išdėstyti taip:
„2. Bendras ribinis karių skaičius 2020 metais
nustatomas nuo 15 540 19 040 iki 20 260 25 160. Iš šio skaičiaus:“. 2. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 8 800 10 000 iki 10 600 13 000;“. 3. Pakeisti 3 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 1 050 3 350 iki 1 590 4 090 per metus, iš jų: atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – 0 nuo 3 000 iki 3 500, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – nuo 700 iki 1000 0, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590;“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Artūras Paulauskas
Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendras ribinis karių skaičius 2020 metais
nustatomas nuo15 540 19 540 iki 20 260 25 660. Iš šio skaičiaus:
1) ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 8 800 10 000 iki 10 600 13 000, iš jų: generolų ir admirolų – nuo 9 iki 12, pulkininkų ir jūrų kapitonų – nuo
komandorų leitenantų – nuo 379 iki 500;
2) ribinis privalomosios pradinės karo tarnybos karių skaičius – nuo 1 050 3 850 iki 1 590 4 590 per metus, iš jų: atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – 0 nuo 3 500 iki 4 000, dalyvaujančių baziniuose kariniuose mokymuose – nuo 700 iki 1000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590;
3) ribinis karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių skaičius – nuo 4 800 iki 6 300;
4) ribinis pratybose ir mokymuose dalyvaujančių parengtojo rezervo karių skaičius – nuo 700 iki 1 500;
5) ribinis kariūnų skaičius – nuo 190 iki 270.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Geopolitinė situacija, nacionaliniam saugumui kylančios grėsmės bei būtinybė stiprinti Lietuvos gynybinius pajėgumus reikalauja ne tik visiškai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės vienetus, bet ir plėsti gynybinius pajėgumus formuojant parengtąjį kariuomenės personalo rezervą, gebantį veikti karinių vienetų sudėtyje ginkluotos agresijos atveju. Kariuomenė taikos metu turi būti parengta valstybės ginkluotai gynybai, užtikrinti jos sąveiką su NATO valstybių ginkluotosiomis pajėgomis. Dabartinis Lietuvos kariuomenės karinių vienetų komplektavimas iš tik profesinę arba aktyviojo rezervo (kario savanorio) karo tarnybą atliekančių asmenų nėra pakankamas ir neatitinka geopolitinės situacijos. Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti, kad šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vyktų ne tik iki 2019 metų, kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos 2015 m. vasario 24 d. nutarime Nr. V-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo“ bet ir 2020 metais. 2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir
privalomąją pradinę karo tarnybą.
Ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius įstatyme nustatytas nuo 8 800 iki 10 600, o bendras ribinis karių skaičius – nuo 15 540 iki 20 260. 3. Siūlomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2020 metais atliks nuo 3 000 iki 3 500 karių. Atitinkamai nustatomas ir didesnis bendras ribinis karių skaičius – nuo 19 040 iki 25 160. 2016 metais bus pradėta kurti Motorizuotoji pėstininkų brigada, todėl ribinis profesinės karo tarnybos karių skaičius 2020 metais didės ir projekte nustatytas – nuo 10 000 iki 13 000. 4. Numatomo tiesioginio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. Laukiami teigiami rezultatai – visiškai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės vienetai ir suformuotas parengtasis rezervas. 5. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas įtakos kriminogeninei situacijai neturės. 6. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai neturės. 7. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius galiojančius teisės aktus būtina priimti ir kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus šį Įstatymo projektą, keisti kitų galiojančių teisės aktų nereikės. 8.
Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas atitinka Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimus. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 9. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos dokumentams Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės normoms. 10. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Projektui įgyvendinti bus reikalinga 31 mln. Eurų. 11. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis „Lietuvos kariuomenė“, „karinis personalas“. 12. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narys Artūras Paulauskas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-12- Nr. Į 2015-12-08 Nr. 2015-7799 DĖL Lietuvos Respublikos Principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-997 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3871 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-997 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3871 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-12-09 Nr. XIIP-3871 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti, kad šaukimas į
nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vyktų ne tik iki 2019 metų, kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos 2015 m. vasario 24 d. nutarime Nr. V-3 „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo“ bet ir 2020 metais“, atitinkamai formuluojant Įstatymo Nr. XII-997 pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas krašto apsaugos ministras „teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius“.
Vadinasi, principinės kariuomenės struktūros, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairių, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių nustatymą vykdo specialūs, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo normų įgalioti subjektai pagal specialią procedūrą. Nei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, nei kiti galiojantys teisės aktai nenumato jokių pagrindų ar sąlygų, kurioms esant galėtų būti nepaisoma specialios procedūros, aukščiau nurodytą struktūrą, skaičius ir kt. Seimui galėtų teikti ne specialus subjektas. Todėl siūlomais pakeitimais būtų pažeista principinės kariuomenės struktūros ir ribinių karių skaičių tvirtinimo procedūra. 2. Projekto aiškinamajame rašte, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turi būti nurodyti įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. 3. Projekto 1 straipsnyje nėra tikslinga išskirti trijų atskirų dalių. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė išdėstytina vienoje projekto dalyje, kuri nenumeruotina.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
ir FINANSŲ komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Bronius Bradauskas,
Kęstutis Bartkevičius, Andrius Palionis, Andrius Kubilius, Povilas Gylys, Rita Tamašunienė, Antanas Nesteckis. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Dzikaitė, Jolanta Žaltkauskienė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-09 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinti, kad šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vyktų ne tik iki 2019 metų, kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos 2015 m. vasario
metais“, atitinkamai formuluojant Įstatymo Nr. XII-997 pakeitimus.
XII-997 pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas krašto apsaugos ministras „teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius“. Vadinasi, principinės kariuomenės struktūros, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairių, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių nustatymą vykdo specialūs, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo normų įgalioti subjektai pagal specialią procedūrą. Nei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, nei kiti galiojantys teisės aktai nenumato jokių pagrindų ar sąlygų, kurioms esant galėtų būti nepaisoma specialios procedūros, aukščiau nurodytą struktūrą, skaičius ir kt. Seimui galėtų teikti ne specialus subjektas. Todėl siūlomais pakeitimais būtų pažeista principinės kariuomenės struktūros ir ribinių karių skaičių tvirtinimo procedūra. Pritarti. 2. Projekto aiškinamajame rašte, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turi būti nurodyti įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 3. Projekto 1 straipsnyje nėra tikslinga išskirti trijų atskirų dalių.
Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė išdėstytina vienoje projekto dalyje, kuri nenumeruotina. Komitetas siūlo įstatymo projektą atmesti. 2. Europos teisės departamentas prie TM, 2016-01-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir
projektą Nr. XIIP-3871 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-04-13 d. Nutarimas Nr. 378 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-1304 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:
Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-997 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr.
XIIP-3871 ir Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3872 (toliau – įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių:
projektai pateikti nesilaikant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų procedūrų, pagal kurias įstatymų projektus gali teikti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas krašto apsaugos ministras, gavęs Valstybės gynimo tarybos pritarimą. 2. Netikslinga keisti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros
statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymu patvirtintą karių, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičių 2020 metais, nes šis skaičius nustatytas pagal 2014 metais nustatytą poreikį ir vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos 2014 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. V-24 „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo projektui“.
Būtina pažymėti ir tai, kad karių, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičius 2020 metais bus teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti 2019 metais kaip Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2025 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus
Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo,
Projektas Nr. XIIP-3872) siūlomas nustatyti nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2021 metais atliekančių karių skaičius (3 000–3 500) neatitinka Valstybės gynimo tarybos 2016 m. kovo 14 d. nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ nuostatų – kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukti po 3 500–4 000 karo prievolininkų. 4.
Respublikos krašto apsaugos ministerija, atsižvelgdama į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimas 2015 metais nepatvirtino principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairių, taip pat karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių
d. nutarimo „Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ nuostatą – kiekvienais metais į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą pašaukti po 3 500–4 000 karo prievolininkų, pradėjo teisėkūros procesą dėl Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo pakeitimo, kuris bus Lietuvos Respublikos Seimui teikiamas laikantis Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų procedūrų. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, priimdama sprendimą dėl įgaliojimų suteikimo krašto apsaugos ministrui Lietuvos Respublikos Seimui pateikti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 21 straipsniu įstatymo projektą, kartu pritars tam, kad Lietuvos Respublikos Seimas svarstytų šį projektą kaip alternatyvų Projektui Nr. XIIP-3872. Pritarti. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. 378 išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3871 atmesti. 7.
sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Gediminas Jakavonis, Michal Mackevič, Vytautas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, Valdas Vasiliauskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Mantas Lapinskas, Tomas Marozas, Paulius Bačiulis, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestiniai dalyviai: Krašto apsaugos ministerijos Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Krašto apsaugos ministerijos Finansų ir biudžeto departamento direktorė Inga Anuškevičiūtė, Krašto apsaugos ministerijos Personalo departamento skyriaus vedėja Aušra Kazlauskienė, Lietuvos kariuomenės Teisės departamento direktorius Teisutis Jasiulionis, Vyriausybės kanceliarijos Nacionalinio saugumo ir krizių valdymo skyriaus patarėjas Darius Vėbra. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-09 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma: „Siūlomu teisiniu reguliavimu siekiama įtvirtinti, kad šaukimas į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą vyktų ne tik iki 2019 metų, kaip numatyta Valstybės gynimo tarybos 2015 m. vasario
metais“, atitinkamai formuluojant Įstatymo Nr. XII-997 pakeitimus. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkto nuostatas krašto apsaugos ministras „teikia Valstybės gynimo tarybai svarstyti ir, gavęs jos pritarimą, Vyriausybės įgaliotas kiekvienais metais, atsižvelgdamas į šio įstatymo 10¹ straipsnį, teikia Seimui pavasario sesijoje tvirtinti kitų metų principinę kariuomenės struktūrą, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius“. Vadinasi, principinės kariuomenės struktūros, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gairių, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinių skaičių nustatymą vykdo specialūs, Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo normų įgalioti subjektai pagal specialią procedūrą. Nei Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymas, nei kiti galiojantys teisės aktai nenumato jokių pagrindų ar sąlygų, kurioms esant galėtų būti nepaisoma specialios procedūros, aukščiau nurodytą struktūrą, skaičius ir kt.
Seimui galėtų teikti ne specialus subjektas. Todėl siūlomais pakeitimais būtų pažeista principinės kariuomenės struktūros ir ribinių karių skaičių tvirtinimo procedūra. Nepritarti Siekiant tinkamai sukomplektuoti Lietuvos kariuomenės vienetus Valstybės gynimo taryba
vienetus parengtu kariuomenės rezervu kasmet po 3000-3500 karių. Šių metų kovo 19 d ir birželio 23 d. Seime priimti įstatymai, kuriuose numatyta, kad nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą 2015 ir 2016 metais atliks nuo 3
metais ir krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių įstatymas. Grėsmės Lietuvai ir geopolitinė situacija nesikeičia. Konvencinio karinio konflikto tikimybė vis dar išlieka gana maža, bet jau ne teorinė, todėl Lietuvos kariuomenė visą laiką turi būti pasiruošusi. Šiuo metu Lietuvos kariuomenės daliniai yra nepilnai sukomplektuoti bei Lietuva neturi pakankamai parengto ir įgūdžius atnaujinusių rezervo karių kiekio, todėl būtent dabar būtina priimti nedelsiant tinkamus sprendimus. Tokiu būdu, mes įgyvendinsime konstitucinę valstybės pareigą, numatytą Konstitucijos 139 straipsnyje, kad valstybė turi užtikrinti tinkamą piliečių parengimą valstybės gynybai. Nuolatinė privalomoji pradinė karo tarnyba yra pilietinė pareiga, kurios vykdymas padės formuoti jaunų žmonių pilietiškumą, diegti teigiamas moralines vertybes, užtikrins solidarų visuomenės dalyvavimą Tėvynės sargyboje.
Be to pagal Lietuvos Respublikos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 15 skyriaus 1 skirsnį Seimas, atsižvelgdamas į ilgalaikius nacionalinio saugumo užtikrinimo poreikius, įstatymu reglamentuoja krašto apsaugos sistemą, taip pat kiekvienais metais įstatymu nustato kitų metų principinę kariuomenės struktūrą ir ribinius karių, statutinių krašto apsaugos sistemos tarnautojų ir kiekvieno laipsnio vyresniųjų karininkų, generolų ir admirolų skaičius, taip pat principinės kariuomenės struktūros 6 metų planavimo gaires, karių ir civilinę krašto apsaugos tarnybą atliekančių statutinių valstybės tarnautojų ribinius skaičius. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,2015-12-09
aiškinamajame rašte, vadovaujantis Seimo statuto 135 straipsnio 3 dalies 2 punktu, turi būti nurodyti įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,2015-12-09
straipsnyje nėra tikslinga išskirti trijų atskirų dalių. Keičiamo įstatymo 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmė išdėstytina vienoje projekto dalyje, kuri nenumeruotina. Pritarti
teisės departamentas prie TM, 2016-01-05 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, Krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir
projektą Nr. XIIP-3871 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Pritarti 3.
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, 2016-04-13 Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto
valdybos 2015 m. gruodžio 17 d. sprendimo Nr. SV-S-1304 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 ir 2 punktus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-997 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3871 ir Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2016 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2016 metais patvirtinimo įstatymo Nr. XII-1837 pavadinimo, 1 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3872 (toliau – įstatymų projektai), tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui įstatymų projektų nesvarstyti dėl toliau nurodytų priežasčių:
projektai pateikti nesilaikant Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 10 straipsnio 2 dalies 11 punkte nustatytų procedūrų, pagal kurias įstatymų projektus gali teikti tik Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotas krašto apsaugos ministras, gavęs Valstybės gynimo tarybos pritarimą. 2.
kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 metais ir 2020 metais patvirtinimo įstatymu patvirtintą karių, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičių 2020 metais, nes šis skaičius nustatytas pagal 2014 metais nustatytą poreikį ir vadovaujantis Valstybės gynimo tarybos 2014 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. V-24 „Dėl pritarimo Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2015 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus 2015 ir 2020 metais patvirtinimo įstatymo projektui“. Būtina pažymėti ir tai, kad karių, atliekančių nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą, skaičius 2020 metais bus teikiamas Lietuvos Respublikos Seimui tvirtinti 2019 metais kaip Lietuvos Respublikos principinės kariuomenės struktūros 2020 metais, planuojamos principinės kariuomenės struktūros 2025 metais nustatymo, krašto apsaugos sistemos karių ribinių skaičių ir statutinių valstybės tarnautojų ribinio skaičiaus
Šių metų kovo 14 d. Valstybės gynimo taryba (toliau – VGT) nutarimu Nr. V-10 RN
„Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto
apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ nutarė – įgyvendinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą, šalies saugumą ir nepriklausomybę pajėgią užtikrinti kariuomenę bei laikantis šalies visuotinės ir besąlyginės gynybos principo, kiekvienais metais pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą po 3500-4000 karių. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: nėra. 6.
ir komisijų sprendimai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Biudžeto ir finansų departamentas 2016-05-04 Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarime Nr. 378 išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui įstatymo projektą Nr. XIIP-3871 atmesti. Nepritarti Šių metų kovo 14 d. Valstybės gynimo taryba (toliau – VGT) nutarimu Nr. V-10 RN
„Dėl Lietuvos kariuomenės komplektavimo, gynybos finansavimo ir krašto
apsaugos sistemos prioritetinių plėtros projektų“ nutarė – įgyvendinant iš Lietuvos Respublikos Konstitucijos kylantį reikalavimą turėti gerai organizuotą, šalies saugumą ir nepriklausomybę pajėgią užtikrinti kariuomenę bei laikantis šalies visuotinės ir besąlyginės gynybos principo, kiekvienais metais pašaukti į nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą po 3500-4000 karių. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui atsižvelgiant į Teisės departamento pastabas, kurioms pritarė Komitetas bei Komiteto siūlymams:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Bendras ribinis karių skaičius 2020 metais nustatomas nuo 19 540 iki 25 660.
Iš šio skaičiaus:
jų: generolų ir admirolų – nuo 9 iki 12, pulkininkų ir jūrų kapitonų – nuo 30 iki 40, pulkininkų leitenantų ir komandorų – nuo 129 iki 150, majorų ir komandorų leitenantų – nuo 379 iki 500;
nuolatinę privalomąją pradinę karo tarnybą – nuo 3 500 iki 4 000, dalyvaujančių jaunesniųjų karininkų vadų mokymuose – nuo 350 iki 590;
iki 6 300;
skaičius – nuo 700 iki 1 500;
Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas