Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 3, 6, 7 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) duslintuvai, naktiniai taikikliai;“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. D kategorijos ginklai ir ginklų priedėliai“. 2. Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 9 punktu:
„9) lazeriniai, naktiniai ir optiniai taikikliai.“ 3 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnio 3 dalį 9 punktu:
„9) naktiniai taikikliai, išskyrus medžioklei naudojamus naktinius taikiklius.“ 4 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 10 dalį ir ją išdėstyti taip:
„10. Lazerinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą sportui. Naktinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą medžioklei. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką nustato Aplinkos ministerija.“ 5 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos iki 2015 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Seimo nariai Mindaugas Bastys Raimundas Paliukas Remigijus Žemaitaitis Stasys Brundza Kazimieras Kuzminskas
Projekto Nr. XIIP-3833 (2) lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnio 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) duslintuvai, naktiniai taikikliai;“. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 6 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„6 straipsnis. D kategorijos ginklai ir ginklų priedėliai“. 2. Papildyti 6 straipsnį 9 punktu:
„9) lazeriniai, naktiniai ir optiniai taikikliai.“
straipsnio pakeitimas Papildyti 7 straipsnio 3 dalį 9 punktu: „9) naktiniai taikikliai, išskyrus medžioklei naudojamus naktinius taikiklius.“
13 straipsnį nauja 11 dalimi:
„11. Naktinius taikiklius gali įsigyti, turėti ir naudoti asmenys, turintys šaunamąjį ginklą medžioklei. Naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje tvarką nustato Aplinkos ministerija.“
2Buvusias 13 straipsnio 11 ir 12 dalis laikyti atitinkamai 12 ir 13 dalimis. 5 straipsnis. Įstatymo
įsigaliojimas ir įgyvendinimas
įgaliotos institucijos iki 2016 m. rugsėjo 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje draudžiama. Projekto tikslas pakeisti šiuo metu esantį draudimą naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje ir leisti juos ribotai naudoti medžioklėje. Plintant Lietuvoje Afrikiniam kiaulių marui (toliau – AKM), medžioklei taikomi įvairūs apribojimai: draudžiama medžioti varant, ribojamos medžioklės tykojant ir sėlinant. Dėl šių apribojimų sunku tinkamai sureguliuoti šernų populiacijos gausą. Dėl to kyla pavojus, kad AKM toliau sparčiai plis. Be to, ūkininkai skundžiasi, kad dėl nustatytų medžioklės ribojimų šernai medžiojami ne taip intensyviai, todėl didėja jų daroma žala žemės ūkio pasėliams. Šernas yra tamsiuoju paros metu aktyvus gyvūnas. Esamų leistinų jų gausos reguliavimo medžiojant priemonių nepakanka, norint tinkamai sureguliuoti jų populiacijos gausą. Todėl siūloma tamsiu paros metu tykojant šernų iš bokštelių leisti naudoti naktinius taikiklius. Pažymėtina, kad šiuo metu ES naktinius taikiklius medžioklėje leidžiama naudoti trijose valstybėse: Jungtinėje Karalystėje, Čekijoje ir kaimyninėje Latvijoje. Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti naktinių taikiklių ribotą civilinę apyvartą bei išlaikyti jų įsigijimo kontrolę, siūlome perkelti naktinius taikiklius iš A kategorijos ginklų sąrašo į D kategorijos ginklų sąrašą. Taip pat siūlome priskirti prie D kategorijos ginklų ir jų priedėlių lazerinius, naktinius ir optinius taikiklius. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Seimo nariai: Mindaugas Bastys, Raimundas Paliukas, Remigijus Žemaitaitis, Stasys Brundza, Kazimieras Kuzminskas. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu naudoti naktinius taikiklius civilinėje apyvartoje draudžiama. Lazeriniai ir optiniai taikikliai nepriskirti nei vienai ginklų kategorijai. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leistų naktinius taikiklius ribotai naudoti medžioklėje – medžioti šernus jų tykojant iš bokštelių. Tai sudarys tinkamas sąlygas sureguliuoti šernų populiacijos gausą, ir taip sumažinti AKM plitimą bei šernų daromą žalą žemės ūkio pasėliams. Naktinius taikiklius galėtų įsigyti tik leidimą medžiokliniam ginklui laikyti gavęs asmuo. Priskyrus optinius, lazerinius ir naktinius taikiklius prie D kategorijos ginklų Policijos departamentas galėtų sukontroliuoti taikiklių įvežimą į šalį ir prekybą. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymą, neigiamų pasekmių medžioklei, valstybės finansų sistemai, administracinei naštai ir socialinei aplinkai nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo įgyvendinimas neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymo projektą, reikės papildyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatant naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje tvarką, kuri užtikrintų, kad: 1.
Naktiniai taikikliai būtų naudojami tik medžiojant šernus jų tykojant iš bokštelių. 2. Nenaudojami medžiojant kitų rūšių medžiojamuosius gyvūnus. 3. Nebūtų pažeidžiami Europos laukinės ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos reikalavimai. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymo projekte nėra naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, - kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti reikės papildyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio
taisyklių patvirtinimo“. Tai atliks LR aplinkos ministerija. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymo įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymo projektas parengtas atsižvelgus į Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos išvadas. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis „medžioklė“. Teikia:
Seimo nariai Mindaugas Bastys Raimundas Paliukas Remigijus Žemaitaitis Stasys Brundza Kazimieras Kuzminskas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 3, 6, 7 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-01 Nr. XIIP-3833 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektas savo esme yra analogiškas projektui Nr. XIIP-3175(2), kurio Seimas
dėmesys, kad projekto tikslas nedera su siūlomomis priemonėmis. Tikslas – šernų medžioklė ir jų populiacijos mažinimas – yra pernelyg siauras (konkretus) siūlomoms priemonėms: leisti naktinių taikiklių, naudojamų medžioklėje, civilinę apyvartą. Be to, manytina, kad, leidus tik šernų medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, sukontroliuoti, ar šie taikikliai nėra naudojami ir kitų gyvūnų medžioklėje, būtų sudėtinga. 3. Pastebėtina, kad, projekto 3 straipsniu papildžius keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį 9 punktu, naktiniai taikikliai taptų vieninteliu D kategorijos objektu, kurio civilinė apyvarta būtų draudžiama. 4. Svarstytina, ar, įstatyme įtvirtinus leidimą naudoti naktinius taikiklius medžioklėje, o įstatymo įgyvendinamuose aktuose (kaip siūlo projekto rengėjai) numačius šio leidimo ribojimus (pavyzdžiui, „tik medžiojant šernus“ ar tik „medžioklėje tykojant iš bokštelių“), nebūtų pažeista teisės aktų hierarchija, o kartu ir konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.
Be to, šis konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). 5. Projekto 4 straipsniu siūloma pakeisti įstatymo 13 straipsnio 10 dalį. Tačiau atsižvelgiant į pakeitimo esmę, rekomenduotina naujas nuostatas išdėstyti 13 straipsnio naujoje 11 dalyje, o esamas straipsnio 11 ir 12 dalis pernumeruoti atitinkamai į 12 ir 13. 6. Svarstytina, ar realiai įgyvendinami projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatyti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai. Dėl tos priežasties siūlytina numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-11-30 Nr. S-2015-7555 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP3833 derinimo Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP3832 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama naktinius taikiklius išbraukti iš A kategorijos ginklų sąrašo, kurie Lietuvos Respublikos civilinėje apyvartoje yra draudžiami, ir juos priskirti D kategorijos ginklų, kuriems įsigyti, laikyti ir nešioti nereikia leidimo, sąrašui. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra leisti naktinius taikiklius ribotai naudoti medžioklėje t.y. šernų medžioklei ir jų populiacijos mažinimui. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. gruodžio 1 d. išvadoje dėl Projekto pateiktą antrąją pastabą dėl sudėtingumo kontroliuoti, ar naktiniai taikikliai bus naudojami tik šernų medžioklėje, norime atkreipti dėmesį į tai, kad tokiu atveju, kiek tai susiję su kitų gyvūnų nei šernai medžiokle, galėtų būti sudaromos galimybės pažeisti 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos VI nuostatos įvirtinančios draudžiamų gaudymo, žudymo metodus ir priemonės, tarp kurių yra numatyti taikikliai šaudyti naktį, kuriuos sudaro elektroninio vaizdo didintuvai arba vaizdo konverteriai.
Pastebėtina, kad iš Europos Sąjungos teisės kylančių įsipareigojimų pažeidimas gali kilti ne tik netinkamai ir (arba) nevisiškai perkėlus direktyvos nuostatų į nacionalinė teisę, bet taip pat neužtikrinus tinkamo direktyvos nuostatų faktinio įgyvendinimo ir (arba) taikymo.[1] Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected] [1] Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-365/97, EU:C:1999:544, 85 punktas. Šiame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, taip pat Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutarties 5 straipsniu (dabar Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnis), valstybių narių pareiga yra užtikrinti Sutarčių ir Europos Sąjungos institucijų priimtų teisės aktų nuostatų taikymą.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 3, 6, 7 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2016-09-13 Nr. XIIP-3833(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad į Teisės departamento 2015 m. gruodžio 1 d. išvadoje pateiktas esmines pastabas projektui Nr. XIIP-3833 atsižvelgta nebuvo (past. – čia ir toliau pabraukta mūsų). Dėl tos priežasties kartojame pastabas, išdėstytas 2015 m. gruodžio 1 d. išvadoje:
dėmesys, kad projekto tikslas nedera su siūlomomis priemonėmis. Tikslas – šernų medžioklė ir jų populiacijos mažinimas – yra pernelyg siauras (konkretus) siūlomoms priemonėms: leisti naktinių taikiklių, naudojamų medžioklėje, civilinę apyvartą. Be to, manytina, kad, leidus tik šernų medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, sukontroliuoti, ar šie taikikliai nėra naudojami ir kitų gyvūnų medžioklėje, būtų sudėtinga. 2. Svarstytina, ar, įstatyme įtvirtinus leidimą naudoti naktinius taikiklius medžioklėje, o įstatymo įgyvendinamuose aktuose (kaip siūlo projekto rengėjai) numačius šio leidimo ribojimus (pavyzdžiui, „tik medžiojant šernus“ ar tik „medžioklėje tykojant iš bokštelių“), nebūtų pažeista teisės aktų hierarchija, o kartu ir konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo.
Be to, šis konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). 3. Pastebėtina, kad, projekto 3 straipsniu papildžius keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį 9 punktu, naktiniai taikikliai taptų vieninteliu D kategorijos objektu, kurio civilinė apyvarta būtų draudžiama. 4. Svarstytina, ar realiai įgyvendinami projekto 5 straipsnio 2 dalyje numatyti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai. Dėl tos priežasties, apsisprendus pritarti teikiamam projektui, siūlytina numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas. 5. Taip pat teikiame naują pastabą: 2016 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojo Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pataisos, tarp kurių yra ir įstatymo 13 straipsnio, kurį siekiama taisyti teikiamo projekto 4 straipsniu, pakeitimas. Dėl tos priežasties projekto 4 straipsnio nuostatas, keičiančias įstatymo 13 straipsnį, būtina suderinti su aktualia įstatymo redakcija.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 3, 6, 7 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO (NR. XIIP-3833)
posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Michail Mackevič, Vytautas Antanas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuras: biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjas Paulius Bačiulis, patarėjas Tomas Marozas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Kriminalinių procesų kontrolės skyriaus patarėjas Renatas Vitkauskas, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Ginklų fondo Licencijavimo ir kontrolės skyriaus vedėjas Vytautas Velička bei Teisės ir personalo skyriaus vedėjas Mindaugas Rapšas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-12-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektui Nr. XIIP-3175(2), kurio Seimas 2015 m. spalio 13 d. nepriėmė. Pritarti
departamentas, 2015-12-01
nedera su siūlomomis priemonėmis. Tikslas – šernų medžioklė ir jų populiacijos mažinimas – yra pernelyg siauras (konkretus) siūlomoms priemonėms: leisti naktinių taikiklių, naudojamų medžioklėje, civilinę apyvartą.
Be to, manytina, kad, leidus tik šernų medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, sukontroliuoti, ar šie taikikliai nėra naudojami ir kitų gyvūnų medžioklėje, būtų sudėtinga. Pritarti
departamentas, 2015-12-013
papildžius keičiamo įstatymo 7 straipsnio 3 dalį 9 punktu, naktiniai taikikliai taptų vieninteliu D kategorijos objektu, kurio civilinė apyvarta būtų draudžiama. Atsižvelgti
departamentas, 2015-12-01
naudoti naktinius taikiklius medžioklėje, o įstatymo įgyvendinamuose aktuose (kaip siūlo projekto rengėjai) numačius šio leidimo ribojimus (pavyzdžiui,
„tik medžiojant šernus“ ar tik „medžioklėje tykojant iš bokštelių“), nebūtų
pažeista teisės aktų hierarchija, o kartu ir konstitucinis teisinės valstybės principas. Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Be to, šis konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai).
Be to, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio
departamentas, 2015-12-014
naujas nuostatas išdėstyti 13 straipsnio naujoje 11 dalyje, o esamas straipsnio 11 ir 12 dalis pernumeruoti atitinkamai į 12 ir 13. Pritarti
departamentas, 2015-12-0152
straipsnio 2 dalyje numatyti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai. Dėl tos priežasties siūlytina numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas. Pritarti
prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2015-12-07 Europos teisės departamentas išnagrinėjo Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP3832 (toliau – Projektas), kuriuo siekiama naktinius taikiklius išbraukti iš A kategorijos ginklų sąrašo, kurie Lietuvos Respublikos civilinėje apyvartoje yra draudžiami, ir juos priskirti D kategorijos ginklų, kuriems įsigyti, laikyti ir nešioti nereikia leidimo, sąrašui.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad Projekto tikslas yra leisti naktinius taikiklius ribotai naudoti medžioklėje t.y. šernų medžioklei ir jų populiacijos mažinimui. Atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. gruodžio 1 d. išvadoje dėl Projekto pateiktą antrąją pastabą dėl sudėtingumo kontroliuoti, ar naktiniai taikikliai bus naudojami tik šernų medžioklėje, norime atkreipti dėmesį į tai, kad tokiu atveju, kiek tai susiję su kitų gyvūnų nei šernai medžiokle, galėtų būti sudaromos galimybės pažeisti
buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos VI nuostatos įvirtinančios draudžiamų gaudymo, žudymo metodus ir priemonės, tarp kurių yra numatyti taikikliai šaudyti naktį, kuriuos sudaro elektroninio vaizdo didintuvai arba vaizdo konverteriai. Pastebėtina, kad iš Europos Sąjungos teisės kylančių įsipareigojimų pažeidimas gali kilti ne tik netinkamai ir (arba) nevisiškai perkėlus direktyvos nuostatų į nacionalinė teisę, bet taip pat neužtikrinus tinkamo direktyvos nuostatų faktinio įgyvendinimo ir (arba) taikymo.[1] [1] Sprendimas Komisija prieš Italiją, C-365/97, EU:C:1999:544, 85 punktas. Šiame sprendime Europos Sąjungos Teisingumo Teismas pažymėjo, kad vadovaudamosi lojalaus bendradarbiavimo principu, taip pat Europos Ekonominės Bendrijos steigimo sutarties 5 straipsniu (dabar Europos Sąjungos sutarties 4 straipsnis), valstybių narių pareiga yra užtikrinti Sutarčių ir Europos
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Gamtos apsaugos asociacija „Baltijos vilkas“ su 8212 piliečių parašais, 2015-06-20 Pasirašydamas šią peticiją pareiškiu, kad aš: •Nesutinku, kad medžiotojai būtų apginkluoti naktiniais taikikliais •Nesutinku, kad ginklų ir šaudmenų verslo interesai būtų iškelti aukščiau už Gamtos apsaugą •Nesutinku, kad laukiniai gyvūnai, kurie yra ir mano turtas, būtų naikinami, tam pasitelkiant moderniausias priemones •Nesutinku, kad ir taip skaudi brakonieriavimo problema būtų dar labiau gilinama •Nesutinku, kad Gamtai ir žmonėms pavojingi ginklų priedėliai būtų laisvai perkami ir parduodami •Nesutinku, kad Lietuva taptų laukinio medžioklės turizmo šalimi •Nesutinku, kad Lietuva nuolat laužytų ir iškraipytų pasirašytas tarptautines konvencijas Aš esu prieš karą žvėrims! Todėl reikalauju imtis visų Jums pagal pareigas priklausančių veiksmų, kad nebūtų priimti planuojami Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo pakeitimai, kurie sudarytų galimybę medžiotojams ar kitiems civiliams turėti bei naudoti naktinius taikiklius. Peticiją parengė Gamtos apsaugos asociacija “Baltijos vilkas” (www.vilkai.lt)
2015-06-15 Lietuvos medžiotojų sąjunga
„Gamta“ vienija beveik 5 tūkstančius medžiotojų, jungia 46 juridinius
asmenis, turi 11 skyrių. 2014 m. gruodžio mėn. 7 d., išplėstiniame valdybos posėdyje, buvo svarstomas klausimas dėl galimybės naudoti naktinio matymo taikiklius medžioklėje. LMS „Gamta“ valdyba vieningai nepritarė šiai idėjai dėl sekančių priežasčių:
saugumas. Tam tikrai asmenų grupei mes norime leisti turėti naktinio taikymo įrangą geresnę negu turi Lietuvos kariuomenė, o tai nėra pateisinama akivaizdžios agresijos akivaizdoje. 2. Naktinio matymo taikikliai labai skiriasi savo techninėmis charakteristikomis.
Gerą vaizdą gali užtikrinti tik labai mažai daliai medžiotojų įperkamos optikos, plataus vartojimo lygio prietaisų išgaunamo vaizdo kokybė yra daugiau negu kritikuotina. 3. Saugaus elgesio medžioklėje taisyklių problema. Naktinio matymo optikų naudojimas dalinai prieštarauja medžioklės taisyklių Lietuvos respublikos teritorijoje 71.12;72.9 ir 72.10 punktams. Medžiotojas negalės numatyti šūvio pasekmių dėl paprasčiausios priežasties, naktinio matymo optika reaguoja tik į šilumą, nematomas horizontas (aplinka), o tai daro šūvį pavojingu. 4. Siauros panaudojimo galimybės. Su Šiais taikikliais medžiotojai vis tiek negali medžioti trofėjinių kanopinių žvėrių ir vykdyti jų atranką, o šernus ir taip leidžiama medžioti naudojant prožektorius. Be to jau dabar įteisinta naktinio matymo įranga (žiūronai). 5. Visuomenės branda. Didėjantys medžioklės taisyklių pažeidimai rodo, kad medžiotojų visuomenė yra dar nesubrendusi tokios įrangos panaudojimui ir tai gali turėti neigiamų pasekmių kanopinių žvėrių populiacijai (ypač tauriųjų elnių ir stirnų patinų
naktinio matymo taikiklius žymiai apsunkinama medžioklės taisyklių laikymosi kontrolė. Kontrolę atliekantys pareigūnai niekada nežinos kas į ką taikosi, kokios ir kur šūvio pasekmės. Atsižvelgti
ir įstaigų pasiūlymai: negauta. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos ministerija 2015-06-29 Išnagrinėjome Jūsų prašymą pateikti Aplinkos ministerijos poziciją dėl naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje.
Informuojame, kad Aplinkos ministerija, siekdama išsiaiškinti, kokią įtaką naktinių taikiklių naudojimas medžioklėje turės medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolei, kreipėsi į Valstybinę aplinkos apsaugos tarnybą ir Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus, kurių pareigūnai vykdo medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolę. Šių institucijų pareigūnų nuomone, leidimas naudoti naktinius taikiklius medžiojant šernus tykojant, vienareikšmiškai turės neigiamą įtaką medžiojamųjų gyvūnų išteklių naudojimo kontrolei. Leidus medžioklėje naudoti naktinius taikiklius - medžiojant šernus tykojant - kontroliuoti, ar naktiniai taikikliai nenaudojami medžiojant kitus medžiojamuosius gyvūnus, būtų neįmanoma. Neužtikrinus kontrolės, Lietuvai kiltų didelės problemos dėl Europos laukinės gamtos ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos), kurią Lietuva ratifikavo 1996 m., ir 1992 m. gegužės 21 d. Tarybos direktyvos 92/43/EEB dėl natūralių buveinių ir laukinės faunos bei floros apsaugos nuostatų gyvendinimo. Atsižvelgus į išdėstytus motyvus, Aplinkos ministerija nepritaria naktinių taikiklių naudojimo medžioklėje įteisinimui. Atsižvelgti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: įstatymo projektą atmesti
atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir tai, kad Aplinkos ministerija nepritaria šiam įstatymo projektui. 7. Balsavimo rezultatai: 2 už; 2 prieš; 1 susilaikė. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas
APLINKOS APSAUGOS komitetas
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 3, 6, 7 IR 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas, komiteto nariai: Linas
Balsys, Viktorija Čmilytė – Nielsen, Arūnas Dudėnas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Aurelija Stancikienė, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėja Jolita Jakučionytė. Kviestieji asmenys: Aplinkos ministerijos Miškų departamento direktorius Nerijus Kupstaitis, Policijos departamento Viešosios policijos valdybos Licencijavimo skyriaus viršininkas Audrius Čiupala, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Skubios veiklos skyriaus Vedėjo pavaduotojas Paulius Bušauskas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-01 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Teikiamas projektas savo esme yra analogiškas projektui Nr. XIIP-3175(2),
kurio Seimas 2015 m. spalio 13 d. nepriėmė. Pritarti
2Atkreiptinas dėmesys, kad projekto tikslas nedera su siūlomomis priemonėmis. Tikslas – šernų medžioklė ir jų populiacijos mažinimas – yra pernelyg siauras
(konkretus) siūlomoms priemonėms: leisti naktinių taikiklių, naudojamų medžioklėje, civilinę apyvartą. Be to, manytina, kad, leidus tik šernų medžioklėje naudoti naktinius taikiklius, sukontroliuoti, ar šie taikikliai nėra naudojami ir kitų gyvūnų medžioklėje, būtų sudėtinga.
Pritarti iš dalies Siūlomos teisinio reguliavimo nuostatos leistų naktinius taikiklius ribotai naudoti medžioklėje – medžioti šernus jų tykojant iš bokštelių. Tai sudarytų tinkamas sąlygas sureguliuoti šernų populiacijos gausą, ir taip sumažinti Afrikinio kiaulių maro plitimą bei šernų daromą žalą žemės ūkio pasėliams. Priėmus įstatymo projektą, reikės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai papildyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatant naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje tvarką, kuri užtikrintų, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami tik medžiojant šernus jų tykojant iš bokštelių, nenaudojami medžiojant įstatymų saugomiems arba globojamiems gyvūnams medžioti. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-12-013
9
straipsnio 3 dalį 9 punktu, naktiniai taikikliai taptų vieninteliu D kategorijos objektu, kurio civilinė apyvarta būtų draudžiama. Pritarti
medžioklėje, o įstatymo įgyvendinamuose aktuose (kaip siūlo projekto rengėjai) numačius šio leidimo ribojimus (pavyzdžiui, „tik medžiojant šernus“ ar tik „medžioklėje tykojant iš bokštelių“), nebūtų pažeista teisės aktų hierarchija, o kartu ir konstitucinis teisinės valstybės principas.
Konstitucinis Teismas yra išaiškinęs, kad Konstitucijoje įtvirtintas teisinės valstybės principas suponuoja ir teisės aktų hierarchiją, inter alia tai, kad poįstatyminiai teisės aktai negali prieštarauti įstatymams, konstituciniams įstatymams ir Konstitucijai, kad poįstatyminiai teisės aktai turi būti priimami remiantis įstatymais, kad poįstatyminis teisės aktas yra įstatymo normų taikymo aktas, nepaisant to, ar tas aktas yra vienkartinio (ad hoc) taikymo, ar nuolatinio galiojimo. Be to, šis konstitucinis principas neleidžia poįstatyminiais teisės aktais nustatyti tokio teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme (2008 m. gruodžio 4 d., 2013 m. vasario 20 d., 2014 m. gegužės 9 d., 2015 m. spalio 29 d. nutarimai). Be to, Konstitucinis Teismas yra ne kartą konstatavęs, kad poįstatyminiu teisės aktu negalima pakeisti įstatymo ir sukurti naujų bendro pobūdžio teisės normų, kurios konkuruotų su įstatymo normomis, nes taip būtų pažeista Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų viršenybė poįstatyminių teisės aktų atžvilgiu (Konstitucinio Teismo 2002 m. rugpjūčio 21 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai). Pritarti iš dalies Manome, kad įstatyme išvardinti visą naktinių taikiklių naudojimo bei kontrolės tvarką netikslinga. Tą nustatys Aplinkos ministerija papildydama Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatant naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje tvarką, kuri užtikrintų, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami tik medžiojant šernus jų tykojant iš bokštelių, nenaudojami medžiojant įstatymų saugomiems arba globojamiems gyvūnams medžioti. 5.
2015-12-014
atsižvelgiant į pakeitimo esmę, rekomenduotina naujas nuostatas išdėstyti 13 straipsnio naujoje 11 dalyje, o esamas straipsnio 11 ir 12 dalis pernumeruoti atitinkamai į 12 ir 13. Pritarti
2
įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo terminai. Dėl tos priežasties siūlytina numatyti vėlesnes įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datas. Pritarti
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkosaugos koalicija 2016-05-23 Siūlome projektui nepritarti dėl žemiau išvardintų priežasčių. Naktiniai taikikliai objektyviai nėra reikalingi: Oficiali statistika rodo, kad šernų populiacija yra stipriai sumažinta, o jų gausa ir tankumas atitinka užsibrėžtus tikslus: ne daugiau 25000 šernų šalyje ir ne daugiau kaip 0,5 šerno kvadratiniame kilometre. Šis rezultatas pasiektas nenaudojant naktinių taikiklių. Europos maisto saugos tarnybos studijoje pasiūlyta kompleksinė strategija (efektyviau šalinti kritusių šernų kūnus, vengti populiacijos auginimo šėrimu, populiaciją mažinti ir kontroliuoti įprasta medžiokle, taip pat medžioti daugiau patelių) įgyvendinama ir pasiteisina. Toje pačioje studijoje naktiniai taikikliai buvo įvardinti kaip nepriimtina gyvūnijos valdymo priemonė. Prognozuotas afrikinio kiaulių maro plitimo tempas ir šernų mirtingumas buvo stipriai pervertintas, o paskutiniu metu nėra fiksuojama maro protrūkių kiaulių augintojų ūkiuose.
Taip pat Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba nėra pateikusi įtikinamų mokslinių argumentų ar faktinių įrodymų, kad naktiniai taikikliai yra veiksminga ir neišvengiama priemonė. Iš keturių afrikinio kiaulių maro paveiktų ES šalių (Baltijos šalys ir Lenkija) tik Latvijoje leidžiami naktiniai taikikliai, tačiau jų įteisinimas apčiuopiamų rezultatų nedavė. Naktinių taikiklių įteisinimas padarys didelę žalą gyvūnijai ir jos apsaugai:
Naktinių taikiklių naudojimas stipriai sumažina žvėrių galimybę pabėgti bei iš esmės panaikina jų ramybės periodą. Toks laukinės gamtos išnaudojimas prieštarauja lietuviškai ir europinei kultūrai, gyvūnijos apsaugos principams ir medžioklės etikai. Suintensyvėjusi medžioklė naktį padidins gyvūnų sužalojimų riziką ir patiriamas kančias. Taip pat naktiniai taikikliai, leidžiantys tamsoje šaudyti į žvėris, dar labiau išaugins brakonieriavimo mastą, nes didelė dalis brakonierių yra patys medžiotojai su legaliai laikomais ginklais. Nėra jokio būdo nustatyti ir įrodyti, ar žvėris buvo sumedžiotas su ar be taikiklio. Todėl negalės būti įgyvendinta kontrolė, ar naktiniai taikikliai naudojami tik šernų medžioklėje. O neveikiant kontrolei, naktiniai taikikliai bus naudojami šaudant ir kitas, – taip pat ir Berno konvencijos saugomas, – rūšis, taip darant žalą jų populiacijoms bei pažeidžiant konvenciją. Nors argumentuojant kiaulių maru siūloma įvesti agresyvią ir gamtai pavojingą priemonę, tačiau nėra numatoma, kada ir kaip jos bus atsisakoma – dėl to gamta patirs ilgalaikę žalą. Pataisos ir jų priėmimo procesas silpnina pilietinę visuomenę:
Gyvūnijos apsauga yra viešas interesas ir bendras visos visuomenės reikalas.
Visuomenė išreiškė savo neigiamą nuomonę, pasirašydama peticijas prieš taikiklius (beveik 11,000 parašų) bei prieš drastiškas maro suvaldymo priemones (virš 12,000 parašų). Su gyvūnija ir gamtos apsauga susijusios Lietuvos nevyriausybinės organizacijos, Aplinkos ministerija, už medžioklę atsakingi jos ekspertai, gyvūnijos apsaugos kontrolę atliekančios tarnybos, taip pat didelė dalis medžiotojų pasisako prieš naktinius taikiklius. Iš trijų Lietuvos medžiotojų sąjungų tik vienos – Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugijos (LMŽD) – vadovai remia ir aktyviai propaguoja naktinių taikiklių įteisinimą. Tačiau abejonių dėl galimo verslo interesų propagavimo kelia tai, kad LMŽD Taryboje yra didžiausio Lietuvos ginklų ir šaudmenų pardavėjo UAB „Oksalis“ direktorius G. Misiukevičius. Medžiotojai neslepia, – o faktai tai patvirtina, – kad tarp jų yra naudojančių naktinius taikiklius, nors tai ir yra nelegalu. Todėl taikiklių įteisinimas būtų tokių neetiškų ir įstatymų nesilaikančių medžiotojų skatinimas. Praėjusių metų pavasarį prasidėjęs projekto nagrinėjimas Seime buvo dirbtinai skubinamas, buvo vengiama diskusijų, oponuojantys marginalizuojami ir menkinami. Nors projektas jau buvo atmestas Seime, jis teikiamas iš naujo. Visa tai rodo nusistatymą pataisas priimti bet kokiu būdu, taip pat smukdo ir taip žemą visuomenės pasitikėjimą Seimu bei politikais. Nepritarti Argumentai:
Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos leistų naktinius taikiklius ribotai naudoti medžioklėje – medžioti šernus jų tykojant iš bokštelių. Tai sudarytų tinkamas sąlygas sureguliuoti šernų populiacijos gausą, ir taip sumažinti Afrikinio kiaulių maro plitimą bei šernų daromą žalą žemės ūkio pasėliams.
Priėmus įstatymo projektą, reikės Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijai papildyti Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisykles, nustatant naktinių taikiklių riboto naudojimo medžioklėje tvarką, kuri užtikrintų, kad naktiniai taikikliai būtų naudojami tik medžiojant šernus jų tykojant iš bokštelių, nenaudojami medžiojant įstatymų saugomiems arba globojamiems gyvūnams medžioti, kitų rūšių medžiojamiesiems gyvūnams. Taip pat užtikrinti, kad nebūtų pažeidžiami Europos laukinės ir gamtinės aplinkos apsaugos konvencijos (Berno konvencijos) ir 1992 m. gegužės
bei floros apsaugos reikalavimai. Europos teisės departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2014-11-14 rašte pažymima, kad, minėta direktyvos nuostata, draudžianti naudoti naktinio matymo optiką, taikoma tik gyvūnų, įrašytų į Direktyvos 92/43/EEB V priedo a dalį ir IV priedo a dalį, gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu, tuo tarpu į Direktyvos 92/43/EEB V priedo a dalį ir IV priedo a dalį šernai, lapės ir usūriniai šunys nepatenka. Vadinasi šių gyvūnų gaudymo ir (arba) žudymo atžvilgiu Direktyvos 92/43/EEB 15 straipsnyje numatytas draudimas nėra taikomas. Pažymėtina, kad šio įstatymo 2 straipsnio 34 dalyje įtvirtinta, kad „Naktinis taikiklis – tvirtinamas prie ginklo ir skirtas ginklui nutaikyti į taikinį prietaisas, kuriuo pasinaudojus elektronika, išryškinamas silpnai apšviestas arba neapšviestas taikinys“. Taigi būtų išvengta klaidų medžiojant tamsu paros metu, užtikrintas gyvūno sumedžiojimas jo nesužeidus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5 . Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-06-01 įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į įstatymo projektui pateiktas pastabas ir tai, kad Aplinkos ministerija nepritaria šiam įstatymo projektui. Nepritarti Komitetas atsižvelgęs į gautas pastabas teikia patobulintą įstatymo projektą Nr. XIIP-3833 (2). 7. Komiteto sprendimas: pritarti įstatymo projektui, komiteto išvadoms dėl šio projekto bei teikti Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 3, 6, 7 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3833 (2) ir jo lyginamąjį variantą. 8. Balsavimo rezultatai: „už“ – 6, „prieš“ – 4, „susilaikė“ – 0. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: A. Salamakinas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas