1 straipsnis. Įstatymo pavadinimo pakeitimas. Pakeisti įstatymo pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
ĮSTATYMAS“. 2 straipsnis. 1 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip: „2. Šis įstatymas nustato principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, tai yra planuojamą principinę kariuomenės struktūrą, planuojamus ribinius tarnaujančių karių skaičius ir statutinių valstybės tarnautojų ribinį skaičių 2021 metais.“. 3 straipsnis. Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai karių skaičiai ir statutinių valstybės tarnautojų ribinis skaičius 2021 metais 1.
Planuojama principinė kariuomenės struktūra, tai yra nuolatinių junginių, dalinių ir jiems prilygintų karinių vienetų struktūra, 2021 metais:
1) sausumos pajėgos – Mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų batalionas, Kunigaikščio Vaidoto mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Karaliaus Mindaugo husarų batalionas, Generolo Romualdo Giedraičio artilerijos batalionas, Logistikos batalionas), Motorizuotoji pėstininkų brigada (Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio mechanizuotasis pėstininkų batalionas, Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas, Motorizuotasis pėstininkų batalionas, Artilerijos batalionas), Juozo Vitkaus inžinerijos batalionas, Krašto apsaugos savanorių pajėgos (Dainavos apygardos 1-oji rinktinė, Dariaus ir Girėno apygardos 2-oji rinktinė, Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinė, Vyčio apygardos 5-oji rinktinė, Prisikėlimo apygardos 6-oji rinktinė, Didžiosios kovos apygardos 8-oji rinktinė);
2) karinės oro pajėgos – Aviacijos bazė, Oro erdvės stebėjimo ir kontrolės valdyba, Oro gynybos batalionas;
3) karinės jūrų pajėgos – Karo laivų flotilė, Jūros ir pakrančių stebėjimo tarnyba;
4) specialiųjų operacijų pajėgos – Vytauto Didžiojo jėgerių batalionas, Ypatingos paskirties tarnyba;
5) Logistikos valdyba – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytenio bendrosios paramos logistikos batalionas, Dr. Jono Basanavičiaus karo medicinos tarnyba;
6) Mokymo ir doktrinų valdyba – Didžiojo Lietuvos etmono Jonušo Radvilos mokomasis pulkas;
7) Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas;
8) Karo policija. 2. Bendras ribinis karių skaičius 2021 metais nustatomas nuo 24 040 iki 31 660.
Iš šio skaičiaus:
1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 000 iki 19 000, iš jų: generolų ir admirolų – iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 53, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 218, majorų ir komandorų leitenantų – iki 647;
2) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300;
3) ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 270. 3. Ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 3 350 iki 4 090 per metus, iš šio skaičiaus: nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą atliekančių – nuo 3000 iki 3500, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose
įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Artūras Paulauskas
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ RIBINIO SKAIČIAUS 2016 METAIS PATVIRTINIMO ĮSTATYMO nR. XII-1837 PAVADINIMO, 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Geopolitinė situacija, nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės bei būtinybė stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus reikalauja ne tik visiškai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės vienetus, bet ir plėsti gynybinius pajėgumus formuojant parengtąjį kariuomenės personalo rezervą, gebantį veikti karinių vienetų sudėtyje ginkluotos agresijos atveju. Kariuomenė taikos metu turi būti parengta valstybės ginkluotai gynybai, užtikrinti jos sąveiką su NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis. Dabartinis Lietuvos kariuomenės karinių vienetų komplektavimas iš tik profesinę arba aktyviojo rezervo (kario savanorio) karo tarnybą atliekančių asmenų nėra pakankamas ir neatitinka geopolitinės situacijos. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti, kad šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vyktų ne tik iki 2019 metų, kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos 2015 m. vasario 24 d. nutarime Nr. V-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo“ bet ir 2021 metais. Šiuo Įstatymo projektu nustatomos principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairės, t. y. planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai KAS tarnaujančių karių skaičiai ir ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2021 m. 2.
santykiai Principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatyme nenumatyta, planuojama principinė kariuomenės struktūra 2021 metais, ribiniai karių skaičiai ir statutinių valstybės tarnautojų ribinis skaičius 2021 metais. 3. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Atsižvelgiant į geopolitinę situaciją, nacionaliniam saugumui kylančias grėsmes bei būtinybę stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus, įstatymo projekte siūloma 2021 metais Mechanizuotąją pėstininkų brigadą „Geležinis Vilkas“ papildyti Logistikos batalionu, o Motorizuotąją pėstininkų brigadą – Motorizuotuoju pėstininkų batalionu ir Artilerijos batalionu. Pakeitimai susiję su ribiniais karių skaičiais. 2021 m. bendras ribinis KAS karių skaičius nustatomas nuo 24 040 iki 31 660. Iš šio skaičiaus: ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 14 000 iki 19 000, ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 5 500 iki 6 300, ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 270, ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 1 000 iki 2 000, ribinis karių atliekančių nuolatinę privalomąja pradinę karo tarnybą, skaičius nustatomas nuo 3 000 iki 3 500, o karių, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose, nustatomas toks pats skaičius – nuo 350 iki 590. Siekiant spręsti Lietuvos kariuomenės kovinių vienetų komplektavimo problemas ir iki
maksimaliai 2021 m. palyginus su 2020 metais labai didinamas profesinės karo tarnybos ribinis skaičius. Kad būtų pasiekti numatyti skaičiai, kariuomenės verbavimo ir atrankos procese pagrindinis prioritetas bus teikiamas kandidatams, pareiškusiems norą tapti profesinės karo tarnybos kariais.
Profesinės karo tarnybos karių skaičiaus didinimu siekiama ne tik pagerinti kariuomenės komplektavimo situaciją, bet ir daugiau dėmesio skirti parengtojo rezervo karių parengimo kokybei. Numatoma parengtąjį kariuomenės personalo rezervą papildyti gerai parengtais, į atsargą išleidžiamais profesinės karo tarnybos kariais. 2021 metais generolų ir admirolų ribinis skaičius nustatomas iki 14, pulkininkų ir jūrų kapitonų – iki 53, pulkininkų leitenantų ir komandorų – iki 218, majorų ir komandorų leitenantų – iki 647. Vyresniųjų karininkų skaičius didinamas atsižvelgiant į bendrą numatomą profesinės ir nuolatinės privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičiaus didėjimą, taip pat į numatomą karininkų skyrimą į Lietuvoje steigiamą NATO vadovavimo ir valdymo elementą ir atstovavimo didinimą NATO štabuose užsienyje. Tai padės pasiekti, kad patvirtintos struktūros Lietuvos kariuomenės kariniai vienetai turėtų reikalingą personalą, ir užtikrinti, kad karininkų karjera būtų planuojama nuosekliai. Karininkui, užimančiam atitinkamo karinio laipsnio pareigas, būtų suteikiamas šioms pareigoms užimti nustatytas karininko laipsnis, o už vienodų pareigų vykdymą taikomos vienodos apmokėjimo sąlygos. Taip pat nuoseklus karininkų karjeros planavimas sudarys sąlygas kariams tobulinti profesinius gebėjimus, o krašto pasaugos sistemai išsaugoti aukštos kvalifikacijos karininkus. Pritarus Įstatymo projektui, bus įgyvendintos Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo nuostatos, taip pat bus sudarytos prielaidos planuoti vidutinio ir trumpojo laikotarpio KAS pajėgumų plėtrą. 4.
rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Laukiami teigiami rezultatai – visiškai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės vienetai ir suformuotas parengtasis rezervas. 5. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 6. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus šį Įstatymo projektą, keisti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 8. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 9. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 10. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekte numatytiems pokyčiams įgyvendinti 2021 m., palyginti su 2015 m., papildomai reikės apie 122,6 mln. eurų daugiau valstybės biudžeto asignavimų. 11.
reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Lietuvos kariuomenė“, „karinis personalas“. 12. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Artūras Paulauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-12- Nr. Į 2015-12-08 Nr. S-2015-7799 DĖL Lietuvos Respublikos Principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3872 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3872 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
VALSTYBĖS TARNAUTOJŲ RIBINIO SKAIČIAUS 2016 METAIS PATVIRTINIMO ĮSTATYMO NR. XII-1837 PAVADINIMO, 1 IR 3 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-10 Nr. XIIP-3872 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti, kad šaukimas į
nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vyktų ne tik iki 2019 metų, kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos 2015 m. vasario 24 d. nutarime Nr. V-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo“ bet ir 2021 metais. Šiuo Įstatymo projektu nustatomos principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairės, t. y. planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai KAS tarnaujančių karių skaičiai ir ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2021 m.“, atitinkamai formuluojant Įstatymo Nr. XII-1837 pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas krašto apsaugos ministras „teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius“.
Vadinasi, principinės kariuomenės struktūros, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairių, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių nustatymą vykdo specialūs, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo normų įgalioti subjektai pagal specialią procedūrą. Nei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, nei kiti galiojantys teisės aktai nenumato jokių pagrindų ar sąlygų, kurioms esant galėtų būti nepaisoma specialios procedūros, aukščiau nurodytą struktūrą, skaičius ir kt. Seimui galėtų teikti ne specialus subjektas. Todėl siūlomais pakeitimais būtų pažeista principinės kariuomenės struktūros ir ribinių karių skaičių tvirtinimo procedūra. 2. Projekto aiškinamajame rašte, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turi būti nurodyti įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. 3. Projekto 1 straipsnyje pakeitimo esmė rašytina iš naujos eilutės. Be to, straipsnio pavadinimo pabaigoje po žodžio
„pakeitimas“ nerašytinas skyrybos ženklas „taškas“. 4.
dalimi, jo 1 dalis turėtų būti sunumeruota, vadovaujantis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 89.4. papunkčiu: „Jeigu keičiamą straipsnį sudaro viena dalis, pildant straipsnį 2 dalimi, buvusi straipsnio dalis turi būti pažymėta skaitmeniu „1“ ir visas straipsnis kartu su pavadinimu išdėstomas naujai.“
5Projektu keičiamas įstatymo 3 straipsnis,
kuris numato įstatymo įsigaliojimą. Todėl šiuo pakeitimu iš esmės būtų panaikinamos keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatos, ko daryti negalima. Pabrėžtina, kad teikiamo projekto 4 straipsnis yra susijęs tik su įstatymo Nr. XII-1837 pakeitimo įstatymo (šio projekto) įsigaliojimu, bet ne su viso įstatymo Nr. XII-1837 įsigaliojimu. 6. Atsižvelgiant į 5 pastabą, siūlytina projekto
papildymas 2¹ straipsniu“. 7. Projekto 3 straipsnio pavadinimas suformuluotas netinkamai – jame atsispindi ne pavadinimas, o pakeitimo esmė. Formuluojant straipsnio pavadinimą, reikėtų vadovautis Rekomendacijų 89 punktu. 8. Tvarkytina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 3 straipsnio struktūra. Atsižvelgiant į pakeitimų esmę, siūlytina 3 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti kaip šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus; o teikiamą 3 straipsnio 5 dalį laikyti atitinkamai 3 straipsnio 3 dalimi. 9. Projekto 4 straipsnis yra perteklinis. Vadovaujantis rekomendacijų 28 punktu, „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, tais atvejais, kai dar neįsigaliojusio teisės akto pakeitimai bus priimti anksčiau nei įsigalios keičiamas neįsigaliojęs teisės aktas, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Paulius Bačiulis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai dalyviai: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis, Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas Darius Vėbra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-10 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
aiškinamajame rašte nurodoma: „Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti, kad šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vyktų ne tik iki 2019 metų, kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos 2015 m. vasario 24 d. nutarime Nr.
V-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo“ bet ir 2021 metais. Šiuo Įstatymo projektu nustatomos principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairės, t. y. planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai KAS tarnaujančių karių skaičiai ir ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2021 m.“, atitinkamai formuluojant Įstatymo Nr. XII-1837 pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas krašto apsaugos ministras „teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius“. Vadinasi, principinės kariuomenės struktūros, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairių, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių nustatymą vykdo specialūs, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo normų įgalioti subjektai pagal specialią procedūrą.
Nei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, nei kiti galiojantys teisės aktai nenumato jokių pagrindų ar sąlygų, kurioms esant galėtų būti nepaisoma specialios procedūros, aukščiau nurodytą struktūrą, skaičius ir kt. Seimui galėtų teikti ne specialus subjektas. Todėl siūlomais pakeitimais būtų pažeista principinės kariuomenės struktūros ir ribinių karių skaičių tvirtinimo procedūra. Nepritarti Siekiant tinkamai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės vienetus Valstybės gynimo taryba
vienetus parengtu kariuomenės rezervu kasmet po 3000-3500 karių. 2015 metų birželio 23 d. buvo priimtas Principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymas, bet nenumatyta struktūra ir ribiniai karių skaičiai 2021 metais. Grėsmės Lietuvai ir geopolitinė situacija nesikeičia. Konvencinio karinio konflikto tikimybė vis dar išlieka gana maža, bet jau ne teorinė, todėl Lietuvos kariuomenė visą laiką turi būti pasiruošusi. Šiuo metu Lietuvos kariuomenės daliniai yra nepilnai sukomplektuoti bei Lietuva neturi pakankamai parengto ir įgūdžius atnaujinusių rezervo karių kiekio, todėl būtent dabar būtina priimti nedelsiant tinkamus sprendimus.
Tokiu būdu, mes įgyvendinsime konstitucinę valstybės pareigą, numatytą Konstitucijos 139 straipsnyje, kad valstybė turi užtikrinti tinkamą piliečių parengimą valstybės gynybai. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba yra pilietinė pareiga, kurios vykdymas padės formuoti jaunų žmonių pilietiškumą, diegti teigiamas moralines vertybes, užtikrins solidarų visuomenės dalyvavimą Tėvynės sargyboje. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2015-12-10
aiškinamajame rašte, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turi būti nurodyti įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Pritarti
departamentas,2015-12-10
straipsnyje pakeitimo esmė rašytina iš naujos eilutės. Be to, straipsnio pavadinimo pabaigoje po žodžio „pakeitimas“ nerašytinas skyrybos ženklas „taškas“. Pritarti
departamentas,2015-12-10
straipsnį papildžius 2 dalimi, jo 1 dalis turėtų būti sunumeruota, vadovaujantis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 89.4. papunkčiu: „Jeigu keičiamą straipsnį sudaro viena dalis, pildant straipsnį 2 dalimi, buvusi straipsnio dalis turi būti pažymėta skaitmeniu „1“ ir visas straipsnis kartu su pavadinimu išdėstomas naujai.“
departamentas,2015-12-10
įstatymo 3 straipsnis, kuris numato įstatymo įsigaliojimą. Todėl šiuo pakeitimu iš esmės būtų panaikinamos keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatos, ko daryti negalima. Pabrėžtina, kad teikiamo projekto 4 straipsnis yra susijęs tik su įstatymo Nr.
XII-1837 pakeitimo įstatymo (šio projekto) įsigaliojimu, bet ne su viso įstatymo Nr. XII-1837 įsigaliojimu. Pritarti
departamentas,2015-12-10
pastabą, siūlytina projekto 3 straipsnį pernumeruoti į 2¹ straipsnį ir jį pavadinti „Įstatymo papildymas 2¹ straipsniu“. Pritarti
departamentas,2015-12-10
straipsnio pavadinimas suformuluotas netinkamai – jame atsispindi ne pavadinimas, o pakeitimo esmė. Formuluojant straipsnio pavadinimą, reikėtų vadovautis Rekomendacijų 89 punktu. Pritarti
departamentas,2015-12-10
pakeitimų esmę, siūlytina 3 straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti kaip šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus; o teikiamą 3 straipsnio 5 dalį laikyti atitinkamai 3 straipsnio 3 dalimi. Pritarti
departamentas,2015-12-10
straipsnis yra perteklinis. Vadovaujantis rekomendacijų 28 punktu, „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, tais atvejais, kai dar neįsigaliojusio teisės akto pakeitimai bus priimti anksčiau nei įsigalios keičiamas neįsigaliojęs teisės aktas, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“. Pritarti
10Europos teisės departamentas prie TM,
2015-12-08 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo,
projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-04-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-1304 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-997 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3871 ir Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3872 (toliau – įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių:
Įstatymų projektai pateikti nesilaikant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų procedūrų, pagal kurias įstatymų projektus gali teikti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas krašto apsaugos ministras, gavęs Valstybės gynimo tarybos pritarimą. Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr.
XII-1837 pavadinimo, 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIIP-3872 (toliau – Projektas Nr. XIIP-3872) siūlomas nustatyti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2021 metais atliekančių karių skaičius (3 000–3 500) neatitinka Valstybės gynimo tarybos
finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ nuostatų – kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukti po 3 500–4 000 karo prievolininkų. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 metais nepatvirtino principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairių, taip pat karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių 2021 metais, ir siekdama įgyvendinti Valstybės gynimo tarybos
finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ nuostatą – kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukti po 3 500–4 000 karo prievolininkų, pradėjo teisėkūros procesą dėl Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo pakeitimo, kuris bus Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas laikantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų procedūrų.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama sprendimą dėl įgaliojimų suteikimo krašto apsaugos ministrui Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektą, kartu pritars tam, kad Lietuvos Respublikos Seimas svarstytų šį projektą kaip alternatyvų Projektui Nr. XIIP-3872. Pritarti iš dalies
siūlo projektus apjungti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6. Seimo paskirtų komitetų ir komisijų sprendimai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
2016-05-04 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. 378 išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3872 atmesti. Nepritarti Šių metų kovo 14 d. Valstybės gynimo taryba (toliau – VGT) nutarimu Nr. V-10 RN
„Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto
apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ nutarė – įgyvendinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą, šalies saugumą ir nepriklausomybę pajėgią užtikrinti kariuomenę bei laikantis šalies visuotinės ir besąlyginės gynybos principo, kiekvienais metais pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą po 3500-4000 karių. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas. Projektą sujungti su įstatymo projektu XIIP-4432, kurį laikyti pagrindiniu. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
ir FINANSŲ komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-10 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti, kad šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vyktų ne tik iki 2019 metų, kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos 2015 m. vasario 24 d. nutarime Nr. V-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo“ bet ir 2021 metais. Šiuo Įstatymo projektu nustatomos principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairės, t. y. planuojama principinė kariuomenės struktūra, ribiniai KAS tarnaujančių karių skaičiai ir ribinis statutinių valstybės tarnautojų skaičius 2021 m.“, atitinkamai formuluojant Įstatymo Nr. XII-1837 pakeitimus.
XII-1837 pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas krašto apsaugos ministras „teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius“. Vadinasi, principinės kariuomenės struktūros, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairių, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių nustatymą vykdo specialūs, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo normų įgalioti subjektai pagal specialią procedūrą. Nei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, nei kiti galiojantys teisės aktai nenumato jokių pagrindų ar sąlygų, kurioms esant galėtų būti nepaisoma specialios procedūros, aukščiau nurodytą struktūrą, skaičius ir kt. Seimui galėtų teikti ne specialus subjektas. Todėl siūlomais pakeitimais būtų pažeista principinės kariuomenės struktūros ir ribinių karių skaičių tvirtinimo procedūra. Pritarti. 2. Projekto aiškinamajame rašte, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turi būti nurodyti įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 1
naujos eilutės.
Be to, straipsnio pavadinimo pabaigoje po žodžio „pakeitimas“ nerašytinas skyrybos ženklas „taškas“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 12
4Keičiamo įstatymo 1 straipsnį papildžius 2 dalimi,
jo 1 dalis turėtų būti sunumeruota, vadovaujantis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) 89.4. papunkčiu: „Jeigu keičiamą straipsnį sudaro viena dalis, pildant straipsnį 2 dalimi, buvusi straipsnio dalis turi būti pažymėta skaitmeniu „1“ ir visas straipsnis kartu su pavadinimu išdėstomas naujai.“
įstatymo projektą atmesti. 3
numato įstatymo įsigaliojimą. Todėl šiuo pakeitimu iš esmės būtų panaikinamos keičiamo įstatymo įsigaliojimo nuostatos, ko daryti negalima. Pabrėžtina, kad teikiamo projekto 4 straipsnis yra susijęs tik su įstatymo Nr. XII-1837 pakeitimo įstatymo (šio projekto) įsigaliojimu, bet ne su viso įstatymo Nr. XII-1837 įsigaliojimu. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3
straipsnį pernumeruoti į 2¹ straipsnį ir jį pavadinti „Įstatymo papildymas 2¹ straipsniu“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3
netinkamai – jame atsispindi ne pavadinimas, o pakeitimo esmė. Formuluojant straipsnio pavadinimą, reikėtų vadovautis Rekomendacijų 89 punktu. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3
straipsnio 3 ir 4 dalis išdėstyti kaip šio straipsnio 2 dalies 4 ir 5 punktus; o teikiamą 3 straipsnio 5 dalį laikyti atitinkamai 3 straipsnio 3 dalimi. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 4
9Projekto 4 straipsnis yra perteklinis.
Vadovaujantis rekomendacijų 28 punktu, „jeigu keičiamas dar neįsigaliojęs teisės aktas ir naujai daromi pakeitimai turi įsigalioti kartu su keičiamu teisės aktu, tais atvejais, kai dar neįsigaliojusio teisės akto pakeitimai bus priimti anksčiau nei įsigalios keičiamas neįsigaliojęs teisės aktas, teisės akto pakeitimo projekte jo įsigaliojimo terminas nenurodomas“. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2016-01-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3872 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-04-13 d. Nutarimas Nr. 378 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-1304 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo Nr.
XII-997 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3871 ir Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3872 (toliau – įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių:
projektai pateikti nesilaikant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų procedūrų, pagal kurias įstatymų projektus gali teikti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas krašto apsaugos ministras, gavęs Valstybės gynimo tarybos pritarimą. 2. Netikslinga keisti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros
statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymu patvirtintą karių, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičių 2020 metais, nes šis skaičius nustatytas pagal 2014 metais nustatytą poreikį ir vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos 2014 m. birželio 13 d. sprendimu Nr.
V-24 „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo projektui“. Būtina pažymėti ir tai, kad karių, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičius 2020 metais bus teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti 2019 metais kaip Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2025 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus
Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo,
Projektas Nr.
XIIP-3872) siūlomas nustatyti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2021 metais atliekančių karių skaičius (3 000–3 500) neatitinka Valstybės gynimo tarybos 2016 m. kovo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ nuostatų – kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukti po 3 500–4 000 karo prievolininkų. 4. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 metais nepatvirtino principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairių, taip pat karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių
d. nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ nuostatą – kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukti po 3 500–4 000 karo prievolininkų, pradėjo teisėkūros procesą dėl Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo pakeitimo, kuris bus Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas laikantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų procedūrų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama sprendimą dėl įgaliojimų suteikimo krašto apsaugos ministrui Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr.
XII-1837 pavadinimo, 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektą, kartu pritars tam, kad Lietuvos Respublikos Seimas svarstytų šį projektą kaip alternatyvų Projektui Nr. XIIP-3872. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. 378 išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3872 atmesti. 7. Balsavimo rezultatai: už - 7; prieš - 1; susilaikė
Narkevičius