2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu tardymo izoliatoriaus administracija yra gavusi pažymą, kad
nukentėjusysis pageidauja būti informuotas apie būsimą suimtojo paleidimą į laisvę ar suimtojo pabėgimą iš tardymo izoliatoriaus, tardymo izoliatoriaus direktorius apie suimtojo paleidimą į laisvę ar suimtojo pabėgimą iš tardymo izoliatoriaus privalo pranešti nukentėjusiajam apie suimtojo paleidimą. Nukentėjusysis taip pat informuojamas apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Nukentėjusiajam apie suimtojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus vienai dienai iki suimtojo paleidimo dienos. Tais atvejais, kai suimtasis iš tardymo izoliatoriaus turi būti paleidžiamas tuoj po to, kai gaunamas nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl suimtojo paleidimo, taip pat kai suimtasis pabėga iš tardymo izoliatoriaus, nukentėjusiajam pranešama iš karto po suimtojo paleidimo ar suimtojo pabėgimo iš tardymo izoliatoriaus.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo priedas
2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 72). 2. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (OL
Šis įstatymas įsigalioja 2015 m. lapkričio 16 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
2015 m. d. Nr. Vilnius
Pakeisti 48 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Jeigu tardymo izoliatoriaus administracija yra gavusi pažymą, kad
nukentėjusysis pageidauja būti informuotas apie būsimą suimtojo paleidimą į laisvę ar suimtojo pabėgimą iš tardymo izoliatoriaus, tardymo izoliatoriaus direktorius apie suimtojo paleidimą į laisvę ar suimtojo pabėgimą iš tardymo izoliatoriaus privalo pranešti nukentėjusiajam apie suimtojo paleidimą. Nukentėjusysis taip pat informuojamas apie teisės aktuose nustatytas apsaugos priemones, kurios gali būti jam taikomos, ir jų skyrimo tvarką. Nukentėjusiajam apie suimtojo paleidimą į laisvę pranešama ne vėliau kaip likus vienai dienai iki suimtojo paleidimo dienos. Tais atvejais, kai suimtasis iš tardymo izoliatoriaus turi būti paleidžiamas tuoj po to, kai gaunamas nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl suimtojo paleidimo, taip pat kai suimtasis pabėga iš tardymo izoliatoriaus, nukentėjusiajam pranešama iš karto po suimtojo paleidimo į laisvę ar suimtojo pabėgimo iš tardymo izoliatoriaus.“
Pakeisti Įstatymo priedą ir jį išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo priedas
2001/220/TVR dėl nukentėjusiųjų padėties baudžiamosiose bylose (OL 2004 m. specialusis leidimas, 19 skyrius, 4 tomas, p. 72). 2. 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi nusikaltimų aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas
Šis įstatymas įsigalioja 2016 m. kovo 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Lietuvos Respublikos BAUDŽIAMOJO PROCESO KODEKSO 9, 28, 43, 44, 128,
184¹ STRAIPSNIAIS įstatymo projekto, Lietuvos Respublikos BAUSMIŲ
ir Lietuvos Respublikos SUĖMIMO VYKDYMO ĮSTATYMO NR. I-1175 48 STRAIPSNIO IR
projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 9, 28, 43, 44, 128, 185, 186, 188, 214, 239, 272, 275, 276, 280, 283, 308 straipsnių, Kodekso priedo pakeitimo ir papildymo bei Kodekso papildymo 27¹, 36², 184¹ straipsniais įstatymo projektas (toliau – BPK projektas), Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 180 straipsnio ir Kodekso 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – BVK projektas) ir Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 48 straipsnio ir įstatymo priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – SVĮ projektas) (kartu – įstatymų projektai) parengti, siekiant įgyvendinti 2012 m. spalio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2012/29/ES, kuria nustatomi būtiniausi aukų teisių, paramos joms ir jų apsaugos standartai ir kuria pakeičiamas Tarybos pamatinis sprendimas 2001/220/TVR (toliau – Direktyva). Kartu įstatymų projektai parengti, siekiant įgyvendinti Valstybės kontrolės atlikto Valstybinio audito 2012 m. gruodžio 31 d. ataskaitoje Nr. VA-P-10-3-21 „Ar efektyviai organizuota vaiko teisių apsauga“ Teisingumo ministerijai pateiktas rekomendacijas (toliau – Valstybės kontrolės rekomendacijos). Įstatymų projektų tikslas ir uždaviniai – pakeisti tam tikras BPK ir kitų teisės aktų nuostatas, kuriomis Lietuvoje galiojantis teisinis reguliavimas būtų suderintas su Direktyva, taip pat atsižvelgti į Valstybės kontrolės rekomendacijas. 2.
projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymų projektus parengė Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamentas (direktorė Simona Mesonienė, tel. 8 5 266 2873, el. p. [email protected], patarėjas Darius Mickevičius, tel. 8 5 266 2966, el. p. [email protected]). 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
straipsnyje įtvirtinta proceso dalyvių teisė naudotis vertėjo žodžiu ir raštu paslaugomis teisė. Šio straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad bylos dokumentai, kurie BPK nustatytais atvejais įteikiami įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam, taip pat kitiems proceso dalyviams, turi būti išversti į jų gimtąją kalbą arba į kitą kalbą, kurią jie moka. BPK numato šaukimų, sprendimų sustabdyti ikiteisminį tyrimą ir teismo nuosprendžių nuorašų įteikimą nukentėjusiesiems, tačiau sprendimai nutraukti ikiteisminį tyrimą nukentėjusiesiems nėra įteikiami, todėl, vadovaujantis BPK 8 straipsnio 3 dalimi, nėra pareigos visais atvejais juos išversti raštu. 2. BPK 9 straipsnyje aptarti atvejai, kada ir kas gali dalyvauti neviešame teismo posėdyje. Šis teisinis reguliavimas neapima atvejų, kuomet nukentėjusysis (ar liudytojas) procese pageidauja dalyvauti su jį lydinčiu ir jam emocinę paramą teikiančiu asmeniu, kuris neturi proceso dalyvio statuso, pvz., šeimos nariu ar artimu giminaičiu, nevyriausybinės organizacijos atstovu. Tokių asmenų dalyvavimas paprastai nekenkia baudžiamojo proceso eigai, nepažeidžia kaltinamojo teisės į gynybą, o atvirkščiai – gali padėti nukentėjusiajam drąsiai duoti teisingus parodymus, ginti savo teisėtus interesus. 3. BPK nepakankamai nuosekliai vartojama nepilnamečio arba jaunesnio negu aštuoniolika metu asmens sąvoka. Išskyrus BPK 127 straipsnį, nėra aiškiai sureguliuoti atvejai, kaip turėtų būti elgiamasi, kai nepilnametis sulaukia pilnametystės baudžiamojo proceso metu.
Taip pat nėra aptartas klausimas, kaip turėtų būti elgiamasi, kai nėra žinomas tikslus asmens amžius. BPK taikantį asmenį gali klaidinti ir Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse vartojama nepilnamečio sąvoka, kuri siejama su žmogaus amžiumi nusikalstamos veikos padarymo metu. 4. BPK 28 straipsnyje apibrėžtas baudžiamojo proceso dalyvis – nukentėjusysis. Nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas tik fizinis asmuo, kuris nukentėjusiojo statusą įgyja, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras priima nutarimą arba teismas nutartį dėl pripažinimo nukentėjusiuoju. Toks nutarimas ar nutartis gali būti priimama tik esant pagrindui manyti, kad nusikalstama veika asmeniui padaryta fizinės, turtinės ar neturtinės žalos. Žalos padarymas fiziniam asmeniui yra faktinis pagrindas, kuriuo remiantis asmuo pripažįstamas nukentėjusiuoju, o ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro nutarimas yra teisinis pagrindas asmenį laikyti nukentėjusiuoju baudžiamajame procese. Tam tikrais atvejais toks reguliavimas gali riboti nuo nusikalstamų veikų nukentėjusių asmenų teises, nes jų procesinis statusas ir jo suteikimo laikas priklauso nuo ikiteisminio pareigūno ar prokuroro diskrecijos. Nors BPK 28 straipsnis to nenustato, teismų praktikoje dažniausiai, bet ne visuomet nukentėjusiaisiais taip pat pripažįstami dėl nusikalstamos veikos mirusio fizinio asmens šeimos nariai ir artimieji giminaičiai. BPK 28 straipsnyje be nukentėjusiojo apibrėžimo taip pat išvardytos jo teisės ir pareigos.
BPK 28 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad nukentėjusysis ir jo atstovas turi teisę: teikti įrodymus; pateikti prašymus; pareikšti nušalinimus; ikiteisminio tyrimo metu ir teisme susipažinti su byla; dalyvauti bylą nagrinėjant teisme; apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro, ikiteisminio tyrimo teisėjo ir teismo veiksmus, taip pat apskųsti teismo nuosprendį ar nutartį; pasakyti baigiamąją kalbą. Be visų, šiame straipsnyje vardijamų teisių, nukentėjusysis turi ir kitų BPK nustatytų garantijų, pavyzdžiui, BPK 8 straipsnis, BPK 44 straipsnio 10 dalis. 5. BPK vartojama nukentėjusiojo, kuriam dėl apklausos teisme gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių padarinių, sąvoka, tačiau ji yra pernelyg siaura, neapimanti visų specialių apsaugos poreikių turinčių nukentėjusiųjų (pvz., kuriems papildoma apsauga reikalinga dėl nusikalstamo poveikio, bauginimo ar keršto). Taip pat nėra nustatyta procedūra, kuria vadovaujantis turi būti atliekamas asmenų apsaugos poreikių įvertinimas. 6. Specifinė nukentėjusiųjų grupė yra vaikai. Vaikams, dalyvaujantiems baudžiamajame procese, skiriamas ypatingas dėmesys ir apsauga, taip pat daugiau garantijų (pavyzdžiui, kitokia apklausų tvarka), tačiau dabar egzistuojančios garantijos nėra pakankamos, siekiant užtikrinti tinkamą vaiko interesų apsaugą baudžiamajame procese. Dėl vaikų interesų apsaugos yra pateiktos Valstybės kontrolės rekomendacijos.
Vadovaujantis jų 7 punktu, Teisingumo ministerijai yra pateiktos šios rekomendacijos: „siekiant mažinti neigiamą baudžiamojo proceso poveikį vaikui ir geriau užtikrinti vaiko teises jo metu, tikslinga inicijuoti teisės aktų pakeitimus, kuriais būtų: 1) aiškiai apibrėžta vaiko teisių apsaugos specialistų procesinė padėtis baudžiamajame procese; 2) nustatytas privalomas vaiko teisių apsaugos specialisto, o nukentėjusio vaiko ar liudytojo apklausoje – ir psichologo dalyvavimas vaiko apklausoje, privaloma vaiko apklausos vieta.“
straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad nepilnametis liudytojas ir nukentėjusysis į teisiamąjį posėdį šaukiami tik išimtiniais atvejais. Tačiau ši nuostata nėra nuosekliai suderinta su BPK 276, 280 ir 283 straipsnių nuostatomis, kurios nustato, kad nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis į teismo posėdį nėra šaukiami tik tais atvejais, kai dėl apklausos teisme jiems gali būti psichinė trauma ar kitokių sunkių pasekmių. 8. BPK 128 straipsnio 4 dalyje ir BPK 308 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos nuostatos, kuriomis vadovaujantis nukentėjusiajam privalomai išaiškinama apie jo teisę būti informuotam apie suimtojo ar nuteistojo paleidimą iš jų laikymo vietos. Detalesnė tokio informavimo tvarka reglamentuota BVK 180 straipsnio 8 dalyje, taip pat Suėmimo vykdymo įstatymo 48 straipsnio 7 dalyje. Tačiau pastebėtina, kad nėra reglamentuota informavimo tvarka suimtajam ar nuteistajam pabėgus iš jo laikymo vietos. Taip pat nukentėjusysis negauna informacijos, kokias apsaugos priemones jam gali pasiūlyti valstybė. 9. BPK 183 straipsnio 4 dalyje ir 279 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta nuostata, kad liudytojas, kuriam įstatymų nustatyta tvarka taikomos apsaugos nuo nusikalstamo poveikio priemonės, taip pat liudytojas, kuris dėl kitų priežasčių negali atvykti į apklausą (teisiamąjį posėdį), gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis.
