Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 39 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas
1Papildyti 39 straipsnio 11 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip:
„5) atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių transliavimo metu, turi išlikti išimtimi.“
2Buvusius 39 straipsnio 11 dalies 5–8 punktus laikyti atitinkamai 6–9 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas
Projekto XIIP-3811(2) lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti 39 straipsnio 11 dalį nauju 3 punktu: „3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir (ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu arba kitais Komisijos nustatytais išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar teleparduotuvė;“. 2. Buvusius 39 straipsnio 11 dalies 3–8 punktus laikyti atitinkamai 4–9 punktais. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – Įstatymo projektas) rengimą paskatino siekis tinkamai įgyvendinti įsipareigojimą Europos Komisijai pagal Europos Sąjungos teisės pažeidimo procedūrą Nr. 2013/2212 dėl 2007 m. gruodžio 11 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2007/65/EB, iš dalies keičiančios 1989 m. spalio 3 d. Tarybos direktyvą 89/552/EEB dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų nuostatų, susijusių su televizijos programų transliavimu, derinimo, kodifikuotos 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimu, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) (kodifikuota redakcija) (OL 2010 L 263, p. 15) (toliau – Direktyva) (direktyvos 19 straipsnio 2 dalies perkėlimo į nacionalinę teisę). Įstatymo projekto tikslas – papildyti ir pakeisti Visuomenės informavimo įstatymo (toliau – Įstatymas) 39 straipsnį, siekiant užtikrinti tinkamą Direktyvos nuostatų įgyvendinimą, taip pat užtikrinti visišką ir tinkamą vartotojų – televizijos žiūrovų – interesų apsaugą, nustatant tam tikras taisykles bei standartus reklamos reglamentavimui televizijoje.
Siekiant tinkamo Direktyvos nuostatų perkėlimo į nacionalinę teisę, Įstatymo projektu siūloma papildyti 39 straipsnio
teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių transliavimo metu, turi išlikti išimtimi.“ Įgyvendinant Direktyvos nuostatas, 2010 m. rugsėjo 30 d. buvo priimtas Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 2, 5, 19, 22, 25, 26, 28, 31, 32, 33, 34, 35, 37, 38, 39, 40, 41, 42, 44, 47, 48, 49, 50, 52, 54 straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 34¹, 34², 40¹ straipsniais ir nauju trečiuoju skirsniu įstatymas, kuriame dalis šios Direktyvos nuostatų buvo įgyvendintos ne visiškai. Techninio pobūdžio pataisymai buvo įgyvendinti 2011 m. birželio 16 d. priėmus Visuomenės informavimo įstatymo 25, 31 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymą, tačiau Europos Komisija, atlikdama Direktyvos nuostatų perkėlimo ir įgyvendinimo nacionalinėje teisėje priežiūrą, atkreipė Lietuvos atsakingų institucijų dėmesį į Direktyvos 19 straipsnio 2 dalies nuostatos netinkamą perkėlimą į nacionalinę teisę. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorius – Kultūros ministerija, rengėjai – Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Visuomenės informavimo politikos skyriaus (vedėja Renata Vanagėlienė (tel. 219 34 08) vyriausioji specialistė Vaida Vilkuotytė (tel. 219 34 08, el. p. vaida.vilkuotytė@lrkm.lt). Projekto rengimą koordinavo kultūros viceministrė Patricija Poderytė (tel. 219 34 01). 3.
Šiuo metu Įstatymo 39 straipsnio 11 dalimi nustatyta, jog televizijos reklama ir teleparduotuvė gali būti įterpiamos į programas tik šiame straipsnyje nustatytais atvejais ir tvarka, nepakenkiant atskiros programos vientisumui, atsižvelgiant į natūralias programos pertraukas, programos trukmę ir pobūdį; sporto renginių, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas. Direktyvos 19 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog „reklamos ir teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių perdavimo metu, turi išlikti išimtimi.“
reguliavimo nuostatos ir kokiu teigiamų rezultatų laukiama Siekiant tinkamai įgyvendinti Direktyvos nuostatas, teikiamu Įstatymo projektu siūloma Papildyti 39 straipsnio 11 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių transliavimo metu, turi išlikti išimtimi.“
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Įstatymo projektą, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto įtaka kriminogeninei situacijai ir korupcijai nenumatoma. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės.
Įgyvendinant Direktyvos nuostatas ir Įstatymo projekte nustatant, jog atskiri reklamos ir teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių transliavimo metu, turi išlikti išimtimi, atliekama techninė Įstatymo pataisa, nustatyta kaip reikiama tiksliam reglamentavimui, Europos Komisijai atlikus analizę dėl Direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Teisinis reglamentavimas, papildant Įstatymo 39 straipsnio 11 dalį 5 punktu nesikeičia, kadangi reklamos ir teleparduotuvės intarpų transliavimo tvarką, ir toliau reglamentuos Įstatymo 39 straipsnis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus Įstatymo projektą, kitų įstatymų priimti keisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų nustatytų reikalavimų. Įstatymo projekte nepateikiama sąvokų ir nėra sąvokas įvardijančių terminų, todėl Įstatymo projektas nevertintas Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas, Europos Sąjungos teisei neprieštarauja. 11.
ir kada juos turėtų priimti Įstatymui įgyvendinti nereikės įgyvendinamųjų teisės aktų. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti Įstatymo projekto įgyvendinimui lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Nėra. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyno Eurovoc terminus „reklamos intarpai“, „sporto renginių“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-11-25 Nr. XIIP-3811 Vilnius Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įstatyme nereikėtų apibrėžti termino „atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai“ turinio, nes sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, nėra pakankamai aišku, kuo skiriasi televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai, kurių transliavimui taikomi bendrieji reikalavimai, nuo atskirų televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpų, kurių transliavimas turi būti tik išimtinis. 2. Vertinant projektu siūlomą nuostatą, pagal kurią atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių transliavimo metu, atkreiptinas dėmesys, kad tai yra tiesioginis 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose, išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo, derinimo, 19 straipsnio 2 dalies nuostatos perkėlimas į įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos direktyvų nuostatos, skirtingai nuo tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos reglamentų, turi būti įgyvendinamos valstybių narių nacionaliniais teisės aktais, t.y. bendro pobūdžio nuostata, numatyta direktyvoje, turi būti įgyvendinta kiekvienos valstybės narės pasirinktais būdais ir forma. Tuo tarpu siūlomu reguliavimu ši nuostata nėra įgyvendinama, nes nėra aišku, nei kokie tokių „išimčių“ bendrosios sąlygos, nei tokių išimčių nustatymo tvarka bei subjektai įgalioti nustatyti tokias išimtis. Kitaip sakant, siūlomos nuostatos taikymas priklausytų išimtinai nuo televizijos transliuotojų ar juos prižiūrinčių institucijų subjektyvaus vertinimo. 3.
3Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles,
projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „dalį‘ įrašytinas žodis „nauju“, o žodžiai „ir jį išdėstyti taip“ brauktini. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
2015-12-21 Nr. XIIP-3811(2) Vilnius Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Siekiant teisinio aiškumo, reikėtų atskleisti projektu pildomo keičiamo įstatymo 39 straipsnio 11 dalies 3 punkto, nustatančio, kad sporto renginių transliavimo metu į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar teleparduotuvės, santykį su šiuo metu galiojančiu šios dalies 5 punktu, įtvirtinančiu, kad sporto ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos, transliavimo metu televizijos reklamos ir (ar) teleparduotuvės intarpai turi būti rodomi tik per minėtų renginių natūralias pertraukas, t.y. iš siūlomo reguliavimo nėra aišku, ar sporto renginių transliavimo metu atskiri reklamos ir teleparduotuvės intarpai gali būti įterpiami ir kitu nei natūralių pertraukų metu. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
VISUOMENĖS PLĖTROS komitetaS
S
posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys, Komiteto nariai: Viktoras Fiodorovas, Sergejus Jovaiša, Gediminas Kirkilas, Audrius Nakas, Irena Šiaulienė, Dalia Teišerskytė, Pranas Žeimys, Komiteto biuro vedėjas Vidas Ramanavičius, biuro patarėjos Rita Beinorienė ir Irina Jurkšuvienė, biuro padėjėja Lina Giriūnienė. Kviestieji asmenys: Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento Visuomenės informavimo politikos skyriaus vedėja Renata Vanagėlienė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininko pavaduotojas Jonas Korenka ir patarėja teisės klausimais Gintarė Morkūnienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Ąžuolas Čekanavičius, Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro patarėja Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-251 Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinio aiškumo, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų apibrėžti termino
„atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai“ turinio, nes
sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, nėra pakankamai aišku, kuo skiriasi televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai, kurių transliavimui taikomi bendrieji reikalavimai, nuo atskirų televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpų, kurių transliavimas turi būti tik išimtinis. Pritarti1 2.
1
projektu siūlomą nuostatą, pagal kurią atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių transliavimo metu, atkreiptinas dėmesys, kad tai yra tiesioginis 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose, išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo, derinimo, 19 straipsnio 2 dalies nuostatos perkėlimas į įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos direktyvų nuostatos, skirtingai nuo tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos reglamentų, turi būti įgyvendinamos valstybių narių nacionaliniais teisės aktais, t.y. bendro pobūdžio nuostata, numatyta direktyvoje, turi būti įgyvendinta kiekvienos valstybės narės pasirinktais būdais ir forma. Tuo tarpu siūlomu reguliavimu ši nuostata nėra įgyvendinama, nes nėra aišku, nei kokie tokių
„išimčių“ bendrosios sąlygos, nei tokių išimčių nustatymo tvarka bei
subjektai įgalioti nustatyti tokias išimtis. Kitaip sakant, siūlomos nuostatos taikymas priklausytų išimtinai nuo televizijos transliuotojų ar juos prižiūrinčių institucijų subjektyvaus vertinimo. Pritarti1
į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „dalį‘ įrašytinas žodis „nauju“, o žodžiai „ir jį išdėstyti taip“ brauktini. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija, 2015-12-071 Susipažinę su Įstatymo projektu, manome, jog jį reikėtų tobulinti pagal žemiau pateiktas pastabas. Įstatymo projektas turėtų būti koreguojamas taip: „1 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas 1.
39 straipsnio pakeitimas
11 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai (t.y. intarpai, sudaryti iš vieno televizijos reklamos audiovizualinio klipo arba vieno teleparduotuvės skelbimo) turi išlikti išimtimi. Televizijos transliuotojai atskirus televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpus gali transliuoti šiais atvejais:
tikras televizijos reklamos audiovizualinis klipas arba teleparduotuvės skelbimas yra bent 1,5 karto ilgesnis už transliuotojo eteryje transliuojamų reklamos audiovizualinių klipų arba teleparduotuvės skelbimų trukmės vidurkį;
ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos arba yra tam tikros renginių dalys, kurios žiūrovams yra antrinės reikšmės, transliavimo metu. Atskiras intarpas šiais atvejais transliuojamas natūralios pertraukos metu arba renginio dalies, kuri žiūrovams yra antrinės reikšmės, metu;
susiklosčiusios situacijos, susijusios su televizijos reklamos ar teleparduotuvės skelbimų užsakymais: nėra pakankamo kiekio užsakymų, kad galima būtų atitinkamu laiku suformuoti ilgesnį intarpą;
kitų objektyvių priežasčių, kurias transliuotojas gali pagrįsti. 2. Buvusius 39 straipsnio
Šias korekcijas siūlome remdamiesi žemiau išdėstytais argumentais. Kaip teisingai pastebėjo LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje, siūlomam Įstatymo projektui trūksta aiškumo, nėra aiškus iš antrinio Europos Sąjungos teisės akto perkeliamų nuostatų turinys, Įstatymo projekte nėra detalizuojamas Europos Sąjungos teisės aktas (pvz., išimties sąlygos ir turinys). Mūsų siūlymas yra paremtas siekiu ištaisyti Įstatymo projekto trūkumus, įnešti aiškumo į nacionalinę teisę, tuo pat metu tinkamai perkeliant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas.
Pažymime, jog aiškindami Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 10 (2) str. (kurį siekiama perkelti į nacionalinę teisę Įstatymo projektu) turinį ir tikslus, remiamės aktualia doktrina[1]. Pritarti
ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3811 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-3811, pakoregavus jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Dalia Teišerskytė. Komiteto pirmininkas Mindaugas Bastys [1] Oliver Castendyk, E.J. Dommering, Alexander Scheuer. European Media Law. Kluwer Law International, 2008. P. 506-508.
MOKSLO IR KULTŪROS komitetas
DĖL
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto nariai: Raimondas Paliukas,
Rima Baškienė, Orinta Leiputė, Arimantas Dumčius, Vytautas Juozapaitis, Larisa Dmitrijeva, Valentinas Stundys, Aleksandras Zeltinis. Komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas, biuro patarėjos Lina Joskaudaitė-Dmitrijeva, Jurgita Bieliūnienė, Justina Paukštė, padėjėja Janina Antanavičienė. Kviestieji asmenys: Kultūros ministerijos Kultūros politikos departamento direktorė Regina Jaskelevičienė, Lietuvos radijo ir televizijos komisijos pirmininka Edmundas Vaitekūnas ir patarėja teisės klausimais Gintarė Morkūnienė, Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos atstovas Ąžuolas Čekanavičius. Kabelinių televizijų asociacijos atstovai Vaiva Žukienė, Juozas Jurelionis, Marius Daukantas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-25 Vertindami įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
teisinio aiškumo, svarstytina, ar įstatyme nereikėtų apibrėžti termino „atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai“ turinio, nes sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo nuostatas, nėra pakankamai aišku, kuo skiriasi televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai, kurių transliavimui taikomi bendrieji reikalavimai, nuo atskirų televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpų, kurių transliavimas turi būti tik išimtinis. Pritarti
departamentas 2015-11-25 2.
Vertinant projektu siūlomą nuostatą, pagal kurią atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių transliavimo metu, atkreiptinas dėmesys, kad tai yra tiesioginis 2010 m. kovo 10 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose, išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo, derinimo, 19 straipsnio 2 dalies nuostatos perkėlimas į įstatymą. Atkreiptinas dėmesys, kad Europos Sąjungos direktyvų nuostatos, skirtingai nuo tiesiogiai taikomų Europos Sąjungos reglamentų, turi būti įgyvendinamos valstybių narių nacionaliniais teisės aktais, t.y. bendro pobūdžio nuostata, numatyta direktyvoje, turi būti įgyvendinta kiekvienos valstybės narės pasirinktais būdais ir forma. Tuo tarpu siūlomu reguliavimu ši nuostata nėra įgyvendinama, nes nėra aišku, nei kokie tokių „išimčių“ bendrosios sąlygos, nei tokių išimčių nustatymo tvarka bei subjektai įgalioti nustatyti tokias išimtis. Kitaip sakant, siūlomos nuostatos taikymas priklausytų išimtinai nuo televizijos transliuotojų ar juos prižiūrinčių institucijų subjektyvaus vertinimo. Pritarti
departamentas
į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio 1 dalies pakeitimų esmėje po žodžio „dalį‘ įrašytinas žodis „nauju“, o žodžiai „ir jį išdėstyti taip“ brauktini. Pritarti
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos radijo ir televizijos asociacija 2015-12-07 Susipažinę su Įstatymo projektu, manome, jog jį reikėtų tobulinti pagal žemiau pateiktas pastabas. Įstatymo projektas turėtų būti koreguojamas taip: „1 straipsnis. 39 straipsnio pakeitimas 1.
39 straipsnio 11 dalį 5 punktu ir jį išdėstyti taip: „5) atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai (t.y. intarpai, sudaryti iš vieno televizijos reklamos audiovizualinio klipo arba vieno teleparduotuvės skelbimo) turi išlikti išimtimi. Televizijos transliuotojai atskirus televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpus gali transliuoti šiais atvejais:
tikras televizijos reklamos audiovizualinis klipas arba teleparduotuvės skelbimas yra bent 1,5 karto ilgesnis už transliuotojo eteryje transliuojamų reklamos audiovizualinių klipų arba teleparduotuvės skelbimų trukmės vidurkį;
ar kitų renginių, kuriuose daromos natūralios pertraukos arba yra tam tikros renginių dalys, kurios žiūrovams yra antrinės reikšmės, transliavimo metu. Atskiras intarpas šiais atvejais transliuojamas natūralios pertraukos metu arba renginio dalies, kuri žiūrovams yra antrinės reikšmės, metu;
susiklosčiusios situacijos, susijusios su televizijos reklamos ar teleparduotuvės skelbimų užsakymais: nėra pakankamo kiekio užsakymų, kad galima būtų atitinkamu laiku suformuoti ilgesnį intarpą;
kitų objektyvių priežasčių, kurias transliuotojas gali pagrįsti. 2. Buvusius
Šias korekcijas siūlome remdamiesi žemiau išdėstytais argumentais. Kaip teisingai pastebėjo LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas savo išvadoje, siūlomam Įstatymo projektui trūksta aiškumo, nėra aiškus iš antrinio Europos Sąjungos teisės akto perkeliamų nuostatų turinys, Įstatymo projekte nėra detalizuojamas Europos Sąjungos teisės aktas (pvz., išimties sąlygos ir turinys). Mūsų siūlymas yra paremtas siekiu ištaisyti Įstatymo projekto trūkumus, įnešti aiškumo į nacionalinę teisę, tuo pat metu tinkamai perkeliant Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos nuostatas.
Pažymime, jog aiškindami Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 10 (2) str. (kurį siekiama perkelti į nacionalinę teisę Įstatymo projektu) turinį ir tikslus, remiamės aktualia doktrina[¹]. Pritarti iš dalies „39straipsnio pakeitimas
39 straipsnio 11 dalį nauju 3 punktu: „3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir (ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu arba kitais, Komisijos nustatytais, išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar teleparduotuvė;“. 2. Buvusius 39 straipsnio 11 dalies 3–8 punktus laikyti atitinkamai 4–9 punktais.“
komisija 2015-12-14 Komisija, susipažinusi su Projektu, pažymi, kad Projektu keičiamo Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio 11 dalies 5 punkte nurodant tik deklaratyvią nuostatą, kad „atskiri televizijos reklamos ir teleparduotuvės intarpai, išskyrus sporto renginių transliavimo metu, turi išlikti išimtimi“, tačiau nenurodant konkrečių išimčių, taip pat kriterijų, kuriais remiantis būtų galima įvertinti išimties pagrįstumą, kyla abejonių dėl tokio teisinio reglamentavimo įgyvendinimo. Praktikoje taikant šią normą visada būtų sunku, o gal net ir neįmanoma įrodyti, ar tai buvo išimtis ar ne, nes nėra aišku, kokiais kriterijais turėtų būti vadovaujamasi sprendžiant apie išimties pagrįstumą. Pažymėtina, kad konstitucinis teisinės valstybės principas suponuoja reikalavimą užtikrinti aiškų ir nedviprasmišką teisinį reguliavimą. Manome, kad tiesioginis 2010 m. kovo 10 d.
Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2010/13/ES dėl valstybių narių įstatymuose ir kituose teisės aktuose, išdėstytų tam tikrų nuostatų, susijusių su audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų teikimo, derinimo (Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyva) 19 straipsnio 2 dalies nuostatos perkėlimas į nacionalinę teisę nėra tinkama priemonė įgyvendinti šią direktyvos nuostatą nacionalinėje teisėje. Išsamiai išanalizavę kitų Europos Sąjungos valstybių narių teisinį reguliavimą[¹], kuriuo perkelta Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 19 straipsnio 2 dalis, siūlome Audiovizualinės žiniasklaidos paslaugų direktyvos 19 straipsnio 2 dalį nacionalinėje teisėje įgyvendinti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio pakeitimą išdėstant taip: „39 straipsnio pakeitimas
39 straipsnio 11 dalį nauju 3 punktu: „3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir (ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu arba kitais, Komisijos nustatytais, išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar teleparduotuvė;“. 2. Buvusius
4Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Informacinės visuomenės plėtros komitetas Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3811 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti Seimo Informacinės visuomenės komiteto sprendimui dėl įstatymo projekto Nr.
XIIP-3811, pakoregavus jį pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento ir Lietuvos radijo ir televizijos asociacijos pastabas ir pasiūlymus. Pritarti
7Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1 Sprendimas:
Iš esmės pritarti ir siūlyti Seimui svarstyti Komiteto patobulintą Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 39 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą
Pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas 2015-06-03 Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatymo 39 straipsnio pakeitimą išdėstant taip: „39 straipsnio pakeitimas
39 straipsnio 11 dalį nauju 3 punktu: „3) televizijos reklama ir teleparduotuvė turi būti įterpiamos į programas sugrupuotos, ne mažiau kaip po dvi televizijos reklamas ir (ar) teleparduotuves viename intarpe. Sporto renginių transliavimo metu arba kitais, Komisijos nustatytais, išimtiniais atvejais į programas gali būti įterpiama viena televizijos reklama ar teleparduotuvė;“. 2. Buvusius 39 straipsnio 11 dalies 3–8 punktus laikyti atitinkamai 4–9 punktais.“
sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Raimondas Paliukas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komiteto siūlomas įstatymo projektas, įstatymo projekto lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Raimundas Paliukas