Projektas Projekto lyginamasis variantas
Papildyti 6 straipsnio 1 dalį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „9) potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas.“2 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Papildyti 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kitus tyrimus (aplinkos, kraštovaizdžio, higieninius, archeologinius, nekilnojamųjų kultūros vertybių, užterštų likusiais nuo karo sprogmenimis ir kt.) – kituose šiuos tyrimus reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenis, kitos užsienio organizacijos.“3 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 23 straipsnio 7 dalį nauju 8 punktu ir jį išdėstyti taip:
„8) jeigu žemės sklypo vieta, ant kurios planuojamas statyti statinys, yra įtraukta į potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapį, reikalingas dokumentas, patvirtinantis, kad žemės sklypas, ant kurio planuojamas statyti statinys, yra patikrintas.“
2Papildyti 23 straipsnio 8 dalį nauju 9 punktu ir jį išdėstyti taip:
„9) jeigu žemės sklype, ant kurio rekonstruojamas statinys, yra
planuojami žemės kasimo darbai ir žemės sklypas įtrauktas į potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapį, o vieta prieš tai nebuvo patikrinta nuo sprogmenų žemėje, reikalingas dokumentas, patvirtinantis, kad žemės sklypas, ant kurio planuojamas rekonstruoti statinys, yra patikrintas.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m.
birželio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Projektas Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Papildyti 2 straipsnio 26 punktą ir jį išdėstyti taip:
„26. Statybiniai tyrinėjimai – statinio statybos sklypo (ar, kai
reikia, gretimos teritorijos), inžinerinių tinklų (kuriuos reikia nutiesti ar esamų ir statomų) ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrinėjimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai, užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis ir kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai.“ Papildyti 2 straipsnį 111 punktu ir jį išdėstyti taip: „111. Sprogmenys - tai įprasta amunicija su sprogstamąja medžiaga apibrėžta 2004 m. birželio 29 d. pasirašytame Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų
pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” 2 straipsnyje „Sąvokos“.“2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas Papildyti 6 straipsnio 1 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip: „9) potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas.“ Papildyti 6 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas
(potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapis) ir statybinių tyrinėjimų (užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis) tvarką tvirtina Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija.“
Papildyti 13 straipsnio 1 dalies 4 punktą ir jį išdėstyti taip: „4) kitus tyrimus (aplinkos, kraštovaizdžio, higieninius, archeologinius, nekilnojamųjų kultūros vertybių, užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis ir kt.) – kituose šiuos tyrimus reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos.“4 straipsnis. 23 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 23 straipsnio 7 dalį 8 punktu ir jį išdėstyti taip:
„8) jeigu žemės sklypo vieta, kurioje planuojamas statyti (įrengti) statinys ar infrastruktūros objektas, yra įtraukta į potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapį, reikalingas dokumentas patvirtinantis tyrimo atlikimą ir grėsmių kylančių iš sprogmenų žemėje pašalinimą. Šis įstatymo punktas taikomas tik ypatingos valstybinės svarbos projektams ir šiuo įstatymu apibrėžtiems ypatingiems statiniams. Šis įstatymo punktas netaikomas juridiniams asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl leidimo statybai išdavimo.“
2Papildyti 23 straipsnio 8 dalį 9 punktu ir jį išdėstyti taip:
„9) jeigu žemės sklypo vietoje, kurioje rekonstruojamas statinys ar infrastruktūros objektas, yra planuojami žemės kasimo darbai, vieta įtraukta į potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapį ir prieš tai nebuvo ištirta nuo sprogmenų žemėje, reikalingas dokumentas patvirtinantis tyrimo atlikimą ir grėsmių kylančių iš sprogmenų žemėje pašalinimą. Šis įstatymo punktas taikomas tik ypatingos valstybinės svarbos projektams ir šiuo įstatymu apibrėžtiems ypatingiems statiniams.
Šis įstatymo punktas netaikomas juridiniams asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl leidimo statybai išdavimo.“2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2016 m. spalio
Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
Projekto lyginamasis variantas
2016 m. d. Nr. Vilnius
1.1.Papildyti 2 straipsnio 90 punktą ir jį išdėstyti taip:
„90. Statybiniai tyrimai – statinio statybos sklypo (ar, kai
reikia, gretimos teritorijos), inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų sklypų (trasų) inžineriniai geodeziniai tyrimai, inžineriniai geologiniai, geotechniniai, užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis ir kiti tyrimai; aplinkos, kraštovaizdžio, higieniniai tyrimai; kai rekonstruojamas ar remontuojamas esamas statinys arba pristatomas prie esamo statinio (statant arti jo) naujas statinys, taip pat esamo ir gretimų statinių, kuriems gali turėti įtakos numatomi statybos darbai, tyrimai; esamų pastatų nuosėdžių ir deformacijų stebėjimai.“ 1.2.Papildyti 2 straipsnį 114 punktu ir jį išdėstyti taip:
„114. Sprogmenys – tai įprasta amunicija su sprogstamąja
medžiaga apibrėžta Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų (V protokolas) 2 straipsnio „Sąvokos“ 4 dalyje. 2 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
išdėstyti taip:
„10) potencialiai užterštas likusiais nuo karo
sprogmenimis teritorijas.“ 2.2.Papildyti 6 straipsnį 5 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„5. Potencialiai užterštas likusiais nuo karo
sprogmenimis teritorijas (potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapis) nustato ir tvirtina Vidaus reikalų ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas. Statybinių tyrinėjimų (užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis) tvarką, dokumentų, patvirtinančių, kad grėsmės kylančios iš sprogmenų žemėje pašalintos, išdavimą ir tvarką nustato aplinkos ministras ar jo įgaliotos institucijos vadovas.“
jį išdėstyti taip:
„4) kitus tyrimus (aplinkos, kraštovaizdžio,
higieninius, archeologinius, nekilnojamųjų kultūros vertybių, užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis ir kt.) – kituose šiuos tyrimus reglamentuojančiuose įstatymuose ir kituose teisės aktuose nurodyti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, kitos užsienio organizacijos.“
išdėstyti taip: „18) jeigu žemės sklypo vieta, kurioje planuojamas statyti (įrengti) ar rekonstruoti statinys/inžinerinė infrastruktūra, yra įtraukta į potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapį ir prieš tai nebuvo ištirta nuo sprogmenų žemėje, reikalingas dokumentas patvirtinantis tyrimo atlikimą ir grėsmių kylančių iš sprogmenų žemėje pašalinimą. Šis įstatymo punktas taikomas tik ypatingos valstybinės svarbos projektams ir ypatingiesiems statiniams; šis reikalavimas netaikomas fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms užsienio organizacijoms, kurie iki statybos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo datos jau buvo kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl leidimo statybai išdavimo.“ 4.2.Papildyti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio straipsnio 5 dalies 3–13 ir 18 punktuose nurodyti dokumentai atskirai neteikiami, jeigu jie ar jų patvirtintos kopijos yra įtraukti į statinio projektą.“
įstatymo 2 straipsnio pakeitimas
įstatymo pakeitimo įstatymo 2 straipsnio „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2.
Lietuvos Respublikos Vyriausybė, Lietuvos Respublikos aplinkos ministras, Lietuvos Respublikos kultūros ministras, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministras, Lietuvos Respublikos architektų rūmai, valstybės įmonė Statybos produkcijos sertifikavimo centras iki 2017 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
įgyvendinimas
66.1.Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį,
įsigalioja 2017 m. sausio 1 d. 6.2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki 2017 m. sausio 1 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia: Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamo Lietuvos Respublikos (toliau - LR) statybos įstatymo (Nr. I-1240) 6, 13 ir 23 straipsnių pakeitimo (toliau – Įstatymo projektas) parengimą lėmė būtinybė užtikrinti tinkamą 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” nuostatų įgyvendinimą. Šio įstatymo (Nr. IX-2298)
Aukštoji Susitarianti Šalis ir ginkluoto konflikto šalis kiek įmanoma greičiau turi pažymėti ir pašalinti, išvežti ar sunaikinti savo kontroliuojamoje karo paveiktoje teritorijoje esančius likusius nuo karo sprogmenis. Pirmenybė likusių nuo karo sprogmenų pašalinimui, išvežimui ar sunaikinimui bus taikoma likusių nuo karo sprogmenų paveiktose teritorijose, kurios pagal šio straipsnio 3 dalį yra vertinamos kaip keliančios rimtą pavojų žmonėms“. LR užterštumo mastai likusiais nuo karo sprogmenimis (toliau - sprogmenys) ypač dideli, tai iliustruoja gyventojų pranešimai neutralizuoti sprogmenis:
Detalesnė LR užterštumo sprogmenimis informacija pateikiama šio rašto 1 priede „Lietuvos Respublikos užterštumo žemėlapis“. Pažymėtina, kad 1990–2012 m. nuo užsilikusių po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir sovietų kariuomenės paliktų sprogmenų žuvo 14 žmonių ir 7 buvo sužeisti.
Nesprogusių sprogmenų paieška, kenksmingumo pašalinimas ar sprogmenų sunaikinimas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Nr. VIII-971) kaip kiti neatidėliotini darbai. Vykdant valstybinės reikšmės strateginius projektus (NordBalt, Rail Baltica ir kt.) viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų yra aptiktų sprogmenų keliama grėsmė darbuotojams, įrangai ir technikai. Tokiais atvejais, tai yra įvykis, į kurį nedelsiant reaguojama stabdant darbus, kol grėsmė bus pašalinama. Dėl stabdomų darbų atsiradusios prastovos trikdo projektų įgyvendinimą laiku ir tinkamą lėšų įsisavinimą. Dėl to neretai kyla teisinės ir finansinės pasekmės rangovui. Pažymėtina, kad vadovaujantis 1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos Force Majeure aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ sprogmens aptikimas projekto vykdymo vietoje teisiniu požiūriu gali būti vertinamas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė. Aplinkybės kylančios iš Force Majeure situacijos gali daryti įtaką suinteresuotų pusių įsipareigojimų (ne-)vykdymui. Suinteresuoti patikrinti teritorijas, kuriuose planuojami darbai, fiziniai ar juridiniai asmenys gali teikti išankstinius prašymus dėl teritorijų patikrinimo nuo sprogmenų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (toliau - PAGD), pagal 2013 m. liepos 18 d. pasirašyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr.
V-628/1V-612 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ nustatytą tvarką PAGD yra institucija, kuri apibendrinusi gautą informaciją ir įvertinusi, kurios likusiais nuo karo sprogmenimis užterštos teritorijos kelia didžiausią pavojų visuomenei, nustato šių teritorijų valymo prioritetus, o Lietuvos kariuomenė (toliau - LK) rengia ir tvirtintina sprogmenų neutralizavimo užterštose likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijose darbų metinius planus ir vykdo likusiais nuo karo sprogmenimis užterštose teritorijose išvalymo darbus, ieškant sprogmenų ir juos neutralizuojant. Pabrėžtina, kad minėtame Įsakyme (Nr. V-628/1V-612) per metus numatoma išvalyti 20 ha LR teritorijos - tai sudaro labai mažą dalį viso realaus poreikio Lietuvoje. Esant sudėtingai geopolitinei situacijai vienas pagrindinių LK uždavinių yra pasiruošimas krašto gynybai, o teritorijų valymas nuo sprogmenų yra taikos meto užduotis, kuri vykdoma tik esant galimybei. Susiklosčius situacijai, kai fizinis ar juridinis asmuo prašo išvalyti teritoriją, kuri nepatenka į kasmetinius išvalymo planus, fiziniai ar juridiniai asmenys sprendžia tokio pobūdžio problemas savarankiškai, kviesdamiesi į pagalbą organizacijas, galinčias teikti tokią pagalbą. Taip sprendžiant problemą dažniausiai susiduriama su teisinio pagrindo nebuvimu, taikant grėsmių kylančių iš sprogmenų prevencines priemones. Pažymėtina, kad š. m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras raštu Nr.
12-01-1825 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos vykdymo“ informavo PAGD, kad 2016 m. patikrinimai nuo sprogmenų LR civilinėse teritorijose nebus vykdomi. LK dėl susiklosčiusios situacijos savus pajėgumus skirs tik poligonų plėtros vykdymo užtikrinimui. Aptikus sprogmenis statybvietėse bus vykdomas tik operatyvinis išminavimas, t.y. kenksmingumo pašalinimas per 24 valandas. Įstatymo projekto tikslas – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyti nuostatas dėl tinkamo 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” įgyvendinimo. Įstatymo projekto uždaviniai:
technikai;
projektų įgyvendinimą;
3taupyti strateginiams projektams skirtas lėšas;
4spartinti ekonominę/socialinę plėtrą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 16–17 d. posėdžio protokolą Nr. 49 ir 2013 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr.
V-628/1V-612 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ nustatytos priemonės, kurios taikomos siekiant užtikrinti, kad būtų surasti likę nuo karų sprogmenys, pašalintas galimas pavojus žmonėms, sumažintas neigiamas poveikis valstybinei, visuomeninei ir privačiai veiklai. Įsakyme numatytos priemonės tinkamai įgyvendinamos, tačiau poreikis išvalyti sprogmenimis užterštas LR teritorijas yra ženkliai didesnis lyginant su tuo, ką šiuo metu gali atlikti (išvalyti) LK specialistai. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus siūlomą Įstatymo projektą būtų:
tinkamas 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” nuostatų įgyvendinimas;
sprogmenų keliamų grėsmių darbuotojams, įrangai ir technikai sumažinimas;
ekonominių projektų įgyvendinimas, taupomos strateginiams projektams skirtos lėšos, bei spartinama ekonominė/socialinė plėtra. Teigiamos naujų teisinio reglamentavimo nuostatų savybės – šių nuostatų įtvirtinimas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatys teisinį pagrindą likusių nuo karo sprogmenų prevencijai vykdyti. Tokiu būdu bus tinkamai įgyvendinti 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr.
IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” nuostatų reikalavimai. Bus sudarytos sąlygos kitų teisės aktų, reglamentuojančių likusių nuo karo sprogmenų pašalinimą LR, kūrimui ir tobulinimui. Laukiami teigiami rezultatai priėmus Įstatymo projektą – atsirastų teisinis pagrindas identifikuoti ypatingai sprogmenimis užterštas teritorijas, jas konkrečiai apibrėžiant ir nustatant reikalavimus rangovams, planuojant ir įgyvendinant projektus, labiausiai užterštose teritorijose planuoti ir vykdyti teritorijų patikrinimus nuo sprogmenų. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, reikšmingas poveikis būtų pastebimas vystomų visuomeninių ir ekonominių projektų įgyvendinime, taupomos strateginiams projektams skirtos lėšos bei spartinama ekonominė/socialinė plėtra. Kitas poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai nenumatomas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Siūlomas Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams.
Priėmus Įstatymo projektą, reikės:
1) priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nurodantį ministerijoms atlikti esamos situacijos analizę, identifikuoti įstatymo pakeitimo rezultatus ir priemones joms įgyvendinti;
2) papildyti Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro tvirtinamus statybos techninius reglamentus ir statybos taisykles: a. reikiamomis nuostatomis, sąvokomis; b. potencialiai užterštų, likusiais nuo karo sprogmenimis, teritorijų žemėlapiu. 9. Įstatymų projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos reikia parengti arba papildyti ir jų atsakingi rengėjai:
1) iki 2016 m. birželio 1 d. statybos techninių reglamentų ir statybos taisyklių peržiūra ir papildymas; atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija;
2) iki 2016 m. birželio 1 d. parengti potencialiai užterštų, likusiais nuo karo sprogmenimis, teritorijų žemėlapis; atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. 12.
įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymų projektų žodžiai „Sprogmenys“, „žemės sklypas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamo Lietuvos Respublikos (toliau - LR) statybos įstatymo (Nr. I-1240) 2, 6, 13 ir 23 straipsnių pakeitimo (toliau – Įstatymo projektas) parengimą lėmė būtinybė užtikrinti tinkamą 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” nuostatų įgyvendinimą. Šio įstatymo (Nr. IX-2298)
Aukštoji Susitarianti Šalis ir ginkluoto konflikto šalis kiek įmanoma greičiau turi pažymėti ir pašalinti, išvežti ar sunaikinti savo kontroliuojamoje karo paveiktoje teritorijoje esančius likusius nuo karo sprogmenis. Pirmenybė likusių nuo karo sprogmenų pašalinimui, išvežimui ar sunaikinimui bus taikoma likusių nuo karo sprogmenų paveiktose teritorijose, kurios pagal šio straipsnio 3 dalį yra vertinamos kaip keliančios rimtą pavojų žmonėms“. Statistiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-628/1V-612 ,,Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo” patvirtinta likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programa ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planas kaip įstatymu (Nr.
IX-2298) ratifikuotą konvenciją įgyvendinantis teisės aktas yra priimtas, tačiau minėtame įsakyme (Nr. V-628/1V-612) nurodytų tikslų įgyvendinimas neužtikrina įstatyme (Nr. IX-2298) nurodytų įstatyminių nuostatų visavertį įgyvendinimą. LR užterštumo mastai likusiais nuo karo sprogmenimis (toliau - sprogmenys) ypač dideli, tai iliustruoja gyventojų pranešimai neutralizuoti ir neutralizuotų sprogmenų skaičiai per pastaruosius penkerius metus:
* - neutralizuotų sprogmenų skaičiai be šovinių. Detalesnė LR užterštumo sprogmenimis informacija pateikiama šio rašto 1 priede „Lietuvos Respublikos užterštumo žemėlapis“. Pažymėtina, kad 1990–2012 m. nuo likusių po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir sovietų kariuomenės paliktų sprogmenų žuvo 14 žmonių ir 7 buvo sužeisti. Nesprogusių sprogmenų paieška, kenksmingumo pašalinimas ar sprogmenų sunaikinimas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Nr. VIII-971) kaip kiti neatidėliotini darbai. Vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus (Rail Baltica, Via Baltica ir kt.) arba statant ypatingus statinius (geležinkelio linijos, oro uosto pakilimo takai ir t.t.) viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų yra aptiktų sprogmenų keliama grėsmė darbuotojams, įrangai ir technikai. Tokiais atvejais, tai yra įvykis, į kurį nedelsiant reaguojama stabdant darbus, kol grėsmė bus pašalinama. Dėl stabdomų darbų atsiradusios prastovos trikdo projektų įgyvendinimą laiku ir tinkamą lėšų įsisavinimą.
Dėl to neretai kyla teisinės ir finansinės pasekmės rangovui. Pažymėtina, kad vadovaujantis 1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos Force Majeure aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ sprogmens aptikimas projekto vykdymo vietoje teisiniu požiūriu gali būti vertinamas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė. Aplinkybės kylančios iš Force Majeure situacijos gali daryti įtaką suinteresuotų pusių įsipareigojimų (ne-)vykdymui. Suinteresuoti patikrinti teritorijas, kuriuose planuojami darbai, fiziniai ar juridiniai asmenys gali teikti išankstinius prašymus dėl teritorijų patikrinimo nuo sprogmenų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (toliau - PAGD), pagal 2013 m. liepos 18 d. pasirašyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. V-628/1V-612 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ nustatytą tvarką PAGD yra institucija, kuri apibendrinusi gautą informaciją ir įvertinusi, kurios likusiais nuo karo sprogmenimis užterštos teritorijos kelia didžiausią pavojų visuomenei, nustato šių teritorijų valymo prioritetus, o Lietuvos kariuomenė (toliau - LK) rengia ir tvirtintina sprogmenų neutralizavimo užterštose likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijose darbų metinius planus ir vykdo likusiais nuo karo sprogmenimis užterštose teritorijose išvalymo darbus, ieškant sprogmenų ir juos neutralizuojant. Pabrėžtina, kad minėtame Įsakyme (Nr. V-628/1V-612) per metus numatoma išvalyti 20 ha LR teritorijos - tai sudaro labai mažą dalį viso realaus poreikio Lietuvoje.
Esant sudėtingai geopolitinei situacijai vienas pagrindinių LK uždavinių yra pasiruošimas krašto gynybai, o teritorijų valymas nuo sprogmenų yra taikos meto užduotis, kuri vykdoma tik esant galimybei. Susiklosčius situacijai, kai fizinis ar juridinis asmuo prašo išvalyti teritoriją, kuri nepatenka į kasmetinius išvalymo planus, fiziniai ar juridiniai asmenys sprendžia tokio pobūdžio problemas savarankiškai, kviesdamiesi į pagalbą organizacijas, galinčias teikti tokią pagalbą. Taip sprendžiant problemą dažniausiai susiduriama su teisinio pagrindo nebuvimu. Taikant grėsmių kylančių iš sprogmenų prevencines priemones nėra įstatymiškai nustatytos potencialiai užterštos likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijos, bei statybinių tyrinėjimų (užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis) tvarka, kurių reiktų imtis, siekiant užtikrinti saugumą statybvietėse dirbančiam personalui ir technikai. Pažymėtina, kad š. m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras raštu Nr. 12-01-1825 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos vykdymo“ informavo PAGD, kad 2016 m. patikrinimai nuo sprogmenų LR civilinėse teritorijose nebus vykdomi. LK dėl susiklosčiusios situacijos savus pajėgumus skirs tik poligonų plėtros vykdymo užtikrinimui. Aptikus sprogmenis statybvietėse bus vykdomas tik operatyvinis išminavimas, t.y. kenksmingumo pašalinimas per 24 valandas. Įstatymo projekto tikslas – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyti nuostatas dėl tinkamo 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” įgyvendinimo.
Įstatymo projekto uždaviniai:
technikai;
projektų įgyvendinimą;
lėšas;
4spartinti ekonominę/socialinę plėtrą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 16–17 d. posėdžio protokolą Nr. 49 ir 2013 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. V-628/1V-612 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ nustatytos priemonės, kurios taikomos siekiant užtikrinti, kad būtų surasti likę nuo karų sprogmenys, pašalintas galimas pavojus žmonėms, sumažintas neigiamas poveikis valstybinei, visuomeninei ir privačiai veiklai. Įsakyme (Nr. V-628/1V-612) nustatytos priemonės įgyvendinamos tinkamai, tačiau ne kiekvienais kalendoriniais metais išvalomi programoje nustatyti 20 ha ploto teritorija, taip pat pažymėtina, kad poreikis išvalyti sprogmenimis užterštas LR teritorijas yra ženkliai didesnis už nustatytus programoje, bei lyginant su tuo, ką šiuo metu gali išvalyti LK. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus siūlomą Įstatymo projektą būtų:
tinkamas 2004 m. birželio 29 d.
Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” nuostatų įgyvendinimas;
sprogmenų keliamų grėsmių darbuotojams, įrangai ir technikai sumažinimas;
ekonominių projektų įgyvendinimas, taupomos ypatingos valstybinės svarbos projektams skirtos lėšos, bei spartinama ekonominė/socialinė plėtra. Teigiamos naujų teisinio reglamentavimo nuostatų savybės – šių nuostatų įtvirtinimas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatys teisinį pagrindą likusių nuo karo sprogmenų prevencijai vykdyti. Tokiu būdu bus tinkamai įgyvendinti 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” nuostatų reikalavimai. Bus sudarytos sąlygos kitų teisės aktų, reglamentuojančių likusių nuo karo sprogmenų pašalinimą LR, kūrimui ir tobulinimui. Laukiami teigiami rezultatai priėmus Įstatymo projektą – atsirastų teisinis pagrindas identifikuoti potencialiai užterštas sprogmenimis teritorijas, jas konkrečiai apibrėžiant ir nustatant reikalavimus rangovams, planuojant ir įgyvendinant projektus, labiausiai užterštose teritorijose planuoti ir vykdyti teritorijų patikrinimus nuo sprogmenų. 5.
priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, reikšmingas poveikis būtų pastebimas vystomų visuomeninių ir ekonominių projektų įgyvendinime, taupomos ypatingos valstybinės svarbos projektams skirtos lėšos bei spartinama ekonominė/socialinė plėtra. Kitas poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai nenumatomas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Siūlomas Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Priėmus Įstatymo projektą, reikės:
1) priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nurodantį Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijoms atlikti esamos situacijos analizę, identifikuoti įstatymo pakeitimo rezultatus ir priemones joms įgyvendinti: a. Vidaus reikalų ministerijai ar jos įgaliotai institucijai parengti ir teikti Aplinkos ministerijai potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas (potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapis). b. Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai nustatyti ir tvirtinti statybinių tyrinėjimų (užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis) tvarką. c. Aplinkos ministerijai ar jos įgaliotai institucijai papildyti Aplinkos ministro tvirtinamus statybos techninius reglamentus ir statybos taisykles. 9.
projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Įstatymo įgyvendinamieji teisės aktai, kuriuos reikia parengti arba papildyti ir jų atsakingi rengėjai:
1) iki 2016 m. spalio 1 d. parengti statybinių tyrinėjimų (užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis) tvarką, atlikti statybos techninių reglamentų ir statybos taisyklių peržiūrą ir papildymą; atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija;
2) iki 2016 m. spalio 1 d. parengti ir teikti Aplinkos ministerijai potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas (potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapis); atsakinga institucija – Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymų projektų žodžiai „Sprogmenys“, „žemės sklypas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
projekto tikslai ir uždaviniai Teikiamo Lietuvos Respublikos (toliau - LR) statybos įstatymo (Nr. I-1240) 2, 6, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo (toliau – Įstatymo projektas) parengimą lėmė būtinybė užtikrinti tinkamą 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” nuostatų įgyvendinimą. Šio įstatymo (Nr. IX-2298)
Aukštoji Susitarianti Šalis ir ginkluoto konflikto šalis kiek įmanoma greičiau turi pažymėti ir pašalinti, išvežti ar sunaikinti savo kontroliuojamoje karo paveiktoje teritorijoje esančius likusius nuo karo sprogmenis. Pirmenybė likusių nuo karo sprogmenų pašalinimui, išvežimui ar sunaikinimui bus taikoma likusių nuo karo sprogmenų paveiktose teritorijose, kurios pagal šio straipsnio 3 dalį yra vertinamos kaip keliančios rimtą pavojų žmonėms“. Statistiniai duomenys leidžia daryti išvadą, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr. V-628/1V-612 ,,Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo” patvirtinta likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programa ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planas kaip įstatymu (Nr.
IX-2298) ratifikuotą konvenciją įgyvendinantis teisės aktas yra priimtas, tačiau minėtame įsakyme (Nr. V-628/1V-612) nurodytų tikslų įgyvendinimas neužtikrina įstatyme (Nr. IX-2298) nurodytų įstatyminių nuostatų visavertį įgyvendinimą. LR užterštumo mastai likusiais nuo karo sprogmenimis (toliau - sprogmenys) ypač dideli, tai iliustruoja gyventojų pranešimai neutralizuoti ir neutralizuotų sprogmenų skaičiai per pastaruosius penkerius metus:
* - neutralizuotų sprogmenų skaičiai be šovinių. Detalesnė LR užterštumo sprogmenimis informacija pateikiama šio rašto 1 priede „Lietuvos Respublikos užterštumo žemėlapis“. Pažymėtina, kad 1990–2012 m. nuo likusių po Pirmojo ir Antrojo pasaulinių karų ir sovietų kariuomenės paliktų sprogmenų žuvo 14 žmonių ir 7 buvo sužeisti. Nesprogusių sprogmenų paieška, kenksmingumo pašalinimas ar sprogmenų sunaikinimas apibrėžtas Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatyme (Nr. VIII-971) kaip kiti neatidėliotini darbai. Vykdant ypatingos valstybinės svarbos projektus (Rail Baltica, Via Baltica ir kt.) arba statant ypatingus statinius (geležinkelio linijos, oro uosto pakilimo takai ir t.t.) viena iš dažniausiai pasitaikančių problemų yra aptiktų sprogmenų keliama grėsmė darbuotojams, įrangai ir technikai. Tokiais atvejais, tai yra įvykis, į kurį nedelsiant reaguojama stabdant darbus, kol grėsmė bus pašalinama. Dėl stabdomų darbų atsiradusios prastovos trikdo projektų įgyvendinimą laiku ir tinkamą lėšų įsisavinimą.
Dėl to neretai kyla teisinės ir finansinės pasekmės rangovui. Pažymėtina, kad vadovaujantis 1996 m. liepos 15 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 840 „Dėl atleidimo nuo atsakomybės esant nenugalimos jėgos Force Majeure aplinkybėms taisyklių patvirtinimo“ sprogmens aptikimas projekto vykdymo vietoje teisiniu požiūriu gali būti vertinamas kaip nenugalimos jėgos aplinkybė. Aplinkybės kylančios iš Force Majeure situacijos gali daryti įtaką suinteresuotų pusių įsipareigojimų (ne-)vykdymui. Suinteresuoti patikrinti teritorijas, kuriuose planuojami darbai, fiziniai ar juridiniai asmenys gali teikti išankstinius prašymus dėl teritorijų patikrinimo nuo sprogmenų Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentui (toliau - PAGD), pagal 2013 m. liepos 18 d. pasirašyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. V-628/1V-612 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ nustatytą tvarką PAGD yra institucija, kuri apibendrinusi gautą informaciją ir įvertinusi, kurios likusiais nuo karo sprogmenimis užterštos teritorijos kelia didžiausią pavojų visuomenei, nustato šių teritorijų valymo prioritetus, o Lietuvos kariuomenė (toliau - LK) rengia ir tvirtintina sprogmenų neutralizavimo užterštose likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijose darbų metinius planus ir vykdo likusiais nuo karo sprogmenimis užterštose teritorijose išvalymo darbus, ieškant sprogmenų ir juos neutralizuojant. Pabrėžtina, kad minėtame Įsakyme (Nr. V-628/1V-612) per metus numatoma išvalyti 20 ha LR teritorijos - tai sudaro labai mažą dalį viso realaus poreikio Lietuvoje.
Esant sudėtingai geopolitinei situacijai vienas pagrindinių LK uždavinių yra pasiruošimas krašto gynybai, o teritorijų valymas nuo sprogmenų yra taikos meto užduotis, kuri vykdoma tik esant galimybei. Susiklosčius situacijai, kai fizinis ar juridinis asmuo prašo išvalyti teritoriją, kuri nepatenka į kasmetinius išvalymo planus, fiziniai ar juridiniai asmenys sprendžia tokio pobūdžio problemas savarankiškai, kviesdamiesi į pagalbą organizacijas, galinčias teikti tokią pagalbą. Taip sprendžiant problemą dažniausiai susiduriama su teisinio pagrindo nebuvimu. Taikant grėsmių kylančių iš sprogmenų prevencines priemones nėra įstatymiškai nustatytos potencialiai užterštos likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijos, bei statybinių tyrinėjimų (užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis) tvarka, kurių reiktų imtis, siekiant užtikrinti saugumą statybvietėse dirbančiam personalui ir technikai. Pažymėtina, kad š. m. rugsėjo 24 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras raštu Nr. 12-01-1825 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos vykdymo“ informavo PAGD, kad 2016 m. patikrinimai nuo sprogmenų LR civilinėse teritorijose nebus vykdomi. LK dėl susiklosčiusios situacijos savus pajėgumus skirs tik poligonų plėtros vykdymo užtikrinimui. Aptikus sprogmenis statybvietėse bus vykdomas tik operatyvinis išminavimas, t.y. kenksmingumo pašalinimas per 24 valandas. Įstatymo projekto tikslas – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyti nuostatas dėl tinkamo 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” įgyvendinimo.
Įstatymo projekto uždaviniai:
technikai;
projektų įgyvendinimą;
lėšas;
4spartinti ekonominę/socialinę plėtrą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar
piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius – Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis. 3. Dabartinis teisinis įstatymų projektuose aptartų teisinių santykių reglamentavimas Atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012 m. liepos 16–17 d. posėdžio protokolą Nr. 49 ir 2013 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymą Nr. V-628/1V-612 „Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo“ nustatytos priemonės, kurios taikomos siekiant užtikrinti, kad būtų surasti likę nuo karų sprogmenys, pašalintas galimas pavojus žmonėms, sumažintas neigiamas poveikis valstybinei, visuomeninei ir privačiai veiklai. Įsakyme (Nr. V-628/1V-612) nustatytos priemonės įgyvendinamos tinkamai, tačiau ne kiekvienais kalendoriniais metais išvalomi programoje nustatyti 20 ha ploto teritorija, taip pat pažymėtina, kad poreikis išvalyti sprogmenimis užterštas LR teritorijas yra ženkliai didesnis už nustatytus programoje, bei lyginant su tuo, ką šiuo metu gali išvalyti LK. 4. Naujos teisinio reglamentavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Priėmus siūlomą Įstatymo projektą būtų:
tinkamas 2004 m. birželio 29 d.
Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” nuostatų įgyvendinimas;
sprogmenų keliamų grėsmių darbuotojams, įrangai ir technikai sumažinimas;
ekonominių projektų įgyvendinimas, taupomos ypatingos valstybinės svarbos projektams skirtos lėšos, bei spartinama ekonominė/socialinė plėtra. Teigiamos naujų teisinio reglamentavimo nuostatų savybės – šių nuostatų įtvirtinimas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nustatys teisinį pagrindą likusių nuo karo sprogmenų prevencijai vykdyti. Tokiu būdu bus tinkamai įgyvendinti 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” nuostatų reikalavimai. Bus sudarytos sąlygos kitų teisės aktų, reglamentuojančių likusių nuo karo sprogmenų pašalinimą LR, kūrimui ir tobulinimui. Laukiami teigiami rezultatai priėmus Įstatymo projektą – atsirastų teisinis pagrindas identifikuoti potencialiai užterštas sprogmenimis teritorijas, jas konkrečiai apibrėžiant ir nustatant reikalavimus rangovams, planuojant ir įgyvendinant projektus, labiausiai užterštose teritorijose planuoti ir vykdyti teritorijų patikrinimus nuo sprogmenų. 5.
priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Galima priimtų įstatymų įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Galima priimtų įstatymų įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Įstatymo projektą, reikšmingas poveikis būtų pastebimas vystomų visuomeninių ir ekonominių projektų įgyvendinime, taupomos ypatingos valstybinės svarbos projektams skirtos lėšos bei spartinama ekonominė/socialinė plėtra. Kitas poveikis verslo sąlygoms ir plėtrai nenumatomas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamus įstatymų projektus Siūlomas Įstatymo projektas neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai ir kitiems įstatymams. Priėmus Įstatymo projektą, reikės:
1) priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, nurodantį Vidaus reikalų ir Aplinkos ministerijoms atlikti esamos situacijos analizę, identifikuoti įstatymo pakeitimo rezultatus ir priemones joms įgyvendinti: a. Vidaus reikalų ministrui ar jo įgaliotos institucijos vadovui nustatyti ir patvirtinti potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenų teritorijas (potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapis). b. Aplinkos ministrui ar jo įgaliotos institucijos vadovui nustatyti ir tvirtinti statybinių tyrinėjimų (užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis) tvarką, dokumentų, patvirtinančių, kad grėsmės kylančios iš sprogmenų žemėje pašalintos, išdavimo sąlygas ir tvarką. c. Aplinkos ministrui ar jos įgaliotos institucijos vadovui papildyti Aplinkos ministro tvirtinamus statybos techninius reglamentus ir statybos taisykles. 9.
projektų atitiktis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas Teikiamas Įstatymo projektas atitinka Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimus ir bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Įstatymų projektų atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms bei Europos Sąjungos dokumentams. 11. Įstatymams įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai Lietuvos Respublikos aplinkos ministerija:
1) iki 2017 m. sausio 1 d. parengti: a. statybinių tyrinėjimų (užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis) tvarką. b. dokumentų, patvirtinančių, kad grėsmės kylančios iš sprogmenų žemėje pašalintos, išdavimo sąlygas ir tvarką. 2) iki
peržiūrą ir esant poreikiui papildymą; Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerija. 1) iki 2017 m. sausio
sprogmenimis teritorijas (potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapis). 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas Įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai šio įstatymų projektų žodžiai „Sprogmenys“, „žemės sklypas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia:
Lietuvos Respublikos Seimo narys Remigijus Žemaitaitis
2015-12-07 Nr. XIIP-3820 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 6 straipsnio 9 dalyje siūloma nustatyti, kad atliekant statinio statybinius tyrinėjimus, rengiant statinio projektą, statant statinį, jį naudojant ir prižiūrint, be šio įstatymo, privaloma vadovautis kitais įstatymais, teisės aktais ir nustatyta tvarka patvirtintais normatyviniais statinio saugos ir paskirties dokumentais, reglamentuojančiais potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas. Iš projekto nuostatų nėra pakankamai aišku, kuris subjektas ir kokiais kriterijais vadovaujantis konkrečias teritorijas priskirtų prie potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą. Be to, nėra aiškus sąvokos ,,sprogmenys“ turinys. Sąvoka ,,sprogmuo“ yra apibrėžta Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatyme. Sąvoka ,,sprogmenys“ kiek kitaip nei minėtame įstatyme yra apibrėžta Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijoje dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų, kurią teikiamu įstatymo projektu siūloma įgyvendinti. Taigi taikant įstatymą minėtoji sąvoka gali būti nevienodai aiškinama. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme nereikėtų apibrėžti šios sąvokos turinį arba nurodyti teisės aktą, kuriame ji yra apibrėžta. Tobulinant projekto 1 straipsnio teisinę techniką, šio straipsnio papildymų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauju”. 2.
dalies 4 punkte turimas tikslas nustatyti, kad tyrimų objektu yra ne sprogmenys, bet tiriama, ar teritorija yra užteršta likusiais nuo karo sprogmenimis, vertinamojoje projekto nuostatoje vietoj žodžio ,,užterštų” įrašytinas žodis ,,užterštumo”. 3. Projekto
nustatyti, kad tuo atveju, jeigu žemės sklypo vieta, ant kurios planuojamas statyti statinys, yra įtraukta į potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapį, norint gauti statybos leidimą, reikia pateikti dokumentą, patvirtinantį kad žemės sklypas, ant kurio planuojamas statyti statinys, yra patikrintas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas (-ai) turėtų parengti ir patvirtinti potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenimis žemėlapį. Taip pat nėra aišku nuostatos ,,žemės sklypas, ant kurio planuojamas statyti statinys, yra patikrintas” turinys. Jeigu norima nustatyti, kad aukščiau minėtu atveju žemės sklypas turi būti ištirtas siekiant nustatyti, ar jame nėra likusių nuo karo sprogmenų, o statybos leidimas išduodamas tuo atveju, kai, atlikus tyrimą, yra konstatuojama, kad užsilikusių nuo karo sprogmenų neaptikta, tai vertinamąją projekto nuostatą reikėtų atitinkamai patikslinti. Be to, projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad ,,įstatymo projekto tikslas – Lietuvos Respublikos statybos įstatyme numatyti nuostatas dėl tinkamo 2004 m. birželio 29 d. Lietuvos Respublikos įstatymo Nr. IX-2298 „Dėl Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų ratifikavimo” įgyvendinimo“. Atkreipiame dėmesį, kad Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2013 m. liepos 18 d. įsakymu Nr.
V-628/1V-612 ,,Dėl likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos ir Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių plano patvirtinimo” buvo patvirtinta likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programa ir likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos įgyvendinimo priemonių planas. Taigi minėtu įstatymu ratifikuotą konvenciją įgyvendinantis teisės aktas jau yra priimtas. Aukščiau nurodyto Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro įsakymu patvirtintos Likusių nuo karo sprogmenų išvalymo ir prevencijos programos 11 punkte nustatyta, kad programos įgyvendinimo galutinis terminas yra numatomas 2020 m. Programos 14.1 papunktyje nustatyta, kad jos įgyvendinimo metu per kalendorinius metus išvaloma ne mažesnė kaip 20 ha teritorija. Programos įgyvendinimas finansuojamas iš Krašto apsaugos ir Vidaus reikalų ministerijų biudžetų lėšų. Tuo tarpu iš projekto nuostatų seka, kad asmenys, siekiantys gauti statybos leidimą, žemės sklypo tyrimus dėl išlikusių nuo karo sprogmenų nustatymo privalėtų atlikti savo lėšomis. Kiek konkrečiai lėšų pareikalautų žemės sklypų tyrimai projekto aiškinamajame rašte nėra nurodoma. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, lieka neaiškus projekto ir minėto galiojančio teisės akto santykis. Kartu pastebėtina, kad iš projekto nuostatų nėra aišku, ar įstatymas būtų taikomas asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo jau yra kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl leidimo statybai išdavimo. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą. Aukščiau išdėstytos pastabos taikytinos ir projekto 3 straipsnio 2 dalimi siūlomoms keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 9 punkto nuostatoms.
Tobulinant projekto 3 straipsnio 1 dalies teisinę techniką, šios dalies pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauju”. 4. Projekto 3 straipsnio 2 dalies pakeitimų esmėje išbrauktinas žodis ,,nauja”. 5. Atsižvelgiant į projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 13 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projektu nereikėtų tikslinti ir keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26 dalyje apibrėžtos sąvokos „statybiniai tyrinėjimai“ turinio, kad ši sąvoka apimtų ir užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis tyrimus. 6. Tikslintina projekto straipsnių numeracija. 7. Projekto 2 straipsnio (pagal eilę turėtų būti 4 straipsnio) 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ siūlytume įrašyti formuluotę
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kad šioje dalyje
nurodytos institucijos turėtų teisinį pagrindą priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 8. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 1, 2, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 14¹, 15, 18, 18¹, 20, 22, 23, 24, 25, 29, 30, 32, 34, 35, 36, 38, 38¹, 39, 40, 41, 42, 43¹, 45, 47, 49, 52, 54¹, 54², 54³, 55 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas (reg. Nr. XIIP-3485), kuriame siūloma kiek kitaip išdėstyti keičiamo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 9 punkto bei 23 straipsnio nuostatas. Reikėtų derinti minėto bei teikiamo projektų nuostatas tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-11-30 Nr. S-2015-7555 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 13 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3820 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 6, 13 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3820, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-02- Nr. Į 2016-02-03 Nr. S-2016-661 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 6, 13 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3820(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 6, 13 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3820(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2016-02-02 Nr. XIIP-3820(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 111 punkte siūlomos apibrėžti sąvokos
„sprogmenys“ turinys nėra aiškus. Atkreiptinas dėmesys, kad šioje nuostatoje nurodytas
įstatymas turi tik vieną straipsnį. Reikėtų projekto nuostatas tikslinti nurodant tarptautinio dokumento pavadinimą, o ne įstatymą, kuriuo šis dokumentas buvo ratifikuotas. Taip pat reikėtų nurodyti konkrečią straipsnio dalį, pagal kurią būtų suprantamas sąvokos „sprogmenys“ turinys, nes minėto dokumento 2 straipsnyje pateiktos penkios sąvokos, apibrėžiančios įvairius sprogmenis. 2. Projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 5 dalyje siūloma nustatyti, kad potencialiai užterštas likusiais nuo karo sprogmenimis teritorijas (potencialiai užterštų likusiais nuo karo sprogmenų teritorijų žemėlapį) tvirtina Aplinkos ministerija ar jos įgaliota institucija. Atkreiptinas dėmesys, kas pagal projekto aiškinamojo rašto 8 punktą minėtą teisės aktą rengtų ir teiktų Aplinkos ministerijai tvirtinti Vidaus reikalų ministerija. Manytume, kad teisės aktą turėtų tvirtinti ta institucija (Vidaus reikalų ministerija ir (ar) Krašto apsaugos ministerija), kuri vykdo ar kontroliuoja teritorijų patikrinimo nuo sprogmenų darbus. Be to, šias projekto nuostatas reikėtų tikslinti nurodant, kad teisės aktus priima ne ministerija, o ministras. 3. Iš projekto
nuostatų nėra aišku, koks subjektas išduotų dokumentą, patvirtinantį tyrimo atlikimą ir grėsmių kylančių iš sprogmenų žemėje pašalinimą. Taip pat šiose projekto nuostatose žodžiai „šiuo įstatymu apibrėžtiems“ brauktini kaip pertekliniai.
Kartu pastebėtina, kad nuostatos apie įstatymo taikymą (netaikymą) turėtų būti dėstomos projekto straipsnyje, nustatančiame įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Be to, nuostata ,,šis punktas netaikomas juridiniams asmenims, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo jau buvo kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl leidimo statybai išdavimo“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Neaišku, ar nuostata ,,iki šio įstatymo įsigaliojimo“ apimtų laikotarpį iki bazinio įstatymo – Statybos įstatymo Nr. I-1240 įsigaliojimo dienos, ar laikotarpį iki teikiamu įstatymo projektu siūlomo Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo datos. Kita vertu nėra aišku, kokiais argumentais remiantis siūloma nustatyti, kad keičiamo įstatymo 23 straipsnio 7 dalies 8 punktas būtų netaikomas tik juridiniams asmenims, kurie iki įstatymo įsigaliojimo būtų kreipęsi dėl leidimo statybai išdavimo. Atkreipiame dėmesį, kad pagal Statybos įstatymo 2 straipsnio
dalių nuostatas statytojais (užsakovais) ir statinio statybos rangovais gali būti ne tik juridiniai asmenys, bet ir kiti subjektai. Atsižvelgus į tai, vertinamoji projekto nuostata tobulintina. Aukščiau išdėstytos pastabos taikytinos ir projekto 4 straipsnio 2 dalimi siūlomoms keičiamo įstatymo 23 straipsnio 8 dalies 9 punkto nuostatoms. 4. Reikėtų sunumeruoti projekto 1 ir 2 straipsnio struktūrines dalis. 5. Tikslintina projekto straipsnių numeracija. 6. Projekto 2 straipsnio (pagal eilę turėtų būti 5 straipsnio) 1 dalyje po žodžio „įstatymas“ siūlytume įrašyti formuluotę
„išskyrus šio straipsnio 2 dalį“, kad 2 dalyje nurodytos
institucijos turėtų teisinį pagrindą priimti įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. Straipsnio pavadinime įrašytini žodžiai „ir įgyvendinimas“. 7. Atkreiptinas dėmesys, kad Seime yra svarstomas Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projektas (reg. Nr.
Nr. XIIP-3485(2), kuriame siūloma kitaip išdėstyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 26, 111 dalių, 6 straipsnio 1 dalies 9 punkto, 13 bei 23 straipsnio nuostatas. Reikėtų derinti minėto bei teikiamo projektų nuostatas tarpusavyje. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2016-03- Nr. Į 2016-03-01 Nr. S-2016-1308 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 6, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3820(3) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 2, 6, 15 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3820(3), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
2016-03-09 Nr. XIIP-3820(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
(galiojantį Statybos įstatymą), o dar tik numatomą nustatyti teisinį reguliavimą (šiuo metu Seime svarstomą Lietuvos Respublikos statybos įstatymo Nr. I-1240 pakeitimo įstatymo projektą (reg. Nr. XIIP-3485(2) (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIP-3485(2)). Tai reiškia, kad teikiamas projektas negali būti Seimo statute numatytų įstatymų leidybos procedūrų objektu. Esant poreikiui, projektu siūlomi pakeitimai galėtų būti registruojami Seimo statuto nustatyta tvarka kaip asmenų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, teikiamos pataisos dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3485(2). 2. Projekto 1 straipsnio 2 dalimi siūlomos keisti įstatymo 2 straipsnio 114 dalyje nurodoma, kad sprogmenys - tai yra įprasta amunicija su sprogstamąja medžiaga apibrėžta Jungtinių Tautų 1980 metų konvencijos dėl tam tikrų įprastinių ginklų, kurie gali būti laikomi pernelyg žalojančiais arba veikia nesirinktinai, naudojimo uždraudimo arba apribojimo Protokolo dėl likusių nuo karo sprogmenų (V protokolas) 2 straipsnio 4 dalyje. Atkreipiame dėmesį, kad įprasta amunicija su sprogstamąja medžiaga minėtosios konvencijos V protokolo 2 straipsnio 4 dalyje nėra apibrėžta. Konvencijos V protokolo 2 straipsnio 4 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,likę nuo karo sprogmenys“. Be to, pažymėtina, kad teikiamo įstatymo projekto 1, 2, 3 ir 4 straipsniuose taip pat naudojama sąvoka ,,likę nuo karo sprogmenys“. Siekiant teisinio aiškumo, būtent šią sąvoką reikėtų apibrėžti ir teikiamame įstatymo projekte.
Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, svarstytina, ar projekto nuostatas nereikėtų papildyti, atskleidžiant sąvokos ,,likę nuo karo sprogmenys“ turinį, o sąvokos ,,sprogmenys“ apibrėžimą atitinkamai patikslinti. 3. Siekiant sąvokų aiškumo, projekto 2 straipsnio 2 dalimi siūlomos keisti įstatymo 6 straipsnio 5 dalies antrąjį sakinį siūlytume tikslinti: vietoj formuluotės „Statybinių tyrinėjimų (užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis)“ siūlytume įrašyti formuluotę
„Statybinių tyrimų dėl užterštumo likusiais nuo karo sprogmenimis“,
vietoj žodžių „išdavimą ir tvarką“ įrašyti žodžius „išdavimo tvarką“. 4. Iš projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 6 straipsnio 5 dalies formuluotės „dokumentų, patvirtinančių, kad grėsmės kylančios ir sprogmenų žemėje pašalintos“ ir projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 18 punkto formuluotės „dokumentas, patvirtinantis tyrimo atlikimą ir grėsmių kylančių iš sprogmenų žemėje pašalinimą“ nėra aišku, ar čia kalbama apie vieną tą patį dokumentą, ar apie kelis skirtingus dokumentus. Be to, projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 18 punkto minėtoje formuluotėje nėra aišku, koks „tyrimas“ turimas omeny. 5. Projekto 4 straipsnio 1 dalimi keičiamo įstatymo 27 straipsnio 5 dalies 18 punkto nuostatos
„šis reikalavimas netaikomas fiziniams ar juridiniams asmenims, kitoms užsienio
organizacijoms, kurie iki Statybos įstatymo naujos redakcijos įsigaliojimo datos jau buvo kreipęsi į atitinkamas institucijas dėl leidimo statybai išdavimo“ turėtų būti dėstomos projekto straipsnyje, nustatančiame įstatymo įsigaliojimą, įgyvendinimą ir taikymą. Be to, ši nuostata taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, kuri Statybos įstatymo nauja redakcija turima omeny. 6.
projekto 5 straipsnio pavadinimo ir turinio seka, kad šiuo straipsniu siūloma keisti Statybos įstatymo pakeitimo įstatymą. Iš teikiamo įstatymo projekto pavadinimo bei iš projekto 5 straipsnio nuostatų seka, kad vienu įstatymu būtų keičiamas tiek Statybos įstatymas, tiek Statybos įstatymo pakeitimo įstatymas. Atkreipiame dėmesį, kad Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų 67 punkte nustatyta, kad vienu teisės aktu keičiamas tik vienas teisės aktas. Atsižvelgus į tai, projekto nuostatos tobulintinos. 7. Atsižvelgiant teisės technikos taisykles, projektas taisytinas:
straipsnių struktūrinės dalys turėtų būti numeruojamos arabiškais skaičiais iš eilės;
3 ir 5 straipsnių viena struktūrinė dalis nenumeruojama;
reikėtų įrašyti žodžius „dalį ir ją“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis N. Azguridienė tel. (8 5) 239 6546, el. p. [email protected] S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected]