Lyginamasis variantas
2015 m. lapkričio d. Nr. 15 straipsnis. Privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka
pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems karo prievolininkams:
1) ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams;
2) aukštųjų mokyklų studentams – vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, pagal studijas doktorantūroje;
3) Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams;
4) teisėjams;
5) prokurorams;
6) vidaus tarnybos sistemos pareigūnams;
7) Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams;
8) Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams;
9) Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams;
10) įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS
Teikia Seimo nariai: Dr. Mantas Adomėnas
dėl KARO
projekto tikslai ir uždaviniai: Šiuo metu Karo prievolės įstatymo 15 straipsnyje numatytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka. Karo prievolės įstatyme nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems karo prievolininkams: ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams, aukštųjų mokyklų studentams, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams, Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę. Padarius pakeitimus – nuo privalomosios pradinės karo tarnybos individualia tvarka atidedama aukštųjų mokyklų studentams vieną kartą vienam studijų laikotarpiui pagal studijas doktorantūroje. Kitiems Karo prievolės įstatymo 15 straipsnyje išvardintiems asmenims privalomosios pradinės karo tarnybos individualia tvarka atidėjimo teisinis reguliavimas nekeičiamas. Įstatymo projekto tikslas – pakeisti teisinio reglamentavimo nuostatas taip, kad studijos aukštojoje mokykloje, išskyrus studijas doktorantūroje, nebūtų laikomos pagrindu atleisti nuo privalomosios pradinės karo individualia tvarka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:
Seimo narys dr. Mantas Adomėnas. 3.
santykiai: Šiuo metu Karo prievolės įstatymo 15 straipsnyje numatytos privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka. Karo prievolės įstatyme nustatyta, kad privalomoji pradinė karo tarnyba individualia tvarka atidedama šiems karo prievolininkams: ne vyresniems kaip 21 metų bendrojo lavinimo ir profesinio mokymo mokyklų mokiniams, aukštųjų mokyklų studentams, Seimo, Vyriausybės, Europos Parlamento ir savivaldybių tarybų nariams, teisėjams, prokurorams, vidaus tarnybos sistemos pareigūnams, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos arba jam pavaldžios įstaigos pareigūnams, Valstybės saugumo departamento sistemos pareigūnams, Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams, įtariamiems ir kaltinamiems baudžiamajame procese arba atliekantiems bausmę, dėl kurios jie negali atlikti privalomosios pradinės karo tarnybos, taip pat atlikusiems laisvės atėmimo bausmę. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:
Siūloma Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimas individualia tvarka galimas tik aukštųjų mokyklų studentams, siekiantiems doktorantūros laipsnio. Priėmus Įstatymo projektą, būtų išvengta nepagrįsto piktnaudžiavimo privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejais. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:
Priėmus teikiamą įstatymo projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai: Priimtas įstatymas kriminogeninei situacijai ir korupcijai įtakos neturės. 7.
7Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:
Įstatymo įgyvendinimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios: Priėmus Įstatymo projektą, būtina bus pakeisti Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymą, taip pat Karo prievolės įstatymą įgyvendinančius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte nėra vartojamos naujai apibrėžtos sąvokos. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus:
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti: Įstatymui įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):
Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados: Įstatymo projekto rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14.
kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis: „Karo prievolės įstatymas“, „Karo prievolininkas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai: Nėra. Seimo narys Dr. Mantas Adomėnas
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-20 Nr. S-2015-7273 Lietuvos Respublikos Seimui dėl Lietuvos Respublikos Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3798 derinimo Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3798, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Rūta Butvydytė, tel. 706 63 683, el. p. [email protected]
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO
2015-11-24 Nr. XIIP-3798 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
studentams vieną kartą vienam studijų laikotarpiui privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama individualia tvarka. Tokią galimybę siūloma palikti tik studijuojantiesiems doktorantūros studijose. Siūlomas teisinis reguliavimas projekto aiškinamajame rašte aiškinamas taip: „Priėmus Įstatymo projektą, būtų išvengta nepagrįsto piktnaudžiavimo privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejais“. Kas, projekto iniciatoriaus nuomone, traktuotina kaip nepagrįstas piktnaudžiavimas privalomosios karinės tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejais bei kokiais duomenimis remiamasi teigiant, jog šis piktnaudžiavimas, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, būdingas aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, bet nebūdingas studijuojantiems doktorantūroje, projekto aiškinamajame rašte nenurodoma. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta studijų sistemos sandara, pagal kurią visos studijos suskirstytos į tris pakopas: pirmąją (profesinio bakalauro, bakalauro), antrąją (magistrantūros) ir trečiąją (doktorantūros). Vienos pakopos studijų (šiuo konkrečiu atveju – trečiosios) išskyrimas privalomosios karo tarnybos atidėjimo atveju nepagrindžiamas objektyviais argumentais.
Be to, siūlomas teisinis reguliavimas pažeistų studijų nuoseklumą, nuolatinio mokymosi siekio principą (Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 10 punktas), diskriminuotų žemesnių pakopų studentus trečiosios pakopos studentų atžvilgiu ir nepagrįstai apsunkintų (ribotų) žemesnių pakopų studentų galimybes siekti aukštesnės pakopos (tarp jų ir doktorantūros) studijų (Mokslo doktorantūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897, 17 punkte nustatyta, kad „į doktorantūrą priimama doktorantūros reglamente nustatyta atviro konkurso tvarka. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“). Todėl, mūsų nuomone, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.). 2. Dėl pirmojoje pastaboje išdėstytų motyvų projektu siūlomas teisinis reguliavimas vertintinas kaip prieštaraujantis Lygių galimybių įstatymo nuostatoms, draudžiančioms varžyti žmogaus teises ir teikti jam privilegijas, be kita ko, dėl socialinės padėties (Lygių galimybių įstatymo 1 straipsnis, 2 straipsnio 6 dalis, 5 straipsnio 1 dalies 1 punktas). 3.
pritarti projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančioje Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto redakcijoje nurodoma, kad aukštųjų mokyklų studentams privalomoji karinė tarnyba atidedama vieną kartą individualia tvarka. Tuo tarpu projekto nuostatose individuali privalomosios karo tarnybos atidėjimo tvarka doktorantūros studentams nėra minima. Siūlytina svarstyti, ar projekte dėstoma Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata neturėtų būti atitinkamai papildyta. 4. Apsisprendus pritarti projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, jis turėtų būti papildytas nuostatomis, numatančiomis jo įgyvendinimą. Privalomoji karinė tarnyba aukštųjų mokyklų studentams atidedama individualia tvarka, todėl reikėtų numatyti, kaip projekto nuostatos turėtų būti taikomos (arba netaikomos) tiems aukštųjų mokyklų studentams, kurių tarnybos atidėjimo klausimas, galimai, yra šiuo metu sprendžiamas; išspręsti kitus, su projekto taikymu susijusius klausimus. 5. Atsižvelgiant į numatytą projekto pateikimo Seimo posėdyje datą (2015 m. lapkričio 26 d.) bei, jei projektui būtų pritarta po pateikimo, jo teisėkūros procedūroms realizuoti būtiną laiką, projekte nurodytas jo priėmimo terminas – 2015 m. lapkričio mėn., vertintinas kaip nerealus. 6. Redaguojant projekto tekstą, jis dėstytinas atsižvelgiant į 2013 m. gruodžio 23 d. teisingumo ministro įsakymu Nr.
1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų (toliau – Rekomendacijos) reikalavimus:
1) įstatyme turi būti nurodyta įstatymo priėmimo vieta;
2) projekto 1 straipsnio pavadinime po žodžio „pakeitimas“ nedėtinas skyrybos ženklas dvitaškis;
3) projekto 1 straipsnio vienintelė dalis nenumeruotina, o joje dėstoma pakeitimų esmė tikslintina kalbos požiūriu;
4) įstatymą pasirašančio subjekto pareigos rašomos po tekstu mažosiomis neparyškintomis raidėmis eilutės kairėje, o vardas, pavardė – mažosiomis neparyškintomis raidėmis eilutės dešinėje. Įstatymo projekte įstatymą pasirašančio subjekto vardas ir pavardė nerašomi. 7. Pagal Rekomendacijų 113 punkto reikalavimus ir šios išvados 6 punkte pateiktas pastabas iš esmės taisytinas ir teikiamo projekto lyginamasis variantas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J.Meškienė, tel. (8 5) 239 6089, el. p. jurgita[email protected] P.Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL PRELIMINARAUS ĮVERTINIMO AR LIETUVOS RESPUBLIKOS KARO PRIEVOLĖS ĮSTATYMO NR. I-1593 15 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTAS (XIIP-3798) NEPRIEŠTARAUJA
dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, Komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, Komiteto nariai: Stasys Brundza, Vytautas Gapšys, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Rita Varanauskienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė J. Meškienė. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-25 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
atsisakyti šiuo metu galiojančios Karo prievolės įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos, pagal kurią visiems aukštųjų mokyklų studentams vieną kartą vienam studijų laikotarpiui privalomoji pradinė karo tarnyba atidedama individualia tvarka. Tokią galimybę siūloma palikti tik studijuojantiesiems doktorantūros studijose. Siūlomas teisinis reguliavimas projekto aiškinamajame rašte aiškinamas taip: „Priėmus Įstatymo projektą, būtų išvengta nepagrįsto piktnaudžiavimo privalomosios pradinės karo tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejais“.
Kas, projekto iniciatoriaus nuomone, traktuotina kaip nepagrįstas piktnaudžiavimas privalomosios karinės tarnybos atidėjimo individualia tvarka atvejais bei kokiais duomenimis remiamasi teigiant, jog šis piktnaudžiavimas, pagal siūlomą teisinį reguliavimą, būdingas aukštųjų mokyklų studentams, studijuojantiems pagal pirmosios pakopos (profesinio bakalauro ir bakalauro) studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal antrosios pakopos studijų programą arba vientisųjų studijų programą, pagal laipsnio nesuteikiančią studijų programą, bet nebūdingas studijuojantiems doktorantūroje, projekto aiškinamajame rašte nenurodoma. Atkreiptinas dėmesys, kad Mokslo ir studijų įstatymo 46 straipsnio 1 dalyje yra įtvirtinta studijų sistemos sandara, pagal kurią visos studijos suskirstytos į tris pakopas: pirmąją (profesinio bakalauro, bakalauro), antrąją (magistrantūros) ir trečiąją (doktorantūros). Vienos pakopos studijų (šiuo konkrečiu atveju – trečiosios) išskyrimas privalomosios karo tarnybos atidėjimo atveju nepagrindžiamas objektyviais argumentais. Be to, siūlomas teisinis reguliavimas pažeistų studijų nuoseklumą, nuolatinio mokymosi siekio principą (Mokslo ir studijų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 10 punktas), diskriminuotų žemesnių pakopų studentus trečiosios pakopos studentų atžvilgiu ir nepagrįstai apsunkintų (ribotų) žemesnių pakopų studentų galimybes siekti aukštesnės pakopos (tarp jų ir doktorantūros) studijų (Mokslo doktorantūros nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. liepos 11 d. nutarimu Nr. 897, 17 punkte nustatyta, kad „į doktorantūrą priimama doktorantūros reglamente nustatyta atviro konkurso tvarka. Konkurse gali dalyvauti asmenys, turintys magistro laipsnį arba jam lygiavertę aukštojo mokslo kvalifikaciją“).
Todėl, mūsų nuomone, siūlomu teisiniu reguliavimu būtų pažeidžiamas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygiateisiškumo principas. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas ne kartą yra konstatavęs, kad konstitucinis visų asmenų lygiateisiškumo principas būtų pažeidžiamas, jei tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokios apimties skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Konstitucinio Teismo 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas ir kt.). Pritarti Iš tiesų projektui trūksta teisinio aiškumo, nes aiškinamajame rašte pasigendama objektyvių argumentų, kodėl projekte yra išskiriami vienos, t.y. trečios pakopos (doktorantūros studijos) studijose studijuojantys asmenys ir koks piktnaudžiavimas yra būdingas pirmos (bakalauro studijos) ir antros (magistro studijos) pakopos studijose studijuojantiems asmenims. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą bei Komitete išdėstytas pastabas ir argumentus Komitetas preliminariai įvertino, kad projekto XIIP-3798 nuostatos prieštarauja Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintam asmenų lygiateisiškumo principui. 7. Balsavimo rezultatai: už-4; prieš-0; susilaikė-1. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas