Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS RESPUBLIKOS TERITORIJŲ PLANAVIMO IR STATYBOS VALSTYBINĖS PRIEŽIŪROS ĮSTATYMO NR. XII-459 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMAS 2015 m. d. Nr. Vilnius 1 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas Papildyti 8 straipsnio 2 dalį nauju 13 punktu:
„13) pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimas.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. RESPUBLIKOS PREZIDENTAS Teikia:
Seimo nariai: Vytautas Gapšys Julius Sabatauskas Stasys Šedbaras Valdas Skarbalius Vitalijus Gailius Stasys Brundza
priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai. Projekto rengimą paskatino Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. 1-657 2, 5, 10, 11, 12. 40 straipsnių, šeštojo skirsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projekto ir su juo susijusių įstatymų projektų ( Nr. XIIP 3280-3287), siekiant įgyvendinti Direktyvą dėl vartotojų AGS, svarstymas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitete. Minėtuose įstatymų projektuose reglamentuoti vartojimo ginčai neteisminio sprendimo tvarka, tačiau liko detaliau neaptartas vartojimo ginčų nagrinėjimas dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų. Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) siekiama aiškiai įvardinti instituciją, kuri atliktų pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimo funkciją. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-858-13/2014 pripažino, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr. 1-297 (2012 m. rugsėjo 21 d. įsakymo Nr. 1-187 redakcija), 104-112, 114, 115, 117-124 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui.
Teismas konstatavo, kad jog pastato (ar jo dalies) šildymo būdo pakeitimas, atjungiant atitinkamus šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo ir karšto vandens sistemos, tiek, kiek tai susiję su atitinkamai statinio projektavimu, statybą leidžiančio dokumento išdavimu bei atitinkamų statybos darbų užbaigimu, patenka į Statybos įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų, inter alia priimtų įstatymų leidėjo įgaliotos Aplinkos ministerijos, reguliavimo sritį. Teismas taip pat konstatavo, kad Energetikos ministerijai nėra pavesta reguliuoti nagrinėjamu atveju aktulius statybos teisinius santykius. Teismas Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių 104-112, 114, 115, 117-124 punktuose įtvirtintą teisinį reguliavimą pripažino prieštaraujančiu konstituciniam teisinės valstybės principui. Remiantis šildymo būdo atjungiant šilumos įrenginius nuo šilumos perdavimo tinklų ar daugiabučio namo šildymo sistemos pakeitimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos nenumatytos teisės ar pareigos dalyvauti šildymo įrenginių atjungimo procese, tikrinti ar išduoti dokumentus, patvirtinančius atsijungimą nuo centralizuoto tiekimo, priimti sprendimus ir pan., iš to seka išvada, kad Valstybinei energetikos inspekcijai prie Energetikos ministerijos nesuteikta kompetencija konstatuoti šildymo įrenginių atjungimo procedūros įvykdymo tinkamumą (netinkamumą) ar teisėtumą (neteisėtumą). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo 8 straipsnio nuostatomis statybos valstybinę priežiūrą atlieka Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349, 11.2.1.3. ir
veiksmai atitinka statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus; ar statyba vykdoma teisėtai. 2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai Teisės ir teisėtvarkos komiteto nariai. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai. Šiuo metu įstatymų lygmeniu nėra aiškiai nustatytos institucijos, kurios kompetencijai būtų priskirta pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimo funkcija. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama. Siūloma aiškiai įtvirtinti, kad pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimo funkcija yra priskiriama Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai. Piliečiai dėl painių teisės aktų ir teismų sprendimų nebus klaidinami dėl institucijos, kuri iš tiesų nagrinėja atitinkamus kreipimusis. Bus išvengta asmenų bereikalingo kreipimųsi persiuntinėjimo iš Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai, todėl pagreitės šių kreipimųsi nagrinėjimas. 5.
vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai. Priimti įstatymai neigiamos įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Įstatymų įgyvendinimas neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios. Nebūtina. 9. Ar įstatymų projektai parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų ir Terminų banko įstatymų ir kitų teisės norminių aktų. Nauji terminai nenustatomi. 10. Ar įstatymo projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. Atitinka. 11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti. Projekto įgyvendinimui reikės patikslinti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2003 m. liepos 9 d. įsakymu Nr. 349. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų Projekto įgyvendinimas nepareikalaus. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados. Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno
„Eurovoc“ terminus, temas bei sritis. Reikšminiai įstatymų projektų žodžiai: „Energetikos
įstatymas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai. Nėra. Teikia: Seimo nariai: Vytautas Gapšys Julius Sabatauskas Stasys Šedbaras Valdas Skarbalius Vitalijus Gailius Stasys Brundza
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 Lietuvos Respublikos Seimui 2015-11- Nr. Į 2015-11-13 Nr. S-2015-7064 DĖL Lietuvos Respublikos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto nr. xIIP‑3748 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3748 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Generalinio direktoriaus pavaduotoja Rūta Krasuckaitė Justina Nasutavičienė, tel. 8 706 63 695, el. p. [email protected]
2015-11-18 Nr. XIIP-3748 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma nustatyti, kad statybos valstybinė priežiūra apima „pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimą“. Projekto nuostatos diskutuotinos. Neaišku, kokius veiksmus turėtų atlikti valstybės institucija tikrindama pastato remontą (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, ir kaip tai susiję su projekto aiškinamajame rašte nurodytu tikslu – reglamentuoti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo tvarką. Pastebėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį, nurodyti remonto darbai atliekami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jame nėra specialių normų, reglamentuojančių nurodytą remontą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktas remonto apibrėžtis, nurodytas remontas priskirtinas paprastajam remontui. Statybos įstatyme tiesiogiai nenurodoma, kad tokiam remontui reikia rengti projektą ir gauti dėl jo rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, tai nustatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-826 (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija), 6 priedo 5.3 punkte. Įgaliotu valstybės tarnautoju šiuo atveju yra savivaldybės administracijos tarnautojas.
Paprastasis remontas užbaigiamas statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri netvirtinama ir neregistruojama (Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297, 102 punktą, baigęs inžinerinių sistemų (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo) pertvarkymo darbus, pastato savininkas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I⁸⁵⁸ -13/2014 pripažinus, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297, nuostatos, reguliuojančios šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes Energetikos ministerija nurodytą teisinį reguliavimą nustatė neturėdama tam įgaliojimų, pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, vykdymo procedūros, kiek tai susiję su pastato (butų) savininkų, savivaldybės administracijos ir šilumos tiekėjų teisėmis ir pareigomis, viename teisės akte nėra detaliai ir nuosekliai reglamentuojama.
Atsižvelgiant į tai, kad pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, projektavimą ir vykdymą prižiūri skirtingos institucijos, manytume, reikėtų detaliau įvardinti statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos teises ir pareigas prižiūrint nurodytą remontą ir vartojimo ginčų dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų neteisminio sprendimo tvarką, nes būtent toks yra šios įstatymo pataisos tikslas. Kita vertus, svarstytina, ar sprendžiant, kokia institucija ir kokia tvarka turi spręsti vartotojų ginčus dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų, pirmiausia neturėtų būti atitinkamuose įstatymuose (Statybos ir (ar) Šilumos ūkio įstatymuose) ar juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta aiški tokio atsijungimo tvarka, procedūros, atsakingos institucijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys kad Seime yra įregistruotas ir svarstomas Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr.
XIIP– 1969(2), kuriuo siūloma spręsti susijusią problemą – nustatyti, kokio dokumento pagrindu nutraukiamos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sutartys, kai atlikus remontą pakeičiamas šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, kokios institucijos turi tikrinti atliktų darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams. 2. Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektą reikėtų tikslinti: 2.1. 1 straipsnio pirmoje pastraipoje išbraukti žodį „nauju“; 2.2. sistemiškai vertinant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1- 12 punktų išdėstymą, projekte teikiamas papildymas galėtų būti formuluojamas šios dalies nauju
direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] V. Vėgelis, tel. (8 5) 239 6899, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė Abramikienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė; patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Dalia Latvelienė, Irma Leonavičiūtė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė; padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-191 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimą“. Projekto nuostatos diskutuotinos. Neaišku, kokius veiksmus turėtų atlikti valstybės institucija tikrindama pastato remontą (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, ir kaip tai susiję su projekto aiškinamajame rašte nurodytu tikslu – reglamentuoti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo tvarką.
Pastebėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį, nurodyti remonto darbai atliekami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jame nėra specialių normų, reglamentuojančių nurodytą remontą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktas remonto apibrėžtis, nurodytas remontas priskirtinas paprastajam remontui. Statybos įstatyme tiesiogiai nenurodoma, kad tokiam remontui reikia rengti projektą ir gauti dėl jo rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, tai nustatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto 2010 m. rugsėjo 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu Nr.D1-826 (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija), 6 priedo 5.3 punkte. Įgaliotu valstybės tarnautoju šiuo atveju yra savivaldybės administracijos tarnautojas. Paprastasis remontas užbaigiamas statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri netvirtinama ir neregistruojama (Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297, 102 punktą, baigęs inžinerinių sistemų (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo) pertvarkymo darbus, pastato savininkas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I⁸⁵⁸ -13/2014 pripažinus, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297, nuostatos, reguliuojančios šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes Energetikos ministerija nurodytą teisinį reguliavimą nustatė neturėdama tam įgaliojimų, pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, vykdymo procedūros, kiek tai susiję su pastato (butų) savininkų, savivaldybės administracijos ir šilumos tiekėjų teisėmis ir pareigomis, viename teisės akte nėra detaliai ir nuosekliai reglamentuojama. Atsižvelgiant į tai, kad pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, projektavimą ir vykdymą prižiūri skirtingos institucijos, manytume, reikėtų detaliau įvardinti statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos teises ir pareigas prižiūrint nurodytą remontą ir vartojimo ginčų dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų neteisminio sprendimo tvarką, nes būtent toks yra šios įstatymo pataisos tikslas.
Kita vertus, svarstytina, ar sprendžiant, kokia institucija ir kokia tvarka turi spręsti vartotojų ginčus dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų, pirmiausia neturėtų būti atitinkamuose įstatymuose (Statybos ir (ar) Šilumos ūkio įstatymuose) ar juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta aiški tokio atsijungimo tvarka, procedūros, atsakingos institucijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys kad Seime yra įregistruotas ir svarstomas Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP– 1969(2), kuriuo siūloma spręsti susijusią problemą – nustatyti, kokio dokumento pagrindu nutraukiamos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sutartys, kai atlikus remontą pakeičiamas šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, kokios institucijos turi tikrinti atliktų darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Atsižvelgti Sprendžiant, kokia institucija ir kokia tvarka turi spręsti ginčus dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų, pirmiausia turėtų būti atitinkamuose įstatymuose (Statybos ir (ar) Šilumos ūkio įstatymuose) ar juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta aiški tokio atsijungimo tvarka, procedūros, atsakingos institucijos. Atsižvelgiant į tai patobulinti Seime svarstomi ir priimti Statybos įstatymo projektas (XIIP-3485(3) ir Šilumos ūkio įstatymo projektas (XIIP-1969(3). 2. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2015-11-191 2.
Atsižvelgiant į teisės technikos taisykles, projektą reikėtų tikslinti:
pirmoje pastraipoje išbraukti žodį „nauju“;
vertinant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1- 12 punktų išdėstymą, projekte teikiamas papildymas galėtų būti formuluojamas šios dalies nauju 7 punktu atitinkamai pakeičiant kitų punktų numeraciją. Atsižvelgti Pastabai pritartina, tačiau jinai neaktuali, nes Komitetas siūlo projektą atmesti. 3. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-11-30 Išnagrinėję Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą derinti Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatymo Nr. XII-459 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3748 pažymime, kad dėl projekto atitikties Europos Sąjungos teisei pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta
įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015-11-13 * Pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas statybos rūšies pastato inžinerinių sistemų rekonstravimas, t. y. statinio dalies rekonstravimas, nėra. Pažymėtina, kad pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, statybos darbai gali būti vykdomi pastatą rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ar atliekant paprastąjį remontą. Todėl labai svarbu nevartoti sąvokos „inžinerinių sistemų rekonstravimas“, kadangi ji neapibrėžta ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose. Šilumos ūkio įstatymo kontekste svarbi ne statybos rūšis, o faktas, kad minėtas būdas pakeistas.
Pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų (tarp jų ir šildymo bei karšto vandens) įrengimas, keitimas, šalinimas priskirtinas statinio paprastajam remontui. Jeigu dėl šių sistemų įrengimo, keitimo, šalinimo bus atliekami šio statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo darbai nekeičiant pastato išorės matmenų, tokia statyba būtų laikoma statinio kapitaliniu remontu, o jeigu keistųsi ir statinio išorės matmenys, – statinio rekonstravimu. Atsižvelgiant į tai, būtina atlikti skirtingas procedūras. Atliekant statinio rekonstravimą, statinio statyba užbaigiama išduodant statybos užbaigimo aktą (išduoda VTPSI). Statybos užbaigimo komisijos darbe, be kitų institucijų, dalyvauja Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) atstovai, priima sprendimus energetinių įrenginių įrengimo techniniais klausimais ir pasirašo minėtą aktą. Atliekant statinio kapitalinį remontą, statinio statyba užbaigiama, kai statytojas surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją patvirtina VTPSI. Šiai procedūrai komisija nesudaroma (dalyvauja du subjektai-statytojas ir VTPSI). Statytojas deklaruoja, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju VEI atstovai priima sprendimus energetinių įrenginių įrengimo techniniais klausimais ir išduoda pažymas iki paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Atliekant statinio paprastąjį remontą, statinio statyba užbaigiama, kai statytojas surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šioje procedūroje komisija nesudaroma (dalyvauja vienas subjektas – statytojas). Statytojas deklaruoja, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šiame procese VTPSI nedalyvauja.
VEI atstovai priima sprendimus energetinių įrenginių įrengimo techniniais klausimais ir išduoda pažymas iki paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Visais minėtais atvejais VEI patikrina naujai sumontuotų, pertvarkytų energetikos įrenginių (statinio šildymo ir karšto vandens aprūpinimo sistemos priskirtinos energetikos įrenginiams) techninę būklę ir išduoda energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą; pirmuoju atveju šią atitiktį patvirtina pasirašydami statybos užbaigimo aktą. VTPSI nuomone, pakeitus centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys turi būti laikomos nutrauktomis nuo pažymos išdavimo arba, jei atliekamas pastato rekonstravimas, – nuo statybos užbaigimo akto išdavimo. Kadangi VEI pareigūnai yra kompetentingi tikrinti minėtų energetikos įrenginių techninę būklę, logiška, kad jie kompetentingi patikrinti ir naujai sumontuotos pastato inžinerinės sistemos, kuri keičia pastato šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, techninę būklę. Be to, netikslinga išsklaidyti vienodas funkcijas dviem institucijoms. Ekonomiškai naudingiau specializuotą kompetenciją kaupti vienoje institucijoje. Todėl vykdoma institucijų ir jų atliekamų funkcijų konsolidavimo reforma Lietuvoje. VTPSI pareigūnų kompetencija nesusijusi su statinio inžinerinių sistemų, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, techniniais klausimais. VTPSI tikrina statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto, remonto, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą kaip statybos proceso teisėtumą, t. y. ar parengtas atitinkamas projektas (kai privaloma), gautas statybą leidžiantis dokumentas (jei privaloma), ar atliktos statybos užbaigimo procedūros.
Pažymime, kad VTPSI nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius. Atkreipiame dėmesį, kad neišvengiamai reikia papildomų specialistų – trūksta 33 pareigybių, kad būtų kokybiškai vykdomos VTPSI jau priskirtos funkcijos išlaikant optimalų darbuotojų darbo krūvį. Inspekcijai priskyrus naujų funkcijų („pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimas“) papildomai reikėtų specialistų ir lėšų. Statinio inžinerinių sistemų, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą kaip energetikos įrenginio, techniniai klausimai priskirtini VEI. VEI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1V-95 patvirtinto Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta: „VEI teritorinių skyrių pareigūnai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų šio Aprašo 1 priede nurodytų dokumentų registravimo VEI dienos patikrina naujai sumontuotų, rekonstruotų ar modernizuotų energetikos įrenginių techninę būklę ir išduoda energetikos (elektros, šilumos, dujų, naftos ir naftos produktų) įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą.“.
VEI pareigūnai kompetentingi atlikti energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimus ir nustatyti, ar šie įrenginiai sumontuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Kompetencija leidžia jiems nustatyti ir pakeistų ar naujai įrengtų energetikos įrenginių, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. ar minėti įrenginiai teisingai sumontuoti, atjungti, prijungti. Be to, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta, kad VEI: „<...> nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;“. Nesuprantama, kodėl išskirtas vienos inžinerinės sistemos keitimas. Gali būti inžinerinės sistemos pertvarkymas, šalinimas ir pan. Pastate yra ir kitų inžinerinių sistemų (dujų, elektros), kurios priskirtinos prie energetikos įrenginių. Jas įrengus, pertvarkius būtina VEI pažymas apie techninės būklės patikrinimą.
Atsižvelgti Pažymėtina, kad pastato remonto, kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, projektavimą ir vykdymą prižiūri skirtingos institucijos ir sprendžiant, kokia institucija ir kokia tvarka turi spręsti vartotojų ginčus dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų, pirmiausia turėtų būti atitinkamuose Statybos ir Šilumos ūkio įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta aiški tokio atsijungimo tvarka, procedūros, atsakingos institucijos. Atsižvelgiant į tai patobulinti Seime svarstomi Statybos įstatymo projektas (XIIP-3485(3) ir Šilumos ūkio įstatymo projektas (XIIP-1969(3), detaliau reglamentuojant šias vykdymo procedūras atitinkamuose įstatymuose. Komitetas siūlo Įstatymo projektą Nr. XIIP-3748 atmesti, kaip perteklinį. 2. Aplinkos ministerija 2015-11-16 Pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas statybos rūšies pastato inžinerinių sistemų rekonstravimas, t. y. statinio dalies rekonstravimas, nėra. Pažymėtina, kad pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, statybos darbai gali būti vykdomi pastatą rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ar atliekant paprastąjį remontą. Todėl labai svarbu nevartoti sąvokos „inžinerinių sistemų rekonstravimas“, kadangi ji neapibrėžta ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose. Šilumos ūkio įstatymo kontekste svarbi ne statybos rūšis, o faktas, kad minėtas būdas pakeistas. Pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų (tarp jų ir šildymo bei karšto vandens) įrengimas, keitimas, šalinimas priskirtinas statinio paprastajam remontui.
Jeigu dėl šių sistemų įrengimo, keitimo, šalinimo bus atliekami šio statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo darbai nekeičiant pastato išorės matmenų, tokia statyba būtų laikoma statinio kapitaliniu remontu, o jeigu keistųsi ir statinio išorės matmenys, – statinio rekonstravimu. Atsižvelgiant į tai, būtina atlikti skirtingas procedūras. Atliekant statinio rekonstravimą, statinio statyba užbaigiama išduodant statybos užbaigimo aktą (išduoda VTPSI). Statybos užbaigimo komisijos darbe, be kitų institucijų, dalyvauja Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos (toliau – VEI) atstovai, priima sprendimus energetinių įrenginių įrengimo techniniais klausimais ir pasirašo minėtą aktą. Atliekant statinio kapitalinį remontą, statinio statyba užbaigiama, kai statytojas surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą ir ją patvirtina VTPSI. Šiai procedūrai komisija nesudaroma (dalyvauja du subjektai-statytojas ir VTPSI). Statytojas deklaruoja, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju VEI atstovai priima sprendimus energetinių įrenginių įrengimo techniniais klausimais ir išduoda pažymas iki paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Atliekant statinio paprastąjį remontą, statinio statyba užbaigiama, kai statytojas surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šioje procedūroje komisija nesudaroma (dalyvauja vienas subjektas – statytojas). Statytojas deklaruoja, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šiame procese VTPSI nedalyvauja. VEI atstovai priima sprendimus energetinių įrenginių įrengimo techniniais klausimais ir išduoda pažymas iki paslaugų teikimo sutarties sudarymo.
Visais minėtais atvejais VEI patikrina naujai sumontuotų, pertvarkytų energetikos įrenginių (statinio šildymo ir karšto vandens aprūpinimo sistemos priskirtinos energetikos įrenginiams) techninę būklę ir išduoda energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą; pirmuoju atveju šią atitiktį patvirtina pasirašydami statybos užbaigimo aktą. VTPSI nuomone, pakeitus centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys turi būti laikomos nutrauktomis nuo pažymos išdavimo arba, jei atliekamas pastato rekonstravimas, – nuo statybos užbaigimo akto išdavimo. Kadangi VEI pareigūnai yra kompetentingi tikrinti minėtų energetikos įrenginių techninę būklę, logiška, kad jie kompetentingi patikrinti ir naujai sumontuotos pastato inžinerinės sistemos, kuri keičia pastato šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, techninę būklę. Be to, netikslinga išsklaidyti vienodas funkcijas dviem institucijoms. Ekonomiškai naudingiau specializuotą kompetenciją kaupti vienoje institucijoje. Todėl vykdoma institucijų ir jų atliekamų funkcijų konsolidavimo reforma Lietuvoje. VTPSI pareigūnų kompetencija nesusijusi su statinio inžinerinių sistemų, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, techniniais klausimais. VTPSI tikrina statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto, remonto, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą kaip statybos proceso teisėtumą, t. y. ar parengtas atitinkamas projektas (kai privaloma), gautas statybą leidžiantis dokumentas (jei privaloma), ar atliktos statybos užbaigimo procedūros.
Pažymime, kad VTPSI nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius. Atkreipiame dėmesį, kad neišvengiamai reikia papildomų specialistų – trūksta 33 pareigybių, kad būtų kokybiškai vykdomos VTPSI jau priskirtos funkcijos išlaikant optimalų darbuotojų darbo krūvį. Inspekcijai priskyrus naujų funkcijų („pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimas“) papildomai reikėtų specialistų ir lėšų. Statinio inžinerinių sistemų, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą kaip energetikos įrenginio, techniniai klausimai priskirtini VEI. VEI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1V-95 patvirtinto Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta: „VEI teritorinių skyrių pareigūnai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių dienų nuo prašymo ir visų šio Aprašo 1 priede nurodytų dokumentų registravimo VEI dienos patikrina naujai sumontuotų, rekonstruotų ar modernizuotų energetikos įrenginių techninę būklę ir išduoda energetikos (elektros, šilumos, dujų, naftos ir naftos produktų) įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą.“.
VEI pareigūnai kompetentingi atlikti energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimus ir nustatyti, ar šie įrenginiai sumontuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Kompetencija leidžia jiems nustatyti ir pakeistų ar naujai įrengtų energetikos įrenginių, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. ar minėti įrenginiai teisingai sumontuoti, atjungti, prijungti. Be to, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta, kad VEI: „<...> nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų, energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;“. Nesuprantama, kodėl išskirtas vienos inžinerinės sistemos keitimas. Gali būti inžinerinės sistemos pertvarkymas, šalinimas ir pan. Pastate yra ir kitų inžinerinių sistemų (dujų, elektros), kurios priskirtinos prie energetikos įrenginių. Jas įrengus, pertvarkius būtina VEI pažymas apie techninės būklės patikrinimą.
Atsižvelgti Aplinkos ministerijos nuomonė yra identiška šios lentelės 1 dalyje nurodytai Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomonei. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos apsaugos komitetas, 2015-12-03 * Siūlyti pagrindiniam – Teisės ir teisėtvarkos komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. Pritarti iš dalies Sprendžiant, kokia institucija ir kokia tvarka turi spręsti vartotojų ginčus dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų, pirmiausia turėtų būti atitinkamuose įstatymuose (Statybos ir (ar) Šilumos ūkio įstatymuose) ar juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta aiški tokio atsijungimo tvarka, procedūros, atsakingos institucijos. Atsižvelgiant į tai, patobulinti Seime svarstomi Statybos įstatymo projektas Nr. XIIP-3485(3) ir Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr. XIIP-1969(3), detaliau reglamentuojant šias vykdymo procedūras atitinkamuose įstatymuose, todėl siūlomas reguliavimas būtų jau perteklinis ir Komitetas siūlo šį projektą atmesti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai. 7.1. Sprendimas : Įstatymo projektą Nr. XIIP-3748 atmesti.
atmesti. Argumentai: Pažymėtina, kad pastato remonto, kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, projektavimą ir vykdymą prižiūri skirtingos institucijos ir sprendžiant, kokia institucija ir kokia tvarka turi spręsti vartotojų ginčus dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų, pirmiausia turėtų būti reglamentuota atitinkamuose Statybos ir Šilumos ūkio įstatymuose ir juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose, nustatant aiškią tokio atsijungimo tvarką, procedūras, atsakingas institucijas.¹ Atsižvelgiant į tai, patobulinti Seime svarstomi Statybos įstatymo projektas Nr. XIIP-3485(3) ir Šilumos ūkio įstatymo projektas Nr. XIIP-1969(3), detaliau reglamentuojant vykdymo procedūras atitinkamuose įstatymuose. Pažymėtina ir tai, kad pagal dabar galiojančios redakcijos Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį, nurodyti remonto darbai atliekami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jame nebuvo specialių normų, reglamentuojančių nurodytą remontą bei tokių projektinių sprendinių atitikties nustatytiems reikalavimams patikrą, o Statybos įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3485(3)) pakeitimais ši tvarka nustatoma. 8. Balsavimo rezultatai: Pritarta bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Gapšys, Vilija Aleknaitė –Abramikienė. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.
Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas ¹ Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I⁸⁵⁸ -13/2014 pripažinus, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio
nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes Energetikos ministerija nurodytą teisinį reguliavimą nustatė neturėdama tam įgaliojimų, pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, vykdymo procedūros, kiek tai susiję su pastato (butų) savininkų, savivaldybės administracijos ir šilumos tiekėjų teisėmis ir pareigomis, nė viename teisės akte nėra detaliai ir nuosekliai reglamentuojama.
APSAUGOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas,
Komiteto nariai: Linas Balsys, Viktorija Čmilytė-Nielsen, Arūnas Dudėnas, Gintautas Mikolaitis, Vidas Mikalauskas, Rimas Antanas Ručys, Paulius Saudargas, Darius Ulickas. Komiteto biuras: vedėja Birutė Pūtienė, patarėjai: Jolita Jakučionytė, Rasa Liucija Matusevičiūtė, Romualdas Varslauskas, padėjėja Vida Katinaitė. Kviestieji asmenys: Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos viršininkė Laura Nalivaikienė, Energetikos ministerijos skyriaus vedėjas Tomas Lukoševičius, Energetikos ministerijos skyriaus vedėja Dovilė Kapacauskaitė, Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos viršininko pavaduotojas Ričardas Žaromskis. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
siūloma nustatyti, kad statybos valstybinė priežiūra apima „pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimą“. Projekto nuostatos diskutuotinos. Neaišku, kokius veiksmus turėtų atlikti valstybės institucija tikrindama pastato remontą (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, ir kaip tai susiję su projekto aiškinamajame rašte nurodytu tikslu – reglamentuoti vartojimo ginčų neteisminio sprendimo tvarką.
Pastebėtina, kad pagal Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnį, nurodyti remonto darbai atliekami Statybos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau jame nėra specialių normų, reglamentuojančių nurodytą remontą. Pagal Statybos įstatymo 2 straipsnyje pateiktas remonto apibrėžtis, nurodytas remontas priskirtinas paprastajam remontui. Statybos įstatyme tiesiogiai nenurodoma, kad tokiam remontui reikia rengti projektą ir gauti dėl jo rašytinį įgalioto valstybės tarnautojo pritarimą, tai nustatyta Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, patvirtinto
ministro įsakymu Nr.D1-826 (2013 m. gruodžio 9 d. įsakymo Nr. D1-914 redakcija), 6 priedo 5.3 punkte. Įgaliotu valstybės tarnautoju šiuo atveju yra savivaldybės administracijos tarnautojas. Paprastasis remontas užbaigiamas statytojui surašant deklaraciją apie statybos užbaigimą, kuri netvirtinama ir neregistruojama (Statybos įstatymo 24 straipsnio 4 dalis). Pagal Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297, 102 punktą, baigęs inžinerinių sistemų (šildymo, dujotiekio, elektros tiekimo) pertvarkymo darbus, pastato savininkas privalo gauti Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos šilumos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą.
Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui 2014 m. spalio 31 d. sprendimu administracinėje byloje Nr.I⁸⁵⁸ -13/2014 pripažinus, kad Šilumos tiekimo ir vartojimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 25 d. įsakymu Nr.1-297, nuostatos, reguliuojančios šilumos įrenginių atjungimą nuo šilumos perdavimo tinklų vartotojų iniciatyva, prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, nes Energetikos ministerija nurodytą teisinį reguliavimą nustatė neturėdama tam įgaliojimų, pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, vykdymo procedūros, kiek tai susiję su pastato (butų) savininkų, savivaldybės administracijos ir šilumos tiekėjų teisėmis ir pareigomis, viename teisės akte nėra detaliai ir nuosekliai reglamentuojama. Atsižvelgiant į tai, kad pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, projektavimą ir vykdymą prižiūri skirtingos institucijos, manytume, reikėtų detaliau įvardinti statybos valstybinę priežiūrą vykdančios institucijos teises ir pareigas prižiūrint nurodytą remontą ir vartojimo ginčų dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų neteisminio sprendimo tvarką, nes būtent toks yra šios įstatymo pataisos tikslas.
Kita vertus, svarstytina, ar sprendžiant, kokia institucija ir kokia tvarka turi spręsti vartotojų ginčus dėl atsijungimo nuo energijos tiekimo sistemų, pirmiausia neturėtų būti atitinkamuose įstatymuose (Statybos ir (ar) Šilumos ūkio įstatymuose) ar juos įgyvendinančiuose poįstatyminiuose teisės aktuose nustatyta aiški tokio atsijungimo tvarka, procedūros, atsakingos institucijos. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys kad Seime yra įregistruotas ir svarstomas Šilumos ūkio įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP– 1969(2), kuriuo siūloma spręsti susijusią problemą – nustatyti, kokio dokumento pagrindu nutraukiamos šilumos ir (ar) karšto vandens tiekimo sutartys, kai atlikus remontą pakeičiamas šildymo ar apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, kokios institucijos turi tikrinti atliktų darbų atitikimą teisės aktų reikalavimams. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
į teisės technikos taisykles, projektą reikėtų tikslinti:
pirmoje pastraipoje išbraukti žodį „nauju“;
vertinant keičiamo įstatymo 8 straipsnio 2 dalies 1- 12 punktų išdėstymą, projekte teikiamas papildymas galėtų būti formuluojamas šios dalies nauju 7 punktu atitinkamai pakeičiant kitų punktų numeraciją. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Aplinkos ministerija 2015-11-16 Pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas statybos rūšies pastato inžinerinių sistemų rekonstravimas, t. y. statinio dalies rekonstravimas, nėra. Pažymėtina, kad pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, statybos darbai gali būti vykdomi pastatą rekonstruojant, kapitališkai remontuojant ar atliekant paprastąjį remontą. Todėl labai svarbu nevartoti sąvokos „inžinerinių sistemų rekonstravimas“, kadangi ji neapibrėžta ir kituose įstatymuose bei teisės aktuose. Šilumos ūkio įstatymo kontekste svarbi ne statybos rūšis, o faktas, kad minėtas būdas pakeistas. Pagal Statybos įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nuostatas statinio bendrųjų, atskirųjų, vartotojo inžinerinių sistemų (tarp jų ir šildymo bei karšto vandens) įrengimas, keitimas, šalinimas priskirtinas statinio paprastajam remontui. Jeigu dėl šių sistemų įrengimo, keitimo, šalinimo bus atliekami šio statinio laikančiųjų konstrukcijų pertvarkymo darbai nekeičiant pastato išorės matmenų, tokia statyba būtų laikoma statinio kapitaliniu remontu, o jeigu keistųsi ir statinio išorės matmenys,
VTPSI. Šiai procedūrai komisija nesudaroma (dalyvauja du subjektai-statytojas ir VTPSI).
Statytojas deklaruoja, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šiuo atveju VEI atstovai priima sprendimus energetinių įrenginių įrengimo techniniais klausimais ir išduoda pažymas iki paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Atliekant statinio paprastąjį remontą, statinio statyba užbaigiama, kai statytojas surašo deklaraciją apie statybos užbaigimą. Šioje procedūroje komisija nesudaroma (dalyvauja vienas subjektas – statytojas). Statytojas deklaruoja, kad statinys pastatytas pagal statinio projektą, pagal kurį buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas. Šiame procese VTPSI nedalyvauja. VEI atstovai priima sprendimus energetinių įrenginių įrengimo techniniais klausimais ir išduoda pažymas iki paslaugų teikimo sutarties sudarymo. Visais minėtais atvejais VEI patikrina naujai sumontuotų, pertvarkytų energetikos įrenginių (statinio šildymo ir karšto vandens aprūpinimo sistemos priskirtinos energetikos įrenginiams) techninę būklę ir išduoda energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą; pirmuoju atveju šią atitiktį patvirtina pasirašydami statybos užbaigimo aktą. VTPSI nuomone, pakeitus centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, šilumos pirkimo–pardavimo sutartys turi būti laikomos nutrauktomis nuo pažymos išdavimo arba, jei atliekamas pastato rekonstravimas, – nuo statybos užbaigimo akto išdavimo. Kadangi VEI pareigūnai yra kompetentingi tikrinti minėtų energetikos įrenginių techninę būklę, logiška, kad jie kompetentingi patikrinti ir naujai sumontuotos pastato inžinerinės sistemos, kuri keičia pastato šildymo ir apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, techninę būklę. Be to, netikslinga išsklaidyti vienodas funkcijas dviem institucijoms. Ekonomiškai naudingiau specializuotą kompetenciją kaupti vienoje institucijoje.
Todėl vykdoma institucijų ir jų atliekamų funkcijų konsolidavimo reforma Lietuvoje. VTPSI pareigūnų kompetencija nesusijusi su statinio inžinerinių sistemų, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, techniniais klausimais. VTPSI tikrina statinio rekonstravimo, kapitalinio remonto, remonto, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą kaip statybos proceso teisėtumą, t. y. ar parengtas atitinkamas projektas (kai privaloma), gautas statybą leidžiantis dokumentas (jei privaloma), ar atliktos statybos užbaigimo procedūros. Pažymime, kad VTPSI nustatytas didžiausias leistinas valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičius. Atkreipiame dėmesį, kad neišvengiamai reikia papildomų specialistų
funkcijos išlaikant optimalų darbuotojų darbo krūvį. Inspekcijai priskyrus naujų funkcijų („pastato remonto (inžinerinių sistemų rekonstravimo), kai pakeičiamas centralizuotas pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdas, tikrinimas“) papildomai reikėtų specialistų ir lėšų. Statinio inžinerinių sistemų, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą kaip energetikos įrenginio, techniniai klausimai priskirtini VEI. VEI viršininko 2014 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr.
1V-95 patvirtinto Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos atstovų dalyvavimo statybos užbaigimo komisijose ir pažymų apie energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimą išdavimo tvarkos aprašo 7 punkte nustatyta:
„VEI teritorinių skyrių pareigūnai ne vėliau kaip per 10 kalendorinių
dienų nuo prašymo ir visų šio Aprašo 1 priede nurodytų dokumentų registravimo VEI dienos patikrina naujai sumontuotų, rekonstruotų ar modernizuotų energetikos įrenginių techninę būklę ir išduoda energetikos (elektros, šilumos, dujų, naftos ir naftos produktų) įrenginių techninės būklės patikrinimo pažymą.“. VEI pareigūnai kompetentingi atlikti energetikos įrenginių techninės būklės patikrinimus ir nustatyti, ar šie įrenginiai sumontuoti pagal teisės aktų reikalavimus. Kompetencija leidžia jiems nustatyti ir pakeistų ar naujai įrengtų energetikos įrenginių, pakeičiant centralizuotą pastato (viso ar jo dalies) šildymo ir (ar) apsirūpinimo karštu vandeniu būdą, atitiktį teisės aktų reikalavimams, t. y. ar minėti įrenginiai teisingai sumontuoti, atjungti, prijungti. Be to, Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme nustatyta, kad VEI:
„<...> nustatyta tvarka kontroliuoja energetikos objektų,
energetikos įrenginių techninę saugą, eksploatavimą, energijos ir energijos išteklių gamybos, perdavimo, skirstymo, tiekimo patikimumą ir vartojimo efektyvumą; kontroliuoja, kaip laikomasi specialiųjų reikalavimų įrengiant ir rekonstruojant energetikos įrenginius, taip pat energetikos įrenginių atitiktį nustatytiems reikalavimams ir tinkamumą naudoti;“. Nesuprantama, kodėl išskirtas vienos inžinerinės sistemos keitimas. Gali būti inžinerinės sistemos pertvarkymas, šalinimas ir pan. Pastate yra ir kitų inžinerinių sistemų (dujų, elektros), kurios priskirtinos prie energetikos įrenginių. Jas įrengus, pertvarkius būtina VEI pažymas apie techninės būklės patikrinimą. Pritarti 2.
teritorijų planavimo ir statybos inspekcija 2015-11-13 Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos nuomonė yra identiška šios lentelės 1 punkte nurodytai Aplinkos ministerijos nuomonei. Pritarti
5Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto
sprendimas ir pasiūlymai: Siūlyti pagrindiniam – Teisės ir teisėtvarkos komitetui grąžinti projektą iniciatoriams tobulinti, atsižvelgiant į gautas pastabas ir pasiūlymus. 7. Balsavimo rezultatai: 4 už; 4 prieš. Kadangi balsavimo metu balsai pasiskirstė po lygiai, vadovaujantis Seimo statuto 55 str. 1 dalimi, priimtas sprendimas už kurį balsavo komiteto pirmininkas. 8. Komiteto paskirtas pranešėjas: Vidas Mikalauskas. Komiteto pirmininkas Algimantas Salamakinas