Tokia pati apklausos tvarka tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylos nagrinėjimo teisme metu taikoma ir nukentėjusiajam (BPK
specialistui (BPK 284 straipsnio 4 dalis). BPK 188 straipsnio 7 dalyje ir 189 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta, kad įtariamasis, kuris negali atvykti į apklausą arba yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. BPK 246 straipsnio 1 dalyje inter alia nustatyta, kad kaltinamojo, kuris negali atvykti į teismą, kuriame nagrinėjama byla, arba kuris yra laikomas areštinėje, kardomojo kalinimo ar pataisos įstaigoje, dalyvavimas teismo posėdyje gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. BPK 285 straipsnyje taip pat nustatyta, kad kai nėra galimybių ekspertą apklausti teismo posėdyje, jis gali būti apklausiamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. Taip pat ekspertas ekspertizės aktą gali perskaityti ir į nagrinėjimo teisme dalyvių klausimus atsakyti garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis (BPK 286 straipsnio 5 dalis). Tačiau naudojantis vertėjo žodžiu paslaugomis, garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonių naudojimas BPK nėra reglamentuotas. 10. BPK
privalo apie įtariamojo suėmimą pranešti vienam iš suimtojo nurodytų šeimos narių ar artimųjų giminaičių.
Jeigu suimtasis jokio asmens nenurodo, prokuroras savo nuožiūra turi pranešti vienam iš įtariamojo šeimos narių ar artimųjų giminaičių, jei šį pavyksta nustatyti. Prokuroras gali atsisakyti pranešti, jei suimtasis motyvuotai paaiškina, kad toks pranešimas gali pakenkti jo šeimos narių ar artimųjų giminaičių saugumui. Be to, įtariamajam turi būti sudaryta galimybė pačiam pranešti šeimos nariams ar artimiesiems giminaičiams apie suėmimo paskyrimą. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama BPK projektu siūloma BPK papildyti šiomis nuostatomis:
į Direktyvos 3 straipsnio tikslus, siūloma nustatyti, kad neviešame teismo posėdyje būtų leidžiama dalyvauti liudytoją ar nukentėjusįjį lydintiems asmenims, kurie privalėtų laikytis teismo posėdžio tvarkos. Teismas nutartimi galėtų pašalinti lydintį asmenį iš viso teismo posėdžio ar iš atskirų jo dalių, jeigu toks dalyvavimas prieštarautų liudytojo ar nukentėjusiojo interesams arba trukdytų tirti ar nagrinėti bylą. 2. Atsižvelgiant į Direktyvos 2 ir 24 straipsnių nuostatas, BPK siūloma įtvirtinti nepilnamečio apibrėžimą, kartu nustatant nepilnamečio prezumpciją, kai nėra tiksliai žinomas jo amžius, bei numatant, kad nepilnamečiui baudžiamojo proceso metu sulaukus pilnametystės jo atžvilgiu prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi galėtų būti toliau taikomos viena ar daugiau garantijų. Siekiant suderinti vartojamas sąvokas, atitinkamose BPK nuostatose vietoj žodžių „jaunesnis kaip aštuoniolika metų“ siūloma įrašyti „nepilnametis“. 3.
į Direktyvos 2 straipsnio nuostatas ir praktikoje retai, bet pasitaikančias problemas, siūloma patikslinti nukentėjusiojo apibrėžimą BPK 28 straipsnyje, mažiau akcentuojant pripažinimo nukentėjusiuoju formalųjį elementą ir įtraukiant į jį dėl nusikalstamos veikos mirusio asmens šeimos narius ir artimuosius giminaičius. Atsižvelgiant į Direktyvos 4 straipsnio nuostatas, BPK 28 straipsnyje taip pat siūloma nukentėjusiojo teisių katalogą papildyti teise gauti informaciją apie su juo susijusio baudžiamojo proceso eigą, kuri detaliau realizuojama BPK nuostatomis dėl teisės susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga, teise gauti svarbiausius baudžiamojo proceso dokumentus ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad BPK numato aktyvų nukentėjusiojo vaidmenį, jo pareigą dalyvauti procese ir duoti parodymus, šios teisės atsisakymas ne visuomet būtų privalomas ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui, t. y. jis negalėtų atsisakyti gauti šaukimus į apklausą, gauti informaciją apie ikiteisminio tyrimo pabaigą ir pan. 4. Atsižvelgiant į Direktyvos 7 straipsnio nuostatas, siūloma BPK įtvirtinti pareigą įteikti arba išsiųsti nukentėjusiesiems sprendimo apie ikiteisminio tyrimo nutraukimą ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą nepatvirtinti prokuroro nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nuorašus, kurie, vadovaujantis BPK 8 straipsnio
supranta. 5. Atsižvelgiant į Direktyvos 22 ir 23 straipsnių nuostatas, siūloma nustatyti pareigą ne vėliau kaip prieš pirmąją nukentėjusiojo apklausą įvertinti, ar jis neturi specialių apsaugos poreikių. Šį vertinimą paprastai atliktų ikiteisminį tyrimą atliekantis asmuo, užpildydamas specialų klausimyną. Nukentėjusysis turėtų teisę, bet ne pareigą dalyvauti tokiame vertinime. Prireikus, atliekant specialių apsaugos poreikių vertinimą galėtų būti pasitelkiamas psichologas ar kiti specialistai.
Prireikus, vėliau galėtų būti atliekamas ir papildomas ar pakartotinis specialių apsaugos poreikių vertinimas. Detalią nukentėjusiojo specialių poreikių vertinimo tvarką nustatytų Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras. Vertinimo metu nustačius, kad nukentėjusysis turi specialių apsaugos poreikių, ikiteisminio tyrimo pareigūnas arba prokuroras galėtų atitinkamai organizuoti baudžiamąjį procesą, pvz., siūlyti, kad nukentėjusysis būtų apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo, jį apklausti naudojantis apklausos kambario priemonėmis, siūlyti, kad nukentėjusysis būtų nebekviečiamas dalyvauti bylos nagrinėjime teisme, taikyti anonimiškumą ar dalinį anonimiškumą, jei yra pagrindas, ir pan. Atsižvelgiant į Direktyvos 23 straipsnio reikalavimus, BPK, be kita ko, siūloma papildyti nuostata, kad nukentėjusiojo prašymu, seksualinių nusikaltimų bylose, smurto artimoje aplinkoje bylose ar bylose, susijusiose su diskriminavimu ar neapykanta dėl lyties, nukentėjusiojo apklausą atliktų tos pačios lyties ikiteisminio tyrimo pareigūnas, išskyrus atvejus, kai ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu būtina neatidėliotina nukentėjusiojo apklausa. 6. Atsižvelgiant į Direktyvos 22-24 straipsnių nuostatas, siūloma aiškiai nustatyti, kad nepilnamečiai liudytojai ar nukentėjusieji į teismo posėdį kviečiami tik išimtiniais atvejais. Šios garantijos, jei tai būtina dėl specialių apsaugos poreikių, galėtų būti taikomos ir kitiems nukentėjusiesiems. 7. Siekiant tinkamai įgyvendinti Valstybės kontrolės rekomendacijas ir į gautas praktikų nuomones, BPK projekte siūloma atsisakyti valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo vaidmens, vykdant nepilnamečių apklausas. Vaiko teisių apsaugos specialistai neturi pakankamai specialiųjų žinių, kad galėtų padėti baudžiamajame procese tinkamai apklausti vaikus, be to, tai nėra ir šių institucijų funkcija.
Manytina, kad ne vaiko teisių apsaugos specialistas, bet psichologas, turintis reikalingų profesinių žinių, gali padėti maksimaliai apsaugoti vaiko interesus baudžiamajame procese. 8. Atsižvelgiant į Direktyvos 23 straipsnio nuostatas, taip pat siūloma įtvirtinti, kad nepilnametis liudytojas ar nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu paprastai būtų apklausiami vaikų apklausoms pritaikytose patalpose. 9. Atsižvelgiant į Direktyvos 6 straipsnį, dabar galiojančios nuostatos apie nukentėjusiojo teisę būti informuotam apie suimtojo ar nuteistojo paleidimą iš jo laikymo vietos, papildomos ir nuostatomis apie suimtojo ar nuteistojo pabėgimą iš laisvės atėmimo vietos. BPK, BVK ir SVĮ projektais taip pat įtvirtinama pareiga išaiškinti nukentėjusiajam jam galimas taikyti apsaugos priemones ir ši informacija jam būtų teikiama tiek dar dalyvaujant baudžiamajame procese, tiek ir po to, kai įtariamasis ar nuteistasis paleidžiami arba pabėga iš laisvės atėmimo vietos. 10. Atsižvelgiant į jau galiojančias nuostatas dėl proceso dalyvių apklausų naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, taip pat Direktyvos 7 straipsnį, siūloma BPK papildyti nuostatomis dėl galimo vertėjo dalyvavimo proceso veiksmuose, naudojantis garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis. 11. Atsižvelgiant į tai, kad pagal BPK 21 straipsnio 4 dalies ir 22 straipsnio 3 dalies nuostatas, įtariamasis ar kaltinamasis apie jam pareikštus įtarimus ar kaltinimus turi teisę informuoti konsulines įstaigas ir vieną asmenį, pildoma ir BPK 128 straipsnio 1 dalis, įtraukiant kitą asmenį, kuris gali būti informuojamas apie įtariamojo suėmimą. Toks asmuo galėtų būti, pavyzdžiui, įtariamojo darbdavys, kaimynai ir pan.
Tokią nuostatą siūloma įvesti, atsižvelgiant į tai, kad praktikoje pasitaiko situacijų, kai suimtasis neturi artimųjų giminaičių ar šeimos narių, o pagal galiojančią nuostatą prokuroras informuoti apie asmens suėmimą gali būtent tik šeimos narius ar artimuosius giminaičius. Tuo pačiu siūloma leisti laikinai atidėti tokį informavimą, jei tai pakenktų ikiteisminiam tyrimui arba šių asmenų saugumui. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Priėmus įstatymų projektus neigiamų pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Numatoma, kad įstatymų projektai prisidės gerinant nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų padėtį, o tai savo ruožtu gali padėti geriau atskleisti nusikalstamas veikas. Įstatymų projektai neturės įtakos korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymų projektų įgyvendinimas tiesiogiai nesusijęs su verslo sąlygomis ir jo plėtra. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų priimti, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų.
Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. 10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir yra suderinti su Europos Sąjungos teisės aktais. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Priėmus įstatymų projektus, Lietuvos Respublikos generalinis prokuroras iki įstatymų projektų įsigaliojimo dienos turės nustatyti nukentėjusiųjų specialių apsaugos poreikių vertinimo tvarką, taip pat pakeisti ir papildyti kai kurias baudžiamo proceso dokumentų formas, patvirtintas Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2014 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. I-288. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Tiek galiojančioms BPK nuostatoms, tiek BPK projektu jas papildančioms nuostatoms įgyvendinti gali prireikti papildomų valstybės biudžeto lėšų. Pirma, papildomų valstybės biudžeto lėšų reikia psichologų dalyvavimui teismo procese užtikrinti. Atkeiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2015 m. balandžio 23 d. posėdyje pritarė teismų reformos įstatymų projektų paketo teikimui Lietuvos Respublikos Seimui.
Įstatymo projektuose numatyta, kad šiuo metu esantys 49 apylinkių teismai būtų sujungti į 12 apylinkių teismų. Šiuo metu šie įstatymų projektai pateikti Lietuvos Respublikos Seimui. Todėl atsižvelgiant į planuojamą teismų reformą, Teisėjų tarybos pateiktais duomenimis, svarstytina galimybė steigti po psichologo etatą centriniuose apylinkės teismo rūmuose – iš viso būtų 12 etatų (1 etatui 11 tūkst. Eur darbo užmokesčiui ir 3, 4 tūkst. Eur darbdavio socialinio draudimo įmokoms). Antra, lėšų taip pat reikės įsigyti įrangai, kuri būtų skirta garso ir vaizdo įrašų darymui, taip pat vaikų apklausoms skirtoms patalpoms įrengti. Vadovaujantis Teisėjų tarybos pateiktais duomenimis, 2008-2010 metais dalis teismų buvo aprūpinti specialia jaunesnių nei 18 metų asmenų apklausai skirta vaizdo ir garso įrašymo įranga. Šiuo metu
imperatyvių teisės akto normų taikymo, nes neturi jokios vaizdo ir garso įrašymo įrangos. Būtina 16 teismų aprūpinti specialia vaizdo ir garso įrašymo įranga, kuriai įsigyti reikia 140 tūkst. Eur asignavimų. Vadovaujantis Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenimis, šalies policijos įstaigoms reikėtų įrengti ne mažiau kaip 65 apklausos kambarius ir įsigyti ne mažiau kaip 65 vnt. specialios įrangos. Vieno vaikų apklausos kambario (apklausos ir stebėjimo patalpų) įrengimas sudarytų apie 7400 Eur, iš kurių: remonto darbai – 3500 Eur, baldai ir vaikų kambario daiktai –
kambarių įrengimas sudarytų apie 481 000 Eur. 13.
projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymų projektų rengimo metu idėjos dėl valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovo padėties įtvirtinimo ir dėl vaiko apklausos vietos buvo svarstytos teisingumo ministro
proceso kodekso priežiūros komiteto sudarymo“ sudarytame Baudžiamojo proceso kodekso priežiūros komitete. Idėjoms buvo pritarta. Derinimo metu įstatymo projektai buvo derinti su Lietuvos Respublikos generaline prokuratūra, Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Kalėjimų departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos finansų ministerija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Europos teisės departamentu prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaiga. Derinimo metu taip pat vyko papildomos konsultacijos, pasitarimai su suinteresuotomis institucijomis dėl vaiko teisių apsaugos specialistų dalyvavimo vaikų apklausose baudžiamajame procese. Savo nuomones raštu pateikė Teisėjų taryba, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija, Rokiškio rajono savivaldybės administracija, Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybų (skyrių) vadovų asociacija, Lietuvos Respublikos generalinė prokuratūra, Lietuvos savivaldybių asociacija. Papildomų konsultacijų metu dauguma institucijų pareiškė savo nuomonę, kad vaiko teisių apsaugos specialistų dalyvavimas vaikų apklausose baudžiamajame procese yra perteklinis.
Taip pat buvo pateikta informacija apie papildomas lėšas, kurios būtų reikalingos papildomoms psichologų pareigybėms ir infrastruktūrai, susijusiai su garso ir vaizdo įrašų darymais. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc: „Baudžiamojo proceso kodeksas“, „apklausa“, „vaizdo ir garso perdavimo priemonės“, „nukentėjusysis“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai Nėra.
2015-11-10 Nr. XIIP-3705 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio 7 dalis, kuria projekto rengėjai įtvirtina naujas nuostatas, kad nukentėjusiajam pageidaujant šiam turi būti pranešta ne tik apie būsimą suimtojo paleidimą į laisvę, bet ir apie jo pabėgimą iš tardymo izoliatoriaus (čia ir toliau pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad suimtojo pabėgimas iš tardymo izoliatoriaus yra savarankiška nusikaltimo sudėtis (Baudžiamojo kodekso 241 straipsnis „Kalinio pabėgimas“) ir naujo ikiteisminio tyrimo dalykas. Svarstytina, ar, nenustačius papildomų informavimą apie suimtojo pabėgimą ribojančių „saugiklių“, nebūtų pakenkiama baudžiamojo proceso tikslams ir naujo ikiteisminio tyrimo rezultatyvumui bei efektyvumui. Abejotina dėl šios nuostatos suderinamumo su Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsniu „Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas“ ir
duomenimis“. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo duomenims galioja neskelbtinumo principas. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalimi „Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.“ Be to, nukentėjusysis pirmojoje byloje atitinkamo procesinio statuso neturės byloje dėl Baudžiamojo kodekso 241 straipsnio. Vadinasi, jis neturės ir procesinių teisių, tarp jų – susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis.
Baudžiamojo proceso kodekso 181 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bet kuriuo momentu susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis turi teisę įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu. 2. Projekto 2 straipsniu teikiamame įstatymo priedo
„nusikaltimų“. 3. Siūlytina koreguoti projekto 3 straipsnį, nukeliant įstatymo
įsigaliojimo datą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
2015-12-15 Nr. XIIP-3705(2) Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šią pastabą: Svarstytina, ar projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 48 straipsnio 7 dalies ketvirtajame sakinyje po žodžių „nuosprendis, nutartis ar nutarimas dėl suimtojo paleidimo“ nereikia įrašyti žodžių „į laisvę“. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis A. Jatkevičius, tel. (8 5) 239 6843, el. p. [email protected] P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
Teisės ir teisėtvarkos komitetas
DĖL
Julius Sabatauskas, pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras; Komiteto nariai: Seimo narę Viliją Aleknaitę Abramikienę pavaduojanti Seimo narė Agnė Bilotaitė, Stasys Brundza, Vitalijus Gailius. Komiteto biuro vedėja Dalia Latvelienė, patarėjai: Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Karpavičiūtė, Irma Leonavičiūtė, Gintarė Morkūnienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė. Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos atstovai: viceministras Paulius Griciūnas, Administracinės ir baudžiamosios justicijos departamento patarėjas Darius Mickevičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento patarėjas Paulius Veršekys, Nacionalinės teismų administracijos atstovė Lina Griškevič. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-10 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir juridinės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
rengėjai įtvirtina naujas nuostatas, kad nukentėjusiajam pageidaujant šiam turi būti pranešta ne tik apie būsimą suimtojo paleidimą į laisvę, bet ir apie jo pabėgimą iš tardymo izoliatoriaus (čia ir toliau pabraukta mūsų). Atkreiptinas dėmesys, kad suimtojo pabėgimas iš tardymo izoliatoriaus yra savarankiška nusikaltimo sudėtis (Baudžiamojo kodekso 241 straipsnis
„Kalinio pabėgimas“) ir naujo ikiteisminio tyrimo dalykas.
Svarstytina, ar, nenustačius papildomų informavimą apie suimtojo pabėgimą ribojančių „saugiklių“, nebūtų pakenkiama baudžiamojo proceso tikslams ir naujo ikiteisminio tyrimo rezultatyvumui bei efektyvumui. Abejotina dėl šios nuostatos suderinamumo su Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsniu
„Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumas“ ir 181 straipsniu „Proceso
dalyvių teisė susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis“. Pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo duomenims galioja neskelbtinumo principas. Vadovaujantis Baudžiamojo proceso kodekso 177 straipsnio 1 dalimi
„Ikiteisminio tyrimo duomenys neskelbtini. Šie duomenys iki bylos nagrinėjimo
teisme gali būti paskelbti tik prokuroro leidimu ir tik tiek, kiek pripažįstama leistina. Draudžiama skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius ir nukentėjusiuosius.“ Be to, nukentėjusysis pirmojoje byloje atitinkamo procesinio statuso neturės byloje dėl Baudžiamojo kodekso
susipažinti su ikiteisminio tyrimo duomenimis. Baudžiamojo proceso kodekso
ikiteisminio tyrimo duomenimis turi teisę įtariamasis ir jo gynėjas, nukentėjusysis ir jo atstovas ikiteisminio tyrimo metu. Nepritarti Atsižvelgus į pastabą, būtų kvestionuojama Direktyvos 2012/29/ES 6 straipsnio 5 dalies nuostata.
Pažymėtina, kad nukentėjusysis informuojamas tik apie asmens pabėgimo iš laisvės atėmimo vietos faktą, o apie susipažinimą su naujo ikiteisminio tyrimo duomenimis ar procesinio statuso įgijimą naujoje byloje šioje nuostatoje nekalbama. (Ikiteisminio tyrimo duomenų neskelbtinumo nuostata neturėtų būti aiškinama plečiamai, kitaip gautųsi, kad apie padarytą nusikalstamą veiką, pvz., pavogtą automobilį, būtų draudžiama pranešti jį apdraudusiai draudimo įmonei). 2. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas
įstatymo priedo 2 punkte minimos direktyvos pavadinime prieš žodį „aukų“ įrašytinas žodis „nusikaltimų“. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
datą. Atsižvelgti Su rengėjais suderinta įsigaliojimo data 2016 m. kovo 1 d. 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta
sprendimas. Pritarti komitete patobulintam Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 48 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3705(2). 8. Balsavimo rezultatai:
„už“-bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Vitalijus
Gailius, Valdas Skarbalius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta. PRIDEDAMA: Komitete patobulintas įstatymo projektas Nr. XIIP-3705(2) ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas