Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsniŲ ir 3 priedĖlio Pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos penkioliktos dienos.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos penkioliktos dienos.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus.
Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos penkioliktos dienos.“
dalimi: „5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl iš užsienio vienetų gaunamų dividendų neapmokestinimo netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Dividendų deklaracija Deklaracija apie dividendų išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis vienetas ar nuolatinė buveinė, iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti arba gauti, dešimtos penkioliktos dienos.“
Pakeisti 40¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos vienetas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto paskirstomo pelno apskaičiuotą pelno mokestį į biudžetą sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį toks paskirstytas pelnas buvo išmokėtas fiziniams asmenims, dešimtos penkioliktos dienos.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus. Avansinis pelno
mokestis už pirmuosius devynis šešis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį.
Avansinis pelno mokestis už dešimtą septintą - dvyliktą mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos;“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio dešimto septinto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį - ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio
dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos penkioliktos dienos.
Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos.“
dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Avansinio pelno mokesčio deklaracijos
pateikimas:
1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius devynis šešis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo trečio mėnesio paskutinę penkioliktą dieną. Avansinio pelno mokesčio apyskaita deklaracija už mokestinio laikotarpio dešimtą septintą - dvyliktą mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto devinto mėnesio paskutinę penkioliktą dieną;
2) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo trečio mėnesio paskutinę penkioliktą dieną.“
Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir
(arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos penkioliktos dienos. Veiklą baigiančių mokesčio mokėtojų pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis pagal paskutinio mokestinio laikotarpio metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas turi būti sumokėti ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio ir (arba) metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijų pateikimo termino dieną.
Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
priedėlio pakeitimas
12 punktu ir jį išdėstyti taip:
„12. 2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl
bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 2014 L 219, p. 40).“
priedėlį 13 punktu ir jį išdėstyti taip:
„13. 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121 kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES
dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 2015 L 21, p. 1).“
įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį, 10 straipsnį, įsigalioja
įstatymo 1 straipsnis, 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2015 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsniŲ ir 3 priedĖlio Pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tiek, kiek tai susiję su mokestine nauda, gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalyką ir tikslą.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos penkioliktos dienos.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos penkioliktos dienos.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos penkioliktos dienos.“
dalimi: „5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl iš užsienio vienetų gaunamų dividendų neapmokestinimo netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu.“
Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „36 straipsnis. Dividendų deklaracija Deklaracija apie dividendų išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis vienetas ar nuolatinė buveinė, iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti arba gauti, dešimtos penkioliktos dienos.“
Pakeisti 40¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Lietuvos vienetas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto paskirstomo pelno apskaičiuotą pelno mokestį į biudžetą sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį toks paskirstytas pelnas buvo išmokėtas fiziniams asmenims, dešimtos penkioliktos dienos.“
dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus.
Avansinis pelno mokestis už pirmuosius devynis šešis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už dešimtą septintą – dvyliktą mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos;“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio dešimto septinto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį - ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio
Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas 1.
Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Vienetai, gautą paramą panaudoję ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gavę paramą, viršijančią 250 MGL dydžio sumą, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. 2. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. 3. Avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas:
1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius devynis šešis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo trečio mėnesio paskutinę penkioliktą dieną.
Avansinio pelno mokesčio apyskaita deklaracija už mokestinio laikotarpio dešimtą septintą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto devinto mėnesio paskutinę penkioliktą dieną;
2) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo trečio mėnesio paskutinę penkioliktą dieną.“
Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir
(arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos penkioliktos dienos. Veiklą baigiančių mokesčio mokėtojų pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis pagal paskutinio mokestinio laikotarpio metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas turi būti sumokėti ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio ir (arba) metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijų pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
priedėlio pakeitimas
priedėlį 12 punktu: „12. 2014 m. liepos 8 d.
2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 2014 L 219, p. 40).“
priedėlį 13 punktu:
„13. 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES
dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 2015 L 21, p. 1).“
1Šis įstatymas,
išskyrus 1 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo 1 straipsnis ir 4 straipsnio 2 dalis įsigalioja 2015 m. gruodžio 31 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas (3) Lietuvos Respublikos PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsniŲ ir 3 priedĖlio Pakeitimo įstatymas
1 straipsnis. 32 straipsnio pakeitimas Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos dariniui ar keliems dariniams, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja 2011 m. lapkričio 30 d. Tarybos direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Darinys gali apimti daugiau negu vieną etapą ar dalį. Darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tiek, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“
Pakeisti 33 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Lietuvos vieneto gaunami dividendai už turimas Lietuvos vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos penkioliktos dienos.“
Pakeisti 34 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Užsienio vienetų gaunami už turimas Lietuvos vieneto akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą dividendai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą. Mokestį apskaičiuoja, išskaito ir sumoka į biudžetą dividendus išmokantis Lietuvos vienetas ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti, dešimtos penkioliktos dienos.“
1.
1Pakeisti 35 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Lietuvos vieneto už turimas ar nuolatinės buveinės už jai priskirtas užsienio vienetų akcijas, kapitalo dalį ar kitų teisių turėjimą gaunami dividendai apmokestinami taikant 15 procentų pelno mokesčio tarifą, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytus atvejus. Mokestį apskaičiuoja ir sumoka į biudžetą dividendus gaunantis Lietuvos vienetas ar nuolatinė buveinė ne vėliau kaip iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo gauti, dešimtos penkioliktos dienos.“
2Papildyti 35 straipsnį 5 dalimi:
„5. Šio straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl iš užsienio vienetų gaunamų dividendų neapmokestinimo netaikomos dividendams, kuriais užsienio vienetai sumažina pelną, apmokestinamą pelno mokesčiu ar jam tapačiu mokesčiu.“ 5 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„36 straipsnis. Dividendų deklaracija Deklaracija apie dividendų išmokėjimą vienetui ar dividendų gavimą iš vieneto ir pelno mokesčio apskaičiavimą pateikiama tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje įregistruotas pelno mokestį apskaičiuojantis ir sumokantis vienetas ar nuolatinė buveinė, iki mėnesio, einančio po mėnesio, kurį dividendai buvo išmokėti arba gauti, dešimtos penkioliktos dienos.“ 6 straipsnis. 40¹ straipsnio pakeitimas Pakeisti 40¹ straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:
„2. Lietuvos vienetas nuo šio straipsnio 1 dalyje nurodyto paskirstomo pelno apskaičiuotą pelno mokestį į biudžetą sumoka ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po mėnesio, kurį toks paskirstytas pelnas buvo išmokėtas fiziniams asmenims, dešimtos penkioliktos dienos.“ 7 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
1Pakeisti 47 straipsnio 2 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) pagal praėjusių metų veiklos rezultatus.
Avansinis pelno mokestis už pirmuosius devynis šešis mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą už mokestinį laikotarpį, buvusį prieš praėjusį mokestinį laikotarpį. Avansinis pelno mokestis už dešimtą septintą – dvyliktą mokestinio laikotarpio mėnesius apskaičiuojamas pagal praėjusį mokestinį laikotarpį faktiškai apskaičiuotą pelno mokesčio sumą. Kiekvieno ketvirčio avansinis pelno mokestis sudarys atitinkamai 1/4 faktiškai per minėtus mokestinius laikotarpius apskaičiuoto pelno mokesčio sumos;“
dalį ir ją išdėstyti taip: „4. Pirmaisiais mokestiniais metais įregistruoti vienetai nuo avansinio pelno mokesčio atleidžiami, o antraisiais mokestiniais metais mokesčio mokėtojas, pasirinkęs avansinį pelno mokestį mokėti pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, pradeda mokėti avansinį pelno mokestį nuo mokestinio laikotarpio dešimto septinto mėnesio. Jeigu mokestinis laikotarpis, buvęs prieš praėjusį mokestinį laikotarpį, buvo trumpesnis negu dvylika mėnesių, apskaičiuojant avansinį pelno mokestį faktiškai sumokėta pelno mokesčio suma laikoma už tą mokestinį laikotarpį apskaičiuota pelno mokesčio suma, padalyta iš to mokestinio laikotarpio mėnesių skaičiaus ir padauginta iš dvylikos.“
dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Avansinis pelno mokestis turi būti sumokėtas ne vėliau kaip paskutinę kiekvieno mokestinio laikotarpio ketvirčio paskutinio mėnesio penkioliktą dieną, o už paskutinį mokestinio laikotarpio ketvirtį - ne vėliau kaip iki šio ketvirčio paskutinio mėnesio
Pakeisti 51 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „51 straipsnis. Metinės pelno mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas 1.
Lietuvos vienetai ir nuolatinės buveinės, kurių pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Vienetai, gautą paramą panaudoję ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gavę paramą, viršijančią 250 MGL dydžio sumą, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. 2. Metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. 3. Avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas:
1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius devynis šešis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo trečio mėnesio paskutinę penkioliktą dieną.
Avansinio pelno mokesčio apyskaita deklaracija už mokestinio laikotarpio dešimtą septintą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto devinto mėnesio paskutinę penkioliktą dieną;
2) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo trečio mėnesio paskutinę penkioliktą dieną.“
Pakeisti 53 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis mokami pagal metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas. Pelno mokestis ir
(arba) fiksuotas pelno mokestis turi būti sumokėti ne vėliau kaip iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos penkioliktos dienos. Veiklą baigiančių mokesčio mokėtojų pelno mokestis ir (arba) fiksuotas pelno mokestis pagal paskutinio mokestinio laikotarpio metines pelno mokesčio ir (arba) fiksuoto pelno mokesčio deklaracijas turi būti sumokėti ne vėliau kaip paskutinę metinės pelno mokesčio ir (arba) metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijų pateikimo termino dieną. Jeigu metinėje pelno mokesčio deklaracijoje apskaičiuota pelno mokesčio suma viršija už mokestinį laikotarpį sumokėtą avansinio pelno mokesčio sumą, mokesčio mokėtojas privalo šį skirtumą sumokėti į biudžetą. Mokesčio permoka grąžinama Mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.“
priedėlio pakeitimas
priedėlį 12 punktu: „12. 2014 m. liepos 8 d.
2014 m. liepos 8 d. Tarybos direktyva 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 2014 L 219, p. 40).“
priedėlį 13 punktu:
„13. 2015 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva (ES) 2015/121, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES
dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms (OL 2015 L 21, p. 1).“
įstatymas, išskyrus 1 straipsnį, 4 straipsnio 2 dalį ir 10 straipsnį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2. Šio įstatymo
šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015-11-16 Nr. XIIP-3729 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsniu keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog „Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šioje nuostatoje esančių vertinamųjų sąvokų „pagrindinis tikslas“, „svarios komercinės priežastys“,
„ekonominė realybė“ turinį bei nurodyti, ar šioje dalyje vartojama sąvoka
„mokestinė nauda“ yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Mokesčių
administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje. Taip pat siūlytina papildyti projekto nuostatas nurodant, koks subjektas ir kaip nustatys, jog pagrindinis ar vienas iš pagrindinių tikslų yra mokestinės naudos siekimas. Be to, siūlytina sukonkretinti formuluotę „šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo“, nurodant konkrečias straipsnių dalis, kurios nebus taikomos (pvz. keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 2 ir 3 dalys ir t.t.). 2. Projekto 7 straipsnio 1 dalies pakeitimo esmėje tikslintinas keičiamos Pelno mokesčio įstatymo 47 straipsnio dalies numeris, vietoj skaičiaus „1“ įrašant skaičių „2“. 3. Siūlytina projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnį dėstyti nauja redakcija, nes projektu yra siūloma keisti dvi iš trijų šio straipsnio dalių. 4. Projekto 11 straipsnio 2 dalis pildytina nuoroda į projekto 10 straipsnį. 5.
5Atkreipiame dėmesį,
jog dalis projekto nuostatų įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio
kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. 6. Atsižvelgiant į tai, kad aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turėtų parengti reikalingus šio įstatymo įsigaliojimui poįstatyminius aktus, įstatymo projektas pildytinas straipsniu, kuriame turėtų būti suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti atitinkamus poįstatyminius teisės aktus. 7. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų nurodoma apskaičiuojant, deklaruojant ir sumokant kurio mokestinio laikotarpio mokestį būtų taikomas šis įstatymas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected] J. Jarmakovič, tel. (8 5) 239 6055, el. p. [email protected]
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS TEISĖS DEPARTAMENTAS IŠVADA DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO MOKESČIO ĮSTATYMO NR. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 STRAIPSNIŲ IR 3 PRIEDĖLIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO 2015-12-09 Nr. XIIP-3729(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, pastabų neturime. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
32, 33, 34, 35, 36, 40¹,
2016-03-18 Nr. XIIP-3729(3) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad projekto 11 straipsnyje yra numatyta, jog dalis normų įsigalioja 2015 m. gruodžio 31 d., o kita dalis – 2016 m. sausio 1 d. Pažymėtina, kad teisės normos yra skirtos reguliuoti tuos teisinius santykius, kurie atsiranda po teisės normos įsigaliojimo. Teisės aktų galia yra nukreipta į ateitį, o įstatymų galiojimas atgal neleidžiamas (lex retro non agit), nebent teisės aktu būtų sušvelninama teisinių santykių subjekto padėtis ir kartu nebūtų pakenkiama kitiems teisinių santykių subjektams (lex benignior retro agit). Atsižvelgiant į tai, siūlytina koreguoti projekto nuostatų įsigaliojimo datas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis R. Dirgėlienė, tel. (8 5) 239 6350, el. p. [email protected]
FINANSŲ komitetaS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PELNO mokesčio įstatymo NR. iX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsniŲ ir 3 priedĖlio Pakeitimo įstatymO
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Biudžeto ir finansų komiteto nariai: Petras Narkevičius, Kęstutis Glaveckas,
Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Povilas Gylys, Andrius Palionis, Andrius Kubilius, Rita Tamašunienė, Andrius Kubilius, Rytas Kupčinskas, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Jolanta Žaltkauskienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-16)1
keičiamo įstatymo 32 straipsnio 6 dalyje nurodoma, jog „Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę“. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina atskleisti šioje nuostatoje esančių vertinamųjų sąvokų „pagrindinis tikslas“, „svarios komercinės priežastys“, „ekonominė realybė“ turinį bei nurodyti, ar šioje dalyje vartojama sąvoka „mokestinė nauda“ yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje.
Taip pat siūlytina papildyti projekto nuostatas nurodant, koks subjektas ir kaip nustatys, jog pagrindinis ar vienas iš pagrindinių tikslų yra mokestinės naudos siekimas. Be to, siūlytina sukonkretinti formuluotę „šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo“, nurodant konkrečias straipsnių dalis, kurios nebus taikomos (pvz. keičiamo įstatymo 33 straipsnio 2 dalis, 34 straipsnio 2 dalis, 35 straipsnio 2 ir 3 dalys ir t.t.). Nepritarti Siūlomos apibrėžti nuostatos nėra apibrėžtos ir perkeliamoje direktyvoje. Todėl jų detalesnis apibrėžimas gali siaurinti direktyvos nuostatų taikymo apimtį. Kita vertus, siūlomos apibrėžti sąvokos ir turi būti vertinamojo pobūdžio ir sudaryti mokesčių administratoriui sąlygas vertinant su dividendų išmokėjimu susijusius faktus ir aplinkybes identifikuoti piktnaudžiavimo atvejus. Pažymėtina, kad mokestinės naudos sąvoka yra paaiškinta Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Be kita ko, Pelno mokesčio įstatyme numatyta, kad kitos šiame Įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatyme. Atsižvelgiant į tai, netikslinga atkartoti tų pačių sąvokų Pelno mokesčio įstatyme. 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-16)71
įstatymo 47 straipsnio dalies numeris, vietoj skaičiaus „1“ įrašant skaičių „2
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-16)8
redakcija, nes projektu yra siūloma keisti dvi iš trijų šio straipsnio dalių.
kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-16)112
Projekto 10 straipsnio nuostatos gali įsigalioti įstatymo paskelbimo dieną. 5. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-16)11
dalis projekto nuostatų įsigaliotų 2016 m. sausio 1 d., tačiau tai prieštarautų Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 3 daliai bei Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 daliai, pagal kurią Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą, sankcijas už mokesčių įstatymų pažeidimus arba iš esmės pakeičiantys apmokestinimo tam tikru mokesčiu tvarką ar apmokestinimo teisinio reglamentavimo bei taikymo principus, turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip po 6 mėnesių nuo jų paskelbimo dienos. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į Teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 4 dalį, kurioje numatyta, jog teisės aktai, keičiantys ar nustatantys naują ūkio subjektų veiklos ar jos priežiūros teisinį reguliavimą, paprastai įsigalioja gegužės 1 dieną arba lapkričio 1 dieną, tačiau visais atvejais ne anksčiau kaip po trijų mėnesių nuo jų oficialaus paskelbimo dienos. Atsižvelgiant į tai, koreguotina įstatymo įsigaliojimo data. Nepritarti Šį Įstatymo projektą Komitetas siūlo Seimui svarstyti ir priimti kartu su 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymu.
Be kita ko, visu įstatymų paketu, kurio dalis yra ir šios Pelno mokesčio įstatymo pataisos, siekiama paprastesnės, aiškios ir vieningos deklaravimo ir mokėjimo tvarkos, dėl ko koreguojami mokesčių mokėjimo ir deklaravimo terminai, todėl šiuo projektu siūloma įsigaliojimo data yra suderinama su Teisėkūros pagrindų ir Mokesčių administravimo įstatymų nuostatomis. Be to, daugeliu atveju šiuo įstatymo projektu siūloma pavėlinti mokesčių sumokėjimo ir deklaravimo terminus, kas laikytina palankesniu reguliavimu ūkio subjektams ir dėl ko šiems pakeitimams netaikytina „dviejų datų“ taisyklė. 6. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-16)
6Atsižvelgiant į tai,
kad aiškinamajame rašte yra nurodyta, jog Vyriausybė ar jos įgaliotos institucijos turėtų parengti reikalingus šio įstatymo įsigaliojimui poįstatyminius aktus, įstatymo projektas pildytinas straipsniu, kuriame turėtų būti suformuluotas pasiūlymas Vyriausybei ar jos įgaliotai institucijai parengti atitinkamus poįstatyminius teisės aktus. Nepritarti Dėl projekto poįstatyminių teisės aktų priimti nereikės. 7. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-16)
teisinio aiškumo, siūlytina papildyti projektą baigiamosiomis nuostatomis, kuriose būtų nurodoma apskaičiuojant, deklaruojant ir sumokant kurio mokestinio laikotarpio mokestį būtų taikomas šis įstatymas.
Nepritarti Kaip nurodoma ir įstatymo projekto aiškinamajame rašte mokesčių įstatymų paketu, kurio dalis yra ir šis projektas, įvedant mokesčių mokėjimams ir deklaravimams vienos datos taisyklę, siekiama sumažinti ūkio subjektams pinigines išlaidas ir laiko sąnaudas, ir kartu siekiant, kad šiuo efektu ūkio subjektai galėtų pasinaudoti jau 2016 metais, mokesčių įstatymų projektuose nustatoma 2016 m. sausio 1 d. įsigaliojimo data, kas reiškia, kad jau 2016 metais mokesčiai bus deklaruojami ir sumokami pagal naująją tvarką net ir tais atvejais, kai mokesčių deklaravimo ir sumokėjimo prievolė persikelia į kitus mokestinius (t. y. už 2015 metus deklaruojant ir mokant mokesčius 2016 metais). 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. „Ernst & Young Baltic”1 UAB „Ernst & Young Baltic“ yra daugelio didžiųjų Lietuvos mokesčių mokėtojų pagrindinė mokesčių konsultantė ir nuolat aktyviai dalyvauja teisėkūros ir teisės aktų aiškinimo procesuose. Reaguodami į LR Vyriausybės svarstymui pateiktą LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – „PMĮ“) Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – „Projektas“), įgyvendinantį 2015 m. sausio 27 d.
Europos Sąjungos (toliau – „ES“) Tarybos Direktyvą 2015/121/ES, kuria iš dalies keičiama ES Direktyva 2011/96/ES (toliau – „Direktyva“) dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, taip pat atsižvelgdami į daugelio mūsų klientų įžvalgas dėl teisinio ir mokestinio netikrumo, kuris kiltų įgyvendinus PMĮ pakeitimus taip, kaip išdėstyta Projekte, teikiame atitinkamas pastabas ir pasiūlymus dėl Projekto nuostatų. Tikimės, kad į mūsų pateiktas pastabas bei rekomendacijas bus atsižvelgta ir esame pasirengę jas išsamiai pristatyti bei diskutuoti dėl geriausio problemos sprendimo. Šių pasiūlymų tikslas yra prisidėti prie aiškios ir nedviprasmiškos mokesčių sistemos kūrimo Lietuvoje. Projekte siūlomi pakeitimai Projekto 1 str. yra siūloma papildyti PMĮ 32 straipsnį 6 dalimi, kuria būtų įtvirtinamos nuostatos, numatančios, kad tuo atveju, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų, kuris negali būti pagrįstas svariomis komercinėmis priežastimis, atspindinčiomis ekonominę realybę, dividendai, kurie yra išmokami Lietuvos vienetų juos valdantiems užsienio vienetams arba dividendai, kurios Lietuvos vienetai gauna iš juos valdančių užsienio vienetų (kaip tai apibrėžta PMĮ VII skyriuje), yra apmokestinami. Pirmiausia, svarbu pažymėti, kad Projekte siūlomo PMĮ 32 str. 6 dalies formuluotė nėra identiška reglamentavimui įtvirtintam Direktyvoje ir dėl to vėliau gali būti interpretuojama skirtingai nei Direktyvos tikslai. Žemiau pateikiame Direktyvoje įtvirtintą pakeitimą, kurį norima įgyvendinti Projekte siūlomomis nuostatomis: „2.
Valstybės narės nesuteikia galimybės naudotis šios direktyvos teikiama nauda darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų sukūrimo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes.“ Atsižvelgdami į Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – „SESV“) 288 str., kuris ES narėms leidžia pasirinkti įgyvendinimo formą bei būdus kaip įgyvendinti ES direktyvas manome, kad Direktyva turėtų būti įgyvendinama kitokia formuluote nei šiuo metu pasiūlytoji. Siūlomo reglamentavimo trūkumai Tuo atveju, jei Projektas būtų priimtas paliekant šiuo metu siūlomą formuluotę, iškiltų teisinio ir mokestinio netikrumo rizika. Tokia situacija, susidarytų dėl to, jog palikus šiuo metu Projekte įtvirtintą formuluotę, būtų neaišku, kokiais kriterijais vadovaujantis įtvirtinamas mokestinės naudos siekimas bei kuomet mokestinės naudos siekimas traktuojamas kaip pagrindinis arba vienas iš pagrindinių mokestinės struktūros tikslų. Pavyzdžiui, siaurai vertinant siūlomus įstatymo pakeitimus, susidarytų rizika, kad užsienio jurisdikcijoje įsteigtos patronuojančios įmonės, kurios vykdo pasyvią kitų bendrovių valdymo veiklą ir gauna dividendų pajamas iš Lietuvos vienetų, galėtų būti traktuojamos kaip įmonės, įsteigtos siekiant vien tik mokestinės naudos. Atitinkamai, Lietuvos bendrovės, išmokėdamos dividendus tokiems holdingams, tikėtina, negalėtų jų neapmokestinti. Mūsų nuomone, tokia situacija prieštarautų nagrinėjamos Direktyvos tikslams, kadangi Lietuvoje uždirbtas dividendus išmokančių bendrovių pelnas de facto būtų apmokestinamas du kartus.
Giliau nagrinėjant Direktyvos tekstą ir tikslus, yra akivaizdu, jog Direktyva visų pirma buvo ir yra siekiama (i) panaikinti dvigubą pelno apmokestinimą ir (ii) išvengti dvigubo neapmokestinimo, t. y. bendrovių uždirbtas pelnas ES bendrovių lygmenyje turi būti apmokestinamas tik vieną kartą. Akivaizdu, kad pačios Direktyvos tikslas yra nedviprasmiškai suteikti mokestinę naudą, tuo būdu užtikrinant laisvą kapitalo judėjimą. Atitinkamai, absoliuti dauguma verslo subjektų, siekdami diversifikuoti savo investicijas į skirtingus verslus bei siekdami laisvo ir tik vieną kartą apmokestinto pelno (lėšų) judėjimo tarp šių verslų, kaip natūralų verslo struktūrizavimo elementą sukūrė tokias investicijų valdymo struktūras, kuriose aktyvias veiklos bendroves valdo aktyvūs arba pasyvūs holdingai. Akivaizdu, kad tokių aktyvių ar pasyvių holdingų įkūrimas be kitų tikslų yra nulemtas siekio uždirbtą pelną apmokestinti tik vieną kartą. Toks tikslas kaip tik ir yra vienas iš pagrindinių aktyvių ir pasyvių holdingų steigimo tikslų. Pavyzdžiui, jei fizinis asmuo tiesiogiai investuotų į dvi bendroves, iš kurių viena būtų pelninga, o kitai reikėtų didelių kapitalo investicijų, mokesčių prasme būtų visiškai neefektyvu išmokėti pelningos įmonės pelną dividendais fiziniam asmeniui, ir tuos pačius pinigus vėl investuoti į antrąją įmonę. Tokiu atveju susidarytų situacija, kai toks fizinis asmuo turėtų apmokestinti pajamas, kurių realiai jis nepanaudotų vartojimui ar kitoms asmeninėms reikmėms. Šiuo atveju, bet kuris mąstantis verslininkas, šioms dviems investicijoms valdyti sukuria bent jau pasyvų holdingą, kuris leidžia pirmosios įmonės apmokestintą pelną investuoti į antrosios įmonės kapitalą be papildomų mokestinių kaštų.
Šiuo atveju nėra svarbu, ar toks pasyvus holdingas būtų steigiamas Lietuvoje ar kitoje ES valstybėje narėje. Kita vertus, šiuo metu Projekte siūlomų nuostatų priėmimas reikštų, kad mokesčių administratorius ar teismai bei kitos kompetenciją turinčios institucijos turėtų interpretuoti „mokestinės naudos“, „pagrindinio ar vieno iš pagrindinių tikslų“ bei „ekonominės realybės“ sąvokas ir taip sudarytų prielaidas skirtingam tokių nuostatų traktavimui bei teisinio ir mokestinio netikrumo atsiradimui. Neatmestina, kad esant tokioms prielaidoms, aukščiau išdėstytame pavyzdyje nurodytas verslo struktūrizavimo būdas galėtų būti vertinamas kaip sukurtas gauti mokestinę naudą. Šiuo atveju svarbu pastebėti, jog analogišką nuomonę dėl to, kad teisinio reguliavimo nuostatos siūlomame reglamentavime nėra pakankamai apibrėžtos, yra išsakiusi ir LR teisingumo ministerija 2015 m. rugsėjo 16 d. Išvadoje dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 35 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto[¹]. Norime taip pat pastebėti, kad plačia Direktyvos formuluote siekiama apriboti mokesčių vengimui skirtų struktūrų kūrimąsi. Tačiau yra aišku, kad aktyvios komercinės veiklos arba pasyvios veiklos holdingų apmokestinimas nėra vienas iš Direktyvos tikslų – priešingai, Direktyva savo esme yra teisės aktas, kurio paskirtis visada buvo ir yra užtikrinti dvigubo apmokestinimo išvengimą tarp ES valstybėse narėse įsikūrusių patronuojančių ir dukterinių grupės įmonių, ir taip palengvinti laisvą kapitalo judėjimą, kuris yra vienas iš pamatinių SESV principų, bei kurio pagrindu ir buvo priimta Direktyva[²].
Šis tikslas nėra diferencijuojamas priklausomai nuo to ar patronuojančios įmonės vykdo aktyvią ekonominę veiklą ar tik turi kitų įmonių akcijų. Tokią išvada galima vienareikšmiškai daryti atsižvelgiant ir į Direktyvos nuostatas, kuriose nėra įtvirtinta jos taikymo diferenciacija ekonomiškai aktyvių ir pasyvių patronuojančių įmonių atžvilgiu. Tačiau priėmus siūlomą PMĮ pakeitimo įstatymo projektą, kiltų rizika, kad pagal ES teisę leidžiamos grupės įmonių struktūros galėtų būti kvestionuojamos bei tarp jų skirstomi dividendai nepagrįstai apmokestinami. Siūlomi pakeitimai Atsižvelgdami į aukščiau išdėstytą, PMĮ pakeitimu siūlome aiškiai nustatyti, kad pasyvios veiklos holdingo įmonės, kurios yra įsteigtos ir veikia nesiekiant dvigubo neapmokestinimo, neturėtų būti laikomos įmonėmis, kuriomis siekiama mokestinės naudos kaip pagrindinio ar vieno iš pagrindinių tikslų. Mūsų siūlomą formuluotę laikome pagrįsta įvertinus Direktyvoje naudojamą reglamentavimą, kuriuo įtvirtinama, kad valstybės narės nesuteikia įmonėms galimybe naudotis Direktyvos teikiama mokestine nauda tik tuo atveju, jei tokia mokestinė nauda prieštarauja Direktyvos dalykui ar tikslui. Dėl to, atsižvelgdami į Direktyvoje naudojamą formuluotę bei jos tikslus, žemiau pateikiame galimą PMĮ 32 str. 6 dalies formuluotę, kuri padėtų išvengti teisinio netikrumo: “6.
Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų ir tik tuo atveju, jei toks tikslas prieštarauja ES Direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ir tikslui, ir todėl tokie dariniai yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių komercinę realybę.“ Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas siūlo projekte numatyti, kad vertinant, ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų, turi būti įvertinti visi susiję faktai ir aplinkybės, t.y. nepagrįstos mokestinės naudos įrodinėjimo našta tenka mokesčių administratoriui. Taip pat Komitetas siūlo Įstatymo nuostatų dėl dividendų apmokestinimo taikymą sieti su mokestinės naudos gavimo faktu, o ne siekiu gauti mokestinę naudą. Kartu siūloma šių nuostatų netaikyti tarp Lietuvos įmonių mokamiems dividendams, t. y. taikyti tik tarpvalstybiniams dividendų mokėjimams. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, siekimu gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą.“ 2.
Laisvosios rinkos institutas, 2015-11-131 Lietuvos laisvosios rinkos instituto pastabos ir pasiūlymai Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40(1), 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) teikia pastabas ir pasiūlymus Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40(1), 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui (toliau - Projektas). Projektu siekiama apibrėžti, kada negalima pasinaudoti dividendų dvigubo neapmokestinimo išimtimis. Projektu siekiama į Nacionalinę teisę perkelti ir įgyvendinti 2014 m. liepos 8 d. Tarybos Direktyvą 2014/86/ES, kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms bei 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyvą (ES) 2015/121 kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms. Direktyvos esmė - ne daugiau apmokestinti, o atvirkščiai - sukurti tinkamas sąlygas keliose šalyse veikiančios įmonėms Atkreipiame dėmesį, kad Direktyvos 2011/96/ES tikslas - mažinti mokestinę naštą, išvengti dvigubo apmokestinimo situacijų, palengvinti įmonių, veikiančių keliose šalyse narėse, veikimą, o ne didinti tokių įmonių apmokestinimą, ar griežtinti jų veiklos reguliavimą. Tai įtvirtinta Praembulės 3, 4, 6, 7, 8 ir 11 dalyse.
Preambulėje nurodoma, kad šia „Direktyva siekiama neapmokestinti dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokamų dividendų ir kitų pelno paskirstymų mokesčiais, išskaičiuojamais prie šaltinio, bei panaikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą patronuojančios bendrovės lygiu; tam, kad Sąjungoje būtų sukurtos analogiškos vidaus rinkai sąlygos ir kad būtų užtikrintas efektyvus tokios vidaus rinkos veikimas, gali būti reikalinga grupuoti įvairių valstybių narių įmones. Šių operacijų neturėtų apsunkinti apribojimai, kliūtys ar suvaržymai, atsirandantys visų pirma, valstybių narių mokesčių nuostatų.“ (pabraukta LLRI) Vėlesni Direktyvos Direktyva 2011/96/ES pataisymai jos esminių tikslų nekeičia. Todėl, perkeliant Direktyvą Direktyva 2011/96/ES į Lietuvos teisės aktus, svarbu vadovautis Direktyvos 2011/96/ES tikslais ir nesukurti nepagrįstų kliūčių ar nepalankių veiklos sąlygų keliose šalyse veikiančioms įmonėms. Projektas netinkamai perkelia esmines Direktyvos nuostatas, nurodančias, ką Direktyva draudžia Tarybos Direktyva (ES) 2015/121 kuria iš dalies keičiama Direktyva 2011/96/ES yra nukreipta ne prieš mokestinę naudą, o prieš galimybę Direktyvos nauda pasinaudoti apsimestiniams dariniams. Pati mokestinė nauda ar jos siekimas per se nėra draudžiami. Dar daugiau, Direktyvos (ES) 2015/121 1 straipsnio 3 punkto formuluotė aiškiai apibrėžia, kas yra netinkami dariniai: „Taikant 2 dalį darinys arba keli dariniai laikomi apsimestiniais tokia apimtimi, kiek jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.”(pabraukta LLRI). Ši, apsimestinius darinius apibūdinanti Direktyvos nuostata Įstatymo projekte yra klaidingai naudojama netinkamai mokestinei naudai apibrėžti.
Atkreipiame dėmesį į Įstatymo projekto 1 straipsnio formuluotę „<...> Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.” (pabraukta LLRI). Šios identiškos formuluotės rodo, kad Įstatymo projektas netiksliai ir netinkamai perkelia Direktyvos nuostatas. Direktyva šia formuluote apibūdina netinkamus darinius, o Įstatymo projektas – mokestinę naudą. Taip iškreipiami Direktyvos tikslai ir esmė. Projektas neteisingai perkelia Direktyvos formuluotes, nusakančias kada ūkio subjektas negali patirti mokestinės naudos Direktyvoje aiškiai nurodyta, kad dariniai neturėtų mokestinės naudos patirti ne apskritai, o tik tada, kai mokestinė nauda prieštarauja Direktyvai. Visa tai aiškiai išdėstyta Direktyvos (ES)2015/121 1 straipsnyje: „Valstybės narės nesuteikia galimybės naudotis šios direktyvos teikiama nauda darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes.” (pabraukta LLRI) Taigi, anot Direktyvos (ES) 2015/121 1 str., pasinaudoti Direktyvos teikiama nauda negalima tada, kai įmonių tikslas buvo mokestinė nauda, prieštaraujanti Direktyvos dalykui ir tikslui, kurių esmė ir yra dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokamų dividendų apmokestinimo palengvinimas. Paprastai tariant, reikėtų įrodyti, kad ūkio subjekto veiksmai ir mokestinė nauda prieštaravo Direktyvos dalykui ir tikslams. Tuo tarpu Įstatymo projekto 1 straipsnio formuluotė šią svarbią aplinkybę netinkamai supaprastina, taip iškreipdama jos prasmę. Pateikiame.
Pateikiame. Įstatymo projekto 1 str. formuluotę: „Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.” Anot įstatymo projekto, vieninteliai kriterijai, nustatantys, kada negalima pasinaudoti Direktyvos nauda yra (1) ar ūkio subjektas gavo mokestinės naudos ir, (2) ar ūkio subjektas sugebėtų įrodyti mokesčių administratoriui, jog ūkio subjekto veiksmai turėjo svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Neleisti ūkio subjektams pasinaudoti Direktyvos teikiama nauda taikant Įstatymo projekto formuluotę, yra nepalyginamai lengviau, nei taikant tokias formuluotes, kurios nustatytos Direktyvoje. O tai reiškia, kad Įstatymo projektas Direktyvą perkelia netiksliai ar net tendencingai, ūkio subjektų nenaudai. Projektas netinkamai perkelia įrodinėjimo naštą ūkio subjektui Direktyva (ES) 2015/121 aiškiai nurodo, kad norint neleisti ūkio subjektui pasinaudoti Direktyvos nauda, įrodinėjimo našta tenka ne ūkio subjektui, o mokesčių administratoriui. Ši nuostata aiškiai išreikšta Direktyvos (ES)2015/121 preambulės 7 punkte „todėl valstybių narių mokesčių administracijos, vertindamos, ar tam tikras darinys arba keli dariniai yra piktnaudžiaujamo pobūdžio, turėtų atlikti objektyvią visų susijusių faktų ir aplinkybių analizę”. (pabraukta LLRI). Panaši nuostata, atsispindi ir Direktyvos (ES) 2015/121 1 straipsnio formuluotėje „Taikant
jie nebuvo nustatyti dėl svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.”(pabraukta LLRI).“ Tai rodo, kad darinių netinkamumas turi būti nustatytas, o ne tai, kad darinių tinkamumą turi įrodyti pats ūkio subjektas. Tuo tarpu Įstatymo projekto 6 str. formuluotė šio aspekto neperkelia.
Į Lietuvos nacionalinę teisę neperkėlus nuostatų dėl prieštaravimo Direktyvos 2011/96/ES dalykui ir tikslui bei būtinybės įvertinti, ar dariniai yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, bus sukurta tokia teisinė aplinka, kurioje įrodymo našta teks mokesčių mokėtojui, o ne administratoriui. Kas prieštarauja Direktyvoje (ES) 2015/121 ir jos Preambulėje įtvirtintoms nuostatoms. Projektas nepagrįstai apriboja ūkio subjektų veiksmų amplitudę Direktyvos (ES) 2015/121 1 straipsnio formuluotė aiškiai ir vienareikšmiškai nurodo, kad mokestinės naudos prieštaravimas Direktyvai turi būti įrodytas. Taip pat Direktyvos (ES) 2015/121 1 straipsnio paskutinėje dalyje yra aiški formuluotė
„jie [dariniai] yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir
aplinkybes.” Tai reiškia, kad darinio netinkamumas ir jo negalėjimas pasinaudoti Direktyvos teikiama nauda turi būti vertinamas plačiame kontekste. Tuo tarpu Įstatymo projektas darinio veiksmų laisvę nepagrįstai susiaurina. Norint neleisti ūkio subjektui pasinaudoti Direktyvos nauda, užtektų įrodyti, kad (1) vienas iš ūkio subjekto tikslų buvo mokestinė nauda, ir, (2) kad ūkio subjektas savo veiksmų negali pagrįsti svariomis komercinėmis priežastimis. Atitinkamai dabartinė Įstatymo projekto formuluotė iš esmės apriboja įmonių veikimo laisvę, kadangi įmonėms nėra aišku, ar jos gali pasinaudoti Direktyvos nuostatomis ir Direktyvos suteikiamomis galimybėmis, jeigu įmonių vykdomais sandoriais nėra siekiama išvengti mokesčių mokėjimo, t.y. sandoriai (1) neprieštarauja Direktyvos dalykui ir tikslui bei (2) jie nėra apsimestiniai. Siekiant objektyvios Direktyvos interpretacijos, į Įstatymo formuluotę reikia perkelti ir svarbią formuluotę iš Direktyvos, t.y. „ir todėl tokie dariniai yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes”.
Atsižvelgiant į išdėstytas pastabas siūlome Direktyvą į Lietuvos teisę perkelti kaip įmanoma tiksliau, pasinaudojant tiksliomis Direktyvos formuluotėmis. Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas siūlo projekte numatyti, kad vertinant, ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų, turi būti įvertinti visi susiję faktai ir aplinkybės, t.y. nepagrįstos mokestinės naudos įrodinėjimo našta tenka mokesčių administratoriui. Taip pat Komitetas siūlo Įstatymo nuostatų dėl dividendų apmokestinimo taikymą sieti su mokestinės naudos gavimo faktu, o ne siekiu gauti mokestinę naudą. Kartu siūloma šių nuostatų netaikyti tarp Lietuvos įmonių mokamiems dividendams, t. y. taikyti tik tarpvalstybiniams dividendų mokėjimams. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, siekimu gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą.“
3Investuotojų forumas,
2015-11-241 Asociacijos
„Investors‘ Forum“ įmonės, kurios vykdo aktyvią veiklą bei turi
patronuojančias įmonės užsienio valstybėse, susidūrė su neaiškumais ir nuogąstavimais analizuojant pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedelio pakeitimo įstatymo projektą (toliau – PMĮ projektas), o konkrečiai 32 straipsnio papildymą.
Asociacijos
„Investors‘ Forum“ įmonės supranta, kad šiuo PMĮ projektu siekiama
įgyvendinti 2015 m. sausio 27 d. Tarybos Direktyvą (ES) 2015/121 (toliau - Direktyva 2015/121), kuri iš dalies keičia Tarybos Direktyvą (ES) 2011/96 (toliau – Direktyva 2011/96) dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms. Direktyvos nuostatos Savo kreipimąsi pradėsime cituodami Direktyvos 2015/121 ir Direktyvos 2011/96 preambulėse nurodytus šių direktyvų tikslus. Pagrindinis Direktyvos 2011/96 tikslas buvo nustatyti, kad dukterinių bendrovių patronuojančiosioms bendrovėms mokami dividendai ir kitas pelno paskirstymas būtų neapmokestinami išskaičiuojamaisiais mokesčiais ir panaikinamas tokių pajamų dvigubas apmokestinimas patronuojančiosios bendrovės lygiu. Direktyva 2015/121 siekiama užtikrinti, kad mokesčių mokėtojai, kuriems yra taikoma Direktyva 2011/96, ja nepiktnaudžiautų, - siekiama kovoti su dariniais, kurie yra apsimestiniai ir neatspindi ekonominės realybės. Direktyvos 2015/121 preambulėje yra pripažįstama, kad valstybės nacionaliniuose teisės aktuose yra įgyvendinusios nuostatas, kuriomis siekiama užkirsti kelią piktnaudžiavimui, mokesčių slėpimui, sukčiavimui, naudojantis Direktyvos 2011/96 nuostatomis. Visgi Direktyvos 2015/121 preambulėje yra pripažįstama, kad tam tikrų valstybių nacionalinių įstatymų nuostatose nėra įtvirtintos piktnaudžiavimo prevencijos priemonės arba jos yra skirtingo griežtumo lygio. Atitinkamai, Direktyvos 2015/121 tikslas ir siekiamybė yra įvesti bendrą minimalią kovos su piktnaudžiavimu taisyklę, tam, kad Direktyvos 2011/96 nuostatos būtų nuosekliai taikomos skirtingose Europos Sąjungos valstybėse. Direktyvos 2015/121 tikslas nekeičia Direktyvos 2011/96, o ją papildo.
Atitinkamai, Direktyva 2015/121 siekiama leisti valstybių narių mokesčių administratoriams vertinant, ar darinys yra piktnaudžiaujamojo pobūdžio, atlikti objektyvią visų susijusių faktų ir aplinkybių analizę. Atitinkamai, Direktyvos 2011/96 1 straipsnio 2 dalis yra pakeičiama taip: „Valstybės narės nesuteikia galimybės naudotis šios direktyvos teikiama nauda darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes.“ Atsižvelgiant į Direktyvos 2015/121 tikslus, „Investors Forum“ įmonės šį Direktyvos 2011/96 papildymą supranta kaip minimalios taisyklės, siekiant kovoti su piktnaudžiaujančiai dariniais, įvedimą Europos lygiu. Tuo pačiu, „Investors Forum“ įmonės supranta, kad šis minimalus reikalavimas, kuris turėtų būti įgyvendintas nacionaliniuose teisės aktuose, neturėtų prieštarauti pagrindiniam Direktyvos 2011/96 tikslui, kuris yra užtikrinti, kad dukterinių bendrovių patronuojančiosioms bendrovėms mokami dividendai ir kitas pelno paskirstymas būtų neapmokestinami išskaičiuojamaisiais mokesčiais ir panaikinamas tokių pajamų dvigubas apmokestinimas patronuojančiosios bendrovės lygiu. Pelno mokesčio projekto nuostatos Siekiant įgyvendinti Direktyvą 2015/121, buvo parengtas Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedelio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – PMĮ projektas). Šiame projekte yra numatyta papildyti Pelno mokesčio įstatymo 32 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų.
Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę.“ Visų pirma,
„Investors Forum“ įmonių nuomone, siūlomos 6 dalies nuostatos yra labai
abstrakčios. „Mokestinė nauda“, „mokestinės naudos siekimas“ ir „svarios komercinės priežastys“ kiekvieno individualaus pelno mokesčio mokėtojo ir mokesčių administratoriaus gali būti suprantamos skirtingai. Atkreiptumėm dėmesį, kad tokios pačios nuomonės yra ir Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamentas. 2015 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos teisės departamento išvadoje dėl Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 40¹, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedelio pakeitimo įstatymo projekto yra išreikšta panaši nuomonė:
esančių vertinamųjų sąvokų „pagrindinis tikslas“, „svarios komercinės priežastys“, „ekonominė realybė“ turinį bei nurodyti, ar šioje dalyje (32 straipsnio 6 dalyje - „Investors Forum“ pastaba) vartojama sąvoka „mokestinė nauda“ yra suprantama taip, kaip ji apibrėžta Mokesčių administravimo įstatymo 69 straipsnio 1 dalyje. Taip pat siūlytina papildyti projekto nuostatas nurodant, koks subjektas ir kaip nustatys, jog pagrindinis ar vienas iš pagrindinių tikslų yra mokestinės naudos siekimas. Atitinkamai, galima daryti išvadą, kad PMĮ projekto siūlomos formuluotės yra klaidinančios ir nekonkrečios. Dabartiniu metu stebime situaciją, kuomet būtent teisės aktų nuostatų sąvokų ir formuluočių nekonkretumas ir neaiškumas sukelia ilgai trunkančius ir brangiai tiek valstybei, tiek verslui kainuojančius ginčus (pavyzdžiui, dar 2003 metais priimtos teisės aktų formuluotės dėl „plonosios kapitalizacijos“ taisyklių).
Manytumėm, kad tokių situacijų įstatymų leidėjas turėtų maksimaliai vengti. Todėl, „Investors‘ Forum“ manymu, siūlymas turėtų būti patikslintas. Be to, būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad Direktyvos 2015/121 tikslas yra kovoti su dariniais, kurie yra apsimestiniai ir kurie neatspindi ekonominės realybės. Dariniais, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos dalykui ar tikslui. Dabartinė Pelno mokesčio įstatymo projekto formuluotė yra nukreipta ne tik prieš apsimestinius darinius, tačiau prieš bet kokios mokestinės naudos gavimą, kai jai gauti sukurta struktūra neturi svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Direktyvoje 2015/121 yra aiškiai nurodyta, kad valstybės narės darinys negali naudotis direktyvos teikiama nauda, jeigu jo nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos dalykui ar tikslui. Vadovaujantis tokia PMĮ projekto 32 straipsnio 6 dalies formuluote, įprastinis dukterinės įmonės išmokamų dividendų neapmokestinimas būtų patronuojančios įmonės mokestinė nauda. Atitinkamai, įgyvendinus tokią Pelno mokesčio įstatymo pataisos nuostatą ir apmokestinant patronuojančių įmonių gaunamus dividendus, būtų nepaisoma pagrindinio Direktyvos tikslo - patronuojančiosioms bendrovėms mokami dividendai ir kitas pelno paskirstymas neapmokestinami išskaičiuojamaisiais mokesčiais ir panaikinamas tokių pajamų dvigubas apmokestinimas patronuojančiosios bendrovės lygiu.
Atitinkamai, įgyvendinus tokią PMĮ projekto 32 straipsnio 6 dalies nuostatą, būtų prieštaraujama pačiai direktyvai, kurios pagrindu yra atliekamas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimas. Atsižvelgiant į aukščiau, rekomenduojame 32 straipsnio 6 dalies nuostatą išdėstyti taip: Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei: · yra siekiama gauti mokestinę naudą, kuri prieštarauja ES Direktyvos 2011/96/ES dalykui ar tikslui, ir · tokios mokestinės naudos yra siekiama gauti darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų nustatymo pagrindinis tikslas arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos. Esame pasirengę ir toliau bendradarbiauti, siekiant išsiaiškinti visus trukdžius ir problemas, kurios kyla dėl šio mūsų prašymo. Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas siūlo projekte numatyti, kad vertinant, ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų, turi būti įvertinti visi susiję faktai ir aplinkybės, t.y. nepagrįstos mokestinės naudos įrodinėjimo našta tenka mokesčių administratoriui. Taip pat Komitetas siūlo Įstatymo nuostatų dėl dividendų apmokestinimo taikymą sieti su mokestinės naudos gavimo faktu, o ne siekiu gauti mokestinę naudą. Kartu siūloma šių nuostatų netaikyti tarp Lietuvos įmonių mokamiems dividendams, t. y. taikyti tik tarpvalstybiniams dividendų mokėjimams. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „6.
Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, siekimu gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą.“
pramonininkų konfederacija1 Siūlome 32 str. 6 dalyje išbraukti dalį „vienas iš pagrindinių tikslų“. Manome, kad tai yra nepakankamai apibrėžta sąvoka ir apsunkintų projekto tikslų pasiekimą. Pagal šiuo metu siūlomą nuostatą, praktiškai bet kuri struktūra, kurioje susidaro mokestinė nauda (nesvarbu, ar jos yra siekiama, ar ne) galės formaliai atlikti šią formuluotę. Todėl siūlome sukonkretinti ir straipsnio pakeitimą suformuluoti taip, kad dividendų neapmokestinimas būtų netaikomas tik tuo atveju, kai mokestinė nauda yra pagrindinis tikslas. Tuo atveju, kai įmonė gali pademonstruoti verslo logiką jos struktūrai (ang. Business substance), to turėtų pakakti, kad dividendų neapmokestinimo lengvata būtų taikoma. Nepritarti Siūlomos nuostatos yra numatytos ir perkeliamoje direktyvoje. Todėl šių nuostatų atsisakymas gali siaurinti direktyvos nuostatų taikymo apimtį. 5. Lietuvos verslo konfederacija, 2015-12-01 Šiuo raštu Lietuvos verslo konfederacija (toliau – Konfederacija), didžiausia paslaugų, prekybos ir aukštųjų technologijų įmones vienijanti verslo organizacija Lietuvoje, kreipiasi į Jus dėl LR pelno mokesčio įstatymo (toliau – „PMĮ“) Nr.
IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – „Projektas“), kuriuo yra siūlomas ydingas reguliavimas, jį grindžiant siekiu įgyvendinti
direktyva“), kuria iš dalies keičiama ES Direktyva 2011/96/ES (toliau –
„Pagrindinė direktyva“). Minėtas Projektas prieštarauja Pagrindinės
direktyvos tikslui ir sukuria teisinį netikrumą ir ekonominį nestabilumą Lietuvoje veikiantiems nacionaliniams ir tarptautiniams verslo subjektams, blogina verslo ir investicinę aplinką ir didina jiems administracinę naštą. Įstatymo projekto autoriai siūlo papildyti PMĮ 32 straipsnį 6 dalimi: „Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę“. Konfederacija atkreipia dėmesį, kad Pagrindinės ir Keičiančiosios direktyvų tikslai yra panaikinti dvigubą apmokestinimą ir sudaryti sąlygas veikti įmonių grupėms, o ne papildomai apmokestinti verslo subjektus. Pagrindinės direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad nebūtų apmokestinti dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokami dividendai mokesčiais, išskaičiuojamais prie šaltinio, bei panaikinti tokių pajamų dvigubą apmokestinimą patronuojančios bendrovės lygiu.
Šis tikslas buvo nukreiptas į konkretų rezultatą – ES lygiu sukurti tokią mokestinę aplinką, kuri užtikrintų, kad skirtingų ES valstybių narių įmonėms būtų sudarytos sąlygos, leidžiančios kurti įmonių grupes, veikiančias ne vienoje, o keliose valstybėse narėse ir, kad dėl to, jog įmonės veikia keliose vertybėse, joms neatsirastų papildomų mokestinių pasekmių. Pažymėtina, kad Pagrindinės direktyvos sukurtas mokestinis režimas turi tokį efektą:
uždirbtas pelnas yra apmokestinamas pagal valstybės, kurioje jis yra uždirbtas įstatymus (pavyzdžiui, jei įmonė veikia Lietuvoje, jos uždirbtas pelnas yra apmokestinamas 15 % dydžio pelno mokesčiu Lietuvoje);
iš paskirstytojo pelno (pelno, likusio po to, kai buvo sumokėtas pelno mokestis) mokami dividendai akcininkei - kontroliuojančiai įmonei nėra apmokestinami;
dividendai yra mokami fiziniam asmeniui – jie yra apmokestinami pagal atitinkamos valstybės narės įstatymus. Toks režimas užtikrina, kad įmonės, kurios yra pasiruošusios toliau investuoti, nebūtų apmokestintos kelis kartus ir kad joms liktų pakankamai lėšų vystyti verslo projektus. Pagrindinė direktyva sukūrė tokį režimą, kad įmonėms nėra mokestinio skirtumo investuojant tiek savo nacionalinėje rinkoje, tiek kitose ES rinkose. Toks režimas, be jokios abejonės, yra naudingas tiek Lietuvos verslo subjektams, kurie gali laisvai investuoti ES narėse ir vystyti ten verslą, tiek Lietuvos valstybei, kuriai dėl teisinio tikrumo yra paprasčiau pritraukti užsienio investicijas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šiuo metu Lietuvoje toks mokestinis režimas galioja tiek įmonių grupėms veikiančioms tik Lietuvoje, tiek įmonių grupėms veikiančioms ir keliose ES valstybėse narėse.
Keičiančioje direktyvoje numatyta, kad „valstybės narės nesuteikia galimybės naudotis šios direktyvos teikiama nauda darinio ar kelių darinių atžvilgiu, jeigu jų sukūrimo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos, kuri prieštarauja šios direktyvos dalykui ar tikslui, ir todėl jie yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes.“ Tokiu Keičiančioje direktyvoje numatytu reglamentavimu siekiama užtikrinti, kad nebūtų piktnaudžiaujama Pagrindinės direktyvos sukuriamomis mokestinėmis taisyklėmis. Pažymėtina, kad Keičiančiojoje direktyvoje aiškiai nurodyta, kad yra draudžiama patirti tik tokią mokestinę naudą, kuri prieštarauja Pagrindinės direktyvos tikslams, t.y., kad mokestinė nauda, kai ji atitinka Pagrindinės direktyvos tikslus ir sąlygas, yra leidžiama ir teisėta. Dėl šios priežasties Keičiančioje direktyvoje yra išskirtos trys aiškios sąlygos, kuomet subjektai negali pasinaudoti Pagrindinėje direktyvoje numatytomis lengvatomis:
1) jei vieno ar kelių darinių nustatymo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų buvo gauti mokestinės naudos; ir
2) ši nauda prieštarauja Pagrindinės direktyvos tikslui; ir
3) dėl to, kad ši nauda prieštarauja Pagrindinės direktyvos tikslui, minėti vienas ar keli dariniai yra laikytini apsimestiniais. Visos trys sąlygos yra vienodai svarbios ir tik esant joms visoms galima pritaikyti Keičiančiosios direktyvos nuostatas. Jeigu nėra tenkinama bent viena iš aukščiau nurodytų sąlygų, turi būti taikomas Pagrindinės direktyvos sukuriamas mokestinis režimas – patronuojančiai bendrovei mokami dividendai turi būti neapmokestinami, o gaunama mokestinė nauda turi būti laikoma teisėta.
Konfederacijos manymu Projektas klaidingai ir ydingai perkelia formuluotes, kada ūkio subjekto patiriama mokestinė nauda laikoma neteisėta. Siūlomoje PMĮ 32 str. 6 d. redakcijoje yra numatytos kitokios aukščiau minėtos išimties taikymo sąlygos, nors iš pirmo žvilgsnio formuluotė yra panaši į Keičiančios direktyvos tekstą. Siūlomoje PMĮ 32 str. 6 d. formuluotėje numatyta, kad nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo yra netaikomos tada, kai:
1) yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų; ir
2) tai yra susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę. Dėl nesuprantamų priežasčių Įstatymo projekte yra paliktos tik dvi išimties taikymo sąlygos ir nėra pagrindinės sąlygos – mokestinės naudos prieštaravimo Pagrindinės direktyvos tikslui. Kadangi Pagrindinės direktyvos tikslas yra užtikrinti, kad dividendai, mokami patronuojančioms bendrovėms būtų neapmokestinti – mokestinė nauda yra neišvengiamas pagrindinės direktyvos taikymo padarinys. Todėl mokestinė nauda turėtų būti pripažįstama neteisėta tik tada, kai ji prieštarauja Pagrindinės direktyvos tikslui. Jei išimties taikymas nebus siejamas su prieštaravimu Pagrindinės direktyvos tikslui, visos Lietuvoje veikiančios įmonių grupės, tiek lietuviško kapitalo, tiek užsienio investuotojų, susidurs su teisiniu neapibrėžtumu, jog ir teisėtai jų gaunama mokestinė nauda, atitinkanti Pagrindinės direktyvos tikslus, Lietuvoje bus pripažinta neteisėta.
Tai turės didelę įtaką Lietuvos verslui ir bendrai valstybės gerovei, nes:
1) Lietuvos įmonių grupės gali atsisakyti investuoti užsienyje, nes susidurs su grėsme, kad jų iš užsienyje valdomų įmonių gaunami dividendai bus dvigubai apmokestinti Lietuvoje (minėtos įmonės jau bus sumokėjusios pelno mokesčius prie šaltinio), tokiu būdu bus stabdoma lietuviško verslo plėtra;
2) užsienio investuotojai neigiamai vertins Lietuvą, kaip potencialią investicijoms valstybę, kadangi susidurs su teisine rizika, kad Lietuvoje uždirbtas pelnas, išmokamas kaip dividendai, bus apmokestintas dvigubai. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių siūlome tiksliai perkelti įgyvendinamos direktyvos tekstą ir PMĮ 32 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: “6. Šio skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų ir tik tuo atveju, jei toks tikslas prieštarauja ES Direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms, dalykui ir tikslui, ir todėl tokie dariniai yra apsimestiniai atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių komercinę realybę.“ Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas siūlo projekte numatyti, kad vertinant, ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų, turi būti įvertinti visi susiję faktai ir aplinkybės, t.y. nepagrįstos mokestinės naudos įrodinėjimo našta tenka mokesčių administratoriui.
Taip pat Komitetas siūlo Įstatymo nuostatų dėl dividendų apmokestinimo taikymą sieti su mokestinės naudos gavimo faktu, o ne siekiu gauti mokestinę naudą. Kartu siūloma šių nuostatų netaikyti tarp Lietuvos įmonių mokamiems dividendams, t. y. taikyti tik tarpvalstybiniams dividendų mokėjimams. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, siekimu gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą.“
konfederacija, 2015-12-081 Atsižvelgdami į Konfederacijos anksčiau jau pateiktus argumentus dėl LR pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projekto ir į Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje bei darbo grupėse išsakytus suinteresuotų šalių argumentus, siūlome tokią PMĮ 32 str. 6 d. redakciją: “6.
6 d. redakciją: “6. Šio skyriaus nuostatos Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti neteisėtą mokestinę naudą ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek, atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra gauta neteisėtos mokestinės naudos, tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių komercinę realybę, ir jeigu tai yra nesuderinama su ES Direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalyku ir tikslais, įskaitant ir tuos atvejus, kai dividendus gauna užsienio vienetai, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėse.“ Šia redakcija siekiame:
1) Aiškumo verslo subjektams, kad tik neteisėta mokestinė nauda bus šio straipsnio objektas. Tai yra, jei yra gaunama teisėta mokestinė nauda, pavyzdžiui, dukterinė įmonė moka dividendus patronuojančiai bendrovei laikantis teisės aktų reikalavimų ir siekdama tikslų, kurie yra įvardinti Direktyvoje (pvz., vienas iš tikslų yra paskatinti įmonių grupių, veikiančių daugiau nei vienoje valstybėje, kūrimąsi ir pan.), tokia mokestinė nauda bus laikoma teisėta ir įmonės už tai, kad ją gavo, nesusilauks sankcijų. Pažymėtina, kad dalyvavimo išimtis, kuri ir yra numatyta PMĮ 34 str. 2 dalyje ir 35 str. 3 dalyje visada suteikia mokestinę naudą, jei dividendai išmokami juridiniam asmeniui, o ne fiziniam - yra atidedamas gyventojų pajamų mokesčio mokėjimo momentas; pagal Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (toliau – AMĮ) 69 str. 1 d. mokesčio mokėjimo atidėjimas yra laikytinas mokestine nauda. LR Finansų ministerijos siūlymuose numatyta, kad „mokestinės naudos gavimas buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų“.
Kas reiškia, kad jei šalia realių ekonominių komercinių tikslų, dėl kurių vyko sandoris, buvo ir tikslas gauti mokestinę naudą (o tai yra neišvengiama, nes ji visada bus gaunama, kai dividendai mokami vieno juridinio asmens kitam) – mokesčių administratorius galės atsisakyti taikyti dalyvavimo išimtį ir apmokestinti dividendus. Finansų ministerijos siūlymuose redakcijoje yra neaišku, kada gauta mokestinė nauda, kuri yra tik vienas iš tikslų, bus teisėta, o kada ji bus neteisėta – nėra jokio kriterijaus, kuris tai apibrėžtų. Priešingai yra direktyvoje – direktyvoje tokiu atveju lemiamas kriterijus yra mokestinės naudos atitikimas direktyvos tikslams, t.y. jei mokestinė nauda atitinka direktyvos tikslus – ji teisėta ir gali būti gaunama, jei ne – neteisėta ir negali būti gaunama. Atkreiptinas dėmesys, kad ir Lietuvos Vyriausiasis administracinis teismas savo teismų praktikoje yra nurodęs, „kad kai yra objektyviai nustatoma, kad sandoris ar ūkinė operacija turėjo kitų, ekonomiškai ar kitaip pagrįstų tikslų, MAĮ 69 str. nuostata negali būti taikoma net ir tuo atveju, jei mokesčių mokėtojas turėjo iš sandorio ar ūkinės operacijos atitinkamą mokestinę naudą“ ir „aplinkybė, kad mokesčių mokėtojas iš sudarytų sandorių ar ūkinės operacijos įgijo tam tikrą mokestinį pranašumą, nėra pagrindas teigti, kad atitinkami sandoriai ar ūkinės operacijos buvo sudarytos piktnaudžiaujant mokesčių mokėtojui suteiktomis teisėmis.“ Kas iš esmės reiškia, kad mokestinė nauda gali būti teisėta. Todėl atvejai, kai mokestinė nauda laikoma neteisėta ir todėl gauta nepagrįstai turėtų būti aiškiai ir nedviprasmiškai apibrėžti, nes tai yra susiję su asmens teisių ribojimu. Asmuo turi teisę gauti mokestinę naudą, jei ją gauną vadovaudamasis įstatyme numatytomis procedūromis ir įstatymo dvasia (tikslais).
Asmuo neturi teisė gauti mokestinės naudos tik tada, kai veikia priešingai teisei, todėl turi būti aišku, kada jo veiksmai bus laikomi priešingi teisei. MAĮ 69 straipsnio taikymo atvejais neteisėtumas apibrėžiamas per pagrindinį tikslą - gauti mokestinę naudą, kaip neteisėtumą reiktų suprasti siūlomos normos atveju? Ypač situacijose, kai įmonė turės svarių ekonominių priežasčių pasirinkti konkretų veikimo būdą, bet taip veikdama kartu gaus ir reikšmingą mokestinę naudą – kaip vieną iš tos ūkinės operacijos pasekmių, kurias, jei įmonės vadovų komanda yra kompetentinga, neišvengiamai turėtų numatyti iš anksto – t.y., įmonė turės tikslą ne tik sėkmingai atlikti ūkinę operaciją, bet ir gauti mokestinę naudą. Svarbu, kad mokesčių administratorius sankcijas mokesčių mokėtojams taikytų tik už priešiškas teisei – neteisėtas veikas, priešingu atveju bus sudarytos galimybės susidoroti su sėkmingai teisėtai veikiančiu verslu, kuriuo siekiama teisėtų tikslų. Vienos įstatymo nuostatos leis tų tikslų siekti, o kitos to paties įstatymo nuostatos už tą patį baus. 2) Sudaryti galimybes mokesčių administratoriui kovoti su realiais mokesčių vengimo atvejais, susijusiais su dividendų mokėjimu. Kaip nurodė Finansų ministerijos atstovai, neteisėta mokestinė nauda gali būti gaunama ir teisėtomis priemonėmis, jei būtų vertinamas vienas atskiras veiksmas. Dėl šios priežasties siūlomoje redakcijoje lengvatos dividendams netaikymas siejamas ne su neteisėtais ar teisėtais veiksmais (pačiu dividendų išmokėjimu ar pan.), o su gautos mokestinės naudos įvertinimu. Manome, kad esant tokiai formuluotei, į šios normos veikimo sritį pateks visi Finansų ministerijos ir Mokesčių inspekcijos įvardinti piktnaudžiavimo atvejai, įskaitant dividendų išmokėjimą per kelias grandis į lengvatines teritorijas, rezidento statuso pasikeitimai dėl mokestinės naudos ir kt.
Visų minėtų atvejų pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų bus išvengti mokesčių, o tai automatiškai padarys tokius veiksmus neteisėtais, nors žiūrint atskirai jie gali atrodyti teisėtais. Jei konkretus veiksmas bus teisėtas, bet gauta mokestinė nauda ne
Tinkamai įgyvendinti Tarybos direktyvą 2015/121/ES ir kartu užtikrinti, kad analogiškos nuostatos būtų taikomos ir dividendų, kuriuos gauna užsienio vienetai, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėse, atžvilgiu. Kaip nurodė Finansų ministerijos atstovai, Lietuvoje taikoma dalyvavimo išimtis yra platesnė nei ES direktyvoje numatyta, todėl šios nuostatos taikymą Lietuvoje reiktų išplėsti. Siūlome tai padaryti išplečiant ES direktyvoje numatytų tikslų, kaip vertinamojo kriterijaus mokestinės naudos teisėtumui įvertinti, taikymą ir kitose šalyse organizuotiems vienetams. Tokių subjektų atžvilgiu būtų taikomi tik tie tikslai, kurie susiję ne su ES vidaus rinkos kūrimu, pavyzdžiui, jau minėtas tikslas paskatinti įmonių grupių, veikiančių daugiau nei vienoje valstybėje, kūrimąsi; skatinti tarptautines investicijas; taip pat tikslas išvengti dvigubo dividendų apmokestinimo ir kita). Kadangi savo pasiūlyme stengėmės atsižvelgti į visų suinteresuotų pusių interesus, manome, kad jis yra subalansuotas ir atitinka įgyvendinamos direktyvos turinį ir tikslus bei LR pelno mokesčio įstatymo dvasią. Be to, pateiktas pasiūlymas užtikrina PMĮ normų nuoseklumą ir mokestinio reguliavimo stabilumą, kuris yra teisinės valstybės bruožas, teigiamai vertinamas tiek Lietuvos verslo subjektų, tiek užsienio investuotojų.
Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas siūlo projekte numatyti, kad vertinant, ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų, turi būti įvertinti visi susiję faktai ir aplinkybės, t.y. nepagrįstos mokestinės naudos įrodinėjimo našta tenka mokesčių administratoriui. Taip pat Komitetas siūlo Įstatymo nuostatų dėl dividendų apmokestinimo taikymą sieti su mokestinės naudos gavimo faktu, o ne siekiu gauti mokestinę naudą. Kartu siūloma šių nuostatų netaikyti tarp Lietuvos įmonių mokamiems dividendams, t. y. taikyti tik tarpvalstybiniams dividendų mokėjimams. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip:
„6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35
straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, siekimu gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą.“
įstaigų pasiūlymai: negauta
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
1Seimo nariai:
Kęstutis Daukšys, Zita Žvikienė, Darius Ulickas, Ričardas Sargūnas, Raimundas Markauskas,
1 Argumentai: Siūlymas teikiamas siekiant įgyvendinti ir tinkamai perkelti į nacionalinę teisę 2015 m. sausio 27 d. ES Tarybos Direktyvą 2015/121/ES, kuria iš dalies keičiama ES Direktyva 2011/96/ES bei užtikrinti jos pagrindinį tikslą - panaikinti dvigubą apmokestinimą ir sudaryti sąlygas veikti įmonių grupėms, ir, kad nebūtų apmokestinti dukterinių bendrovių patronuojančioms bendrovėms mokami dividendai mokesčiais, išskaičiuojamais prie šaltinio, o taip panaikinti patronuojančios bendrovės tokių pajamų dvigubą apmokestinimą. Pasiūlymas:
Pakeisti 1 straipsnį ir jį išdėstyti taip: Papildyti 32 straipsnį 6 dalimi ir ją išdėstyti taip:
skyriaus nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą neteisėtos mokestinės naudos ir tai yra pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek , atsižvelgus į visus susijusius faktus ir aplinkybes , yra gauta neteisėtos mokestinės naudos, tai susiję su mokestinės naudos siekimu, neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, ir jeigu tai yra nesuderinama su ES Direktyvos 2011/96/ES dėl bendrosios mokesčių sistemos, taikomos įvairių valstybių narių patronuojančioms ir dukterinėms bendrovėms dalyku ir tikslais, įskaitant ir tuos atvejus, kai dividendus gauna užsienio vienetai, kurie nėra įregistruoti ar kitaip organizuoti Europos ekonominės erdvės valstybėse.“ Pritarti iš dalies Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas siūlo projekte numatyti, kad vertinant, ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų, turi būti įvertinti visi susiję faktai ir aplinkybės, t.y. nepagrįstos mokestinės naudos įrodinėjimo našta tenka mokesčių administratoriui.
Taip pat Komitetas siūlo Įstatymo nuostatų dėl dividendų apmokestinimo taikymą sieti su mokestinės naudos gavimo faktu, o ne siekiu gauti mokestinę naudą. Kartu siūloma šių nuostatų netaikyti tarp Lietuvos įmonių mokamiems dividendams, t. y. taikyti tik tarpvalstybiniams dividendų mokėjimams. Terminas „neteisėta“ nenaudojamas perkeliamoje Direktyvoje, kadangi jos tikslas - kova su piktnaudžiavimu, kai verslo ar konkrečių veiksmų organizavimas grindžiamas ne komercinėmis priežastimis, atspindinčiomis ekonominę realybę, o mokestinės naudos gavimu, tokiu būdu įgyjant konkurencinį pranašumą, kurio teisiniu reglamentavimu nebuvo siekta numatyti. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „6. Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų.
Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, siekimu gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą.“
pateiktam ir Komiteto patobulintam Lietuvos Respublikos pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3729 bei Komiteto išvadoms ir šį Įstatymo projektą Komitetas siūlo Seimui svarstyti ir priimti kartu su 2016 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių įstatymu. Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
finansų komitetas1 Argumentai: Siekiant teisinio aiškumo, Komitetas siūlo projekte numatyti, kad vertinant, ar mokestinė nauda yra pagrindinis ar vienas pagrindinių tikslų, turi būti įvertinti visi susiję faktai ir aplinkybės, t.y. nepagrįstos mokestinės naudos įrodinėjimo našta tenka mokesčių administratoriui. Taip pat Komitetas siūlo Įstatymo nuostatų dėl dividendų apmokestinimo taikymą sieti su mokestinės naudos gavimo faktu, o ne siekiu gauti mokestinę naudą. Kartu siūloma šių nuostatų netaikyti tarp Lietuvos įmonių mokamiems dividendams, t. y. taikyti tik tarpvalstybiniams dividendų mokėjimams. Pasiūlymas. Atsižvelgiant į tai, Komitetas siūlo patikslinti Projekto 1 straipsniu keičiamo Įstatymo 32 straipsnio 6 dalies formuluotę ir ją išdėstyti taip: „6.
Šio skyriaus 34 straipsnio 2 dalies, 35 straipsnio 2 ir 3 dalių nuostatos dėl dividendų neapmokestinimo netaikomos, jei yra siekiama gauti mokestinę naudą ir tai mokestinės naudos gavimas, įvertinus visus susijusius faktus ir aplinkybes, yra buvo pagrindinis arba vienas iš pagrindinių tikslų. Ši nuostata taikoma tokia apimtimi, kiek tai susiję su mokestine nauda, siekimu gauta neturint svarių komercinių priežasčių, atspindinčių ekonominę realybę, kaip tai suprantama atsižvelgiant į ES Direktyvos 2011/96/ES dalyką ir tikslą.“
finansų komitetas8 Argumentai: Atsižvelgiant į LRS Teisės departamento 3 pastabą, Komitetas siūlo Projekto 8 straipsniu keičiamo įstatymo 51 straipsnį dėstyti nauja redakcija: Pasiūlymas: „8 straipsnis. 51 straipsnio pakeitimas
mokesčio deklaracijos, metinės fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos ir avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas
pajamos apmokestinamos šio Įstatymo nustatyta tvarka, privalo užpildyti metines pelno mokesčio ir (arba) metines fiksuoto pelno mokesčio bei avansinio pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. Vienetai, gautą paramą panaudoję ne pagal Lietuvos Respublikos labdaros ir paramos įstatyme nustatytą paramos paskirtį, taip pat iš vieno paramos teikėjo per mokestinį laikotarpį grynais pinigais gavę paramą, viršijančią 250 MGL dydžio sumą, privalo užpildyti metines pelno mokesčio deklaracijas ir pateikti jas tam vietos mokesčio administratoriui, kurio veiklos teritorijoje jie yra arba privalo būti įregistruoti mokesčio mokėtojais. 2.
pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos pasibaigus mokestiniam laikotarpiui iki kito mokestinio laikotarpio šešto mėnesio pirmos penkioliktos dienos. Lietuvos vieneto arba nuolatinės buveinės paskutinio mokestinio laikotarpio metinė pelno mokesčio ir (arba) metinė fiksuoto pelno mokesčio deklaracijos pateikiamos per 30 dienų nuo veiklos pabaigos. 3. Avansinio pelno mokesčio deklaracijos pateikimas:
1) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal praėjusių metų veiklos rezultatus, avansinio pelno mokesčio deklaracija už pirmuosius devynis šešis mokestinio laikotarpio mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo trečio mėnesio paskutinę penkioliktą dieną. Avansinio pelno mokesčio apyskaita deklaracija už mokestinio laikotarpio dešimtą septintą – dvyliktą mėnesius pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio dešimto devinto mėnesio paskutinę penkioliktą dieną;
2) jei avansinis pelno mokestis apskaičiuojamas pagal numatomą mokestinio laikotarpio pelno mokesčio sumą, avansinio pelno mokesčio deklaracija pateikiama ne vėliau kaip mokestinio laikotarpio pirmo trečio mėnesio paskutinę penkioliktą dieną.“
7Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Andrius Palionis, Andrius Kubilius. PRIDEDAMA. Lietuvos Respublikos pelno mokesčio
įstatymo Nr. IX-675 32, 33, 34, 35, 36, 401, 47, 51, 53 straipsnių ir 3 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3729(2) Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius