1Projekto rengimą paskatinusios priežastys, pirminiai jo siūlytojai ir asmenys,
dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje įrašyta: „Valstybinė kalba – lietuvių kalba“. Vadinasi, ji labai svarbi lietuvių tautai, šimtmečiais išsaugojusiai savo gimtąją kalbą ir raštą. Lietuvių kalba vartojama visose oficialiose valstybės srityse. Ją privalo mokėti valstybės tarnautojai ir paslaugų srities darbuotojai. Lietuvos Respublikos nacionalinio lietuvių kalbos instituto (toliau – Instituto) įstatymo projektas parengtas siekiant ugdyti ir puoselėti valstybinę lietuvių kalbą, spręsti kalbos norminimo klausimus, rūpintis lietuvių kalbos ir jos mokslo tyrimų rezultatų sklaida visuomenėje. Įstatymo projekto siūlytojas Kęstutis Daukšys ir kiti Seimo nariai. 2. Parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“ skatina visuomenės kūrybiškumą, plėtrą, kuri padėtų Lietuvai tapti modernia, veržlia, atvira pasauliui bei puoselėjančia savo nacionalinį tapatumą šalimi. Lietuvos tapatumas yra neatsiejamas nuo jos valstybinės kalbos. Lietuvių kalbos, išsaugojimas ir stiprinimas –strateginis Lietuvos valstybės uždavinys. Lietuvių kalbos paveldo puoselėjimo, išteklių gausinimo, kalbos prestižo, vertybinės svarbos, ugdant jaunąją kartą, sklaidos būklė ir mastai, taip pat žinomumas pasaulyje daug priklauso nuo Lietuvių kalbos institute atliekamų fundamentinių ir taikomųjų kalbos tyrimų. Įvertinant Lietuvos Respublikos Vyriausybės iškeltus tikslus, kurti fundamentines ir taikomąsias žinias apie lietuvių kalbą ir raštiją, kaupti nematerialųjį kalbinį paveldą, spręsti valstybei ir visuomenei aktualius kalbos raidos ir funkcionavimo uždavinius, būtina Lietuvių kalbos institutui suteikti Lietuvos Respublikos nacionalinio lietuvių kalbos instituto statusą.
Parengto projekto tikslas:
apie lietuvių kalbą ir raštiją kūrimą;
sisteminimą ir sklaidą;
raidos ir funkcionavimo uždavinių sprendimą;
lietuvių kalbos istorijos ir raštijos raidos tyrimus;
leksikografijos, terminologijos ir teorinės terminografijos, gramatikos ir tipologijos, onomastikos tyrimus;
ir pragmatikos tyrimus;
kitus tyrimus. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptarti klausimai Šiuo metu Lietuvių kalbos institutas nacionalinio statuso neturi. Jis yra pavaldus Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijai. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Teikiamu įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad Lietuvių kalbos institutas yra Lietuvos Respublikos nacionalinis lietuvių kalbos institutas.
Projektas sudarys palankesnes sąlygas ugdyti ir puoselėti valstybinę lietuvių kalbą, spręsti kalbos norminimo klausimus, formuoti valstybinės lietuvių kalbos tyrimo ir vartojimo strategiją bei taktiką Lietuvoje ir Europos Sąjungos erdvėje, vykdyti mokslinius lietuvių kalbos istorijos ir tarmių, leksikos ir leksikografijos, terminologijos, gramatikos, onomastikos, mokyklinės lituanistikos, kalbos kultūros ir sociolingvistikos bei kitus tyrimus. 5. Galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas nesusijęs su įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Teikiamas projektas verslo sąlygoms įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą Priėmus šį įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės. Įgyvendinant šį įstatymą, reikės suderinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 9.
projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Lydimųjų įstatymų teikti nereikia. Reikia suderinti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai) Projektui įgyvendinti nereikės papildomų valstybės biudžeto lėšų. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai Įstatymo projekto iniciatorius – Kęstutis Daukšys. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc Reikšminiai žodžiai, kuriuos reikia įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
„nacionalinis“, „institutas“. 16. Kiti iniciatorių nuomone reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Kitų reikalingų pagrindimų ir paaiškinimų nėra.
Teikia: Kęstutis Daukšys Raimundas Paliukas Valentinas Stundys Vytautas Juozapaitis Dalia Teišerskytė Petras Gražulis Marija Aušrinė Pavilionienė Rima Baškienė Linas Balsys Vydas Gedvilas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-08 Nr. S-2015-7799 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą Nr. XIIP-3866 (toliau – Projektas) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 694, el. p. [email protected]
2015-12-11 Nr. XIIP-3866 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Nacionalinio lietuvių kalbos instituto (toliau – institutas) sampratą, statusą, misiją, veiklos tikslus ir instituto veiklos pagrindus. Siūlomas reguliavimas, mūsų nuomone, yra teisiškai ydingas dėl kelių priežasčių. 1.1. Nacionalinio statuso institutui suteikimas įstatymu gali disonuoti su mokslinių tyrimų institutų sistema, nes Mokslo ir studijų įstatyme nėra nacionalinio mokslinių tyrimų instituto rūšies ir tokio statuso suteikimo tvarkos. Šio įstatymo 10 straipsnyje mokslinių tyrimo institutai, pagal steigimo jų tvarką ir tikslus, yra klasifikuojami į valstybinius arba nevalstybinius. Siekiant įtvirtinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto rūšį - nacionalinis - būtina pakeisti Mokslo ir studijų įstatymą, kuriame būtų apibrėžti tokio instituto specifiniai požymiai (pvz. valstybei ypatingą reikšmę turinti veikla ir pan.), kurie leistų jį atskirti nuo kitų mokslinių tyrimų institutų. Atkreipiame dėmesį, leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai). Priėmus projektu teikiamą įstatymą, būtų sukurtas precedentas, ateityje, nesant jokių kriterijų, priimti atskirus įstatymus ir kitiems mokslinių tyrimų institutams, suteikti jiems nacionalinio, ypatingos svarbos ar kitokį statusą. Toks teisinis reguliavimas padarytų beprasmes Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinių mokslinių tyrimų institutų steigimą, veiklą, tikslus ir pan. 1.2.
įstatymo, be kita ko, reglamentuojančio ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų steigimo, pertvarkymo bei veiklos pagrindus, 29 straipsniu, valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigėja yra Vyriausybė; priėmusi sprendimą steigti valstybinį mokslinių tyrimų institutą, Vyriausybė priima sprendimą ir dėl steigėjo funkcijų perdavimo valstybės institucijai ar įstaigai. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo tvarką, steigimo dokumentų reikalavimus, instituto veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir instituto veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Vertinant minėtas nuostatas, galima daryti išvadą, kad įstatymu Vyriausybei suteikta išimtinė teisė ir prerogatyva spręsti visus su valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimu ir jo veikla susijusius klausimus, tuo tarpu Seimo kompetencijai jokie šių klausimų sprendimo aspektai iš viso nepriskiriami. Atsižvelgus į tai, manome, kad projektu siūlomas reguliavimas prieštarauja bendrosioms valstybinių mokslinių tyrimų veiklos reguliavimo nuostatoms. Siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. 1.3. Atkreipiame dėmesį kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsniu, nustatančiu, kad valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą, o šį statusą įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent Vyriausybė, tvirtindama tokį statusą turinčio valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatus, ir turi nustatyti šį statusą apsprendžiančias ir įgyvendinančias instituto veiklos nuostatas. 1.4.
įtvirtintos instituto statuso, misijos, veiklos rūšių, tikslų, veiklos pagrindų nuostatos, o instituto teisės ir pareigos, veiklos vertinimas, finansavimas, reorganizavimas ir pan. - Mokslo ir studijų įstatyme, net neapibrėžiant šių įstatymų tarpusavio santykio. Šiuo metu institutas veikia, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Lietuvių kalbos instituto įstatų patvirtinimo“ patvirtintais Lietuvių kalbos instituto įstatais. Šių įstatų nuostatos atkartojamos teikiame projekte, t.y. į įstatymą būtų perkeliamos šį įstatymą įgyvendinančio teisės akto nuostatos . Tokia įstatymų leidybos praktika, kai to paties subjekto statuso atskirus elementus, taip pat jo veiklos pagrindinės nuostatos būtų išdėstytos atskiruose įstatymuose yra ydinga, o įstatymą įgyvendinančio teisės akto (įstatų) nuostatų perkėlimas į įstatymą neatitinka įstatymo paskirties. 1.5. Nėra aišku, kodėl priimant specialų biudžetinės įstaigos veiklą reguliuojantį įstatymą, jame siūloma įtvirtinti iš esmės tik biudžetinės įstaigos sampratą ir statusą (projekto 2 straipsnis) bei veiklos rūšis ir tikslus (projekto 3 ir 4 straipsniai) , tuo tarpu apie kitas biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančias nuostatas (savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir jos kompetenciją, priskirtas funkcijos, įstaigos teises ir pareigas, vadovo kompetenciją, skyrimo ir atleidimo tvarką; kitus biudžetinės įstaigos organus, šių organų sudarymo tvarką ir kompetenciją, sprendimų priėmimo tvarką, įstaigos darbuotojų kompetenciją, jų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarką, įstaigos lėšų šaltinius, turto naudojimo nuostatas ir kt.) net neužsimenama. Kitaip tariant, siūlomas projektas savo turiniu yra eklektiškas, nenuoseklus bei stokojantis teisinio aiškumo. 2.
dalių nuostatos dėl instituto steigimo tikslų ir misijos yra brauktinos, nes dubliuoja vieną kitą, taip pat projekto 4 straipsnio 6 punktą bei Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. 3. Projekto 4 straipsnio 1 punkte siūloma nustatyti, kad vienas iš instituto veiklos tikslų yra ugdyti ir puoselėti lietuvių kalbą: spręsti kalbos norminimo, teikti kalbos konsultacijas, o 2 punkte įtvirtintas tikslas – formuoti valstybinės lietuvių kalbos tyrimo ir vartojimo strategiją bei taktiką Lietuvoje ir Europos Sąjungos erdvėje. Vertinant šias projekto nuostatas, kuriomis siūloma mokslinių tyrimų institutui suteikti valstybinės kalbos norminimo bei jos vartojimo strategijos ir taktikos formavimo funkciją, atkreipiame dėmesį, kad jos yra ydingos dėl kelių priežasčių. 3.1. Valstybinės kalbos norminimo, kodifikavimo, jos vartojimo viešajame gyvenime priežiūros, vartojimo strategijos ir taktikos formavimo funkcijos priklauso išimtinai viešojo administravimo sričiai. Šias funkcijas turėtų vykdyti tam įgalioti viešojo administravimo subjektai, kurių veikla iš esmės ir skirta įstatymams ir kitiems teisės aktams įgyvendinti. Tuo tarpu mokslinių tyrimų institutas yra mokslo ir studijų institucija, kuri savo prigimtimi ir atliekamų funkcijų pobūdžiu negali būti laikomas subjektu, įgaliotu vykdyti tam tikras valstybės valdžios įgyvendinimo funkcijas. 3.2. Šiuo metu Valstybinės kalbos įstatymo įgyvendinimo priežiūrą vykdo, lietuvių kalbos tvarkybos kryptis nustato bei lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus sprendžia Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymu įsteigta ir aptariamas funkcijas vykdyti įgaliota valstybės viešojo administravimo subjektas - Valstybinės lietuvių kalbos komisija. Projekte siūlomu reguliavimu būtų sudarytos teisinės prielaidos minėtas funkcijas vykdyti ir institutui, kuris dubliuotų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos funkcijų vykdymą. 3.3.
formuluotėje nuostata „spręsti kalbos norminimo klausimus“ suponuoja, kad šias klausimais institutas priimtų sprendimus. Diskutuotina, koks būtų tokių sprendimų santykis su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos priimtais sprendimais (nutarimais) dėl lietuvių kalbos norminimo, priimtais vykdant Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintą funkciją. Pažymime, kad šios komisijos nutarimai yra privalomi valstybės ir savivaldybių institucijoms, visoms Lietuvos Respublikoje veikiančioms įstaigoms, įmonėms ir organizacijoms (Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 6 straipsnio 2 dalis). 4. Projekto 5 straipsnio 3 ir 4 dalių nuostatos, kuriose siūloma įtvirtinti instituto buveinės adresą ir instituto pavadinimą neatitinka Mokslo ir studijų įstatymo 30 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatos, kurioje įtvirtinta, kad tokio pobūdžio duomenys turi būti nurodyti mokslinių tyrimų instituto įstatuose. Be to, tokio pobūdžio nuostatų įtvirtinimas įstatyme gali suvaržyti Vyriausybę (instituto steigėją, taip pat šios biudžetinės įstaigos savininko teises ir pareigas įgyvendinančią Švietimo ir mokslo ministeriją), jeigu iškilus būtinumui prireiktų išspręsti instituto buveinės klausimą (pvz. dėl to, kad buveinė taptų netinkama instituto funkcijoms vykdyti) ir tokį sprendimą reikėtų priimti operatyviai. Taigi, tokiam būtinumui iškilus, Vyriausybė tokio sprendimo priimti negalėtų, kol nebus pakeista projektu teikiamo įstatymo nuostata, kurioje būtų įtvirtintas konkretus buveinės adresas (miestas, gatvė, pastato Nr. pašto kodas). Jeigu būtinybė pakeisti projektų teikiamą įstatymą iškiltų tarp Seimo sesijų – Seimo statuto nustatyta tvarka turėtų būti šaukiama neeilinė sesija. Pažymime, kad būtinybę pakeisti projektu teikiamą įstatymą gali lemti ir buveinės adresą sudarančių duomenų pasikeitimas (pvz., gatvės pavadinimo, pašto kodo).
Taigi, toks teisinis reguliavimas, kai įstatymų leidybą lemtų atsitiktinis dalykas yra ydinga ir neatitinka bendrųjų įstatymo kūrimo principų. Atkreipiame dėmesį, kad net valstybės valdžią įgyvendinančių valstybės institucijų statusą ir veiklą reglamentuojančiuose įstatymuose (Respublikos Prezidento, Seimo, Vyriausybės, teismų) nėra nurodomas atitinkamos institucijos buveinės adresas. Antai, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos buveinė įtvirtinta Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 1 straipsnio 4 dalyje nurodant tik miestą „Vilnius“. Tokios pat buveinės įtvirtinimo įstatymuose taisyklės laikomasi ir kituose įstatymuose (pvz., Teismų įstatymo 20 straipsnio 4 dalis, 22 straipsnio 6 dalis, 30 straipsnio 2 dalis). 5. Projekto 5 straipsnio turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo, nes instituto veiklos pagrindai neapima antspaudo, buveinės ir pavadinimo vartosenos klausimų. 6. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma įtvirtinti naują Lietuvių kalbos instituto pavadinimą - „Lietuvos Respublikos nacionalinis lietuvių kalbos institutas“. Pažymime, kad kartu turėtų būti keičiamas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, kurioje vartojamas pavadinimas „Lietuvių kalbos institutas“. Pažymime, kad instituto pavadinimo pakeitimas suponuoja papildomas išlaidas, kurių prireiktų naujai iškabai, antspaudams, blankams pagaminti ir pan. 7. Projekto 6 straipsnyje siūloma įtvirtinti įstatymo įsigaliojimo data, taip pat pavedimo vykdymo data institucijoms priimti įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus yra keistina, atsižvelgus į atsižvelgus į Seimo statute nustatytų įstatymų leidybos procedūrų trukmę, Konstitucijoje ir Seimo statute nustatytas Seimo priimto įstatymo pasirašymo procedūras ir kt. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O.
Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]. E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2016-03-15 Nr. XIIP-3866(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
Nacionalinio lietuvių kalbos instituto (toliau – institutas) sampratą, statusą, misiją, veiklos tikslus ir instituto veiklos pagrindus. Siūlomas reguliavimas, mūsų nuomone, yra teisiškai ydingas dėl kelių priežasčių. 1.1. Nacionalinio statuso institutui suteikimas įstatymu gali disonuoti su mokslinių tyrimų institutų sistema, nes Mokslo ir studijų įstatyme nėra nacionalinio mokslinių tyrimų instituto rūšies ir tokio statuso suteikimo tvarkos. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad mokslinių tyrimo institutai, pagal jų steigimo tvarką ir tikslus, yra klasifikuojami į valstybinius arba nevalstybinius. Siekiant įtvirtinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto rūšį - nacionalinis - būtina pakeisti Mokslo ir studijų įstatymą, kuriame būtų apibrėžti tokio instituto specifiniai požymiai (pvz. valstybei ypatingą reikšmę turinti veikla ir pan.), kurie leistų jį atskirti nuo kitų mokslinių tyrimų institutų. Atkreipiame dėmesį, leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai). Priėmus projektu teikiamą įstatymą, būtų sukurtas precedentas ateityje, nesant jokių kriterijų, priimti atskirus įstatymus ir kitiems mokslinių tyrimų institutams, suteikti jiems nacionalinio, ypatingos svarbos ar kitokį statusą. Toks teisinis reguliavimas iškreiptų bendrąsias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinių mokslinių tyrimų institutų steigimą, veiklą, tikslus ir pan. 1.2.
įstatymo, be kita ko, reglamentuojančio ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų steigimo, pertvarkymo bei veiklos pagrindus, 29 straipsniu, valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigėja yra Vyriausybė; priėmusi sprendimą steigti valstybinį mokslinių tyrimų institutą, Vyriausybė priima sprendimą ir dėl steigėjo funkcijų perdavimo valstybės institucijai ar įstaigai. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo tvarką, steigimo dokumentų reikalavimus, instituto veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir instituto veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė. Vertinant minėtas nuostatas, galima daryti išvadą, kad įstatymu Vyriausybei suteikta išimtinė teisė ir prerogatyva spręsti visus su valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimu ir jo veikla susijusius klausimus, tuo tarpu Seimo kompetencijai jokie šių klausimų sprendimo aspektai iš viso nepriskiriami. Atsižvelgus į tai, manome, kad projektu siūlomas reguliavimas prieštarauja bendrosioms valstybinių mokslinių tyrimų veiklos reguliavimo nuostatoms. Siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. 1.3. Atkreipiame dėmesį, kad vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsniu, nustatančiu, kad valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą, o šį statusą įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent Vyriausybė, tvirtindama tokį statusą turinčio valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatus, ir turi nustatyti šį statusą apsprendžiančias ir įgyvendinančias instituto veiklos nuostatas. 1.4.
įtvirtintos instituto statuso, misijos, veiklos rūšių, tikslų, veiklos pagrindų nuostatos, o instituto teisės ir pareigos, veiklos vertinimas, finansavimas, reorganizavimas ir pan. - Mokslo ir studijų įstatyme, net neapibrėžiant šių įstatymų tarpusavio santykio. Šiuo metu institutas veikia, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Lietuvių kalbos instituto įstatų patvirtinimo“ patvirtintais Lietuvių kalbos instituto įstatais. Šių įstatų nuostatos atkartojamos teikiame projekte, t.y. į įstatymą būtų perkeliamos šį įstatymą įgyvendinančio teisės akto nuostatos. Tokia įstatymų leidybos praktika, kai to paties subjekto statuso atskirus elementus, taip pat jo veiklos pagrindinės nuostatos būtų išdėstytos atskiruose įstatymuose yra ydinga, o įstatymą įgyvendinančio teisės akto (įstatų) nuostatų perkėlimas į įstatymą neatitinka įstatymo paskirties. 1.5. Nėra aišku, kodėl priimant specialų biudžetinės įstaigos veiklą reguliuojantį įstatymą, jame siūloma įtvirtinti iš esmės tik biudžetinės įstaigos sampratą ir statusą (projekto 2 straipsnis) bei veiklos rūšis ir tikslus (projekto 3 ir 4 straipsniai), tuo tarpu apie kitas biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančias nuostatas (savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir jos kompetenciją, priskirtas funkcijos, įstaigos teises ir pareigas, vadovo kompetenciją, skyrimo ir atleidimo tvarką; kitus biudžetinės įstaigos organus, šių organų sudarymo tvarką ir kompetenciją, sprendimų priėmimo tvarką, įstaigos darbuotojų kompetenciją, jų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarką, įstaigos lėšų šaltinius, turto naudojimo nuostatas ir kt.) net neužsimenama. Kitaip tariant, siūlomas projektas savo turiniu yra eklektiškas, nenuoseklus bei stokojantis teisinio aiškumo. 2.
paskirtį žodis „pagrindinius“ yra brauktinas, nes 4 straipsnyje yra nustatomas baigtinis instituto veiklos tikslų sąrašas ir šie tikslai nėra įvardinami pagrindiniais. 3. Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl instituto steigimo tikslų ir misijos yra brauktinos, nes dubliuoja vieną kitą, taip pat projekto 4 straipsnio 4 punktą bei Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. 4. Projekto 2 straipsnio 4 straipsnio 4 dalies nuostata „Valstybė teikia <...> strateginį prioritetą“ yra deklaratyvi ir stokojanti teisinio turinio. Neaišku, kokias tokio rėmimo formas ir būdus ji apimtų. 5. Projekto 4 straipsnio 3 punkto nuostata „ir siūlyti norminimo rekomendacijas“ dubliuotų Valstybinės kalbos komisijos funkcijas, nustatytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje. Antai ši komisija “nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus” (4 punktas); “svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus” (9 punktas)”. 6. Projekto 4 straipsnio 7 punkte vietoj žodžių „skiriamas užduotis“ įrašytinas žodis „pavedimus“. 7. Projekto 5 straipsnio turinys neatitinka šio straipsnio pavadinimo, nes instituto veiklos pagrindai neapima antspaudo ir sąskaitų turėjimo bei pavadinimo vartosenos klausimų. 8. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti naują Lietuvių kalbos instituto pavadinimą - „Lietuvos Respublikos nacionalinis lietuvių kalbos institutas“. Pažymime, kad kartu turėtų būti keičiamas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 4 straipsnio 3 dalis, kurioje vartojamas pavadinimas „Lietuvių kalbos institutas“.
Kartu atkreiptinas dėmesys, kad instituto pavadinimo pakeitimas (kas, savo ruožtu, jokių teisinių pasekmių apibrėžiant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų įstaigos statusą savaime nesukuria) suponuoja papildomas išlaidas, kurių prireiktų naujai iškabai, antspaudams, blankams pagaminti ir pan. 9. Visame projekto tekste nesuderintas sąvokų
„valstybinė lietuvių kalba“, „lietuvių kalba“, „kalba“ vartojimas. Departamento
direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected]. E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-03-14 Nr. S-2016-1609 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą Nr. XIIP-3866(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 792, el. p. [email protected]
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas
(xIIP-3866(2) 2016-10-12
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas, komiteto pirmininko
pavaduotoja Milda Petrauskienė, komiteto nariai: Petras Gražulis, Vanda Kravčionok, Vincė Vaidevutė Margevičienė, Albinas Mitrulevičius, Povilas Urbšys. Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Monika Urmonienė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15) Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siūloma nustatyti Nacionalinio lietuvių kalbos instituto (toliau – institutas) sampratą, statusą, misiją, veiklos tikslus ir instituto veiklos pagrindus. Siūlomas reguliavimas, mūsų nuomone, yra teisiškai ydingas dėl kelių priežasčių. 1.1. Nacionalinio statuso institutui suteikimas įstatymu gali disonuoti su mokslinių tyrimų institutų sistema, nes Mokslo ir studijų įstatyme nėra nacionalinio mokslinių tyrimų instituto rūšies ir tokio statuso suteikimo tvarkos. Šio įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad mokslinių tyrimo institutai, pagal jų steigimo tvarką ir tikslus, yra klasifikuojami į valstybinius arba nevalstybinius.
Siekiant įtvirtinti valstybinio mokslinių tyrimų instituto rūšį - nacionalinis - būtina pakeisti Mokslo ir studijų įstatymą, kuriame būtų apibrėžti tokio instituto specifiniai požymiai (pvz. valstybei ypatingą reikšmę turinti veikla ir pan.), kurie leistų jį atskirti nuo kitų mokslinių tyrimų institutų. Atkreipiame dėmesį, leisdamas įstatymus Seimas yra saistomas savo paties priimtų įstatymų (Konstitucinio Teismo 2000 m. gruodžio 6 d., 2002 m. sausio 14 d., 2003 m. sausio 24 d., 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarimai). Priėmus projektu teikiamą įstatymą, būtų sukurtas precedentas ateityje, nesant jokių kriterijų, priimti atskirus įstatymus ir kitiems mokslinių tyrimų institutams, suteikti jiems nacionalinio, ypatingos svarbos ar kitokį statusą. Toks teisinis reguliavimas iškreiptų bendrąsias Mokslo ir studijų įstatymo nuostatas, reglamentuojančias valstybinių mokslinių tyrimų institutų steigimą, veiklą, tikslus ir pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)
studijų įstatymo, be kita ko, reglamentuojančio ir valstybinių mokslinių tyrimų institutų steigimo, pertvarkymo bei veiklos pagrindus, 29 straipsniu, valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigėja yra Vyriausybė; priėmusi sprendimą steigti valstybinį mokslinių tyrimų institutą, Vyriausybė priima sprendimą ir dėl steigėjo funkcijų perdavimo valstybės institucijai ar įstaigai. Šiame straipsnyje taip pat nustatyta, kad valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimo tvarką, steigimo dokumentų reikalavimus, instituto veiklos kvalifikacinius reikalavimus ir instituto veiklos priežiūros tvarką nustato Vyriausybė.
Vertinant minėtas nuostatas, galima daryti išvadą, kad įstatymu Vyriausybei suteikta išimtinė teisė ir prerogatyva spręsti visus su valstybinio mokslinių tyrimų instituto steigimu ir jo veikla susijusius klausimus, tuo tarpu Seimo kompetencijai jokie šių klausimų sprendimo aspektai iš viso nepriskiriami. Atsižvelgus į tai, manome, kad projektu siūlomas reguliavimas prieštarauja bendrosioms valstybinių mokslinių tyrimų veiklos reguliavimo nuostatoms. Siūlytina gauti Vyriausybės išvadą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)
vadovaujantis Mokslo ir studijų įstatymo 10 straipsniu, nustatančiu, kad valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, kurių tikslas – kaupti, sisteminti, saugoti, skleisti nematerialųjį ir dokumentinį lituanistikos paveldą, vykdyti fundamentinius lietuvių kalbos, etnologijos, raštijos, kultūros ir istorijos paveldo tyrimus, turi ypatingos nacionalinės svarbos statusą, o šį statusą įgyvendina Vyriausybė, tvirtindama jų įstatus ir priimdama kitus teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad būtent Vyriausybė, tvirtindama tokį statusą turinčio valstybinio mokslinių tyrimų instituto įstatus, ir turi nustatyti šį statusą apsprendžiančias ir įgyvendinančias instituto veiklos nuostatas. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)
įtvirtintos instituto statuso, misijos, veiklos rūšių, tikslų, veiklos pagrindų nuostatos, o instituto teisės ir pareigos, veiklos vertinimas, finansavimas, reorganizavimas ir pan. - Mokslo ir studijų įstatyme, net neapibrėžiant šių įstatymų tarpusavio santykio.
Šiuo metu institutas veikia, vadovaudamasis Mokslo ir studijų įstatymu bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 23 d. nutarimu Nr. 1797 „Dėl Lietuvių kalbos instituto įstatų patvirtinimo“ patvirtintais Lietuvių kalbos instituto įstatais. Šių įstatų nuostatos atkartojamos teikiame projekte, t.y. į įstatymą būtų perkeliamos šį įstatymą įgyvendinančio teisės akto nuostatos. Tokia įstatymų leidybos praktika, kai to paties subjekto statuso atskirus elementus, taip pat jo veiklos pagrindinės nuostatos būtų išdėstytos atskiruose įstatymuose yra ydinga, o įstatymą įgyvendinančio teisės akto (įstatų) nuostatų perkėlimas į įstatymą neatitinka įstatymo paskirties. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)
biudžetinės įstaigos veiklą reguliuojantį įstatymą, jame siūloma įtvirtinti iš esmės tik biudžetinės įstaigos sampratą ir statusą (projekto 2 straipsnis) bei veiklos rūšis ir tikslus (projekto 3 ir 4 straipsniai), tuo tarpu apie kitas biudžetinės įstaigos veiklą reglamentuojančias nuostatas (savininko teises ir pareigas įgyvendinančią instituciją ir jos kompetenciją, priskirtas funkcijos, įstaigos teises ir pareigas, vadovo kompetenciją, skyrimo ir atleidimo tvarką; kitus biudžetinės įstaigos organus, šių organų sudarymo tvarką ir kompetenciją, sprendimų priėmimo tvarką, įstaigos darbuotojų kompetenciją, jų priėmimo ir atleidimo iš darbo tvarką, įstaigos lėšų šaltinius, turto naudojimo nuostatas ir kt.) net neužsimenama. Kitaip tariant, siūlomas projektas savo turiniu yra eklektiškas, nenuoseklus bei stokojantis teisinio aiškumo. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)1 2.
Projekto 1 straipsnio nuostatoje nustatant įstatymo paskirtį žodis „pagrindinius“ yra brauktinas, nes 4 straipsnyje yra nustatomas baigtinis instituto veiklos tikslų sąrašas ir šie tikslai nėra įvardinami pagrindiniais. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)2 2,3
nuostatos dėl instituto steigimo tikslų ir misijos yra brauktinos, nes dubliuoja vieną kitą, taip pat projekto 4 straipsnio 4 punktą bei Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 3 dalį. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)24
dalies nuostata „Valstybė teikia <...> strateginį prioritetą“ yra deklaratyvi ir stokojanti teisinio turinio. Neaišku, kokias tokio rėmimo formas ir būdus ji apimtų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)43
nuostata „ir siūlyti norminimo rekomendacijas“ dubliuotų Valstybinės kalbos komisijos funkcijas, nustatytas Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo 3 straipsnyje. Antai ši komisija “nustato lietuvių kalbos tvarkybos kryptis, sprendžia lietuvių kalbos norminimo ir kodifikavimo klausimus” (4 punktas); “svarsto visuomenės keliamus svarbius kalbos vartosenos ir norminimo klausimus ir priima dėl jų sprendimus” (9 punktas)”. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)47
žodžių „skiriamas užduotis“ įrašytinas žodis „pavedimus“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)5
neatitinka šio straipsnio pavadinimo, nes instituto veiklos pagrindai neapima antspaudo ir sąskaitų turėjimo bei pavadinimo vartosenos klausimų. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)53 8.
Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma įtvirtinti naują Lietuvių kalbos instituto pavadinimą -
„Lietuvos Respublikos nacionalinis lietuvių kalbos institutas“. Pažymime, kad
kartu turėtų būti keičiamas ir Valstybinės lietuvių kalbos komisijos įstatymo
institutas“. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad instituto pavadinimo pakeitimas (kas, savo ruožtu, jokių teisinių pasekmių apibrėžiant ir įgyvendinant mokslinių tyrimų įstaigos statusą savaime nesukuria) suponuoja papildomas išlaidas, kurių prireiktų naujai iškabai, antspaudams, blankams pagaminti ir pan. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas (2016-03-15)
nesuderintas sąvokų „valstybinė lietuvių kalba“, „lietuvių kalba“, „kalba“ vartojimas. Pritarti
Teisingumo ministerijos (2016-03-24) Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektą Nr. XIIP-3866(2) pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti
kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos universitetų rektorių konferencija (2016-06-03) Lietuvos universitetų rektorių konferencija (LURK), susipažinusi su Seime įregistruotu įstatymo projektu XIIP-3866(2) „Dėl Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projekto“ reiškia susirūpinimą, kad be platesnės akademinės bendruomenės pritarimo bandoma keisti jau prasidėjusią mokslo ir studijų institucijų pertvarką.
Dėl geresnės studijų kokybės Lietuvos universitetai derina bendradarbiavimo projektus, siekiant geresnės doktorantūros ir mokslinių tyrimų kokybės valstybiniai mokslo institutai jungiami prie universitetų, geresnio valdymo ir infrastruktūros dėlei panašaus profilio taikomųjų mokslų institutai sujungiami į valstybinius mokslo centrus. Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektas neaptartas Aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos veiksmų plane. Tokio statuso institutų nėra numatyta Mokslo ir studijų įstatyme. LURK pažymi, kad Lietuvos universitetuose yra ypač stiprių lietuvių kalbos ir lituanistikos tyrimų centrų, kurie labai produktyviai kuria fundamentines ir taikomąsias žinias apie lietuvių kalbą ir raštiją, kaupia nematerialųjį kalbinį paveldą, sprendžia valstybei ir visuomenei aktualius kalbos raidos ir funkcionavimo uždavinius. Tą patvirtina Lietuvos mokslo tarybos analizės rezultatai (http://mokslas.lmt.lt/INSTITUCIJOS/). LURK atkreipia dėmesį į pavojų, kad LKI pritaikius atskiru įstatymu numatytą „nacionalinį“ statusą, tokio statuso galėtų reikalauti ir kiti valstybiniai institutai arba stiprūs universitetų lituanistikos ar kitų mokslų tyrimų centrai. Per keletą pastarųjų metų išryškėjo tai, kad buvę valstybiniai mokslo institutai po sujungimo su universitetais, tapo stipresni tiek mokslinio potencialo, tiek infrastruktūros pagerėjimo prasme. Šalies ir europinė patirtis byloja ir kitą labai svarbų faktą, kad tik universitetai gali parengti reikalingo profilio ir kvalifikacijos absolventus, tame tarpe ir reikalingus tyrimo institutams.
LURK siūlo nepritarti įstatymo projektui XIIP-3866(2)
„Dėl Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projekto“. Remdamiesi
sėkmingo valstybinių mokslo institutų integravimo į universitetus patirtimi, siūlome svarstyti klausimą dėl LKI prijungimo prie stipraus lituanistikos centrą turinčio universiteto. Pritarti iš dalies Siūloma grąžinti įstatymo projektą iniciatoriams tobulinti atkreipiant dėmesį į Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pastabas dėl įstatymo projekto nuostatų derinimo su Aukštojo mokslo kokybės gerinimo ir aukštųjų mokyklų tinklo pertvarkos veiksmų plane numatytomis priemonėmis ir siūlymą dėl Lietuvių kalbos instituto prijungimo prie lituanistikos centrą turinčio universiteto. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p. 1. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 969 (2016-10-05) Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos
išvadų“ 3 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektui Nr. XIIP-3866(2) (toliau – Įstatymo projektas), tačiau siekiant teisinio aiškumo Įstatymo projektas turėtų būti patikslintas.
Įstatymo projekto aiškinamajame rašte minima, kad Lietuvių kalbos institutas turi pakeisti pavadinimą į Nacionalinį lietuvių kalbos institutą, tačiau teikiamame Įstatymo projekte tai nėra susiejama ir lieka neapibrėžta, ar steigiama nauja institucija, ar pertvarkomas valstybinis mokslinių tyrimų institutas. Teikiamame Įstatymo projekte įtvirtinamos šio instituto statuso, misijos, veiklos rūšių, tikslų, veiklos pagrindų nuostatos, o instituto teisės ir pareigos, veiklos vertinimas, finansavimas, reorganizavimas ir panašiai, nustatyti Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatyme, nenurodomi, šių įstatymų tarpusavio santykis neapibrėžiamas. Įstatymo projekte dubliuojamos ar atkartojamos kituose įstatymuose (Lietuvos
įstaigų įstatymas) jau nustatytos normos. Pritarti
6Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Respublikos Nacionalinio lietuvių kalbos instituto įstatymo projektui Nr. XIIP-3866(2) ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos universitetų rektorių konferencijos pastabas. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vincė Vaidevutė Margevičienė. Komiteto pirmininkas Valentinas Bukauskas Komiteto biuro patarėja Monika Urmonienė