Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO PATVIRTINIMO, ĮSIGALIOJIMO IR ĮGYVENDINIMO ĮSTATYMO NR. VIII-1864 PENKTOJO SKIRSNIO PAVADINIMO IR 3.154 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. V skirsnio pakeitimas Pakeisti V skirsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip:
„Penktasis skirsnis Dirbtinis PAGALBINIS apvaisinimas“
2 straipsnis. 3.154 straipsnio pakeitimas Pakeisti 3.154 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„3.154 straipsnis. Dirbtinio Pagalbinio apvaisinimo teisinis reglamentavimas Dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. Pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija. Vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja šio kodekso III knygos normos.“ 3 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas
1Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė arba jos įgaliota institucija iki šio įstatymo įsigaliojimo priima pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančius teisės aktus. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo nariai
DĖL
ir uždaviniai Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VII-1864 penktojo skirsnio ir 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas parengtas siekiant pakeisti dirbtinio apvaisinimo sąvoką bei įtvirtinti nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, būtų reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Terminas
“dirbtinis apvaisinimas” yra kritikuotinas ir pastaruoju metu jau nevartotinas. Jis keičiamas terminu “pagalbinis apvaisinimas”. Atliekant šias procedūras
nenaudojamos jokios dirbtinės ląstelės ar genų inžinerijos būdu sukurti audiniai. Procedūros atliekamos su natūraliomis moters ir vyro organizmo lytinėmis ląstelėmis, tik pasitelkiami pagalbiniai apvaisinimo būdai (PAB) siekiant sukelti moters nėštumą. Sąvoka taip pat turėtų būti keičiama ir remiantis PSO 2009 m. patvirtinta standartizuota terminologija. Kalbant apie reglamentavimą, pažymėtina, kad nevaisingumas yra įtrauktas į ligų sąrašą, todėl jo, kaip ir bet kurios kitos ligos, gydymas turėtų būti reglamentuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projektą parengė Seimo narys Juras Požela. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse įtvirtinta nuostata, kad dirbtinio apvaisinimo sąlygas, būdus, tvarką, taip pat vaiko, gimusio dirbtinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja kiti įstatymai. 4.
laukiama Įstatymo projektu siūloma keisti dirbtinio apvaisinimo sąvoką bei įtvirtinti nuostatą, kad pagalbinio apvaisinimo, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, būtų reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projektu siūlomas teisinis reguliavimas verslo sąlygoms ir jo plėtrai įtakos neturės. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatyta tvarka turės parengti pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančius įgyvendinamuosius teisės aktus. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Teikiamas Įstatymo projektas Europos Sąjungos teisei ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms neprieštarauja. 11.
11Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymo projektą, Vyriausybė arba jos įgaliota institucija nustatyta tvarka turės parengti pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančius įgyvendinamuosius teisės aktus. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas ir sritis „Pagalbinis apvaisinimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra. Teikia
2015-11-16 Nr. XIIP-3766 Vilnius Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma pakeisti Civilinio kodekso 3.154 straipsnį, nustatant, kad pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja šio kodekso III knygos normos. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – įtvirtinti, kad pagalbinio apvaisinimo, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, būtų reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka. Vertinant siūloma reguliavimą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nevaisingumo kaip ligos gydymo ir pagalbinio apvaisinimo negalima visiškai sutapatinti, nes teisės požiūriu tai skirtingi savo turiniu reiškiniai. Mūsų nuomone, pats nevaisingumo kaip ligos gydymas turėtų būti vertinamas ir aiškinamas kaip medicininis nevaisingumą lemiančių priežasčių šalinimas. Toks gydymas, savo ruožtu, galėtų (ir turėtų) būti reglamentuojamas kompetentingos institucijos sveikatos apsaugos srityje (šiuo atveju sveikatos apsaugos ministro) nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagalbinis apvaisinimas kaip paskutinė nevaisingumo gydymo priemonė, yra specifinė ir ypatinga procedūra tuo požiūriu, kad jos metu naudojamos žmonių lytinės ląstelės ir pradedama nauja gyvybė.
Mūsų nuomone, žmonių teisė į pagalbinį apvaisinimą, t.y. pagalbinio apvaisinimo privalomos sąlygos, bei šios teisės įgyvendinimas, t.y. pagalbinio apvaisinimo būdai, kiekvienam iš šių būdų būdingi lytinių ląstelių naudojimo reikalavimai, bendrieji ir specialieji partnerių ir ne partnerių lytinių ląstelių donorystės, embrionų laikymo ir naudojimo reikalavimai, reikalavimai lytinių ląstelių donorams, moters kiaušialąsčių donorystės ir surogacijos reglamentavimas turėtų būti nustatomi būtent įstatymu. Taip pat pabrėžtina, kad atsižvelgiant į tai, kad pagalbinio apvaisinimo metu gali būti naudojamos neapibrėžto rato donorų, t.y. ne tik sutuoktinių ar partnerių, lytinės ląstelės, tik įstatymu turėtų būti reglamentuojama pagalbinio apvaisinimo būtu pradėto vaiko kilmės nustatymo, motinystės ir tėvystės klausimai, o atsižvelgiant į pagalbinio apvaisinimo specifiką, svarstytina, ar šie klausimai neturėtų būti reguliuojami specialias teisės normas, susijusias su pagalbiniu apvaisinimu, nustatančiame įstatyme, o ne vadovaujantis bendrosiomis Civilinio kodekso trečiosios knygos, reglamentuojančios šeimos teisę, normomis (kaip siūloma nustatyti projekte). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekto nuostatos dėl pagalbinio apvaisinimo sąlygų ir būdų reglamentavimo poįstatyminiu teisės aktu galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susiję visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu.
Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną „<...> pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais (inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.). Antai kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Tačiau (tai savo aktuose taip pat ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas) jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas).”
2Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles:
bei „įstatymas“ turi būti dėstomi naujų eilučių centre;
kurio 50 straipsnio d papunktyje nurodytas pasiūlymas Vyriausybei parengti dirbtinį apvaisinimą reglamentuojantį įstatymą, bet šiuo įstatymu patvirtintą Civilinį kodeksą, todėl projekto pavadinime vietoj žodžių ir skaičių
„patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864“ įrašytini
žodžiai „trečiosios knygos IV dalies X skyriaus“;
vietoj romėniško skaičiaus „V“ įrašytini žodžiai „trečiosios knygos IV dalies X skyriaus penktojo“. Be to, dėstomojoje dalyje skirsnio numeris ir pavadinimas dėstytini paryškintomis raidėmis (paryškintomis raidėmis turėtų būti dėstomas ir projekto 2 straipsniu dėstomojoje dalyje dėstomas CK 3.154 straipsnio pavadinimas);
vietoj romėniško skaičiaus „III“ įrašytinas žodis „trečiosios“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-13 Nr. S-2015-7064 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 penktojo skirsnio pavadinimo ir 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3766, pažymime, kad pastabų ar pasiūlymų projektui pagal kompetenciją neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
DĖL
Vilnius Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė – Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vytautas Gapšys. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Rita Karpavičiūtė, Jurgita Janušauskienė, Rita Varanauskienė, Irma Leonavičiūtė, Loreta Zdanavičienė, komiteto padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Seimo narys Juras Požela, Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovas Edvinas Mušinskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. NNr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę SStr. SStr. d. P. 11. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-162 Vertindami projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, galiojantiems įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
pagalbinio apvaisinimo sąlygas, būdus ir tvarką nustato Vyriausybė arba jos įgaliota institucija, o vaiko, gimusio pagalbinio apvaisinimo būdu, motinystės ir tėvystės klausimus reglamentuoja šio kodekso III knygos normos. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projekto tikslas – įtvirtinti, kad pagalbinio apvaisinimo, kaip ir bet kurios kitos ligos gydymas, būtų reglamentuojamas ne įstatymu, o Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Vertinant siūloma reguliavimą, reikėtų atkreipti dėmesį, kad nevaisingumo kaip ligos gydymo ir pagalbinio apvaisinimo negalima visiškai sutapatinti, nes teisės požiūriu tai skirtingi savo turiniu reiškiniai. Mūsų nuomone, pats nevaisingumo kaip ligos gydymas turėtų būti vertinamas ir aiškinamas kaip medicininis nevaisingumą lemiančių priežasčių šalinimas. Toks gydymas, savo ruožtu, galėtų (ir turėtų) būti reglamentuojamas kompetentingos institucijos sveikatos apsaugos srityje (šiuo atveju sveikatos apsaugos ministro) nustatyta tvarka. Tuo tarpu pagalbinis apvaisinimas kaip paskutinė nevaisingumo gydymo priemonė, yra specifinė ir ypatinga procedūra tuo požiūriu, kad jos metu naudojamos žmonių lytinės ląstelės ir pradedama nauja gyvybė. Mūsų nuomone, žmonių teisė į pagalbinį apvaisinimą, t.y. pagalbinio apvaisinimo privalomos sąlygos, bei šios teisės įgyvendinimas, t.y. pagalbinio apvaisinimo būdai, kiekvienam iš šių būdų būdingi lytinių ląstelių naudojimo reikalavimai, bendrieji ir specialieji partnerių ir ne partnerių lytinių ląstelių donorystės, embrionų laikymo ir naudojimo reikalavimai, reikalavimai lytinių ląstelių donorams, moters kiaušialąsčių donorystės ir surogacijos reglamentavimas turėtų būti nustatomi būtent įstatymu.
Taip pat pabrėžtina, kad atsižvelgiant į tai, kad pagalbinio apvaisinimo metu gali būti naudojamos neapibrėžto rato donorų, t.y. ne tik sutuoktinių ar partnerių, lytinės ląstelės, tik įstatymu turėtų būti reglamentuojama pagalbinio apvaisinimo būtu pradėto vaiko kilmės nustatymo, motinystės ir tėvystės klausimai, o atsižvelgiant į pagalbinio apvaisinimo specifiką, svarstytina, ar šie klausimai neturėtų būti reguliuojami specialias teisės normas, susijusias su pagalbiniu apvaisinimu, nustatančiame įstatyme, o ne vadovaujantis bendrosiomis Civilinio kodekso trečiosios knygos, reglamentuojančios šeimos teisę, normomis (kaip siūloma nustatyti projekte). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, manome, kad projekto nuostatos dėl pagalbinio apvaisinimo sąlygų ir būdų reglamentavimo poįstatyminiu teisės aktu galimai prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui, nes su žmogaus teisėmis ir laisvėmis susiję visuomeniniai santykiai turi būti reguliuojami įstatymu.
Pastebėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo doktriną „<...> pagal Konstituciją su žmogaus teisių ir laisvių turinio apibrėžimu, jų įgyvendinimo garantijų įtvirtinimu susijusį teisinį reguliavimą galima nustatyti tik įstatymu, tačiau tada, kai Konstitucija nereikalauja, kad tam tikri su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susiję santykiai būtų reguliuojami įstatymais, juos galima reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais (inter alia žmogaus teisių įgyvendinimo procesinius (procedūrinius) santykius ir pan.). Antai kai kada poreikį įstatymų nustatytą teisinį reguliavimą detalizuoti ir sukonkretinti poįstatyminiuose teisės aktuose gali lemti būtinumas teisėkūroje remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija (Konstitucinio Teismo 2005 m. vasario 7 d. nutarimas). Tačiau (tai savo aktuose taip pat ne kartą yra pabrėžęs Konstitucinis Teismas) jokiomis aplinkybėmis poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti asmens teisės atsiradimo sąlygų, riboti teisės apimties; poįstatyminiais teisės aktais negalima nustatyti ir tokio su žmogaus teisėmis, jų įgyvendinimu susijusių santykių teisinio reguliavimo, kuris konkuruotų su nustatytuoju įstatyme. (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 5 d. nutarimas).” Nepritarti Pateiktai pastabai nepritarta, atsižvelgiant ir į tai, kad Projekto autoriai siūlomą teisinį reguliavimą grindžia tuo, kad nevaisingumas yra įtrauktas į ligų sąrašą, todėl jo, kaip ir bet kurios kitos ligos, gydymas turėtų būti reglamentuojamas Vyriausybės arba jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.
Pažymėtina, kad Tarptautinėje statistinėje ligų ir sveikatos problemų klasifikacijoje (dešimtojoje redakcijoje) TLK-10 nevaisingumas yra išskiriamas kaip liga (vyro nevaisingumas (kodas N46), moters nevaisingumas (kodas N97), moters nevaisingumas dėl anovuliacijos (kodas N97.0), moters nevaisingumas dėl kiaušintakių patologijos (kodas N97.1), moters nevaisingumas dėl gimdos patologijos (kodas N97.2), moters nevaisingumas dėl gimdos kaklelio patologijos (kodas N97.3), moters nevaisingumas dėl vyro patologijos (kodas N97.4), kitos prigimties moters nevaisingumas (kodas N97.8), moters nevaisingumas, nepatikslintas (kodas N97.9). nėštumo stebėjimas, kai yra buvęs nevaisingumas (kodas Z.35.0)). 3.
Lietuvos Respublikos Seimo Statuto 67 straipsnio 3 punktu, apsvarstęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 16 d. išvadą, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr.VIII-1864 penktojo skirsnio pavadinimo ir 3.154 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas XIIP-3766 neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintam teisinės valstybės principui. 4. Balsavimo rezultatai: „už“-2,
„prieš“-3, „susilaikė“-0 (Balsavimui teikta formuluotė, kad projekto
nuostatos prieštarauja Konstitucijai). 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas