Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS Respublikos
Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 10 punktu:
„10) fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos
kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, jei toks susitarimas sudarytas.“
5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Informaciją apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto
bylą, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priimti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat po nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo specialioje interneto svetainėje.“
5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl
pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.“ 3.
Pakeisti 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo
iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais;“. 4. Pakeisti 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos
civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.“
5Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto
bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties nuorašą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos.“
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti, kartu pateikdamas šios nutarties nuorašą kopiją:
1) šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Šiame punkte nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus bankroto administratoriaus duomenis ir 3 punkte nurodytą laikotarpį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo pranešimo gavimo dienos turi paskelbti savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą;
3) ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti fizinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas fizinio asmens turtas, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus;
4) antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto;
5) fizinį asmenį aptarnaujančioms kredito įstaigoms;
6) registruotino turto duomenis tvarkantiems valstybės registrams.“
straipsnio pakeitimas 1.
7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies
taip: „12) kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Kai sudaromas šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas, įkeitimu ir
(ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nėra nurodomi.“
13 punktu: „13) nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas.“
7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reikalingo individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašas;“. 5. Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai.“
išdėstyti taip:
„5. Plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 yra 3 metai.
Teismas, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.“
1Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama
grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui kiekvienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo
pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„7. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu
nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.“ 3.
Papildyti 8 straipsnį 9 dalimi:
„9. Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar)
hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės nei kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu, pardavus įkeistą turtą, fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.“
4Buvusius 8 straipsnio 9–12 punktus laikyti atitinkamai 10–13 punktais. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, kurių
reikalavimų suma pagal fizinio asmens duomenis vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, balsuodami grupėse šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Teismas šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nutarties nuorašą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiunčia:
1) kredito įstaigai, kurioje atstatydintas bankroto administratorius yra atidaręs depozitinę sąskaitą;
2) paskirtam naujam bankroto administratoriui;
3) šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri paskirto naujo bankroto administratoriaus duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodytos nutarties nuorašo kopijos gavimo dienos turi paskelbti savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
4) fiziniam asmeniui;
5) atstatydintam bankroto administratoriui.“
1Pakeisti 17 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) prisiimti skolinius įsipareigojimus bankroto procedūroms atlikti
nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, jeigu fizinis asmuo neturi lėšų ar jų nepakanka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytai lėšų sumai sumokėti. Fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, turi teisę prisiimti šio įstatymo 7 straipsnio
vykdyti. Dėl šios priežasties atsiradę kreditorių reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka;“. 2.
2Papildyti 17 straipsnį nauju 11 punktu:
„11) išsaugoti turtą (taip pat ir įkeistą, jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ar reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti;“. 3. Buvusį 17 straipsnio 11 punktą laikyti atitinkamai
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Fizinio asmens skolų mokėjimo
terminai Nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai fizinis asmuo ir įkaito turėtojai ir (ar) hipotekos kreditoriai susitaria dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, šių fizinio asmens skolų, dėl kurių atsirado įkaito turėtojų ir (ar) hipotekos kreditorių reikalavimai, mokėjimo terminai nėra laikomi pasibaigusiais.“
Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį
balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio
27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė už atlyginimą už varžytynių vykdymą, parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina mažesnė už atlyginimą už varžytynių vykdymą, parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jeigu perimamo turto kaina yra didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į depozitinę sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Jeigu įkeistas turtas neparduodamas dvejose varžytynėse ir šio turto neperima įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius, įkeisto turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, kuri negali būti didesnė negu nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą.
Visais atvejais, kai bankroto administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos apmoka kreditorių susirinkimo patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytas bankroto administravimo išlaidas, susijusias su šio turto administravimu, kurios negali būti didesnės negu šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytas apribojimas. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.“
2Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iki varžytynių pradžios paskelbimo dienos fizinis
asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Jeigu pirkėjas iki varžytynių pradžios paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka ne mažesnę pinigų sumą už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės atšaukiamos neskelbiamos.“
3Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bankroto proceso metu sudaroma rašytinė nekilnojamojo turto
pirkimo–pardavimo sutartis. Kilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir neturi būti sudaromi notarine forma.“
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui atliekami kiekvieną mėnesį, kaip nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kreditorių reikalavimai, atsiradę fizinio asmens bankroto
proceso metu iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, ir kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl šio įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų prisiimtų skolinių įsipareigojimų, išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, tenkinami po šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kreditorių reikalavimų ir prieš šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimus.“
3Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytame susitarime susitarta kitaip.“
4Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų
įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus nusižengimus arba nusikalstamas veikas ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo
kitaip.“
įsigaliojimas 1.
įsigaliojimas
bankroto bylos nagrinėjamos, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas. 3. Fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano trukmę Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. 4. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo
Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatos įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS Respublikos
Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 10 punktu:
„10) fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos
kreditoriaus susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, jei toks susitarimas sudarytas.“
5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Informaciją apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto
bylą, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priimti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat po nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo specialioje interneto svetainėje.“
5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl
pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.“ 3.
Pakeisti 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo
iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais;“. 4. Pakeisti 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos
civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.“
5Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto
bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties nuorašą patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos.“
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti, kartu pateikdamas šios nutarties nuorašą patvirtintą kopiją:
1) šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Šiame punkte nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus bankroto administratoriaus duomenis ir 3 punkte nurodytą laikotarpį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo pranešimo gavimo dienos turi paskelbti savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą;
3) ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti fizinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas fizinio asmens turtas, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus;
4) antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto;
5) fizinį asmenį aptarnaujančioms kredito įstaigoms;
6) registruotino turto duomenis tvarkantiems valstybės registrams.“
straipsnio pakeitimas 1.
7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies
taip: „12) kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Kai sudaromas šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nėra nurodomi.“
3Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 13 punktu:
„13) nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas.“
7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reikalingo individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašas;“. 5. Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai.“
išdėstyti taip:
„5. Plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 3 metai.
Teismas, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.“
1Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama
grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai vienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui kiekvienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo
pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„7. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu
nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.“ 3.
Papildyti 8 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar)
hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies
mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu, pardavus įkeistą turtą, fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.“
4Buvusias 8 straipsnio 9–12 dalis laikyti atitinkamai 10–13 dalimis. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, kurių
reikalavimų suma pagal fizinio asmens duomenis vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, balsuodami grupėse šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Teismas šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nutarties nuorašą patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiunčia:
1) kredito įstaigai, kurioje atstatydintas bankroto administratorius yra atidaręs depozitinę sąskaitą;
2) paskirtam naujam bankroto administratoriui;
3) šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri paskirto naujo bankroto administratoriaus duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodytos nutarties nuorašo patvirtintos kopijos gavimo dienos turi paskelbti savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
4) fiziniam asmeniui;
5) atstatydintam bankroto administratoriui.“
1Pakeisti 17 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) prisiimti skolinius įsipareigojimus bankroto procedūroms atlikti
nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, jeigu fizinis asmuo neturi lėšų ar jų nepakanka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytai lėšų sumai sumokėti. Fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, turi teisę prisiimti šio įstatymo
įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti. Dėl šios priežasties atsiradę kreditorių reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka;“. 2.
2Papildyti 17 straipsnį nauju 11 punktu:
„11) išsaugoti turtą (taip pat ir įkeistą, jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ar reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti;“. 3. Buvusį 17 straipsnio 11 punktą laikyti atitinkamai
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Fizinio asmens skolų mokėjimo
terminai Nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai fizinis asmuo ir įkaito turėtojai ir (ar) hipotekos kreditoriai susitaria dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, šių fizinio asmens skolų, dėl kurių atsirado įkaito turėtojų ir (ar) hipotekos kreditorių reikalavimai, mokėjimo terminai nėra laikomi pasibaigusiais.“
Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį
balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio
27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė už atlyginimą už varžytynių vykdymą, parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, pranešus apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina mažesnė už atlyginimą už varžytynių vykdymą, parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumoka visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jeigu perimamo turto kaina yra didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į depozitinę sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Jeigu įkeistas turtas neparduodamas dvejose varžytynėse ir šio turto neperima įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius, įkeisto turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, kuri negali būti didesnė negu nurodyta šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą.
Visais atvejais, kai bankroto administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos apmoka kreditorių susirinkimo patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytas bankroto administravimo išlaidas, susijusias su šio turto administravimu, kurios negali būti didesnės negu šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytas apribojimas. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.“
2Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iki varžytynių pradžios paskelbimo dienos fizinis
asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Jeigu pirkėjas iki varžytynių pradžios paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka ne mažesnę pinigų sumą už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės atšaukiamos neskelbiamos.“
3Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bankroto proceso metu sudaroma rašytinė nekilnojamojo turto
pirkimo–pardavimo sutartis. Kilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir neturi būti sudaromi notarine forma.“
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1.
Pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui atliekami kiekvieną mėnesį, kaip nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kreditorių reikalavimai, atsiradę fizinio asmens bankroto
proceso metu iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, ir kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl šio įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų prisiimtų skolinių įsipareigojimų, išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, tenkinami po šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kreditorių reikalavimų ir prieš šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimus.“
3Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas ir įkeitimu ir
(ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies
4Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų
įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus nusižengimus arba nusikalstamas veikas ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo
kitaip.“
įsigaliojimas ir taikymas 1.
Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatytas išimtis. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas. 3. Fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano trukmę Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. 4. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 6 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 5. Šio įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo
Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatos įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas Komiteto išvadų rengėjai: R.Žemaitaitis D.Kreivys
Projekto lyginamasis variantas LIETUVOS Respublikos
Papildyti 4 straipsnio 4 dalį 10 punktu:
„10) fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos
kreditoriaus susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, jeigu toks susitarimas sudarytas.“
5 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Informaciją apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto
bylą, taip pat informaciją apie atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą teismas privalo paskelbti ne vėliau kaip kitą darbo dieną po nutarties priimti pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat po nutarties atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo. Ši informacija skelbiama viešai šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo specialioje interneto svetainėje.“
5 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl
pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties nuorašą patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.“ 3.
Pakeisti 5 straipsnio 8 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:
„2) paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo
iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų kreditorių interesus pažeidžiančių sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, kurių sudaryti jis neprivalėjo, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais;“. 4. Pakeisti 5 straipsnio 8 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip:
„6) paaiškėja, kad fiziniam asmeniui yra iškelta neribotos
civilinės atsakomybės juridinio asmens, kurio dalyvis yra fizinis asmuo, bankroto byla.“
5Pakeisti 5 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto
bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties nuorašą patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos.“
Pakeisti 6 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „4.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti, kartu pateikdamas šios nutarties nuorašą patvirtintą kopiją:
1) šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Šiame punkte nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus bankroto administratoriaus duomenis ir 3 punkte nurodytą laikotarpį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo pranešimo gavimo dienos turi paskelbti savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą;
3) ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti fizinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas fizinio asmens turtas, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus;
4) antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto;
5) fizinį asmenį aptarnaujančioms kredito įstaigoms;
6) registruotino turto duomenis tvarkantiems valstybės registrams.“
straipsnio pakeitimas 1.
7 straipsnio pakeitimas
7 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „6) kiekvieną mėnesį fiziniamo asmeniuis būtiniesiems poreikiams tenkinti numatomos reikalingos lėšos (atskirai nurodoma, kokioms konkrečioms fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų reikmėms tenkinti bus skiriamos šios lėšos, tarp jų numatomos lėšos mokesčiams bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka mokėti, mokėjimams įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos);“. 2. Pakeisti 7 straipsnio 1 dalies 12 punktą ir jį išdėstyti taip: „12) kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas, kuriame nurodomos ne rečiau kaip kartą per pusę metų ir per visą bankroto procesą kiekvienam kreditoriui mokamos lėšos (laikantis šio įstatymo 29 straipsnyje nurodytos jų tenkinimo eilės ir tvarkos). Kai sudaromas šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas, įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai kreditorių reikalavimų tenkinimo grafike nėra nurodomi;“. 3. Papildyti 7 straipsnio 1 dalį 13 punktu: „13) nenumatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas.“
7 straipsnio 2 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip: „2) reikalingo individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti turto (taip pat ir įkeisto) sąrašas;“. 5. Papildyti 7 straipsnio 2 dalį 4 punktu: „4) numatomų gauti kreditų dydis ir sąlygos bei kreditavimo sutarčių įvykdymo užtikrinimo būdai ir kiti finansavimo šaltiniai.“
išdėstyti taip:
„5. Plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 yra 3 metai.
Teismas, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.“
1Pakeisti 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:
„3. Kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama
grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai vienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui kiekvienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad plano projektui nepritarta. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo
pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.“
išdėstyti taip:
„7. Teismas gali nepatvirtinti plano, jeigu
nustato, kad buvo pažeistos šio straipsnio 1–4 dalių nuostatos ir (ar) šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytas susitarimas pažeidžia kitų kreditorių teises ir (ar) teisėtus interesus ir per nustatytą terminą nepašalinti trūkumai.“ 3.
Papildyti 8 straipsnį nauja 9 dalimi:
„9. Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar)
hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gali būti laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies
mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu pardavus įkeistą turtą fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.“
4Buvusias 8 straipsnio 9–12 dalis laikyti atitinkamai 10–13 dalimis. 6 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 9 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip:
„3) dokumentus, įrodančius, kad plano projektui pritarė kreditoriai, kurių
reikalavimų suma pagal fizinio asmens duomenis vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių reikalavimų sumos vertinės išraiškos, balsuodami grupėse šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, arba dokumentus, įrodančius, kad plano projektui kreditoriai nepritaria.“
straipsnio pakeitimas Pakeisti 14 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7.
Teismas šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nutarties nuorašą patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiunčia:
1) kredito įstaigai, kurioje atstatydintas bankroto administratorius yra atidaręs depozitinę sąskaitą;
2) paskirtam naujam bankroto administratoriui;
3) šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri paskirto naujo bankroto administratoriaus duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodytos nutarties nuorašo patvirtintos kopijos gavimo dienos turi paskelbti savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
4) fiziniam asmeniui;
5) atstatydintam bankroto administratoriui.“
1Pakeisti 17 straipsnio 9 punktą ir jį išdėstyti taip:
„9) prisiimti skolinius įsipareigojimus bankroto procedūroms atlikti
nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, jeigu fizinis asmuo neturi lėšų ar jų nepakanka šio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatytai lėšų sumai sumokėti. Fizinis asmuo, kuris įstatymų nustatyta tvarka verčiasi individualia ir (ar) ūkininko veikla arba numato verstis individualia ir (ar) ūkininko veikla, turi teisę prisiimti šio įstatymo
įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti. Dėl šios priežasties atsiradę kreditorių reikalavimai yra tenkinami šio įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka;“. 2.
2Papildyti 17 straipsnį nauju 11 punktu:
„11) išsaugoti turtą (taip pat ir įkeistą, jeigu jis susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu ir tai nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų), kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ar reikalingas fizinio asmens individualiai ir (ar) ūkininko veiklai vykdyti;“. 3. Buvusį 17 straipsnio 11 punktą laikyti atitinkamai
Pakeisti 19 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„19 straipsnis. Fizinio asmens skolų mokėjimo
terminai Nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos laikoma, kad visi fizinio asmens skolų mokėjimo terminai yra pasibaigę. Ši nuostata netenka galios nuo teismo nutarties nutraukti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos. Kai fizinis asmuo ir įkaito turėtojai ir (ar) hipotekos kreditoriai susitaria dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, šių fizinio asmens skolų, dėl kurių atsirado įkaito turėtojų ir (ar) hipotekos kreditorių reikalavimai, mokėjimo terminai nėra laikomi pasibaigusiais.“
Pakeisti 25 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Kreditorių susirinkimo sprendimas laikomas priimtu, kai už jį
balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus šio įstatymo 8 straipsnio 3 dalyje ir 10 straipsnio
27 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip: „3.
Įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė negu atlyginimas už varžytynių vykdymą, parduodamas varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka apie tai, pranešus apie tai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui. Įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina mažesnė negu atlyginimas už varžytynių vykdymą, parduodamas kreditorių susirinkimo nustatyta tvarka, kaip nurodyta šio straipsnio 2 dalyje. Įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius ne vėliau kaip per 20 dienų nuo varžytynių paskelbimo neįvykusiomis dienos gali kreiptis į kreditorių susirinkimą su pasiūlymu perimti šiose varžytynėse neparduotą įkeistą turtą už šiose varžytynėse nustatytą pradinę pardavimo kainą, o kai varžytynės neįvyko dėl to, kad pirkėjas per nustatytą terminą nesumokaėjo visos sumos, – už tą kainą, kuria jis buvo perkamas paskelbtose neįvykusiose varžytynėse. Jeigu perimamo turto kaina yra didesnė negu įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus teismo patvirtinti reikalavimai, susidaręs skirtumas turi būti įmokėtas į depozitinę sąskaitą ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šio turto perdavimo dienos. Jeigu įkeistas turtas neparduodamas dvejose varžytynėse ir šio turto neperima įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius, įkeisto turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Kai pirkėjas sumoka visą kainą už nupirktą įkeistą turtą, įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui priklausanti suma, atskaičius bankroto administravimo išlaidoms, susijusioms su šio turto administravimu, apmokėti kreditorių susirinkimo patvirtintą sumą, kuri negali būti didesnė negu nurodyta suma šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nurodyta suma, ne vėliau kaip per 10 dienų nuo šios kainos gavimo dienos turi būti pervesta į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus nurodytą sąskaitą.
Visais atvejais, kai bankroto administratorius perduoda neparduotą įkeistą turtą įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui, šie ne vėliau kaip per 10 dienų nuo turto perdavimo dienos apmoka kreditorių susirinkimo patvirtintoje bankroto administravimo išlaidų sąmatoje nustatytas bankroto administravimo išlaidas, susijusias su šio turto administravimu, kurios negali būti didesnės negu šio įstatymo 22 straipsnio 5 dalyje nustatytas apribojimas. Pardavus įkeistą turtą, hipoteka (įkeitimas) pasibaigia. Bankroto administratorius įstatymų nustatyta tvarka perduoda notarui ar teismui (priverstinės hipotekos atveju) duomenis apie hipotekos (įkeitimo) pabaigą.“
2Pakeisti 27 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:
„4. Iki varžytynių pradžios paskelbimo dienos fizinis
asmuo gali surasti ir pasiūlyti bankroto administratoriui turto pirkėją. Jeigu pirkėjas iki varžytynių pradžios paskelbimo dienos į depozitinę sąskaitą įmoka ne mažesnę pinigų sumą už pradinę varžytynėse parduoti numatomo turto pardavimo kainą, varžytynės atšaukiamos neskelbiamos.“
3Pakeisti 27 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:
„6. Bankroto proceso metu sudaroma rašytinė nekilnojamojo turto
pirkimo–pardavimo sutartis. Kilnojamojo turto ir nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai ir neturi būti sudaromi notarine forma.“
1.
1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Pagal įkeitimo sutartį arba įregistruotą hipotekos ir (ar) įkeitimo lakštą kreditorius (įkaito turėtojas, hipotekos kreditorius) įgyja teisę, jeigu fizinis asmuo neįvykdė įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintos prievolės, šio įstatymo nustatyta tvarka reikalauti įkeistą turtą parduoti ir iš gautų lėšų pirmiausia tenkinti jo reikalavimus, o jeigu įkeisto turto parduoti nepavyksta – perduoti šį turtą jo nuosavybėn. Įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrinti kreditorių reikalavimai tenkinami pirmiausia iš lėšų, gautų pardavus įkeistą fizinio asmens turtą, arba perduodant įkeistą turtą. Jeigu įkeistas turtas parduodamas už didesnę kainą negu įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų reikalavimų suma, šių lėšų likutis skiriamas kitų kreditorių reikalavimams tenkinti. Jeigu plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui atliekami kiekvieną mėnesį, kaip nustatyta šio įstatymo 7 straipsnio 1 dalies
29 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Kreditorių reikalavimai, atsiradę fizinio asmens bankroto
proceso metu iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, ir kreditorių reikalavimai, atsiradę dėl šio įstatymo 17 straipsnio 9 punkte nurodytų prisiimtų skolinių įsipareigojimų, išskyrus įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, tenkinami po šio straipsnio 3 dalyje nustatytų kreditorių reikalavimų ir prieš šio straipsnio 4 dalyje nustatytus kreditorių reikalavimus.“
3Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7.
Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus arba nusikalstamas veikas ir įkeitimu ir
(ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies
4Pakeisti 29 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip:
„7. Plane numatyti likę nepatenkinti kreditorių reikalavimai, tarp jų
įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintų kreditorių reikalavimai, baigus fizinio asmens bankroto procesą, išskyrus šio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, nurašomi, išskyrus reikalavimus dėl žalos atlyginimo dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties ir piniginių lėšų vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentų) bei reikalavimus, kurie kyla iš fizinio asmens pareigos sumokėti valstybei baudas, paskirtas už fizinio asmens padarytus administracinius teisės pažeidimus nusižengimus arba nusikalstamas veikas ir įkeitimu ir (ar) hipoteka užtikrintus kreditorių reikalavimus, jeigu šie kreditoriai ir fizinis asmuo susitarė dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, nebent šio įstatymo
kitaip.“
įsigaliojimas ir taikymas
1Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį,
įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo
Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatos įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas išimtis. 5. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikomos neatsižvelgiant į tai, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas. 6. Fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmę Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas. Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą. Respublikos Prezidentas
21, 22, 23, 24, 25, 26, 30, 32, 34, 37, 40, 44, 45, 45¹, 46, 51, 52, 57, 58,
LIETUVOS Respublikos
1Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto įstatymo projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas) parengtas, siekiant įgyvendinti 2014 m. kovo 12 d. Komisijos rekomendaciją dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES) (toliau
Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymas (toliau – Įstatymas) yra taikomas tiek vykdantiems individualią (taip pat ūkininko) veiklą, tiek tokios veiklos nevykdantiems fiziniams asmenims (Įstatymo
įsiskolinimas ir vartotojų nemokumas nepatenka į šios rekomendacijos taikymo sritį, valstybės narės raginamos paieškoti galimybių rekomendacijas taikyti ir vartotojams, nes kai kurie šioje rekomendacijoje taikomi principai gali būti svarbūs ir jiems.
Komisijos rekomendacijos 6 punkte teigiama, kad skolininkai turėtų galėti pasinaudoti mechanizmu, leidžiančiu restruktūrizuoti jų įmonę, siekiant išvengti nemokumo; šį mechanizmą, be kita ko, turėtų sudaryti naujos finansavimo priemonės, reikalingos restruktūrizavimo planui įgyvendinti, ir neturėtų būti skelbiamos negaliojančiomis, niekinėmis ar nevykdytinomis, nes tai kenktų visiems kreditoriams. Pagal Komisijos rekomendacijos 15 punktą restruktūrizavimo planuose, be kita ko, turėtų būti išsamiai aprašomos, jei taikytina, naujo finansavimo sąlygos. Restruktūrizavimo planų priėmimo klausimu Komisija pažymi, kad kreditoriai, kurių interesai skiriasi, turėtų būti suskirstyti į eiles pagal atitinkamus interesus; mažų mažiausiai turėtų būti numatytas skirtingas kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), ir tokio užtikrinimo neturinčių kreditorių eiliškumas (Komisijos rekomendacijos 17 punktas). Komisija taip pat mano, kad restruktūrizavimo planą turėtų priimti kreditoriai, kurių reikalavimų suma kiekvienoje eilėje sudaro daugumą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje (Komisijos rekomendacijos 18 punktas). Komisijos rekomendacijos
nemokumo poveikis verslininkams turėtų būti mažinamas, kad jie turėtų dar vieną galimybę pradėti iš naujo, o nemokumą patyrusių verslininkų skolos turėtų būti visiškai panaikintos ne vėliau kaip po trejų metų nuo tada, kai teismas priėmė sprendimą dėl pareiškimo iškelti nemokumo bylą, jei po procedūros skolininko turtas buvo likviduotas, arba nuo tada, kai buvo pradėtas grąžinimo plano įgyvendinimas, jei procedūroje jis numatytas.
Komisijos rekomendacijos 32 punkto c papunktyje teigiama, kad valstybės narės turėtų toliau taikyti arba priimti griežtesnes nuostatas, kurios reikalingos tam, kad, be kita ko, būtų užtikrintas verslininko ir jo šeimos pragyvenimo šaltinis, paliekant jam tam tikrą turtą. Įstatymo projekto tikslas – įgyvendinti Komisijos rekomendaciją, atsižvelgiant į joje išdėstytus principus ir siūlymus dėl naujų finansavimo priemonių fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, bankroto proceso metu, fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano (toliau – planas) tvirtinimo sąlygų, šio plano įgyvendinimo trukmės ir fiziniam asmeniui paliekamo turto bankroto proceso metu. Įstatymo projektu taip pat siekiama sudaryti palankesnes sąlygas sąžiningiems bankrutavusiems fiziniams asmenims anksčiau panaikinti iki bankroto susidariusias skolas ir atkurti jų mokumą, o fiziniams asmenims, kurie verčiasi ar numato verstis individualia veikla, anksčiau suteikti jiems dar vieną galimybę pradėti verslą. 2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai Įstatymo projekto iniciatorius – Ūkio ministerija. Įstatymo projekto rengėjas – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento (direktorė A. Railaitė, tel. 8 706 64 741, el. p. [email protected]) Nemokumo politikos skyriaus (vedėjas Žydrūnas Paškauskas, tel.
8 706 64 662, el. p. [email protected]) vyriausioji specialistė Asta Misiukienė, tel. 8 706 64 615, el. p. Asta[email protected]. 3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai klausimai Įstatymo
iškelti fizinio asmens bankroto bylą sąlygų: jeigu paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių veiksmų, kurie Civilinio kodekso nustatyta tvarka laikomi nesąžiningais. Įstatymo
būti ilgesnė negu 5 metai. Pastebėta, kad toks teisinis neapibrėžtumas sudaro prielaidas papildomiems teisminiams ginčams, kurie trukdo užtikrinti veiksmingą fizinio asmens bankroto procesą. Praktikoje dažniausiai nustatomi maksimalūs plano įgyvendinimo terminai. Įmonių bankroto valdymo departamento prie Ūkio ministerijos (toliau – Departamentas) duomenims (2015 m. gegužės
atvejų (94,1 procento) baigtų ir vykdomų fizinių asmenų bankroto procedūrų plano įgyvendinimo trukmė siekė 4-5 metus, nuo 1 iki 2 metų plano įgyvendinimo trukmė sudarė 1,2 procento visų patvirtintų planų, o iki 1 metų – 4,7 procentų.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kitų šalių praktika, nustatant skolininko fizinio asmens atleidimo nuo skolų laikotarpį, yra skirtinga: Airijoje neseniai pradėtas taikyti 3 metų laikotarpis[1] (vietoje 12 metų), Jungtinėje Karalystėje taikomas 1 metų laikotarpis[²], Latvijoje nustatytas iki 3,5 metų fizinio asmens įsipareigojimų vykdymo plano įgyvendinimo terminas[3], Estijoje – 5 metų[4], Čekijoje – nuo 5 iki 10 metų, Slovėnijoje – nuo 2 iki 5 metų[5], Vokietijoje – 3 metai arba 5 metai[6]. Skirtingas fizinių asmenų bankroto teisinis reguliavimas Europos Sąjungos šalyse narėse dažnai lemia skolininkų palankesnės teisinės padėties ieškojimą (angl. forum shopping). Yra pasitaikę atvejų, kai Lietuvos jurisdikcijai priklausantys asmenys perkelia savo pagrindinių turtinių interesų vietą iš Lietuvos į kitas Europos Sąjungos valstybes nares, kuriose tiems asmenims iškeliamos nemokumo bylos. Tai verčia Lietuvos kreditorius siekti savo teisių ir teisėtų interesų gynimo kitos valstybės narės teismuose, kas savo ruožtu lemia didesnius jų teisių įgyvendinimo kaštus ir dažnai menkesnes galimybes gauti savo reikalavimo patenkinimą[7]. Įstatymo 7 straipsnio 1 dalis nustato, kas turi būti nurodyta plane, kuriame, be kita ko, turi būti nurodomas numatomo parduoti fizinio asmens turimo turto (taip pat ir įkeisto), į kurį teisės aktų nustatyta tvarka gali būti nukreiptas išieškojimas, sąrašas, turto pardavimo eiliškumas, terminai ir numatoma turto pardavimo kaina plano sudarymo metu.
Pažymėtina, kad galiojantis teisinis reguliavimas nenumato reikalavimo parduoti visą bankrutuojančio fizinio asmens turtą, tačiau turtas, kuris nėra parduodamas, neatsispindi plane – viename iš pagrindinių fizinio asmens bankroto proceso dokumentų, todėl gali kilti teisinis neaiškumas, ar išties fizinis asmuo bankroto proceso metu turi parduoti visą nuosavybės teise jam priklausantį turtą. Įstatymas nenumato galimybės fiziniam asmeniui bankroto proceso metu prisiimti naujų skolinių įsipareigojimų, išskyrus skolinius įsipareigojimus bankroto procedūroms atlikti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos, jeigu fizinis asmuo neturi lėšų ar jų nepakanka lėšų sumai, kurią bankroto administratorius turi teisę naudoti bankroto procedūroms atlikti ir fizinio asmens būtiniesiems poreikiams tenkinti nuo teismo nutarties iškelti fizinio asmens bankroto bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti planą įsiteisėjimo dienos (Įstatymo 17 straipsnio 9 punktas). Toks teisinis reguliavimas gali turėti neigiamos įtakos individualia veikla besiverčiantiems fiziniams asmenims, nes neužtikrinus naujų finansavimo šaltinių fizinio asmens bankroto proceso metu, toliau vykdyti individualią veiklą gali būti neįmanoma.
Įstatymo
sprendimas laikomas priimtu, kai už jį balsavo kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę visų kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos, išskyrus Įstatymo
kreiptis į teismą dėl fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo). Pažymėtina, kad, kreditoriams balsuojant dėl plano projekto, galioja ta pati kreditorių susirinkimo sprendimo priėmimo tvarka. Įstatymo
reikalavimai, atsiradę iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, tvirtinami nutraukus fizinio asmens individualią ir (ar) ūkininko veiklą ir tenkinami Įstatymo 29 straipsnyje nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 29 straipsnio 3 dalį pirmąja eile tenkinami darbuotojų reikalavimai, susiję su darbo santykiais (įskaitant gyventojų pajamų mokestį, valstybinio socialinio draudimo ir privalomojo sveikatos draudimo įmokas); reikalavimai atlyginti žalą dėl suluošinimo ar kitokio kūno sužalojimo, ar mirties, susirgimo profesine liga arba dėl mirties nuo nelaimingo atsitikimo darbe ir piniginės lėšos vaikui (įvaikiui) išlaikyti (alimentai), o pagal minėto straipsnio 4 dalį – antrąja eile tenkinami visi likusieji kreditorių reikalavimai. Taigi iš esmės reikalavimai, atsiradę iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, yra tenkinami antrąja eile, kaip ir kiti kreditorių reikalavimai, atsiradę iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo.
Esant tokiam teisiniam reguliavimui, fiziniam asmeniui gali būti sudėtinga vykdyti individualią veiklą, nes rinkoje veikiantys ūkio subjektai gali būti nesuinteresuoti prisiimti rizikos ir bendradarbiauti su bankrutuojančiu fiziniu asmeniu. Įstatymo
varžytynėse Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, t. y. įkeistas turtas nepriklausomai nuo jo vertės, kuri kartais gali būti ir mažesnė nei išlaidos varžytynių vykdymui, turi būti parduodamas tik varžytynėse. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas nustato, kad notarine forma turi būti sudaromi daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą perleidimo ir daiktinių teisių bei nekilnojamojo daikto suvaržymo sandoriai, išskyrus bankroto proceso metu sudaromus nekilnojamojo daikto perleidimo sandorius. Pardavus kitą (ne nekilnojamąjį) turtą fizinio asmens bankroto proceso metu, turto pirkimo-pardavimo sandoriams gali būti reikalaujama notarinė sandorių forma, tačiau toks teisinis reguliavimas nėra suderinamas su fizinio asmens ir jo kreditorių interesais, nes reikalauja papildomų išlaidų fizinio asmens bankroto proceso metu. Įstatymo 5 straipsnio 6 ir 9 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje,
(pateikia) atitinkamiems subjektams nutarties nuorašą. Tuo tarpu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) nuostatos įtvirtina teismo sprendimo kopijų išsiuntimą šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims (CPK 275 straipsnis).
Be to, CPK reglamentuoja ir tam tikrų rūšių pranešimų skelbimą specialiame interneto tinklalapyje, tuo tarpu Įstatymo 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad informacija apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą, taip pat informacija apie atsisakymą iškelti fizinio asmens bankroto bylą skelbiama viešai Įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nurodyto teismo interneto svetainėje, t. y. apylinkės teismo. 4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama Įstatymo projektu siūloma tikslinti nuostatas, susijusias su fizinio asmens veiksmais, kurie galėtų būti laikomi nesąžiningais. Šios nuostatos yra reikšmingos tiek iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, tiek ją nutraukiant. Taigi siūloma nustatyti, kad teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, jeigu, be kita ko, paaiškėja, kad fizinis asmuo per paskutinius 3 metus iki pareiškimo iškelti bankroto bylą priėmimo tapo nemokus dėl Civilinio kodekso 6.67 straipsnyje nurodytų sudarytų sandorių, pažeidžiančių kreditorių teises, neprivalėdamas sudaryti šių sandorių, ar kitokių fizinio asmens tyčinių veiksmų, pateikiant neteisingą informaciją kreditoriams apie finansinę būklę prisiimant skolinius įsipareigojimus ar sudarant kitus sandorius, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais, ar fizinio asmens sąmoningo neveikimo, siekiant išvengti atsiskaitymo su kreditoriais. Šios nuostatos taip pat būtų taikomos ir fizinio asmens bankroto bylos nutraukimo atveju. Pažymėtina, kad šiuo metu galiojančios Įstatymo nuostatos dėl fizinio asmens nesąžiningumo teismuose interpretuojamos skirtingai, dėl to fizinių asmenų bankroto bylų nagrinėjimas gali užtrukti dėl besitęsiančių teisminių ginčų.
Departamento duomenimis, nuo Įstatymo įsigaliojimo (2013 m. kovo 1 d. ) iki 2015 m. kovo 1 d. bankroto bylos buvo iškeltos 519 fizinių asmenų. Manoma, kad siekiančių bankrutuoti fizinių asmenų gali būti žymiai daugiau, tačiau praktikoje skirtingai taikomos Įstatymo nuostatos dėl fizinio asmens nesąžiningumo gali nepagrįstai sutrukdyti fiziniams asmenims pasinaudoti Įstatymo sudaryta galimybe bankrutuoti. Patikslinus šias Įstatymo nuostatas, būtų išvengta skirtingos Įstatymo taikymo praktikos, papildomų teisminių ginčų, nes būtų aiškiau apibrėžti bankroto bylos iškėlimo ir nutraukimo pagrindai, būtų užtikrinamas teisinio aiškumo ir numatomumo principo įgyvendinimas, būtų siekiama išvengti forum shopping reiškinio. Skirtingas valstybių narių tiek fizinių, tiek juridinių asmenų nemokumo teisinis reguliavimas dažnai trukdo užtikrinti veiksmingą tarpvalstybinių nemokumo bylų nagrinėjimą, o skirtinga plano įgyvendinimo trukmė fizinių asmenų bankroto bylose yra pagrindinė palankesnės teisinės padėties ieškojimo priežastis[8], todėl, pritariant Komisijos siekiui harmonizuoti kai kuriuos teisinio reguliavimo aspektus ir Komisijos 30 punkte nurodytoms rekomendacijoms, taip pat siekiant sudaryti sąlygas užtikrinti veiksmingesnį fizinio asmens bankroto procesą, siūlytina atitinkamai keisti teisinį reguliavimą tiek fizinių asmenų, kurie nevykdo individualios veiklos (vartotojų), tiek fizinių asmenų, kurie vykdo individualią veiklą, atžvilgiu dėl žemiau nurodytų priežasčių. Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad plano įgyvendinimo trukmė būtų 3 metai.
Nustačius aiškią plano įgyvendinimo trukmės ribą (vietoj šiuo metu nustatytos galimos iki
sumažėtų teisminių ginčų dėl plano įgyvendinimo trukmės. Siūlymas sutrumpinti fizinio asmens plano įgyvendinimo trukmę, sudarytų sąlygas greičiau atkurti fizinio asmens mokumą ir tokiam asmeniui anksčiau sugrįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą, turėtų teigiamos įtakos socialinei aplinkai šalyje. Plano įgyvendinimo trukmės sutrumpinimas turėtų teigiamos įtakos ir verslumo skatinimui. Plano įgyvendinimo trukmės sutrumpinimas iki 3 metų atitiktų ir tarptautines rekomendacijas fizinių asmenų nemokumo srityje. Kaip teigiama Pasaulio banko Ataskaitoje dėl fizinių asmenų nemokumo procedūrų (Report on the Treatment of the Insolvency of Natural Persons, The World Bank, 2013, 196. P. 86), įvairių šalių praktika rodo, kad tie planai, kurių įgyvendinimo terminas yra ilgesnis nei 3 metai, yra mažiau sėkmingi (yra pavyzdžių, kai didelėse šalyse du trečdaliai planų, kurių įgyvendinimo terminas yra 5 metai, nėra įgyvendinami iki galo), ir egzistuojanti šalių patirtis rodo priešingą ryšį tarp plano įgyvendinimo termino ir jo įgyvendinimo sėkmės. Atsižvelgiant į tai, kad yra duomenų apie fizinius asmenis, kurie siekia palankesnio teisinio režimo kitose Europos Sąjungos šalyse narėse, kuriose taikomos trumpesnės fizinių asmenų atleidimo nuo skolų procedūros, tokiu teisiniu reguliavimu siekiama išvengti forum shopping reiškinio. Tai leistų geriau apsaugoti ir fizinio asmens kreditorių interesus, nes jie galėtų ginti savo teises Lietuvos Respublikos teismuose ir išvengti didesnių savo teisių ir teisėtų interesų gynimo kaštų.
Įstatymo projekte siūloma numatyti, kad iki Įstatymo įsigaliojimo dienos pradėto fizinio asmens bankroto proceso fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano trukmė galės būti keičiama, atsižvelgiant į naujai įsigaliosiančias nuostatas. Manytina, kad Įstatymo projektu būtų tinkamai užtikrintas teisėtų lūkesčių principo įgyvendinimas, nes šiuo metu galiojantis teisinis reguliavimas numato, kad plano įgyvendinimo trukmė gali būti iki 5 metų, t. y. gali būti ir 3 metų trukmės, be to, visais atvejais plano (ir jo pakeitimo) tvirtinimas yra teismo kompetencija, kuris kiekvienu atveju turėtų vertinti, ar plane numatytos priemonės atitinka skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Manytina, kad plano įgyvendinimo trukmės sutrumpinimas šiuo metu jau vykdomose fizinių asmenų bankroto bylose atitiktų ir viešąjį interesą – būtų siekiama užtikrinti veiksmingus fizinių asmenų bankroto procesus, mažinti socialinę atskirtį, skatinti verslumą, be to, būtų užtikrintas fizinių asmenų lygiateisiškumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į tai, kad Komisija rekomenduoja nustatyti teisinį reguliavimą, kuris leistų užtikrinti verslininko ir jo šeimos pragyvenimo šaltinį, paliekant jam tam tikrą turtą bankroto proceso metu (Komisijos rekomendacijos 32 punkto c papunktis), ir į tai, kad taikant Įstatymą praktikoje gali kilti klausimai dėl fizinio asmens (kuris nevykdo individualios veiklos (vartotojo)) turto išsaugojimo bankroto proceso metu, siūloma Įstatymo projektu įtvirtinti aiškesnes nuostatas dėl fizinio asmens neparduodamo turto. Siūloma nustatyti, kad neparduodamo turto, būtino fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, sąrašas turėtų būti nurodomas plane.
Tokiu būdu būtų pašalintas teisinis neaiškumas dėl fizinio asmens teisių išsaugoti tam tikrą turtą bankroto proceso metu. Atsižvelgiant į Tarptautinio valiutos fondo rekomendaciją ir kitų šalių fizinių asmenų nemokumo teisinio reguliavimo praktiką (pvz. Latvija), siūloma sudaryti galimybę fizinio asmens bankroto metu, fiziniam asmeniui ir įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui susitariant, jeigu toks susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir teisėtų interesų, neparduoti ir įkeisto turto, kuris būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti ar reikalingas individualiai veiklai vykdyti. Pažymėtina, kad tam tikrais atvejais įkeistą turtą parduoti fizinio asmens bankroto proceso metu kreditorių atžvilgiu būtų mažiau naudinga, nei jį išsaugoti, pvz. įkeisto turto kainos nuvertėjimo atvejais. Taip teigiama ir Pasaulio banko Ataskaitoje dėl fizinių asmenų nemokumo procedūrų (Report on the Treatment of the Insolvency of Natural Persons, The World Bank, 2013, 196. P. 113), kurioje nurodoma, kad kai kurios nemokumo teisinio reguliavimo sistemos sudaro galimybę teismams leisti skolininkams pasilikti jų būstą, jeigu ši alternatyva nėra ekonomiškai mažiau naudinga kreditoriams nei būsto pardavimas. Tokia situacija gali susidaryti, jeigu būstas yra nuvertėjęs ir pragyvenimo jame išlaidos yra mažos. Taigi, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, fiziniam asmeniui ir įkaito turėtojui ar hipotekos kreditoriui susitariant neparduoti įkeisto turto, šio susitarimo kopija turėtų būti teikiama teismui kartu su fizinio asmens pareiškimu iškelti bankroto bylą, nes teismas, vertindamas fizinio asmens nemokumą, turėtų atsižvelgti ir į įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus reikalavimus, kurie po fizinio asmens bankroto bylos pabaigos neturėtų būti nurašomi.
Teismas, vėliau gavęs plano projektą su bankroto administratoriaus išvada ir kreditorių susirinkimo protokolą, tvirtindamas planą, turėtų vertinti tiek fizinio asmens, tiek jo kreditorių teises ir teisėtus interesus, o tuo pačiu ir, ar fizinio asmens ir įkaito turėtojo ar hipotekos kreditoriaus susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Siūloma nustatyti, kad būtų laikoma, jog šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės nei kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu, pardavus įkeistą turtą, fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos. Sudaryta galimybė bankrutuojančiam fiziniam asmeniui išsaugoti tam tikrą įkeistą turtą bankroto proceso metu leistų išvengti visiško fizinio asmens nuskurdinimo, o taip pat užtikrintų geresnes sąlygas fiziniam asmeniui vykdyti individualią veiklą, kas atitiktų ir jo kreditorių interesus, nes gaunamos lėšos būtų skiriamos kreditorių reikalavimams tenkinti.
Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad, jeigu plane nenumatyta parduoti įkeisto turto, mokėjimai įkaito turėtojui ir (ar) hipotekos kreditoriui turėtų būti atliekami kiekvieną mėnesį pagal sudarytą susitarimą iš fizinio asmens būtiniesiems poreikiams skiriamų lėšų. Siekiant sudaryti geresnes sąlygas fiziniam asmeniui vykdyti individualią veiklą, siūloma nustatyti fiziniams asmenims teisę prisiimti naujus skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti. Toks teisinis reguliavimas būtų suderinamas ir su kreditorių interesais, nes būtų sudaryta didesnė tikimybė patenkinti jų reikalavimus iš fizinio asmens vykdomos individualios veiklos gaunamų pajamų. Be to, siekiant užtikrinti ūkio subjektų bendradarbiavimą su individualią veiklą vykdančiu bankrutuojančiu fiziniu asmeniu, siūloma nustatyti, kad kreditorių reikalavimai, atsiradę fizinio asmens bankroto proceso metu iš individualios ir (ar) ūkininko veiklos dėl neįvykdytų prievolių ir įsipareigojimų, būtų tenkinami prioritetine tvarka (po pirmos eilės kreditorių reikalavimų patenkinimo). Toks teisinis reguliavimas atitiktų ir Komisijos rekomendaciją (6 punkto e papunktis). Atsižvelgiant į Komisijos rekomendacijos 18 punktą, Įstatymo projektu siūloma nustatyti, kad kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui būtų balsuojama grupėse. Komisijos nuomone, planą turėtų priimti kreditoriai, kurių reikalavimų suma kiekvienoje eilėje sudaro daugumą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje.
Kadangi pagal Komisijos rekomendacijos 17 punktą kreditoriai, kurių interesai skiriasi, turėtų būti suskirstyti į eiles pagal atitinkamus interesus; mažų mažiausiai turėtų būti numatytas skirtingas kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), ir tokio užtikrinimo neturinčių kreditorių eiliškumas, Įstatymo projekte siūloma nustatyti dvi kreditorių grupes dėl plano projekto pritarimo. Toks teisinis reguliavimas atitiktų ir tarptautines rekomendacijas teisėkūros subjektams – Jungtinių Tautų Tarptautinės prekybos teisės komisijos (UNCITRAL) Nemokumo teisėkūros gide nurodytas rekomendacijas, kuriose teigiama, kad nemokumo įstatymai turėtų nustatyti, kad kreditoriai, balsuodami dėl pritarimo plano projektui, turėtų balsuoti grupėse pagal atitinkamas teises ir interesus ir kiekvienoje grupėje turėtų būti balsuojama atskirai. Vieną grupę sudarytų įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui būtų laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritartų kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudarytų daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Fizinio asmens bankroto proceso metu planas yra esminis dokumentas, kuriame, be kita ko, numatoma kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo (atidedami reikalavimų vykdymo terminai, atsisakoma dalies ar visų reikalavimų, pakeičiama piniginė prievolė kita prievole), kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas.
Taigi planas yra tiesiogiai susijęs su fizinio asmens kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet būtų balsuojama grupėse dėl plano projekto pritarimo, leistų geriau apsaugoti kiekvienos kreditorių grupės interesus tiek fizinių asmenų, kurie nevykdo individualios veiklos (vartotojų), tiek fizinių asmenų, besiverčiančių individualia veikla, bankroto atvejais. Siekiant optimizuoti fizinio asmens bankroto procedūrų administravimo išlaidas, siūloma nustatyti, kad ne visas įkeistas, o tik tas įkeistas turtas, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė nei išlaidos varžytynėms, būtų parduodamas varžytynėse. Be to, siūloma tikslinti teisinio reguliavimo nuostatas dėl galimybės organizuoti turto pardavimą iš varžytynių elektroniniu būdu. Taip pat siūloma nustatyti, kad fizinio asmens bankroto proceso metu sudaryta turto pirkimo–pardavimo sutartis, pardavimo iš varžytynių aktas arba perdavimo aktas būtų prilyginami notaro patvirtintai sutarčiai ir nuosavybės teisę patvirtinantiems dokumentams. Tokiu būdu būtų išvengta papildomų administravimo išlaidų notaro paslaugoms apmokėti, kas atitiktų tiek fizinio asmens, tiek jo kreditorių interesus. Be to, toks teisinis reguliavimas nustatytas Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 33 straipsnio 3 dalyje, taigi siūlytina nuosekliai sureguliuoti analogiškas nuostatas.
Įstatymo projektu įtvirtinus nuostatas, jog teismas išsiunčia (pateikia) atitinkamiems subjektams nutarties kopijas, o informacija apie priimtą pareiškimą iškelti fizinio asmens bankroto bylą būtų skelbiama specialioje interneto svetainėje, būtų užtikrintas teisinio reguliavimo nuoseklumas, išvengiama skirtingo viešo skelbimo praktikos taikymo. 5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta Neigiamų Įstatymo projekto pasekmių nenumatoma. 6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai. 7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai Įstatymas gali turėti teigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai. Sudarius galimybę anksčiau atkurti tiek vykdančio individualią veiklą, tiek tokios veiklos nevykdančio fizinio asmens mokumą, būtų sudarytos sąlygos anksčiau sugrįžti į aktyvų ekonominį gyvenimą, būtų skatinamas verslumas. 8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios Priėmus teikiamą Įstatymo projektą keisti ar panaikinti galiojančių teisės aktų nereikės. 9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra apibrėžiamos naujos sąvokos ir, atitinkamai, jas vardijantys terminai. 10.
įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai ir Europos Sąjungos teisei. 11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti Įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės. 12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais) Įstatymui įgyvendinti valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės. 13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados Rengiant Įstatymo projektą specialistų vertinimų ir išvadų negauta. 14. Įstatymo projekto reikšminiai žodžiai Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, yra „fizinio asmens bankroto procesas“,
„įkaito turėtojas ir (ar) hipotekos kreditorius“, „plano įgyvendinimo trukmė“. 15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir
paaiškinimai Nėra. [1] Personal Insolvency Act 2012, 34 d. [2] Burkhard Hess, Paul Oberhammer, Thomas Pfeiffer. External evaluation of Regulation No. 1346/2000/EC on Insolvency Proceedings. JUST/2011/JCIV/PR/0049/A4. P. 42. [3] Latvijos Respublikos nemokumo įstatymas, įsigaliojęs 2010-11-01, 155 skirsnis. [4] Estijos Respublikos bankroto įstatymas, įsigaliojęs 2004-01-01, 175 skirsnis. [5] Burkhard Hess, Paul Oberhammer, Thomas Pfeiffer. External evaluation of Regulation No. 1346/2000/EC on Insolvency Proceedings. JUST/2011/JCIV/PR/0049/A4. P. 66-78.
2014. P. 117. [7] Kavalnė S., Norkus R. Mokslinio tyrimo Pasiūlymo dėl Europos Parlamento ir Tarybos reglamento, pakeičiančio 2000 m. gegužės 29 d.
Tarybos reglamentą (EB) Nr.1346/2000 dėl bankroto bylų, nuostatų galima įtaka bankroto procesams Lietuvoje ir galimas poveikis Lietuvos ekonominiams interesams bankroto srityje galutinė ataskaita//http://www.lrv.lt/bylos/LESSED%20projektas/Dokumentai/bankrotai%20galutine%20ataskaita.pdf; P. 40. [8] Burkhard Hess, Paul Oberhammer, Thomas Pfeiffer. External evaluation of Regulation No. 1346/2000/EC on Insolvency Proceedings. JUST/2011/JCIV/PR/0049/A4. P. 81.
2015-11-02 Nr. XIIP-3691 Vilnius Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą pridedamas fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, jeigu toks susitarimas sudarytas. Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 3 ir 7 straipsniais keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 ir 9 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnio 7 dalyje atitinkamai siūloma nustatyti, kad teismas įstatyme nurodytiems subjektams turėtų siųsti ne bankroto proceso metu priimtų teismo nutarčių nuorašus, kaip yra nustatyta galiojančiame įstatyme, bet šių nutarčių kopijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai daromi atsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtinta teismo sprendimo kopijų išsiuntimą šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims (CPK 275 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso 275 straipsnyje nustatyta, kad šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims siunčiamos teismo sprendimų patvirtintos kopijos. Atsižvelgus į tai aukščiau minėtas projekto 2, 3 ir 7 straipsnių nuostatas reikėtų patikslinti.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad prie teismui teikiamų prašymų, pareiškimų paprastai pridedami dokumentų originalai, atsižvelgus į tai, manytume, kad prie pareiškimo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą turėtų būti pridedama ne fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, bet susitarimo originalas. Tokio susitarimo šalys, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą toks susitarimas turėtų būti pridėtas prie prašymo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, galėtų sudaryti 3 vienodą teisinę galią turinčius susitarimo egzempliorius, kurių vienas būtų pateikiamas teismui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. 2. Projekto 4 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Galiojančio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes plano įgyvendinimas visais atvejais, neatsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens skolų dydį, esamą turtą, jo vykdomos individualios ar ūkininko veiklos pelningumą ir kitas svarbias aplinkybes, turėtų tęstis lygiai 3 metus. Tokiu atveju neturėtų reikšmės nei fizinio asmens kreditorių, nei paties fizinio asmens pagrįsti argumentai, jog plano įgyvendinimo trukmė galėtų būti trumpesnė nei 3 metai, o plano įgyvendinimo rezultatai per trumpesnį laikotarpį būtų pasiekti tokie patys. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą planą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, planui turi pritarti kreditorių susirinkimas, o jį tvirtina teismas.
Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą optimalus plano įgyvendinimo terminas gali būti nustatytas dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, o galutinį sprendimą priimtų teismas, todėl svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti arba nustatyti, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai. 3. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šioje nuostatoje derėtų aiškiai nurodyti kas nutinka tuo atveju, jei tik vienoje kreditorių grupėje balsai pasiskirsto po lygiai, ar tokiu atveju laikoma, kad plano projektui pritarta, ar nepritarta. 4. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje, dėstant šios dalies pakaitimų esmę, prieš skaičių ,,9“ įrašytinas žodis ,,nauja“. 5. Projekto 5 straipsnio 3 dalimi įstatymo 8 straipsnis pildomas nauja 9 dalimi, kurioje aptariami atvejai, kuriais laikoma, kad susitarimas su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, neprieštarauja kitų kreditorių interesams. Pastebėtina, jog pagal siūlomą normą, visais atvejais būtų atsižvelgiama iš esmės tik į bankrutuojančio asmens interesus. Tokia pozicija kelia abejonių dėl atitikimo teisingumo principui. Pastebėtina, jog, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai asmuo yra sumokėję didžiąją dalį įmokų už įkeistą turtą, jo įmokos gali būti mažos – mažesnės nei „kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju“. Taigi hipotekos kreditoriaus ir bankrutuojančio asmens interesai neparduoti šio turto gali sutapti.
Tačiau įkeistas turtas gali būti itin didelės vertės ir pardavus tokį turtą galimai būtų patenkinta didelė dalis kitų kreditorių reikalavimų, tačiau įstatymas imperatyviai uždraustų teismui atsižvelgti į tokias aplinkybes, net jei jos akivaizdžiai prieštarautų teisingumui. Svarstytina galimybė tobulinti teikiamą reguliavimą, kad bankrutuojančio asmens interesai nebūtų iškeliami aukščiau nei kreditorių interesai, išlaikant interesų balansą, ar teismas turėtų galimybę atsižvelgti į kitas, įstatyme nenurodomas aplinkybes. 6. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje vietoj žodžio ,,buvusius“ įrašytinas žodis ,,buvusias“, o vietoj žodžių ,,punktus“ ir ,,punktais“ reikėtų atitinkamai įrašyti žodžius ,,dalis“ ir ,,dalimis“. 7. Iš projekto 13 straipsnio turinio seka, kad jis reglamentuotų ne tik įstatymo įsigaliojimą, bet ir taikymą. Todėl projekto pavadinime po žodžio ,,įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,, ir taikymas“. Be to, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 13 straipsnio 1 -3 dalyse pirmiausia turėtų būti reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas, o tik po to jo taikymas. Atsižvelgus į tai, projekto 13 straipsnio 4-5 dalis reikėtų sukeisti vietomis su 1-3 dalimis. Departamento direktorius Andrius Kabišaitis S. Švedas, tel. (8 5) 239 6165, el. p. [email protected] D. Zebleckis, tel. (8 5) 239 6906, el. p. [email protected]
Projektas
FINANSŲ komitetas
I
Narkevičius, Kęstutis Bartkevičius, Irena Degutienė, Andrius Palionis, Rytas Kupčinskas, Andrius Kubilius, Raimundas Markauskas, Antanas Nesteckis, Vitalija Vonžutaitė. Biudžeto ir finansų komiteto biuras: biuro vedėja Alina Brazdilienė, patarėjai: Janina Alasevičienė, Dalia Mudėnienė, Gediminas Morkūnas, Jolanta Žaltkauskienė, Jolanta Dzikaitė, padėjėjos Danguolė Zabulėnienė ir Jolanta Matiliauskienė. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departa-mentas,
237 2, 5 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad prie pareiškimo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą pridedamas fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, jeigu toks susitarimas sudarytas. Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 3 ir
dalyje ir 14 straipsnio 7 dalyje atitinkamai siūloma nustatyti, kad teismas įstatyme nurodytiems subjektams turėtų siųsti ne bankroto proceso metu priimtų teismo nutarčių nuorašus, kaip yra nustatyta galiojančiame įstatyme, bet šių nutarčių kopijas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai daromi atsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtinta teismo sprendimo kopijų išsiuntimą šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims (CPK 275 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso 275 straipsnyje nustatyta, kad šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims siunčiamos teismo sprendimų patvirtintos kopijos. Atsižvelgus į tai aukščiau minėtas projekto 2, 3 ir 7 straipsnių nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad prie teismui teikiamų prašymų, pareiškimų paprastai pridedami dokumentų originalai, atsižvelgus į tai, manytume, kad prie pareiškimo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą turėtų būti pridedama ne fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, bet susitarimo originalas. Tokio susitarimo šalys, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą toks susitarimas turėtų būti pridėtas prie prašymo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, galėtų sudaryti 3 vienodą teisinę galią turinčius susitarimo egzempliorius, kurių vienas būtų pateikiamas teismui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
2Seimo kanceliarijos Teisės departa-mentas,
6 2.
Projekto 4 straipsnio 6 dalimi keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Galiojančio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes plano įgyvendinimas visais atvejais, neatsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens skolų dydį, esamą turtą, jo vykdomos individualios ar ūkininko veiklos pelningumą ir kitas svarbias aplinkybes, turėtų tęstis lygiai 3 metus. Tokiu atveju neturėtų reikšmės nei fizinio asmens kreditorių, nei paties fizinio asmens pagrįsti argumentai, jog plano įgyvendinimo trukmė galėtų būti trumpesnė nei
pasiekti tokie patys. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą planą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, planui turi pritarti kreditorių susirinkimas, o jį tvirtina teismas. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą optimalus plano įgyvendinimo terminas gali būti nustatytas dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, o galutinį sprendimą priimtų teismas, todėl svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti arba nustatyti, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai. Nepritarti Argumentai pateikti toliau šių Išvadų 5 lentelėje dėl Seimo narių Vytauto Gapšio, Vilijos Filipovičienės, Kęstučio Daukšio 2015-10-30 tokio pat pasiūlymo. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departa-mentas,
1
įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šioje nuostatoje derėtų aiškiai nurodyti kas nutinka tuo atveju, jei tik vienoje kreditorių grupėje balsai pasiskirsto po lygiai, ar tokiu atveju laikoma, kad plano projektui pritarta, ar nepritarta. Pritarti 4.
4Seimo kanceliarijos Teisės departa-mentas,
3
dalies pakaitimų esmę, prieš skaičių ,,9“ įrašytinas žodis ,,nauja“. Pritarti
5Seimo kanceliarijos Teisės departa-mentas,
3
straipsnis pildomas nauja 9 dalimi, kurioje aptariami atvejai, kuriais laikoma, kad susitarimas su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, neprieštarauja kitų kreditorių interesams. Pastebėtina, jog pagal siūlomą normą, visais atvejais būtų atsižvelgiama iš esmės tik į bankrutuojančio asmens interesus. Tokia pozicija kelia abejonių dėl atitikimo teisingumo principui. Pastebėtina, jog, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai asmuo yra sumokėję didžiąją dalį įmokų už įkeistą turtą, jo įmokos gali būti mažos – mažesnės nei „kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju“. Taigi hipotekos kreditoriaus ir bankrutuojančio asmens interesai neparduoti šio turto gali sutapti. Tačiau įkeistas turtas gali būti itin didelės vertės ir pardavus tokį turtą galimai būtų patenkinta didelė dalis kitų kreditorių reikalavimų, tačiau įstatymas imperatyviai uždraustų teismui atsižvelgti į tokias aplinkybes, net jei jos akivaizdžiai prieštarautų teisingumui. Svarstytina galimybė tobulinti teikiamą reguliavimą, kad bankrutuojančio asmens interesai nebūtų iškeliami aukščiau nei kreditorių interesai, išlaikant interesų balansą, ar teismas turėtų galimybę atsižvelgti į kitas, įstatyme nenurodomas aplinkybes. Pritarti Komiteto pasiūlymas šiuo klausimu yra pateiktas šių Išvadų 6.2 lentelėje (1). 6. Seimo kanceliarijos Teisės departa-mentas,
4
,,buvusius“ įrašytinas žodis ,,buvusias“, o vietoj žodžių ,,punktus“ ir ,,punktais“ reikėtų atitinkamai įrašyti žodžius ,,dalis“ ir ,,dalimis“.
7Seimo kanceliarijos Teisės departa-mentas,
reglamentuotų ne tik įstatymo įsigaliojimą, bet ir taikymą. Todėl projekto pavadinime po žodžio ,,įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,, ir taikymas“. Be to, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 13 straipsnio 1 -3 dalyse pirmiausia turėtų būti reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas, o tik po to jo taikymas. Atsižvelgus į tai, projekto 13 straipsnio 4-5 dalis reikėtų sukeisti vietomis su 1-3 dalimis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų asociacija, 2015-10-3023 Nors Lietuva pagal šiuometinius „Doing Business“ rodiklius patenka tarp 20 geriausių verslo aplinkų, tačiau dėl bankroto ir restruktūrizavimo procesų vis dar esame kritikuojami ir nepasistūmėję veiksmingo nemokumo proceso link. Įgyvendinant žemiau aptariamą pakeitimo siūlymą dėl sąžiningumo sąvokos panaikinimo, apskritai būtų prieštaraujama nemokumo instituto pagrindams bei suteikiama galimybė nesąžiningiems asmenims nusimesti skolų naštą, taip kartu komplikuojant ir skolinimo aplinką. Todėl siekiant procesų tobulinimo, Lietuvos bankų asociacija, susipažinusi su Fizinių asmenų bankroto įstatymo projektu (toliau - FABĮ) Nr. XIIP-3691, teikia kelias pastabas dėl siūlomų pakeitimų. 1. Dėl FABĮ projekto 2 straipsnio 3 dalies Nepritariame siūlymui susiaurinti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąlygos, kuomet teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, sampratą.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo paskirtį - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, sąžiningumas yra esminė sąlyga tiek iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, tiek ir ją nutraukiant. Šiuo metu įstatymas teisingai reglamentuoja, kad teismas, nustatydamas ar fizinis asmuo buvo sąžiningas, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti visas fizinio asmens nemokumą nulėmusias priežastis ir, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, pagal savo vidinį įsitikinimą nuspręsti, ar siekiantis bankroto bylos iškėlimo asmuo sąžiningas, ar iškėlus fizinio asmens bankroto bylą nebus neproporcingai pažeisti kreditorių, kuriu reikalavimai pareiškimo pateikimo metu nebuvo vykdomi, interesai. Tuo tarpu siūlomi pakeitimai nepagrįstai itin apribotų šią svarbią teismo teisę ir iš esmės vienintelę realią galimybę kreditoriui gintis nuo nesąžiningų skolininkų, kadangi norint užkirsti kelią bankroto instituto pagalba nesąžiningai atsikratyti skolų kiekvienu atveju būtų privaloma įrodyti, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl jo paties tyčinių veiksmų - kas, kaip taisyklė, praktikoje būtų sunkiai įmanoma įrodyti. Be to, toks FABĮ pakeitimas prieštarauja ir pagrindinei FABĮ idėjai - kad tik sąžiningas skolininkas turi teisę atkurti mokumą. Šiuo atveju siūloma, kad skolininkas laikomas sąžiningu net ir tuo atveju, kai jis pats vengia grąžinti skolas kreditoriams. Mūsų nuomone, asmens sąžiningumas turi būti vertinamas ne tik pagal Civilinio kodekso (toliau - CK) 6.67 straipsnio nuostatas, bet ir remiantis bendraisiais teisės principais.
Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio
santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), tiek aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Fizinio asmens mokumo atkūrimas bankroto instituto pagalba turi būti išimtinis, o ne visuotinai skatinamas ir siektinas būdas. Visuomenės ir valstybės gerovės siekimui yra skatintini stabilūs teisiniai santykiai, grįsti sąžiningumu, teisingumu, morale ir kitais principais. Bankrotas neturi būti dirbtinai skatinamas siekiant, kad kuo daugiau asmenų juo naudotųsi. Valstybė turi siekti užtikrinti palankas sąlygas investicijoms ir verslui, o ne siekti turėti patį palankiausią skolininkui bankroto institutą, nes tokia teisinė sistema nekelia pasitikėjimo investuotojams bei mažina konkurencingumą. Investicijos nukreipiamos ten, kur jas tikimasi atgauti, o ne ten, kur palankiausia skolininkui bankrutuoti. Sąžiningas verslas tokiu atveju turės įvertinti padidintą riziką veiklos nesąžiningiems skolininkams palankioje jurisdikcijoje ir papildomai apsidrausti nuo to, tai reikš papildomus kaštus ir sąnaudas, kurie guls ant visų vartotojų pečių. Taigi, gindami tam tikrą visuomenės dalį, kaip taisyklė nesąžiningų skolininkų, tai siūloma daryti likusios, sąžiningos visuomenės sąskaita.
Tuo tarpu skolininkų mėginimai ieškoti palankiausios jų bankrotui jurisdikcijos (angl. vadinamas forum shopping) turėtų būti sprendžiamas ne atskiros valstybės nacionalinės teisės, bet visos ES mastu. Visuotinai yra pripažinta, kad toks reiškinys, kaip „forum shopping“ yra netoleruotinas, todėl jo išsprendimas sukuriant palankiausią skolininko bankrotui aplinką, kas reikštų, kad siekiant paskatinti skolininkus ir iš kitų šalių bankrutuoti Lietuvoje, yra netinkamas ir neteisingas. Atkreipiame dėmesį, kad atitinkama linkme jau yra suformuota ir teismų praktika. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas
Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K -3-516/2014; kt.), todėl nepritariame siūlymui suteikti ypatingą reikšmę sunkiai įrodomam subjektyviajam kriterijui ir taip apriboti fizinio asmens veiksmų sąžiningumo kontrolę tik sąmoningu skolininko pateikimu neteisingos informacijos kreditoriui bei sąmoningu sandorių sudarymu siekiant išvengti atsikaitymo su kreditoriais. Taigi, itin pažeidžiamos sąžiningų kreditorių teisės bei skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principas.
Šios vertybės yra fundamentalios ir turi būti ginamos siekiant užtikrinti palankią aplinką verslui ir patrauklią teisinę aplinką investicijoms. Nepritarti Projekto nuostatos dėl nesąžiningų fizinio asmens veiksmų iš esmės atitinka tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiek kitų valstybių nemokumo teisinio reguliavimo praktiką, todėl siūlytina šių Projekto nuostatų nekeisti dėl šių priežasčių. Fizinio asmens veiksmų, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti, patikslinimas – tai nėra pačios galiojančio įstatymo paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla mokumą, paneigimas. Pažymėtina, kad galiojančiame įstatyme, taip pat ir įstatymo projekte išlieka nesąžiningumo prezumpcija pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnį, o kiti projekte apibrėžiami fizinio asmens veiksmai, kurie sudarytų pagrindą neiškelti fizinio asmens bankroto bylos arba ją nutraukti, atitinka teismų praktiką. Projekto nuostatos dėl nesąžiningų fizinio asmens veiksmų iš esmės atitinka tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, tiek tarptautinę nemokumo teisinio reguliavimo praktiką, todėl siūlytina šių įstatymo projekto nuostatų nekeisti. 2. Lietuvos bankų asociacija, 2015-10-3051
Nepritariame siūlymui balsavimą dėl pritarimo / nepritarimo fizinio asmens mokumo atkūrimo plano (toliau - Planas) skaidyti į dalis (hipotekos kreditoriai ir atskirai kiti kreditoriai). Tai galėtų apsunkinti bei užvilkinti tiek Plano tvirtinimo procedūras, tiek ir visą bankroto procesą.
Nes tam, kad būtų patvirtintas Planas, reikia kad Planui pritartų daugiau kaip 50 proc. kiekvienos iš grupių kreditorių, tuo tarpu neretai kreditorių, kurių skolos nėra užtikrintos hipoteka ar įkeitimu, reikalavimai sudaro nedidelę dalį bendroje nemokaus fizinio asmens skolų masėje, todėl nėra efektyvu proceso prasme juos išskirti į atskirą grupę. Fizinio asmens bankroto proceso metu Planas yra esminis dokumentas, kuriame, be kita ko, numatoma visų kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo (atidedami reikalavimų vykdymo terminai, atsisakoma dalies ar visų reikalavimų), bendras kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Planas yra tiesiogiai susijęs su visų fizinio asmens kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet būtų balsuojama atskirose grupėse dėl pritarimo Planui tik komplikuotų Plano tvirtinimo procesą. Nepritarti
rekomendacijoje dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES) valstybės narės raginamos paieškoti galimybių taikyti šias rekomendacijas ir vartotojams. Šios Rekomendacijos 17 punkte nurodoma, kad kreditoriai, kurių interesai skiriasi, turėtų būti išrikiuoti į eilę pagal atitinkamus interesus. Atsižvelgiant į pirmiau minėtas Europos Komisijos rekomendacijas ir siekiant nesukurti pernelyg sudėtingos balsavimo procedūros dėl bankroto plano projekto, turėtų būti numatytas skirtingas kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), ir tokio užtikrinimo neturinčių kreditorių eiliškumas. Įstatymo projektu XIIP-3691 siekiama įtvirtinti Europos Komisijos rekomenduojamą minimalų kreditorių grupių skaičių. Balsavimas grupėse dėl bankroto plano projekto padėtų teismams geriau įvertinti kreditorių interesus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos Respublikos specialiųjų tyrimų tarnyba, 2015-11-24 Vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio nuostatomis ir atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo Biudžeto ir finansų komiteto 2015-11-20 prašymą Nr. S-2015-7269, atlikome Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir
antikorupcinį vertinimą. Atliekant antikorupcinį vertinimą nustatyta, kad įgyvendinant Europos Komisijos 2014 m. kovo 12 d. rekomendaciją dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES) projektu siekiama:
nesąžiningumą atsisakant iškelti ar nutraukiant fizinio asmens bankroto bylą. 2. Sutrumpinti fizinio asmens plano įgyvendinimo trukmę nuo 5 iki 3 metų. 3. Sudaryti galimybę fizinio asmens bankroto metu neparduoti ir įkeisto turto, kuris būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti ar reikalingas individualiai veiklai vykdyti. 4. Nustatyti fiziniams asmenims teisę prisiimti naujus skolinius įsipareigojimus šiai veiklai vykdyti. 5. Nustatyti kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsavimo grupėse. 6. Nustatyti tik įkeisto turto, kurio pradinė pardavimo kaina nėra mažesnė nei išlaidos varžytynėms, pardavimą varžytynėse. Atlikę projekto antikorupcinį vertinimą, pastabų ir pasiūlymų neturime. Atsižvelgti
Banko priežiūros tarnyba, 2015-11-24 Lietuvos bankas pagal savo kompetenciją įvertinęs Lietuvos Respublikos Fizinių asmenų bankroto įstatymo Nr. XI-2000 4, 5, 6, 7, 8, 9, 14, 17, 19, 25, 27 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą (XIIP-3691) informuoja, kad pastabų ir pasiūlymų dėl šio projekto neturi. Atsižvelgti 5.
5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai Vytautas Gapšys, Vilija Filipovičienė, Kęstutis Daukšys, 2015-10-3075 Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Plano įgyvendinimo trukmė negali būti
ilgesnė negu yra 3 metai. Teismas, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.“ Nepritarti Galiojančio įstatymo 30 straipsnio 3 dalies nuostatos jau numato sąlygas, kurioms esant teismas priima sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą anksčiau negu buvo nustatyta fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano trukmė. Šios nuostatos galiotų ir nustačius vienodą 3 metų plano įgyvendinimo trukmę, ir, manytina, kad būtų pakankamos, siekiant užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Praktikoje nesant aiškių kriterijų, kuriais remiantis būtų nustatoma plano įgyvendinimo trukmė konkrečiu atveju, dažnai vyksta teisminiai ginčai, kurie trukdo užtikrinti proceso veiksmingumą. Įstatymo projektu siūlomo teisinio reguliavimo atsisakyti nereikėtų. Priešingu atveju, būtų neįgyvendinta
požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES). 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai: 6.1.
Sprendimas: iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui XIIP-3691 ir siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą patobulinti pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktus pasiūlymus, kuriems Biudžeto ir finansų komitetas pritarė, taip pat pagal toliau pateiktą Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymą. 6.2. Pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė
53 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-02 išvadoje Nr. XIIP-3691 pateiktą siūlymą tobulinti teikiamą reguliavimą, kad bankrutuojančio asmens interesai nebūtų iškeliami aukščiau nei kreditorių interesai, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto 5 straipsnio 3 dalimi papildomą įstatymo 8 straipsnio naują 9 dalį ir ją išdėstyti taip:
„9. Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito
turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų. Gali būti laikoma Laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės nei kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu, pardavus įkeistą turtą, fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.“ Pritarti 7.
Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. 8. Komiteto (komisijos) paskirti pranešėjai: Antanas Nesteckis, Kęstutis Glaveckas. Komiteto pirmininkas Petras Narkevičius
komitetas
1Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius,
pirmininko pavaduotojas Bronius Pauža, komiteto nariai: Petras Čimbaras, Eugenijus Gentvilas, Kazys Grybauskas, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Kazys Starkevičius. Komiteto biuro vedėjas Romaldas Abugelis, patarėjai: Leonardas Michelbertas, Gabija Jurgelytė, padėjėja Gintarė Rimeisienė. Kviestieji asmenys: žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė, žemės ūkio viceministras Saulius Cironka, Žemės ūkio ministerijos Teisės departamento direktorius Andrius Burlėga, Žemės ūkio ministerijos ministro patarėjas Saulius Jakimavičius, Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir nemokumo politikos departamento vyriausioji specialistė Asta Misiukienė, Ūkio ministerijos Verslo aplinkos gerinimo departamento vyriausiasis specialistas Kęstutis Šukvietis, Ministro Pirmininko patarėjas Adolfas Damanskis, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Andrėjus Stančikas. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-02)1 Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1.
Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad prie pareiškimo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą pridedamas fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, jeigu toks susitarimas sudarytas. Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 3 ir 7 straipsniais keičiamo įstatymo 5 straipsnio
siūloma nustatyti, kad teismas įstatyme nurodytiems subjektams turėtų siųsti ne bankroto proceso metu priimtų teismo nutarčių nuorašus, kaip yra nustatyta galiojančiame įstatyme, bet šių nutarčių kopijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai daromi atsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtinta teismo sprendimo kopijų išsiuntimą šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims (CPK 275 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso 275 straipsnyje nustatyta, kad šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims siunčiamos teismo sprendimų patvirtintos kopijos. Atsižvelgus į tai aukščiau minėtas projekto 2, 3 ir 7 straipsnių nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad prie teismui teikiamų prašymų, pareiškimų paprastai pridedami dokumentų originalai, atsižvelgus į tai, manytume, kad prie pareiškimo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą turėtų būti pridedama ne fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, bet susitarimo originalas.
Tokio susitarimo šalys, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą toks susitarimas turėtų būti pridėtas prie prašymo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, galėtų sudaryti 3 vienodą teisinę galią turinčius susitarimo egzempliorius, kurių vienas būtų pateikiamas teismui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti
(2015-11-02)46
nustatyti, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Galiojančio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes plano įgyvendinimas visais atvejais, neatsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens skolų dydį, esamą turtą, jo vykdomos individualios ar ūkininko veiklos pelningumą ir kitas svarbias aplinkybes, turėtų tęstis lygiai 3 metus. Tokiu atveju neturėtų reikšmės nei fizinio asmens kreditorių, nei paties fizinio asmens pagrįsti argumentai, jog plano įgyvendinimo trukmė galėtų būti trumpesnė nei 3 metai, o plano įgyvendinimo rezultatai per trumpesnį laikotarpį būtų pasiekti tokie patys. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą planą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, planui turi pritarti kreditorių susirinkimas, o jį tvirtina teismas.
Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą optimalus plano įgyvendinimo terminas gali būti nustatytas dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, o galutinį sprendimą priimtų teismas, todėl svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti arba nustatyti, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai. Nepritarti Nustatoma aiški plano įgyvendinimo trukmė. Teismas gali priimti sprendimą baigti bankroto procesą anksčiau negu buvo nustatyta plano trukmė. 3. Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2015-11-02)51
5 straipsnio 1 dalimi siūloma keisti įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šioje nuostatoje derėtų aiškiai nurodyti kas nutinka tuo atveju, jei tik vienoje kreditorių grupėje balsai pasiskirsto po lygiai, ar tokiu atveju laikoma, kad plano projektui pritarta, ar nepritarta. Pritarti
(2015-11-02)53
įrašytinas žodis ,,nauja“. Pritarti
(2015-11-02)53
5Projekto 5 straipsnio 3 dalimi įstatymo 8 straipsnis pildomas nauja 9 dalimi,
kurioje aptariami atvejai, kuriais laikoma, kad susitarimas su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, neprieštarauja kitų kreditorių interesams. Pastebėtina, jog pagal siūlomą normą, visais atvejais būtų atsižvelgiama iš esmės tik į bankrutuojančio asmens interesus. Tokia pozicija kelia abejonių dėl atitikimo teisingumo principui.
Pastebėtina, jog, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai asmuo yra sumokėję didžiąją dalį įmokų už įkeistą turtą, jo įmokos gali būti mažos
įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju“. Taigi hipotekos kreditoriaus ir bankrutuojančio asmens interesai neparduoti šio turto gali sutapti. Tačiau įkeistas turtas gali būti itin didelės vertės ir pardavus tokį turtą galimai būtų patenkinta didelė dalis kitų kreditorių reikalavimų, tačiau įstatymas imperatyviai uždraustų teismui atsižvelgti į tokias aplinkybes, net jei jos akivaizdžiai prieštarautų teisingumui. Svarstytina galimybė tobulinti teikiamą reguliavimą, kad bankrutuojančio asmens interesai nebūtų iškeliami aukščiau nei kreditorių interesai, išlaikant interesų balansą, ar teismas turėtų galimybę atsižvelgti į kitas, įstatyme nenurodomas aplinkybes. Pritarti
(2015-11-02)54
įrašyti žodžius ,,dalis“ ir ,,dalimis“. Pritarti
(2015-11-02)13
įsigaliojimą, bet ir taikymą. Todėl projekto pavadinime po žodžio ,,įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,, ir taikymas“. Be to, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 13 straipsnio 1 -3 dalyse pirmiausia turėtų būti reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas, o tik po to jo taikymas. Atsižvelgus į tai, projekto 13 straipsnio 4-5 dalis reikėtų sukeisti vietomis su 1-3 dalimis. Pritarti
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Lietuvos bankų asociacija (2015-10-30 raštas Nr. 02/11)23
Nepritariame siūlymui susiaurinti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąlygos, kuomet teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, sampratą. Atkreipiame dėmesį, kad pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo paskirtį - sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesu pusiausvyros, sąžiningumas yra esminė sąlyga tiek iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, tiek ir ją nutraukiant. Nepritarti Įstatymo projekto nuostatos atitinka tarptautinę nemokumo teisinio reguliavimo ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką. 2. Lietuvos bankų asociacija (2015-10-30 raštas Nr. 02/11)51
Nepritariame siūlymui balsavimą dėl pritarimo /nepritarimo fizinio asmens mokumo atkūrimo plano (toliau - Planas) skaidyti į dalis (hipotekos kreditoriai ir atskirai kiti kreditoriai). Tai galėtų apsunkinti bei užvilkinti tiek Plano tvirtinimo procedūras, tiek ir visą bankroto procesą. Nes tam, kad būtų patvirtintas Planas, reikia kad Planui pritartų daugiau kaip 50 proc. kiekvienos iš grupių kreditorių, tuo tarpu neretai kreditorių, kurių skolos nėra užtikrintos hipoteka ar įkeitimu, reikalavimai sudaro nedidelę dalį bendroje nemokaus fizinio asmens skolų masėje, todėl nėra efektyvu proceso prasme juos išskirti į atskirą grupę. Nepritarti Balsavimas grupėse dėl plano projekto padėtų teismams geriau įvertinti kreditorių interesus ir tai atitinka Europos Komisijos rekomendacijas dėl verslo žlugdymo ir nemokumo. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5.
įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. Seimo nariai: Vytautas Gapšys, Vilija Filipovičienė, Kęstutis Daukšys Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad fizinio asmens įsipareigojimų vykdymo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, tai reikštų, kad planą reikės įgyvendinti lygiai 3 metus, t.y. plano negalima bus įgyvendinti trumpiau nei per 3 metus. Toks reglamentavimas būtų nelogiškas ir neleistų plano įgyvendinti trumpiau nei per 3 metus. Todėl teikiamas pasiūlymas nustatyti, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu yra 3 metai. Teismas, kai kreipiamasi į ikiteisminio tyrimo įstaigas dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.“ Nepritarti Žr. Teikiamus argumentus į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabą. 6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
pateiktam įstatymo projektui Nr. XIIP-3691. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė. 7. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu už. 8. Komiteto paskirti pranešėjai: Edmundas Jonyla. Komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius
komitetas
2015 m. gruodžio 01 d. Vilnius
1Komiteto klausymuose dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): klausymai nevyko. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų
išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai): Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
237
dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad prie pareiškimo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą pridedamas fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, jeigu toks susitarimas sudarytas. Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 3 ir 7 straipsniais keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 ir 9 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnio 7 dalyje atitinkamai siūloma nustatyti, kad teismas įstatyme nurodytiems subjektams turėtų siųsti ne bankroto proceso metu priimtų teismo nutarčių nuorašus, kaip yra nustatyta galiojančiame įstatyme, bet šių nutarčių kopijas. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai daromi atsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtinta teismo sprendimo kopijų išsiuntimą šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims (CPK 275 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso 275 straipsnyje nustatyta, kad šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims siunčiamos teismo sprendimų patvirtintos kopijos. Atsižvelgus į tai aukščiau minėtas projekto 2, 3 ir 7 straipsnių nuostatas reikėtų patikslinti.
Be to, atkreipiame dėmesį, kad prie teismui teikiamų prašymų, pareiškimų paprastai pridedami dokumentų originalai, atsižvelgus į tai, manytume, kad prie pareiškimo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą turėtų būti pridedama ne fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, bet susitarimo originalas. Tokio susitarimo šalys, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą toks susitarimas turėtų būti pridėtas prie prašymo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, galėtų sudaryti 3 vienodą teisinę galią turinčius susitarimo egzempliorius, kurių vienas būtų pateikiamas teismui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti. Projekto
įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies 10 punktą išdėstyti taip: „10) fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, jei toks susitarimas sudarytas.“ Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamą Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.“ Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamą Įstatymo 5 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9.
Teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos.“ Projekto 3 straipsniu keičiamą Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti, kartu pateikdamas šios nutarties patvirtintą kopiją:
1) šio įstatymo
įgaliotai institucijai apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą.
Šiame punkte nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus bankroto administratoriaus duomenis ir 3 punkte nurodytą laikotarpį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo pranešimo gavimo dienos turi paskelbti savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą;
3) ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose pareikšti fizinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus. Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas fizinio asmens turtas, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus;
4) antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto;
5) fizinį asmenį aptarnaujančioms kredito įstaigoms;
6) registruotino turto duomenis tvarkantiems valstybės registrams.“ Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Teismas šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiunčia:
1) kredito įstaigai, kurioje atstatydintas bankroto administratorius yra atidaręs depozitinę sąskaitą;
3) šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri paskirto naujo bankroto administratoriaus duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodytos nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos turi paskelbti savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
46
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Galiojančio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes plano įgyvendinimas visais atvejais, neatsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens skolų dydį, esamą turtą, jo vykdomos individualios ar ūkininko veiklos pelningumą ir kitas svarbias aplinkybes, turėtų tęstis lygiai 3 metus.
Tokiu atveju neturėtų reikšmės nei fizinio asmens kreditorių, nei paties fizinio asmens pagrįsti argumentai, jog plano įgyvendinimo trukmė galėtų būti trumpesnė nei 3 metai, o plano įgyvendinimo rezultatai per trumpesnį laikotarpį būtų pasiekti tokie patys. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą planą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, planui turi pritarti kreditorių susirinkimas, o jį tvirtina teismas. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą optimalus plano įgyvendinimo terminas gali būti nustatytas dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, o galutinį sprendimą priimtų teismas, todėl svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti arba nustatyti, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai. Pritarti. Galiojantis įstatymas numato galimybę baigti fizinio asmens bankroto bylą anksčiau nei nustatyta fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė (Įstatymo 30 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos galiotų ir priėmus Projekte numatytus pakeitimus, įskaitant pakeitimus dėl vienodos 3 metų plano įgyvendinimo trukmės nustatymo, ir, manytina, kad būtų pakankamos, siekiant užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Praktikoje, nesant aiškių kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti nustatoma plano įgyvendinimo trukmė konkrečiu atveju, dažnai vyksta teisminiai ginčai, kurie trukdo užtikrinti proceso veiksmingumą. Siūlomo teisinio reguliavimo atsisakyti nereikėtų, nes, priešingu atveju, būtų neįgyvendinta 2014 m. kovo 12 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES).
palikti galimybę spręsti dėl plano trukmės. 51
siūloma keisti įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šioje nuostatoje derėtų aiškiai nurodyti kas nutinka tuo atveju, jei tik vienoje kreditorių grupėje balsai pasiskirsto po lygiai, ar tokiu atveju laikoma, kad plano projektui pritarta, ar nepritarta. Pritarti. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti taip: „3. Kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui kiekvienoje vienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad 6+plano projektui nepritarta. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.“53
4Projekto 5 straipsnio 3 dalyje,
dėstant šios dalies pakaitimų esmę, prieš skaičių ,,9“ įrašytinas žodis ,,nauja“. Pritarti. Projekto 5 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip: „3. Papildyti
53 5.
Projekto 5 straipsnio 3 dalimi įstatymo 8 straipsnis pildomas nauja 9 dalimi, kurioje aptariami atvejai, kuriais laikoma, kad susitarimas su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, neprieštarauja kitų kreditorių interesams. Pastebėtina, jog pagal siūlomą normą, visais atvejais būtų atsižvelgiama iš esmės tik į bankrutuojančio asmens interesus. Tokia pozicija kelia abejonių dėl atitikimo teisingumo principui. Pastebėtina, jog, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai asmuo yra sumokėję didžiąją dalį įmokų už įkeistą turtą, jo įmokos gali būti mažos – mažesnės nei „kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju“. Taigi hipotekos kreditoriaus ir bankrutuojančio asmens interesai neparduoti šio turto gali sutapti. Tačiau įkeistas turtas gali būti itin didelės vertės ir pardavus tokį turtą galimai būtų patenkinta didelė dalis kitų kreditorių reikalavimų, tačiau įstatymas imperatyviai uždraustų teismui atsižvelgti į tokias aplinkybes, net jei jos akivaizdžiai prieštarautų teisingumui. Svarstytina galimybė tobulinti teikiamą reguliavimą, kad bankrutuojančio asmens interesai nebūtų iškeliami aukščiau nei kreditorių interesai, išlaikant interesų balansą, ar teismas turėtų galimybę atsižvelgti į kitas, įstatyme nenurodomas aplinkybes. Pritarti. Projekto
išdėstyti taip:
„9. Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar)
hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų.
Gali būti laikoma Laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio
nei kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu, pardavus įkeistą turtą, fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.“54
vietoj žodžio ,,buvusius“ įrašytinas žodis ,,buvusias“, o vietoj žodžių ,,punktus“ ir ,,punktais“ reikėtų atitinkamai įrašyti žodžius ,,dalis“ ir ,,dalimis“. Pritarti. Projekto 5 straipsnio 4 dalį siūloma išdėstyti taip: „4. Buvusius Buvusias
10–13 punktais dalimis.“13
seka, kad jis reglamentuotų ne tik įstatymo įsigaliojimą, bet ir taikymą. Todėl projekto pavadinime po žodžio ,,įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,, ir taikymas“. Be to, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 13 straipsnio 1 -3 dalyse pirmiausia turėtų būti reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas, o tik po to jo taikymas. Atsižvelgus į tai, projekto 13 straipsnio 4-5 dalis reikėtų sukeisti vietomis su 1-3 dalimis. Pritarti. Projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatos galioja iki 2016 m. kovo 31 d. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatos įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas išimtis. 5. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas. 6. Fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano trukmę Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Nepritariame siūlymui susiaurinti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąlygos, kuomet teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, sampratą.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, sąžiningumas yra esminė sąlyga tiek iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, tiek ir ją nutraukiant. Šiuo metu įstatymas teisingai reglamentuoja, kad teismas, nustatydamas ar fizinis asmuo buvo sąžiningas, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti visas fizinio asmens nemokumą nulėmusias priežastis ir, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, pagal savo vidinį įsitikinimą nuspręsti, ar siekiantis bankroto bylos iškėlimo asmuo sąžiningas, ar iškėlus fizinio asmens bankroto bylą nebus neproporcingai pažeisti kreditorių, kurių reikalavimai pareiškimo pateikimo metu nebuvo vykdomi, interesai. Tuo tarpu siūlomi pakeitimai nepagrįstai itin apribotų šią svarbią teismo teisę ir iš esmės vienintelę realią galimybę kreditoriui gintis nuo nesąžiningų skolininkų, kadangi norint užkirsti kelią bankroto instituto pagalba nesąžiningai atsikratyti skolų kiekvienu atveju būtų privaloma įrodyti, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl jo paties tyčinių veiksmų – kas, kaip taisyklė, praktikoje būtų sunkiai įmanoma įrodyti. Be to, toks FABĮ pakeitimas prieštarauja ir pagrindinei FABĮ idėjai – kad tik sąžiningas skolininkas turi teisę atkurti mokumą. Šiuo atveju siūloma, kad skolininkas laikomas sąžiningu net ir tuo atveju, kai jis pats vengia grąžinti skolas kreditoriams. Mūsų nuomone, asmens sąžiningumas turi būti vertinamas ne tik pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio nuostatas, bet ir remiantis bendraisiais teisės principais.
Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK
jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Fizinio asmens mokumo atkūrimas bankroto instituto pagalba turi būti išimtinis, o ne visuotinai skatinamas ir siektinas būdas. Visuomenės ir valstybės gerovės siekimui yra skatintini stabilūs teisiniai santykiai, grįsti sąžiningumu, teisingumu, morale ir kitais principais. Bankrotas neturi būti dirbtinai skatinamas siekiant, kad kuo daugiau asmenų juo naudotųsi. Valstybė turi siekti užtikrinti palankas sąlygas investicijoms ir verslui, o ne siekti turėti patį palankiausią skolininkui bankroto institutą, nes tokia teisinė sistema nekelia pasitikėjimo investuotojams bei mažina konkurencingumą. Investicijos nukreipiamos ten, kur jas tikimasi atgauti, o ne ten, kur palankiausia skolininkui bankrutuoti. Sąžiningas verslas tokiu atveju turės įvertinti padidintą riziką veiklos nesąžiningiems skolininkams palankioje jurisdikcijoje ir papildomai apsidrausti nuo to, tai reikš papildomus kaštus ir sąnaudas, kurie guls ant visų vartotojų pečių. Taigi, gindami tam tikrą visuomenės dalį, kaip taisyklė nesąžiningų skolininkų, tai siūloma daryti likusios, sąžiningos visuomenės sąskaita.
Tuo tarpu skolininkų mėginimai ieškoti palankiausios jų bankrotui jurisdikcijos (angl. vadinamas forum shopping) turėtų būti sprendžiamas ne atskiros valstybės nacionalinės teisės, bet visos ES mastu. Visuotinai yra pripažinta, kad toks reiškinys, kaip „forum shopping“ yra netoleruotinas, todėl jo išsprendimas sukuriant palankiausią skolininko bankrotui aplinką, kas reikštų, kad siekiant paskatinti skolininkus ir iš kitų šalių bankrutuoti Lietuvoje, yra netinkamas ir neteisingas. Atkreipiame dėmesį, kad atitinkama linkme jau yra suformuota ir teismų praktika. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; kt.), todėl nepritariame siūlymui suteikti ypatingą reikšmę sunkiai įrodomam subjektyviajam kriterijui ir taip apriboti fizinio asmens veiksmų sąžiningumo kontrolę tik sąmoningu skolininko pateikimu neteisingos informacijos kreditoriui bei sąmoningu sandorių sudarymu siekiant išvengti atsikaitymo su kreditoriais. Taigi, itin pažeidžiamos sąžiningų kreditorių teisės bei skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principas.
Šios vertybės yra fundamentalios ir turi būti ginamos siekiant užtikrinti palankią aplinką verslui ir patrauklią teisinę aplinką investicijoms. Nepritarti. Praktikoje vykstantys teisminiai ginčai dėl skirtingų teismų fizinio asmens (ne) sąžiningų veiksmų sąvokos interpretacijų trukdo užtikrinti veiksmingas fizinio asmens bankroto procedūras. Fizinio asmens veiksmų, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti, patikslinimas – tai nėra pačios FABĮ paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla mokumą, paneigimas. Pažymėtina, kad Įstatyme išlieka nesąžiningumo prezumpcija pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnį, o kiti Projekte apibrėžiami fizinio asmens veiksmai, kurie sudarytų pagrindą neiškelti fizinio asmens bankroto bylos arba ją nutraukti, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat tarptautinę nemokumo teisinio reguliavimo praktiką. 51 Nepritariame siūlymui balsavimą dėl pritarimo /nepritarimo fizinio asmens mokumo atkūrimo plano (toliau – Planas) skaidyti į dalis (hipotekos kreditoriai ir atskirai kiti kreditoriai). Tai galėtų apsunkinti bei užvilkinti tiek Plano tvirtinimo procedūras, tiek ir visą bankroto procesą. Nes tam, kad būtų patvirtintas Planas, reikia kad Planui pritartų daugiau kaip 50 proc. kiekvienos iš grupių kreditorių, tuo tarpu neretai kreditorių, kurių skolos nėra užtikrintos hipoteka ar įkeitimu, reikalavimai sudaro nedidelę dalį bendroje nemokaus fizinio asmens skolų masėje, todėl nėra efektyvu proceso prasme juos išskirti į atskirą grupę.
Fizinio asmens bankroto proceso metu Planas yra esminis dokumentas, kuriame, be kita ko, numatoma visų kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo (atidedami reikalavimų vykdymo terminai, atsisakoma dalies ar visų reikalavimų), bendras kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Planas yra tiesiogiai susijęs su visų fizinio asmens kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet būtų balsuojama atskirose grupėse dėl pritarimo Planui tik komplikuotų Plano tvirtinimo procesą. Nepritarti. 2014 m. kovo
žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES) 17 punkte nurodoma, kad kreditoriai, kurių interesai skiriasi, turėtų būti išrikiuoti į eilę pagal atitinkamus interesus. Mažų mažiausiai turėtų būti numatytos skirtingos kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), ir tokio užtikrinimo neturinčių kreditorių eiliškumas. Pagal Europos Komisijos rekomendacijos 18 punktą restruktūrizavimo planą turėtų priimti kreditoriai, kurių reikalavimų suma kiekvienoje eilėje sudaro daugumą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje. Atsižvelgiant į tai, siūloma pritarti įtvirtinti Europos Komisijos rekomenduojamą minimalų kreditorių grupių skaičių. Be to, balsavimas grupėse dėl plano projekto padėtų teismams geriau įvertinti kreditorių interesus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr.
Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Seimo nariai V. Gapšys, V. Filipovičienė,
5 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad fizinio asmens įsipareigojimų vykdymo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, tai reikštų, kad planą reikės įgyvendinti lygiai 3 metus, t.y. plano negalima bus įgyvendinti trumpiau nei per 3 metus. Toks reglamentavimas būtų nelogiškas ir neleistų plano įgyvendinti trumpiau nei per 3 metus. Todėl teikiamas pasiūlymas nustatyti, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu yra
dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.“ Pritarti. Komiteto argumentai, pagrindžiantys nuomonę, pateikti šių Išvadų 2 lentelėje dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2 pastabos. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto išvadų rengėjų nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2015-11-26
projektui Nr. XIIP-3691. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-02 išvadoje Nr.
pateiktą siūlymą tobulinti teikiamą reguliavimą, kad bankrutuojančio asmens interesai nebūtų iškeliami aukščiau nei kreditorių interesai, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas: Pakeisti projekto
9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir
(ar) teisėtų interesų. Gali būti laikoma Laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės nei kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu, pardavus įkeistą turtą, fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.“ Pritarti. 7. Komiteto išvadų rengėjų komitetui siūlomas sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto išvadų rengėjų patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. PRIDEDAMA: komiteto išvadų rengėjų patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto išvadų rengėjai: R.Žemaitaitis D.Kreivys
komitetas
2015 m. gruodžio 09 d. Nr. 108-P-41
1Komiteto posėdyje dalyvavo (vardas, pavardė, institucija): komiteto nariai: R.Žemaitaitis,
A.Skardžius, S.Dmitrijev, Š.Gustainis, Z.Jedinskij, D.Kreivys, A.Mockus, J.Razma, R.Žilinskas. Komiteto biuro: vedėja R.Zabarauskienė; patarėjai: D.Šaltmeris, R.Petkūnienė, L.Jasiukėnienė, R.Danė; padėjėjos Z.Jodkonienė, G.Mickienė. Kviestieji asmenys: Ūkio viceministras G.Onaitis, Ūkio ministerijos atstovai Ž.Paškauskas ir A.Misiukienė, Lietuvos bankų asociacijos viceprezidentas A.Budrys. 2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
237
dalies 10 punkte siūloma nustatyti, kad prie pareiškimo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą pridedamas fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, jeigu toks susitarimas sudarytas. Projekto 2 straipsnio 2 ir 3 dalimis, 3 ir 7 straipsniais keičiamo įstatymo 5 straipsnio 6 ir 9 dalyse, 6 straipsnio 4 dalyje ir 14 straipsnio 7 dalyje atitinkamai siūloma nustatyti, kad teismas įstatyme nurodytiems subjektams turėtų siųsti ne bankroto proceso metu priimtų teismo nutarčių nuorašus, kaip yra nustatyta galiojančiame įstatyme, bet šių nutarčių kopijas.
Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad siūlomi pakeitimai daromi atsižvelgiant į tai, kad Civilinio proceso kodekso nuostatos įtvirtinta teismo sprendimo kopijų išsiuntimą šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims (CPK 275 straipsnis). Atkreipiame dėmesį, kad Civilinio proceso kodekso 275 straipsnyje nustatyta, kad šalims, tretiesiems ir kitiems asmenims siunčiamos teismo sprendimų patvirtintos kopijos. Atsižvelgus į tai aukščiau minėtas projekto 2, 3 ir 7 straipsnių nuostatas reikėtų patikslinti. Be to, atkreipiame dėmesį, kad prie teismui teikiamų prašymų, pareiškimų paprastai pridedami dokumentų originalai, atsižvelgus į tai, manytume, kad prie pareiškimo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą turėtų būti pridedama ne fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, bet susitarimo originalas. Tokio susitarimo šalys, atsižvelgiant į tai, kad pagal įstatymą toks susitarimas turėtų būti pridėtas prie prašymo teismui iškelti fiziniam asmeniui bankroto bylą, galėtų sudaryti 3 vienodą teisinę galią turinčius susitarimo egzempliorius, kurių vienas būtų pateikiamas teismui. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekto 1 straipsniu siūlomų keičiamo įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkto nuostatų nereikėtų atitinkamai patikslinti. Pritarti.
Pritarti. Projekto
įstatymo (toliau – Įstatymas) 4 straipsnio 4 dalies 10 punktą išdėstyti taip: „10) fizinio asmens ir įkaito turėtojo ir (ar) hipotekos kreditoriaus susitarimo susitarimas dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu kopija, jei toks susitarimas sudarytas.“ Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamą Įstatymo 5 straipsnio 6 dalį išdėstyti taip: „6. Teismas ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nutarties dėl pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Nuo nurodyto pranešimo gavimo dienos sustabdomas fizinio asmens turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka.“ Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamą Įstatymo 5 straipsnio 9 dalį išdėstyti taip: „9. Teismas, priėmęs nutartį atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos šios nutarties patvirtintą kopiją išsiunčia antstoliams, kuriems yra pateikti vykdomieji dokumentai dėl išieškojimo iš šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto, taip pat kredito įstaigoms, kuriose yra fizinio asmens sąskaitos. Turto realizavimas ir (ar) išieškojimas, įskaitant išieškojimą ne ginčo tvarka, atnaujinamas, taikytos laikinosios apsaugos priemonės nuo pareiškimo iškelti fizinio asmens bankroto bylą priėmimo iki atsisakymo iškelti fizinio asmens bankroto bylą panaikinamos.“ Projekto 3 straipsniu keičiamą Įstatymo 6 straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4.
Įsiteisėjus teismo nutarčiai iškelti fizinio asmens bankroto bylą, teismas privalo ne vėliau kaip kitą darbo dieną raštu pranešti, kartu pateikdamas šios nutarties patvirtintą kopiją:
1) šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai apie iškeltą fizinio asmens bankroto bylą. Šiame punkte nurodyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija apie fiziniam asmeniui iškeltą bankroto bylą, šio straipsnio 3 dalies 2 punkte nurodytus bankroto administratoriaus duomenis ir 3 punkte nurodytą laikotarpį ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo teismo pranešimo gavimo dienos turi paskelbti savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
2) kitiems teismams, nagrinėjantiems bylas, kuriose šiam fiziniam asmeniui pareikšti turtiniai reikalavimai, tarp jų ir susiję su darbo santykiais, apie bankroto bylos iškėlimą ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti šių bylų nagrinėjimą;
bylose pareikšti fizinio asmens kreditorių civiliniai ieškiniai, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti nagrinėti visus su šiais ieškiniais susijusius dokumentus.
Pranešti ikiteisminio tyrimo įstaigoms, prokuratūrai ar teismams, jeigu baudžiamosiose bylose areštuotas fizinio asmens turtas, ir proceso įstatymo nustatytais atvejais perimti turto arešto dokumentus;
šio fizinio asmens ar dėl jo turto arešto;
5) fizinį asmenį aptarnaujančioms kredito įstaigoms;
Projekto 7 straipsniu keičiamo Įstatymo 14 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7.
Teismas šio straipsnio 4 dalyje nurodytos nutarties patvirtintą kopiją ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo jos įsiteisėjimo dienos išsiunčia:
1) kredito įstaigai, kurioje atstatydintas bankroto administratorius yra atidaręs depozitinę sąskaitą;
2) paskirtam naujam bankroto administratoriui;
3) šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nurodytai Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai, kuri paskirto naujo bankroto administratoriaus duomenis ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo nurodytos nutarties patvirtintos kopijos gavimo dienos turi paskelbti savo interneto svetainėje Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;
4) fiziniam asmeniui;
46
keičiamo įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje siūloma nustatyti, kad fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai. Galiojančio įstatymo 7 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 5 metai. Siūlomas teisinis reguliavimas kelia abejonių, nes plano įgyvendinimas visais atvejais, neatsižvelgiant į bankrutuojančio fizinio asmens skolų dydį, esamą turtą, jo vykdomos individualios ar ūkininko veiklos pelningumą ir kitas svarbias aplinkybes, turėtų tęstis lygiai 3 metus.
Tokiu atveju neturėtų reikšmės nei fizinio asmens kreditorių, nei paties fizinio asmens pagrįsti argumentai, jog plano įgyvendinimo trukmė galėtų būti trumpesnė nei 3 metai, o plano įgyvendinimo rezultatai per trumpesnį laikotarpį būtų pasiekti tokie patys. Kartu atkreipiame dėmesį, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą planą rengia bankrutuojantis fizinis asmuo, planui turi pritarti kreditorių susirinkimas, o jį tvirtina teismas. Taigi pagal galiojantį teisinį reguliavimą optimalus plano įgyvendinimo terminas gali būti nustatytas dalyvaujant visiems suinteresuotiems asmenims, o galutinį sprendimą priimtų teismas, todėl svarstytina, ar siūlomo teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti arba nustatyti, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai. Nepritarti. Galiojantis įstatymas numato galimybę baigti fizinio asmens bankroto bylą anksčiau nei nustatyta fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė (Įstatymo 30 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos galiotų ir priėmus Projekte numatytus pakeitimus, įskaitant pakeitimus dėl vienodos 3 metų plano įgyvendinimo trukmės nustatymo, ir, manytina, kad būtų pakankamos, siekiant užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Praktikoje, nesant aiškių kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti nustatoma plano įgyvendinimo trukmė konkrečiu atveju, dažnai vyksta teisminiai ginčai, kurie trukdo užtikrinti proceso veiksmingumą. Siūlomo teisinio reguliavimo atsisakyti nereikėtų, nes, priešingu atveju, būtų neįgyvendinta 2014 m. kovo 12 d. Europos Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES).
palikti galimybę spręsti dėl plano trukmės. 51
siūloma keisti įstatymo 8 straipsnio 3 dalį. Vadovaujantis teisinio aiškumo principu, šioje nuostatoje derėtų aiškiai nurodyti kas nutinka tuo atveju, jei tik vienoje kreditorių grupėje balsai pasiskirsto po lygiai, ar tokiu atveju laikoma, kad plano projektui pritarta, ar nepritarta. Pritarti. Projekto 5 straipsnio 1 dalimi keičiamo Įstatymo 8 straipsnio 3 dalį siūloma išdėstyti taip: „3. Kreditorių susirinkime dėl pritarimo plano projektui balsuojama grupėse. Vieną grupę sudaro įkaito turėtojai ir hipotekos kreditoriai, kitą – kiti kreditoriai. Sprendimas dėl pritarimo plano projektui laikomas priimtu, kai kiekvienoje kreditorių grupėje plano projektui pritaria kreditoriai, kurių teismo patvirtintų reikalavimų suma vertine išraiška sudaro daugiau kaip pusę šios grupės kreditorių teismo patvirtintų reikalavimų sumos. Jeigu balsai dėl pritarimo plano projektui kiekvienoje vienoje kreditorių grupėje pasiskirsto po lygiai, laikoma, kad 6+plano projektui nepritarta. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui dėl to, kad jis neatitinka šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytų reikalavimų, plano projektas gali būti tikslinamas ir pakartotinai teikiamas kreditorių susirinkimui. Jeigu kreditorių susirinkimas nepritaria plano projektui nenurodydamas priežasčių arba dėl priežasčių, nesusijusių su plano projekto tikslinimu pagal šio įstatymo 7 straipsnyje nustatytus reikalavimus, plano projektas pateikiamas teismui šio straipsnio 4 ir 5 dalyse nustatyta tvarka.“53
4Projekto 5 straipsnio 3 dalyje,
dėstant šios dalies pakaitimų esmę, prieš skaičių ,,9“ įrašytinas žodis ,,nauja“. Pritarti. Projekto 5 straipsnio 3 dalies pirmąją pastraipą išdėstyti taip: „3. Papildyti
53 5.
Projekto 5 straipsnio 3 dalimi įstatymo 8 straipsnis pildomas nauja 9 dalimi, kurioje aptariami atvejai, kuriais laikoma, kad susitarimas su hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, neprieštarauja kitų kreditorių interesams. Pastebėtina, jog pagal siūlomą normą, visais atvejais būtų atsižvelgiama iš esmės tik į bankrutuojančio asmens interesus. Tokia pozicija kelia abejonių dėl atitikimo teisingumo principui. Pastebėtina, jog, pavyzdžiui, tokiu atveju, kai asmuo yra sumokėję didžiąją dalį įmokų už įkeistą turtą, jo įmokos gali būti mažos – mažesnės nei „kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju“. Taigi hipotekos kreditoriaus ir bankrutuojančio asmens interesai neparduoti šio turto gali sutapti. Tačiau įkeistas turtas gali būti itin didelės vertės ir pardavus tokį turtą galimai būtų patenkinta didelė dalis kitų kreditorių reikalavimų, tačiau įstatymas imperatyviai uždraustų teismui atsižvelgti į tokias aplinkybes, net jei jos akivaizdžiai prieštarautų teisingumui. Svarstytina galimybė tobulinti teikiamą reguliavimą, kad bankrutuojančio asmens interesai nebūtų iškeliami aukščiau nei kreditorių interesai, išlaikant interesų balansą, ar teismas turėtų galimybę atsižvelgti į kitas, įstatyme nenurodomas aplinkybes. Pritarti. Projekto
išdėstyti taip:
„9. Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar)
hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų.
Gali būti laikoma Laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio
nei kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu, pardavus įkeistą turtą, fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.“54
vietoj žodžio ,,buvusius“ įrašytinas žodis ,,buvusias“, o vietoj žodžių ,,punktus“ ir ,,punktais“ reikėtų atitinkamai įrašyti žodžius ,,dalis“ ir ,,dalimis“. Pritarti. Projekto 5 straipsnio 4 dalį siūloma išdėstyti taip: „4. Buvusius Buvusias
10–13 punktais dalimis.“13
seka, kad jis reglamentuotų ne tik įstatymo įsigaliojimą, bet ir taikymą. Todėl projekto pavadinime po žodžio ,,įsigaliojimas“ reikėtų įrašyti žodžius ,, ir taikymas“. Be to, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekto 13 straipsnio 1 -3 dalyse pirmiausia turėtų būti reglamentuojamas įstatymo įsigaliojimas, o tik po to jo taikymas. Atsižvelgus į tai, projekto 13 straipsnio 4-5 dalis reikėtų sukeisti vietomis su 1-3 dalimis. Pritarti. Projekto 13 straipsnį išdėstyti taip: „13 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir taikymas
įstatymas, išskyrus šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2016 m. sausio 1 d. 2.
įstatymo 12 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatos galioja iki 2016 m. kovo 31 d. 3. Šio įstatymo 12 straipsnio 4 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 29 straipsnio 7 dalies nuostatos įsigalioja 2016 m. balandžio 1 d. 4. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos iškeltos fizinių asmenų bankroto bylos nagrinėjamos, vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusiomis Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo nuostatomis, išskyrus šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas išimtis. 5. Šio įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje išdėstytos Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 5 straipsnio 8 dalies 2 punkto nuostatos taikomos nepriklausomai nuo to, kada pradėtas fizinio asmens bankroto procesas. 6. Fiziniai asmenys, kurių bankroto procesas pradėtas iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos, turi teisę siūlyti keisti fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano trukmę Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 8 straipsnyje nustatyta tvarka, atsižvelgiant į šio įstatymo 4 straipsnio 6 dalyje išdėstytas Lietuvos Respublikos fizinių asmenų bankroto įstatymo 7 straipsnio 5 dalies nuostatas.”
ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
3 Nepritariame siūlymui susiaurinti FABĮ 5 str. 8 d. 2 p. sąlygos, kuomet teismas atsisako iškelti fizinio asmens bankroto bylą, sampratą.
Atkreipiame dėmesį, kad pagal FABĮ 1 straipsnio 1 dalyje nurodytą šio įstatymo paskirtį – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla, mokumą užtikrinant kreditorių reikalavimų tenkinimą šio įstatymo nustatyta tvarka siekiant teisingos skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyros, sąžiningumas yra esminė sąlyga tiek iškeliant fizinio asmens bankroto bylą, tiek ir ją nutraukiant. Šiuo metu įstatymas teisingai reglamentuoja, kad teismas, nustatydamas ar fizinis asmuo buvo sąžiningas, kiekvienu konkrečiu atveju privalo įvertinti visas fizinio asmens nemokumą nulėmusias priežastis ir, remdamasis byloje surinktų įrodymų visetu, pagal savo vidinį įsitikinimą nuspręsti, ar siekiantis bankroto bylos iškėlimo asmuo sąžiningas, ar iškėlus fizinio asmens bankroto bylą nebus neproporcingai pažeisti kreditorių, kurių reikalavimai pareiškimo pateikimo metu nebuvo vykdomi, interesai. Tuo tarpu siūlomi pakeitimai nepagrįstai itin apribotų šią svarbią teismo teisę ir iš esmės vienintelę realią galimybę kreditoriui gintis nuo nesąžiningų skolininkų, kadangi norint užkirsti kelią bankroto instituto pagalba nesąžiningai atsikratyti skolų kiekvienu atveju būtų privaloma įrodyti, kad fizinis asmuo tapo nemokus dėl jo paties tyčinių veiksmų – kas, kaip taisyklė, praktikoje būtų sunkiai įmanoma įrodyti. Be to, toks FABĮ pakeitimas prieštarauja ir pagrindinei FABĮ idėjai – kad tik sąžiningas skolininkas turi teisę atkurti mokumą. Šiuo atveju siūloma, kad skolininkas laikomas sąžiningu net ir tuo atveju, kai jis pats vengia grąžinti skolas kreditoriams. Mūsų nuomone, asmens sąžiningumas turi būti vertinamas ne tik pagal Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnio nuostatas, bet ir remiantis bendraisiais teisės principais.
Sąžiningumas yra vienas iš bendrųjų teisės principų (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), kiekviena sutarties šalis, turėdama sutartinių santykių, privalo elgtis sąžiningai (CK 6.158 straipsnio 1 dalis); sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK
aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), tiek ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Svarbu pažymėti, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri taikytina ir vertinant nemokumo priežastis sprendžiant dėl bankroto bylos iškėlimo fiziniam asmeniui. Fizinio asmens mokumo atkūrimas bankroto instituto pagalba turi būti išimtinis, o ne visuotinai skatinamas ir siektinas būdas. Visuomenės ir valstybės gerovės siekimui yra skatintini stabilūs teisiniai santykiai, grįsti sąžiningumu, teisingumu, morale ir kitais principais. Bankrotas neturi būti dirbtinai skatinamas siekiant, kad kuo daugiau asmenų juo naudotųsi. Valstybė turi siekti užtikrinti palankas sąlygas investicijoms ir verslui, o ne siekti turėti patį palankiausią skolininkui bankroto institutą, nes tokia teisinė sistema nekelia pasitikėjimo investuotojams bei mažina konkurencingumą. Investicijos nukreipiamos ten, kur jas tikimasi atgauti, o ne ten, kur palankiausia skolininkui bankrutuoti. Sąžiningas verslas tokiu atveju turės įvertinti padidintą riziką veiklos nesąžiningiems skolininkams palankioje jurisdikcijoje ir papildomai apsidrausti nuo to, tai reikš papildomus kaštus ir sąnaudas, kurie guls ant visų vartotojų pečių. Taigi, gindami tam tikrą visuomenės dalį, kaip taisyklė nesąžiningų skolininkų, tai siūloma daryti likusios, sąžiningos visuomenės sąskaita.
Tuo tarpu skolininkų mėginimai ieškoti palankiausios jų bankrotui jurisdikcijos (angl. vadinamas forum shopping) turėtų būti sprendžiamas ne atskiros valstybės nacionalinės teisės, bet visos ES mastu. Visuotinai yra pripažinta, kad toks reiškinys, kaip „forum shopping“ yra netoleruotinas, todėl jo išsprendimas sukuriant palankiausią skolininko bankrotui aplinką, kas reikštų, kad siekiant paskatinti skolininkus ir iš kitų šalių bankrutuoti Lietuvoje, yra netinkamas ir neteisingas. Atkreipiame dėmesį, kad atitinkama linkme jau yra suformuota ir teismų praktika. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys. Subjektyviuoju požiūriu sąžiningumas nusako asmens psichikos būklę konkrečioje situacijoje, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-336/2013;
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2014; kt.), todėl nepritariame siūlymui suteikti ypatingą reikšmę sunkiai įrodomam subjektyviajam kriterijui ir taip apriboti fizinio asmens veiksmų sąžiningumo kontrolę tik sąmoningu skolininko pateikimu neteisingos informacijos kreditoriui bei sąmoningu sandorių sudarymu siekiant išvengti atsikaitymo su kreditoriais. Taigi, itin pažeidžiamos sąžiningų kreditorių teisės bei skolininko ir kreditorių interesų pusiausvyros principas.
Šios vertybės yra fundamentalios ir turi būti ginamos siekiant užtikrinti palankią aplinką verslui ir patrauklią teisinę aplinką investicijoms. Nepritarti. Praktikoje vykstantys teisminiai ginčai dėl skirtingų teismų fizinio asmens (ne) sąžiningų veiksmų sąvokos interpretacijų trukdo užtikrinti veiksmingas fizinio asmens bankroto procedūras. Fizinio asmens veiksmų, dėl kurių teismas turėtų atsisakyti iškelti fizinio asmens bankroto bylą arba ją nutraukti, patikslinimas – tai nėra pačios FABĮ paskirties – sudaryti sąlygas atkurti sąžiningų fizinio asmens, ūkininko ir kito fizinio asmens, kuris verčiasi individualia veikla mokumą, paneigimas. Pažymėtina, kad Įstatyme išlieka nesąžiningumo prezumpcija pagal Civilinio kodekso 6.67 straipsnį, o kiti Projekte apibrėžiami fizinio asmens veiksmai, kurie sudarytų pagrindą neiškelti fizinio asmens bankroto bylos arba ją nutraukti, atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, taip pat tarptautinę nemokumo teisinio reguliavimo praktiką. 51 Nepritariame siūlymui balsavimą dėl pritarimo /nepritarimo fizinio asmens mokumo atkūrimo plano (toliau – Planas) skaidyti į dalis (hipotekos kreditoriai ir atskirai kiti kreditoriai). Tai galėtų apsunkinti bei užvilkinti tiek Plano tvirtinimo procedūras, tiek ir visą bankroto procesą. Nes tam, kad būtų patvirtintas Planas, reikia kad Planui pritartų daugiau kaip 50 proc. kiekvienos iš grupių kreditorių, tuo tarpu neretai kreditorių, kurių skolos nėra užtikrintos hipoteka ar įkeitimu, reikalavimai sudaro nedidelę dalį bendroje nemokaus fizinio asmens skolų masėje, todėl nėra efektyvu proceso prasme juos išskirti į atskirą grupę.
Fizinio asmens bankroto proceso metu Planas yra esminis dokumentas, kuriame, be kita ko, numatoma visų kreditorių pagalba dėl skolinių įsipareigojimų vykdymo (atidedami reikalavimų vykdymo terminai, atsisakoma dalies ar visų reikalavimų), bendras kreditorių reikalavimų tenkinimo grafikas. Planas yra tiesiogiai susijęs su visų fizinio asmens kreditorių teisių ir teisėtų interesų apsauga, todėl manytina, kad siūlomas teisinis reguliavimas, kuomet būtų balsuojama atskirose grupėse dėl pritarimo Planui tik komplikuotų Plano tvirtinimo procesą. Nepritarti. 2014 m. kovo
žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES) 17 punkte nurodoma, kad kreditoriai, kurių interesai skiriasi, turėtų būti išrikiuoti į eilę pagal atitinkamus interesus. Mažų mažiausiai turėtų būti numatytos skirtingos kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeitimu (hipoteka), ir tokio užtikrinimo neturinčių kreditorių eiliškumas. Pagal Europos Komisijos rekomendacijos 18 punktą restruktūrizavimo planą turėtų priimti kreditoriai, kurių reikalavimų suma kiekvienoje eilėje sudaro daugumą, kaip nustatyta nacionalinėje teisėje. Atsižvelgiant į tai, siūloma pritarti įtvirtinti Europos Komisijos rekomenduojamą minimalų kreditorių grupių skaičių. Be to, balsavimas grupėse dėl plano projekto padėtų teismams geriau įvertinti kreditorių interesus. 4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta. 5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:
Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str.
Str. d. P. 1. Seimo nariai V. Gapšys, V. Filipovičienė,
5 Argumentai: Įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad fizinio asmens įsipareigojimų vykdymo plano įgyvendinimo trukmė yra 3 metai, tai reikštų, kad planą reikės įgyvendinti lygiai 3 metus, t.y. plano negalima bus įgyvendinti trumpiau nei per 3 metus. Toks reglamentavimas būtų nelogiškas ir neleistų plano įgyvendinti trumpiau nei per 3 metus. Todėl teikiamas pasiūlymas nustatyti, kad plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu 3 metai. Pasiūlymas: Pakeisti 7 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:
„5. Plano įgyvendinimo trukmė negali būti ilgesnė negu yra
dėl fizinio asmens veiksmų, atitinkančių Baudžiamojo kodekso 207, 208, 209, 216, 222, 223 straipsniuose nustatytus požymius, nustatymo, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, gali pratęsti plano įgyvendinimo trukmę iki atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą arba ikiteisminio tyrimo nutraukimo, arba nuosprendžio baudžiamojoje byloje įsiteisėjimo.“ Nepritarti. Galiojantis įstatymas numato galimybę baigti fizinio asmens bankroto bylą anksčiau nei nustatyta fizinio asmens kreditorių reikalavimų tenkinimo ir jo mokumo atkūrimo plano įgyvendinimo trukmė (Įstatymo 30 straipsnio 3 dalis). Šios nuostatos galiotų ir priėmus Projekte numatytus pakeitimus, įskaitant pakeitimus dėl vienodos 3 metų plano įgyvendinimo trukmės nustatymo, ir, manytina, kad būtų pakankamos, siekiant užtikrinti teisingą skolininko ir jo kreditorių interesų pusiausvyrą. Praktikoje, nesant aiškių kriterijų, kuriais remiantis turėtų būti nustatoma plano įgyvendinimo trukmė konkrečiu atveju, dažnai vyksta teisminiai ginčai, kurie trukdo užtikrinti proceso veiksmingumą. Siūlomo teisinio reguliavimo atsisakyti nereikėtų, nes, priešingu atveju, būtų neįgyvendinta 2014 m. kovo 12 d.
Europos Komisijos rekomendacija dėl naujo požiūrio į verslo žlugimą ir nemokumą (2014/135/ES). Tikslinga teismui palikti galimybę spręsti dėl plano trukmės. 6. Seimo paskirtų papildomų komitetų, komisijų pasiūlymai: Eil. Nr. Pasiūlymo teikėjas, data Siūloma keisti Pasiūlymo turinys Komiteto nuomonė Argumentai, pagrindžiantys nuomonę Str. Str. d. P. 1. Kaimo reikalų komitetas, 2015-11-26
projektui Nr. XIIP-3691. 6.2. Pasiūlymai: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms
3 Argumentai: Atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento 2015-11-02 išvadoje Nr. XIIP-3691 pateiktą siūlymą tobulinti teikiamą reguliavimą, kad bankrutuojančio asmens interesai nebūtų iškeliami aukščiau nei kreditorių interesai, siūlytina tikslinti įstatymo projekto 5 straipsnio 3 dalį. Pasiūlymas:
Pakeisti projekto
9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Jeigu fizinis asmuo susitaria su įkaito turėtoju ir (ar) hipotekos kreditoriumi dėl įkeisto turto išsaugojimo fizinio asmens bankroto proceso metu, teismas, tvirtindamas planą, įvertina, ar šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir
(ar) teisėtų interesų.
Gali būti laikoma Laikoma, kad šis susitarimas nepažeidžia kitų kreditorių teisių ir (ar) teisėtų interesų, jeigu išsaugomas įkeistas turtas, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas ir būtinas fizinio asmens ir (ar) jo išlaikomų asmenų poreikiams tenkinti, ir kiekvieną mėnesį mokėjimams hipotekos kreditoriui pagal šio įstatymo 4 straipsnio 4 dalies 10 punkte nurodytą susitarimą skiriamos lėšos yra mažesnės nei kiekvieną mėnesį fiziniam asmeniui gyvenamojo būsto nuomai skirtinos reikalingos lėšos įkeisto turto, kuris yra vienintelis gyvenamasis būstas, pardavimo atveju arba jeigu, pardavus įkeistą turtą, fizinis asmuo negalėtų vykdyti pelningos individualios ir (ar) ūkininko veiklos.“ Pritarti. 7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:
komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. 7.2. Pasiūlymai: nėra. 8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu. 9. Komiteto paskirti pranešėjai: R.Žemaitaitis. 10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra. PRIDEDAMA: komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas. Komiteto pirmininkas Remigijus Žemaitaitis