DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 PAKEITIMO ĮSTATYMO
2015-11-30 Nr. XIIP-3781 Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiamos šios pastabos:
tikslumo, svarstytina, ar nevertėtų sukonkretinti (bent dalinai apibrėžti) kai kurių jame vartojamų vertinamojo pobūdžio terminų, pavyzdžiui, „ypač sunkios pasekmės“ (5 straipsnio 2 ir 4 dalys), „prielaida kilti pavojui“ (2 straipsnio 21 ir 26 dalys; 3 straipsnio 2 dalis; 5 straipsnio 3 ir 4 dalys) ir kt. Pastebėtina, kad atitinkami terminai galiojančioje įstatymo redakcijoje vartojami rečiau. 2. Projekto aiškinamajame rašte nėra nurodyti motyvai, dėl kurių siaurinamas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies veikimas, t. y. numatant 75 metų įslaptinimo terminą tik tokiai informacijai, kurios atskleidimas ne „sudaro prielaidas kilti“ (
galiojančioje redakcijoje), o „sukelia“ pavojų žmogaus gyvybei ar sveikatai. 3. Keičiamo įstatymo 8 straipsnio 4 dalies antras sakinys („Tais atvejais, kai tarnybos paslaptį [...]“) dėstytinas iš naujos pastraipos kaip šio straipsnio 5 dalis. 4. Suvienodintina keičiamo įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pirmųjų penkių žodžių dėstymo tvarka. 5. Keičiamo įstatymo 16 straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje žodžių junginys „šiuo atveju“ vartotinas daugiskaitos forma – „šiais atvejais“ ( past. – 1) atliekant ikiteisminį tyrimą; 2) nagrinėjant baudžiamąją bylą) . Be to, svarstytina, ar šios dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius „turi teisę susipažinti“ nereikėtų palikti senoje įstatymo redakcijoje vartotą formuluotę „ Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka“. 6.
punkte, 18 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose vartojamoje sąvokoje „įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra (buvo) pripažintas kaltu “ (čia ir toliau pabraukta mūsų) du kartus pertekliniai duodama nuoroda į kaltę. Be to, šiuose punktuose suvienodintina veiksmažodžio „būti“ laiko forma, nuosekliai pasirenkant vartoti žodį „yra“ arba „buvo“. 7. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalies 5 punkte,
„administracinio(-ių) teisės pažeidimo (-ų)“ terminas. Tačiau
atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigalioja 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriuo „administraciniai teisės pažeidimai“ pervadinami į „administracinius nusižengimus“ . Atsižvelgiant į tai, koreguotinos paminėtinos 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto,18 straipsnio 2 dalies 17 punkto ir49 straipsnio 3 dalies konstrukcijos. 8. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „nenustatoma nė viena“ įrašytinas žodis „iš“, o žodžiai „nurodyta aplinkybė“ vartotini daugiskaitos kilmininko linksniu – „nurodytų aplinkybių“. 9. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatomų pagrindų, dėl kurių asmuo nėra laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, terminai yra proporcingi ir sistemiškai suderinti tarpusavyje [1] . Pavyzdžiui, atsižvelgiant į šios dalies 6 punkto nuostatas, atitinkamas terminas siejamas su neišnykusiu ar nepanaikintu teistumu už 1) apysunkį nusikaltimą; 2) nusikalstamą veiką dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo arba nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams; o baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti nepraėję 3 metai.
Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 97 straipsnio 3 dalimi, asmenys, nuteisti už nesunkų ar apysunkį nusikaltimą [2] , laikomi teistais trejus metus po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo ; nuteisti už neatsargius nusikaltimus [3]
punktai sujungtini į vieną, išbraukiant perteklinius žodžius „bet kokio“. 12. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte šalia neveiksnumo ir riboto veiksnumo nereikėtų įrašyti nepakaltinamumo bei riboto pakaltinamumo terminų ( žr. BK 17 – 18 straipsnius). 13.
pirmasis žodis „dėl“ keistinas žodžiu „turėdamas“. 14. Keičiamo įstatymo 18 straipsnio 4 dalies 1 sakinys tikslintinas, nes iš dabartinės jo konstrukcijos nėra aišku, ar karo, nepaprastosios padėties arba karinių operacijų metu asmuo nėra tikrinamas iš naujo, ar jam tiesiog nėra išduodamas leidimas. 15. Svarstytina, ar keičiamo įstatymo 19 straipsnio 4 ir 5 dalių trečiuose sakiniuose tinkamai vartojamas žodis „tik“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected] [1] Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytų teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikimo ar panaikinimo ribojimo terminų. [2] Pavyzdžiui, BK 296 straipsnis („Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas). [3] Pavyzdžiui, BK 297 straipsnio („Tarnybos paslapties atskleidimas) 2 dalis.
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR TARNYBOS PASLAPČIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1443 PAKEITIMO ĮSTATYMO
2016-05-17 Nr. XIIP-3781(2) Vilnius Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiamos šios pastabos:
nauju 11 punktu, kuriame siekiama įtvirtinti nuostatą, kad Paslapčių apsaugos koordinavimo komisija, be kita ko, „teikia paslapčių subjektams ir kitiems asmenims privalomas išvadas dėl informacijos įslaptinimo ar slaptumo žymų informacijai suteikimo pagrįstumo“, tačiau trūksta aiškumo, kokie „kiti asmenys“ turimi mintyje. 2. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje vietoje žodžio
„asmenis“ rašytinas žodis „asmenims“. 3. Teikiamo projekto 15 straipsnio 4 dalis taisytina
pagal lietuvių kalbos reikalavimus. Projekte numatyta, kad „ susipažinti
su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, ir ja naudotis gali Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija“. Sakinio dalis, prasidedanti jungtuku „kuriems“ paprastintina, pvz.: „kuriems tai būtina pagal pareigas“. 4. Teikiamo projekto 17 straipsnio 2 dalies 19 punkto formuluotės suderintinos su Lietuvos Respublikos Konstitucijos 3 straipsnio antrosios dalies formuluotėmis („Tauta ir kiekvienas pilietis turi teisę priešintis bet kam, kas prievarta kėsinasi į Lietuvos valstybės nepriklausomybę , teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką.“). Be to, šis punktas tvarkytinas lingvistiškai: žodžių junginys „ragina pažeisti“ jame kartojamas du kartus, o jungtukas „arba“ keistinas į jungtuką „ir (ar)“. 5. Projekto 37 straipsnio 1 dalies 11 punkte prieš žodžius „valstybėse, su kuriomis Lietuvos Respublika nėra sudariusi sutarties dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos“ išbrauktinas žodis „ne“.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected] R. Rutkauskaitė, tel. (8 5) 239 6545, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
dalyvavo : komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas, komiteto nariai: Arvydas Anušauskas, Rasa Juknevičienė, Vytautas Antanas Matulevičius, Juozas Olekas, Darius Petrošius, Eduardas Šablinskas, komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Tomas Marozas, Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Valstybės saugumo departamento direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Budrys, valdybos viršininkas Algirdas Bložė; Krašto apsaugos ministerijos Administracijos departamento direktorė Daiva Beliackienė, Informacijos apsaugos skyriaus vedėjas Darius Valatkevičius. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai) :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-30 Įvertinus įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiamos šios pastabos:
keičiamo įstatymo aiškumo ir tikslumo, svarstytina, ar nevertėtų sukonkretinti (bent dalinai apibrėžti) kai kurių jame vartojamų vertinamojo pobūdžio terminų, pavyzdžiui, „ypač sunkios pasekmės“ (5 straipsnio 2 ir 4 dalys), „prielaida kilti pavojui“ (2 straipsnio 21 ir 26 dalys; 3 straipsnio
terminai galiojančioje įstatymo redakcijoje vartojami rečiau. Nepritarti Vertinamojo pobūdžio terminai vartojami paaiškinant skirtingomis slaptumo žymomis žymėtinos informacijos pobūdį, o įslaptintinos informacijos kategorijos nurodytos Projekto 7 straipsnyje.
Vertinamojo pobūdžio terminų ratas neplečiamas, tik suvienodinamas valstybės ir tarnybos paslapčių sąvokų apibrėžties turinys su slaptumo žymų turiniu (,,Valstybės paslaptis“ su ,,Visiškai slaptai“ ir ,,Slaptai“, o ,,Tarnybos paslaptis“ su ,,Konfidencialiai“ ir ,,Riboto naudojimo“ siekiant jas aiškiau atriboti. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
nėra nurodyti motyvai, dėl kurių siaurinamas keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies veikimas, t. y. numatant 75 metų įslaptinimo terminą tik tokiai informacijai, kurios atskleidimas ne „sudaro prielaidas kilti“ (
gyvybei ar sveikatai. Pritarti
turėtų būti įslaptinama tik ta informacija, kuri sudaro valstybės, o ne tarnybos paslaptį. Tačiau atsižvelgiant į sąvokų atribojimo poreikį siūlytina papildyti 8 str. 2 d. žodžiais ,,arba sudaryti prielaidas kilti pavojui žmogaus gyvybei“. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 dalies antras sakinys („Tais atvejais, kai tarnybos paslaptį
4Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktų pirmųjų penkių žodžių dėstymo tvarka. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 5 dalies antrajame sakinyje žodžių junginys „šiuo atveju“ vartotinas daugiskaitos forma – „šiais atvejais“ ( past. – 1) atliekant ikiteisminį tyrimą; 2) nagrinėjant baudžiamąją bylą) .
Be to, svarstytina, ar šios dalies pirmajame sakinyje prieš žodžius „turi teisę susipažinti“ nereikėtų palikti senoje įstatymo redakcijoje vartotą formuluotę „ Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka“. Pritarti
6Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 4, 5 ir 6 punktuose vartojamoje sąvokoje „įsiteisėjusiu apkaltinamuoju nuosprendžiu yra
(buvo) pripažintas kaltu
“ (čia ir toliau pabraukta mūsų) du kartus
pertekliniai duodama nuoroda į kaltę. Be to, šiuose punktuose suvienodintina veiksmažodžio „būti“ laiko forma, nuosekliai pasirenkant vartoti žodį „yra“ arba „buvo“. Pritarti
7Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies 5 punkte, 18 straipsnio 2 dalies 17 punkte ir 49 straipsnio 3 dalyje vartojamas „administracinio(-ių) teisės pažeidimo (-ų)“ terminas. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2016 m. balandžio 1 d. įsigalioja 2015 m. birželio 25 d. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymu Nr. XII-1869 priimtas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriuo „administraciniai teisės pažeidimai“ pervadinami į
„administracinius nusižengimus“. Atsižvelgiant į tai, koreguotinos
paminėtinos 17 straipsnio 2 dalies 5 punkto, 18 straipsnio 2 dalies 17 punkto ir 49 straipsnio 3 dalies konstrukcijos. Nepritarti
Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo ir lydimųjų teisės aktų pataisas (projektas Nr. XIIP-4134(2), kuriomis nutarta atidėti jo įsigaliojimą datą ir nustatyti, kad kodeksas įsigalios 2017 m. sausio 1 d. 8.
8Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 1 dalies 4 punkte po žodžių „nenustatoma nė viena“ įrašytinas žodis „iš“, o žodžiai „nurodyta aplinkybė“ vartotini daugiskaitos kilmininko linksniu – „nurodytų aplinkybių“. Pritarti
9Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 18 straipsnio 2 dalyje numatomų pagrindų, dėl kurių asmuo nėra laikomas patikimu ir lojaliu Lietuvos valstybei, terminai yra proporcingi ir sistemiškai suderinti tarpusavyje [1] . Pavyzdžiui, atsižvelgiant į šios dalies 6 punkto nuostatas, atitinkamas terminas siejamas su neišnykusiu ar nepanaikintu teistumu už 1) apysunkį nusikaltimą; 2) nusikalstamą veiką dėl tarnybos paslapties pagrobimo, kitokio neteisėto įgijimo ar atskleidimo arba nusikalstamą veiką valstybės tarnybai ir viešiesiems interesams; o baudžiamojo nusižengimo atveju nuo apkaltinamojo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos turi būti nepraėję 3 metai. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso (toliau
Pavyzdžiui, pagal atitinkamos dalies 13 punktą, 5 metų ribojimo terminas taikomas asmeniui, kuris buvo atleistas iš pareigų dėl darbo su įslaptinta informacija tvarkos pažeidimo ar už tokius pažeidimus jam buvo panaikintas leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.1 Analogiška pastaba teiktina ir dėl keičiamo įstatymo 17 straipsnio 2 dalyje numatytų teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, nesuteikimo ar panaikinimo ribojimo terminų. 2 Pavyzdžiui, BK 296 straipsnis („Tarnybos paslapties pagrobimas ar kitoks neteisėtas įgijimas). 3 Pavyzdžiui, BK 297 straipsnio („Tarnybos paslapties atskleidimas) 2 dalis. Nepritarti Numatyti pagrindai nėra keičiami, tokie pat terminai numatyti galiojančioje redakcijoje. Projektu nesiūloma tik formaliai sulyginti atskiruose 18 straipsnio 2 d. punktuose nurodytų veikų pasekmių, nes tam tikrais atvejais yra atsižvelgta į darbo su įslaptinta informacija specifiką, veikos pobūdį bei galimą įslaptintos informacijos pažeidžiamumą ateityje. 10. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies 4 punktas performuluotinas pirmiausia nurodant bendresnio pobūdžio terminą, po to specialiuosius ( žr. šios dalies 6 punkto pavyzdį). Pavyzdžiui: „[...] pripažintas kaltu dėl bet kokio labai sunkaus nusikaltimo arba nusikaltimo Lietuvos valstybės nepriklausomybei, teritorijos vientisumui ir konstitucinei santvarkai arba nusikaltimo visuomenės saugumui
11Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies 5 ir 6 punktai sujungtini į vieną, išbraukiant perteklinius žodžius „bet kokio“. Pritarti 12.
12Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 7 punkte šalia neveiksnumo ir riboto veiksnumo nereikėtų įrašyti nepakaltinamumo bei riboto pakaltinamumo terminų ( žr. BK 17 – 18 straipsnius). Nepritarti Nepakaltinamumas ir ribotas pakaltinamumas yra Baudžiamojo kodekso kategorijos. Tuo tarpu Projekto
nusikalstamų veikų padarymu. 13. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 2 dalies 8 punkto pirmasis žodis „dėl“ keistinas žodžiu „turėdamas“. Pritarti
14Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
sakinys tikslintinas, nes iš dabartinės jo konstrukcijos nėra aišku, ar karo, nepaprastosios padėties arba karinių operacijų metu asmuo nėra tikrinamas iš naujo, ar jam tiesiog nėra išduodamas leidimas. Pritarti Patikslinti redakciją nurodant, kad asmuo iš naujo netikrinamas. 15. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
straipsnio 4 ir 5 dalių trečiuose sakiniuose tinkamai vartojamas žodis „tik“. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybės saugumo departamento 2016-03-29 raštas Nr. 18-2294. Įvertinus Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projekto Nr. 15-6276(2) (toliau – Įstatymo projektas) nuostatas, teikiame Valstybės saugumo departamento esmines pastabas dėl įslaptintos informacijos apsaugos sistemos plėtojimo. Valstybės saugumo departamentas įsitikinęs, kad valstybės resursai, skiriami įslaptintos informacijos apsaugai užtikrinti, turi būti naudojami racionaliai, atsižvelgiant į informacijos svarbą.
Išmanusis įslaptintos informacijos apsaugos užtikrinimo modelis reikalautų suformuluoti svarbiausius prioritetus ir dėmesį sutelkti valstybės paslaptį sudarančios informacijos saugumui bei nustatyti adekvačias priemones tarnybos paslaptį sudarančios informacijos apsaugai. Įstatymo projektas nepagerina esamos padėties, nes reikalavimai, skirti užtikrinti valstybės paslaptį sudarančios informacijos apsaugą, iš esmės nesiskiria nuo tarnybos paslapties apsaugai keliamų reikalavimų. Sudėtingi tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, žymimos slaptumo žyma
„Konfidencialiai“, administravimo ir apsaugos reikalavimai lemia tai, kad
paslapčių subjektai informaciją, kuriai turėtų būti suteikta žyma
„Konfidencialiai“, įslaptina ją „Riboto naudojimo“ lygiu. Dėl šios
priežasties atsiranda poreikis „Riboto naudojimo“ informacijos apsaugą reglamentuoti griežčiau ir turėti įrankį (neviešintinos tarnybinės informacijos institutą), kuriuo galima būtų pasinaudoti tais atvejais, kai siekiama užtikrinti, kad informacija nebus paviešinta. Įtvirtinus neįslaptintos, tačiau neviešintinos tarnybinės informacijos institutą, neatmestina galimybė, kad tam tikrais atvejais informacija, sudaranti tarnybos paslaptį, bus neįslaptinama siekiant ją paprasčiau administruoti ar perduoti. Esame įsitikinę, kad galiojantis 4 žymų, skirtų žymėti įslaptintai informacijai, modelis gali būti efektyviai taikomas. Problemos, su kuriomis susiduria institucijos įgyvendindamos Įstatymo reikalavimus, gali būti išspręstos pakeitus institucijų vykdomą informacijos įslaptinimo praktiką bei Įstatyme įtvirtinus skirtingus, adekvačius įslaptintos informacijos, žymimos skirtingomis slaptumo žymomis, administravimo bei apsaugos reikalavimus.
Įvedus naują žymėjimą neįslaptintai informacija žymėti, išsikreipia Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo paskirtis, kuris reglamentuoja tik įslaptintos informacijos apsaugos reikalavimus. Siūlymas tikrinti visus asmenis dėl teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikimo neatitinka susiklosčiusios NATO ir ES praktikos. Pavyzdžiui, NATO Saugumo politika reikalauja, kad prieš suteikiant asmeniui teisę susipažinti su tokio pobūdžio informacija, asmuo būtų tik supažindintas su savo įsipareigojimais tokią informaciją saugoti. Tokį patį reglamentavimą turi dauguma NATO ir ES valstybių narių – iš 28 Europos Sąjungos valstybių narių tik 4 (įskaitant Lietuvą) taiko reikalavimą tikrinti asmenis dėl susipažinimo su „Riboto naudojimo“ informacija. Dėl šios priežasties Lietuva negali užtikrinti vienodų apsaugos standartų „Riboto naudojimo“ įslaptintai informacijai, kai tokia informacija perduodama užsienio valstybei ar kai Lietuvos institucijų pirkimuose dalyvauja užsienio kompanijos. Skirtingų reikalavimų taikymas Lietuvos ir užsienio valstybių ūkio subjektams sudarytų nevienodas konkurencines sąlygas ir blogintų Lietuvos ūkio subjektų galimybes dalyvauti institucijų skelbiamuose pirkimuose. Be to, kyla ypač daug sunkumų sudarant sutartis dėl įslaptintos informacijos abipusės apsaugos su valstybėmis, kurių nacionaliniai teisės aktai nenumato minėto reikalavimo.
Pastebėtina, kad nuo 2012 m. įsigaliojus Valstybės ir tarnybos pakeitimams, kurie numato, rangovų darbuotojų ir asmenų, dirbančių pagal darbo sutartį, tikrinimą dėl teisės dirbti ar susipažinti su „Riboto naudojimo“ informacija suteikimo, Valstybės saugumo departamentas atliko 4111 asmenų patikrinimą dėl susipažinimo su „Riboto naudojimo“ informacija ir nepateikė nė vienos neigiamos išvados, t. y. prieštaravimo, kad asmeniui būtų nesuteikta teisė dirbti ar susipažinti su „Riboto naudojimo“ informacija. Atsižvelgiant į tai, turime pagrindo manyti, kad valstybės tarnautojų tikrinimas dėl tokios teisės suteikimo neturės jokios pridėtinės vertės, bet pareikalaus neproporcingai didelių administracinių sąnaudų. Be to, šiuo metu valstybės tarnautojams yra taikomas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas.
Valstybės saugumo departamentas siūlo papildyti Įstatymo projektą šiais leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindais ir juos išdėstyti taip: „ - asmuo viešai (žiniasklaidoje, interneto portaluose, socialiniuose tinkluose ar kt.) skleidžia tikrovės neatitinkančias žinias, siekdamas diskredituoti Lietuvos valstybę ar jos institucijas;
teikiami paaiškinimai kelia abejonių dėl tokių vizitų tikslų;
Respublikos nacionalinio saugumo gyvybinius ar pirmaeilius interesus apibrėžtus Seimo nutarimu patvirtintoje Nacionalinio saugumo strategijoje palaiko ryšius su asmenimis, kurie priklauso tokiems judėjimams, jeigu tokių ryšių palaikymas kelia grėsmę patikėtos įslaptintos informacijos saugumui ;
Respublikos nesijungimo į postsovietines rytų sąjungas“ apibrėžtą kaip priešišką Lietuvos Respublikos nepriklausomybei ar agituoja už tokias veiklas.“ Šiuo metu asmens lojalumo ir patikimumo vertinimas pagal Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 16 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes. Tikrinimo metu (tiek klausimyne, tiek ir pokalbio metu) užduodami klausimai tikrinamajam asmeniui turi būti susiję su leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindais. Šiuo metu įstatyminės nuostatos neleidžia vertinti asmens viešų pasisakymų prieš Lietuvos valstybę, jo dažnų išvykų į ne NATO, ar ES valstybes nares. Siūlomi leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindai suformuluoti taip, kad asmens lojalumo ar patikimumo vertinimas būtų grindžiamas maksimaliai objektyviais kriterijais, o vertinamos veikos jau aprašytos galiojančiuose teisės aktuose.
Valstybės saugumo departamentas siūlo numatyti supaprastintas administravimo procedūras ir apsaugos priemones taikomas
„Riboto naudojimo“ informacijos saugumui užtikrinti, pvz:
Įstatymo projektui parengti, posėdžiuose, raštu teikti Krašto apsaugos ministerijai ir Vyriausybės kanceliarijai bei išdėstyti projektą svarstant
atsižvelgti į išdėstytus siūlymus. Atsižvelgti
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: nėra. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai : 7.1.
Sprendimas. Pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIP-3781 ir komiteto išvadoms. 7.2 Pasiūlymai. Siūlyti įstatymo projektą patobulinti atsižvelgiant į šiuos komiteto siūlymus: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-03-302
numatytas pagrindines ir su Terminų banku suderintas sąvokas. Pritarti
komitetas 2016-04-2011 Argumentai Siūlomo Įstatymo projekto 11 straipsnio ,,Neviešintinos tarnybinės informacijos apsauga“ siūloma atsisakyti, nes nėra pakankamai aišku kokia informacija gali būti pripažinta neviešintina tarnybine informacija, nėra numatyti aiškesni šios žymos suteikimo kriterijai. Atitinkamai keičiama kitų straipsnių numeracija. Pritarti Įvyko balsavimas dėl pritarimo straipsniui ,,Neviešintinos tarnybinės informacijos apsauga“ : už - 2; prieš-1; susilaikė-3. Straipsnis išbrauktas, atitinkamai keičiasi projekto straipsnių numeracija. 3. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-04-2012 Argumentai Atsižvelgiant į tai, kad procedūrinės teisės dirbti su informacija, žymima ,,Riboto naudojimo“, suteikimo nuostatos taip pat turėtų būti sureguliuotos kartu su asmenų tikrinimo tvarka, siūlytina papildyti 12 straipsnio 3 punktą. Pasiūlymas
3) nustato asmenų, pretenduojančių gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, tikrinimo ar teisės dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikimo tvarką;
komitetas
3 Argumentai. Atsižvelgiant į įstatymo taikymo praktinius aspektus, būtina papildyti paslapčių apsaugos koordinavimo komisijos funkcijas, suteikiant jai papildomus įgaliojimus teikti išvadas dėl informacijos įslaptinimo pagrįstumo.
Siūlymas Projekto 13 straipsnio 3 dalį papildyti nauju 11 punktu: ,,11 ) teikia paslapčių subjektams ir kitiems asmenis privalomas išvadas dėl informacijos įslaptinimo ar slaptumo žymų informacijai suteikimo pagrįstumo;“
komitetas
4 Argumentai Siūlytina numatyti taisyklę, kad analogiškai kaip valstybės vadovai, Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai pagal pareigas turi teisę susipažinti su ,,Riboto naudojimo“ informacija. Pasiūlymas Papildyti 16 straipsnį nauja 4 dalimi bei pakeisti kitų šio straipsnio dalių numeraciją: „
4Susipažinti su įslaptinta informacija,
žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ ir ja naudotis gali Seimo nariai, savivaldybių tarybų nariai, kuriems vykdant tarnybines pareigas reikia susipažinti ir dirbti su šia informacija. “
komitetas
1 Argumentai Projekte nėra nuostatos (galiojančio įstatymo 17 straipsnio 9 dalis), kad paslapčių subjekto vadovui leidimą išduoda į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Tokios nuostatos nėra ir dėl teisės dirbti su ,,Riboto naudojimo“ informacija suteikimo. Pasiūlymas Projekto 17 straipsnio 1 dalį papildyti nauju antru sakiniu:
darbuotojams teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, suteikia paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui teisę dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Riboto naudojimo“ suteikia paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo.
Ši teisė paslapčių subjekto darbuotojams suteikiama iki darbo (tarnybos) santykių nutraukimo ar iki renkamų arba skiriamų į pareigas asmenų įgaliojimų laiko pasibaigimo. Pritarti
komitetas
2 Argumentai Asmeniui, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija asmeniui neišduodamas , todėl siūloma atitinkamai papildyti ir Projekto 18 straipsnio 2 dalį: Pasiūlymas ,,
bei leidimas dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija tokiam asmeniui neišduodamas , jeigu:“
2 Argumentai. Atsižvelgiant į siūlymus dėl teisės dirbti su ,,Riboto naudojimo“ informacija nesuteikimo būtina papildyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindus numatytus 18straipsnije analogišku leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nesuteikimo pagrindu. Pasiūlymas
13) buvo atleistas iš pareigų dėl priesaikos ar pasižadėjimo sulaužymo, pareigūno vardo pažeminimo, profesinės etikos pažeidimo ir nuo atleidimo iš pareigų dienos nepraėjo 3 metai;
komitetas
2 Argumentai. Atsižvelgiant į Valstybės saugumo departamento siūlymus būtina papildyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija neišdavimo pagrindus nauju pagrindu. Siūlymas Projekto 18 straipsnio
informacija nesuteikimo pagrindu: ,,19) asmuo ragina pažeisti Lietuvos Respublikos suverenitetą, teritorijos vientisumą, konstitucinę santvarką arba remia judėjimus, kurie ragina šiuos valstybės interesus pažeisti;“ Pritarti 10.
Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2 Argumentai. Suvienodinti įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalyje naudojamas formuluotes. Siūlymas Pakeisti įstatymo projekto 18 straipsnio 2 dalies 18 punkto numeraciją į 20 punktą ir jį išdėstyti taip:18
20) tikrinimo metu nustatomos ar per pastaruosius 3 metus buvo nustatytos asmens savybės, kita veikla ar ryšiai, ar kitos su asmeniu susijusios aplinkybės, ar faktai, dėl kurių valstybė negali patikėti asmeniui įslaptintos informacijos kyla grėsmė patikėtos įslaptintos informacijos saugumui
komitetas
1 Argumentai Projekte nėra nuostatos (galiojančio įstatymo 17 straipsnio 9 dalis), kad paslapčių subjekto vadovui leidimą išduoda į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. Tokios nuostatos nėra ir dėl teisės dirbti su ,,Riboto naudojimo“ informacija suteikimo. Pasiūlymas Projekto 20 straipsnio 1 dalį papildyti antru sakiniu:
informacija, įvertinęs asmens tikrinimą atlikusios institucijos išvadą, išduoda paslapčių subjekto vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Paslapčių subjekto vadovui leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išduoda paslapčių subjekto vadovą į pareigas skiriantis asmuo ar jo įgaliotas asmuo. 12. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas
2 Argumentai Siūlytina numatyti leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo apskundimo tvarką. Pasiūlymas Papildyti projekto 20 straipsnį nauja 2 dalimi ir pakeisti kitų šio straipsnio dalių numeraciją: ,,2.
Sprendimas dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Skundo dėl sprendimo išduoti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija nustatytu laiku padavimas ir jo priėmimas sustabdo išduoto leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija galiojimą iki bylos dėl skundo išnagrinėjimo.“
komitetas
4 Argumentai Siūloma Įstatyme numatyti nuostatas dėl dokumentų, žymimų slaptumo žyma „Riboto naudojimo“, administravimo. Pasiūlymas Atitinkamai papildyti projekto 25 straipsnio 4 dalį:
„Riboto naudojimo“, administruojami taip:
2) registruojami;
3) vykdytojo sprendimu kopijuojami, verčiami, daromi nuorašai, išrašai, informacija perkeliama į kitus dokumentus ar ĮIRIS ir vadovaujantis principu „Būtina žinoti“ pateikiami kitiems asmenims susipažinti, jeigu dokumentas nėra pažymėtas nuoroda „Būtinas įslaptintos informacijos rengėjo sutikimas“;
4) naikinami paslapčių subjekto vadovo ar jo įgalioto asmens sprendimu, surašant sunaikinimo aktą. Dokumentų kopijos naikinamos vykdytojo sprendimu nesurašant sunaikinimo akto. Pritarti
komitetas 2016-04-2031 Argumentai Tiek galiojančiame tiek Projekte, tiek poįstatyminiuose teisės aktuose nenumatyta įslaptintos informacijos administravimo ar fizinės saugos išimčių karo padėties ar ekstremalių situacijų atveju (pavyzdžiui, įslaptinti dokumentai iš II saugumo zonos turėtų būti evakuojami į II saugumo zoną).
Pagal Projektą, tarnybos užduočių vykdymo metu su įslaptinta informacija bus galima dirbti ar susipažinti ir kitose vietose, kurios nepriskirtos saugumo zonoms, tačiau nenumatyta galimybė informaciją ten „saugoti“. Pasiūlymas Pakeisti 31 straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalis:
subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu Tarnybos tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu paslapčių subjekto vadovo arba jo įgalioto asmens sprendimu su įslaptinta informacija galima dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija , o karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju ją saugoti patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios nėra priskirtos saugumo zonai, kai jose taikomos įslaptintos informacijos apsaugą užtikrinančios fizinės apsaugos priemonės. 3. Su įslaptinta informacija dirbti , ar susipažinti ar ją saugoti galima tik tokiose patalpose, teritorijose ir kitose vietose, kurios yra pripažintos tinkamomis saugoti atitinkama slaptumo žyma pažymėtą įslaptintą informaciją ar su ja dirbti. 4. Patalpų, teritorijų ir kitų vietų įvertinimą atlieka ir jas pripažįsta tinkamomis saugoti įslaptintą informaciją ar su ja dirbti: <..>
4) paslapčių subjekto vadovo įgalioti asmenys, jei vertinamos saugumo zonai nepriskirtos patalpos, teritorijos ar kitos vietos dėl jų pripažinimo tinkamomis dirbti, susipažinti su įslaptinta informacija tarnybos užduočių vykdymo, karinių operacijų, mokymų, pratybų metu ar šią informaciją saugoti karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju . 5.
įslaptintos informacijos, žymimos slaptumo žymomis „Visiškai slaptai“,
„Slaptai“ arba „Konfidencialiai“, fizinę apsaugą, privalo turėti leidimą
dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima ne žemesne nei aukščiausia toje saugumo zonoje patalpoje, teritorijoje ar kitoje vietoje saugomos informacijos, prie kurios jie gali tiesiogiai prieiti, slaptumo žyma. Pritarti
komitetas
21 Argumentai Administracinėje saugumo zonoje judėjimo kontrolė nėra tikslinga, nes praktikoje tai atliekama tik techninėmis priemonėmis. Pasiūlymas Projekto 32 straipsnio 2 d. 1 punktą išdėstyti taip: ,,1) kontroliuojamas asmenų ir transporto priemonių patekimas ir judėjimas ;“
komitetas
6 Argumentai Atitinkamai dėl informacijos saugojimo pakeisti 32 straipsnio 6 dalį
Patalpos patalpos , teritorijos ar kitos vietos, kuriose karinių operacijų, mokymų, pratybų ir tarnybos užduočių vykdymo metu dirbama, susipažįstama su įslaptinta informacija, o karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju ji saugoma, turi būti apsaugotos nuo neteisėto patekimo į jas, įslaptintos informacijos praradimo, pasiklausymo ar neteisėto susipažinimo su įslaptinta informacija. Tokiose vietose gali būti laikoma tik tokia įslaptinta informacija, kuri būtina karinių operacijų, mokymų, pratybų ir tarnybos užduotims vykdyti , taip pat karo, nepaprastosios padėties ar ekstremaliųjų situacijų atveju evakuota įslaptinta informacija . 17. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2016-04-20 Numatyti įstatymo įsigaliojimą nuo 2016 m. spalio 1 d., atitinkamai iki šios datos parengiant poįstatyminius teisės aktus. Pritarti
8Balsavimo rezultatai:
pritarta bendru sutarimu. 9 . Komiteto paskirti pranešėjai: Artūras Paulauskas. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.
Komiteto pirmininkas Artūras Paulauskas