Projekto lyginamasis variantas
1 straipsnis. 34 straipsnio pakeitimas Papildyti 34 straipsnį 17 dalimi ir ją išdėstyti taip: „17. Ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas, prieš pradėdami teikti elektroninių ryšių paslaugas abonentams, sudariusiems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis konkliudentiniais veiksmais ir atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, privalo identifikuoti paslaugos naudotojo vardą, pavardę, gimimo datą, faktinę gyvenamąją vietą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį.“
pakeitimas
taip: „1.3. susiję su abonentais, sudariusiais viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis konkliudentiniais veiksmais ir atsiskaitančiais už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu:
ryšio numeris, SIM kortelės numeris, tarptautinis judriojo ryšio abonento identifikatorius (IMSI); 1.3.2. vardas, pavardė, gimimo data, faktinė gyvenamoji vieta, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipas, serija ir numeris;“
5.2.6. papunkčio pastraipą ir ją išdėstyti taip: „5.2.6. jei anoniminė elektroninių ryšių paslauga iš anksto apmokėta, paslaugos pirminio aktyvavimo data ir laikas bei vietovės, kurioje paslauga buvo aktyvuota, žyma (Cell ID);“
įgyvendinimas
įsigalioja 2016 m. liepos 1 d. 2. Iki šio įstatymo įsigaliojimo abonentams, sudariusiems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis konkliudentiniais veiksmais ir atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, elektroninių ryšių paslaugos gali būti teikiamos ne ilgiau kaip 6 mėnesius po šio įstatymo įsigaliojimo. 3.
įsigaliojimo abonentams, sudariusiems viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartis konkliudentiniais veiksmais ir atsiskaitantiems už elektorinių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, elektroninių ryšių paslaugos gali būti teikiamos po šio straipsnio 2 dalyje numatyto termino, jeigu buvo identifikuoti paslaugos naudotojo vardas, pavardė, gimimo data, faktinė gyvenamoji vieta, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipas, serija ir numeris. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Teikia Seimo narys Vitalijus Gailius
projekto tikslai ir uždaviniai Šiuo metu didėja nusikalstamų veikų skaičius, kai asmenys, planuodami ir vykdydami sunkias ar kitas nusikalstamas veikas, naudojasi „Labas“, „Extra“ ar kitomis išankstinio mokėjimo SIM kortelėmis, kurias kartu su mobiliojo ryšio telefonų aparatais keičia kasdien ar net kelis kartus per dieną. Tokia padėtis labai sunkina ir lėtina atliekamus kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminius tyrimus, nes tokių kortelių vartotojų tapatybei nustatyti gaištamas laikas, o surinkti duomenys praranda aktualumą. Taip pat, imtis papildomų priemonių, siekiant užkardyti galimas terorizmo apraiškas, neutralizuoti asmenų bendravimą mobiliais ryšiais jų neidentifikavus skatina ir įtempta geopolitinė situacija Europoje. Užsienio valstybių praktika rodo, kad kai kuriose iš jų (Vokietijoje, Ispanijoje, Italijoje, Graikijoje, Slovakijoje, Bulgarijoje, Norvegijoje, Prancūzijoje,) yra privalomas išankstinio mokėjimo paslaugų vartotojų elektroninių ryšių duomenų kaupimas, o šiuo metu atitinkamos teisinio reguliavimo pataisos rengiamos ir Latvijoje. Europos Sąjungos vidaus reikalų ministrai 2008 m. buvo pažymėję, kad būtina kovoti su anoniminiu elektroninių ryšių (mobiliojo ryšio ir interneto) naudojimu. Italijoje nuo 2003 m. mobiliųjų telefonų kortelių (SIM) savininkai turi būti identifikuojami prieš paslaugos aktyvavimą. Italijos Elektroninių ryšių įstatymo (kodekso) 55 straipsnio 7 dalis numato, kad paslaugų teikėjai privalo užtikrinti, kad būtų įrašyti pirkėjo asmens duomenys kartu su asmens tapatybės dokumento numeriu, taip pat padaroma asmens dokumento kopija su nuotrauka. Norvegijoje nuo 2005 m. yra draudžiamos neregistruotos išankstinio apmokėjimo mobiliųjų telefonų kortelės.
Pagal Elektroninių ryšių tinklo ir paslaugų taisykles (Ecom taisykles) telefonų paslaugų teikėjas saugo kiekvieno naudotojo vardą, pavardę ir adresą. Saugoma informacija suteikia galimybę identifikuoti registruotą asmenį bei nustatyti geografinę vietą esant pagalbos skambučiui. Prancūzijoje perkant išankstinio mokėjimo kortelę mobiliajam telefonui reikalaujama asmens duomenų. Pagal Prancūzijos Pašto ir elektroninių ryšių kodekso R 10-13 straipsnį, elektroninių ryšių operatoriai paieškos nustatymo ir baudžiamojo persekiojimo tikslais saugo vartotoją identifikuojančią informaciją. Vokietijoje išankstinio apmokėjimo kortelės mobiliesiems telefonams parduodamos tik pateikus asmens duomenis. Pagal Vokietijos Telekomunikacijų įstatymo 111 straipsnio nuostatas, bet kuris telekomunikacijų paslaugą teikiantis subjektas, skiriantis telefono numerius, privalo kaupti paslaugų gavėjo asmens duomenis, t. y. asmens vardą, pavardę, adresą, gimimo datą. Tai taikoma ir išankstinio apmokėjimo kortelių pirkėjams. Įstatymo projekto tikslas – judriojo ryšio operatoriams nustatyti pareigą registruoti judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM korteles, tokiu būdu kompetentingoms valstybės institucijoms sudarant sąlygas veiksmingiau tirti nusikalstamas veikas ar jas užkardyti. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius ir rengėjas yra Seimo narys Vitalijus Gailius. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai Įstatymo 1 priede yra nustatyta, kad ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti privalomai fiksuojami tik abonento ar registruoto elektroninių ryšių paslaugų naudotojo duomenys, susiję su fiksuoto telefono ryšio tinklu ir judriuoju telefono ryšiu. Tačiau duomenys, susiję su registruoto elektroninių ryšių išankstinio apmokėjimo paslauga, nėra fiksuojami. 4.
teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas gali teikti elektroninių ryšių išankstinio apmokėjimo paslaugą tik nustačius paslaugos gavėjo tapatybę. Įstatymo projekte taip pat numatoma, kad ūkio subjektai, teikiantys elektroninių ryšių tinklus ir (arba) paslaugas ir aktyvuodami paslaugą privalo identifikuoti asmenį, registruojant elektorinių ryšių išankstinio apmokėjimo paslaugos naudotojo vardą, pavardę, gimimo datą, faktinę gyvenamąją vietą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį. Priėmus Įstatymo projektą palengvės ikiteisminių tyrimų atlikimas, kai įtariamieji asmenys naudojasi judriojo ryšio išankstinio mokėjimo paslauga, nes bus lengviau nustatyti tokių asmenų tapatybę bei kitas su tyrimu susijusias aplinkybes. Taip pat, naudojantis išankstinio mokėjimo paslauga bus apsunkinta asmenų, siekiančių vykdyti nusikalstamas veikas, veikla ir tokius asmenis bus galima greičiau identifikuoti. Taip pat minėta priemonė gali būti efektyvi prevencinė priemonė nacionalinio saugumo srityje, kovojant su galimomis terorizmo apraiškomis. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Ūkio subjektams, teikiantiems viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugas, pereinamuoju laikotarpiu reikės papildomų išlaidų, keičiant tokių paslaugų teikimo modelį, kiek jis susijęs su išankstinio mokėjimo paslaugų teikimu ir esamo vartotojo identifikavimu. Siekiant išvengti galimo neigiamo poveikio po įstatymo priėmimo nustatomas 6 mėnesių pereinamasis laikotarpis, kurio metu bus galima identifikuoti vartotojus, ir toliau teikti paslaugas.
Pasibaigus visiems numatytiems pereinamiesiems laikotarpiams visi ūkio subjektai teiks paslaugas tik identifikavus vartotojus. 6. Kokią įtaką įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Įstatymo projekto priėmimas įtakos korupcijai neturės. Priėmus įstatymo projektą kriminogeninė situacija pagerės, nes palengvės tam tikrų nusikalstamų veikų tyrimas (ir ne tik tų nusikalstamų veikų, kurių padarymo įrankis yra naudojamasis viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių išankstinio mokėjimo paslauga). 7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymo projekto priėmimas kol bus įgyvendintas pirmasis registravimas apsunkins verslo sąlygas viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjams, nes reikės papildomų išlaidų, kiek tai susiję su išankstinio mokėjimo paslaugų teikimu identifikuojant vartotojus. Vėliau įsigaliojus nustatytoms sąlygoms visos naujos SIM kortelės bus registruojamos įprasta tvarka ir sąlygomis. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą projektą kitų galiojančių teisės aktų keisti ar panaikinti nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, projekte naujų sąvokų ir terminų nėra. 10.
laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymų įgyvendinimui lydimųjų aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įgyvendinant įstatymą, papildomų biudžeto lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Įstatymo projekto rengimo metu buvo konsultuotasi su Policijos departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba prie Vidaus reikalų ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnyba ir kitomis teisėsaugos institucijomis. 14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyną Eurovoc terminus, temas bei sritis
„Elektroninių ryšių paslaugos“, „elektroninių ryšių paslaugų
teikėjai“, „elektroninių ryšių paslaugos naudotojai“, „išankstinis mokėjimas“,
„identifikavimas“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra. Teikia: Seimo narys Vitalijus Gailius
Blankas
Biudžetinė įstaiga, Vilniaus g. 23-7A, LT- 01402 Vilnius, tel. 8 706 63 687, faks. 8 706 63 679, el. p. [email protected]. Duomenys kaupiami ir saugomi Juridinių asmenų registre, kodas 188600362 2015-11- Nr. Į 2015-10-30 Nr. S-2015-6603 Lietuvos Respublikos Seimui
Išnagrinėję 2015 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3694 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Toliau teikiame Europos teisės departamentui žinomą statistiką apie Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomas priemones dėl privalomo išankstinio mokėjimo SIM kortelių turėtojų registravimo. Remiantis Europos Komisijos 2011 m. duomenimis Europos Sąjungoje buvo šešios valstybės narės (Danija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija ir Bulgarija), kurios turėjo priemones, reikalaujančias registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles[1]. Remiantis tarptautinės mobilaus ryšio operatorius vienijančios organizacijos GSMA (Groupe Speciale Mobile Association) 2013 m. duomenimis[2] Europos Sąjungoje tokių valstybių buvo dešimt: Bulgarija, Danija, Graikija, Nyderlandai, Italija, Ispanija, Prancūzija, Slovakija, Vengrija, Vokietija. Taip pat šios tarptautinės organizacijos duomenimis Jungtinė Karalystė, Rumunija, Čekija, svarstė šį klausimą, tačiau nepriėmė jokių priemonių. Generalinio direktoriaus pavaduotojas Karolis Dieninis Ričard Dzikovič, tel. 8 706 68 082, el. p. [email protected], [email protected]; [1] 2011 m.
Europos Komisijos ataskaita Tarybai ir Europos Parlamentui dėl Duomenų saugojimo direktyvos (Direktyva 2006/24/EB) taikymo vertinimo; nuoroda internete: http://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/HTML/?uri=CELEX:52011DC0225&from=EN, [žiūrėta 2015-11-02]. [2] GSMA, A White paper, The Mandatory Registration of Prepaid SIM Card Users; nuoroda internete: http://www.gsma.com/publicpolicy/wp-content/uploads/2013/11/GSMA_White-Paper_Mandatory-Registration-of-Prepaid-SIM-Users_32pgWEBv3.pdf [žiūrėta 2015-11-02].
2015-11-03 Nr. XIIP-3694 Vilnius Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
į teisės technikos taisykles, projekto 1 straipsnio esmėje brauktini žodžiai
„“ir išdėstyti ją taip“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 2
straipsnio 1 dalies. 2. Projekto
identifikuotinų duomenų įtvirtinama ir faktinė gyvenamoji vieta. Nėra aišku kodėl siūlomame įstatymo pakeitime reikalaujama nurodyti faktinę gyvenamąją vietą. Pastebėtina, jog reikalavimas nurodyti faktinę gyvenamąją vietą kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose taikomas tuomet, kai asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Sistemiškai vertinant kitų teisės aktų nuostatas, svarstytina galimybė analogiškai sureguliuoti ir reikalavimus, keliamus pagal siūlomą įstatymo pakeitimą: reikalauti identifikuoti asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, o tais atvejais, kai ji nedeklaruota, faktinę gyvenamąją vietą. 3. Svarstytinas projekto tikslingumas ir pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentui, atsiskaičiusiam už paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, perduoti (parduoti) SIM kortelę kitam asmeniui, kuris nebeturėtų pareigos teikti savo duomenis elektroninių ryšių paslaugų teikėjui, kas savo ruožtu, įgalintų situaciją, kada galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebus.
Be to, projekte neatskleista, kaip abonento identifikaciniai duomenys turėtų būti atsiejami nuo konkrečios SIM kortelės , jeigu abonentas nuspręstų jos tiesiog nebenaudoti ir išmesti (arba tais atvejais, kai ji būtų fiziškai sugadinta ar pamesta). Tokiu atveju galutinis vartotojas, radęs „pamestą“ ar sutaisęs „sugadintą“ SIM kortelę, tai pat liktų neidentifikuotas. Be to, siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentams Lietuvos Respublikoje naudoti neidentifikuotas, užsienio valstybėse įsigytas, SIM korteles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas (pareiga visiems elektroninių ryšių abonentams, atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu deklaruoti savo duomenis) siekiant įstatymo projekto tikslų, kurių pasiekimas, įtvirtinant siūlomą reguliavimą, būtų labai abejotinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenumatytas ir projekto įgyvendinimo mechanizmas, t.y. nėra aišku kokiu būdų (kokiomis priemonėmis) ir kokiems subjektams (elektroninių paslaugų teikėjams, jų įgaliotiems prekybos atstovams ar tiesiog prekybos SIM kortelėmis vietų darbuotojams) duomenys turėtų būti teikiami (deklaruojami), kas savo ruožtu, taip pat apsunkina siūlomų priemonių proporcingumo įvertinimą. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected] D. Zebleckis tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas papildomo
I Š V A D a
Bakas, Komiteto pirmininko pavaduotoja Rasa Juknevičienė, Komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Arvydas Anušauskas, Dainius Gaižauskas, Jonas Jarutis, Michal Mackevič, Audrys Šimas; Komiteto biuro vedėjas Vitalij Dmitrijev, patarėjai: Paulius Bačiulis, Mantas Lapinskas, Evaldas Sinkevičius, padėjėja Vilma Lukoševičiūtė. Kviestieji asmenys: Vidaus reikalų viceministro Česlovas Mulma, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos departamento Visuomenės saugumo ir viešosios tvarkos užtikrinimo skyriaus vedėjas Darius Vasaris, Lietuvos kriminalinės policijos biuro Kriminalinės policijos biuro viršininko pavaduotojas Vytautas Gailiušas ir Kriminalinės žvalgybos koordinavimo ir kontrolės skyriaus vyriausiasis tyrėjas Renatas Vitkauskas, Specialiųjų tyrimų tarnybos Administravimo valdybos viršininko pavaduotoja Rūta Kaziliūnaitė, Valstybės saugumo departamento pareigūnai Renaldas Grigas ir Žilvinas Klimavičius, Antrojo operatyvinių tarnybų departamento prie Krašto apsaugos ministerijos pareigūnės Audronė Jakučionienė ir Jolanta Balkūnienė, AB „Telia“ atstovas Vytautas Bučinskas, UAB „Tele 2“ atstovai Andrius Baranauskas, Tadas Bukauskas, UAB „Bitė Lietuva“ atstovas Vitalijus Kirvaitis, Ryšių reguliavimo tarnybos l. e. Teisės departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas Kristina Masiulytė, Tinklų reguliavimo departamento direktorius Viktoras Syrusas, Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktoriaus pavaduotoja Diana Šimkūnienė, lobistas Šarūnas Frolenko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,
brauktini žodžiai „ir išdėstyti ją taip“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 2 straipsnio 1 dalies. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
dalimi, tarp identifikuotinų duomenų įtvirtinama ir faktinė gyvenamoji vieta. Nėra aišku kodėl siūlomame įstatymo pakeitime reikalaujama nurodyti faktinę gyvenamąją vietą. Pastebėtina, jog reikalavimas nurodyti faktinę gyvenamąją vietą kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose taikomas tuomet, kai asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Sistemiškai vertinant kitų teisės aktų nuostatas, svarstytina galimybė analogiškai sureguliuoti ir reikalavimus, keliamus pagal siūlomą įstatymo pakeitimą: reikalauti identifikuoti asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, o tais atvejais, kai ji nedeklaruota, faktinę gyvenamąją vietą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas,
projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentui, atsiskaičiusiam už paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, perduoti (parduoti) SIM kortelę kitam asmeniui, kuris nebeturėtų pareigos teikti savo duomenis elektroninių ryšių paslaugų teikėjui, kas savo ruožtu, įgalintų situaciją, kada galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebus. Be to, projekte neatskleista, kaip abonento identifikaciniai duomenys turėtų būti atsiejami nuo konkrečios SIM kortelės , jeigu abonentas nuspręstų jos tiesiog nebenaudoti ir išmesti (arba tais atvejais, kai ji būtų fiziškai sugadinta ar pamesta).
Tokiu atveju galutinis vartotojas, radęs „pamestą“ ar sutaisęs „sugadintą“ SIM kortelę, tai pat liktų neidentifikuotas. Be to, siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentams Lietuvos Respublikoje naudoti neidentifikuotas, užsienio valstybėse įsigytas, SIM korteles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas (pareiga visiems elektroninių ryšių abonentams, atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu deklaruoti savo duomenis) siekiant įstatymo projekto tikslų, kurių pasiekimas, įtvirtinant siūlomą reguliavimą, būtų labai abejotinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenumatytas ir projekto įgyvendinimo mechanizmas, t.y. nėra aišku kokiu būdų (kokiomis priemonėmis) ir kokiems subjektams (elektroninių paslaugų teikėjams, jų įgaliotiems prekybos atstovams ar tiesiog prekybos SIM kortelėmis vietų darbuotojams) duomenys turėtų būti teikiami (deklaruojami), kas savo ruožtu, taip pat apsunkina siūlomų priemonių proporcingumo įvertinimą. Nepritarti Ikiteisminio tyrimo institucijos apibendrino duomenis, kad mobiliojo ryšio telefonai paimami tiriant praktiškai kiekvieną nusikalstamą veiką. Tai parodo mobiliųjų telefonų tarpusavio susižinojime svarbą. Jei asmuo parduotų savo SIM kortelę, tai palengvintų nusikaltimą padariusio asmens nustatymą.. Be to, pats SIM kortelės įsigijimas jos neregistruojant liudytų apie asmens ketinimą daryti teisės pažeidimus. 4. Europos teisės departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, 2015-11-06 Išnagrinėję 2015 m. spalio 30 d. Lietuvos Respublikos Seimo pateiktą Lietuvos Respublikos elektroninių ryšių įstatymo Nr.
IX-2135 34 straipsnio ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3694 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Pritarti 3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: nėra. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: nėra. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
Komiteto išvadai, projektus XIIIP-3694 ir XIIIP-199 sujungti projektą XIIIP-199 laikant pagrindiniu. 6.2. Pasiūlymai: nėra. 7. Balsavimo rezultatai: už - 7, prieš - 1, susilaikė - 0. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Vytautas Bakas. Komiteto pirmininkas Vytautas Bakas Komiteto biuro patarėjas Paulius BačiuIis
komitetaS
dalyvavo: Komiteto pirmininkas – Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas-, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Bronius Markauskas, Bronislavas Matelis, Rūta Miliūtė, Virginijus Sinkevičius. Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, Komiteto biuro patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Darius Šaltmeris. Kviestieji asmenys:
Darius Urbonas – Vidaus reikalų viceministras, Darius Vasaris – Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo ir migracijos politikos departamento Visuomenės saugumo skyriaus vedėjas, Andrius Valeika - Lietuvos kriminalinės policijos biuro Veiklos koordinavimo ir kontrolės valdybos viršininkas, Renaldas Grigas – Valstybės saugumo departamentas, Kristina Sakauskienė – Valstybės saugumo departamento atstovė, Viktoras Syrusas - Ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų reguliavimo departamento direktorius, Raimondas Andrijauskas – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos direktorius, Danguolė Morkūnienė – Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos Teisės skyriaus vedėja, Laurentina Garbauskienė - Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir verslo aplinkos gerinimo departamento Valstybės valdomų įmonių politikos skyriaus vedėja, Šarūnas Frolenko – lobistas, Vitalijus Kirvaitis - UAB „Bitė Lietuva“ advokatas, Edvinas Krasauskas – UAB „Tele2“ advokatas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos :
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1.
kanceliarijos Teisės departamentas 2015-11-031 Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
straipsnio esmėje brauktini žodžiai „“ir išdėstyti ją taip“. Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 2 straipsnio 1 dalies. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
pildomas nauja 17 dalimi, tarp identifikuotinų duomenų įtvirtinama ir faktinė gyvenamoji vieta. Nėra aišku kodėl siūlomame įstatymo pakeitime reikalaujama nurodyti faktinę gyvenamąją vietą. Pastebėtina, jog reikalavimas nurodyti faktinę gyvenamąją vietą kituose Lietuvos Respublikos įstatymuose ir teisės aktuose taikomas tuomet, kai asmuo nėra deklaravęs gyvenamosios vietos. Sistemiškai vertinant kitų teisės aktų nuostatas, svarstytina galimybė analogiškai sureguliuoti ir reikalavimus, keliamus pagal siūlomą įstatymo pakeitimą: reikalauti identifikuoti asmens deklaruotą gyvenamąją vietą, o tais atvejais, kai ji nedeklaruota, faktinę gyvenamąją vietą. Pritarti
kanceliarijos Teisės departamentas
projekto tikslingumas ir pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentui, atsiskaičiusiam už paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, perduoti (parduoti) SIM kortelę kitam asmeniui, kuris nebeturėtų pareigos teikti savo duomenis elektroninių ryšių paslaugų teikėjui, kas savo ruožtu, įgalintų situaciją, kada galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebus.
Be to, projekte neatskleista, kaip abonento identifikaciniai duomenys turėtų būti atsiejami nuo konkrečios SIM kortelės , jeigu abonentas nuspręstų jos tiesiog nebenaudoti ir išmesti (arba tais atvejais, kai ji būtų fiziškai sugadinta ar pamesta). Tokiu atveju galutinis vartotojas, radęs „pamestą“ ar sutaisęs
„sugadintą“ SIM kortelę, tai pat liktų neidentifikuotas. Be to, siūlomas
reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentams Lietuvos Respublikoje naudoti neidentifikuotas, užsienio valstybėse įsigytas, SIM korteles. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas (pareiga visiems elektroninių ryšių abonentams, atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu deklaruoti savo duomenis) siekiant įstatymo projekto tikslų, kurių pasiekimas, įtvirtinant siūlomą reguliavimą, būtų labai abejotinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenumatytas ir projekto įgyvendinimo mechanizmas, t.y. nėra aišku kokiu būdų (kokiomis priemonėmis) ir kokiems subjektams (elektroninių paslaugų teikėjams, jų įgaliotiems prekybos atstovams ar tiesiog prekybos SIM kortelėmis vietų darbuotojams) duomenys turėtų būti teikiami (deklaruojami), kas savo ruožtu, taip pat apsunkina siūlomų priemonių proporcingumo įvertinimą. Pritarti Tai būtų neproporcinga priemonė, nes, reguliavimas taikomas praeičiai pažeistų teisinės valstybės principą. Sukuriant pareigą surinkti paslaugomis jau besinaudojančių asmenų duomenis, būtų pažeista tarp paslaugų teikėjo ir vartotojo sudarytos sutarties esmė.
Iki šiol teikiamos paslaugos turi du pagrindinius elementus: išankstinis paslaugų apmokėjimas ir paslaugų anonimiškumas. Taikant reguliavimą į praeitį, galėtume pažeisti vieną iš esminių teisinės sistemos principų lex retro non agit (įstatymas atgal negalioja)4 Europos Teisės departamentas prie LR Teisingumo ministerijos 2015-11-06 Išnagrinėję
elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 34 straipsnio ir Įstatymo 1 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIP‑3694 (toliau ‑ Projektas), pažymime, kad pastabų dėl Projekto atitikties Europos Sąjungos teisei neturime. Toliau teikiame Europos teisės departamentui žinomą statistiką apie Europos Sąjungos valstybėse narėse taikomas priemones dėl privalomo išankstinio mokėjimo SIM kortelių turėtojų registravimo. Remiantis Europos Komisijos 2011 m. duomenimis Europos Sąjungoje buvo šešios valstybės narės (Danija, Ispanija, Italija, Graikija, Slovakija ir Bulgarija), kurios turėjo priemones, reikalaujančias registruoti išankstinio mokėjimo SIM korteles. Remiantis tarptautinės mobilaus ryšio operatorius vienijančios organizacijos GSMA (Groupe Speciale Mobile Association) 2013 m. duomenimis Europos Sąjungoje tokių valstybių buvo dešimt: Bulgarija, Danija, Graikija, Nyderlandai, Italija, Ispanija, Prancūzija, Slovakija, Vengrija, Vokietija. Taip pat šios tarptautinės organizacijos duomenimis Jungtinė Karalystė,
3Piliečių, asociacijų,
politinių partijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys
Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimo Nr. SV-S-267 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1.1 ir 1.2 papunkčius, Lietuvos Respublikos Vyriausybė n u t a r i a :
3, 5, 34, 68, 77, 78 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-199 (toliau – įstatymo projektas Nr. XIIIP-199) ir pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui jį patikslinti pagal pateiktas pastabas ir pasiūlymus:
įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) nuostatos, nustatančios judriojo ryšio išankstinio mokėjimo SIM kortelių registravimą, gali būti neproporcingos patiriamų sąnaudų, atsirasiančios administracinės naštos, nurodytos įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 aiškinamojo rašto 7 punkte, santykio su šios nuostatos veiksmingumu aspektu (turint omenyje, kad išlieka galimybė naudoti alternatyvias technologijas ar kitose valstybėse įsigytas išankstinio mokėjimo SIM korteles), todėl siūlytina atsisakyti įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 7 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 1 priedo 1.3 papunkčio, taip pat įstatymo projekto Nr. XIIIP-199 8 straipsnio 1 ir 3 dalių.
<...>
pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pastabos Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
p.
1 Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas 2017-04-25 Pritarti Komiteto išvadai, projektus XIIIP-3694 ir XIIIP-199 sujungti projektą XIIIP-199 laikant pagrindiniu. Nepritarti Žr. Vyriausybės išvadoje pateiktus argumentus ir į įstatymo projektą XIIIP-199. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: Įstatymo projektą XIIP-3694 atmesti. Argumentai:
Vyriausybės parengtas įstatymo projektas XIIIP-199 sprendžia projektu XIIP-3694 siūlomas spręsti problemas. 8. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. . 9. Komiteto paskirti pranešėjai: Virginijus Sinkevičius. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nepareikšta. Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius Ekonomikos komiteto biuro patarėja Irina Jurkšuvienė