Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos
straipsnio pakeitimas Pakeisti 31 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Stebėtojų tarybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas. Renkant stebėtojų tarybos narius, kiekvienas akcininkas turi tokį balsų skaičių, kuris lygus balsų skaičiaus, kurį suteikia jam priklausančios akcijos, ir renkamų stebėtojų tarybos narių skaičiaus sandaugai. Šiuos balsus akcininkas skirsto savo nuožiūra – už vieną ar kelis kandidatus. Išrenkami daugiau balsų surinkę kandidatai. Jei kandidatų, surinkusių po lygiai balsų, yra daugiau nei laisvų vietų stebėtojų taryboje, rengiamas pakartotinis balsavimas, kuriame kiekvienas akcininkas gali balsuoti tik už vieną iš lygų balsų skaičių surinkusių kandidatų. Bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, stebėtojų tarybos nariai renkami viešo konkurso būdu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 33 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Valdybą renka stebėtojų taryba bendrovės įstatuose nustatytam, bet ne ilgesniam kaip 4 metų laikotarpiui. Jeigu stebėtojų taryba nesudaroma, valdybą renka visuotinis akcininkų susirinkimas šio Įstatymo 31 straipsnio 3 ir 12 dalyse nustatyta stebėtojų tarybos rinkimų tvarka. Jeigu renkami pavieniai valdybos nariai, jie renkami tik iki veikiančios valdybos kadencijos pabaigos. Bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, valdybos nariai renkami viešo konkurso būdu.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 37 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Bendrovės vadovą renka ir atšaukia bei atleidžia iš pareigų, nustato jo atlyginimą, tvirtina pareiginius nuostatus, skatina jį ir skiria nuobaudas bendrovės valdyba (jei valdyba nesudaroma, – stebėtojų taryba, o jei nesudaroma ir stebėtojų taryba, – visuotinis akcininkų susirinkimas). Bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, kurios teikia viešuosius interesus atitinkančias paslaugas ir kurių veiklą reguliuoja ir valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, bendrovės vadovas renkamas viešo konkurso būdu. Bendrovės vadovas pradeda eiti pareigas nuo jo išrinkimo dienos, jeigu su juo sudarytoje sutartyje nenustatyta kitaip.“
numatytas stebėtojų tarybų ir (ar) valdybų sudarymas, stebėtojų tarybos ir (ar) valdybos, laikantis šio įstatymo 1 ir 2 straipsniuose išdėstyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31 straipsnio 3 dalies ir 33 straipsnio
įsigaliojimo. 2. Bendrovės stebėtojų taryba ir (ar) valdyba, sudaryta iki šio įstatymo įsigaliojimo, savo funkcijas atlieka iki bus sudaryta nauja stebėtojų taryba ir (ar) valdyba laikantis šio straipsnio 1 dalies nuostatų. 3. Bendrovės vadovas, laikantis šio įstatymo 3 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 3 dalies reikalavimų, turi būti išrinktas per 6 mėnesius nuo šio įstatymo įsigaliojimo. 4. Bendrovės vadovas, išrinktas iki šio įstatymo įsigaliojimo, savo funkcijas atlieka iki bus išrinktas vadovas laikantis šio straipsnio 3 dalies nuostatų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai:
R.Žemaitaitis B.Vėsaitė A.Skardžius
DĖL
asmenys, dalyvavę rengiant ar tobulinant projektą. Projektą parengė Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Artūras Skardžius, Birutė Vėsaitė. Įstatymo projekto parengimą paskatino siekis akcinių bendrovių stebėtojų tarybos narius, valdybos narius ir vadovą skirti skaidriai, viešai, konkurso būdu ir taip mažinti subjektyvumą, didinti valstybės valdomų bendrovių vadovybės kompetenciją. 2. Parengto Įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Įstatymo projekto tikslas – nustatyti, kad valstybės valdomų bendrovių stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ir vadovas būtų renkami viešo konkurso būdu. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymo projekte aptariami klausimai. Šiuo metu nustatyta, kad akcinių bendrovių stebėtojų tarybos narius renka visuotinis akcininkų susirinkimas, o valdybos narius renka stebėtojų taryba. Bendrovės vadovą renka valdyba arba taryba, arba visuotinis akcininkų susirinkimas. Specialių reikalavimų ar kriterijų nariams ar vadovui įstatymas nenustato. Todėl galimi subjektyvūs sprendimai, nepotizmo apraiškos. 4. Kokios numatomos naujos teisinio reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad valstybės valdomų bendrovių stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ir vadovas būtų renkami viešo konkurso būdu. Tokiu būdu bendrovės vadovybės sudarymą lemtų pretendentų žinios, patirtis ir kiti kompetenciją nusakantys veiksniai. Taip būtų užtikrinti valstybės interesai valdant valstybei priklausančias bendroves.Ypač tais atvejais, kai bendrovės veikia ne konkurencinėje aplinkoje ir jų veiklą reguliuoja ir prižiūri Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija. 5.
imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Neigiamų pasekmių priėmus Įstatymo projektą nenumatoma. 6. Kokią įtaką Įstatymo projektas turės kriminogeniniai situacijai, korupcijai: Įstatymo projekto priėmimas antikorupcijai turės teigiamos įtakos, kadangi stebėtojų tarybos nariai, valdybos nariai ir vadovas bus renkami konkurso būdu, skaidriai ir aiškiai. 7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai Įstatymo projekto priėmimas neturės. 8. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokie šios srities teisės aktai tebegalioja (pateikiamas šių aktų sąrašas) ir kokius galiojančius teisės aktus būtina pakeisti ar panaikinti, priėmus teikiamą projektą. Priėmus siūlomą projektą keisti ar naikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymo projektui įgyvendinti reikia įstatymų lydimųjų aktų, - kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys. Nereikės. 12.
(pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai): Įstatymo projekto įgyvendinimas papildomų lėšų nepareikalaus. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų negauta. 14. Įstatymo projekto autorius ar autorių grupė, įstatymo projekto iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projekto iniciatoriai – Seimo nariai: Artūras Skardžius, Remigijus Žemaitaitis, Birutė Vėsaitė. Seimo nariai:
R.Žemaitaitis, A.Skardžius, B.Vėsaitė
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-12- Nr. Į 2015-12-03 Nr. S-2015-7663
33, 37 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIP-3856 atitikties europos sąjungos teisei Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Seimo posėdžių sekretoriato 2015 m. gruodžio 3 d. pateiktą Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31, 33, 37 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3856 (toliau – „Projektas“), teikiame toliau nurodytas pastabas. Pirma, tokia bendrovės organų narių rinkimo tvarka, kurią siekiama nustatyti priėmus Projektą, nėra įprasta ar skatinama tarptautiniu lygmeniu. Atvirkščiai, pagal Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymosi organizacijos (angl. „The Organisation for Economic Co-operation and Development“) (toliau –
„OECD“) pateikiamas rekomendacijas dėl valstybės valdomų įmonių vadovų tarybos,
bendrovės organų narių (ypač bendrovės tarybos narių) rinkimas ir skyrimas turėtų būti vykdomas per kasmetinį visuotinį akcininkų susirinkimą, net jeigu visos valstybės valdomos įmonės (t.y. įmonė, kurioje valstybei priklauso daugiau negu
rekomendacijose bendrovių organų narių rinkimas visuotinių akcininkų susirinkimo metu dalyvaujant visiems įmonės akcininkams yra laikoma gerąja valstybių praktika ir turėtų būti skatinamas. Antra, priėmus Projektą gali susidaryti nelygiavertė valstybės valdomų įmonių akcininkų padėtis.
Teisę rinkti bendrovės organų narius bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, turi ne tik valstybė kaip šios bendrovės akcijų valdytoja, bet ir kiti bendrovės akcininkai. Teisė rinkti ir atšaukti bendrovės tarybos narius yra laikytina viena pagrindinių akcininko teisių, o siekiant, kad ši teisė būtų efektyvi, įmonės akcininkams turi būti suteikta galimybė dalyvauti nominuojant įmonės organų narius ir balsuoti už individualios kandidatus ar jų sąrašus[2]. Remiantis OECD rekomendacijomis dėl valstybės valdomų įmonių valdymo, valstybės valdomose įmonėse (t.y įmonės, kuriose valstybė turi daugiau negu pusę balsavimo teisių) turi būti užtikrinama lygiavertė visų šios įmonės akcininkų padėtis[3]. Aptariamų rekomendacijų III.D. punkte nurodoma, jog mažiesiems akcininkams reikalinga palengvinti dalyvavimą akcininkų susirinkimuose ir taip sudaryti galimybę efektyviai dalyvauti priimant pamatinius bendrovės valdymo sprendimus kaip, pavyzdžiui, dalyvauti bendrovės tarybos narių rinkimuose[4]. Atsižvelgiant į tai, galimybė mažajam akcininkui dalyvauti visuotiniuose akcininkų susirinkimuose ir rinkti įmonės, kurios akcininku jis yra, organų narius yra laikytina viena pagrindinių akcininko teisių. Trečia, įsigaliojus Projekto nuostatoms gali kilti teisės taikymo problemų, nes Projekte siūlomos nuostatos nedera su galiojančiomis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, kurios nustato visuotiniame akcininkų susirinkime renkamų bendrovių organų narių rinkimo tvarką. Priėmus Projektu siūlomą valstybės valdomų bendrovių stebėtojų tarybos ir valdybos narių, bendrovės vadovo rinkimo viešo konkurso būdu tvarką būtų neaiškus santykis tarp nuostatų, kuriomis nustatomas įmonės organų rinkimas visuotiniame akcininkų susirinkime, ir nuostatų, kurios numato, kad įmonės organų nariai renkami viešo konkurso būdu.
Ketvirta, pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. gruodžio
valstybės valdomų bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime renkamų organų narių parinkimo tvarką, reikėtų keisti ne Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymą, bet Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą, nes pastarasis įstatymas reglamentuoja valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas bei nustato valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo pagrindu valstybės turtinės ir neturtinės teisės juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka, t.y. Lietuvos Respublikos Vyriausybės
neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patirtinimo“, kuriame numatyta, kad valstybei atstovaujančios institucijos keliami kandidatai į valstybės valdomos bendrovės valdybos narius turi atitikti nurodytame apraše nustatytus bendruosius ir konkrečiuosius atrankos kriterijus, jame nustatyta ir kandidatų į valstybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo organo narius parinkimo tvarka.
Taigi, Projektu siekiama nustatyti valstybės valdomų bendrovių organų narių rinkimo tvarka neatitinka skatinamos valstybių praktikos šioje srityje, taip pat sudaro sąlygas nevienodai akcininkų padėčiai bendrovėje bei nepagrįstai apriboja mažųjų akcininkų teises rinkti valstybės valdomose įmonių organų narius, nes iš Projekto nuostatų nėra aišku, kokias teises turėtų valstybės valdomų įmonių mažieji akcininkai. Taip pat Projekte numatytos nuostatos prieštarauja dabar galiojančioms įstatymo nuostatoms ir galimai sukurtų teisės taikymo ir aiškinimo problemų. Projekto priėmimas taip pat yra netikslingas, nes valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimą nustato Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas, kurio pagrindu valstybės turtinės ir neturtinės teisės įmonėse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka. Atsižvelgdami į tai, prašome įvertinti Projektą pagal pateiktas pastabas. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Karolina Mickutė, tel. 8 706 63 686, el. p. [email protected] [1] OECD (2013), Boards of Directors of State-Owned Enterprises: An Overview of National Practices, Bendrovių valdymas, OECD Leidimas, Paryžius, 33-34 psl. [2] OECD (2015), G20/OECD Principles of Corporate Governance, OECD Leidimas, Paryžius, 20-22 psl., A.5, C.4 p. [3] OECD (2005), Guidelines on Corporate Governance of State-owned Enterprises, Bendrovių valdymas, OECD Leidimas, Paryžius, 14 psl. [4] Ibid.
2015-12-03 Nr. XIIP-3856 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: Projektu siūloma papildyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 31, 33 ir 37 straipsnius nuostatomis dėl bendrovių (akcinių bendrovių ir uždarųjų akcinių bendrovių), kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, (toliau – valstybės valdomų bendrovių) stebėtojų tarybos ir valdybos narių, bendrovės vadovo rinkimo viešo konkurso būdu. Projekto nuostatos diskutuotinos. Pirma, manytume, kad siūlomos nuostatos nėra Akcinių bendrovių įstatymo dalyku. Šis įstatymas reglamentuoja įmonių, kurių teisinės formos yra akcinė bendrovė ir uždaroji akcinė bendrovė, steigimą, valdymą, veiklą, reorganizavimą, pertvarkymą, atskyrimą ir likvidavimą, akcininkų teises ir pareigas. Kiekvienas akcininkas bendrovėje turi tokias teises, kokias suteikia jam nuosavybės teise priklausančios bendrovės akcijos, nesvarbu, ar akcininkas yra fizinis ar juridinis asmuo, viešasis ar privatus juridinis asmuo. Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo tvarką ir sąlygas, valstybės ir savivaldybių institucijų įgaliojimus nustato kitas įstatymas - Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.
Šio įstatymo 23 straipsnyje nustatyta: „Valstybės ir savivaldybių turtinės ir neturtinės teisės viešosiose įstaigose, akcinėse bendrovėse, uždarosiose akcinėse bendrovėse ir kitos teisinės formos juridiniuose asmenyse įgyvendinamos Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašas patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. birželio 6 d. nutarimu Nr. 665 „Dėl Valstybės turtinių ir neturtinių teisių įgyvendinimo valstybės valdomose įmonėse tvarkos aprašo patirtinimo“. Valstybei atstovaujančios institucijos keliami kandidatai į valstybės valdomos bendrovės valdybos narius turi atitikti nurodytame apraše nustatytus bendruosius ir konkrečiuosius atrankos kriterijus, jame nustatyta ir kandidatų į valstybės valdomos bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo renkamo organo narius parinkimo tvarka. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manytume, kad esant poreikiui įstatymu reglamentuoti valstybės valdomų bendrovių visuotiniame akcininkų susirinkime renkamų organų narių parinkimo tvarką, reikėtų keisti ne Akcinių bendrovių įstatymą, bet Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymą. Antra, projektu siūlomos nuostatos dėl valstybės valdomų bendrovių stebėtojų tarybos ir valdybos narių, bendrovės vadovo rinkimo viešo konkurso būdu nedera su galiojančiomis įstatymo nuostatomis, nustatančiomis visuotiniame akcininkų susirinkime renkamų bendrovių organų narių rinkimo tvarką, todėl pritarus projektui kiltų teisės taikymo problemų.
Būtų neaiškus nuostatų, nustatančių bendrovės organų narių rinkimo tvarką visuotiniame akcininkų susirinkime, ir nuostatų, nustatančių, kad bendrovės organų nariai renkami viešo konkurso būdu, tarpusavio santykis. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad teisę rinkti bendrovės organų narius bendrovėse, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, turi ne tik valstybė (jos akcijų valdytojas), bet ir kiti bendrovės akcininkai. Tačiau iš projekto nuostatų neaišku, kokias teises turėtų šie akcininkai. Manytume, kad viešo konkurso būdu valstybės akcijų valdytojas galėtų parinkti jo deleguojamus kandidatus į valstybės valdomų bendrovių atitinkamų organų narius. Tačiau bendrovių organų nariai visose bendrovėse turi būti renkami, laikantis tos pačios tvarkos ir procedūrų. Trečia, iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas nustatytų bendrovių, kuriose valstybei nuosavybės teise priklauso akcijų, suteikiančių daugiau kaip pusę visų balsų, stebėtojų tarybos narių, valdybos narių ir vadovo viešo konkurso rengimo tvarką. Ketvirta, pagal keičiamo įstatymo 31 straipsnio 4 dalies, 33 straipsnio 10 dalies ir 37 straipsnio 4 dalies nuostatas bendrovės stebėtojų tarybos bei valdybos narius ir bendrovės vadovą turi teisę bet kuriuo metu atšaukti šiuos narius išrinkęs bendrovės organas. Iš projekto nuostatų lieka neaišku, ar šis bendrovės organas turėtų teisę atšaukti stebėtojų tarybos, valdybos narius ir bendrovės vadovą, pastarųjų kadencijai nepasibaigus, tuo atveju, kai stebėtojų tarybos, valdybos nariai ir bendrovės vadovas būtų išrinkti viešo konkurso būdu.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]