Projekto lyginamasis variantas
2015 m. d. Nr. Vilnius1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas Pakeisti 13 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Įmonei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gali
būti skiriamos lėšos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Jei lėšos skirtos turtui sukurti arba turtas sukurtas iš įmonės lėšų, sprendimą iš įmonės lėšų arba iš įmonei skirtų lėšų sukurto turto verte registruoti įmonės savininko kapitalo ar turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo dalies padidėjimą priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka.“ Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą Respublikos Prezidentas Teikia:
LR Seimo narys Arvydas Mockus
paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai. Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas (toliau – projektas) parengtas atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu galiojantis reglamentavimas nesuteikia teisės skirti biudžeto lėšų laikinus finansinius sunkumus patiriančiai valstybės ir (ar) savivaldybės įmonei. Tokiu atveju, dėl laikinų apyvartinių lėšų trūkumo įmonė negali vykdyti savo funkcijų, generuojančių pajamas, o jos savininkas (valstybė arba savivaldybė – net neturi teisėto būdo savo biudžeto lėšomis pagelbėti įmonei. Iš biudžeto skirti lėšas savo įmonei šiuo metu leidžiama tik turtui sukurti. 2. Įstatymų projektų autorius ar autorių grupė, įstatymų projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą parengė LR Seimo narys Arvydas Mockus, Šiaulių miesto meras Artūras Visockas, ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija. 3. Kaip šiuo metu yra teisiškai reglamentuojami įstatymų projektuose aptarti klausimai? Šiuo metu galiojanti Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio 3 dalis numato: „Įmonei įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka gali būti skiriamos lėšos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu. Sprendimą iš įmonės lėšų arba iš įmonei skirtų lėšų sukurto turto verte registruoti įmonės savininko kapitalo ar turtą, kuris pagal įstatymus gali būti tik valstybės nuosavybė, atitinkančio kapitalo dalies padidėjimą priima Vyriausybė arba savivaldybės taryba, vadovaudamasi Vyriausybės nustatyta tvarka.“
reglamentavimo nuostatos, naujai reglamentuotų klausimų teigiamos savybės ir kokių teigiamų rezultatų laukiama?
Priėmus siūlomą įstatymo pataisą, tiek savivaldybė – savivaldybės įmonei, tiek ir valstybė – valstybės įmonei turėtų teisę skirti savo biudžeto lėšas įmonės veiklai užtikrinti (pvz., apyvartinių lėšų trūkumui padengti) ir šiomis lėšomis nebūtų registruojamas įmonės savininko kapitalo dalies padidėjimas. Tai sumažintų valstybės ir savivaldybės įmonių, kurios steigiamos viešiesiems interesams tenkinti ir dažnai yra ypatingos svarbos, bankrutavimo riziką. 5. Galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta. Kaip neigiama pasekmė galėtų būti laikoma rizika, kad biudžetinės lėšos (viešieji finansai) gali būti panaudotos neįvertinus santykio tarp būtinybės įmonę išsaugoti nuo bankroto ir tikslingo, efektyvaus jų panaudojimo. 6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai? Įstatymų nuostatos neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai? Įstatymai neturės esminės įtakos verslo sąlygoms ir plėtrai. 8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios? Kitų įstatymų keisti nereikės. 9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka? Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų. 10.
Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus? Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus. 11. Jei įstatymams įgyvendinti reikia lydimųjų aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, kokie šių aktų metmenys? Nenumatoma, kad tokių aktų reikės. 12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas (pateikiami įvertinimai artimiausiems metams ir tolesnei ateičiai)? Biudžeto lėšų poreikis būtų nustatinėjamas individualiai kiekvienos konkrečios įmonės atveju. 13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
projektų iniciatoriai: institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai. Įstatymo projektą iniciavo ir parengė – Seimo nariai: Arvydas Mockus, Šiaulių miesto meras A. Visockas, ir Šiaulių miesto savivaldybės administracija. 15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „valstybės įmonė“, „savivaldybės įmonė“. 16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-11-10 Nr. XIIP-3720 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1Projektu siūloma keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje atsisakyti nuostatos,
kad valstybės ir savivaldybės įmonei valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšos gali būti skiriamos tik „įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Pažymėtina, kad Konstitucijos
disponavimo tvarką nustato įstatymas. Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, „ <...> kad ji reiškia, jog reguliuoti valstybės įmonių veiklos, valstybės turimų akcijų akcinėse bendrovėse tvarkymo ir kitus su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo susijusius klausimus yra pavesta įstatymų leidėjui; jis gali pasirinkti šio reguliavimo teisines priemones, kiek tai neprieštarauja Konstitucijai; nustatyti, kaip reguliuoti valstybės turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo, yra Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidėjo teisė, ir tik Konstitucija apibrėžia šios teisės ribas (1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybės turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu“ (1996 m. sausio 24 d. nutarimas), kad „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą“ (1996 m. vasario 28 d. nutarimas), „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d. nutarimas). Vyriausybės kompetenciją šioje srityje apibrėžia įstatymai (1997 m. birželio 17 d. nutarimas).
Taigi iš Konstitucijos
disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas)“ (2015 m. vasario 24 d. nutarimas). Atsižvelgdami į tai, manytume, kad siūloma įstatymo nuostata, jog „Įmonei gali būti skiriamos lėšos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu“, įstatyme nenustatant šių lėšų skyrimo būdų, sąlygų ir tvarkos, galimai prieštarauja Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatoms. 2. Projektu siūlomos nuostatos nedera su galiojančio įstatymo 12 straipsnio nuostatomis. 3. Pagal projekto aiškinamąjį raštą, priėmus siūlomą įstatymo pataisą valstybė ir savivaldybės turėtų teisę skirti biudžeto lėšas savo įmonės veiklai užtikrinti (pvz., apyvartinių lėšų trūkumui padengti). Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad pagal Biudžetinės sandaros įstatymą, valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai naudojami valstybės ir savivaldybių funkcijoms atlikti, surenkami mokesčiai, privalomos įmokos ir rinkliavos gali būti perskirstomi tik per valstybės biudžetą ir savivaldybių biudžetus bei įstatyme nurodytus viešuosius fondus, o biudžeto asignavimų valdytojai privalo naudoti skirtus asignavimus savo vadovaujamos įstaigos programoms vykdyti, paskirstyti juos pavaldžioms biudžetinėms įstaigoms ir kitiems subjektams, kuriems galimybė biudžeto lėšas gauti numatyta jų veiklos sritį reglamentuojančiuose įstatymuose arba Vyriausybės nutarimuose, priimtuose vadovaujantis tiesiogiai taikomais Europos Sąjungos teisės aktais ir tarptautinėmis sutartimis, nustatančiais Europos Sąjungos ar atskirų valstybių finansinės paramos, teikiamos Lietuvai, administravimo tvarką, programoms vykdyti.
Taigi aiškinamojo rašto teiginių pagrįstumas abejotinas. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis D. Petrauskaitė, tel. (8 5) 239 6376, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT-01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-11-10 Nr. S-2015-6908 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP-3720 (toliau – Projektas), teikiame šias pastabas ir pasiūlymus: 1. Pirma, Projektu siūloma, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija savo sprendimu galėtų tam tikrais atvejais skirti lėšas valstybės arba savivaldybės įmonei. Projekte nenurodomi jokie kriterijai, kuriais remiantis toks sprendimas galėtų būti priimtas, nors Projekto aiškinamajame rašte paminėta, kad tam tikrais atvejais sprendimai galėtų būti priimti siekiant padėti laikinus sunkumus patiriančioms valstybės ar savivaldybių įmonėms. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas.
Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d.,
Pažymėtina, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata
„valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų
nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu“ negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą visi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymu – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas).
Kaip Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas (toliau – Konstitucinis Teismas) yra konstatavęs, valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu, kad įstatymuose turi būti inter alia nustatytos valstybės institucijos, turinčios teisę priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn, ir šių institucijų įgaliojimai perduoti minėtą turtą, taip pat šio turto perdavimo sąlygos ir tvarka (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2005 m. rugpjūčio 23 d.,
Pažymėtina, kad oficialiosios konstitucinės doktrinos nuostata
„valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimas kitų subjektų
nuosavybėn turi būti grindžiamas įstatymu“ negali būti aiškinama kaip reiškianti, esą visi valstybei nuosavybės teise priklausančio turto perdavimo kitų subjektų nuosavybėn santykiai turi būti reguliuojami tik įstatymu – Lietuvos Respublikos Vyriausybė, kiti teisėkūros subjektai pagal savo kompetenciją šiuos santykius gali reguliuoti ir poįstatyminiais teisės aktais, kurie yra grindžiami įstatymu ir nekonkuruoja su juo (Konstitucinio Teismo 2007 m. lapkričio 23 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas, aiškindamas Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalį, yra konstatavęs ir tai, kad valstybės turtas nėra savitikslis, bet turi duoti naudą visuomenei ir turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai tvarkomas; įstatymai turi saugoti visų savininkų nuosavybės teises, taigi ir valstybės, kaip visos visuomenės organizacijos, nuosavybės teises; pagal Konstituciją neleidžiamas toks teisinis reguliavimas, pagal kurį valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas būtų valdomas, naudojamas, juo būtų disponuojama taip, kad būtų tenkinami tik vienos socialinės grupės ar atskirų asmenų interesai arba poreikiai ir šis turtas netarnautų viešajam interesui, visuomenės poreikiui, tautos gerovei (kuri negali būti suprantama vien materialine, finansine prasme) (Konstitucinio Teismo 2003 m. rugsėjo 30 d., 2005 m. liepos 8 d., 2007 m. liepos 5 d., 2007 m. lapkričio 23 d., 2008 m. kovo 20 d. nutarimai).
Šie konstituciniai imperatyvai taikytini ir valstybės turto investavimo atvejais. Be to, kaip nurodė Konstitucinis Teismas, valstybė pasirinkdama valstybės turto investavimo būdus turi atsižvelgti į tai, ar pasirinkus tam tikrą būdą bus patenkinti svarbūs konstituciškai pagrįsti visuomenės poreikiai ir interesai. Valstybės turto investavimas konstituciškai būtų nepateisinamas, jei juo būtų akivaizdžiai daroma žala visuomenei arba būtų pažeidžiamos kitų asmenų teisės. Atsižvelgdami į visa tai, manome, kad Projektu nenustačius aiškių kriterijų ir sąlygų, kuomet būtų galimas valstybinio turto perdavimas, Projektas galimai neatitiktų Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies reikalavimų. 2. Antra, atkreiptinas dėmesys į tai, kad Projektu siūloma nuostata galimai sukuria pagrindą ūkio subjektui suteikti Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau
Šioje dalyje numatyta, kad, „[i]šskyrus tuos atvejus, kai Sutartys nustato kitaip, valstybės narės arba iš jos valstybinių išteklių bet kokia forma suteikta pagalba, kuri, palaikydama tam tikras įmones arba tam tikrų prekių gamybą, iškraipo konkurenciją arba gali ją iškraipyti, yra nesuderinama su vidaus rinka, kai ji daro įtaką valstybių narių tarpusavio prekybai.“ Pažymėtina, kad pagal 2014 m. birželio 17 d. Komisijos reglamentą (ES) Nr. 651/2014, kuriuo tam tikrų kategorijų pagalba skelbiama suderinama su vidaus rinka taikant Sutarties 107 ir 108 straipsnius, ir 2006 m. gruodžio
taikymo de minimis pagalbai tam tikra pagalba galėtų būti laikoma teisėta, tačiau šie reglamentai nėra taikomi sunkumus patiriančioms įmonėms, atitinkamai Projekto aiškinamajame rašte minimas tikslas – pagelbėti sunkumus patiriančioms valstybės ir savivaldybių įmonėms – negalėtų būti įgyvendinamas. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Gintarė Taluntytė, tel. 8 70663 699, el. p. [email protected]
TEISĖTVARKOS komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko
pavaduotojas Stasys Šedbaras, komiteto nariai: Vilija Aleknaitė-Abramkienė, Juozas Bernatonis, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius, Vytautas Gapšys, Valdas Skarbalius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, komiteto biuro patarėjai: I. Leonavičiūtė, M. Civilkienė, J. Janušauskienė, R. Karpavičiūtė, R. Varanauskienė, L. Zdanavičienė, komiteto biuro padėjėjos M. Banytė, A. Bacevičienė. Kviestieji asmenys: Šiaulių miesto savivaldybės mero patarėjas E. Ledauskas, mero padėjėja K. Sakalauskaitė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-05 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
siūloma keičiamo įstatymo 13 straipsnio 3 dalyje atsisakyti nuostatos, kad valstybės ir savivaldybės įmonei valstybės ar savivaldybės biudžeto lėšos gali būti skiriamos tik „įstatymų nustatytais pagrindais ir tvarka“. Pažymėtina, kad Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas.
Aiškindamas šią nuostatą, Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, „ <...> kad ji reiškia, jog reguliuoti valstybės įmonių veiklos, valstybės turimų akcijų akcinėse bendrovėse tvarkymo ir kitus su valstybės turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo susijusius klausimus yra pavesta įstatymų leidėjui; jis gali pasirinkti šio reguliavimo teisines priemones, kiek tai neprieštarauja Konstitucijai; nustatyti, kaip reguliuoti valstybės turto valdymą, naudojimą ar disponavimą juo, yra Konstitucijoje įtvirtinta įstatymų leidėjo teisė, ir tik Konstitucija apibrėžia šios teisės ribas (1996 m. sausio 24 d. nutarimas). Konstitucinis Teismas taip pat yra konstatavęs, kad „santykiai, atsirandantys valdant valstybės turtą, juo naudojantis ir disponuojant, reguliuotini tik įstatymu“ (1996 m. sausio 24 d. nutarimas), kad „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti valstybės lėšų panaudojimo formą“ (1996 m. vasario 28 d. nutarimas), „tik įstatymų leidėjas gali nustatyti disponavimo valstybiniu turtu <...> būdus ir sąlygas“ (1996 m. spalio 22 d. nutarimas). Vyriausybės kompetenciją šioje srityje apibrėžia įstatymai (1997 m. birželio 17 d. nutarimas). Taigi iš Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatos „valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas“ įstatymų leidėjui kyla pareiga visus svarbiausius valstybės turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo santykių elementus nustatyti įstatymu (2005 m. rugpjūčio 23 d. nutarimas)“ (2015 m. vasario 24 d. nutarimas). Atsižvelgdami į tai, manytume, kad siūloma įstatymo nuostata, jog „Įmonei gali būti skiriamos lėšos įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinančios institucijos sprendimu“, įstatyme nenustatant šių lėšų skyrimo būdų, sąlygų ir tvarkos, galimai prieštarauja
3Komiteto sprendimas ir pasiūlymai.
Respublikos Seimo statuto 67 straipsnio 3 punktu, įvertinęs Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015 m. lapkričio 5 d. išvadą ir atsižvelgdamas į Komitete išdėstytus argumentus, Teisės ir teisėtvarkos komitetas preliminariai įvertino, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3720 nuostatos prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 128 straipsnio 2 dalies nuostatoms, kad valstybinio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo tvarką nustato įstatymas. 4. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 5. Komiteto paskirti pranešėjai: Julius Sabatauskas, Stasys Šedbaras. 6. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas