Projekto lyginamasis variantas
straipsnio pakeitimas
straipsnio 2 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) turintis teistumą už smurtinį tyčinį nusikaltimą ar nusikalstamas veikas, nurodytas Baudžiamojo kodekso XV-XXI ir XXXV-XXXVII skyriuose“. 2. Pakeisti 18 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir jį išdėstyti taip: „8) įstatymų nustatyta tvarka įtariamas arba kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso XV-XXI ir XXXV-XXXVII skyriuose ar šios dalies 1-4 punktuose“. 2 straipsnis. 41 straipsnio pakeitimas
straipsnio 1 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) kai asmuo įstatymų nustatyta tvarka įtariamas ar kaltinamas padaręs tyčinę nusikalstamą veiką, nurodytą Baudžiamojo kodekso XV-XXI ir XXXV-XXXVII skyriuose ar šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose, ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas“. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Parengti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo 18 ir 41 straipsnių pataisas paskatino tai, kad dabartinis nepriekaištingos reputacijos apibrėžimas, su kuriuo yra susijusi asmenų teisė įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis, yra neproporcingas ir dažnu atveju riboja asmenų teises labiau, nei tai yra reikalinga teisinio reglamentavimo tikslui – riboti tam tikrų kategorijų asmenų, kurie kelia ar potencialiai gali kelti grėsmę visuomenės saugumui, teisę turėti ginklų ir šaudmenų - pasiekti. Analizuojant pastarųjų metų policijos, prokuratūros, specialiųjų tyrimų tarnybos bei kitų institucijų veiklos duomenis, stebima tendencija kriminalizuoti civilinius, mokestinius ginčus, kitas konfliktines situacijas. Pavyzdžiui, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos duomenimis[1] 2012-2014 metais stebima pastovi tendencija, jog daugiau pradėtų ikiteisminių tyrimų yra nutraukiama (vidutiniškai 68 per metus), nei perduodama teismui (vidutiniškai 51 per metus), o pati ikiteisminių tyrimų trukmė išlieka pernelyg ilga. Per metus teismui perduodama vidutiniškai tik 21 procentas visų šios institucijos vykdomų tyrimų (vidutiniškai 51 iš 243 ikiteisminių tyrimų). 2013 metų duomenimis 56 % visų ikiteisminių tyrimų, o 2014 metų duomenimis 34 % visų ikiteisminių tyrimų truko daugiau nei metus laiko. 53 % procentai 2014 metais teisme išnagrinėtų bylų vyko dėl ikiteisminių tyrimų, pradėtų dar 2006-2011 metais. Pažymėtina ir tai, kad Lietuva ne kartą yra pralaimėjusi bylas Europos Žmogaus Teisių Teisme dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės, žr. bylas Norkūnas prieš Lietuvą, Četvertakas ir kiti prieš Lietuvą, Meilus prieš Lietuvą ir kt.
Akivaizdu, kad tik nedidelė dalis pradėtų ikiteisminių tyrimų baigiasi nuteisimu, o laikotarpis nuo įtarimų pareiškimo iki nuteisimo paprastai trunka ne vienerius metus, todėl asmenų, kurių atžvilgiu nėra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, atžvilgiu teisė turėti ginklą ir šaudmenų turėtų būti ribojama tik išimtiniais atvejais. Galiojantis teisinis reglamentavimas draudimą įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis sieja su įtarimais ar kaltinimais padarius bet kokią Lietuvos respublikos baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytą nusikalstamą veiką, įskaitant ir tokias veikas kaip, pavyzdžiui, šmeižimas, neteisingas rinkimų balsų skaičiavimas, autorystės pasisavinimas ir kt., kurios neturi jokio priežastinio ryšio susijusio su ginklų ir(ar) šaudmenų laikymu. Baudžiamojo kodekso specialiojoje dalyje numatytos nusikalstamos veiklos labai skiriasi pagal savo pobūdį ir pavojingumą. Nėra pagrindo manyti, kad visomis be išimties nusikalstamomis veikomis įtariami ar kaltinami asmenys turėdami ginklų ir(ar) šaudmenų keltų grėsmę patys sau, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Nepriekaištingos reputacijos susiejimas su visomis nusikalstamomis veikomis, nediferencijuojant jų pagal pavojingumą, neatitinka proporcingumo principo, todėl yra keistinas galiojantis teisinis reglamentavimas. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą iniciavo ir parengė – Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3.
metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Galiojančios redakcijos LR Ginklų ir šaudmenų įstatymo 18 straipsnio 2 dalis ir 41 straipsnio 1 dalis asmens teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis ribojimą sieja su įtarimais, kaltinimais bei teistumu už bet kokio pobūdžio nusikalstamas veikas, nediferencijuojant jų pagal pobūdį ir pavojingumą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Teikiamu projektu siūloma nustatyti, kad asmens teisė įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis gali būti apribota tik tada, kai asmuo yra įtariamas ar kaltinamas konkrečiuose Baudžiamojo kodekso skyriuose nurodytų nusikalstamų veikų (nusikaltimai žmoniškumui ir karo nusikaltimai, nusikaltimai Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai, žmogaus gyvybei, sveikatai ir t.t.) padarymu arba nusikaltimų padarymu, apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, naudojant sprogmenis, sprogstamąsias medžiagas arba šaunamuosius ginklus, nusikaltimų, susijusių su disponavimu ginklais, šaudmenimis, sprogmenimis, sprogstamosiomis ar radioaktyviosiomis medžiagomis arba karine įranga, padarymu, taip pat tada, kai įgyja teistumą už aukščiau nurodytas nusikalstamas veikas ar smurtinius tyčinius nusikaltimus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Įstatymas kriminogeninei situacijai, korupcijai įtakos neturės. 7.
įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus įstatymo projektą keisti ar panaikinti kitų teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei kitų Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą parengti naujų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo įgyvendinimui papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Rengiant įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: „ginklas“, „nusikalstama veika“, „Baudžiamasis kodeksas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis [1] Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnybos 2014 metų veiklos ataskaita.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 18 IR 41 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-01 Nr. XIIP-3832 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
projektu siekiama koreguoti nepriekaištingos reputacijos nuostatas, o kartu sušvelninti teisės įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis apribojimus. Atkreiptinas dėmesys, kad toks tikslas yra priešingas naujos keičiamo įstatymo redakcijos, įsigaliojusios 2011 m. kovo 1 dieną, vienam iš pagrindinių tikslų – griežtinti sąlygas įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis. Šiame kontekste svarbus Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas, kuriame jis konstatavo, jog „įstatymų leidėjas, turėdamas pareigą užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, gali nustatyti ginklų ir šaudmenų patekimo į civilinę apyvartą, jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygas ir tvarką. Tiek, kiek būtina visuomenės saugumui ir viešajai tvarkai užtikrinti, žmogaus teisėms ir laisvėms ginti, tam tikroms asmenų kategorijoms gali būti nustatytos skirtingos leidimų įsigyti ginklą išdavimo sąlygos.“ Manytina, kad, siekiant iš esmės priešingų įstatymo tikslų, projekto aiškinamajame rašte turi būti detaliai pagrįsta, kodėl ir kokios pasikeitusios aplinkybės nulėmė tokį keičiamo įstatymo pataisų kryptingumą. Be to, oficialioji nusikalstamumo statistika nerodo nusikalstamų veikų, susijusių su disponavimu ginklais, mažėjimo tendencijų.
Priešingai, 2014 metais, palyginus su 2013 metais, užregistruota net 52,5 % daugiau nusikalstamų veikų, susijusių su neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais (Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 253 straipsnis)[1], o per pirmus dešimt šių metų mėnesių šaunamųjų ginklų, šaudmenų, sprogmenų pagrobimo (BK 254 straipsnis) nusikalstamų veikų padarymas, palyginus su 2014 metais, išaugo net 92,6 %.[2] Atsižvelgiant į tai, priėmus siūlomas pataisas, nebūtų užtikrintas teisėkūros nuoseklumas ir tikslingumas. 2. Projektas neatitinka teisėkūros sistemiškumo principo. Projekto rengėjai išskiria tam tikrus BK specialiosios dalies skyrius („XV–XXI ir XXXV–XXXVII“, t. y. 10 iš 32), kurie keičiamo įstatymo prasme „labiau pažeidžia asmens reputaciją“ negu likusieji. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte trūksta argumentacijos, kodėl pasirinkti šie konkretūs BK skyriai. Atkreiptinas dėmesys, kad BK specialioji dalis nėra padrika, o turi savitą sistemą. BK specialiosios dalies skyriai pradedami konstruoti nuo pačių pavojingiausių, pažeidžiančių esmines žmogaus teises ir laisves nusikalstamų veikų. Išskiriant dalį jų (be to, nenuosekliai), gali būti ne tik pažeidžiama BK sistema, bet ir nusikalstamų veikų tarpusavio hierarchija. Pavyzdžiui, neaišku kodėl projekto rengėjai siūlo nepriekaištingos reputacijos asmeniu nelaikyti asmens, įtariamo ar kaltinamo padarius prekybos žmonėmis nusikalstamą veiką ar turinčio teistumą už ją (BK 147 straipsnis – XX skyrius), bet tokio pasiūlymo neteikia dėl pagal požymius prekybai žmonėmis „giminingos“, o pagal sankciją – pavojingesnės nusikalstamos veikos – vaiko pirkimo arba pardavimo (BK 157 straipsnis – XXIII skyrius).
Trūksta argumentų, kodėl keičiamo įstatymo prasme laikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos asmenys (kuriems netaikomas ir keičiamo įstatymo 41 straipsnis „Ginklų, ginklų priedėlių, šaudmenų, jų dalių paėmimas“), kurie turi teistumą už arba yra įtariami ar kaltinami padarę, pavyzdžiui, kalinio išlaisvinimą arba pabėgimą (BK 240–241 straipsniai – XXXIV skyrius), savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis – XLII skyrius), pelnymąsi iš prostitucijos ar įtraukimą į prostituciją (BK 307–308 straipsniai – XLIV skyrius) ir kt. Ir priešingai: kodėl pagal šį projektą nelaikomi esančiais nepriekaištingos reputacijos asmenys, turintys teistumą už arba esantys įtariami ar kaltinami padarę, pavyzdžiui, padėjimą nusižudyti (BK
(BK 139 straipsnis – XVIII skyrius) ir kt. 3. Dirbtinis nusikalstamų veikų diferencijavimas, remiantis nepriekaištingos reputacijos kriterijumi, yra nepagrįstas. Pagal pavojingumo ir kaltės kriterijus visos nusikalstamos veikos suskirstytos į rūšis[3]. Pagal šias rūšis BK 97 straipsnio 3 dalyje nustatyti ir teistumo terminai. 4. Projekto
atskiri BK skyriai. Manytina, kad šios dvi formuluotės iš dalies dubliuojasi. Taip yra dėl to, kad „smurtinis tyčinis nusikaltimas“ yra abstraktaus turinio terminas, paprastai vartojamas teoriniuose veikaluose (beje, juose taip pat suprantamas nevienareikšmiškai) ir galintis apimti didžiąją dalį nurodytuose skyriuose aprašytų nusikalstamų veikų.
Šiuo požiūriu kritikuotinas ir šiuo projektu nekeičiamas galiojantis keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1 punktas. 5. Pastaba dėl formuluočių turinio kartojimosi teiktina ir dėl projekto 1 straipsnio 2 dalies bei 2 straipsnio, kur vartojamos alternatyvios formuluotės – „nusikalstama veika, nurodyta Baudžiamojo kodekso XV–XXI ir XXXV–XXXVII skyriuose“ ir
„nusikalstama veika, nurodyta šio įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose“
(„šios dalies 1–4 punktuose“). Kita vertus, nėra aišku, kodėl toks pats dubliavimas nėra siūlomas ir projekto 1 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo
lyginamojo varianto 2 straipsnyje nereikia paryškinti žodžių „ar jam paskirta kardomoji priemonė – suėmimas“, nes atitinkama formuluotė keičiamame įstatymo
projekte turėtų būti atskiras straipsnis dėl įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] [1] Žr. Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje 2014 metais: http://www.ird.lt/statistines-ataskaitos/wp-content/themes/ird/reports/html_file.php?metai=2014&menuo=12&ff=1Z&fnr=4&rt=1&oldYear=2014 [2] Žr.
Informatikos ir ryšių departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenis apie nusikalstamumą Lietuvos Respublikoje 2015 metų sausio – spalio mėnesiais: http://www.ird.lt/statistines-ataskaitos/wp-content/themes/ird/reports/html_file.php?metai=2015&menuo=10&ff=1Z&fnr=4&rt=1&oldYear=2015 [3] Vadovaujantis BK 10–12 straipsniais, nusikalstamos veikos skirstomos į nusikaltimus ir baudžiamuosius nusižengimus; nusikaltimai – į tyčinius ir neatsargius; tyčiniai nusikaltimai – į nesunkius, apysunkius, sunkius ir labai sunkius.
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-11-30 Nr. S-2015-7555 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3832 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 18 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP3832, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime, tačiau pritariame Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. gruodžio 1 d. išvadoje pateiktoms pastaboms. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]