Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 20 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„20 straipsnis. Neapmokestinamasis pajamų dydis ir papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis
santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusioms pajamoms. Metinis NPD (toliau – MNPD) yra 4066,80 eurų jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu 1992 eurai, jeigu gyventojo metinės pajamos (toliau – GMP) neviršija 3480 eurų. Jeigu GMP viršija 3480 eurų, MNPD, jei šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, negali būti didesnis negu suma, apskaičiuota pagal šią formulę:
Gyventojui taikytinas MNPD = 1992 – 0,26 x (GMP – 3480). 2. Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 2 dalį. 2. Jeigu šio straipsnio 6 dalyje nenustatyta kitaip, NPD mokestiniu laikotarpiu taikomas tokia tvarka:
1) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos neviršija 290 eurų per mėnesį, taikomas mėnesio NPD yra 166 eurai;
2) gyventojui, kurio su darbo santykiais arba jų esmę atitinkančiais santykiais susijusios pajamos viršija 290 eurų per mėnesį, taikytinas mėnesio NPD apskaičiuojamas pagal šią formulę: Gyventojui taikytinas mėnesio NPD = 166
santykiais susijusios pajamos – 290). 3. Pripažinti netekusia galios 20 straipsnio 3 dalį. 3. Jeigu pagal šio straipsnio 1 ar 2 dalyje nustatytą formulę apskaičiuotas NPD yra neigiamas, laikoma, kad jis lygus 0. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Kęstutis Glaveckas Eligijus Masiulis Gintaras Steponavičius
ĮSTATYMO NR. I-1336 2, 5, 9, 16, 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS GYVENTOJŲ PAJAMŲ MOKESČIO ĮSTATYMO NR. ix-1007 20 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO IR LIETUVOS RESPUBLIKOS garantinio fonDo ĮSTATYMO NR. viii-1926 3 STRAIPSNIo PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ
projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Šiuo metu Lietuvoje galiojanti tvarka, pagal kurią valstybinio socialinio draudimo (toliau - VSD) įmokos skirstomos į „darbdavio“ ir „darbuotojo“, o neapmokestinamasis pajamų dydis (toliau - NPD) skaičiuojamas pagal formulę ir dėl to yra kintamas, yra ydinga, nes:
VSD įmokų skirstymas į
„darbdavio“ ir „darbuotojo“ yra formalus, tačiau tikrasis jų mokėtojas yra
darbuotojas Nors pagal galiojančią tvarką VSD įmokos formaliai skirstomos į „darbdavio“ ir
„darbuotojo“, tikrasis šių įmokų mokėtojas yra darbuotojas - priimdami
sprendimus, susijusius su darbuotojų įdarbinimu ar jų darbo užmokesčio nustatymu, darbdaviai vertina visus darbo vietos kaštus.[1] Būtent darbo vietos kaštai (angl. labour costs) yra naudojami ir lyginant darbo užmokesčio lygius skirtingose šalyse.[2] Tai, kad padidinus
„darbdavio“ VSD įmokas, padidėjusi mokesčių našta yra perkeliama darbuotojams
įrodo apibendrinti tyrimų šioje srityje duomenys (J. Gruber ir A. Krueger (1991) tyrimas rodo, jog 85 proc. padidėjusių darbdavio kaštų perkeliami darbuotojams, kitas Gruber (1994) tyrimas, rodo, kad mokesčių (kuriais finansuojamos motinystės išmokos) padidinimas 90 proc. perkeliamas darbuotojams (autorius daro išvadas, jog ilgainiui mokesčiai perkeliami pilnai). Taigi, nors teisine prasme darbdavys moka VSD „darbdavio“ įmokas, ekonomine prasme tikrasis jų mokėtojas yra darbuotojas. Didėjant „darbdavio“ VSD įmokoms, darbdaviai jas perkelia darbuotojams mažindami atlyginimus arba atleisdami darbuotojus.
Dėl pasirinktos VSD įmokų skirstymo į „darbdavio“ ir „darbuotojo“ proporcijos yra prasčiau vertinamas Lietuvos konkurencingumas Lietuvoje darbui tenka didelė mokesčių našta, o „darbdavio“ VSD įmokų tarifas yra neproporcingai didelis lyginant su ES ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos šalimis (toliau - EBPO). Iš pateiktų duomenų (žr. 1 lentelę) matyti, kad Lietuvoje „darbdavio“, ar joms tapačių, socialinio draudimo įmokų tarifų santykis su „darbuotojo“, ar joms tapačių, socialinio draudimo įmokų tarifais yra vienas didžiausių. Anot „Socialinio modelio“ rengėjų, dėl kitokios apskaitos, kylančios iš tokių VSD įmokų proporcijų, tarptautiniuose konkurencingumo reitinguose Lietuva atrodo prasčiau
tarifų palyginimas Lietuvoje ir kitose ES šalyse (2014) Dėl VSD įmokų skirstymo į „darbdavio“ ir „darbuotojo“, šalies socialinio draudimo sistema yra sudėtinga, neskaidri, prisidedanti prie šešėlinės ekonomikos darbo rinkoje Mokesčių sistemos sudėtingumas veikia mokesčių mokėtojų gebėjimą teisingai įvertinti mokestinę naštą. Pavyzdžiui, mokesčių mokėtojams sunkiau įvertinti pajamoms tenkančią mokesčių naštą, jeigu jos apmokestinamos daugiau nei vienu mokesčiu.
Klaidų mastas ir pobūdis yra nulemtas mokesčių sistemos sudėtingumo laipsnio.[4] Tai patvirtina Bartolome (1995) atliktas eksperimentas, kuris parodo, jog esant vienodai efektyviai mokesčių normai (40 proc.), tačiau skirtingoms mokesčių sistemoms, tik ketvirtadalis eksperimento dalyvių sugebėjo teisingai nurodyti teisingą intervalą, kuriam priklausė sudėtingesnės sistemos mokesčių dydis (35-40 proc.).[5] Boylan ir Frischmann
sistema, tiksliai įvardyti dviejų pakopų apmokestinimo sistemos realios mokesčio normos nepavyko nei vienam eksperimento dalyviui (nors abiejose sistemose ji buvo vienoda – 40 proc.). Tik 3 iš 12 eksperimento dalyvių pateikė atsakymus, nurodydami teisingą intervalą (tarp 30 ir 40 proc.).[6] Lietuvos socialinio draudimo sistema būtent ir yra sudaryta iš dviejų įmokų („darbdavio“ ir
„darbuotojo“), todėl ji yra sudėtingesnė nei tuo atveju, jei darbo užmokestis
būtų apmokestinamas tik viena - „darbuotojo“ VSD įmoka. Kadangi „darbdavio“ VSD įmoka neatsispindi atlyginimų priskaičiavimo suvestinėse, didelė dalis mokesčių mokėtojų negali įvertinti realios savo mokamų mokesčių naštos, o taip pat ir gaunamos naudos (išmokų pavidalu), ko pasekoje gali atsirasti paskata mokesčius slėpti. Ekspertų vertinimu, darbuotojams nežinant, kokią dalį VSD įmokų darbdavys sumoka už juos, atsiranda mokėjimo „vokeliuose“ problema.
VSD įmokų perkėlimas darbuotojui sukurtų paskatas mažėti šešėlinei ekonomikai.[7] Dėl VSD įmokų skirstymo į
„darbdavio“ ir „darbuotojo“ ir taikomo kintamo dydžio NPD patiriama didelė
administracinė našta Nors skaičiuojamos nuo tos pačios bazės, pagal galiojančią tvarką VSD įmokos formaliai skirstomos į „darbdavio“ ir „darbuotojo“, todėl buhalterinių programų skaičiuojamos atskirai, tačiau yra deklaruojamos kartu (mėnesiniu pranešimu Sodrai). Tai galimai padidina klaidų ir buhalterinių neatitikimų tikimybę. Panaikinus
„darbdavio“ VSD įmoką ir palikus tik vieną - „darbuotojo“ VSD įmoką, mokesčių
apskaičiavimas taptų paprastesnis, sumažėtų administracinė našta verslui. Taip pat, Lietuvoje nuo 2009 m. galiojanti kintamojo NPD taikymo tvarka yra sudėtinga ir sukelia didelę administracinę naštą – tai dar labiau mažina šalies mokesčių sistemos patrauklumą. Dažnai susidaro situacija, kai gyventojams pritaikomas jiems nepriklausantis NPD ir susidaro gyventojų pajamų mokesčio (toliau – GPM) skola, kurios laiku nesumokėjus skaičiuojami delspinigiai. Kitais atvejais (pavyzdžiui, netekus darbo arba neparašius prašymo taikyti NPD) asmeniui gali būti priskaičiuotas per didelis mokėtinas GPM, kurį šis asmuo gali susigrąžinti tik deklaravęs pajamas. Nepagrįstai apsunkinamas ir mokesčių administratoriaus (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos – toliau VMI, ir Valstybinio socialinio draudimo fondo – toliau
„Sodra“) darbas. Tai pripažįsta ir pačios institucijos.[8]
Pagrindinis įstatymų projektų tikslas - padidinti socialinio draudimo sistemos aiškumą, skaidrumą ir pagerinti Lietuvos vertinimą tarptautinio konkurencingumo reitinguose. Parengtų įstatymo projektų uždaviniai yra du: Pirma, perkelti „darbdavio“ VSD įmokas darbuotojui. Antra, grįžti prie fiksuoto NPD taikymo tvarkos. 2.
Įstatymų projektus parengė ir teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai Kęstutis Glaveckas, Eligijus Masiulis ir Gintaras Steponavičius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai Pagal šiuo metu galiojančią tvarką socialinio draudimo įmokas už asmenis, dirbančius pagal darbo sutartį ir kitus asmenis, įvardytus Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 str. 1 dalyje, privalo mokėti apdraustieji ir draudėjai. Šiuo metu galioja tvarka kai 30,98 proc. (jei draudėjas priklauso I nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo tarifų grupei) dydžio VSD įmoką draudėjas apskaičiuoja ir sumoka nuo priskaityto apdraustojo darbo užmokesčio, o dar 9 proc. dydžio VSD įmoka yra išskaičiuojama ir sumokama nuo apdraustojo pajamų. Darbdaviai taip pat moka 0,2 procento priskaičiuoto darbuotojams darbo užmokesčio, nuo kurio skaičiuojamos VSD įmokos, dydžio įmokas į Garantinį fondą. Šalyje šiuo metu galioja kintamojo NPD tvarka, pagal kurią darbuotojui taikomo mėnesinio NPD dydis priklauso nuo jo tą mėnesį gaunamų pajamų. Metų gale mokėtino GPM suma perskaičiuojama pagal gyventojo gautas metines pajamas. 4.
naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma naujai pertvarkyti mokesčių, mokamų nuo darbo užmokesčio tarifus ir jų skaičiavimo tvarką laikantis šių principų: dirbančiojo bruto atlyginimas ir socialinio draudimo įmokų tarifas turi padidėti, o darbdavio mokamo socialinio draudimo įmokos tarifo turi nebelikti, bendram VSD įmokų dydžiui nesikeičiant; „pomokestinės“ dirbančiojo pajamos turi pakisti kiek įmanoma mažiau (arba išvis nepakisti); darbo vietos kaina darbdaviui turi nepakisti; mokestinės biudžeto pajamos turi pakisti kiek įmanoma mažiau (arba išvis nepakisti); gyventojų pajamų mokesčio tarifas turi išlikti nepakitęs (nes GPM bazė yra platesnė nei VSD įmokų); kintamas neapmokestinamųjų pajamų dydis (toliau – NPD) pakeičiamas fiksuotu, taip supaprastinant darbo užmokesčio skaičiavimą. Laukiami rezultatai:
Atlikus siūlomus pakeitimus darbo vietos kaina darbdaviui ir VSD įmokų dydis nepasikeistų (žr. priedus). Paskaičiuotas fiksuoto dydžio NPD siektų 338,90 eurų (taikant tokio dydžio NPD mažiausiai pasikeistų biudžeto pajamos). Galima rinktis ir kitą NPD dydį, pavyzdžiui, siejant su minimalia mėnesine alga (tokiu atveju nuo 2016 m. sausio 1 d. būtų galima taikyti 350 eurų dydžio NPD). Didžiajai daliai mokesčių mokėtojų padidėtų ne tik bruto, bet ir neto darbo užmokestis (daugiau nei 85 proc. dirbančiųjų darbo užmokestis „į rankas“ padidėtų nuo 6 iki 12 eurų). Siekiant išlaikyti biudžeto pajamų fiskalinį neutralumą dėl apskaičiuoto fiksuoto NPD po pakeitimų sumažėtų daugiau nei 1000 eurų uždirbančių asmenų neto pajamos (tai paliestų apie 15 proc. dirbančiųjų). Mokesčių skaičiavimo tvarka supaprastėtų dėl „darbdavio“ VSD įmokų panaikinimo ir fiksuoto NPD taikymo. Tai leistų sumažinti VMI ir „Sodros“ administracinę naštą. Ekspertų vertinimu, VSD įmokų perkėlimas darbuotojui sukurs paskatas mažėti šešėlinei ekonomikai.
Darbuotojams nežinant, kokią dalį VSD įmokų darbdavys sumoka už juos, atsiranda mokėjimo „vokeliuose“ problema.[9] Perkėlus „darbdavio“ VSD įmokas darbuotojui, Lietuva geriau būtų vertinama tarptautiniuose konkurencingumo reitinguose (pavyzdžiui, „Doing Business“ indekse Lietuva pakiltų iš 20 į 16 vietą. Paying Taxes dalyje – iš 49 vietos į 18.) Padidėjus bruto darbo užmokesčiui (~31 proc.), Lietuva nebūtų vertinama kaip pigios darbo jėgos šalis. Žemiau pateikiami perskaičiuoti socialinio draudimo ir Garantinio fondo įmokų tarifai:
Tarifai (proc.) Draudėjų: Prieš pakeitimą Po pakeitimo pensijų socialiniam draudimui 23,3 ligos ir motinystės socialiniam draudimui 3,4 nedarbo socialiniam draudimui 1,1 sveikatos draudimui 3 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės ir šių grupių tarifai:
I grupė 0,18 II grupė 0,42 III grupė 0,9 IV grupė 1,8 Viso SODRA: 30,98 0,00 Garantinis fondas 0,2 0,1527 Tarifai (proc.) Apdraustųjų: Prieš pakeitimą Po pakeitimo pensijų socialiniam draudimui
6 6,87 ligos ir motinystės socialiniam draudimui 2,6 nedarbo socialiniam draudimui 0,84 Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įmokos tarifų grupės ir šių grupių tarifai: I grupė 0,14 II grupė 0,24 III grupė 0,53 IV grupė 1,05 Viso SODRA:
15 15 Sodra (darbdavio): 30,98 0,00 Sodra (darbuotojo):
5Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Remiantis preliminariais skaičiavimais, valstybės biudžeto mokestinės pajamos po pertvarkos sumažėtų apie 1,8 proc. arba 6,8 mln. eurų per mėnesį (modeliavimui naudoti 2014 m. duomenys).
Šis praradimas gali būti dalinai kompensuojamas sumažėjus VMI ir „Sodros“ administravimo išlaidoms ir šešėlinei ekonomikai. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimti Įstatymų projektai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. Ekspertų vertinimu, galimas socialinio draudimo įmokų perkėlimas darbuotojui sukurs paskatas mažėti šešėlinei ekonomikai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus numatytus pakeitimus naudą patirs verslas ir mokesčių mokėtojai. Mokesčių sistemai tapus paprastesne dėl socialinio draudimo įmokų apjungimo ir fiksuoto NPD taikymo, sumažėtų apskaitininkų ir buhalterių darbo krūvis. Dėl mažesnio nominalaus tarifo (30,52 proc.<39,98 proc.) šalį geriau vertintų tarptautiniai investuotojai.[10]
8Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti,
kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti teikiamus Įstatymų projektus, reikės keisti Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2016 metų rodiklių patvirtinimo įstatymą (ir vėlesnių metų įstatymus) bei numatyti naujus Valstybinio socialinio draudimo įmokų tarifus 2016 (ir vėlesniais) metais. 9.
projektų atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymų projektų sąvokų ir jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymų projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai Siekiant įgyvendinti siūlomus pakeitimus, reikėtų keisti Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sudarymo ir vykdymo taisykles. Taip pat reikėtų parengti tvarką, pagal kurią būtų perskaičiuojami darbo sutartyse nurodyti darbo užmokesčio dydžiai ir socialinio draudimo įmokos. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Tikėtina, jog dėl sumažėjusios VMI ir „Sodros“ administracinės naštos bus sutaupyta biudžeto lėšų. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados Rengiant Įstatymų projektus nebuvo gauta specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų. 14.
paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: valstybinis socialinis draudimas, socialinė apsauga, fizinių asmenų pajamų mokestis. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Atkreiptinas dėmesys, kad pateiktuose skaičiavimuose neįvertintas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis (PNPD) ir galimybė apriboti pajamų, nuo kurių skaičiuojamos socialinio draudimo įmokos, dydį (nustatyti socialinio draudimo įmokų „lubas“). Teikia Seimo nariai Kęstutis Glaveckas Eligijus Masiulis Gintaras Steponavičius Priedai: [1] Ooghe, Erwin, Schokkaert, Erik, Flechet, Jef, The Incidence of Social Security Contributions: An Empirical Analysis, Empirica, 2003, June, 30, 82. <http://link.springer.com/article/10.1023%2FA%3A1024121432047#page-1> [2] Eurostat, Labour cost structural statistics – levels. <http://ec.europa.eu/eurostat/statistics-explained/index.php/Labour_cost_structural_statistics_-_levels> [3] Vilniaus universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Socialinių tyrimų centras, Socialinis modelis, Priedas Nr.3, 2015. <http://www.socmodelis.lt/wp-content/uploads/III-9.pdf> [4] Nima Massarrat-Mashhadi, Christian Sielaff, „ Testing taxpayers´ cognitive abilities
Applied Research 5 (1): 7-22. <http://ijbesar.teiemt.gr/docs/volume5_issue1/cognitive_abilities.pdf> [5] Fochmann, Martin, Kiesewetter, Dirk, Tax Perception : An empirical survey, Diskussionsbeitrag Nr.
99, 2010, 8. <http://www.researchgate.net/publication/46459127> [6] Boylan S.J. and Frischmann, „Experimental Evidence on the Role of Tax Complexity in Investment Decisions“, Journal of the American Taxation Association 28, 2006, 69-88. [7] Darius Verseckas, „Rudenį investuotojų akys krypsta į Seimą“, <http://vz.lt/verslo-aplinka/ekonomika/2015/10/05/rudeni-investuotoju-akys-krypsta-i-seima> [8] Rasa Lukaitytė-Vnarauskienė, Naujasis VMI vadovas žada naujovių: rinks daugiau informacijos, 2015-04-14. <http://www.lrt.lt/naujienos/ekonomika/4/98763#wowzaplaystart=1243000&wowzaplayduration=132000> [9] Darius Verseckas, „Rudenį investuotojų akys krypsta į Seimą“, <http://vz.lt/verslo-aplinka/ekonomika/2015/10/05/rudeni-investuotoju-akys-krypsta-i-seima> [10] Thies Buettner, Martin Ruf, „Tax incentives and the location of FDI: evidence from a panel of German multinationals“, Deutsche Bundesbank, Discussion Paper, Series 1: Economic Studies, 2005, 15.
Vilnius
2015-12-08 Nr. XIIP-3864 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, atkreipiame dėmesį, kad pagal įstatymo projekto 2 straipsnį įstatymas įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d. Toks įstatymo įsigaliojimo terminas prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai ir Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Andriuškevičiūtė tel. (8 5) 239 6159, el. p. [email protected] J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected]
2009-11-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-08 Nr. S-2015-7799 Lietuvos Respublikos Seimui
Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato raštu pateiktus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 5, 9, 16, 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3862, Lietuvos Respublikos garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3863 ir Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3864. Pažymime, kad siūlomų nuostatų atžvilgiu Europos Sąjungos teisė netaikoma, todėl pastabų ar pasiūlymų dėl pateiktų projektų neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Daiva Stepanienė, tel.: 8 706 68 083, el. p. [email protected]