Projekto lyginamasis variantas
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, kuriems patvirtinta ar suteikta teisė gyventi Lietuvos Respublikoje, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigai (toliau – deklaravimo įstaiga) per Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įgaliotas institucijas Deklaravimo įstaiga šiems asmenims išduoda dokumentą, patvirtinantį ar suteikiantį teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Šie asmenys, pakeitę gyvenamąją vietą, gyvenamosios vietos deklaraciją pateikia tiesiogiai vienai iš deklaravimo įstaigų.“
Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio pakeitimas Pakeisti 1 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą gali būti įtraukiami tik tie šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodyti asmenys, kurie yra Lietuvos Respublikos piliečiai arba užsienio valstybių piliečiai ar asmenys be pilietybės, turintys Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje arba pažymą Europos Sąjungos valstybės narės piliečio teisei nuolat gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinti, arba Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai: Milda Petrauskienė Albinas Mitrulevičius
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
30 d. priėmus Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymą Nr. XII-1919, kuris įsigalios 2016 m. sausio 1 d., atliekant teksto redagavimą, 1 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 5 ir 6 straipsniuose įsivėlė klaidos, kurios iškraipė deklaravimo įstaigų funkcijas bei išplėtė asmenų ratą, kurie yra įtraukiami į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. Pažymėtina, kad pagal dabar galiojančio Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nuostatas deklaravimo įstaigos Lietuvos Respublikoje asmenims neišdavinėja dokumentų, patvirtinančių ar suteikiančių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje. Tai atlieka teritorinių policijos įstaigų migracijos padaliniai (toliau – migracijos padaliniai). Vadovaujantis įsigaliosiančios redakcijos įstatymo nuostatomis, minėti padaliniai užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės pateiktas gyvenamosios vietos deklaracijas perduos vienai iš deklaravimo įstaigų, nurodytų įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje. Nepakeitus naujos redakcijos įstatymo
dokumentų, patvirtinančių ar suteikiančių teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo srityje nuo 2016 m. sausio 1 d. turėtų būti perduotos gyvenamosios vietos deklaravimo įstaigoms. Taip pat pakeitimo įstatymo 6 straipsnio 5 dalyje vietoj Lietuvos Respublikos Vyriausybės 20015 m. balandžio 8 d. nutarimu Nr. 333 teiktame Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projekte (reg. Nr.
Nr. XIIP-2914) įrašytų žodžių „Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę“ buvo įrašyti žodžiai „Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo gyventi šalyje kortelę“, t.y. buvo išplėsta naujos redakcijos įstatymo 6 straipsnio 5 dalies taikymo apimtis ir nustatyta, kad į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą gali būti įtraukiami ne tik Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo nuolat gyventi šalyje kortelę turintys asmenys, bet ir Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę turintys asmenys. Siekiant pašalinti aukščiau minėtus netikslumus ir užtikrinti tinkamą valstybės įstaigoms priskirtų funkcijų vykdymo tęstinumą, parengtas Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1919 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas). 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projektą teikia Lietuvos Respublikos Seimo nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Vadovaujantis galiojančio Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 1 straipsnio 1 dalimi, šis įstatymas nustato Lietuvos Respublikos gyventojų gyvenamosios vietos deklaravimo (toliau – deklaravimas) sąlygas ir tvarką, deklaravimo duomenų pateikimą, apskaitą, tvarkymą ir naudojimą, nevaržant asmenų teisės laisvai kilnotis ir pasirinkti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje, laisvai išvykti iš Lietuvos, išskyrus tuos atvejus, kai šios teisės varžomos kitų įstatymų. Užsienio valstybės piliečiui ir asmeniui be pilietybės (toliau – užsieniečiai) dokumentų, patvirtinančių ar suteikiančių jam teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo sąlygas ir tvarką nustato Lietuvos Respublikos įstatymas „Dėl užsieniečių teisinės padėties“, pagal kurį minėtus dokumentus išduoda migracijos padaliniai.
Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakcijoje nustatoma, kad dokumentus, patvirtinančius ar suteikiančius užsieniečiui teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, turėtų išduoti deklaravimo įstaigos, o ne migracijos padaliniai. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 3 punktą užsieniečiams, turintiems išduotą leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje užsienio valstybių, ne Europos Sąjungos valstybių narių ar ne Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybių narių, piliečiams ir asmenims be pilietybės, atvykusiems gyventi į Lietuvos Respubliką ar keičiantiems gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje arba išvykstantiems iš Lietuvos Respublikos ilgesniam kaip šešių mėnesių laikotarpiui, yra nustatyta pareiga deklaruoti gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje. Jeigu pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatas būtų nustatyta, kad Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelę turintis užsienietis, kuris nėra Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis, piktnaudžiauja laisvo asmenų judėjimo teise (pvz., toks asmuo nutraukia šeiminius ryšius su Europos Sąjungos arba Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės piliečiu ir tokiu būdu nebegyvena su juo), tai teisė gyventi Lietuvos Respublikoje minėtam užsieniečiui būtų panaikinta.
Todėl pagal galiojančius teisės aktus užsieniečiai, kuriems yra išduotos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės, neturi teisės būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 2016 m. sausio 1 d. įsigaliosiančioje Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo redakcijoje nustatoma, kad užsieniečiai, kuriems yra išduotos Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje kortelės, turi teisę būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūloma atstatyti ir išsaugoti teisės aktuose įtvirtintą galiojančią tvarką, pagal kurią teisę gyventi Lietuvos Respublikoje patvirtinančius ar suteikiančius dokumentus išduoda migracijos padaliniai, o Sąjungos piliečio šeimos nario leidimo laikinai gyventi šalyje korteles turintys užsieniečiai neturi teisės būti įtraukti į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą.
Tokiu būdu būtų išvengta Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatų kolizijos dokumentų, patvirtinančių ar suteikiančių užsieniečiams teisę gyventi Lietuvos Respublikoje, išdavimo srityje, taip pat nebūtų padidinta administracinė našta institucijoms, vykdančioms užsieniečių kontrolės funkcijas Lietuvos Respublikoje. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir, kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priimtas įstatymo projektas įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą įgyvendinančių teisės aktų keisti nereikės. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis nustatytų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projekto nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus teikiamą įstatymo projektą, rengti naujų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Teikiamo įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. Bus sutaupytos lėšos, kurios turėtų būti skirtos siekiant įgyvendinti siekiamo pakeisti įstatymo nuostatas, pagal kurias išrašytus dokumentus migracijos padaliniai turėtų persiųsti deklaravimo įstaigoms, kad šios juos įteiktų užsieniečiams, deklaruojantiems gyvenamąją vietą arba siekiantiems būti įtrauktiems į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai projekto žodžiai:
„gyvenamoji vieta“, „deklaravimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone,
reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia : Seimo nariai Milda Petrauskienė Albinas Mitrulevičius
DĖL
GYVENAMOSIOS VIETOS DEKLARAVIMO ĮSTATYMO NR. VIII-840 PAKEITIMO ĮSTATYMO NR. XII-1919 1 STRAIPSNIO PKEITIMO
2015-12-07 Nr. XIIP-3857 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] L. Schulte-Ebbert, tel. (8 5) 239 6498, el. p. [email protected]
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-03 Nr. S-2015-7663 Lietuvos Respublikos Seimui dėL LIETUVOS
atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo Nr. XII-1919 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3857 pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8