Projekto lyginamasis variantas
Pakeisti 5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos
teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos įvykdytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytos nustatytų gaminių ir
(ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo arba pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduoties užduočių daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turi pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį arba surinktų ir pakartotinai panaudotų pakuočių kiekį.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas siekiant patobulinti galiojantį mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis teisinį reguliavimą. Galiojantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas, skatindamas vienkartinių pakuočių atliekų tvarkymą, nustato mokesčio už aplinkos teršimą lengvatas. Pagal minėtą įstatymą gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinės pakuotės atliekomis už tą pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Tai reiškia, kad jei gamintojas ir importuotojas neįvykdo pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties, mokestis už aplinkos teršimą bus skaičiuojamas tik nuo neįvykdytos užduoties dalies. Tuo tarpu pakartotinio naudojimo pakuočių gamintojams ir importuotojams analogiško pobūdžio lengvata minėtame įstatyme nenustatyta. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, neįvykdžius pakartotinio naudojimo pakuotės surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduoties, mokestis už aplinkos teršimą gamintojams ir importuotojams skaičiuojamas nuo viso rinkoje likusio pakartotinio naudojimo pakuočių kiekio nepriklausomai nuo užduoties įvykdymo lygio. Tai reiškia, jog net ir minimalus užduoties neįvykdymas (pavyzdžiui, iki užduoties įvykdymo pritrūko 1%, kai užduotis yra 85%, o užduoties įvykdymas yra 84%) sąlygos tai, kad mokestis bus skaičiuojamas ne nuo neįvykdytos užduoties dalies, o nuo viso rinkoje likusio pakartotinio naudojimo pakuočių kiekio (pavyzdyje nurodytu atveju mokestis bus skaičiuojamas ne nuo 1%, o nuo viso rinkoje likusio pakuočių kiekio).
Toks teisinis reguliavimas ne tik nesukuria pakankamų paskatų ir motyvacijos gamintojams ir importuotojams gerinti pakartotinio naudojimo pakuočių tvarkymą ir efektyviai vykdyti šių pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotis, bet ir įtvirtina nepagrįstai didelių baudžiamojo pobūdžio mokesčių skaičiavimą. Atsižvelgiant į tai, Įstatymo projektu siūloma koreguoti mokesčio už aplinkos teršimą lengvatų teisinį reguliavimą sukuriant veiksmingas paskatas gamintojams ir importuotojams vykdyti pakartotinio naudojimo pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotis. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
narys Algimantas Salamakinas
įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojantis Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymas nustato mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinės pakuotės atliekomis lengvatą. Pagal minėtą įstatymą gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinės pakuotės atliekomis už tą pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytos Vyriausybės nustatytos pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduoties daliai. Analogiškos lengvatos pakartotinio naudojimo pakuočių gamintojams ir importuotojams galiojantis įstatymas nenumato. 4.
reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma nustatyti vienodas mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinės pakuotės atliekomis ir pakartotinio naudojimo pakuotėmis lengvatas. Projektu siūloma numatyti, jog gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą pakuotės atliekomis už tą pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo arba pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduočių daliai. Norėdami pasinaudoti šia mokesčio lengvata, gamintojai ir importuotojai Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka turės pateikti dokumentus, patvirtinančius šių gaminių ar pakuotės atliekų perdirbtą ar panaudotą energijai gauti kiekį arba surinktų ir pakartotinai panaudotų pakuočių kiekį. Siūlomas teisinis reguliavimas reikš tai, kad, kaip ir apskaičiuojant mokestį vienkartinių pakuočių atveju, mokestis už pakartotinio naudojimo pakuotes būtų skaičiuojamas įvertinus pakartotinio naudojimo pakuotės surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduoties įvykdymo lygį, t.y., tuo atveju, kai užduotis būtų ne visiškai įvykdoma, mokestis būtų skaičiuojamas tik nuo neįvykdytos užduoties dalies, o ne pagal pakartotinio naudojimo pakuotes, likusias vidaus rinkoje, kaip tai nustato galiojantis reguliavimas. Manytina, kad Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet pakartotinio naudojimo pakuočių gamintojams ir importuotojams mokesčio už aplinkos teršimą lengvata būtų nustatoma atsižvelgiant į nustatytų užduočių vykdymą, skatintų gamintojus ir importuotojus dėti visas pastangas ir tinkamai vykdyti užduotis.
Siūlomas teisinis reguliavimas ne tik suvienodintų mokesčio už aplinkos teršimą vienkartinės pakuotės atliekomis ir pakartotinio naudojimo pakuotėmis apskaičiavimą, bet ir užtikrintų, jog gamintojų ir importuotojų mokamų mokesčių dydis bus pagrįstas, teisingas ir neturės baudžiamojo pobūdžio. Esamu teisiniu reguliavimu nepagrįstai visa atsakomybė perkeliama gamintojams ir importuotojams, kadangi, net ir dedant jiems visas įmanomas pastangas dėl pakartotinio naudojimo pakuočių surinkimo, objektyviai neįmanoma priversti visų vartotojų pristatyti visas jų turimas pakartotinio naudojimo pakuotes. Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas užtikrins tinkamą atsakomybės paskirstymą ir pašalins iš teisinio reglamentavimo nepagrįstą baudžiamąjį elementą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas turės teigiamos įtakos verslui, kadangi dėl galimybės taikyti mokesčio lengvatą pakartotinio naudojimo pakuočių gamintojams ir importuotojams bus sukurtos paskatos ir padidinta motyvacija gerinti pakartotinio naudojimo pakuočių tvarkymą ir efektyviai vykdyti šių pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotis. 8.
sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Įstatymui inkorporuoti į teisinę sistemą naujų teisės aktų priimti nereikės. Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Aplinkos ministro ir Finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. D1-370/1K-230 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės pakeisti Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2008 m. liepos 9 d. įsakymą Nr. D1-370/1K-230 „Dėl Mokesčio už aplinkos teršimą apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos aprašų patvirtinimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybės biudžetų ar kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13.
specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ar išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą: mokestis už aplinkos teršimą, pakuotės. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia Seimo narys Algimantas Salamakinas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-12- Nr. Į 2015-11-30 Nr. S-2015-7663 DĖL Lietuvos Respublikos Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo projekto Nr. XIIP-3843 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio pakeitimo projektą Nr. XIIP-3790 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl šio projekto pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-12-08 Nr. XIIP-3843 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 dalyje siūloma nustatyti, kad gamintojai ir importuotojai atleidžiami nuo mokesčio už aplinkos teršimą gaminių ir (ar) pakuotės atliekomis už tą gaminių ir (ar) pakuotės kiekį, kuris proporcingas įvykdytų Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatytų gaminių ir (ar) pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo arba pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduočių daliai. Šios projekto nuostatos nėra aiškios ir yra diskutuotinos šiais aspektais. Pirma, atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalyje yra apibrėžtas sąvokos
„gaminių ir pakuotės atliekų naudojimo ir (ar) perdirbimo užduotys“ turinys,
todėl projekto formuluotės „pakuočių surinkimo ir pakartotinio naudojimo užduotys“ turinys nėra aiškus. Pažymėtina, kad iš Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 12 dalies bei Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalies nuostatų darytina išvada, kad Vyriausybė nustato gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo ir perdirbimo užduotis arba gaminių ir (ar) pakuočių atliekų surinkimo ir naudojimo užduotis. Atsižvelgiant į tai bei siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekte vartojamas sąvokas suderinti su minėtuose įstatymuose vartojamomis sąvokomis. Antra, projekto bei keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalies nuostatose nurodoma, kad minėtas gaminių ir (ar) pakuotės atliekų tvarkymo užduotis gali nustatyti ne tik Vyriausybė, bet ir jos įgaliota institucija.
Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Atliekų tvarkymo bei Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymų vienas nuostatas šias užduotis gali nustatyti tik Vyriausybė (pavyzdžiui, Atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio 31 dalis, 30 straipsnio 15 dalis, 34¹ straipsnio 1 dalies 6 punktas, 34²³ straipsnio 6 dalies 1 punktas, 9 dalies 3 punktas, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 2 straipsnio
Vyriausybės įgaliota institucija (pavyzdžiui, Atliekų tvarkymo įstatymo 34¹⁸ straipsnio 7 dalis, Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo 7 straipsnio
projekte ir minėtuose įstatymuose aiškiai nustatyti, koks (kokie) subjektas (-ai) gali nustatyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų tvarkymo užduotis. 2. Atkreipiame dėmesį, jog projekto nuostatos įsigaliotų nuo oficialaus jo paskelbimo, tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.
Be to, pažymėtina, jog Biudžeto sandaros įstatymo 12 straipsnyje yra numatyta, kad įstatymai, darantys įtaką atitinkamų metų biudžeto asignavimams, įsigalioja įstatymų nustatyta tvarka, bet priimami ne vėliau kaip tų biudžetinių metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymas. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 3. Atkreiptinas dėmesys, kad įstatymo projekto aiškinamajame rašte nurodoma, jog, priėmus įstatymą, reikės keisti jį įgyvendinančius poįstatyminius teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, siūlytume įstatymo projektą papildyti nuostatomis, kurios įpareigotų atitinkamas valstybės institucijas iki įstatymo įsigaliojimo datos priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus, taip pat dėl šios nuostatos įsigaliojimo nustatyti išimtį, kad minėtos institucijos turėtų teisinį pagrindą priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 4. Atkreipiame dėmesį, kad 2016 metų valstybės ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3651), kuriame valstybės biudžeto pajamos iš mokesčio už aplinkos teršimą jau yra suplanuotos, yra pateiktas Seimui svarstyti, todėl manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės kaip biudžeto planuotojos nuomonė. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N.
Azguridienė, tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]