Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
reguliavimo agentūros įgaliotas darbuotojas, atliekantis nesąžiningų veiksmų kontrolės funkciją. 2. 1. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar trečiojoje šalyje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, ūkininkas ar kitas fizinis asmuo – žalio pieno pardavėjas, žalio pieno pirkėjas, žalio pieno perdirbėjas, vykdantys ūkinę ir (arba) komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje. 3.2. Žalias pienas – kaip ši sąvoka apibrėžta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme natūralus karvių pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės kaip 40oC temperatūros ir neapdorotas kitu tolygaus efektyvumo metodu, skirtas perdirbti. 4. 3. Žalio pieno pardavėjas – ūkio subjektas, parduodantis savo ar ne savo gamybos žalią pieną. 5. 4.
pieną, suskirstyti į grupes pagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį (kilogramais) per vieną dieną: pirmoji grupė – iki 100 kg pieno per vieną dieną, antroji grupė – 101–200 kg pieno per vieną dieną, trečioji grupė – 201–300 kg pieno per vieną dieną, ketvirtoji grupė – 301–500 kg pieno per vieną dieną, penktoji grupė – 501–1 000 kg pieno per vieną dieną, šeštoji grupė – 1 001–2 000 kg pieno per vieną dieną, septintoji grupė – 2 001 ir daugiau kg pieno per vieną dieną. ūkių subjektai, parduodantys pieną, suskirstyti į grupes pagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį per vieną dieną: pirmoji – iki 100 kg įskaitytinai, antroji – daugiau kaip 100 kg iki 200 kg įskaitytinai, trečioji – daugiau kaip 200 kg iki 300 kg įskaitytinai, ketvirtoji – daugiau kaip 300 kg iki 500 kg įskaitytinai, penktoji – daugiau kaip 500 iki 1 000 kg įskaitytinai, šeštoji – daugiau kaip 1 000 iki 2 000 kg įskaitytinai, septintoji daugiau kaip 2 000 kg iki 4 000 kg įskaitytinai, aštuntoji – daugiau kaip 4 000 kg iki 10 000 kg įskaitytinai, devintoji – daugiau kaip 10 000 iki 20 000 kg įskaitytinai, dešimtoji – daugiau kaip 20 000 kg. 6. 5. Žalio pieno pirkėjas – juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu teisės aktų nustatyta tvarka registruotas žalio pieno supirkimo ir (arba) perdirbimo veiklai plėtoti perkantis žalią pieną savo ūkinei ir (arba) komercinei veiklai. 7. 6. Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų ( žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną, neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų. 8. 7.
pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo), vadovaujantis Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniais ir kitais teisės aktais, sudaryta žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis“. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. Ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimas
subjektų nesąžiningi veiksmai perkant – ir parduodant žalią pieną yra draudžiami. 2. Ūkio subjektui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:
nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų;
sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris, išskyrus atvejus, kai didinama žalio pieno pirkimo kaina arba kai žalio pieno pirkėjas yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), negali būti trumpesnis kaip 30 dienų;
3) pirkti ir parduoti žalią pieną, nesudarius žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties. 3.
3Žalio pieno pirkėjui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:
1) perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios žalio pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant žalio pieno pirkėjui tokiu pačiu būdu (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą, išskyrus atvejus, kai pienas perkamas iš žalio pieno pardavėjų, parduodančių savo gamybos pieną ir priklausančių pieno gamintojų organizacijoms, pripažintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka – tačiau šiuo atveju negali būti taikoma mažesnė žalio pieno pirkimo kaina negu būtų nustatyta pagal žalio pieno pardavėjų grupes;
ir Lietuvos žalio pieno pardavėjo, parduodančio daugiau kaip 500 kg. pieno per dieną, sudarytas žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 procentų nuo sutartyse nurodyto žalio pieno kiekio;
reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpius, kaip nustatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme;
pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinti VĮ „Pieno tyrimai“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka.“
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atsakingos šios nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos:
įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių dalies 1–4 punktų nuostatų laikymosi priežiūrą;
papildymas 7¹ straipsniu Papildyti įstatymo antrąjį skirsnį 7¹ straipsniu: „7¹ straipsnis. Inspektorių teisės ir pareigos
1Inspektoriai, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir (arba) pavedimą atlikti patikrinimą,
turi teisę:
įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;
daryti dokumentų kopijas;
susijusius su ūkine ir (arba) komercine veikla. 2. Inspektoriai privalo:
skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų konfliktų vengimo principais ir kitais teisės aktų reikalavimais;
komercinę paslaptį, konfidencialumą.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio įstatymo
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narė Virginija Baltraitienė
Projektas Projekto Nr. XIIP-3791(2) lyginamasis variantas
ŪKIO SUBJEKTŲ, PERKANČIŲ–PARDUODANČIŲ ŽALIĄ PIENĄ IR PREKIAUJANČIŲ PIENO GAMINIAIS, NESĄŽININGŲ VEIKSMŲ DRAUDIMO ĮSTATYMO NR. XII-1907 2, 3, 5, 6, 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 7¹ STRAIPSNIU
Pakeisti 2 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„2 straipsnis. Pagrindinės šio įstatymo sąvokos
1Inspektorius – VĮ V valstybės įmonės Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros (toliau – Rinkos reguliavimo agentūra) įgaliotas darbuotojas, atliekantis nesąžiningų veiksmų kontrolės funkciją. 2. 1. Ūkio subjektas – Lietuvos Respublikoje, kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, Europos ekonominės erdvės valstybėje ar trečiojoje šalyje valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija ar jų padalinys, ūkininkas ar kitas fizinis asmuo – žalio pieno pardavėjas, žalio pieno pirkėjas, žalio pieno perdirbėjas, vykdantys ūkinę ir (arba) komercinę veiklą Lietuvos Respublikoje. 3.2. Žalias karvių pienas (toliau – žalias pienas) kaip ši sąvoka apibrėžta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme natūralus karvių pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės kaip 40oC temperatūros ir neapdorotas kitu tolygaus efektyvumo metodu, skirtas perdirbti. 4. 3. Žalio pieno pardavėjas – ūkio subjektas, parduodantis savo ar ne savo gamybos žalią pieną. 5. 4.
4Žalio pieno pardavėjų grupės – ūkių subjektai, parduodantys pieną, suskirstyti į grupes pagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį (kilogramais) per vieną dieną: pirmoji grupė – iki 100 kg pieno per vieną dieną, antroji grupė – 101–200 kg pieno per vieną dieną, trečioji grupė – 201–300 kg pieno per vieną dieną, ketvirtoji grupė – 301–500 kg pieno per vieną dieną, penktoji grupė – 501–1 000 kg pieno per vieną dieną, šeštoji grupė – 1 001–2 000 kg pieno per vieną dieną, septintoji grupė – 2 001 ir daugiau kg pieno per vieną dieną. ūkių subjektai, parduodantys pieną, suskirstyti į grupes pagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį per vieną dieną: pirmoji – iki 100 kg įskaitytinai, antroji – daugiau kaip 100 kg iki 200 kg įskaitytinai, trečioji – daugiau kaip 200 kg iki 300 kg įskaitytinai, ketvirtoji – daugiau kaip 300 kg iki 500 kg įskaitytinai, penktoji – daugiau kaip 500 iki 1 000 kg įskaitytinai, šeštoji – daugiau kaip 1 000 iki 2 000 kg įskaitytinai, septintoji daugiau kaip 2 000 kg iki 4 000 kg įskaitytinai, aštuntoji – daugiau kaip 4 000 kg iki 10 000 kg įskaitytinai, devintoji – daugiau kaip 10 000 iki 20 000 kg įskaitytinai, dešimtoji – daugiau kaip 20 000 kg. 6. 5. Žalio pieno pirkėjas – juridinis asmuo, ūkio subjektas, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu teisės aktų nustatyta tvarka registruotas žalio pieno supirkimo ir (arba) perdirbimo veiklai plėtoti perkantis žalią pieną savo ūkinei ir (arba) komercinei veiklai. 7. 6. Žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų ( žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną, neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų. 8. 7.
7Žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo), vadovaujantis Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 3 ir 4 straipsniais ir kitais teisės aktais, sudaryta žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartis“. 2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3 straipsnis. Ūkio subjektų nesąžiningų veiksmų draudimas
1Ūkio subjektų nesąžiningi veiksmai perkant ir parduodant žalią pieną yra draudžiami. 2. Ūkio subjektui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:
1) vienašališkai nutraukti žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartį apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų;
2) pakeisti žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris, išskyrus atvejus, kai didinama žalio pieno pirkimo kaina arba kai žalio pieno pirkėjas yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas), Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu), negali būti trumpesnis kaip 30 dienų;
3) pirkti ir parduoti žalią pieną, nesudarius žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties. 3.
3Žalio pieno pirkėjui draudžiama atlikti šiuos nesąžiningus veiksmus:
1) perkant žalią pieną, atitinkantį Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytus kokybės reikalavimus, iš tos pačios žalio pieno pardavėjų grupės ir jį pristatant žalio pieno pirkėjui tokiu pačiu būdu (žalias pienas pristatomas į žalio pieno supirkimo punktą, žalias pienas paimamas tiesiogiai iš ūkio, žalias pienas pristatomas tiesiogiai į žalio pieno perdirbimo įmonę), žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartyse taikyti skirtingą žalio pieno pirkimo kainą, išskyrus atvejus, kai pienas perkamas iš žalio pieno pardavėjų, parduodančių savo gamybos pieną ir priklausančių pieno gamintojų organizacijoms, pripažintoms Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka – tačiau šiuo atveju negali būti taikoma mažesnė žalio pieno pirkimo kaina negu ji būtų nustatyta pagal žalio pieno pardavėjų grupes;
2) nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal Lietuvos žalio pieno pirkėjo ir Lietuvos žalio pieno pardavėjo, parduodančio daugiau kaip 500 kg. žalio 1f3pieno per dieną, sudarytas žalio pieno pirkimo– pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 procentų nuo sutartyse nurodyto žalio pieno pirkimo– pardavimo sutartyse nurodyto žalio pieno kiekio;
3) nepagrįstai mažinti žalio pieno pirkimo kainą;
4) mažinti žalio pieno pirkimo kainą dažniau kaip kas du iš eilės einančius reguliariai parduodamo žalio pieno tiekimo laikotarpius, kaip nustatyta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme;
5) pirkti žalią pieną iš Lietuvos Respublikoje registruoto žalio pieno pardavėjo, parduodančio savo gamybos žalią pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinti VĮ „Pieno tyrimai“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka.“
Pakeisti 5 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Tuo atveju, kai žalio pieno pirkėjas mažina žalio pieno pirkimo kainą, nustatytą žalio pieno pirkimo – pardavimo sutartyje, daugiau negu 3 procentiniais punktais, jis privalo pagrįsti šios kainos mažinimą ir tokį pagrindimą pateikti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra i (toliau- Rinkos reguliavimo agentūrai).“
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Už šio įstatymo nuostatų laikymosi priežiūrą atsakingos šios nesąžiningų veiksmų kontrolės institucijos:
1) Rinkos reguliavimo agentūra – už šio įstatymo 3 straipsnio 2 ir 3 dalių dalies 1–4 punktų nuostatų laikymosi priežiūrą;
2) Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba – už šio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punkto ir 4 straipsnio nuostatų laikymosi priežiūrą.“
Papildyti į Įstatymo antrąjį skirsnį 7¹ straipsniu:
„7¹ straipsnis. Inspektorių teisės ir pareigos
1Inspektoriai, pateikę tarnybinį pažymėjimą ir (arba) pavedimą atlikti patikrinimą, turi teisę:
1) nekliudomi patekti į ūkio subjektų patalpas darbo valandomis, o kitu laiku – įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus, siekdami patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų;
2) tikrinti informaciją ir dokumentus, reikalingus šio įstatymo pažeidimams tirti, daryti dokumentų kopijas;
3) reikalauti, kad ūkio subjektai patikslintų ir pagrįstų savo teiginius, susijusius su ūkine ir (arba) komercine veikla. 2. Inspektoriai privalo:
1) atlikdami jiems pavestas funkcijas, vadovautis nešališkumo, nuoseklumo, skaidrumo, viešųjų ir privačių interesų konfliktų vengimo principais ir kitais teisės aktų reikalavimais;
2) užtikrinti iš ūkio subjektų gautų dokumentų ir informacijos, kurie sudaro komercinę paslaptį, konfidencialumą.“ 5 6straipsnis.
Pakeisti 13 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai. Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas buvo priimtas 2015 m. birželio 25 d., o įsigaliojo 2015 m. rugpjūčio 1 d. Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 6, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projektas parengtas siekiant:
pieno pardavėjų grupių suskirstymo, išplečiant didesnį kiekį parduodančių pieno pardavėjų grupių skaičių. 2. Tikslesnio pieno pirkėjų apibrėžimo, kad į įstatymo kontrolės ribas patektų ir tos pieno perdirbimo įmonės, kurios neperka pieno tiesiogiai iš pieno gamintojų, parduodančių savo gamybos pieną, o superka iš pieno supirkėjų. 3. Aiškesnio žalio pieno pirkimo kainos apibrėžimo. 4. Suteikti ūkio subjektams galimybę didinant žalio pieno pirkimo kainą kuo operatyviau tai padaryti nelaukiant 30 dienų įspėjimo laikotarpio. Taip pat netaikyti 30 dienų įspėjimo laikotarpio dėl žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų keitimo ir kai žalio pieno pirkėjas yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka pripažintas žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu). 5. Aiškiai įvardyti, kad žalias pienas turi būti superkamas tik sudarius rašytines žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis ir kad parduodant savo gamybos pieną, kiekvieno gamintojo pienas turi būti ištirtas akredituotoje VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijoje. 6.
6. Nustatyti, kad nuostata, jog nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo, sudarytas žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 procentų nuo sutartyse nurodyto žalio pieno kiekio būtų taikoma tik tiems pieno pardavėjams, kurie parduoda daugiau kaip
išimtį pripažintoms pieno gamintojų organizacijoms – galimybę netaikyti vienodos kainos pieno pardavėjams, priklausantiems tai pačiai pieno pardavėjų grupei pagal parduodamo pieno kiekį. Ši išimtis būtų taikoma tuomet, kai pienas perkamas iš pieno gamintojų organizacijos narių, dėl kurių parduodamo žalio pieno kainos derasi paskirtas pieno gamintojų organizacijos atstovas. 8. Padidinti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros, kaip kontrolės institucijos, darbuotojų galias, kontroliuojant įstatymo įgyvendinimą. 9. Nukelti reikalavimo nurodyti žalio pieno kilmės šalį ant Lietuvos rinkai tiekiamų pagamintų pieno gaminių įsigaliojimo datą, kadangi yra atidėtas notifikavimo Europos Komisijai laikotarpis iki 2016-02-08. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatorė ir rengėja – Lietuvos Respublikos Seimo narė Virginija Baltraitienė. 2. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai.
Santykius tarp žalio pieno pirkėjų ir pardavėjų Lietuvos Respublikoje reglamentuoja žemiau išvardinti teisės aktai: Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas, kuris apibrėžia sutarčių sudarymo bendrąsias nuostatas; Lietuvos Respublikos atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymas, kuris nustato žemės ūkio produkcijos pirkimo-pardavimo sutarties tipines sąlygas, atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją terminus, sąlygas ir tvarką, nustato komercinę praktiką, kuri laikoma nesąžininga žemės ūkio produkcijos pardavėjo atžvilgiu; Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymas, kuris apibrėžia konkurenciją ribojančią ar galinčią riboti ūkio subjektų veiklą ir nesąžiningos konkurencijos veiksmus, nustato ūkio subjektų teises, pareigas ir atsakomybę bei konkurencijos ribojimo ir nesąžiningos konkurencijos priežiūros Lietuvos Respublikoje teisinius pagrindus; Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2013 m. gruodžio 17 d. Nr. 1308/2013, kuriuo nustatomas bendras žemės ūkio produktų rinkų organizavimas ir panaikinami Tarybos reglamentai (EEB) Nr. 922/72, (EEB) Nr. 234/79, (EB) Nr. 1037/2001 ir (EB) Nr. 1234/2007, 3 skirsnis apibūdina sutartinius santykius pieno ir pieno produktų sektoriuje; Pieno supirkimo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2001 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 146 „Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“. Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymas nustato draudžiamus nesąžiningus veiksmus tarp žalio pieno pirkėjų ir žalio pieno pardavėjų. 3. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 6, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 7¹ straipsniu įstatymo projekte siūloma: 1.
Keisti pieno pardavėjų grupių suskirstymą, išplečiant didesnį kiekį parduodančių pieno pardavėjų grupių skaičių. Tokiu suskirstymu siekiama, kad stambūs pieno pardavėjai (iš jų ir pieno gamintojų kooperatyvai) galėtų derėtis ir gauti didesnę kainą už parduodamą pieną. Siūloma šiuo metu įstatyme nustatytas 7 grupes išplėsti iki 9 pagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį per vieną dieną: pirmoji – iki 100 kg įskaitytinai, antroji – daugiau kaip 100 kg iki 200 kg įskaitytinai, trečioji – daugiau kaip 200 kg iki 300 kg įskaitytinai, ketvirtoji – daugiau kaip 300 kg iki 500 kg įskaitytinai, penktoji – daugiau kaip 500 iki 1 000 kg įskaitytinai, šeštoji – daugiau kaip 1
įskaitytinai, aštuntoji – daugiau kaip 4 000 kg iki 10 000 kg įskaitytinai, devintoji
pieno pirkėjų apibrėžimą, kad į įstatymo kontrolės ribas patektų ir tos pieno perdirbimo įmonės, kurios neperka pieno tiesiogiai iš pieno gamintojų, parduodančių savo gamybos pieną, o perka pieną iš kitų žalio pieno pirkėjų ir siūloma žalio pieno pirkėją apibūdinti taip: žalio pieno pirkėjas – juridinis asmuo, Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka registruotas žalio pieno supirkimo ir (arba) perdirbimo veiklai plėtoti. 3. Keisti žalio pieno pirkimo kainos apibrėžimą ir jį patikslinti taip: žalio pieno pirkimo kaina – ūkio subjektų (žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo) sutarta pinigų suma, mokama už parduodamą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatytų bazinių pieno sudėties rodiklių žalią pieną, neįskaitant priedų, priemokų ir nuoskaitų. 4.
nesąžiningu veiksmu ir leisti ūkio subjektams didinant žalio pieno pirkimo kainą kuo operatyviau tai padaryti, nelaukiant 30 dienų įspėjimo laikotarpio dėl žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų keitimo, Taip pat 30 dienų įspėjimo laikotarpio dėl žalio pieno pirkimo–pardavimo sutarties sąlygų keitimo netaikyti ir kai žalio pieno pirkėjas yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka pripažintas žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu). 5. Nustatyti, kad nuostata, jog nesupirkti viso žalio pieno kiekio, pagal žalio pieno pirkėjo ir žalio pieno pardavėjo, sudarytas žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis, nukrypstant ne daugiau kaip 10 procentų nuo sutartyse nurodyto žalio pieno kiekio būtų taikoma tik tiems pieno pardavėjams, kurie parduoda daugiau kaip
vienodos kainos tai pačiai pieno pardavėjų grupei, kai pienas perkamas iš pieno gamintojų organizacijos narių. Ši išimtis leis pieno gamintojų organizacijoms derėtis dėl savo narių parduodamo pieno dar geresnių pardavimo sąlygų, nežiūrint, kokiai grupei jie priklauso. Kartu tai paskatins ir pieno gamintojų organizacijų (PGO) kūrimąsi. EK „Pieno pakete“ ir siekiama, kad PGO derėtųsi dėl savo narių parduodamo pieno sąlygų, nežiūrint, ar tie nariai yra smulkesni, ar stambesni pieno gamintojai. 7. Aiškiai įvardyti, kad žalias pienas turi būti superkamas tik sudarius rašytines žalio pieno pirkimo–pardavimo sutartis. Šią nuostatą siūloma įrašyti į Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymą, kad kontroliuojanti institucija – VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra galėtų tikrinti, ar žalio pieno pirkėjai ir pardavėjai sudaro žalio pieno pirkimo ir pardavimo sutartis. 8.
8. Įrašyti, jog parduodant savo gamybos pieną, pienas turi būti ištirtas akredituotoje VĮ
„Pieno tyrimai“ laboratorijoje, siekiant tikslaus ir nešališko pieno sudėties
ir kokybės įvertinimo. 9. Padidinti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros, kaip kontrolės institucijos, darbuotojų galias, kontroliuojant įstatymo įgyvendinimą ir įvesti nuostatą, jog Rinkos reguliavimo agentūros įgalioti asmenys yra inspektoriai, taip pat nustatyti inspektorių teises ir pareigas. 10. Nukelti reikalavimo nurodyti žalio pieno kilmės šalį ant Lietuvos rinkai tiekiamų pagamintų pieno gaminių įsigaliojimo datą iki 2016 m. gegužės 1 d., kadangi yra atidėtas notifikavimo Europos Komisijai laikotarpis iki 2016-02-08. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Priėmus įstatymą neigiamų pasekmių nenumatoma. Įstatymo projekte numatomos nuostatos padės aiškiau suprasti Ūkio subjektų, perkančių–parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo nuostatas. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimtas įstatymas įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Priimtas įstatymas turės teigiamą poveikį verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Įstatymo projektas neprieštarauja nacionaliniams ir ES teisės aktams. 9.
įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos ir Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų bei atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Nenumatoma priimti teisės aktų, reikalingų šiam įstatymui įgyvendinti. 12. Kiek valstybės biudžeto lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti. Įstatymo įgyvendinimas valstybės biudžetui poveikio neturės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai: „žalias pienas“, „nesąžiningi veiksmai“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia Seimo narė Virginija Baltraitienė
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-18 Nr. S-2015-7171 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos ūkio subjektų, perkančių-parduodančių žalią pieną ir prekiaujančių pieno gaminiais, nesąžiningų veiksmų draudimo įstatymo Nr. XII-1907 2, 3, 6, 13 straipsnių pakeitimo ir papildymo 7(1) straipsniu įstatymo projektą Nr. XIIP‑3791 (toliau ‑ Projektas), teikiame pastabas. Atkreipiame Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiant naudojamas sąvokas, visais atvejais daroma nuoroda į pagrindinę sąvoką – ūkio subjektas. Pastaroji sąvoka taikoma visų, įstatymu reglamentuojamų, subjektų atžvilgiu (bet kokios teisinės formos žalio pieno pardavėjams, žalio pieno pirkėjams, žalio pieno perdirbėjams). Taigi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau ‑ Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti, be kita ko, tikslus ir nuoseklus, siūlytume, Projekto 1 straipsnio 6 punkte, tikslinant žalio pieno pirkėjo sąvoką, vietoje juridinio asmens vartoti ūkio subjekto sąvoką.
Taip pat manytume, kad siūlomi pakeitimai užtikrintų ūkio subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso (kitos juridinės formos subjektai, pavyzdžiui, įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos organizacijos ar jų padaliniai) teisę būti žalio pieno pirkėjais vienodais pagrindais. Projekto 2 straipsnio 3 dalies 5 punktu nustatomas draudimas pirkti žalią pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinti VĮ „Pieno tyrimai“ teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiga atlikti privalomuosius pieno tyrimus šiuo metu yra įtvirtinta poįstatyminiuose teisės aktuose[1]. Be to, supirkėjas, prieš pradėdamas pirkti pieną iš pieno gamintojo, privalo VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazėje patikrinti, ar gamintojas turi teisę parduoti žalią pieną. Atsižvelgiant į tai, keliame susirūpinimą dėl šių aspektų: 2.1 Remiantis teisėkūros sistemiškumo principu, įtvirtintu Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte, manytume, kad tiek reikalavimas atlikti pieno tyrimus, tiek draudimas pirkti nepatikrintos kokybės pieną, kaip ūkinės veiklos laisvę ribojančios taisyklės turėtų būti nustatytos įstatyme. 2.2 Projekto 2 straipsnio 3 dalies 5 punkto dispozicija formuluojama konkrečiai nurodant, kad kokybės įvertinimas turi būti atliktas VĮ
„Pieno tyrimai“. Ši formuluotė reiškia, kad žalias pienas, įsigytas kitoje
Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurio kokybė jau yra patikrinta toje valstybėje narėje, patekęs į Lietuvos Respublikos rinką privalės būti pakartotinai patikrintas.
Antroji patikra, neatsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje atliktą patikrą, manytume, galėtų būti vertinama kaip laisvą prekių judėjimą ribojanti priemonė ir neatitiktų abipusio pripažinimo principo. Pažymėtina, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniu ir atsižvelgiant į abipusio pripažinimo principą valstybė narė negali savo teritorijoje drausti prekybos prekėmis, kurios teisėtai gaminamos ir (arba) parduodamos kitoje valstybėje narėje, net jeigu tos prekės pagamintos laikantis kitokių techninių ar kokybės reikalavimų, nei taikomi impoto valstybėje narėje. Valstybės narės gali nukrypti nuo šių taisyklių tik išimtiniais atvejais, siekdamos apsaugoti, pavyzdžiui, žmonių sveikatą. Tačiau remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika[2] pieno sektoriui taikomi tokie patys griežti laisvą prekių judėjimą ribojančių priemonių standartai. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad valstybėse narėse yra laikomasi panašių pieno kokybės reikalavimų, todėl bet kokia laisvą prekių judėjimą ribojanti priemonė turėtų būti pagrįsta moksliniais ar kitais įrodymais, pagrindžiančiais, kad yra būtina papildoma kokybės kontrolė. 2.3 Be to, pagal minėtą Projekto 2 straipsnio 3 dalies 5 punkto dispozicijos formuluotę VĮ „Pieno tyrimai“ suteikiama išimtinė teisė teikti produkto sudėties it kokybės įvertinimo paslaugą. Pažymime, kad remiantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, 15 straipsnio 2 dalies d punktu reikalavimai, suteikiantys teisę dėl ypatingo paslaugų pobūdžio teikti šias paslaugas tik tam tikriems teikėjams, turi būti notifikuojami Europos Komisijai pagal šios direktyvos 15 straipsnio 7 dalyje nustatytą tvarką.
Remdamiesi 2.2 ir 2.3 punktuose nurodytais argumentais, siūlytume, Projekto 2 straipsnio 3 dalies 5 punktą formuluoti taip, kad įstatyme nebūtų reikalaujama pieno sudėties ir kokybės įvertinimo būtent iš VĮ „Pieno tyrimai“. Pavyzdžiui, minėtą nuostatą išdėstyti taip: „pirkti žalią pieną iš žalio pieno pardavėjo, parduodančio savo gamybos žalią pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinti“. Tokiu atveju kitose valstybėse narėse pagamintas pienas privalėtų turėti pieno sudėties ir kokybės įvertinimą pagal kilmės valstybėse narėse galiojančias taisykles. Be to, įstatymu nebūtų ribojama kitų valstybių narių ūkio subjektų teisė teikti pieno sudėties ir kokybės įvertinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. 2.4 Projekto 2 straipsnio 3 dalies 5 punktu nustatomi techniniai reikalavimai prekei (dėl pieno sudėties ir kokybės). Šie techniniai reikalavimai turi būti pateiki Europos Komisijai įvertinti pagal 2015 m. rugsėjo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/1535 kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Projekto 5 straipsniu siūloma atidėti reikalavimo nurodyti pieno kilmės šalį įsigaliojimą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu reikalavimą vertina Europos Komisija pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr.
1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011) 45 straipsnį. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 2015 m. gegužės 20 d. Europos Komisija paskelbė ataskaitą dėl pieno kilmės šalies nurodymo[3], kurią, remiantis Reglamento (ES) Nr. 2011/1169 26 straipsniu, buvo įpareigota parengti atlikus būtinus rinkos tyrimus. Minėtoje ataskaitoje yra nurodoma, kad 2013 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma ES piliečių mano, kad būtina nurodyti pieno, kuris parduodamas kaip pienas arba naudojamas kaip sudedamoji pieno produktų dalis, kilmę (84 %). Tačiau taip pat akcentuojama, kad vartotojams svarbesnis veiksnys yra pieno kaina. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad privalomas kilmės ženklinimas būtų susijęs su didesnėmis sąnaudomis pakuotei ir gamybai, Europos Komisija mano, kad maisto tvarkymo subjektai galėtų savanoriškai pateikti kilmės informaciją. Atitinkamai manytume, kad tuo atveju, jeigu Europos Komisija nuspręstų, kad privalomas pieno kilmės žymėjimas nesuderinamas su vidaus rinkos taisyklėmis, alternatyvia priemone galėtų būti rekomendacija maisto tvarkymo subjektams savanoriškai žymėti pieno kilmės vietą. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų apklausos patvirtina, kad ši informacija jiems yra svarbi, ūkio subjektai patys būtų suinteresuoti atlikti minėtą žymėjimą. Generalinis direktorius Deividas Kriaučiūnas Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] 2001 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr. 146 „Dėl pieno supirkimo taisyklių patvirtinimo“ (su paskutiniais pakeitimais). [2] Pavyzdžiui, sprendimas byloje Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-124/81, EU:C:1983:30. [3] 2015 m. gegužės 20 d.
Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pieno, pieno, kuris naudojamas kaip sudedamoji pieno produktų dalis, ir kitokios mėsos nei jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena kilmės šalies ar kilmės vietos privalomo nurodymo, COM(2015) 205 final.
2015-11-24 Nr. XIIP-3791 Vilnius Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ties žalio pieno sąvoka atsisakant pateiktos nuorodos į Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą ir pateikiant pilną sąvokos apibrėžimą. Šis pasiūlymas diskutuotinas dėl kelių priežasčių: Visų pirma, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.5. papunkčiu
„Teisės terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių
nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose“. Antra, pažymėtina, jog teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta žalio pieno sąvoka skiriasi nuo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 14 pateiktos žalio pieno sąvokos. Projekte pateiktoje minėtoje sąvokoje žalias pienas „skirtas perdirbti“, tuo tarpu Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme minėtoje sąvokoje žalias pienas „skirtas žmonių maistui, pašarui ar perdirbti“. Minimos sąvokos įstatymuose turėtų būti tarpusavyje suderintos. 2. Projekto 4 straipsniu, kaip teigiama aiškinamajame rašte, siekiama papildyti keičiamą įstatymą 7¹ straipsniu, kuris padidintų Rinkos reguliavimo agentūros, kaip kontrolės institucijos, darbuotojų galias, kontroliuojant įstatymo įgyvendinimą, jos įgaliotiems darbuotojams suteikti inspektoriaus statusą bei nustatytų šių inspektorių teises ir pareigas.
Tačiau iš šio straipsnio 1 dalies formuluočių lieka neaišku, iš kokio subjekto inspektoriai gautų „pavedimą atlikti patikrinimą“, kokių „kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus“ galima būtų pasitelkti inspektoriams patenkant į ūkio subjektų patalpas, ar galėtų inspektoriai taikyti kokias nors poveikio priemones jų teisėtų reikalavimų nevykdantiems ūkio subjektams, kokie kvalifikaciniai reikalavimai būtų keliami darbuotojams, kurie skiriami inspektoriais ir pan. Dalį šių ir kitų santykių detaliau turėtų reglamentuoti poįstatyminiai teisės aktai priimti valstybės institucijų, kurias įstatymų leidėjas įstatyme įgaliotų tai atlikti. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. 3. Pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalyje yra numatytas VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros trumpinys
„Rinkos reguliavimo agentūra“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu
keičiamo 2 straipsnio 1 dalyje būtų pirmą kartą paminėta VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, trumpinį „Rinkos reguliavimo agentūra“ iš keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikėtų perkelti į projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 1 dalį. 4. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projekto 4 straipsnio pirmą pastraipą reikėtų formuluoti taip: „Papildyti Įstatymą 7¹ straipsniu“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
2015-12-17 Nr. XIIP-3791(2) Vilnius + Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
dėmesį, jog projekto 5 straipsnyje pateikiamoje keičiamo įstatymo 7¹ straipsnio 1 dalies 1 punkto redakcijoje po žodžio „patalpas“ turi būti įrašyti žodžiai „darbo valandomis“, kadangi projekte pateikto teksto formuluotė turėtų atitikti 2015 m. gruodžio 9 d. Pagrindinio komiteto išvadoje Nr. 110-P-42 pateiktą šio punkto formuluotę. 2. Projektas turėtų būti papildytas straipsniu „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“, kuriame reikėtų nustatyti įstatymo įsigaliojimo datą ir pavedimą Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministrui iki įstatymo įsigaliojimo priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, numatytus projekto 2 straipsnyje. 3. Projekto lyginamasis variantas turėtų būti suredaguotas nuosekliai laikantis Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 patvirtintų Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected] E. Sadauskienė, tel. (8 5) 239 6167, el. p. [email protected]
komitetas
pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius, Arvydas Vidžiūnas. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Gintarė Dešukaitė, Leonardas Michelbertas, Simantė Kairienė, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: Žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, žemės ūkio viceministras Saulius Gintas Cironka, Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio gamybos ir maisto pramonės direktorius Rimantas Krasuckis, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Jonas Milius, Lietuvos Respublikos Prezidentės patarėja Edita Kriščiūnienė, Lietuvos Respublikos Ministro Pirmininko patarėjas Adolfas Damanskis, AB „Žemaitijos pienas“ atstovas Tomas Zopononis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrėjus Stančikas, Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos direktorius Jonas Sviderskis, Kooperatyvo „Pieno puta“ direktorė Jūratė Dovydėnienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-24)1
Įvertinę įstatymo projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu siekiama papildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnio 2 dalį ties žalio pieno sąvoka atsisakant pateiktos nuorodos į Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymą ir pateikiant pilną sąvokos apibrėžimą. Šis pasiūlymas diskutuotinas dėl kelių priežasčių: Visų pirma, vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijų, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298, 6.5. papunkčiu „Teisės terminai turi būti tikslūs ir taisyklingi, derėti su jau galiojančių nacionalinių, ypač tos pačios srities, teisės aktų terminais. Viename įstatyme apibrėžta sąvoka neturi būti apibrėžiama kituose įstatymuose“. Antra, pažymėtina, jog teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 3 dalyje pateikta žalio pieno sąvoka skiriasi nuo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo 2 straipsnio 14 pateiktos žalio pieno sąvokos. Projekte pateiktoje minėtoje sąvokoje žalias pienas „skirtas perdirbti“, tuo tarpu Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme minėtoje sąvokoje žalias pienas „skirtas žmonių maistui, pašarui ar perdirbti“. Minimos sąvokos įstatymuose turėtų būti tarpusavyje suderintos. Pritarti Teikiamo projekto
skiriasi nuo Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatymo pateiktos sąvokos, nes skiriasi šio įstatymo reglamentavimo sritis. Svarstomo įstatymo projektas nereglamentuoja ožkų ir kitų gyvūnų pieno bei pieno skirto pašarui supirkimo, todėl siūloma 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 3 dalį patikslinti taip: 3.2.
Žalias karvių pienas (toliau – žalias pienas) –kaip ši sąvoka apibrėžta Atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją įstatyme natūralus karvių pienas, kuris nebuvo pašildytas iki aukštesnės kaip 40oC temperatūros ir neapdorotas kitu tolygaus efektyvumo metodu, skirtas perdirbti. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-24)4
straipsniu, kaip teigiama aiškinamajame rašte, siekiama papildyti keičiamą įstatymą 7¹ straipsniu, kuris padidintų Rinkos reguliavimo agentūros, kaip kontrolės institucijos, darbuotojų galias, kontroliuojant įstatymo įgyvendinimą, jos įgaliotiems darbuotojams suteikti inspektoriaus statusą bei nustatytų šių inspektorių teises ir pareigas. Tačiau iš šio straipsnio 1 dalies formuluočių lieka neaišku, iš kokio subjekto inspektoriai gautų „pavedimą atlikti patikrinimą“, kokių „kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus“ galima būtų pasitelkti inspektoriams patenkant į ūkio subjektų patalpas, ar galėtų inspektoriai taikyti kokias nors poveikio priemones jų teisėtų reikalavimų nevykdantiems ūkio subjektams, kokie kvalifikaciniai reikalavimai būtų keliami darbuotojams, kurie skiriami inspektoriais ir pan. Dalį šių ir kitų santykių detaliau turėtų reglamentuoti poįstatyminiai teisės aktai priimti valstybės institucijų, kurias įstatymų leidėjas įstatyme įgaliotų tai atlikti. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos koreguotinos. Pritarti Kvalifikaciniai reikalavimai inspektoriams turėtų būti nustatomi Agentūros direktoriaus tvirtinamuose pareigybės aprašymuose. Svarstytina galimybė įtvirtinti teisinį pagrindą Agentūrai surašyti Administracinių nusižengimų protokolus už žemės ūkio produkcijos pirkimo–pardavimo tvarkos pažeidimus, ir atsiskaitymo už žemės ūkio produkciją tvarkos pažeidimus.
Kartu keičiant šiuos teisės aktus būtų įtrauktos ir nuostatos dėl poveikio priemonių, kurias galėtų taikyti Agentūros inspektoriai jų teisėtų reikalavimų nevykdantiems ūkio subjektams. 4 straipsnio 1 dalį ir 1 punktą išdėstyti taip:
„7¹ straipsnis. Inspektorių teisės ir pareigos
1Inspektoriai,
pateikę tarnybinį pažymėjimą, ir (arba) pavedimą atlikti patikrinimą, turi teisę:
1) nekliudomi patekti į ūkio subjektų patalpas darbo valandomis, o kitu laiku įstatymų nustatyta tvarka pasitelkus kompetentingų teisėsaugos institucijų pareigūnus, siekiant patikrinti, ar laikomasi šio įstatymo ir kitų teisės aktų reikalavimų; Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-24)1
Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūros trumpinys
„Rinkos reguliavimo agentūra“. Atsižvelgiant į tai, kad projekto 1 straipsniu
keičiamo 2 straipsnio 1 dalyje būtų pirmą kartą paminėta VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūra, trumpinį „Rinkos reguliavimo agentūra“ iš keičiamo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies reikėtų perkelti į projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 1 dalį. Pritarti Projekto 1 straipsniu keičiamo
agentūra“. Tokiu atveju reikia keisti ir galiojančio įstatymo 5 straipsnį bei patikslinti Įstatymo projekto pavadinimą. Įstatymo 5 straipsnio 1 dalį išdėstyti taip: „1.
Tuo atveju, kai žalio pieno pirkėjas mažina žalio pieno pirkimo kainą, nustatytą žalio pieno pirkimo-pardavimo sutartyje, daugiau negu 3 procentiniais punktais, jis privalo pagrįsti šios kainos mažinimą ir tokį pagrindimą pateikti VĮ Lietuvos žemės ūkio ir maisto produktų rinkos reguliavimo agentūrai (toliau - Rinkos reguliavimo agentūra i). Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
straipsnio pirmą pastraipą reikėtų formuluoti taip: „Papildyti Įstatymą 7¹ straipsniu“. Nepritarti Atsižvelgiant į tai, kad Įstatymo antrasis skirsnis baigiasi 7 straipsniu, pildant 7¹ straipsniu lieka neaišku, ar naujasis 7¹ straipsnis priskiriamas antrajam skirsniui, ar trečiajam skirsniui, todėl tikslinga palikti žodžius „antrąjį skirsnį“. 2. Europos teisės departamentas1
Jūsų dėmesį į tai, kad Projektu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje, apibrėžiant naudojamas sąvokas, visais atvejais daroma nuoroda į pagrindinę sąvoką – ūkio subjektas. Pastaroji sąvoka taikoma visų, įstatymu reglamentuojamų, subjektų atžvilgiu (bet kokios teisinės formos žalio pieno pardavėjams, žalio pieno pirkėjams, žalio pieno perdirbėjams). Taigi, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau ‑ Teisėkūros pagrindų įstatymas) 3 straipsnio 2 dalies 6 punkte įtvirtintu teisėkūros aiškumo principu, reiškiančiu, kad teisės aktuose nustatytas teisinis reguliavimas turi būti, be kita ko, tikslus ir nuoseklus, siūlytume, Projekto 1 straipsnio 6 punkte, tikslinant žalio pieno pirkėjo sąvoką, vietoje juridinio asmens vartoti ūkio subjekto sąvoką. Taip pat manytume, kad siūlomi pakeitimai užtikrintų ūkio subjektų, neturinčių juridinio asmens statuso (kitos juridinės formos subjektai, pavyzdžiui, įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos organizacijos ar jų padaliniai) teisę būti žalio pieno pirkėjais vienodais pagrindais.
Pritarti Projekto 1 straipsniu keičiamo 2 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Žalio pieno pirkėjas – juridinis asmuo ūkio subjektas, teisės aktų nustatyta tvarka registruotas žalio pieno supirkimo ir (arba) perdirbimo veiklai plėtoti.“
departamentas
sudėtis ir kokybė nėra įvertinti VĮ „Pieno tyrimai“ teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad pareiga atlikti privalomuosius pieno tyrimus šiuo metu yra įtvirtinta poįstatyminiuose teisės aktuose[1]. Be to, supirkėjas, prieš pradėdamas pirkti pieną iš pieno gamintojo, privalo VĮ „Pieno tyrimai“ duomenų bazėje patikrinti, ar gamintojas turi teisę parduoti žalią pieną. Atsižvelgiant į tai, keliame susirūpinimą dėl šių aspektų: 2.1 Remiantis teisėkūros sistemiškumo principu, įtvirtintu Teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 7 punkte, manytume, kad tiek reikalavimas atlikti pieno tyrimus, tiek draudimas pirkti nepatikrintos kokybės pieną, kaip ūkinės veiklos laisvę ribojančios taisyklės turėtų būti nustatytos įstatyme. Pritarti
departamentas2
Projekto 2 straipsnio 3 dalies 5 punkto dispozicija formuluojama konkrečiai nurodant, kad kokybės įvertinimas turi būti atliktas VĮ „Pieno tyrimai“. Ši formuluotė reiškia, kad žalias pienas, įsigytas kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, kurio kokybė jau yra patikrinta toje valstybėje narėje, patekęs į Lietuvos Respublikos rinką privalės būti pakartotinai patikrintas.
Antroji patikra, neatsižvelgiant į kitoje valstybėje narėje atliktą patikrą, manytume, galėtų būti vertinama kaip laisvą prekių judėjimą ribojanti priemonė ir neatitiktų abipusio pripažinimo principo. Pažymėtina, kad remiantis Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 34 straipsniu ir atsižvelgiant į abipusio pripažinimo principą valstybė narė negali savo teritorijoje drausti prekybos prekėmis, kurios teisėtai gaminamos ir (arba) parduodamos kitoje valstybėje narėje, net jeigu tos prekės pagamintos laikantis kitokių techninių ar kokybės reikalavimų, nei taikomi impoto valstybėje narėje. Valstybės narės gali nukrypti nuo šių taisyklių tik išimtiniais atvejais, siekdamos apsaugoti, pavyzdžiui, žmonių sveikatą. Tačiau remiantis Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau – Teisingumo Teismas) praktika[2] pieno sektoriui taikomi tokie patys griežti laisvą prekių judėjimą ribojančių priemonių standartai. Teisingumo Teismas yra konstatavęs, kad valstybėse narėse yra laikomasi panašių pieno kokybės reikalavimų, todėl bet kokia laisvą prekių judėjimą ribojanti priemonė turėtų būti pagrįsta moksliniais ar kitais įrodymais, pagrindžiančiais, kad yra būtina papildoma kokybės kontrolė. Pritarti Projekto 2 straipsniu keičiamo 3 straipsnio 3 dalies 5 punktą patikslinti taip:
5) pirkti žalią pieną iš Lietuvos Respublikoje registruoto žalio pieno pardavėjo, parduodančio savo gamybos žalią pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinti VĮ „Pieno tyrimai“ Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka.“ Europos teisės departamentas 2.3.Be to, pagal minėtą Projekto
suteikiama išimtinė teisė teikti produkto sudėties it kokybės įvertinimo paslaugą.
Pažymime, kad remiantis 2006 m. gruodžio 12 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2006/123/EB dėl paslaugų vidaus rinkoje, 15 straipsnio 2 dalies d punktu reikalavimai, suteikiantys teisę dėl ypatingo paslaugų pobūdžio teikti šias paslaugas tik tam tikriems teikėjams, turi būti notifikuojami Europos Komisijai pagal šios direktyvos 15 straipsnio 7 dalyje nustatytą tvarką. Remdamiesi 2.2 ir 2.3 punktuose nurodytais argumentais, siūlytume, Projekto 2 straipsnio 3 dalies 5 punktą formuluoti taip, kad įstatyme nebūtų reikalaujama pieno sudėties ir kokybės įvertinimo būtent iš VĮ „Pieno tyrimai“. Pavyzdžiui, minėtą nuostatą išdėstyti taip: „pirkti žalią pieną iš žalio pieno pardavėjo, parduodančio savo gamybos žalią pieną, kurio sudėtis ir kokybė nėra įvertinti“. Tokiu atveju kitose valstybėse narėse pagamintas pienas privalėtų turėti pieno sudėties ir kokybės įvertinimą pagal kilmės valstybėse narėse galiojančias taisykles. Be to, įstatymu nebūtų ribojama kitų valstybių narių ūkio subjektų teisė teikti pieno sudėties ir kokybės įvertinimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Nepritarti Valstybės įmonė „Pieno tyrimai” yra valstybės lėšomis įsteigta žalio pieno tyrimų laboratorija. Pagal savo veiklos pobūdį įmonė yra specializuota centrinė šalies pieno tyrimų laboratorija, kurios pagrindinis veiklos tikslas – viso šalyje superkamo pieno ir kontroliuojamų gyvulių pieno sudėties ir kokybės tyrimai.
VĮ “Pieno tyrimai” atliekami visi ES teisės aktuose nurodyti tyrimai atsiskaitymui už superkamą pieną, gyvulių produktyvumo kontrolei, saugos ir kokybės stebėsenai. Siekiant išvengti manipuliavimo tyrimų rezultatais, išvystytos pienininkystės šalyse ribojamas rinkos principų taikymas pieno tyrimų srityje. Tai labai svarbu, kai sprendžiami dviejų skirtingų interesų grupių tarpusavio atsiskaitymo klausimai ir vykdoma valstybės kontrolė žaliavos kokybės ir saugos srityje. Todėl pieno žaliavos, kaip prekės įvertinimas vyksta nešališkoje šių dviejų ūkio subjektų atžvilgiu įstaigoje, t.y. išlaikomas trečiosios šalies principas. Šio principo išlaikymo svarba gali būti iliustruota Lietuvos žalio pieno rinkos pavyzdžiu, kur 0,1% riebalų ir baltymų vertė superkant pieną sudaro apie 13 milijonų eurų per metus. Nešališkos centrinės pieno tyrimų laboratorijos praktika yra pasiteisinusi daugelyje Europos šalių todėl analogiškos laboratorijos yra ir kitose išvystytos pienininkystės šalyse (Olandijoje, Danijoje, Švedijoje, Vokietijoje, Belgijoje ir kt.). Siekiant išlaikyti minėtus principinius reikalavimus, Lietuvoje buvo įkurta ir veikia centrinė laboratorija VĮ “Pieno tyrimai”. VĮ
“Pieno tyrimai” nepriklausoma nei nuo pieno žaliavos, nei nuo pieno produktų rinkos,
t.y. nesuinteresuota nei pieno žaliava nei pačiais pieno produktais. Laboratorija turi būti nešališka, kompetentinga, apsaugota nuo išorės įtakos. Šiuos minėtus principinius reikalavimus atitinka ir VĮ “Pieno tyrimai” laboratorija.
Įmonės struktūra, administracinis pavaldumas yra tokie, kad suinteresuoti asmenys ar įstaigos negali turėti įtakos tyrimų rezultatams, darbuotojai yra apsaugoti nuo komercinio, finansinio ar kito spaudimo ir įtakos, galinčios neigiamai paveikti atliekamų darbų kokybę, dirbančiųjų atlyginimai nepriklauso nei nuo atliktų tyrimų skaičiaus, nei nuo gautų pieno tyrimų rezultatų. Europos teisės departamentas
nustatomi techniniai reikalavimai prekei (dėl pieno sudėties ir kokybės). Šie techniniai reikalavimai turi būti pateiki Europos Komisijai įvertinti pagal
kuria nustatoma informacijos apie techninius reglamentus ir informacinės visuomenės paslaugų taisykles teikimo tvarka. Nepritarti Pieno sudėties ir kokybės reikalavimai yra nustatyti 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (EB) Nr. 853/2004, nustatančiame konkrečius gyvūninės kilmės maisto produktų higienos reikalavimus. Europos teisės departamentas
įsigaliojimą, atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu reikalavimą vertina Europos Komisija pagal 2011 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento 1169/2011 dėl informacijos apie maistą teikimo vartotojams, kuriuo iš dalies keičiami Europos Parlamento ir Tarybos reglamentai (EB) Nr. 1924/2006 ir (EB) Nr. 1925/2006 bei kuriuo panaikinami Komisijos direktyva 87/250/EEB, Tarybos direktyva 90/496/EEB, Komisijos direktyva 1999/10/EB, Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/13/EB, Komisijos direktyvos 2002/67/EB ir 2008/5/EB bei Komisijos reglamentas (EB) Nr. 608/2004 (toliau – Reglamentas (ES) Nr. 1169/2011) 45 straipsnį. Norėtume atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad 2015 m. gegužės 20 d.
Europos Komisija paskelbė ataskaitą dėl pieno kilmės šalies nurodymo[3], kurią, remiantis Reglamento (ES) Nr. 2011/1169 26 straipsniu, buvo įpareigota parengti atlikus būtinus rinkos tyrimus. Minėtoje ataskaitoje yra nurodoma, kad 2013 m. „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, dauguma ES piliečių mano, kad būtina nurodyti pieno, kuris parduodamas kaip pienas arba naudojamas kaip sudedamoji pieno produktų dalis, kilmę (84 %). Tačiau taip pat akcentuojama, kad vartotojams svarbesnis veiksnys yra pieno kaina. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad privalomas kilmės ženklinimas būtų susijęs su didesnėmis sąnaudomis pakuotei ir gamybai, Europos Komisija mano, kad maisto tvarkymo subjektai galėtų savanoriškai pateikti kilmės informaciją. Atitinkamai manytume, kad tuo atveju, jeigu Europos Komisija nuspręstų, kad privalomas pieno kilmės žymėjimas nesuderinamas su vidaus rinkos taisyklėmis, alternatyvia priemone galėtų būti rekomendacija maisto tvarkymo subjektams savanoriškai žymėti pieno kilmės vietą. Atsižvelgiant į tai, kad vartotojų apklausos patvirtina, kad ši informacija jiems yra svarbi, ūkio subjektai patys būtų suinteresuoti atlikti minėtą žymėjimą. Nepritarti Lietuvoje atliktos vartotojų apklausos ataskaitos duomenimis 67 proc. respondentų svarbu, jog pienas ir jo produktai būtų paženklinti, nurodant pieno kilmę. Beveik 1/3 respondentų pažymėjo, kad sutiktų mokėti už pieną ir jo gaminius daugiau, kad gautų informaciją apie pieno kilmę (28 proc. respondentų iki 2 proc. daugiau, 3 proc. - 2-5 proc. daugiau, apie 1 proc. - daugiau kaip 5 proc.). Europos Komisijos atskaitoje³taip pat teigiama, kad pateikta informacija apie kilmės šalį produktui suteikia pridėtinės vertės ir vartotojams, kuriems ši informacija svarbi, padeda apsispręsti ar pirkti produktą. Pieno kilmės nurodymas šalies lygiu paskatintų vietinių smulkių pieno ūkių, šeimos ūkių ir trumpų maisto tiekimo grandinių plėtojimą. 3.
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos pieno ūkių asociacija
pieno pardavėjų grupės - ūkių subjektai, parduodantys pieną, suskirstyti į grupes pagal parduodamo natūralaus riebumo žalio pieno kiekį per ataskaitinio laikotarpio (dekados) vienos dienos vidurkį: pirmoji - iki 100 kg įskaitytinai, antroji - daugiau kaip 100 kg iki 200 kg įskaitytinai, trečioji - daugiau kaip 200 kg iki 300 kg įskaitytinai, ketvirtoji - daugiau kaip 300 kg iki 500 kg įskaitytinai, penktoji - daugiau kaip 500 iki 1 000 kg įskaitytinai, šeštoji - daugiau kaip 1 000 iki 2000 kg įskaitytinai. septintoji daugiau kaip 2 000 kg iki 6 000 kg įskaitytinai, aštuntoji - daugiau kaip 6
000 kg įskaitytinai, dešimtoji - daugiau kaip 20 000 kg. (Įstatymo projekte numatyta: septintoji daugiau kaip 2 000 kg iki 4 000 kg įskaitytinai, aštuntoji - daugiau kaip 4 000 kg iki 10 000 kg įskaitytinai). Pasiūlymo argumentai :
sukonkretinti nustatant, jog parduodamas pieno kiekis per dieną yra paskaičiuojamas taikant aritmetinio vidurkio taisyklę paskaičiuojant vidutinį vienos dienos pieno kiekio pardavimą per dekadą (pusė mėnesio), bet ne skaičiuojant pagal faktinį dienos parduodamą pieno kiekį;
eliminuoti pieno pardavėjų grupę parduodančią pieno nuo 2000 kg. iki 4000 kg., atitinkamai nustatant grupes nuo <....> 2000 kg. iki 6000 kg. ir
optimaliausia ir užtikrins geriausias sąlygas nustatant kainas grupėse bei vykdant pieno grupių administravimą.
Nepritarti Pritarti įstatymo projekto iniciatorių pateiktam žalio pieno pardavėjų grupių sudarymui, kas yra aptarta su įvairiomis žemdirbių savivaldos institucijomis. Lietuvos pieno ūkių asociacija (2015-11-27 raštas Nr. P-104/2015) Pasiūlymo formuluotė :
2) pakeisti žalio pieno pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas apie tai nepranešus kitai sutarties šaliai per sutartyje nustatytą terminą, kuris negali būti trumpesnis kaip 30 dienų; Pasiūlymo argumentai: Asociacijos manymu, Įstatymo projekte numatyta išimtis: “išskyrus atvejus, kai didinama žalio pieno pirkimo kaina arba kai žalio pieno pirkėjas yra kooperatinė bendrovė (kooperatyvas) ,Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymu nustatyta tvarka pripažinta žemės ūkio kooperatine bendrove (kooperatyvu) “ turi būti panaikinta, kadangi tokiu ketinamu sukurti teisiniu reguliavimu visiškai nepagrjstai ir neteisėtai privilegijuotoje padėtyje atsiduria vienas ekonominės veiklos subjektų - kooperatinė bendrovė, tokiu būdu diskriminuojami kitokio teisinio statuso, bet užsiimantys ta pačia komercine veikla subjektai. Atkreiptinas dėmesys, jog LR Konkurencijos įstatymo 4 str. imperatyviai numato tokio reguliavimo draudimus, t.y. viešojo administravimo subjektų pareiga užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę, viešojo administravimo subjektai, įgyvendindami pavestus uždavinius, susijusius su ūkinės veiklos reguliavimu Lietuvos Respublikoje, privalo užtikrinti sąžiningos konkurencijos laisvę.
Viešojo administravimo subjektams draudžiama priimti teisės aktus arba kitus sprendimus, kurie teikia privilegijas arba diskriminuoja atskirus ūkio subjektus ar jų grupes ir dėl kurių atsiranda ar gali atsirasti konkurencijos sąlygų skirtumų atitinkamoje rinkoje konkuruojantiems ūkio subjektams, išskyrus atvejus, kai skirtingų konkurencijos sąlygų neįmanoma išvengti vykdant Lietuvos Respublikos įstatymų reikalavimus. Atsižvelgiant | tai prašome,
projektą;
projektą suderinti su Konkurencijos taryba tikslu išvengti neteisėto ir nepagrįsto teisinio reguliavimo; Nepritarti Turi būti atsižvelgta į kooperatyvuose esančių narių skaičių, nes esant apie 700 narių neįmanoma per trumpą laiką visus juos informuoti. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nepaskirti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas: pritarti Komiteto patobulintam įstatymo projektui ir Komiteto išvadoms. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Bronius Pauža. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA:
Komiteto patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3791(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius [1] 2001 m. gegužės 9 d. Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro įsakymas Nr.
pakeitimais). [2] Pavyzdžiui, sprendimas byloje Komisija prieš Jungtinę Karalystę, C-124/81, EU:C:1983:30. [3] 2015 m. gegužės 20 d. Komisijos ataskaita Europos Parlamentui ir Tarybai dėl pieno, pieno, kuris naudojamas kaip sudedamoji pieno produktų dalis, ir kitokios mėsos nei jautiena, kiauliena, aviena, ožkiena ir paukštiena kilmės šalies ar kilmės vietos privalomo nurodymo, COM(2015) 205 final.