Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo VIII-723 2, 22 ir 60 str. pakeitimo
2015m. lapkričio 23 d. Nr. Vilnius
straipsnio pakeitimas
nauja 32 dalimi: „32. Verbavimas – procesas, kurio metu surandami ir į krašto apsaugos sistemą priviliojami karo prievolininkai. Verbuotojas - profesinės karo tarnybos karys, kurio pareigybiniuose nuostatuose yra nustatytos pareigos verbuoti karo prievolininkus atlikti karo prievolę. Neetatinis verbuotojas - tikrosios karo tarnybos karys, kurio pareigybiniuose nuostatuose nėra nustatytos pareigos verbuoti karo prievolininkus atlikti karo prievolę“. 2 straipsnis. 60 straipsnio pakeitimas
nauja 10 dalimi: „10. Už karo prievolininkų verbavimą kariams gali būti skiriamos piniginės išmokos Lietuvos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. 3 straipsnis. Praplėsti 22 straipsnį. 1. Praplėsti 22 straipsnio 1 dalį: „1. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą rengimąsi tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei pratybas ir mokymus mokomuosiuose kariniuose vienetuose, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus.
Kariai savanoriai, ištarnavę 4 metus ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą bei pageidaujantys tęsti krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, bet dėl svarbių priežasčių, kurių sąrašą nustato krašto apsaugos ministras, negalintys dalyvauti mokymuose ar pratybose kasmet nuo 20 iki 50 dienų, gali tęsti krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, įsipareigojant įgytus karinius įgūdžius atnaujinti ir palaikyti mokymuose ar pratybose kasmet dalyvaujant jose ne ilgiau kaip nuo 3 iki 7 dienų. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rasa Juknevičienė
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo VIII-723 22 straipsnio pakeitimo
2015m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 22 straipsnio pakeitimas Pakeisti 22 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai dalyvauja pratybose ir
mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Išskyrus šio straipsnio 3 dalyje numatytą rengimąsi tarnybai tarptautinėse operacijose, taip pat dalyvavimą tarptautinėse pratybose bei pratybas ir mokymus mokomuosiuose kariniuose vienetuose, karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus. Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, ištarnavę 4 metus ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą, tačiau negalintys dalyvauti mokymuose ar pratybose kasmet nuo 20 iki 50 dienų, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali tęsti tarnybą aktyviajame rezerve, įsipareigodami įgytų karinių įgūdžių atnaujinimui dalyvauti mokymuose ir pratybose nuo 3 iki 7 dienų per metus“. 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministras iki 2016 m. kovo 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Rasa Juknevičienė
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 2 ir 60 straipsnių papildymais siekiama įtvirtinti verbuotojų skatinimo institutą krašto apsaugos sistemoje, siekiant užtikrinti Lietuvos kariuomenės komplektavimą. Į įstatymą įrašome naujas sąvokos:
Verbavimas, verbuotojas, neetatinis verbuotojas. Siūlome skirti pinigines išmokas kariams už karo prievolininkų verbavimą. Papildžius Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 22 straipnio 1 dalį, būtų galima parengti krašto apsaugos ministro tvarkos aprašą, kuriuo vadovaujantis kariai savanoriai, ištarnavę 4 metus ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą bei pageidaujantys tęsti krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, būtų perkeliami į žemesnio invensyvumo rengimo lygmenį (nuo 3 iki 7 dienų kasmet) ir atvirkščiai
palaikyti dalyvaujant mokymuose ar pratybose ne ilgiau kaip nuo 3 iki 7 dienų. Tokius karius savanorius būtų galima greičiau mobilizuoti karinės ar kitokios agresijos akivaizdoje bei pasitelkti stichinių nelaimių likvidavimui.
Be to, tai leistų išlaikyti maksimaliai užpildytas Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopas personalu bei įgalintų sparčiau pasiekti nustatytą aukščiausią karių savanorių ribinį skaičių Lietuvos kariuomenėje. Panaši praktika yra taikoma Estijos savanoriškose pajėgose „Kaitseliit“ ir Skandinavijos šalių savanoriškose pajėgose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narė Rasa Juknevičienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Įstatyme nėra numatyta verbavimo sąvokos ir skatinimo priemonių už karių pritraukimą į kariuomenę. Taip pat nėra numatyta, kad karys savanoris po 4 metų tarnybos įgautų vadinama "pasyvų" statusą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Įtvirtinamos naujos sąvokos: verbavimas, verbuotojas, neetatinis verbuotojas. Numatoma paskatinimo priemonė už kario prievolininkų verbavimą - gali būti skiriama piniginė išmoka Lietuvos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Kariai savanoriai, ištarnavę 4 metus ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą bei pageidaujantys tęsti krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, bet dėl svarbių priežasčių negalintys dalyvauti mokymuose ar pratybose kasmet nuo 20 iki 50 dienų, gali tęsti krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, įsipareigojant įgytus karinius įgūdžius atnaujinti ir palaikyti mokymuose ar pratybose kasmet dalyvaujant jose ne ilgiau kaip nuo 3 iki 7 dienų. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta: Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:
Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priėmus įstatymo projektą, kitų teisės aktų priimti, keisti ir pripažinti negaliojančiais nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. projekte nesiūlome vartoti naujų sąvokų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms, nėra perkeliami ar įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Reikės Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos įgyvendinamųjų teisės aktų. 12.
valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais): Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:
Įstatymo projektas ir kita su jais susijusi skelbiama Lietuvos Respublikos Seimo teisės aktų informacinėje sistemoje, papildomų konsultacijų su visuomene neplanuojama. Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narė Parašas Rasa Juknevičienė
KARO TARNYBOS ĮSTATYMO VIII-723 22 STRaipsnio PAKEITIMO
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai: Didelė dalis karių savanorių, ištarnavusių 4 ir daugiau metų ir įgijusių pagrindinį karinį parengtumą, dėl savo asmeninio užimtumo bei įsipareigojimų šeimai negali toliau aktyviai dalyvauti pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus. Todėl jie atsisako tęsti karių savanorių sutartis antram terminui, nors dalis jų pageidautų tęsti krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, jeigu būtų leidžiama įgytus karinius įgūdžius kasmet atnaujinti ir palaikyti dalyvaujant mokymuose ar pratybose ne ilgiau kaip nuo 3 iki 7 dienų. Tokius karius savanorius būtų galima greičiau mobilizuoti karinės ar kitokios agresijos akivaizdoje bei pasitelkti stichinių nelaimių likvidavimui. Be to, tai leistų išlaikyti maksimaliai užpildytas Krašto apsaugos savanorių pajėgų kuopas personalu bei įgalintų sparčiau pasiekti nustatytą aukščiausią karių savanorių ribinį skaičių Lietuvos kariuomenėje. Panaši praktika yra taikoma Estijos savanoriškose pajėgose „Kaitseliit“ ir Skandinavijos šalių savanoriškose pajėgose. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Įstatymo projektą iniciavo Krašto apsaugos savanorių pajėgos. Projektą parengė Seimo narė Rasa Juknevičienė. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai: Kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai dalyvauja pratybose ir mokymuose karinio vieneto sudėtyje, taip pat krašto apsaugos ministro pavedimu vykdo įstatymuose kariuomenei nustatytas užduotis. Karių savanorių ir kitų aktyviojo rezervo karių rengimas vykdomas nuo 20 iki 50 dienų per vienus metus 4.
Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad kariai savanoriai ir kiti aktyviojo rezervo kariai, ištarnavę 4 metus ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą, tačiau negalintys dalyvauti mokymuose ar pratybose kasmet nuo 20 iki 50 dienų, krašto apsaugos ministro nustatyta tvarka gali tęsti tarnybą aktyviajame rezerve, įsipareigodami įgytų karinių įgūdžių atnaujinimui dalyvauti mokymuose ir pratybose nuo 3 iki 7 dienų per metus. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus Įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas Įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai: Priimtas Įstatymo projektas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:
Priimti naujų teisės aktų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių teisės aktų siekiant įstatymą inkorporuoti į teisinę sistemą nenumatoma. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka: Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Priėmus įstatymo projektą, krašto apsaugos ministras turės priimti šio įstatymo įgyvendinamąjį teisės aktą. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymo projektui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų neprireiks, lėšų sutaupyti nenumatoma. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų, rekomendacijų ir išvadų nebuvo gauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis: 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:
Nėra Teikia Seimo narė Parašas Rasa Juknevičienė
Vilnius
DĖL
2015-11-25 Nr. XIIP-3813 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
nereali, atsižvelgiant į tai, kad projekto pateikimas Seimo posėdyje numatytas
apibrėžiamos naujos sąvokos ,,verbavimas“, „verbuotojas“, „neetatinis verbuotojas“. Pastebėtina, kad projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyta, ar šias sąvokas įvardijantys terminai buvo įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Be to, neaišku, kokiu tikslu projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 32 dalyje apibrėžiamos aukščiau minėtos sąvokos, nes projekte jos nėra vartojamos, o pagal projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio
galimybė visiems kariams (nenurodoma, kad tokios išmokos gali būti skiriamos tik verbuotojams ar tik neetatiniams verbuotojams). 3. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme vartojama sąvoka ,,pareigybės nuostatai“, projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio
nuostatuose“. 4. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, siūlytina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnį pildyti ne 10 dalimi, bet nauja 9 dalimi, o buvusią 9 dalį laikyti 10 dalimi.
Be to, kartu turėtų būti atitinkamai tikslinama šiuo metu galiojanti keičiamo įstatymo 60 straipsnio 9 dalis, kadangi joje pateiktos nuorodos į šiame straipsnyje nustatytas išmokas ir premijas ir nurodyti šių išmokų mokėjimo šaltiniai. 5. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamame įstatyme vartojama sąvoka ,,Vyriausybė“, atitinkamai tikslintina projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 60 straipsnio 10 dalies redakcija. 6. Tikslintina projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalis, kadangi joje dėstomos nuostatos neatitinka projekto aiškinamajame rašte nurodyto projekto tikslo. Aiškinamajame rašte nurodyta, kad ,,vadovaujantis krašto apsaugos ministro tvarkos aprašu, kariai savanoriai, ištarnavę 4 metus ir įgiję pagrindinį karinį parengtumą bei pageidaujantys tęsti krašto apsaugos savanorių karo tarnybą, būtų perkeliami į žemesnio intensyvumo rengimo lygmenį (nuo 3 iki 7 dienų kasmet) ir atvirkščiai - atsiradus poreikiui ir galimybėms būtų perkeliami į aukštesnio intensyvumo rengimo lygmenį (nuo 20 dienų iki 50 dienų kasmet). Tuo tarpu projekte numatyta, kad krašto apsaugos ministras nustatys tik svarbių priežasčių sąrašą, dėl kurių kariai savanoriai negali dalyvauti mokymuose ar pratybose nuo 20 iki 50 dienų. 7. Projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad krašto apsaugos ministras nustatytų sąrašą svarbių priežasčių, dėl kurių kariai savanoriai negali dalyvauti mokymuose ar pratybose kasmet nuo 20 iki 50 dienų. Atkreiptinas dėmesys, kad tokių priežasčių sąrašas tikriausiai negalėtų būti baigtinis, be to, priežasties (ar priežasčių) svarbumas, matyt, būtų vertinamas individualiai, atsižvelgiant į visas konkretaus atvejo aplinkybes.
Todėl siūlytina krašto apsaugos ministrui suteikti teisę ne nustatyti svarbių priežasčių sąrašą, o jų vertinimo tvarką. 8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti reikės priimti poįstatyminius teisės aktus, projektas turėtų būti papildytas atitinkamu pavedimu Vyriausybei ar jos įgaliotoms institucijoms bei nustatyta vėlesnė įstatymo nuostatų įsigaliojimo data. 9. Redaguojant projekto tekstą, jis dėstytinas pagal teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintas Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijas: 9.1. projekto pavadinime vietoj santrumpos ,,str.“ rašytinas žodis ,,straipsnių“; 9.2. projekto 1, 2 ir 3 straipsnių pavadinimai rašytini paryškintomis raidėmis; 9.3. atsižvelgiant į tai, kad įstatyme vartojamos sąvokos (terminai ir jų apibrėžtys) aiškinamos atskiromis straipsnio dalimis ir sąvokas įvardijantys terminai turi būti paryškinami, atitinkamai tikslintinas projekto 1 straipsnis (sąvokos ,,verbavimas“, ,,verbuotojas“ ir ,,neetatinis verbuotojas“ dėstytinos atskiromis dalimis ir paryškintinos); 9.4. atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnis pildomas nauja 32 dalimi, buvusi keičiamo įstatymo 32 dalis pernumeruotina; 9.5. atsižvelgiant į tai, kad įstatymo straipsniai turi būti keičiami iš eilės, projekto 2 ir 3 straipsnius sukeistini vietomis; 9.6. tikslintinas projekto 3 straipsnio pavadinimas ir pakeitimo esmė, kadangi nepriklausomai nuo straipsnio dalies keitimo pobūdžio, straipsnio pavadinime rašomas žodis „pakeitimo“, o pakeitimo esmėje – ,,pakeisti“; 9.7. nenumeruotinos projekto 2 ir 3 straipsnio vienintelės dalys; 9.8. projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 22 straipsnio 1 dalyje įrašytinas visas šios dalies tekstas (toks, koks nurodytas projekto lyginamajame variante). Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089 el. p. [email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-11-30 Nr. S-2015-7555 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 22 ir
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 2, 22 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3813, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
Vilnius
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KRAŠTO APSAUGOS SISTEMOS ORGANIZAVIMO IR KARO TARNYBOS ĮSTATYMO VIII-723 22
Vilnius Įstatymo projektas atitinka Konstitucijos, galiojančių įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimus. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089 el. p. [email protected] I.Šambaraitė, tel. (8 5) 239 6850, el. p. [email protected]
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-12-17 Nr. S-2015-8115 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 22 straipsniO pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3813(2) derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3813(2), pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
dėl Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 22 straipsniO pakeitimo įstatymo projekto NR. XIIP-3813(2) Projekte neaiškūs trys esminiai elementai. 1. KASP pagal naują rezervo koncepciją tampa Lietuvos kariuomenės dalimi, tad sumažinus jų dalyvavimą pratybose ir mokymuose nukentėtų savanorių parengties lygis, o tai neigiamai atsilieptų visoms krašto apsaugos savanorių pajėgoms. 2. Neaišku, kaip ryšininkas ar kitas specialistas dalyvaudamas nuo 3 iki 7 dienų galėtų atnaujinti įgūdžius. Iki šiol negautas dalyvavimo mokymuose ir pratybose (nuo 3 iki 7 d.) išskleidimas (kokius įgūdžius atnaujins, ką išmoks)? 3. Neapibrėžta kuriam laikotarpiui galima sudaryti tokią sutartį (matyt tikslinga siūlyti tik vieną kartą per krašto apsaugos savanorių karo tarnybos laikotarpį). 4. Jeigu iš principo būtų pritarta pasiūlymui tai būtina tikslinti dienų skaičių ne nuo
Ministro, tad projekto svarstyme siūlome daryti pertrauką.