Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Papildyti įstatymą 93¹ straipsniu:
„93¹straipsnis. Savivaldybės tarybos nario ir Europos Parlamento nario
įgaliojimų nutrūkimas prieš terminą
tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, išrinktas Lietuvos Respublikos Seimo nariu arba juo tapęs užimdamas laisvą Lietuvos Respublikos Seimo nario vietą, netenka savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario mandato. 2. Vyriausioji rinkimų komisija per 15 dienų nuo šio straipsnio 1 dalyje nustatyto pagrindo atsiradimo savivaldybės tarybos, savivaldybės tarybos nario – savivaldybės mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimus pripažįsta nutrūkusiais prieš terminą.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai Rima Baškienė
2012-03-
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-13 Nr. S-2015-7064 Lietuvos Respublikos Seimui dėL LIETUVOS
STRAIPSNIO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ Nr. XIIP-3777 - XIIP-3779 atitikties europos sąjungos teisei Atsižvelgdami į tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo pateikto derinti Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I-2721 papildymo 93¹ straipsniu projekto Nr. XIIP-3777 (toliau – Projektas) nuostatos buvo priimtos
Nr. I-2721 5¹, 9, 10, 11, 15, 17, 18, 25, 26, 35, 37, 38, 39, 41, 43, 51, 55, 56, 61, 67¹, 89, 91, 92, 97 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 93¹ straipsniu įstatymu Nr. XII-2052, pažymime, kad Europos teisės departamento išvada dėl Projekto ir kartu teikiamų derinti susijusių Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532
Parlamentą įstatymo Nr. IX-1837 94 straipsnio papildymo įstatymo projektų Nr. XIIP-3778 ir XIIP-3779 nebus teikiama. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Vaida Čepaitė, tel. 8
2015-11-17 Nr. XIIP-3777 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projekte siūlomas įtvirtinti teisinis reguliavimas,
kai savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo šių pareigų netektų vien dėl to, kad jis išrinktas Seimo nariu ar juo tapo užimant laisvą Seimo nario vietą būtų suvaržytos asmens galimybės laisvai pasirinkti darbą ir netiesiogiai suvaržyta Konstitucijoje laiduojama asmens pasyvioji rinkimų teisė. Toks teisinis reguliavimas gali neatitikti Konstitucijos. 1.1. Dėl asmens galimybės laisvai pasirinkti darbą suvaržymo.
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą - tai bendro pobūdžio norma, kuri remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas) ir reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas), kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą yra viena iš būtinų žmogaus, asmenybės gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užsitikrinimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d. nutarimai)”; konstituciniais teisinės valstybės ir asmenų lygiateisiškumo principais turi būti grindžiamas ir Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje nustatytos asmens teisės laisvai pasirinkti darbą bei verslą įgyvendinimo teisinis reguliavimas; sistemiškai (kitų Konstitucijos nuostatų kontekste) aiškinant Konstitucijos 48 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą Konstitucinis Teismas <...> yra konstatavęs, kad, sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai, 2010 m. kovo 22 d. nutarimas);
nereiškia, kad išrinktas Seimo narys įgyja visas Tautos atstovo teises. Visų Tautos atstovo teisių įgijimas Konstitucijoje yra siejamas su Seimo nario priesaika, kurią išrinktas Seimo narys turi duoti Seimo posėdyje.
Konstitucijos
teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
situacija, kai Seimo narys yra darbo santykiais susijęs su kuria nors valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga, organizacija, privačia įmone, įstaiga ar organizacija, taip pat su kuria nors visuomenine organizacija, profesine sąjunga, politine partija, asociacija ar kitokiu susivienijimu (nepriklausomai nuo jo pavadinimo), išskyrus pačioje Konstitucijoje nurodytą arba implicitiškai numatytą darbą (pareigas); (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
asmuo, išrinktas Seimo nariu, iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio, kuriame jis prisiekia, privalo nutraukti darbo santykius visose valstybės, savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, privačiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat visuomeninėse organizacijose, profesinėse sąjungose, politinėse partijose, asociacijose ar kitokiuose susivienijimuose (nepriklausomai nuo jų pavadinimo); Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas
Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis.
Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
situacija, kai Seimo narys yra darbo santykiais susijęs su kuria nors valstybės, savivaldybės įmone, įstaiga, organizacija, privačia įmone, įstaiga ar organizacija, taip pat su kuria nors visuomenine organizacija, profesine sąjunga, politine partija, asociacija ar kitokiu susivienijimu (nepriklausomai nuo jo pavadinimo), išskyrus pačioje Konstitucijoje nurodytą arba implicitiškai numatytą darbą (pareigas); (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
asmuo, išrinktas Seimo nariu, iki pirmojo naujai išrinkto Seimo posėdžio, kuriame jis prisiekia, privalo nutraukti darbo santykius visose valstybės, savivaldybių įmonėse, įstaigose, organizacijose, privačiose įmonėse, įstaigose, organizacijose, taip pat visuomeninėse organizacijose, profesinėse sąjungose, politinėse partijose, asociacijose ar kitokiuose susivienijimuose (nepriklausomai nuo jų pavadinimo); Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas
Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą Seimo nario įgaliojimai nutrūksta, jeigu jis neatsisako darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis. Paaiškėjus, jog susidarė tokia teisinė situacija, kad davęs priesaiką Seimo narys yra neatsisakęs darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis, pagal Konstituciją Seimui kyla pareiga nutraukti tokio Seimo nario įgaliojimus; dėl to Seimas turi priimti nutarimą (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 10 d. sprendimas).
Toks Seimo nutarimas priimamas pagal Seimo statuto 8 straipsnio 2 dalį.
Konstitucijoje laiduojamą pasyviąją rinkimų teisę) išrenkamas Seimo nariu (išrinkimo faktas sietinas su Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialiu paskelbimu) ir dėl to savaime (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai) iki priesaikos Seime (Tautos atstovo statuso įgijimo) be savo valios išreiškimo netektų turimo savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų suvaržo asmens teisę pasirinkti darbą. Atsižvelgus į tai, pagal Konstituciją asmuo (nepriklausomai nuo to kokias pareigas eina) išrinktas Seimo nariu turi teisę pasirinkti kokias pareigas eiti (taip pat ar eiti Seimo nario pareigas), o nusprendus, kad jis eis Seimo nario pareigas iki priesaikos Seime (Tautos atstovo teisių įgijimo) atsisakyti su Seimo nario pareigomis nesuderinamų pareigų. Jeigu jis to nepadaro ir paaiškėja, kad davęs priesaiką Seimo narys yra neatsisakęs darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis Seimo nario įgaliojimai nutraukiami pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą, Seimo rinkimų įstatymo
Konstitucijos nuostatų aiškinimas reikštų, kad Seimo nariu išrinktas savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo verčiamas būti Seimo nariu. 1.2.
rinkimų teisės netiesioginio suvaržymo. Konstitucijos 34 straipsnyje nustatyti bendrieji rinkimų teisės pagrindai. Šio straipsnio antrosios dalies nuostata „Teisę būti išrinktam nustato <...> rinkimų įstatymai“ reiškia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose, nustatyti konstituciškai pagrįstus reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas (t.y. įgyvendinti pasyviąja rinkimų teisę) į politines atstovaujamąsias institucijas ar Respublikos Prezidentu. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einančio asmens kandidatavimas į Seimą yra Konstitucijoje laiduojamos pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas. Šią teisę turi visi piliečiai ir kiti rinkimų įstatymuose nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie eina aptariamas pareigas. Vien tai, kad savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, kuris įgyvendindamas pasyviąją rinkimų teisę, išrenkamas Seimo nariu (išrinkimo faktas sietinas su Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialiu paskelbimu) ir dėl to, savaime (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai), iki priesaikos Seime (Tautos atstovo statuso įgijimo) be savo valios išreiškimo netektų savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų - netiesiogiai ribotų asmens pasyviąją rinkimų teisę būti renkamam Seimo nariu, būtų konstituciškai nepagrįstas ir prieštarautų Konstitucijos 34 straipsnio antrajai daliai. 2. Teikiamas projektas nėra susijęs su Seimo rinkimų įstatymu, nes savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų pasibaigimo pagrindus reglamentuoja atitinkamai Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymas ir Rinkimų į Europos Parlamentą įstatymas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis O. Buišienė, tel. (8 5) 239 6160, el. p. [email protected] P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. p[email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
A
1Komiteto posėdyje dalyvavo:
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Seimo kanceliarijos Teisės departamento vyresn. patarėja Ona Buišienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-17 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams bei juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
įtvirtinti teisinis reguliavimas, kai savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo šių pareigų netektų vien dėl to, kad jis išrinktas Seimo nariu ar juo tapo užimant laisvą Seimo nario vietą būtų suvaržytos asmens galimybės laisvai pasirinkti darbą ir netiesiogiai suvaržyta Konstitucijoje laiduojama asmens pasyvioji rinkimų teisė. Toks teisinis reguliavimas gali neatitikti Konstitucijos. 1.1. Dėl asmens galimybės laisvai pasirinkti darbą suvaržymo.
Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostata, jog kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą - tai bendro pobūdžio norma, kuri remiasi visuotinai pripažinta žmogaus laisvės koncepcija (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d. nutarimas) ir reiškia galimybę savo nuožiūra, t. y. laisvai apsisprendžiant, pasirinkti užsiėmimo rūšį (Konstitucinio Teismo 1996 m. liepos 10 d. nutarimas), kad Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teisė laisvai pasirinkti darbą bei verslą yra viena iš būtinų žmogaus, asmenybės gyvybinių poreikių tenkinimo, deramos padėties visuomenėje užsitikrinimo sąlygų (Konstitucinio Teismo 1999 m. kovo 4 d., 2003 m. liepos
ir asmenų lygiateisiškumo principais turi būti grindžiamas ir Konstitucijos
verslą įgyvendinimo teisinis reguliavimas; sistemiškai (kitų Konstitucijos nuostatų kontekste) aiškinant Konstitucijos 48 straipsnį, kurio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą Konstitucinis Teismas <...> yra konstatavęs, kad, sudarydamas teisines prielaidas įgyvendinti teisę laisvai pasirinkti darbą bei verslą, įstatymų leidėjas turi įgaliojimus, atsižvelgdamas į darbo pobūdį, nustatyti teisės laisvai pasirinkti darbą įgyvendinimo sąlygas (Konstitucinio Teismo 2002 m. lapkričio 25 d., 2003 m. liepos 4 d., 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m. gruodžio 29 d., 2007 m. rugpjūčio 13 d., 2008 m. sausio 7 d., 2008 m. vasario 20 d. nutarimai, 2010 m. kovo 22 d. nutarimas);
Seimo posėdyje.
Konstitucijos 59 straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
Konstitucijoje nurodytą arba implicitiškai numatytą darbą (pareigas); (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
Ši konstitucinė nuostata reiškia ir tai, kad tol, kol išrinktas Seimo narys neprisiekia, jis neturi visų Tautos atstovo teisių – toks išrinktas Seimo narys dar nėra Tautos atstovas, jis dar neturi Seimo nario įgaliojimų ir dar negali jų vykdyti (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
Konstitucijoje nurodytą arba implicitiškai numatytą darbą (pareigas); (Konstitucinio Teismo 2004 m. liepos 1 d. nutarimas, 2005 m. vasario 10 d. sprendimas);
Toks Seimo nutarimas priimamas pagal Seimo statuto 8 straipsnio 2 dalį.
Seimo nariu (išrinkimo faktas sietinas su Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialiu paskelbimu) ir dėl to savaime (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai) iki priesaikos Seime (Tautos atstovo statuso įgijimo) be savo valios išreiškimo netektų turimo savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų suvaržo asmens teisę pasirinkti darbą. Atsižvelgus į tai, pagal Konstituciją asmuo (nepriklausomai nuo to kokias pareigas eina) išrinktas Seimo nariu turi teisę pasirinkti kokias pareigas eiti (taip pat ar eiti Seimo nario pareigas), o nusprendus, kad jis eis Seimo nario pareigas iki priesaikos Seime (Tautos atstovo teisių įgijimo) atsisakyti su Seimo nario pareigomis nesuderinamų pareigų. Jeigu jis to nepadaro ir paaiškėja, kad davęs priesaiką Seimo narys yra neatsisakęs darbo, nesuderinamo su Seimo nario pareigomis Seimo nario įgaliojimai nutraukiami pagal Konstitucijos 63 straipsnio 7 punktą, Seimo rinkimų įstatymo 96 straipsnio ir Seimo statuto 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka. Kitoks Konstitucijos nuostatų aiškinimas reikštų, kad Seimo nariu išrinktas savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo verčiamas būti Seimo nariu.
Nepritarti Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamas projektas nėra susijęs su Seimo rinkimų įstatymu, nes savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario
Parlamentą įstatymas. . 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-17
antrosios dalies nuostata „Teisę būti išrinktam nustato <...> rinkimų įstatymai“ reiškia, kad įstatymų leidėjas pagal Konstituciją turi įgaliojimus rinkimų įstatymuose, nustatyti konstituciškai pagrįstus reikalavimus (sąlygas) asmeniui, kuris gali būti renkamas (t.y. įgyvendinti pasyviąja rinkimų teisę) į politines atstovaujamąsias institucijas ar Respublikos Prezidentu. Atkreipiame dėmesį, kad savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einančio asmens kandidatavimas į Seimą yra Konstitucijoje laiduojamos pasyviosios rinkimų teisės įgyvendinimas. Šią teisę turi visi piliečiai ir kiti rinkimų įstatymuose nustatytus reikalavimus atitinkantys asmenys, nepriklausomai nuo to, ar jie eina aptariamas pareigas.
Vien tai, kad savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario pareigas einantis asmuo, kuris įgyvendindamas pasyviąją rinkimų teisę, išrenkamas Seimo nariu (išrinkimo faktas sietinas su Seimo rinkimų galutinių rezultatų oficialiu paskelbimu) ir dėl to, savaime (pagal Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimą, kuriuo nustatomi galutiniai rinkimų rezultatai), iki priesaikos Seime (Tautos atstovo statuso įgijimo) be savo valios išreiškimo netektų savivaldybės tarybos nario, savivaldybės tarybos nario – mero ar Europos Parlamento nario įgaliojimų - netiesiogiai ribotų asmens pasyviąją rinkimų teisę būti renkamam Seimo nariu, būtų konstituciškai nepagrįstas ir prieštarautų Konstitucijos 34 straipsnio antrajai daliai. Nepritarti
3Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 3.1. Sprendimas: Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto
Teisės departamento 2015 m. lapkričio 17 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų įstatymo Nr. I – 2721 papildymo 93¹ straipsniu įstatymo projekto (Nr. XIIP-3777) nuostatos neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. 4. Balsavimo rezultatai: 5- už; 1- susilaikė. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas