Projektas Įstatymo projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 162 straipsnio pakeitimas Papildyti 162 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:
„3. Mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas:
1) sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną;
2) vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną;
3) kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną;
4) sekmadienį – krikščionių Velykų pirmąją dieną;
5) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną;
6) gruodžio 25-ąją – Kalėdų pirmąją dieną.“ 2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas 1.Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia: Seimo narės Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė
1.Projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai Teikiamo įstatymo projekto tikslas – užtikrinti darbuotojų teisę į poilsį švenčių dienomis bei užtikrinti žmonių pagarbą valstybinėms šventėms. Įstatymo projektą parengti paskatino esama situacija, kai valstybinių švenčių dienomis yra dirbama mažmeninės prekybos įmonėse, t.y.: pramoninių prekių parduotuvėse, didžiuosiuose prekybos centruose, todėl aptarnaujantys darbuotojai netenka galimybės deramai paminėti valstybinių švenčių dienas, dalyvauti joms skirtuose renginiuose, minėjimuose ar praleisti laiką kartu su savo šeimomis bent per pagrindines metų šventes. Pažymėtina, kad vadovaujantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, paskutinįjį ketvirtį didelę rinkos galią turinčiose mažmeninės prekybos įmonėse dirbo iš viso 31954 žmonės. O jei skaičiuosime bendrai, tai visose mažmeninės prekybos įmonėse Lietuvoje per paskutinįjį ketvirtį dirbo net 115642 žmonės. 2. Projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorės ir rengėjos – Seimo narės Birutė Vėsaitė ir Orinta Leiputė. 3.Kaip šiuo metu yra reguliuojami Projektuose aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančio Darbo kodekso 162 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirti dirbti švenčių dienomis draudžiama, išskyrus tokius darbus, kurių sustabdyti negalima dėl techninių gamybos sąlygų (nepertraukiamai veikiančios įmonės, organizacijos), darbus, būtinus gyventojams aptarnauti, taip pat neatidėliotinus remonto ir krovos darbus. Nėščias moteris, neseniai pagimdžiusias moteris ir krūtimi maitinančias moteris, darbuotojus, auginančius vaiką iki trejų metų, bei darbuotojus, vienus auginančius vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, asmenis iki aštuoniolikos metų dirbti švenčių dienomis galima skirti tik jų sutikimu.
Remiantis Darbo kodekso 149 straipsniu, tose įmonėse, įstaigose ir organizacijose, atskiruose cechuose, baruose, darbuose, kur yra taikoma suminė darbo laiko apskaita, darbuotojams privalo būti garantuota Kodekso nustatyta paros bei savaitės nepertraukiamo poilsio trukmė. Tačiau pagal minėtą darbo laiko režimą dirbantiems darbuotojams nėra garantuojama teisė į poilsį švenčių dienomis. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Šiuo įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad mažmeninės prekybos įmonėms būtų draudžiama dirbti teikiant prekybos paslaugas 6 dienas per metus, t.y.: 1) sausio 1-ąją – Naujųjų metų dieną; 2) vasario 16-ąją – Lietuvos valstybės atkūrimo dieną; 3) kovo 11-ąją – Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną; 4) sekmadienį – krikščionių Velykų pirmąją dieną; 5) liepos 6-ąją – Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dieną; 6) gruodžio 25-ąją – Kalėdų pirmąją dieną. Tokiu būdu būtų užtikrinta mažmeninės prekybos įmonėse dirbančiųjų žmonių teisė bent per pagrindines metų šventes savo laiką praleisti su savo šeimomis. Būtų užtikrinta žmonių pagarba valstybinėms šventėms. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6.
6Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai,
korupcijai Priimtas įstatymo projektas neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai Priėmus įstatymo projekte numatytus pakeitimus, verslo sąlygoms bei plėtrai tai, tikėtina, neatsilieps, nes žmonės įpras planuoti savo apsipirkimus iš anksčiau, o ne per šešias pagrindines metų švenčių dienas. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant į teisinę sistemą inkorporuoti priimtą įstatymo projektą, naujų įstatymų priimti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Projektuose nėra įtvirtinta naujų sąvokų ir jas įvardijančių terminų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektai neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo turėtų priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 12.
ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšos, kurių prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymų nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės. 13. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Mažmeninės prekybos įmonė, poilsio laikas. 14. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Seimo narės Birutė Vėsaitė Orinta Leiputė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-12- Nr. Į 2015-11-18 Nr. S- 2015-7171 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos darbo kodekso 162 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3797 (toliau – Projektas) pažymime, kad Projekto nuostatomis būtų ribojama ūkinės veiklos laisvė, kuri yra ginama Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio pirma dalimi ir 48 straipsnio pirma dalimi. Atkreipiame dėmesį, kad laisvė užsiimti verslu yra reglamentuojama ir Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniu. Pabrėžtina, kad ši laisvė gali būti ribojama, tačiau jos ribojimas turi būti pateisinamas svarbiais visuomenės interesais. Pastebime, kad Projekto aiškinamajame rašte ši ūkinės veiklos laisvės ribojimo būtinybė tik tam tikram subjektų ratui, taip pat tik tam tikromis, o ne visomis šventinėmis dienomis nėra pagrįsta aiškiais kriterijais. Ūkinės veiklos laisvė, be kita ko, reiškia teisę laisvai pasirinkti darbą ir verslą[1]. Pažymėtina, kad
„valstybė ir kiti subjektai negali neribotai kištis į
asmens ūkinę veiklą. Neleistina apribojimais paneigti tokių esminių ūkinės veiklos laisvės nuostatų kaip ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumas, sąžininga konkurencija ir kt.[2]“ Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gabrielė Urvelytė, tel. 8 706 63 694, el. p. [email protected] [1] Žr.
Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimą; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 6 d. nutarimą; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. kovo 14 d. nutarimą ir kt. [2] Žr. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1995 m. balandžio 20 d. nutarimą.
Vilnius
DĖL
2015-11-23 Nr. XIIP-3797 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijos, įstatymų ir teisės technikos taisyklių reikalavimams, teikiame šias pastabas:
uždrausti mažmeninėms prekybos įmonėms dirbti teikiant prekybos paslaugas tam tikromis švenčių dienomis. Siūlomas reguliavimas svarstytinas. Visų pirma, pažymėtina, kad toks draudimas, kuris taikomas tik vienai ūkio subjekto grupei, gali būti laikomas ne tik neatitinkančiu ūkinės veiklos subjektų lygiateisiškumo ir sąžiningos konkurencijos principų, bet ir ribojančiu komercinę laisvę. Pastebėtina, kad Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos 16 straipsniu pripažįstama laisvė užsiimti verslu. Ši laisvė grindžiama Europos Sąjungos Teisingumo Teismo praktika, kurioje ši nuostata aiškinama kaip apimanti laisvę vykdyti ūkinę komercinę veiklą ir laisvę sudaryti sutartis. Vadovaujantis Europos Sąjungos pagrindinių teisių chartijos
Europos Sąjungos pripažintus bendrus interesus arba reikalingi kitų teisėms ir laisvėms apsaugoti ir yra proporcingi siekiamam tikslui. Antra, siūlymas drausti mažmeninės prekybos įmonių darbuotojams dirbti nepagrįstai diskriminuotų kitų įmonių darbuotojus, kurie taip pat dirba švenčių dienomis. Trečia, neaišku, kodėl mažmeninėms prekybos įmonėms draudžiama dirbti tik kai kuriomis švenčių dienomis, bet ne visomis Darbo kodekso 162 straipsnio 1 dalyje nurodytomis švenčių dienomis. Neaišku, kokiu pagrindu įstatymo projekte nurodytos šešios švenčių dienos yra laikomos pagrindinėmis švenčių dienomis, kaip tai nurodoma įstatymo projekto aiškinamajame rašte. 2.
nuorodų į Lietuvos Respublikos Vyriausybės tvirtinamą tvarką, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 2 straipsnį. 3. Atsižvelgiant į tai, kad nustatomas teisinis reguliavimas galimai sukeltų teisinių ir socialinių pasekmių tiek darbuotojams, tiek darbdaviams, siūlytina įstatymo projektą suderinti su Lietuvos Respublikos trišale taryba. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad įstatymo įsigaliojimas numatytas 2016 m. sausio 1 d. ir Seime yra svarstomas 2016 m. valstybės biudžeto projektas, o dėl siūlomo teisinio reguliavimo galimai sumažėtų mokesčių surinkimas į valstybės biudžetą, reikėtų gauti Vyriausybės, kaip valstybės biudžeto planuotojos, išvadą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis J. Raškauskaitė, tel. (8 5) 239 6842, el. p. [email protected] I. Šambaraitė, tel. (8
5) 239 6850, el. p. [email protected]