Projekto lyginamasis variantas
1, 11,
IR
2015 m. d. Nr. Vilnius
1Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems asmenims Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas, ir užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. “
2Pripažinti netekusia galios 1 straipsnio 4 dalį. 4. Šio Įstatymo 19, 20, 23 ir 24 straipsniai taip pat
taikomi kitiems asmenims, kuriems, įgyvendinant Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, turi būti taikomi šiame Įstatyme nurodyti straipsniai. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams , sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. “
Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Pagrindinės neįgaliųjų socialinę integraciją
įgyvendinančios institucijos yra Neįgaliųjų socialinės integracijos politikos formavimas ir įgyvendinimas :
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija.
Ji koordinuoja ir įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą, tvirtina ilgalaikes valstybines neįgaliųjų socialinės integracijos programas ir strategijas nustato neįgaliųjų socialinės integracijos politikos plėtros kryptis ;
darbo ministerija formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
ministerijos . Jos pagal savo kompetenciją rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus, įstatymų ir kitų teisės aktų projektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos tobulinimo ir organizuoja formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos įgyvendinimą politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą ;
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) . Jis koordinuoja ir įgyvendina Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą ir vykdo kitas pagal kompetenciją organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo priemones įgyvendinimą ir, įtraukdamas neįgaliųjų asociacijas, atlieka neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų stebėseną, rengia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas ;
4) (Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d.)
nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir specialiųjų poreikių nustatymo ;
savivaldybės .
Jos savo veiklą vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimo teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymo ir bendradarbiavimo su neįgaliųjų asociacijomis srityse planuoja savivaldybės strateginiame plėtros veiklą ir planuoja ją
strateginiame veiklos planuose strateginio planavimo dokumentuose ;
neįgaliųjų asociacijos . Jos atstovauja neįgaliųjų interesams, padeda įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos priemones: organizuoja socialinių socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą neįgaliesiems, neįgaliųjų poilsį, sportą, turizmą, kultūrinę veiklą, tarptautinį bendradarbiavimą. Organizuodamos savo veiklą, neįgaliųjų asociacijos bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, gali gauti šių institucijų ir įstaigų finansinę paramą. Neįgaliųjų asociacijos dalyvauja formuojant ir vykdant šalies socialinę politiką. “
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.
Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų taryba) nagrinėja svarbiausius neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikia pasiūlymus socialinės apsaugos ir darbo ministrui dėl neįgaliųjų reikmes atitinkančios neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo. Ji sudaroma visuomeniniais pagrindais, lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų ir neįgaliųjų asociacijų deleguotų atstovų. Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtį ir jos nuostatus socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 1. Neįgaliųjų reikalų taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš valstybės institucijų, neįgaliųjų asociacijų, savivaldybių, akademinės bendruomenės atstovų. Neįgaliųjų reikalų tarybos sudarymo tvarką ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Neįgaliųjų reikalų tarybos personalinę sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Neįgaliųjų reikalų taryba nagrinėja neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, neįgaliųjų visuomeninius santykius reglamentuojančių teisės aktų projektų ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų .“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba ) .“
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis organizuojamas fiziniams asmenims, kuriems nustatytas techninės pagalbos priemonių poreikis, perduodant reikalingas techninės pagalbos priemones nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, ir (ar) kompensuojant jiems reikalingų techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas arba techninės pagalbos priemones perduodant panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis savivaldybėms. Aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis pagal kompetenciją organizuoja ir aprūpinimo atitinkamomis techninės pagalbos priemonėmis tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras , Socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministras bei Švietimo švietimo ir mokslo ministerija ministras .“
Papildyti Įstatymo priedą 3 punktu: „
Tarybos direktyva 2014/54/ES dėl priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8). “
1Šis Įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio Įstatymo įsigaliojimo priima šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas
1, 11,
IR
Į S T
2016 m. d. Nr. Vilnius
1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje Respublikos piliečiams, nuolat gyvenantiems asmenims kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusios valstybės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis Įstatymas, ir užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. “
netekusia galios 1 straipsnio 4 dalį. 4. Šio Įstatymo 19, 20, 23 ir 24 straipsniai taip pat taikomi kitiems asmenims, kuriems, įgyvendinant Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentus, turi būti taikomi šiame Įstatyme nurodyti straipsniai. 2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka.
Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams , sprendimą, ar pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, atsako savivaldybės vykdomoji institucija. “
Pakeisti trečiojo skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
“. 4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Pagrindinės neįgaliųjų socialinę integraciją įgyvendinančios institucijos yra Neįgaliųjų socialinės integracijos politiką formuoja ir įgyvendina :
arba jos įgaliota institucija. Ji koordinuoja ir įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos sistemą, tvirtina ilgalaikes valstybines neįgaliųjų socialinės integracijos programas ir strategijas nustato neįgaliųjų socialinės integracijos politikos plėtros kryptis ;
formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
ministerijos . Jos pagal savo kompetenciją rengia ir teikia Lietuvos Respublikos Vyriausybei siūlymus, įstatymų ir kitų teisės aktų projektus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos tobulinimo ir organizuoja formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos sistemos įgyvendinimą politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą ;
Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) . Jis koordinuoja ir įgyvendina Nacionalinę žmonių su negalia socialinės integracijos programą ir vykdo kitas pagal kompetenciją organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo priemones įgyvendinimą ir, įtraukdamas neįgaliųjų asociacijas, organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų stebėseną, rengia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas ;
4) (Neteko galios nuo 2010 m. liepos 1 d.)
tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir specialiųjų poreikių nustatymo ;
savivaldybės .
Jos savo veiklą vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimo teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymo ir bendradarbiavimo su neįgaliųjų asociacijomis srityse planuoja savivaldybės strateginiame plėtros veiklą ir planuoja ją
strateginiame veiklos planuose strateginio planavimo dokumentuose ;
neįgaliųjų asociacijos . Jos atstovauja neįgaliųjų interesams, padeda įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos priemones: organizuoja socialinių socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą neįgaliesiems, neįgaliųjų poilsį, sportą, turizmą, kultūrinę veiklą, tarptautinį bendradarbiavimą. Organizuodamos savo veiklą, neįgaliųjų asociacijos bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, gali gauti šių institucijų ir įstaigų finansinę paramą. Neįgaliųjų asociacijos dalyvauja formuojant ir vykdant šalies socialinę politiką. “
Pakeisti 17 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „17 straipsnis.
Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Neįgaliųjų reikalų taryba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų taryba) nagrinėja svarbiausius neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikia pasiūlymus socialinės apsaugos ir darbo ministrui dėl neįgaliųjų reikmes atitinkančios neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo. Ji sudaroma visuomeniniais pagrindais, lygiateisės partnerystės pagrindu iš valstybės institucijų ir neįgaliųjų asociacijų deleguotų atstovų. Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtį ir jos nuostatus socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. 1. Neįgaliųjų reikalų taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš valstybės institucijų, neįgaliųjų asociacijų, savivaldybių, akademinės bendruomenės atstovų. Neįgaliųjų reikalų tarybos sudarymo tvarką ir nuostatus tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Neįgaliųjų reikalų tarybos sudėtį tvirtina socialinės apsaugos ir darbo ministras. 2. Neįgaliųjų reikalų taryba nagrinėja neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teikia pasiūlymus Lietuvos Respublikos Vyriausybei, ministerijoms, kitoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos, jos įgyvendinimo, neįgaliųjų visuomeninius santykius reglamentuojančių teisės aktų projektų ir Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų .“
Pakeisti 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Neįgalumo lygį ir darbingumo lygį nustato
Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba ) .“
Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis organizuojamas fiziniams asmenims, kuriems nustatytas techninės pagalbos priemonių poreikis, perduodant reikalingas techninės pagalbos priemones nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis ir (ar) kompensuojant jiems reikalingų techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas arba techninės pagalbos priemones perduodant panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis savivaldybėms, kurios perduoda fiziniams asmenims reikalingas techninės pagalbos priemones nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis. Aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis pagal kompetenciją organizuoja ir aprūpinimo atitinkamomis techninės pagalbos priemonėmis tvarką nustato Sveikatos sveikatos apsaugos ministerija ministras , Socialinės socialinės apsaugos ir darbo ministerija ministras bei Švietimo švietimo ir mokslo ministerija ministras .“
Papildyti Įstatymo priedą 3 punktu: „
priemonių, kad darbuotojai galėtų lengviau naudotis laisvo darbuotojų judėjimo teisėmis (OL 2014 L 128, p. 8). “
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. rugsėjo 1 d. 2. Lietuvos
Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2016 m. rugpjūčio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus, tarp jų būsto pritaikymo neįgaliesiems ir neįgaliesiems pritaikytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos išlaidų finansavimo (kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų) tvarkos aprašą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir Įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau
1) Siekiant į nacionalinį teisės aktą – Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymą (toliau
Sąjungos valstybės narės piliečiai, diskriminavimo dėl pilietybės, susijusio su galimybe įsidarbinti, įdarbinimo ir darbo sąlygomis, ypač darbo užmokesčio dydžiu, atleidimu iš darbo, taip pat mokesčių ir socialinėmis lengvatomis, tuo užtikrinant vienodą požiūrį į juos pagal Europos Sąjungos valstybės narės nacionalinę teisę, teismų praktiką ir kolektyvinius susitarimus, palyginti su tos valstybės narės piliečiais.
2) Įvertinus praktikoje kylančias Įstatymo nuostatų taikymo problemas ir Lygių galimybių kontrolieriaus 2015 m. vasario 4 d. pažymoje „Dėl skundo Nr. (14)-SN-233)SP-19“ pateiktą siūlymą keisti teisinį reguliavimą, šalinant besąlygišką reikalavimą dėl pastato bendraturčių sutikimo, kai pastatas rekonstruojamas siekiant jį pritaikyti neįgaliųjų reikmėms. Nuo 2005 metų iš valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų teisės aktų nustatyta tvarka finansuojami būsto pritaikymo neįgaliesiems, turintiems judėjimo ir apsitarnavimo sutrikimų, darbai. Norint pritaikyti bendrojo naudojimo patalpas daugiabučiuose namuose, reikia būsto ar bendrojo naudojimo patalpų savininkų daugumos sutikimo. Dažnai pasitaiko atvejų, kai dėl įvairių priežasčių (dažnai subjektyvaus pobūdžio) dauguma bendrojo naudojimo patalpų savininkų nesutinka, kad bendrojo naudojimo patalpos būtų pritaikytos daugiabutyje gyvenančiam neįgaliajam. Nesutikdami leisti pritaikyti bendrojo naudojimo patalpų neįgaliajam, bendrojo naudojimo patalpų savininkai nesudaro tinkamų sąlygų naudotis jam bendra nuosavybe priklausančiomis patalpomis (įėjimais į būstą, laiptinėmis ir kt.). Dėl to neįgalusis negali aktyviai dalyvauti visuomenės gyvenime, jis patiria socialinę atskirtį.
3) Išanalizavus neįgaliesiems atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų siūlymus tobulinti Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo (toliau – Konvencija) įgyvendinimo skatinimo, apsaugos ir kontrolės institucinį mechanizmą, kad jis atitiktų Konvencijos 33 straipsnio 2 dalies reikalavimus – peržiūrėti Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Taryba) veiklą reguliuojantį teisinį reguliavimą ( pakeisti T arybos sudėtį, peržiūrėti jos funkcijas, tobulinti socialinės apsaugos ir darbo ministrui teikiamų pasiūlymų įgyvendinimo kontrolę ir efektyvumą ir kt.) tuo užtikrinant Tarybos vykdomos veiklos nepriklausomumą ir sklandų bei efektyvų atskirų institucinį mechanizmą sudarančių struktūrų funkcijų vykdymą. 4) Atsižvelgiant į Valstybės kontrolės atlikto valstybinio audito ir 2014 m. liepos 15 d. ataskaitoje Nr. FA-P-10-7-46 „Dėl Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje atlikto finansinio (teisėtumo) audito rezultatų“ (toliau – 2014 metų Valstybės kontrolės audito ataskaita) Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai (toliau – ministerija) pateiktą rekomendaciją pakeisti neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis (toliau
Įstatymo projekto tikslai – į nacionalinę teisę perkelti Direktyvos nuostatas, supaprastinti bendrojo naudojimo patalpų pritaikymo neįgaliesiems tvarką, aiškiai reglamentuoti neįgaliųjų socialinės integracijos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas ir jų kompetencijas, sudaryti teisines prielaidas efektyviau veikti Tarybai, įgyvendinti 2014 metų Valstybės kontrolės audito ataskaitoje pateiktą rekomendaciją ir numatyti galimus TPP perdavimo fiziniams asmenims ir
(ar) savivaldybėms būdus. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė ministerijos Socialinės aprėpties departamento (direktorė Violeta Toleikienė, tel. 266 4269, el. p. [email protected] ) Lygių galimybių skyriaus (vedėja Eglė Čaplikienė, tel. 266 4261, el. p. [email protected] ) vedėjo pavaduotoja Daiva Zabarauskienė (tel. 266 8129, el. p. [email protected] ). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
1) Įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikoje nuolat gyvenantiems asmenims, o to paties straipsnio 4 dalyje išvardyti atskiri Įstatymo straipsniai, kurie taikomi kitiems asmenims, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais. 2) Įstatymo 11 straipsnio 3 dalis numato, kad už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir objektų savininkai bei naudotojai.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.85 straipsnyje nurodyta, kad sprendimai dėl bendrojo naudojimo objektų valdymo ir naudojimo, taip pat dėl naujų bendrojo naudojimo objektų sukūrimo ir disponavimo jais klausimų priimami butų ir kitų patalpų savininkų balsų dauguma, jeigu įstatymuose nenustatyta kitaip. 3) Įstatymo 16 straipsnyje nurodytos ne visos pagrindinės neįgaliųjų socialinės integracijos politiką formuojančios ir (ar) įgyvendinančios institucijos. Tarp institucijų nėra pagrindinės neįgaliųjų socialinės integracijos politiką formuojančios, koordinuojančios ir kontroliuojančios institucijos – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, taip pat nėra tokios svarbios institucijos, kaip Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba). Netiksliai nurodytos institucijoms priskiriamos funkcijos ir kompetencijos, dalis galiojančių nuostatų neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo. 4) Vadovaujantis Įstatymo 17 straipsniu, Taryba sudaroma iš valstybės institucijų ir neįgaliųjų asociacijų deleguotų atstovų (7 viceministrų ir 7 neįgaliesiems atstovaujančių organizacijų atstovų). Tarybos sudėtį ir jos nuostatus socialinės apsaugos ir darbo ministro teikimu tvirtina Lietuvos Respublikos Vyriausybė (toliau – Vyriausybė). Toks Tarybos sudėties ir nuostatų tvirtinimo reglamentavimas apsunkina Tarybos veiklą, kadangi praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai pasikeitus Tarybos nariui (viceministrui) turi būti keičiamas ir Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta Tarybos sudėtis, ir kol įsigalioja minėto nutarimo pakeitimas, Tarybos veikla nevykdoma.
Taryba pasiūlymus dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos teikia tik socialinės apsaugos ir darbo ministrui, nes Įstatyme nenumatyta teisė Tarybai išvadas ir pasiūlymus teikti ir kitoms institucijoms ir įstaigoms, formuojančioms ir (ar) įgyvendinančioms neįgaliųjų socialinės integracijos politiką. 5) Įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pavadinimo santrumpa. 6) Vadovaujantis Įstatymo 25 straipsnio 3 dalimi, aprūpinimą TPP pagal kompetenciją organizuoja ir aprūpinimo atitinkamomis TPP tvarką nustato Sveikatos apsaugos ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija. Asmenys aprūpinami TPP vadovaujantis Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. A1-338 „Dėl Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“. Aprūpinimo TPP funkcijas vykdo Techninės pagalbos neįgaliesiems centras prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Centras), kuris turi 10 teritorinių padalinių, ir savivaldybės (savivaldybių įstaigos). Asmenys, pageidaujantys įsigyti TPP, kreipiasi į savivaldybės įstaigas ar Centro teritorinius padalinius, kur jie yra registruojami ir eilės tvarka aprūpinami TPP. Savivaldybės įstaigos teikia informaciją apie TPP poreikį Centrui arba jo teritoriniam padaliniui.
Centras ar jo teritorinis padalinys pagal pateiktą savivaldybių įstaigų poreikį panaudos pagrindais perduoda savivaldybių įstaigoms prašomas TPP ir įformina reikalingus dokumentus. Savivaldybių įstaigos atlieka tarpininko vaidmenį, t. y. TPP, kurios yra valstybės turtas, perduoda naudotis asmenims, surenka grąžinamas TPP, veda jų apskaitą, išduoda grąžintas TPP pakartotiniam naudojimui. Pažymėtina, kad įgyvendinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. birželio 3 d. pasitarimo protokole Nr. 36 nustatytą pavedimą, ministerija atliko valstybės ir savivaldybių įstaigų atliekamų funkcijų aprūpinant neįgaliuosius techninės pagalbos priemonėmis funkcijų peržiūrą, kurios metu buvo nustatyta, kad šiuo metu veikiantis neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis mechanizmas, kai aprūpinimo TPP funkciją atlieka savivaldybių įstaigos ir Centro teritoriniai skyriai, yra optimalus ir galiojanti institucinė sistema sudaro sąlygas neįgaliesiems savo nuožiūra pasirinkti, kur jiems patogiau ir greičiau gauti minėtas priemones. Valstybės kontrolė, atlikusi ministerijos finansinio (teisėtumo) auditą, nustatė, kad Centras, perduodamas savivaldybėms panaudos pagrindais valstybės turtą (TPP), sutartyse įpareigoja panaudos gavėjus (savivaldybių įstaigas) sudaryti su fiziniais asmenimis aprūpinimo TPP sutartis. 2014 metų Valstybės kontrolės audito ataskaitoje konstatuota, kad toks panaudos pagrindais gauto valstybės turto perdavimas tretiesiems asmenims neatitinka Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatų. 4.
siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma :
1) Pakeisti Įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą Įstatymo 1 straipsnio 2 dalį nustatant, kad Įstatymo nuostatos taikomos Lietuvos Respublikos piliečiams, Europos Sąjungos valstybės narės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis įstatymas, ir užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje. Pritarus pateiktam siūlymui, bus sudarytos vienodos sąlygos kitų Europos Sąjungos valstybių narių piliečiams ir jų šeimos nariams naudotis tokiomis pačiomis Įstatyme nustatytomis teisėmis kaip ir Lietuvos Respublikos piliečiai tuo užtikrinant Europos Sąjungos teisės aktų suderinamumą su Lietuvos Respublikos nacionaline teise. 2) Įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamoje Įstatymo 11 straipsnio 3 dalyje nustatyti, kad sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams (kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų) turėtų teisę priimti savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, jeigu toks sprendimas nebūtų priimtas Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Savivaldybės vykdomosios valdžios institucijos sprendimų priėmimo tvarka būtų detalizuota socialinės apsaugos ir darbo ministro patvirtintoje Būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarkoje.
Siekiant užtikrinti, kad tuo atveju, kai sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima savivaldybės vykdomoji institucija, nebūtų pažeidžiami kitų butų ir patalpų savininkų interesai, siūloma nustatyti, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliekamas nesumažinant daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės . Pritarus pateiktam siūlymui, bus užtikrinta, kad Lietuvos Respublika, kaip socialiai orientuota valstybė, imsis aktyvių priemonių pašalinant kliūtis pritaikyti būstus ar bendrojo naudojimo patalpas neįgaliųjų poreikiams, taip mažinant jų patiriamą socialinę atskirtį, didinant neįgaliųjų specialiuosius poreikius atitinkančio būsto ir aplinkos prieinamumą. 3) Patikslinti Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamą Įstatymo 16 straipsnio 2 dalį aiškiai nurodant pagrindines neįgaliųjų socialinės integracijos politiką formuojančias ir įgyvendinančias institucijas bei apibrėžiant pagrindines jų funkcijas neįgaliųjų socialinės integracijos srityje, suderinti Įstatymo nuostatas su Lietuvos Respublikos Vyriausybės įstatyme apibrėžta Vyriausybės, ministerijų, joms pavaldžių įstaigų kompetencija nustatant ir (ar) įgyvendinant politiką atitinkamoje srityje. Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimu Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“ socialinės apsaugos ir darbo ministrui pavestas valdymo sritis, siūloma į pagrindinių institucijų sąrašą įtraukti Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją kaip instituciją, kuri formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą.
Į pagrindinių institucijų sąrašą taip pat siūloma įtraukti ir Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, kuri įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, specialiųjų poreikių lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir specialiųjų poreikių nustatymo. 4) Įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamame Įstatymo 17 straipsnyje nustatyti, kad Taryba yra visuomeninė patariamoji institucija, sudaroma iš valstybės institucijų, neįgaliųjų asociacijų, savivaldybių, akademinio sektoriaus atstovų. Siekiant užtikrinti neįgaliųjų socialinės integracijos klausimų visapusišką nagrinėjimą ekspertiniu lygmeniu ir laikantis regioniškumo principo, siūloma, kad į Tarybos sudėtį taip pat būtų įtraukiami akademinio sektoriaus bei savivaldybių atstovai. Siekiant, kad Tarybos darbui kuo mažiau įtakos darytų dėl Tarybos narių kaitos kylantys trikdžiai, nes pasikeitus Tarybos nariui turi būti keičiamas Vyriausybės nutarimas, kuriuo patvirtinta personalinė Tarybos sudėtis, ir kol įsigalioja minėtas nutarimas, Taryba negali vykdyti savo veiklos, siūloma nustatyti, kad Tarybos sudarymo tvarką ir nuostatus tvirtintų Vyriausybė, o Tarybos personalinę sudėtį – socialinės apsaugos ir darbo ministras. Pritarus pateiktam siūlymui, būtų užtikrintas Tarnybos veiklos organizavimo operatyvumas.
Įstatymo projektu siūloma įtvirtinti, kad Taryba nagrinėtų svarbiausius neįgaliųjų socialinės integracijos klausimus ir teiktų pasiūlymus ne tik socialinės apsaugos ir darbo ministrui, bet ir Vyriausybei, kitoms ministerijoms, valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms dėl neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimo, neįgaliųjų visuomeninius santykius reglamentuojančių teisės aktų projektų ir Konvencijos įgyvendinimo stebėsenos ataskaitų. Pritarus pateiktam siūlymui, bus sudarytos teisinės prielaidos efektyviau įgyvendinti Konvencijos nuostatas, visapusiškai įvertinti ir spręsti neįgaliųjų problemas, susijusias ne tik su socialinės apsaugos ir darbo ministrui priskirta valdymo sritimi, bet ir kitų ministrų kompetencijai priskirtomis valdymo sritimis, pavyzdžiui, fizinės ir informacinės aplinkos prieinamumu, švietimu, sveikatos apsauga, žmogaus teisių užtikrinimu ir kt. 5) Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamame Įstatymo 16 straipsnio 2 dalies 5 punkte yra pateikta Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos pavadinimo santrumpa, patikslinti Įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Įstatymo 18 straipsnio 1 dalį atsisakant minėtos įstaigos santrumpos pateikimo. 6) Įstatymo projekto 7 straipsniu keičiamoje Į statymo
perduodant fiziniams asmenims nuosavybėn arba perduodant fiziniams asmenims ir
(ar) savivaldybėms naudotis panaudos pagrindais, arba kompensuojant šių priemonių įsigijimo išlaidas.
Pritarus pateiktam siūlymui, bus reglamentuoti aprūpinimo TPP būdai: fiziniams asmenims, kuriems nustatytas TPP poreikis, perduodant reikalingas TPP nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis, ir (ar) kompensuojant jiems reikalingų TPP įsigijimo išlaidas arba TPP perduodant panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis savivaldybėms. Toks reglamentavimas neprieštarautų Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo nuostatoms, nes specialiuoju įstatymu būtų nustatyti TPP perdavimo būdai. 7) Siekiant teisinio aiškumo, Įstatymo projekto 3 straipsniu patikslinti Įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimą. 8) Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo projektui įgyvendinti būtina parengti įgyvendinamuosius teisės aktus, Įstatymo projekto 9 straipsnio 1 dalimi siūloma nustatyti, kad Įstatymo projektas, išskyrus Įstatymo projekto 9 straipsnio 2 dalį, įsigaliotų
projekto 9 straipsnio 2 dalimi siūloma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras iki įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti šio Įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Pritarus Įstatymo projekte siūlomoms teisinio reguliavimo priemonėms, bus įgyvendinamos Šešioliktosios Vyriausybės 2012–2016 metų programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. XII-51 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 113 punkto nuostatos – sudarytos palankesnės sąlygos neįgaliųjų socialinei integracijai ir judumui, visapusiškai įgyvendinama Konvencija. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. Numatomos teigiamos teisinio reguliavimo pasekmės aptartos šio aiškinamojo rašto 4 punkte. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto antikorupcinis vertinimas atliktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų nuostatomis. Atlikus Įstatymo projekto antikorupcinį vertinimą, korupcijos rizika nenustatyta. Įstatymo projektas kriminogeninei situacijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti naujų, keisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11.
įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus Įstatymo projektą, ministerija turės parengti šių Vyriausybės nutarimų pakeitimų projektus ir iki 2016 m. birželio 15 d. pateikti juos tvirtinti Vyriausybei:
Vyriausybės 2010 m. gruodžio 8 d. nutarimo Nr. 1739 „Dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo“;
Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimo Nr. 1426 „Dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“. Priėmus
ministras iki 2016 m. birželio 28 d. priimti šių socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymų pakeitimų projektus:
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2006 m. gruodžio 19 d. įsakymo Nr. A1-338 „Dėl Neįgaliųjų aprūpinimo techninės pagalbos priemonėmis ir šių priemonių įsigijimo išlaidų kompensavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ;
Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. rugpjūčio 10 d. įsakymo Nr. A1-460 „Dėl Būsto pritaikymo neįgaliesiems finansavimo 2016–2018 metais tvarkos aprašo patvirtinimo“. Atsižvelgiant į tai, kad priėmus Įstatymo projektą bus keičiamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 23 d. nutarimas Nr. 1426 „Dėl Neįgaliųjų reikalų tarybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudėties ir nuostatų patvirtinimo“ juo nebetvirtinant personalinės Tarybos sudėties, priėmus Įstatymo projektą, ministerija turės parengti ir socialinės apsaugos ir darbo ministras iki 2015 m. gruodžio 31 d. priimti socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymą, kuriuo būtų patvirtinta Tarybos personalinė sudėtis. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projektui įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės . Sutaupyti lėšų nenumatoma. 13. Įstatymo projektui rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą buvo gauti ir įvertinti neįgaliesiems atstovaujančių nevyriausybinių organizacijų siūlymai. Vykdant Ministro Pirmininko pavedimą, įformintą Vyriausybės kanclerio 2015 m. rugpjūčio 18 d. rezoliucija Nr. 33-762, Įstatymo projektu siūlomos nuostatos, susijusios su neįgaliesiems atstovaujančių skėtinių organizacijų įtraukimu į Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo stebėsenos rengimo procesą, suderintos su asociacijos „Lietuvos neįgaliųjų forumas“ nariais ir joms buvo pritarta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc : „techninės pagalbos priemonės“, „Neįgaliųjų reikalų taryba“, „būsto pritaikymas“, „aplinkos pritaikymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS NEĮGALIŲJŲ SOCIALINĖS INTEGRACIJOS ĮSTATYMO NR. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 STRAIPSNIŲ, TREČIOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR
2015-12-09 Nr. XIIP-3869 Vilnius Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamoje 11 straipsnio 3 dalyje nereikėtų numatyti termino, per kurį butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime turi priimti sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Tokio termino nustatymas užtikrintų buto ir kitų patalpų savininko, kuriam nustatyti specialieji poreikiai, teisę kreiptis į savivaldybę su prašymu dėl būsto pritaikymo neįgaliajam net ir tuo atveju, jei kiti butų ir patalpų savininkai nepriimtų sprendimo dėl to, kad nebuvo sušauktas susirinkimas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė, tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
VALDYMO IR SAVIVALDYBIŲ komitetas
(vardas, pavardė, institucija): Valentinas Bukauskas, Komiteto pirmininkas; Milda Petrauskienė, pirmininko pavaduotoja; Petras Gražulis, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Algis Strelčiūnas, Povilas Urbšys. Kviestieji asmenys: Vida Ablingienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja;
Steponas Kulbauskas, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šeimos ir bendruomenių departamento v yriausiasis patarėjas ; Algirdas Šešelgis, Socialinės apsaugos ir darbo viceministras; Daiva Zabarauskienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos , Lygių galimybių skyriaus vedėja; Olga Vitkauskienė, Valstybės kontrolės atstovė ;
Birutė Zurlienė, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos bendruomenių reikalų skyriaus vedėja. 1. Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija):
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-112-09)2 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamoje 11 straipsnio 3 dalyje nereikėtų numatyti termino, per kurį butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime turi priimti sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams.
Tokio termino nustatymas užtikrintų buto ir kitų patalpų savininko, kuriam nustatyti specialieji poreikiai, teisę kreiptis į savivaldybę su prašymu dėl būsto pritaikymo neįgaliajam net ir tuo atveju, jei kiti butų ir patalpų savininkai nepriimtų sprendimo dėl to, kad nebuvo sušauktas susirinkimas. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
įstaigų pasiūlymai:
iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
sprendimas ir pasiūlymai : iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3869 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu . 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Milda Petrauskienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas
REIKALŲ IR DARBO komitetas
)
: Komiteto nariai: Kristina Miškinienė, Rimantas Jonas Dagys, Liutauras Kazlavickas, Dalia Kuodytė, Juzef Kvetkovskij, Raminta Popovienė, Ričardas Sargūnas, Algirdas Sysas, Jonas Varkala, Mečislovas Zasčiurinskas. Komiteto biuras: Evelina Bulotaitė (vedėja), Dalia Aleksejūnienė (patarėja), Ieva Kuodienė (patarėja), Indrė Žukauskaitė (padėjėja). Kviestieji asmenys: Ramunė Guobaitė-Kirslienė (Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos patarėja), Genovaitė Paliušienė (Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Ministro Pirmininko padėjėja), Edita Meškauskienė (Aplinkos ministerijos Statybos ir būsto departamento Statybos normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja), Laisvūnas Bartkevičius (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos viceministras), Eglė Čaplikienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėja), Daiva Zabarauskienė (Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Lygių galimybių skyriaus vedėjo pavaduotoja), Brigita Palubinskienė (Teisingumo ministerijos Teisės sistemos departamento Teisės aktų projektų ekspertizės skyriaus vyr. specialistė), Vida Ablingienė (Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja savivaldybių administravimo klausimais), Audronė Vareikytė (Lietuvos savivaldybių asociacijos patarėja socialiniais klausimais), Birutė Pūtienė (Seimo Aplinkos apsaugos komiteto vedėja), Dovilė Juodkaitė (Lietuvos neįgaliųjų forumo prezidentė). 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-092 Įvertinus įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, svarstytina, ar įstatymo projekto 2 straipsniu keičiamoje 11 straipsnio 3 dalyje nereikėtų numatyti termino, per kurį butų ir kitų patalpų savininkai susirinkime turi priimti sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymo neįgaliųjų specialiesiems poreikiams. Tokio termino nustatymas užtikrintų buto ir kitų patalpų savininko, kuriam nustatyti specialieji poreikiai, teisę kreiptis į savivaldybę su prašymu dėl būsto pritaikymo neįgaliajam net ir tuo atveju, jei kiti butų ir patalpų savininkai nepriimtų sprendimo dėl to, kad nebuvo sušauktas susirinkimas. Nepritarti. Toks reglamentavimas būtų perteklinis. Bendraturčių sprendimo priėmimas yra numatytas D augiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo 11 ir 12 straipsniuose. Sprendimas priimamas susirinkime arba savo sprendimą pateikiant raštu. Esmė tik susirinkimo sušaukimo laikas. Asmuo ir pats gali surinkti kitų bendrasavininkų pritarimus ar nepritarimus, išreiktus raštu, ir to pakanka (šiam procesui jokio termino nereikia, viskas priklauso nuo paties besikreipiančiojo), turi būti balsų dauguma. Taigi net ir susirinkimas ne visada reikalingas. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,
2016-03-23 Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3869 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą (b alsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu). Iš dalies pritarti (pritarti projektui ir nepritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai). 2. Teisės ir teisėtvarkos komitetas, 2016-05-042 Komiteto sprendimas dėl Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2016-04-27 rašto Nr. V-2016-2807 (2016-05-04 Nr. 102-S-01):
Lietuvos Respublikos Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas (toliau – Teisės ir teisėtvarkos komitetas) apsvarstęs Socialinių reikalų ir darbo komiteto 2016 m. balandžio 27 d. raštą Nr. V-2016-2807 ir prie jo pridedamą šio komiteto posėdžio protokolo išrašą, kuriuo prašoma pateikti išvadą, ar Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto reg. Nr. XIIP-3869 ES (toliau – Projektas Nr. XIIP-3869) 2 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui, pažymėdamas, kad:
Seimo statuto 138 straipsnio 2 dalyje nurodytomis aplinkybėmis, t.y. Teisės ir teisėtvarkos komitetas privalo preliminariai apsvarstyti projektą tuo atveju, jeigu Teisės departamentas pateikia išvadą, kad projektas prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai . Šiuo atveju Teisės departamentas 2015 m. gruodžio 9 d. išvadoje Nr. XIIP-3869 išvadoje dėl p rojekto Nr. XIIP-3869 nepateikė išvados, kad šio projekto tam tikros nuostatos prieštarauja Konstitucijai;
straipsniu siūloma pakeisti Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. “;
komitetas 2016 m. balandžio 27 d. posėdyje svarstydamas Projektą Nr. XIIP-3869 nutarė kreiptis į Teisės ir teisėtvarkos komitetą, ar aukščiau minėtos nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui.
Argumentų, pagrindžiančių poziciją dėl siūlomo teisinio reguliavimo galimo prieštaravimo Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui Teisės ir teisėtvarkos komitetui nepateikta; atsižvelgdamas į tai, kad:
Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtinta, kad nuosavybė neliečiama; nuosavybės teises saugo įstatymai; nuosavybė gali būti paimama tik įstatymo nustatyta tvarka visuomenės poreikiams ir teisingai atlyginta . Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad Konstitucijos
įtvirtinta nuosavybės teisės instituto pamatinė taisyklė, kad subjektinės nuosavybės teisės reguliuojamos ir ginamos įstatymų. Nagrinėjamoje byloje svarbūs yra argumentai, kuriuos Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 23 straipsnio antrąją dalį, nurodė minėtame 1993 m. gruodžio 13 d. nutarime: „[...] teisės teorijos požiūriu nuosavybės teisių gynimas teisinėmis priemonėmis suponuoja ir atitinkamas tokio gynimo ribas, nes teisė visais visuomeninių santykių reguliavimo atvejais turi apibrėžtas galiojimo ribas.“ Taigi subjektinė nuosavybės teisė yra elementas absoliutaus teisinio santykio, kuriame savininkui priešpriešinami visi kiti asmenys, privalantys susilaikyti nuo šios teisės pažeidimų. Kita vertus, savininkas, įgyvendindamas nuosavybės teises, nėra visiškai laisvas.
Konstitucijos 28 straipsnyje nustatyta: „Įgyvendindamas savo teises ir naudodamasis savo laisvėmis, žmogus privalo laikytis Lietuvos Respublikos Konstitucijos ir įstatymų, nevaržyti kitų žmonių teisių ir laisvių.“ Todėl subjektinę nuosavybės teisę galima apibūdinti kaip įstatymų saugomą savininko galimybę valdyti jam priklausantį turtą, juo naudotis ir disponuoti savo nuožiūra ir interesais, bet neperžengiant įstatymų nustatytų ribų, nevaržant kitų asmenų teisių ir laisvių“ (1996 m. balandžio 18 d. nutarimas);
Seimo 2010 m. gegužės 27 d. įstatymu Nr.
XI-854 ratifikuotos Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos 4 straipsnio 1 dalies e punkte įtvirtinama, kad valstybės, šios Konvencijos Šalys, įsipareigoja užtikrinti ir skatinti visapusišką visų neįgaliųjų visų žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių įgyvendinimą be jokios diskriminacijos dėl neįgalumo ; kad šiuo tikslu valstybės, šios Konvencijos Šalys , įsipareigoja imtis visų atitinkamų priemonių, skirtų pašalinti bet kokio asmens, organizacijos ar privačių įmonių taikomą diskriminaciją dėl neįgalumo . Be abejo, žmogaus su negalia savarankiško ir aktyvaus gyvenimo užtikrinimui būtinas aplinkos pritaikymas neįgaliesiems. Tinkamai nepritaikytoje aplinkoje neįgaliam asmeniui sudaromos kliūtys patekti į būstą ar išeiti iš jo, taip apribojant jo galimybes judėti apskritai ir padarant visiškai priklausomu nuo trečiųjų asmenų pagalbos; atkreipdamas dėmesį į tai, kad:
Nr.
XIIP-3869 2 straipsniu siūlomas reguliavimas, kuomet sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams suteikiama teisė priimti savivaldybės vykdomajai institucijai, nėra siejamas su bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų panaudojimu, priešingai – nurodoma, kad siūlomas reguliavimas būtų taikomas, „kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų“;
Nr. XIIP-3869 2 straipsniu siūlomas reguliavimas, kuomet sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams suteikiama teisė priimti savivaldybės vykdomajai institucijai, nėra siejamas su turto vertės sumažinimu, priešingai - nurodoma, kad „daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės“. Be to, patalpų pritaikymas neįgaliesiems ne tik užtikrina jų teises apskritai patekti į būstą ar išeiti iš jo, bet ir turi universalesnį pritaikomumą, t.y. palengvina patekimą į būstą ir kitais atvejais, pavyzdžiui su mažamečių vaikų vežimėliais, taip pat atsiradus laikiniems specialiems poreikiams (dėl ligos laikinai ribojančios judėjimą) ir kt. n u s p r e n d ž i a :
Lietuvos Respublikos neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 1, 11, 16, 17, 18, 25 straipsnių, trečiojo skirsnio pavadinimo ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3869 ES 2 straipsnio nuostatos neprieštarauja Konstitucijos 23 straipsnyje įtvirtintam nuosavybės neliečiamumo principui. Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 7.1.
Sprendimas:
1) Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3869ES ir komiteto išvadoms;
2) Sujungti įstatymo projektą Nr. XIIP-3869ES ir Neįgaliųjų integracijos įstatymo Nr. I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-2876 (įstatymo projekto Nr. XIIP-2876 nuostatas inkorporuojant į įstatymo projektą Nr. XIIP-3869ES) ir pateikti Seimui svarstyti vieną bendrą įstatymo projektą Nr. XIIP-3869(2)ES). 7.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
1 Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva 2014/54/ES yra taikoma ne tik kitų Europos Sąjungos piliečiams, bet ir Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusių valstybių piliečiams bei jų šeimos nariams, siūlome pakeisti įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pakeisti 1 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šis Įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos piliečiams, kitos Europos Sąjungos valstybės narės ar Europos ekonominės erdvės susitarimą sudariusios valstybės piliečiams ir jų šeimos nariams, kuriems teisės aktų nustatyta tvarka išduoti dokumentai, patvirtinantys jų teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, asmenims, kuriems, vadovaujantis Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentais, turi būti taikomas šis į Į statymas, ir užsieniečiams, turintiems Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje.“ Pritarti. 2. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-05-112 Siekdami suteikti galimybę savivaldybės vykdomajai institucijai priimti ne tik teigiamą, bet ir neigiamą sprendimą dėl daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams pritaikymo (pavyzdžiui, nėra techninių galimybių pritaikyti), o taip pat sujungdami įstatymo projektą su Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr.
I-2044 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIP-2876, siūlome pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 11 straipsnio pakeitimas Pakeisti 11 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Už objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams atsako savivaldybių
institucijos ir šio straipsnio 1 dalyje nurodytų objektų savininkai bei naudotojai. Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams priima butų ir kitų patalpų savininkai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nustatyta tvarka. Jeigu butų ir kitų patalpų savininkų susirinkime priimamas sprendimas nepritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų neįgaliųjų specialiesiems poreikiams , sprendimą , ar pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priima savivaldybės vykdomoji institucija, gavusi buto ir kitų patalpų savininko prašymą dėl būsto pritaikymo neįgaliajam, vadovaudamasi socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta būsto pritaikymo neįgaliesiems tvarka.
Sprendimą pritaikyti daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektus neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, priėmusi savivaldybės vykdomoji institucija užtikrina, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymas neįgaliųjų specialiesiems poreikiams turi būti atliktas nesumažinant kitų daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų nekilnojamojo turto vertės. Už daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų pritaikymą neįgaliųjų specialiesiems poreikiams, kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų, atsako savivaldybės vykdomoji institucija. “ Pritarti. 3. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-05-114 Atsižvelgdami į Neįgaliųjų teisių komitetas rekomendacijas Lietuvai dėl Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo, kad stebėsenai vykdyti turi būti sukurtas nepriklausomas mechanizmas, turintis reikiamos kompetencijos ir pakankamus išteklius, siūlome, kad Neįgaliųjų reikalų departamentas ne pats atliktų, o organizuotų neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų stebėseną, pasitelkdamas nepriklausomas neįgaliųjų nevyriausybines organizacijas, ir siūlome pakeisti įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „4 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Neįgaliųjų socialinės integracijos politikos formavimas formuoja ir įgyvendinimas įgyvendina :
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato neįgaliųjų socialinės integracijos politikos plėtros kryptis;
2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
3) ministerijos pagal kompetenciją formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
4) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) pagal kompetenciją organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimą ir, įtraukdamas neįgaliųjų asociacijas, atlieka organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų stebėseną, rengia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
5) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir specialiųjų poreikių nustatymo;
6) savivaldybės vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimo teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymo ir bendradarbiavimo su neįgaliųjų asociacijomis srityse veiklą ir planuoja ją savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;
7) neįgaliųjų asociacijos atstovauja neįgaliųjų interesams, padeda įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos priemones: organizuoja socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą neįgaliesiems, neįgaliųjų poilsį, sportą, turizmą, kultūrinę veiklą, tarptautinį bendradarbiavimą.
Neįgaliųjų socialinės integracijos politikos formavimas formuoja ir įgyvendinimas įgyvendina :
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybė nustato neįgaliųjų socialinės integracijos politikos plėtros kryptis;
2) Socialinės apsaugos ir darbo ministerija formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
3) ministerijos pagal kompetenciją formuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politiką, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą;
4) Neįgaliųjų reikalų departamentas prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Neįgaliųjų reikalų departamentas) pagal kompetenciją organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos politikos įgyvendinimą ir, įtraukdamas neįgaliųjų asociacijas, atlieka organizuoja neįgaliųjų socialinės integracijos veiklos rezultatų stebėseną, rengia Jungtinių Tautų neįgaliųjų teisių konvencijos ir jos Fakultatyvaus protokolo įgyvendinimo stebėsenos ataskaitas;
5) Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) įgyvendina neįgaliųjų socialinės integracijos politiką dėl neįgalumo lygio, darbingumo lygio, profesinės reabilitacijos paslaugų poreikio ir specialiųjų poreikių nustatymo;
6) savivaldybės vykdo neįgaliųjų socialinės integracijos, neįgaliųjų specialiųjų poreikių tenkinimo teikiant bendrąsias ir specialiąsias socialines paslaugas, sąlygų neįgaliesiems integruotis į bendruomenę sudarymo ir bendradarbiavimo su neįgaliųjų asociacijomis srityse veiklą ir planuoja ją savivaldybės strateginio planavimo dokumentuose;
7) neįgaliųjų asociacijos atstovauja neįgaliųjų interesams, padeda įgyvendinti neįgaliųjų socialinės integracijos priemones: organizuoja socialinės reabilitacijos paslaugų teikimą neįgaliesiems, neįgaliųjų poilsį, sportą, turizmą, kultūrinę veiklą, tarptautinį bendradarbiavimą. Organizuodamos savo veiklą, neįgaliųjų asociacijos bendradarbiauja su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis, gali gauti šių institucijų ir įstaigų finansinę paramą.“ Pritarti.
4Socialinių reikalų ir darbo komitetas,
2016-05-117 Siekiant aiškiau reglamentuoti a prūpinimo techninės pagalbos priemonėmis organizavimo fiziniams asmenims tvarką, siūlome pakeisti įstatymo projekto 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „7 straipsnis. 25 straipsnio pakeitimas Pakeisti 25 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Aprūpinimas techninės pagalbos priemonėmis organizuojamas fiziniams asmenims, kuriems nustatytas techninės pagalbos priemonių poreikis, perduodant reikalingas techninės pagalbos priemones nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis , ir (ar) kompensuojant jiems reikalingų techninės pagalbos priemonių įsigijimo išlaidas arba techninės pagalbos priemones perduodant panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis savivaldybėms , kurios perduoda fiziniams asmenims reikalingas techninės pagalbos priemones nuosavybėn ir (ar) panaudos pagrindais laikinai neatlygintinai valdyti ir naudotis . Aprūpinimą techninės pagalbos priemonėmis pagal kompetenciją organizuoja ir aprūpinimo atitinkamomis techninės pagalbos priemonėmis tvarką nustato sveikatos apsaugos ministras, socialinės apsaugos ir darbo ministras bei švietimo ir mokslo ministras.“ Pritarti. 5. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, 2016-05-119 Siekdami suteikti daugiau laiko šio įstatymo įgyvendinamiesiems teisės aktams parengti ir priimti, o taip pat nustatyti būsto pritaikymo neįgaliesiems ir neįgaliesiems pritaikytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos išlaidų finansavimo (kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų) tvarką, siūlome pakeisti įstatymo projekto 9 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.
Šis Į į statymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. rugsėjo
Respublikos Vyriausybė, socialinės apsaugos ir darbo ministras iki šio Įstatymo įsigaliojimo 2016 m. rugpjūčio 31 d. priima šio Į į statymo įgyvendinamuosius teisės aktus , tarp jų būsto pritaikymo neįgaliesiems ir neįgaliesiems pritaikytų daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų eksploatacijos išlaidų finansavimo (kai toks pritaikymas finansuojamas ne iš bendrojo naudojimo objektų savininkų lėšų) tvarkos aprašą .“ Pritarti. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai:
Raminta Popovienė arba Liutauras Kazlavickas. PRIDEDAMA: Komiteto patobulintas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkė Kristina Miškinienė