2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, atliekantys žvalgybos institucijų
veiklos kontrolę, turi turėti leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ , ir asmens patikimumo pažymėjimus, suteikiančius teisę dirbti ar susipažinti su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu .“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą , jeigu pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2016 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 20 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Asmenys, atliekantys žvalgybos institucijų
veiklos kontrolę, turi turėti leidimus dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ , ir asmens patikimumo pažymėjimus, suteikiančius teisę dirbti ar susipažinti su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymos „Visiškai slaptai“ atitikmeniu .“
Pakeisti 32 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) atitikti teisės aktuose nustatytus reikalavimus, būtinus išduodant leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba asmens patikimumo pažymėjimą , jeigu pareigos susijusios su įslaptintos informacijos naudojimu;“. 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. spalio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO, LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINĖS KRAŠTO APSAUGOS TARNYBOS STATUTO 3 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO projektO, Lietuvos Respublikos POLIGRAFO NAUDOJIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1906 2, 8 IR 10 STRAIPSNIŲ
PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto,
STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto, Lietuvos Respublikos VALSTYBĖS TARNYBOS
, 183 , 19 IR 20
PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto, LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 20 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO projekto
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr.
VIII-1443 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama:
Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo (toliau –Įstatymas) praktinio taikymo problemas, panaikinti tarpusavyje prieštaraujančias, neįgyvendintinas Įstatymo nuostatas;
procedūrinio pobūdžio nuostatų, jas paliekant sureguliuoti įgyvendinamaisiais teisės aktais, panaikinti perteklines procedūrines normas;
NATO informacijos apsaugos teisinio reglamentavimo praktika ir atsižvelgiant į poreikį patikimai apsaugoti valstybės ir tarnybos paslapties nesudarančią, tačiau viešai neskelbtiną informaciją, numatyti galimybę informaciją pripažinti neviešintina tarnybine informacija;
teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma
„Riboto naudojimo“, suteikimo procedūras;
prielaidas dirbti su įslaptinta informacija esant Įstatyme nereglamentuotoms situacijoms, pavyzdžiui, karinių pratybų metu, mobiliosiose vadavietėse ir pan.;
galimybes vykdyti įslaptintus sandorius, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima ne aukštesne kaip „Riboto naudojimo“ slaptumo žyma, patikslinti tiekėjo patikimumo pažymėjimo neišdavimo pagrindus. Projekto tikslas – sudaryti teisines prielaidas efektyviai valstybės ir tarnybos paslapčių apsaugai. Atsižvelgiant į Projekto nuostatas, siūlomi redakcinio pobūdžio Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo pakeitimai.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Projekto iniciatorė – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija. Projektą parengė Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro 2014 m. spalio 24 d. įsakymu Nr. V-1013 sudaryta tarpinstitucinė darbo grupė (vadovas – Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos kancleris Tomas Gražiūnas). 3. Kaip šiuo metu reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Nemaža dalis Įstatymo 2 straipsnyje pateiktų sąvokų yra netikslios, neaktualios, neturi norminės reikšmės, yra aprašomojo pobūdžio ar paaiškina terminus, kurie vartojami tik pačiose sąvokose. „Valstybės paslapties“ ir
„Tarnybos paslapties“ apibrėžtys nesutampa su Įstatymo 5 straipsnyje esančių
slaptumo žymų apibrėžimais, kurie atitinkamai nėra visiškai suderinti tarpusavyje. Įstatymo
sąvokos nedera su pasikeitusia Lietuvos Respublikos žvalgybos, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymų terminija.
Kai kurios įslaptintos informacijos kategorijos yra neaktualios, pavyzdžiui, nacionalinės ir bazinės valiutos kurso nustatymo projektai, arba svarbi saugotina informacija nėra numatyta, pavyzdžiui, valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugai naudojami kodinių užraktų ir elektroninių įeigos kontrolės sistemų kodai, ar tam tikra jų dalis dubliuoja viena kitą, pavyzdžiui, Įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 20, 27,
įslaptina slaptumo žyma „Slaptai“. Tokios žymos suteikimas visų institucijų mobilizaciniams planams daugeliu atvejų yra nepagrįstas, nes minėtuose planuose įvardijamos informacijos praradimas ar neteisėtas atskleidimas nepažeistų valstybės gynybinės galios ir nepadarytų žalos valstybės interesams. Įstatymas nenumato galimybės saugoti neskelbtiną, neviešintiną informaciją kitais, su įslaptinimu nesusijusiais, būdais. Nors Įstatymo
formuoja Vyriausybė ir Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, Vyriausybės kompetencija įslaptintos informacijos apsaugos srityje yra fragmentiška, nėra aiškaus funkcijų pasidalijimo. Dalis privalomų įslaptintos informacijos apsaugos kontrolės reikalavimų yra tvirtinama Vyriausybės nutarimais, dalis Paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos protokoliniais sprendimais.
Pagal Įstatymą, asmeniui išduodamas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“,
„Konfidencialiai“. Prireikus asmeniui išduodamas ir kitas dokumentas – asmens
patikimumo pažymėjimas, patvirtinantis asmens teisę dirbti ar susipažinti su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų perduota įslaptinta informacija, žymima slaptumo žymų „Visiškai slaptai“, „Slaptai“,
„Konfidencialiai“ atitikmenimis. Tačiau šių dviejų dokumentų išdavimo procedūros
ir pagrindai, galiojimo terminai ir panaikinimo pagrindai yra tapatūs, skiriasi tik dokumentą išduodantis subjektas. Todėl nėra prasmės asmeniui išduoti du atskirus dokumentus, kurie rodo valstybės požiūrį į jo patikimumą ir lojalumą. Pagal Įstatymo 151 straipsnį, paslapčių subjekto darbuotojams – valstybės tarnautojams teisė dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikiama paslapčių subjekto nustatyta tvarka, o paslapčių subjekto darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, ar juridinio asmens, kuriam yra išduodamas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas, darbuotojams tokią teisę suteikia Valstybės saugumo departamentas. Valstybės tarnautojams Įstatyme nenumatoma kokių nors tokios teisės nesuteikimo kriterijų, o darbuotojams, dirbantiems pagal darbo sutartis, jie yra numatyti. Įstatymas nenumato pareigos asmenis, turinčius leidimus dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, supažindinti su galimomis grėsmėmis, kylančiomis dėl užsienio valstybių žvalgybos, saugumo tarnybų veiklos, ar instruktuoti kitais asmens pažeidžiamumo ir įslaptintos informacijos apsaugos klausimais.
Įstatymo V skirsnyje numatyti įslaptintų dokumentų administravimo reikalavimai labiau tinka popieriniams įslaptintiems dokumentams administruoti, tačiau nėra pritaikyti elektroniniams įslaptintiems dokumentams ir įslaptintų dokumentų skaitmeninėms kopijoms administruoti. Taip pat pagal Įstatymą neaišku, kaip turėtų būti rengiami ir administruojami įslaptintų dokumentų projektai. Įstatymo
kuriose saugoma įslaptinta informacija, pagal informacijos slaptumo žymas, saugojimo pobūdį ir nesankcionuoto susipažinimo su įslaptinta informacija tikimybę skirstomos į atskiras saugumo zonas. Kitose vietose – ne teritorijose ar patalpose – dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija Įstatymas neleidžia. Įstatymo
gali būti sudarytas tik su rangovu, kuriam šio Įstatymo nustatyta tvarka yra išduotas įmonės patikimumą patvirtinantis pažymėjimas ar rangovo (subrangovo) leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Visi rangovai (subrangovai) išduodant įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą yra tikrinami vienodai, nepriklausomai nuo įslaptinto sandorio metu perduodamos įslaptintos informacijos slaptumo žymos. Praktika parodė, kad 2012 metais įtvirtinus reikalavimą įmonėms, kurios vykdo įslaptintus sandorius, kurių metu dirbama su „Riboto naudojimo“ įslaptinta informacija, turėti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, tapo sunku vykdyti tokius įslaptintus sandorius. Dėl mažos sandorių vertės įmonės atsisako dalyvauti konkursuose.
Kita vertus, sudaromos nevienodos sąlygos Lietuvos įmonėms dalyvauti konkursuose dėl tokių sandorių sudarymo, palyginti su NATO, Europos Sąjungos valstybėse registruotomis įmonėmis, kadangi daugumoje (25 iš 28) valstybių tokio reikalavimo nėra. Įstatymas draudžia sudaryti įslaptintus sandorius su ne Lietuvos Respublikos piliečiu. Įstatymo VIII skirsnio nuostatos leidžia automatizuotai apdoroti ir perduoti įslaptintą informaciją tik įteisintomis Lietuvos Respublikos automatizuoto duomenų apdorojimo (toliau – ADA) sistemomis ir tinklais. Įstatymo 41 straipsnis reikalauja, kad ADA sistemose ir tinkluose būtų įdiegtos apsaugos priemonės, leidžiančios apsaugoti įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma
„Konfidencialiai“ ar aukštesne slaptumo žyma, nuo atskleidimo pavojaus dėl
elektromagnetinio spinduliavimo. Įstatymo
apsaugos politikos įgyvendinimą ir įslaptintos informacijos apsaugos veiksmų įgyvendinimą visose institucijose šalies viduje ir užsienyje kontroliuoja Valstybės saugumo departamentas. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo 2 straipsnyje siūloma atsisakyti neaktualių, norminės reikšmės neturinčių, aprašomojo pobūdžio sąvokų, dalis sąvokų tikslinama ar keičiama kitomis, teisės aktuose plačiau vartotinomis sąvokomis. Atsižvelgiant į tai, kad tarnybos paslaptimi pripažįstama ir ta informacija, kurios praradimas gali sukelti pavojų žmogaus sveikatai, šis požymis numatomas Įstatymo 5 straipsnyje esančios slaptumo žymos „Konfidencialiai“ apibrėžime. Analogiškai dėl pavojaus žmogaus sveikatai suvienodinti slaptumo žymos „Slaptai“ ir valstybės paslapties apibrėžimai. Slaptumo žymų „Konfidencialiai“ ir „Riboto naudojimo“ apibrėžimai taip pat tikslinami, siekiant jas aiškiau atriboti pagal informacijos praradimo sukeliamas pasekmes.
Įstatymo
sąrašas: jis suderinamas su Lietuvos Respublikos žvalgybos, Lietuvos Respublikos kriminalinės žvalgybos, Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos, Lietuvos Respublikos branduolinės energijos įstatymų ir Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ nuostatomis, patikslinamas atsižvelgiant į pokyčius įvedus eurą, Lietuvos banko vykdomos veiklos apimtis ir kt. Įstatymo 11 straipsnyje siūlomas naujas neviešintinos tarnybinės informacijos institutą. Naujo teisinio reguliavimo priežastys:
ES informacijos apsaugos praktikoje, be keturių slaptumo žymų, yra ir žyma, skirta neviešintinai informacijai žymėti (NATO – žyma UNCLASSIFIED, ES – žyma LIMITE). Nors šių žymų naudojimo praktika NATO ir ES nėra vienoda, tačiau esmė ta pati – žymomis pažymėta informacija nėra įslaptinta, bet gali būti naudojama tik tarnybos tikslais ir negali būti platinama viešai. 2) Pagal galiojantį teisinį reguliavimą saugoma ta informacija, kuri atitinka valstybės ir tarnybos paslapčių kategorijas. Tačiau institucijų veikloje yra daug tarnybinės informacijos, kuri susijusi su tarnybos paslapčių kategorijomis, tačiau pagal savo turinį ar paviešinimu sukeliamas pasekmes neatitinka Įstatymo reikalavimų ir jai formaliai neturėtų būti suteikiama apsauga kaip tarnybos paslapčiai.
metu Įstatymo 7 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad 7 straipsnio 1 dalyje esanti informacija (valstybės paslapčių kategorijos) įslaptintą informaciją rengiančio paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu gali būti įslaptinama kaip tarnybos paslaptis, jei pagal savo turinį ir galimos žalos, kurią patirtų valstybė ją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydį tokia informacija nereikalauja aukštesnio apsaugos lygio. Analogiškas teisinis reguliavimas galimas ir tarnybos paslapčių kategorijų atžvilgiu. Atsižvelgiant į šias priežastis Projekte siūloma numatyti galimybę Įstatymo 7 straipsnio 2 dalyje nurodytą informaciją pripažinti neviešintina tarnybine informacija. Informacija galėtų būti pripažįstama neviešintina tarnybine informacija, jeigu pagal savo turinį ir galimos žalos, kurią patirtų valstybės institucija ją neteisėtai atskleidus ar praradus, dydį tokia informacija nereikalauja aukštesnio apsaugos lygio. Atsižvelgiant į tai, kad n eviešintina tarnybinė informacija kiekvienu atveju bus susijusi ir kils iš tarnybos paslapties kategorijų sąrašo, institutą siūloma įtvirtinti šiame įstatyme, o ne Visuomenės informavimo ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybės įstaigų įstatymuose, kurie reguliuoja viešosios informacijos teikimo, o ne jos apsaugos klausimus. Be to, šiuose įstatymuose neteiktina informacija neįvardijama, bet duodama nuoroda į kitus įstatymus. Ar konkreti informacija turėtų būti saugoma kaip tarnybos paslaptis, ar jai galėtų būti suteikta ši nauja žyma („Tarnybiniam naudojimui“), spręstų informacijos rengėjas.
Toks informacijos vertinimas ir žemesnio apsaugos lygio nustatymas paslapčių subjektams nebūtų naujas ( Įstatymo 7 straipsnio 3 dalis), be to, dalis valstybės paslapčių sąraše numatytos įslaptintinos informacijos yra numatyta ir tarnybos paslapčių sąraše ir tik nuo paslapčių subjekto priklauso, kaip bus įvertinta informacijos svarba ir kokia įslaptinimo žyma bus suteikta. Neviešintina tarnybine informacija galės būti pripažįstami, pavyzdžiui, apsaugos darbuotojų budėjimo grafikai, instrukcijos apsaugos darbuotojams, elektroninių gaisrinės apsaugos signalizacijų administratoriaus kodai (7 straipsnio 2 dalies 5 punkto pagrindu), suvestiniai duomenys apie Lietuvos kariuomenės aprūpinimą apranga (7 straipsnio 2 dalies 8 punkto pagrindu), suvestiniai duomenys apie karinių vienetų aprūpinimą lengvaisiais šaulių ginklais, apsaugos priemonėmis (7 straipsnio 2 dalies 16 punkto pagrindu) ir kt. Projekte numatytas reikalavimas paslapčių subjektams patvirtinti detalius neviešintinos tarnybinės informacijos sąrašus, kurie kartu su detaliaisiais įslaptinamos informacijos sąrašais leis aiškiai praktikoje atskirti neviešintiną tarnybinę informaciją nuo tarnybos paslapties. Kartu bus užkertamas kelias nepagrįstam žymos „Tarnybiniam naudojimui“ naudojimui. Atsižvelgiant į tai, kad neviešintinos tarnybinės informacijos paviešinimas sukeltų mažesnę žalą valstybės institucijoms, negu paviešinus tarnybos paslaptį, nėra tikslinga taikyti tapačių jos apsaugos priemonių. Pagrindinis tokios informacijos apsaugos reikalavimas – ji galės būti teikiama ir prieinama tik asmenims, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia su ja dirbti ar susipažinti, ir negalės būti viešai skelbiama.
Įstatyme siūloma susisteminti ir praplėsti Vyriausybės funkcijas įslaptintos informacijos apsaugos srityje – paslapčių subjektams ar tiekėjams privalomus atskirų įslaptintos informacijos apsaugos sričių ir įslaptintos informacijos apsaugos kontrolės reikalavimus siūloma tvirtinti Vyriausybės nutarimais. Taip privalomų teisės normų nustatymas būtų pavedamas įprastam teisėkūros subjektui
Lietuvos Respublikos įslaptinta informacija, tiek su užsienio valstybių ar tarptautinių organizacijų įslaptinta informacija bus suteikiama vienu dokumentu – leidimu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija. Siekiant efektyvesnio leidimų išdavimo proceso numatoma, kad leidimus išduos patikrinimą atlikusi institucija.
Atsižvelgiant į poreikį ir kylančias grėsmes, Įstatymo 20 straipsnyje siūloma asmenims išdavus leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, ar asmenims, kurių einamos ar pretenduojamos eiti pareigos yra susijusios su didelėmis grėsmėmis įslaptintos informacijos saugumui, atlikti saugumo instruktažą – supažindinti su galimomis grėsmėmis, kylančiomis dėl užsienio valstybių žvalgybos, saugumo tarnybų arba asmenų, kurių interesai gali kelti grėsmę nacionalinio saugumo interesams, veiklos, taip pat instruktuoti kitais asmens pažeidžiamumo ir įslaptintos informacijos apsaugos klausimais. Siekiant užtikrinti lygiateisiškumo principą, Įstatymo 17 straipsnyje siūloma suvienodinti teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo tvarką – visi darbuotojai (taip pat ir valstybės tarnautojai) turės atitikti Įstatyme numatytus kriterijus, o informaciją, ar asmuo atitinka šiuos kriterijus, surinks paslapčių subjekto vadovas arba jo įgaliotas asmuo rašytiniu prašymu kreipdamasis į teisėsaugos, kontrolės ir kitas institucijas, įstaigas ar įmones. Atsižvelgiant į nedideles asmenų ar įmonių patikimumo tikrinimo apimtis, Įstatyme siūloma atsisakyti Specialiųjų tyrimų tarnybos funkcijos pačiai tikrinti savo darbuotojus išduodant jiems leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija arba vykdyti savo įslaptintų sandorių saugumo užtikrinimo funkciją. Šias funkcijas, kaip ir daugelio paslapčių subjektų atžvilgiu, vykdys Valstybės saugumo departamentas. Įstatymo V skirsnyje, be procedūrinio ar redakcinio pobūdžio pakeitimų, Įstatymą siūloma pildyti normomis, susijusiomis su elektroninių įslaptintų dokumentų ir įslaptintų dokumentų skaitmeninių kopijų administravimu, įtvirtinti dokumentų projektų, kol jie nepažymėti slaptumo žyma, administravimo reikalavimus.
Įstatymo VI skirsnyje peržiūrėti ir patikslinti saugumo zonoms keliami reikalavimai, panaikinti tarpusavyje prieštaraujantys, pertekliniai reikalavimai, numatytos išimtys dėl užšifruotų elektroninių laikmenų laikymo. Taip pat siūloma fizinės saugos reikalavimus pritaikyti ne tik patalpoms ir teritorijoms (kaip buvo iki šiol), bet numatyti, kad tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija būtų galima ir kitose vietose, kurios nėra priskirtos saugumo zonoms. Tokios nuostatos sudarys sąlygas su įslaptinta informacija dirbti ir nestacionariuose objektuose (mobiliosiose vadavietėse, laivuose, lėktuvuose ir pan.). Įstatymo
naudojama įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“ ar
„Slaptai“, papildomai turės būti taikomos Vyriausybės nustatytos apsaugos nuo
neteisėto informacijos fiksavimo ir perdavimo priemonės. Įstatymo VII skirsnyje mažinami reikalavimai įslaptintiems sandoriams, kurių metu bus susipažįstama su įslaptinta informacija, žymima ne aukštesne kaip „Riboto naudojimo“ slaptumo žyma, – norint sudaryti tokius sandorius bus reikalaujama gauti įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, apsaugos reikalavimų atitiktį patvirtinančią pažymą, o ją išduodant bus tikrinamas tik įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimų įgyvendinimas ir juridinio asmens darbuotojų, kurie pretenduoja gauti teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, patikimumas.
Įslaptintų sandorių, kurių metu bus susipažįstama su informacija, žymima slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“, „Slaptai“, „Konfidencialiai“, dalyviai ir toliau bus tikrinami plačiau – juridinio asmens kapitalo ir valdymo struktūra, kapitalo kilmė, savininkai ir teisinė registracija, juridinio asmens padaryti teisės aktų pažeidimai, juridinio asmens darbuotojų, savininkų ar valdymo organų narių padarytos nusikalstamos veikos, juridinio asmens verslo ryšiai ir t. t. Tikslinamos įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo neišdavimo sąlygos – atsisakoma tokių pažymėjimo neišdavimo pagrindų, kaip negaliojanti licencija, pradėta likvidavimo ar reorganizavimo procedūra, esanti mokestinė nepriemoka. Šie klausimai yra aktualesni viešojo pirkimo, o ne įmonės patikimumo vertinimo metu, todėl tai galės pasitikrinti perkančioji organizacija, sudarydama įslaptintą sandorį. Įstatymo
sudaryti įslaptintus sandorius su ne Lietuvos Respublikos piliečiu. Jeigu įslaptintas sandoris būtų sudaromas su juridiniu asmeniu, pagal galiojantį reguliavimą, jo darbuotojas galėtų būti užsienietis, bet jeigu sandoris būtų sudaromas su fiziniu asmeniu – jis turėtų būti Lietuvos Respublikos pilietis.
Įstatymo VIII skirsnyje (ir visame Įstatyme) sąvoka „automatizuoto duomenų apdorojimo sistemos ir (ar) tinklai“ keičiama sąvoka „įslaptintos informacijos ryšių ir informacinės sistemos“. Siūlomos sąvokos prasmė ir turinys labiau atitinka Europos Sąjungos ir NATO dokumentuose vartojamą sąvoką „Communication and information systems“ (CIS). Šiame skirsnyje numatomos naujos nuostatos dėl Lietuvos Respublikos įslaptintos informacijos perdavimo užsienio valstybių, Europos Sąjungos ar tarptautinių organizacijų valdomomis įslaptintos informacijos ryšių ir informacinėmis sistemomis. Atsisakoma reikalavimo įslaptintos informacijos ryšių ir informacinėse sistemose įdiegti apsaugos priemones, leidžiančias apsaugoti įslaptintą informaciją, žymimą slaptumo žyma „Konfidencialiai“ ar aukštesne slaptumo žyma, nuo atskleidimo pavojaus dėl elektromagnetinio spinduliavimo – taip bus sudarytos teisinės prielaidos įteisinti mobiliąsias ryšių ir informacines sistemas. Taip pat nebelieka netikslios „kompiuterių informacijos laikmenos“ sąvokos. Įslaptintos informacijos patikrinimas iš Įstatymo V skirsnio perkeliamas į Įslaptintos informacijos apsaugos kontrolės skirsnį ir pervardijamas į įslaptintos informacijos inventorizaciją, numatomas jos atlikimo periodiškumas, pagrindai ir rezultatai. Įstatymo
tvarka, išplečiamas vykdančių subjektų ratas, numatomas tikrinimų periodiškumas, tikrinimus atliekančių asmenų teisės ir patikrinimo rezultatai.
Įstatymo 49 straipsnyje numatoma, kas atlieka tyrimą, kai kyla įtarimų ar išaiškėja, kad įslaptinta informacija prarasta ar neteisėtai atskleista, kam ir kada apie tai yra pranešama, kada informuojamos teisėsaugos institucijos, kas atsakingas už prevenciją ir galimos žalos mažinimą. Kaip norminio krūvio neturinčią nuostatą siūloma naikinti Įstatymo X skirsnį
„Atsakomybė“ – Įstatymas pats nenumato atsakomybės, o tik duoda nuorodą į kitus
teisės aktus. Atsižvelgiant į tai, kad Projekte nebelieka „asmens patikimumo pažymėjimo“ ir „įmonės patikimumą patvirtinančio pažymėjimo“ sąvokų, yra siūlomi atitinkami Lietuvos Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto, Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo, Lietuvos Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo, Lietuvos Respublikos teismų įstatymo, Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo ir Lietuvos Respublikos žvalgybos įstatymo redakciniai pakeitimai. Be to, kaip bendrojo pobūdžio nuostatą, neturinčią savarankiškos reikšmės, siūloma pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo 2 straipsnio 5 dalį ir pakeisti 10 straipsnį, suderinant jį su Projekto nuostatomis, kurios yra susijusios su atsisakymu tirtis poligrafu. Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 183 straipsnio 6 dalyje esanti nuoroda tikslinama atsižvelgiant į pakitusią Įstatymo straipsnių ir jų dalių numeraciją. 5.
teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus Projektą neigiamų pasekmių nenumatoma. 6 . Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7 . Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Priėmus Projektą sumažės reikalavimai juridiniams asmenims, siekiantiems gauti įmonės patikimumą patvirtinantį pažymėjimą, suteikiantį teisę sudaryti įslaptintus sandorius . Naujo ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinio reguliavimo nenumatoma. 8 . Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Siekiant Projektą inkorporuoti į teisinę sistemą, kartu siūloma keisti:
Respublikos civilinės krašto apsaugos tarnybos statuto 3 straipsnį;
Respublikos poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 2, 8 ir 10 straipsnius;
Respublikos saugiųjų dokumentų ir saugiųjų dokumentų blankų gamybos įstatymo Nr. IX-1601 3 ir 20 straipsnius;
Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 51 ir 532 straipsnius;
Respublikos valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 9, 18, 181 , 183 , 19 ir 20 straipsnius;
Respublikos viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 32 ir 33 straipsnius;
Respublikos žvalgybos įstatymo Nr. VIII-1861 20 ir 32 straipsnius. 9 .
9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo reikalavimų. Projekte vartojamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys Projektui įgyvendinti iki jo įsigaliojimo reikės:
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. balandžio 10 d. nutarimą Nr. 407 „Dėl Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos nuostatų patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo tvarkos patvirtinimo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. gruodžio 5 d. nutarimą Nr. 1307 „Dėl Įslaptintos informacijos administravimo taisyklių patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 28 d. nutarimą Nr. 1193 „Dėl Elektroninių įslaptintų dokumentų valdymo taisyklių patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 7 d. nutarimą Nr.
Įslaptintai informacijai įrašyti skirtų laikmenų administravimo tvarkos aprašo patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl įslaptintos informacijos fizinės apsaugos reikalavimų ir jų įgyvendinimo tvarkos patvirtinimo;
nutarimą dėl tiekėjų patikimumo vertinimo tvarkos nustatymo;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl žinybinių saugumo priežiūros tarnybų steigimo tvarkos nustatymo ir bendrųjų jų veiklos taisyklių patvirtinimo;
Vyriausybės 2011 m. kovo 30 d. nutarimą Nr. 367 „Dėl įgaliotos institucijos įslaptintos elektroninės informacijos kriptografinės apsaugos srityje paskyrimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutarimą Nr. 759 „Dėl Automatizuoto duomenų apdorojimo sistemų ir tinklų, kuriuose saugoma, apdorojama ar kuriais perduodama įslaptinta informacija, steigimo ir įteisinimo taisyklių patvirtinimo“;
Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. lapkričio 18 d. nutarimą Nr. 1545 „Dėl nacionalinės komunikacijų apsaugos, saugumo priežiūros, nacionalinės šifrų paskirstymo tarnybų ir institucijų, užtikrinančių apsaugą nuo informatyviojo elektromagnetinio spinduliavimo, funkcijų atlikimo“. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant Projektą papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės, valstybės biudžeto lėšų sutaupyti nenumatoma. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Projektą, jo nuostatos buvo derinamos su Lietuvos Respublikos valstybės saugumo departamentu, Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, Valstybine duomenų apsaugos inspekcija. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis Reikšminiai žodžiai: „valstybės paslaptis“, „tarnybos paslaptis“, „įslaptinta informacija“,
„įslaptintas sandoris“, „įslaptinimo terminai“, „personalo patikimumo patikra
ir instruktavimas“, „įslaptintos informacijos fizinė apsauga“, „įslaptintos informacijos administravimas“, „leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija“, „įslaptintos informacijos ryšių ir informacinės sistemos“,
„saugumo zona“, „vykdytojas“, „tiekėjo patikimumo pažymėjimas“. 15. Kiti,
iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Kitų su Projektu susijusių pagrindimų ar paaiškinimų nėra.
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 20 IR 32
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŽVALGYBOS ĮSTATYMO NR. VIII-1861 20 IR 32
Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Tomas Marozas, Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys, valdybos viršininkas Algirdas Bložė; Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamento direktorė Daiva Beliackienė, Informacijos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Valatkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-30 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai :
patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3788 ir komiteto išvadoms. 7.2 Pasiūlymai. Siūlyti įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į šiuos komiteto siūlymus: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-04-20 Numatyti įstatymo įsigaliojimą nuo 2016 m. spalio 1 d. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9 . Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas