių lėšos konkretiems tikslams pasiekti, taip pat nustatytos esminės tokių sutarčių sąlygos bei nustatyti valstybės įmonių miškų urėdijų organai, kurie turėtų teisę priimti sprendimus sudaryti tokias sutartis. 3. Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miškų urėdijos ir jai skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei.
Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar kitų valstybinių miškų valdytojų (pavyzdžiui, valstybinių rezervatų direkcijų, nacionalinių parkų direkcijų ir pan.) sukurta miško infrastruktūra (pavyzdžiui, miško rekreacinėms ir aplinkosauginėms funkcijoms užtikrinti: pavėsinės, suoliukai, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių apsaugai skirti inžineriniai statiniai ir pan.) nuosavybės teise priklauso valstybei. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų patikslinti. 4. Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nurodyti subjektai buhalterinėje apskaitoje turi įregistruoti ,,miško žemės ir medynų vertę“. Tuo atveju, minėti subjektai buhalterinėje apskaitoje turėtų nurodyti valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) tikrąją vertę, kaip nurodyta projekto
nuostatose, tai, siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių ,,miško žemės ir medynų vertę“ reikėtų įrašyti žodžius ,,valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) tikrąją vertę“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
2016-06-27 Nr. XIIP-3874(2) Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje siūloma apibrėžti sąvokos ,,valstybiniai miškai“ turinį. Valstybiniais miškais būtų laikomi valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai, įskaitant laisvos žemės fondo miško plotus, rezervuotus nuosavybės teisėms atkurti. Rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti miškai, patenkinus visus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neparduoti aukcionuose, perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos keliais aspektais. Pirma, nėra aiškus šių projekto nuostatų tarpusavio santykis su Žemės įstatymo ir Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymų nuostatomis. Atkreiptinas dėmesys, kad Žemės įstatymo 3 straipsnio 1 dalis nustato, kad visa Lietuvos Respublikos teritorijoje esanti privati, valstybinė ir savivaldybių žemė sudaro Lietuvos Respublikos žemės fondą, o šio straipsnio 3 dalis nustato, kad neperduota naudotis ir neišnuomota valstybinė žemė, kuri pagal įstatymus, reglamentuojančius piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, negrąžintina natūra, priskiriama laisvos valstybinės žemės fondui“.
Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 1 straipsnio
fondas“, kuri suprantama kaip žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie nepriskiriami prie valstybės paimtos ir išperkamos žemės ir kurių susigrąžinti natūra nepageidauja piliečiai, turintys teisę į nuosavybės teisių atkūrimą, taip pat žemės, miško ir vandens telkinio plotai, kurie lieka pagal šį įstatymą atkūrus nuosavybės teises į grąžintinus didžiausius žemės, miško ir vandens telkinio plotus. Be to, atkreiptinas dėmesys į Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 21 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriose vartojama formuluotė „atlyginti lygiaverčiu miško plotu iš laisvos valstybinės žemės fonde esančių valstybinių miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti”. Atsižvelgiant į šias įstatymų nuostatas, nėra aiškus projekto nuostatose vartojamos formuluotės „laisvos žemės fondas“ turinys, todėl projekto nuostatos turėtų būti tikslinamos. Antra, minėtoje dalyje siūloma nustatyti, kad rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti miškai, patenkinus visus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neparduoti aukcionuose, perduodami patikėjimo teise valdyti miškų urėdijoms.
Taigi projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalyje siūloma ne tik apibrėžti sąvoką ,,valstybiniai miškai“, bet ir reglamentuoti disponavimą valstybei nuosavybės teise priklausančiais miškais, t. y., jų pardavimą bei perdavimą naudoti patikėjimo teise. Atkreipiame dėmesį, kad keičiamame įstatyme nėra įtvirtintas valstybinio miško pardavimo būdas – valstybinio miško pardavimas aukciono būdu. Pažymėtina, kad Žemės įstatymo 10 straipsnis nustato, kad valstybinės žemės sklypai gali būti parduodami aukcione arba be aukciono, o šio straipsnio 9 dalis nustato, kad miškų ūkio paskirties žemės perleidimo ypatumus gali nustatyti kiti įstatymai. Tuo atveju, jeigu projekto autorių tikslas yra valstybinio miško pardavimą reglamentuoti keičiamame įstatyme, tai įstatyme reikėtų įtvirtinti esminius valstybės turto – valstybinių miškų perleidimo kitų subjektų nuosavybėn santykių elementus. Kaip pažymėjo Konstitucinis Teismas 2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarime iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos ,,valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu. Be to, atkreipiame dėmesį, kad valstybinės miško žemės perdavimas valdyti patikėjimo teise yra reglamentuojamas keičiamo įstatymo 4 straipsnyje. Pastarojo straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise gali valdyti ne tik miškų urėdijos, bet ir kiti subjektai. Todėl lieka neaiškus vertinamosios projekto nuostatos santykis su keičiamo įstatymo 4 straipsnyje nustatytu teisiniu reguliavimu.
Atsižvelgus į tai, manytina, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 29 dalies nuostatos, kuriomis siūloma reglamentuoti valstybinių miškų perdavimą valdyti patikėjimo teise, turėtų būti perkeltos į keičiamo įstatymo 4 straipsnį. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 2 dalies 4 punkte siūloma nustatyti, kad kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tuo atveju, kai baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje. Šios projekto nuostatos svarstytinos keliais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas tik įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Keičiamame įstatyme įtvirtinta, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis, kai yra tam akivaizdus visuomenės interesas. Konstitucinis Teismas 1998 m. birželio 1 d. nutarime yra konstatavęs, kad miškas yra vienas pagrindinių gamtos turtų. Jis yra vienos bendros ekologinės sistemos dalis, tarnauja visuomenės ir žmonių gerovei, saugo kraštovaizdžio stabilumą, gerina aplinkos kokybę. Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją, inter alia jos 23, 54 straipsnius, įstatyme nustatydamas aiškius miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis kriterijus, turi paisyti viešojo intereso (Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 14 d., 2009 m. birželio 22 d. nutarimai).
Taigi, Miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalis nustato, kad miško žemė gali būti paverčiama kitomis naudmenomis tik šiame įstatyme nustatytais išimtiniais atvejais. Toks įstatyme įtvirtintas išimtinumo principas, ypač atsižvelgiant į miško, kaip išimtinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės, ypatingą teisinį statusą, reiškia, kad miško žemės pavertimo kitomis naudmenomis atvejai turi būti itin reti, proporcingi, atitikti viešąjį interesą. Tuo tarpu, projekto nuostatomis išplečiamas atvejų, kada miško žemė paverčiama kitomis naudmenomis, ratas, t. y., naudingąsias iškasenas būtų galima eksploatuoti miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose. Atsižvelgiant į tai, abejotina, ar tokios projekto nuostatos atitinka miškų tinkamą, racionalų naudojimą ir apsaugą, t. y., Konstitucijos ginamą viešąjį interesą. Atsižvelgiant į išdėstytą, svarstytina, ar siūlomi projektu pakeitimai prisidėtų prie miško kaip Konstitucijos ginamos vertybės išsaugojimo bei atitiktų viešąjį interesą. Antra, pagal keičiamo įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas miško žemės pavertimas kitomis naudmenomis galimas dviem atvejais: 1) naudingųjų iškasenų eksploatavimo teritorijoms formuoti ir naudoti, kai nėra galimybės šių iškasenų eksploatuoti ne miško žemėje savivaldybės teritorijoje arba 2) kai baigiamas eksploatuoti pradėtas naudoti telkinys ar jo dalis, dėl kurių yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas.
Atsižvelgiant į tai nėra aiškios projekto nuostatos
„baigiama eksploatuoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra
išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje“, t. y., nėra aišku, kuris iš minėtų atvejų turimas omeny. Be to, šiose projekto nuostatose nėra aišku, kaip būtų suprantamos ir taikant įstatymą aiškinamos projekto nuostatos „šiuo metu naudojamo telkinio dalis“, t. y., ar tai būtų suprantama, kad telkinio dalis yra naudojama įstatymo įsigaliojimo metu, ar ji būtų suprantama kaip nors kitaip. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos tikslintinos. Privatinės teisės skyriaus vedėja, pavaduojanti departamento direktorių Daina Petrauskaitė N. Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras,
Komiteto pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, Komiteto nariai: Saulius Bucevičius, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, Komiteto biuro patarėjai Gintarė Dešukaitė, Gabija Jurgelytė, Komiteto biuro padėjėja Gintarė Rimeisienė; kviestieji asmenys: Virginija Baltraitienė - Žemės ūkio ministrė, Jonas Talmantas - LŪS pirmininkas, Andriejus Stančikas - Žemės ūkio rūmų pirmininkas, Nerijus Kupstaitis - Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius, Irma Dubovičienė - "Ūkininko patarėjas" korespondentė, Algirdas Sereika - ŽŪM Žemės ir išteklių politikos departamento direktorius, Edita Kriščiūnienė – LR Prezidentės patarėja. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-12-14)3411 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinius miškus (miško žemę ir medynus) tikrąja verte, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, vertina ir buhalterinėje apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektai, valdantys šiuos miškus arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas.
Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kurie konkrečiai subjektai privalėtų vertinti ir buhalterinėje apskaitoje registruoti valstybinius miškus. Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Jeigu projekto tikslas nustatyti, kad valstybinius miškus vertintų ir buhalterinėje apskaitoje registruotų viešojo sektoriaus subjektai, valdantys valstybinę miško žemę patikėjimo teise, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. (P.S.
Pritarti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-12-14)31 2.
Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti“. Galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kuomet miškų urėdijos galėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartį, siekiant kooperuoti valstybės lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, ratą. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį projekto nuostata ,,kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti“ gali būti aiškinama plečiamai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir remiantis kokiais kriterijais nustatytų, kad konkreti miškų urėdijų vykdoma ūkio veikla yra priskirtina kompleksinei miškų ūkio veiklai. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad galiojantis teisinis reguliavimas be keičiamame įstatyme jau nurodytų atvejų iš esmės neapima tik vieno atvejo, t. y., kuomet miškų urėdijų lėšas reikia kooperuoti inovatyvių miško dauginimosi medžiagos augimo technologijų diegimui. Konkrečiai kokiems kitiems tikslams būtų reikalinga kooperuoti miškų urėdijų lėšas (valstybės turtą) projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma.
Kartu pastebėtina, kad teikiamu projektu siūloma išbraukti nuostatą, kad jungtinės veiklos sutartis sudaroma tik tuo atveju, jeigu tam pritaria valstybės įmonių - miškų urėdijų valdybos. Taigi lieka neaišku, kuris valstybės įmonių organas turėtų pritarti tokių sutarčių sudarymui, kokio maksimalaus dydžio lėšas valstybės įmonės turėtų teisę kooperuoti, esminės tokių sutarčių sąlygos ir pan. Todėl kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus apibrėžti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytume, kad įstatyme turėtų būti išvardinti konkretūs atvejai, kuomet miškų urėdijos turėtų teisę sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria būtų kooperuojamos valstybės įmonių lėšos konkretiems tikslams pasiekti, taip pat nustatytos esminės tokių sutarčių sąlygos bei nustatyti valstybės įmonių miškų urėdijų organai, kurie turėtų teisę priimti sprendimus sudaryti tokias sutartis. (P.S.
Pritarti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-12-14)32
įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miškų urėdijos ir jai skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei.
Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar kitų valstybinių miškų valdytojų (pavyzdžiui, valstybinių rezervatų direkcijų, nacionalinių parkų direkcijų ir pan.) sukurta miško infrastruktūra (pavyzdžiui, miško rekreacinėms ir aplinkosauginėms funkcijoms užtikrinti: pavėsinės, suoliukai, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių apsaugai skirti inžineriniai statiniai ir pan.) nuosavybės teise priklauso valstybei. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų patikslinti. (P.S.
Pritarti. 4. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-12-14)41
nustatyti, kad šioje dalyje nurodyti subjektai buhalterinėje apskaitoje turi įregistruoti ,,miško žemės ir medynų vertę“. Tuo atveju, minėti subjektai buhalterinėje apskaitoje turėtų nurodyti valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) tikrąją vertę, kaip nurodyta projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūlomose keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatose, tai, siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių ,,miško žemės ir medynų vertę“ reikėtų įrašyti žodžius ,,valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) tikrąją vertę“. (P.S.
Pritarti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3874; 6.2. Pasiūlymai:
komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr.
pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus;
komitetui nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad visi valstybinio miško valdytojai, nepriklausomai nuo jų statuso, valstybinių miškų vertę privalėtų nustatyti pagal šiuo metu galiojančią vieningą metodiką, ir numatyti šio įstatymo įsigaliojimą nuo 2017 m. sausio 1 d. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Kazys Grybauskas. Komiteto pirmininkas Petras Čimbaras
komitetas
DĖL
2016 m. birželio 8 d. Nr. 32
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius, komiteto nariai: Donatas Jankauskas, Giedrė Purvaneckienė, Naglis Puteikis, Vytautas Saulis, Gintaras Tamošiūnas, Jolita Vaickienė. Komiteto biuras: vedėja Sigita Ščajevienė, patarėjos: Rūta Petrukaitė, Laura Pranaitytė, Asta Rubežė, padėjėja Jolanta Zibavičiūtė. Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Audito, apskaitos ir nemokumo valdymo departamento direktorė Ingrida Muckutė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Nerijus Kupstaitis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinius miškus (miško žemę ir medynus) tikrąja verte, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, vertina ir buhalterinėje apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektai, valdantys šiuos miškus arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kurie konkrečiai subjektai privalėtų vertinti ir buhalterinėje apskaitoje registruoti valstybinius miškus.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Jeigu projekto tikslas nustatyti, kad valstybinius miškus vertintų ir buhalterinėje apskaitoje registruotų viešojo sektoriaus subjektai, valdantys valstybinę miško žemę patikėjimo teise, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pritarti
1 Projekto 3 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti“.
Galiojančio Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kuomet miškų urėdijos galėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartį, siekiant kooperuoti valstybės lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, ratą. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį projekto nuostata ,,kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti“ gali būti aiškinama plečiamai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir remiantis kokiais kriterijais nustatytų, kad konkreti miškų urėdijų vykdoma ūkio veikla yra priskirtina kompleksinei miškų ūkio veiklai. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad galiojantis teisinis reguliavimas be keičiamame įstatyme jau nurodytų atvejų iš esmės neapima tik vieno atvejo, t. y., kuomet miškų urėdijų lėšas reikia kooperuoti inovatyvių miško dauginimosi medžiagos augimo technologijų diegimui. Konkrečiai kokiems kitiems tikslams būtų reikalinga kooperuoti miškų urėdijų lėšas (valstybės turtą) projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma.
Kartu pastebėtina, kad teikiamu projektu siūloma išbraukti nuostatą, kad jungtinės veiklos sutartis sudaroma tik tuo atveju, jeigu tam pritaria valstybės įmonių - miškų urėdijų valdybos. Taigi lieka neaišku, kuris valstybės įmonių organas turėtų pritarti tokių sutarčių sudarymui, kokio maksimalaus dydžio lėšas valstybės įmonės turėtų teisę kooperuoti, esminės tokių sutarčių sąlygos ir pan. Todėl kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus apibrėžti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytume, kad įstatyme turėtų būti išvardinti konkretūs atvejai, kuomet miškų urėdijos turėtų teisę sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria būtų kooperuojamos valstybės įmonių lėšos konkretiems tikslams pasiekti, taip pat nustatytos esminės tokių sutarčių sąlygos bei nustatyti valstybės įmonių miškų urėdijų organai, kurie turėtų teisę priimti sprendimus sudaryti tokias sutartis. Nepritarti Valstybės įmonių miškų urėdijų veiklos koordinavimą ir kontrolę atlieka šių įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (toliau – GMU).
Manytina, kad GMU atsižvelgdama į Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką, ir atlikdama miškų urėdijų ūkinės veiklos koordinavimo ir kontrolės funkcijas, tinkamai įvertintų konkrečios jungtinės veiklos sutarties tikslus, planuojamos ūkinės veiklos priskyrimą ar nepriskyrimą kompleksinei miškų ūkio veiklai, jungtinės veiklos sutarties sudarymo poreikį ir tikslingumą. Taip pat pažymėtina, kad Projektu nesiūloma keisti galiojančios Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę vykdo Aplinkos ministerija. Miškų urėdijų lėšų kooperavimas būtinas siekiant diegti inovacijas miškų ūkyje ne tik aiškinamajame rašte nurodytu atveju (t. y., inovatyvių miško dauginamosios medžiagos auginimo technologijų diegimui), tačiau taip pat medienos, biokuro ruošos technikai įsigyti, bendriems kelių miškų urėdijų teritorijas apimantiems rekreaciniams objektams įrengti ir pan. Kompleksinė miškų ūkio veiklą reglamentuota Miškų įstatymo 2 str. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
2 Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miškų urėdijos ir jai skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei. Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar kitų valstybinių miškų valdytojų (pavyzdžiui, valstybinių rezervatų direkcijų, nacionalinių parkų direkcijų ir pan.) sukurta miško infrastruktūra (pavyzdžiui, miško rekreacinėms ir aplinkosauginėms funkcijoms užtikrinti: pavėsinės, suoliukai, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių apsaugai skirti inžineriniai statiniai ir pan.) nuosavybės teise priklauso valstybei.
Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų patikslinti. Pritarti
1 Projekto 4 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šioje dalyje nurodyti subjektai buhalterinėje apskaitoje turi įregistruoti ,,miško žemės ir medynų vertę“. Tuo atveju, minėti subjektai buhalterinėje apskaitoje turėtų nurodyti valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) tikrąją vertę, kaip nurodyta projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūlomose keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatose, tai, siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių ,,miško žemės ir medynų vertę“ reikėtų įrašyti žodžius ,,valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) tikrąją vertę“. Pritarti iš dalies
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:
iniciatorių pateiktam Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3874 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Audito komitetas ir Audito komiteto pasiūlymus. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1 Argumentai:
priklausančius miškus Žemės įstatyme ir Miškų įstatyme nurodyti subjektai gali valdyti tik patikėjimo teise. Miškų įstatymo 2 str. 16 d. dėstomoje miško valdytojo sąvokoje konkrečiai įvardinti subjektai, kurie gali valdyti jiems Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinę miško žemę taip pat tik patikėjimo teise. Minėtuose įstatymuose nėra numatytų atvejų, kuriais vadovaujantis valstybinius miškus galima būtų perduoti valdyti kitais pagrindais. Buhalterinėje apskaitoje registruoti valstybinių miškų vertę privalėtų visi viešojo sektoriaus subjektai, patikėjimo teise valdantys valstybinius miškus, arba viešojo sektoriaus subjektai, įgyvendinantys kitų valstybinių miškų valdytojų (kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai) savininko teises ir pareigas. Tokiu būdu visi valstybiniai miškai bus įvertinti ir registruoti buhalterinėje apskaitoje. 2. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga suvienodinti Įstatymo projekte vartojamas sąvokas, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnio 1 dalimi dėstomą formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Valstybiniusų miškusų (miško žemę ir medynus) tikrąja verteę, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, vertina ir buhalterinėje apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektai, valdantys šiuos valstybinius miškus patikėjimo teise arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas.
Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“
2 Argumentai:
nėra aišku, ar valstybei nuosavybės teise priklauso valstybiniuose miškuose esanti infrastruktūra, kuri sukurta iš miškų urėdijos ir jai skirtų bendrų lėšų, ar nuosavybės teise priklauso tik iš nuosavų lėšų sukurta infrastruktūra arba tik iš valstybės skirtų lėšų. Siūloma patikslinti nuostatoje naudojamą jungtuką. 2. Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar kitų valstybinių miškų valdytojų sukurta miško infrastruktūra nuosavybės teise priklauso valstybei, siūloma projekto nuostatą patikslinti, kad ne tik miško urėdijų sukurta infrastruktūra priklauso valstybei nuosavybės teise, bet ir sukurta kitų miško valdytojų. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.Papildyti 7 straipsnį 4 dalimi:
miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miškų urėdijos miško valdytojo lėšų ir/arba jai skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei.“
2016-06-084 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šis Įstatymo projektas yra Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr.
XIIP-3875 lydintysis teisės aktas ir, siekiant suderinti susijusių teisės aktų įsigaliojimo datą, bei į tai, kad įgyvendinančios institucijos nespės parengti ir priimti įgyvendinamųjų teisės aktų iki 2016 m. liepos 1 d., siūloma patikslinti Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą reglamentuojančias nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir valstybiniai miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas, 2016 m. liepos spalio 1 d. buhalterinėje apskaitoje įregistruoja miško žemės ir medynų valstybinių miškų vertę. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos spalio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2016 m. birželio rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Jolita Vaickienė. Komiteto pirmininkas Vytautas Kamblevičius
APLINKOS APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas
Balsys, Viktorija Čmilytė – Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Nerijus Kupstaitis, Seimo narys Kazys Grybauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-143 (7),411 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybinius miškus (miško žemę ir medynus) tikrąja verte, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, vertina ir buhalterinėje apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektai, valdantys šiuos miškus arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kurie konkrečiai subjektai privalėtų vertinti ir buhalterinėje apskaitoje registruoti valstybinius miškus.
Miškų įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad valstybinę miško žemę patikėjimo teise valdo miškų urėdijos, valstybinių rezervatų direkcijos, nacionalinių parkų direkcijos, savivaldybės, valstybės įmonės ir kiti juridiniai asmenys. Žemės įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad Valstybinės žemės sklypai Vyriausybės nutarimais gali būti perduodami patikėjimo teise ir kitiems Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme nurodytiems subjektams, kai įstatymais jiems priskiriamos valstybinės funkcijos. Jeigu projekto tikslas nustatyti, kad valstybinius miškus vertintų ir buhalterinėje apskaitoje registruotų viešojo sektoriaus subjektai, valdantys valstybinę miško žemę patikėjimo teise, tai projekto nuostatas reikėtų atitinkamai patikslinti. Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, remiantis aukščiau išdėstytais argumentais reikėtų patikslinti ir projekto 4 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pritarti Žr. į komiteto teikiamą patobulintą Lietuvos Respublikos miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 (2) (toliau – Įstatymo projektas Nr. XIIP-3874 (2)) ir Audito komiteto patobulintą Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3875(2). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-143
straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti“.
Galiojančio Miškų įstatymo
Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Taigi projektu siūloma išplėsti atvejų, kuomet miškų urėdijos galėtų sudaryti jungtinės veiklos sutartį, siekiant kooperuoti valstybės lėšas ilgalaikiam turtui įsigyti, ratą. Pažymėtina, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį projekto nuostata ,,kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti“ gali būti aiškinama plečiamai. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas ir remiantis kokiais kriterijais nustatytų, kad konkreti miškų urėdijų vykdoma ūkio veikla yra priskirtina kompleksinei miškų ūkio veiklai. Be to, iš projekto aiškinamojo rašto nuostatų seka, kad galiojantis teisinis reguliavimas be keičiamame įstatyme jau nurodytų atvejų iš esmės neapima tik vieno atvejo, t. y., kuomet miškų urėdijų lėšas reikia kooperuoti inovatyvių miško dauginimosi medžiagos augimo technologijų diegimui. Konkrečiai kokiems kitiems tikslams būtų reikalinga kooperuoti miškų urėdijų lėšas (valstybės turtą) projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma. Kartu pastebėtina, kad teikiamu projektu siūloma išbraukti nuostatą, kad jungtinės veiklos sutartis sudaroma tik tuo atveju, jeigu tam pritaria valstybės įmonių - miškų urėdijų valdybos.
Taigi lieka neaišku, kuris valstybės įmonių organas turėtų pritarti tokių sutarčių sudarymui, kokio maksimalaus dydžio lėšas valstybės įmonės turėtų teisę kooperuoti, esminės tokių sutarčių sąlygos ir pan. Todėl kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje įtvirtintiems valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo principams. Šiame kontekste pažymėtina, kad Konstitucinis teismas savo nutarimuose ne kartą pažymėjo, kad įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus apibrėžti įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. rugpjūčio 23 d., 2015 m. vasario 24 d. nutarimai). Atsižvelgiant į tai, kas aukščiau išdėstyta, manytume, kad įstatyme turėtų būti išvardinti konkretūs atvejai, kuomet miškų urėdijos turėtų teisę sudaryti jungtinės veiklos (partnerystės) sutartį, kuria būtų kooperuojamos valstybės įmonių lėšos konkretiems tikslams pasiekti, taip pat nustatytos esminės tokių sutarčių sąlygos bei nustatyti valstybės įmonių miškų urėdijų organai, kurie turėtų teisę priimti sprendimus sudaryti tokias sutartis. Nepritarti Valstybės įmonių miškų urėdijų veiklos koordinavimą ir kontrolę atlieka šių įmonių savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija – Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos (toliau – GMU).
Manytina, kad GMU atsižvelgdama į Miškų įstatymo 2 straipsnio 5 dalyje įtvirtintą kompleksinės miškų ūkio veiklos sąvoką, ir atlikdama miškų urėdijų ūkinės veiklos koordinavimo ir kontrolės funkcijas, tinkamai įvertintų konkrečios jungtinės veiklos sutarties tikslus, planuojamos ūkinės veiklos priskyrimą ar nepriskyrimą kompleksinei miškų ūkio veiklai, jungtinės veiklos sutarties sudarymo poreikį ir tikslingumą. Taip pat pažymėtina, kad Projektu nesiūloma keisti galiojančios Miškų įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatos, pagal kurią jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę vykdo Aplinkos ministerija. Miškų urėdijų lėšų kooperavimas būtinas siekiant diegti inovacijas miškų ūkyje ne tik aiškinamajame rašte nurodytu atveju (t. y., inovatyvių miško dauginamosios medžiagos auginimo technologijų diegimui), tačiau taip pat medienos, biokuro ruošos technikai įsigyti, bendriems kelių miškų urėdijų teritorijas apimantiems rekreaciniams objektams įrengti ir pan. Todėl manytina, kad netikslinga įstatyme įtvirtinti baigtinį sąrašą atvejų, kuriems esant miškų urėdijos galėtų kooperuoti lėšas. Atkreiptinas dėmesys, kad atsižvelgiant į Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatymo nuostatas, šiuo metu miškų urėdijose valdybos nesudaromos, todėl Projekte taip pat siūloma jas išbraukti. Pažymime, kad miškų urėdijų valdybų klausimas bus sprendžiamas įgyvendinant EBPO atliktoje Lietuvos valstybės valdomų įmonių valdymo apžvalgoje pateiktų rekomendacijų įgyvendinimo priemonių planą, kuriame numatyta iki 2018 m. I ketvirčio optimizuoti miškų urėdijų veiklą ir valdymą. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-143
Projekto 3 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad valstybiniuose miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miškų urėdijos ir jai skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei. Iš šių projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar kitų valstybinių miškų valdytojų (pavyzdžiui, valstybinių rezervatų direkcijų, nacionalinių parkų direkcijų ir pan.) sukurta miško infrastruktūra (pavyzdžiui, miško rekreacinėms ir aplinkosauginėms funkcijoms užtikrinti: pavėsinės, suoliukai, saugomų gyvūnų ir augalų rūšių apsaugai skirti inžineriniai statiniai ir pan.) nuosavybės teise priklauso valstybei. Svarstytina, ar nereikėtų šių projekto nuostatų patikslinti. Pritarti Žr. į komiteto teikiamą patobulintą Įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 (2)
2015-12-143
šioje dalyje nurodyti subjektai buhalterinėje apskaitoje turi įregistruoti ,,miško žemės ir medynų vertę“. Tuo atveju, minėti subjektai buhalterinėje apskaitoje turėtų nurodyti valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) tikrąją vertę, kaip nurodyta projekto 3 straipsnio 1 dalimi siūlomose keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatose, tai, siekiant teisinio aiškumo, vietoj žodžių ,,miško žemės ir medynų vertę“ reikėtų įrašyti žodžius ,,valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) tikrąją vertę“. Pritarti iš dalies Žr. į komiteto teikiamą patobulintą Įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 (2) ir Audito komiteto patobulintą Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3875(2). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. 5 . Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo narys
2 Argumentai: LR Žemės ūkio ministerijos Žemės ir išteklių departamento duomenimis šiais metais turėtų būti užbaigta žemės reforma kaimo vietovėse. Nebelieka poreikio Nacionalinei Žemės tarnybai toliau disponuoti laisvos žemės fondo miško plotais, rezervuotais nuosavybės teisėms atkurti. Orientacinis laisvos žemės fondo plotas, patenkinus visus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, pardavimo aukcionuose ir perdavimo patikėjimo teise valdyti valstybės įmonėms miškų urėdijoms, lieka 63187 ha miškų, rezervuotų nuosavybės teisėms atkurti, iš to skaičiaus 16267 ha saugomose teritorijose. Perdavus šiuos miškus, sumažėtų valstybės praradimai dėl jau ketvirtį amžiaus nevykdomos ūkinės veiklos, atsiranda galimybė papildomoms darbo vietoms valstybinės miškų tarnybos pareigūnams. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
2Papildyti 2 straipsnį 31 dalimi:
„31. Valstybiniai miškai – valstybinės reikšmės miškai ir kiti valstybei nuosavybės teise priklausantys miškai, įskaitant laisvos žemės fondo miško plotus, rezervuotus nuosavybės teisėms atkurti. Rezervuoti nuosavybės teisėms atkurti miškai, patenkinus visus prašymus dėl nuosavybės teisių atkūrimo, neparduoti aukcionuose, perduodami patikėjimo teise valdyti valstybės įmonėms miškų urėdijoms.“
narys Kazys
1
miškų plotus reikėtų apskaityti. 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos.
Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Valstybinius miškus (miško žemę ir, neapaugusius mišku žemės plotus ir apaugusius miško plotus, medynus ir juose esančius miško išteklius) tikrąja verte, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, vertina ir buhalterinėje apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektai, valdantys šiuos miškus arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: „3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42
miškų urėdijos. Miškų urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos Vvalstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Įvertinant miškų urėdijų kapitalą, žemė ir miškas vertine išraiška į apskaitą neįtraukiami.
Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, pritarus valdymo organui – valdybai, jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, būtinam saugoti miškus nuo gaisrų, kitų stichinių nelaimių, miško kenkėjų, ligų, kitų veiksmų, darančių žalą miškams, jų gyvūnijai ir augalijai, miškų ūkio veiklos integruotoms informacinėms sistemoms įsigyti. Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“
narys Kazys Grybauskas 2016-06-094 Argumentai: kad, priėmus įstatymo pakeitimo projektą, dar liktų laiko jo įgyvendinimo pasiruošimui, siūlau pakeisti įregistravimo apskaitoje, įsigaliojimo datas ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą. 4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
miškus, arba įgyvendinantys valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas, 2016 m. liepos 1 d. 2017 m. sausio 1 d. buhalterinėje apskaitoje įregistruoja miško žemės ir medynų vertę. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2017 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2016 m. birželio 30 d. 2016 m. lapkričio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Nepritarti Kadangi lydintysis Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3875(2) įsigalioja 2016-10-01 suvienodimame ir šio įstatymo projekto Nr. XIIP-3874 (2) įsigaliojimo datą. Pasiūlymas:
“4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. 2.
Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2016 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
nariai Gintautas
Pasiūlymo rengimą paskatino vis dažniau susiklosčiusi situacija iškastinių naudingųjų išteklių išgavimo sektoriuje, kai nepaisant galiojančių palankių teritorijų planavimo dokumentų sprendinių, asmenys neturi galimybės vykdyti planuojamos veiklos, t. y. toliau vystyti naudingųjų išteklių eksploatavimo detaliai išžvalgytuose naudingųjų iškasenų telkiniuose, kai ištekliai aprobuoti teisės aktais nustatyta tvarka, kadangi planuojamame plote yra nustatytas aukštesnės nei IV grupės miškų teisinis režimas, kuris draudžia miškus versti kitomis naudmenomis. Toks teisinis reguliavimas nepagrįstai apriboja naudingųjų išteklių gavybos veiklą, netenkina nuolat didėjančio išgaunamų naudingųjų išteklių, kaip statybinių medžiagų, poreikio, Lietuvoje sparčiai augant susisiekimo infrastruktūros bei gyvenamosios ir pramoninės statybos apimtims. Pasiūlymo tikslas – sudaryti sąlygas miško žemę paversti kitomis naudmenomis, siekiant užtikrinti darnią verslo plėtrą, racionalų naudingųjų išteklių naudojimą, skatinti konkurenciją, esamų darbo vietų išlaikymą ir naujų kūrimą ir, atitinkamai, iškastinių naudingųjų išteklių, ypatingai žvyro ir smėlio, kainų optimizavimą. Šiuo metu kasybos įmonės, mokėdamos mokesčius už žemės gelmių išteklių naudojimą kasmet papildo valstybės biudžetą iki 10 milijonų eurų. Todėl teisiniu reguliavimu nustačius galimybę tęsti pradėtų eksploatuoti naudingųjų išteklių telkinių eksploatavimą, pakeičiant miškus kitomis naudmenomis, ši suma ženkliai išaugtų. Pasiūlymas:
straipsnį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas 1.
išdėstyti taip:
„4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos
jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose. Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 7, ir 9 punktuose nustatytais atvejais ir
dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje.“ Pritarti iš dalies Pasiūlymas: „4 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„4) kituose miškuose, esančiuose vieno kilometro atstumu nuo Baltijos
jūros ir Kuršių marių, II grupės rekreaciniuose miškuose ir III grupės vandens telkinių apsaugos zonų, laukų apsauginiuose ir valstybinių parkų apsaugos zonų miškuose, išskyrus šio straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 8 punktuose nurodytus atvejus, jeigu atitinkamų objektų statyba ar atitinkamų teritorijų formavimas numatytas bendruosiuose planuose ar valstybei svarbių projektų teritorijų planavimo dokumentuose arba šių saugomų teritorijų specialiojo teritorijų planavimo dokumentuose.
Šiame punkte nustatyti draudimai ir apribojimai netaikomi miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis šio straipsnio 1 dalies 7 ir 9 punktuose nustatytais atvejais ir 4 punkte nustatytu atveju, kai baigiama eksploatuoti pradėto naudoti šiuo metu naudojamo telkinio dalis, dėl kurios yra išduotas leidimas naudoti naudingąsias iškasenas, ir nėra galimybės tęsti telkinio eksploatavimo ne miško žemėje.“
nariai Gintautas Mikolaitis, Darius Ulickas 2016-06-134
2Pakeisti 11 straipsnio 8 dalį ir ją išdėstyti taip:
„8. Asmenys, inicijuojantys valstybinės miško žemės pavertimą
kitomis naudmenomis, privalo į valstybės biudžetą sumokėti piniginę kompensaciją, kurią sudaro kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės sklypo vertė rinkos kainomis, jame augančio medyno įveisimo ir išauginimo iki amžiaus, kurį šis medynas pasiekė pavertimo kitomis naudmenomis metu, išlaidos ir prarasto medienos prieaugio, kurį šis medynas sukauptų iki nustatyto pagrindinių kirtimų amžiaus, vertė nenukirsto miško kainomis. Miško žemę paverčiant kitomis naudmenomis III grupės miškuose, mokama dvigubo dydžio piniginė kompensacija, II grupės miškuose – trigubo dydžio piniginė kompensacija.
Reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją netaikomas:
1) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojami atskirieji želdynai ir (ar) įrengiamos kapinės.;
2) už tą kitomis naudmenomis paverčiamos miško žemės dalį, kurioje formuojamos visuomeninės paskirties, bendro naudojimo, gyvenamosios teritorijos miestuose, ir (ar) inžinerinės infrastruktūros teritorijos, apimančios komunikacinius koridorius, inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas ir aptarnavimo objektus šių formuojamų teritorijų aptarnavimui, kai miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis inicijuoja savivaldybės, kurios teritorijos miškingumas yra didesnis kaip 50 procentų ir kurioje nėra galimybės šių teritorijų formuoti ne miško žemėje, administracijos direktorius, išskyrus Neringos savivaldybę.“. Nepritarti Lietuvos Respublikos Konstitucijos 54 str. nustatyta, kad valstybė rūpinasi natūralios gamtinės aplinkos, gyvūnijos ir augalijos, atskirų gamtos objektų ir ypač vertingų vietovių apsauga, prižiūri, kad su saiku būtų naudojami, taip pat atkuriami ir gausinami gamtos ištekliai. Todėl manytina, kad siūlymas pakeisti Miškų įstatymo 11 straipsnio 8 dalį numatant, kad savivaldybėms (išskyrus Neringos savivaldybę), kurių teritorijos miškingumas didesnis kaip 50 proc., nurodytais atvejais galėtų būti netaikomas reikalavimas sumokėti piniginę kompensaciją už miško žemės pavertimą kitomis naudmenomis galimai prieštarauja viešajam interesui. Sudarius prielaidas netaikyti kompensacinio mechanizmo, nebūtų atkuriami ir sunaikinti miškų plotai, o tai prisidėtų prie miškų nykimo. 6. Seimo nariai Gintautas Mikolaitis, Darius
buvusį 4 straipsnį laikyti 5 straipsniu. Pritarti
nariai Gintautas Mikolaitis, Darius Ulickas 2016-06-13 4.
Papildyti įstatymo pavadinimą 11 straipsniu ir jį išdėstyti taip:
6Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
komitetui tobulinti įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Kaimo reikalų komiteto pasiūlymus; Pritarti Žr. į komiteto teikiamą patobulintą Įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 (2)
komitetui nustatyti tokį teisinį reglamentavimą, kad visi valstybinio miško valdytojai, nepriklausomai nuo jų statuso, valstybinių miškų vertę privalėtų nustatyti pagal šiuo metu galiojančią vieningą metodiką, ir numatyti šio įstatymo įsigaliojimą nuo 2017 m. sausio 1 d. Pritarti iš dalies Žr. į komiteto teikiamą patobulintą Įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 (2) ir Audito komiteto patobulintą Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3875(2). Įstatymo projektas Nr. XIIP-3874 (2) ir Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3875(2) yra susiję teisės aktai. Todėl siūloma numatyti vienodą jų įsigaliojimą terminą – 2016 m. spalio 1 d. 3. Audito komitetas
1 Argumentai:
Miškų įstatyme nurodyti subjektai gali valdyti tik patikėjimo teise. Miškų įstatymo 2 str.
Miškų įstatymo 2 str. 16 d. dėstomoje miško valdytojo sąvokoje konkrečiai įvardinti subjektai, kurie gali valdyti jiems Vyriausybės nutarimais perduotą valstybinę miško žemę taip pat tik patikėjimo teise. Minėtuose įstatymuose nėra numatytų atvejų, kuriais vadovaujantis valstybinius miškus galima būtų perduoti valdyti kitais pagrindais. Buhalterinėje apskaitoje registruoti valstybinių miškų vertę privalėtų visi viešojo sektoriaus subjektai, patikėjimo teise valdantys valstybinius miškus, arba viešojo sektoriaus subjektai, įgyvendinantys kitų valstybinių miškų valdytojų (kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai) savininko teises ir pareigas. Tokiu būdu visi valstybiniai miškai bus įvertinti ir registruoti buhalterinėje apskaitoje. 2. Siekiant teisinio aiškumo, tikslinga suvienodinti Įstatymo projekte vartojamas sąvokas, todėl siūloma patikslinti Projekto 3 straipsnio 1 dalimi dėstomą formuluotę. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 str. 1 d. ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos Respublikoje veiklą vykdo 42 miškų urėdijos. Miškų
urėdijos veikia pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymą, vykdo kompleksinę miškų ūkio veiklą valstybiniuose miškuose, Vyriausybės ar jos įgaliotos Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka parduoda pagamintą miško produkciją, nenukirstą mišką ir teikia paslaugas. Valstybiniusų miškusų (miško žemę ir medynus) tikrąja verteę, kuri apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika, vertina ir buhalterinėje apskaitoje registruoja viešojo sektoriaus subjektai, valdantys šiuos valstybinius miškus patikėjimo teise arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas. Miškų urėdijos Civilinio kodekso ir Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka jungtinės veiklos sutarties pagrindu gali kooperuoti lėšas ilgalaikiam turtui, skirtam kompleksinei miškų ūkio veiklai vykdyti, įsigyti.
Jungtinės veiklos sutarties įgyvendinimo kontrolę nustatyta tvarka vykdo Aplinkos ministerija.“ Pritarti iš dalies Žr. į komiteto teikiamą patobulintą Įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 (2) ir patobulintą Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3875(2). Žr. Komiteto pasiūlymą prie Seimo nario K.Grybausko antro pasiūlymo dėl įstatymo projekto 3 straipsnio 1 dalies. 4. Audito komitetas
2 Argumentai:
teise priklauso valstybiniuose miškuose esanti infrastruktūra, kuri sukurta iš miškų urėdijos ir jai skirtų bendrų lėšų, ar nuosavybės teise priklauso tik iš nuosavų lėšų sukurta infrastruktūra arba tik iš valstybės skirtų lėšų. Siūloma patikslinti nuostatoje naudojamą jungtuką. 2. Atsižvelgiant į tai, kad iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, ar kitų valstybinių miškų valdytojų sukurta miško infrastruktūra nuosavybės teise priklauso valstybei, siūloma projekto nuostatą patikslinti, kad ne tik miško urėdijų sukurta infrastruktūra priklauso valstybei nuosavybės teise, bet ir sukurta kitų miško valdytojų. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.Papildyti 7 straipsnį 4 dalimi:
miškuose esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miškų urėdijos miško valdytojo lėšų ir/arba jai skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei.“ Pritarti iš dalies Žr. į komiteto teikiamą patobulintą Įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 (2). Pasiūlymas:
dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. Papildyti 7 straipsnį 4 dalimi: 4.
Valstybinių miškų (miško žemės ir medynų) vertė apskaičiuojama vadovaujantis Vyriausybės patvirtinta metodika ir buhalterinėje apskaitoje registruojama vadovaujantis Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymu.“ Buvusią įstatymo projekto 3 straipsnio 2 dalį atitinkaimai laikyti 3 dalimi ir ją išdėstyti taip: „2. 3. Papildyti 7 straipsnį 4 5 dalimi:
esanti miško infrastruktūra, sukurta iš miško valdytojo lėšų ir/arba jam skirtų valstybės lėšų, nuosavybės teise priklauso valstybei.“
2016-06-084 Argumentai: Atsižvelgiant į tai, kad šis Įstatymo projektas yra Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3875 lydintysis teisės aktas ir, siekiant suderinti susijusių teisės aktų įsigaliojimo datą, bei į tai, kad įgyvendinančios institucijos nespės parengti ir priimti įgyvendinamųjų teisės aktų iki 2016 m. liepos 1 d., siūloma patikslinti Įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą reglamentuojančias nuostatas. Pasiūlymas:
Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
subjektai, valdantys valstybinius miškus, arba įgyvendinantys valstybinių miškų valdytojų, kurie nėra viešojo sektoriaus subjektai ir valstybiniai miškai jiems perduoti valdyti patikėjimo teise, savininko teises ir pareigas, 2016 m. liepos spalio 1 d. buhalterinėje apskaitoje įregistruoja miško žemės ir medynų valstybinių miškų vertę. 2. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos spalio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir aplinkos ministras iki 2016 m. birželio rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“ Pritarti iš dalies Žr. į komiteto teikiamą pasiūlymą prie Seimo nario K. Grybausko trečio pasiūlymo dėl įstatymo projekto 4 straipsnio. 7.
projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Miškų įstatymo Nr. I-671 2, 5 7 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3874 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: „už“ – 8, „susilaikė“
Salamakinas